Kauno apygardos teismo nutartis

2026-02-19 · Civilinė byla Nr. eB2-658-921/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-19
Bylos Nr.
eB2-658-921/2026
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00017-2024-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Sujetienė
Suinteresuotas asmuo
H. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
Civilinė byla Nr. eB2-658-921/2026Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00017-2024-2
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.7.1; 3.4.4.12
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Revertus“ pareiškimą dėl likviduojamos mažosios bendrijos „Elektros investicija“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys H. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2025 m. gruodžio 29 d. likviduojamos mažosios bendrijos (toliau – MB) „Elektros investicija“ nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą pripažinti likviduojamos MB „Elektros investicija“ bankrotą tyčiniu, pripažinti H. M. kaltu dėl likviduojamos MB „Elektros investicija“ bankroto.

Šalies argumentai

2. Pareiškime nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, likviduojamos MB „Elektros investicija“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, nes 1) buvęs vadovas H. M. nėra perdavęs visų dokumentų ar turto nemokumo administratorei; 2) juridinio asmens vadovas nėra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2022, 2023 ir 2024 metus. Todėl, nemokumo administratorės nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas požymis MB „Elektros investicija“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

3. Pažymi, kad buvęs bendrijos vadovas nėra perdavęs visų dokumentų ar turto nemokumo administratorei. Administratorė turi yra tik dalį bendrijos dokumentų už 2019–2022 m. laikotarpį, kuriuos sudaro pavienės PVM sąskaitos faktūros, keletas sutarčių bei kiti fragmentiški dokumentai, neturintys esminės reikšmės visapusiškam bendrijos finansinės būklės įvertinimui. Finansinių ataskaitų rinkiniais Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti už 2022, 2023 ir 2024 metus. Tokie H. M. veiksmai vertintini kaip sąmoningas dokumentų slėpimas, siekiant nuslėpti netinkamą bendrijos valdymą ir galimus teisės aktų pažeidimus. Už dokumentų bei turto neperdavimą H. M. buvo paskirta 1 000 Eur bauda bei apribota H. M. teisė vienerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-727-638/2025 iš H. M. priteisė 859 975 Eur sumą pagal 2021 m. gruodžio 31 d. įmonės balanse nurodytą turto vertę už dokumentų ir turto neperdavimą. Civilinėje byloje Nr. eB2-290-921/2025 iš H. M. pateiktų 2025 m. vasario 11 d. rašytinių paaiškinimų, matyti, kad 2022 m. bendrija esą vykdė nekilnojamojo turto pardavimus ir gavo iš tokių pardavimų lėšų bendrai 978 772,80 Eur sumai. Tačiau H. M. nepaaiškino ir nepateikė jokių įrodymų kur yra gauti apmokėjimai už parduotą nekilnojamąjį turtą, nepateikė rašytinių įrodymų (sutarčių, kad lėšos buvo gautos už parduotą nekilnojamąjį turtą) ir kur jos panaudotos. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-290-921/2025 konstatavo, kad buvęs bendrijos vadovas H. M., žinodamas apie pareiškėjo nemokumą, laiku neinicijavo bankroto bylos, elgėsi pasyviai, o dėl tokio neveikimo bankroto bylos iškėlimas buvo nepagrįstai pavėluotas, pažeidžiant bendrijos kreditorių interesus, nes skolos nuo 2022 m. nuosekliai didėjo, o didėjant įsipareigojimams reikšmingai sumažėjo kreditorių galimybės gauti didesnę savo reikalavimų patenkinimo dalį. Teismas padarė išvadą, kad bendrija buvo nemoki jau nuo 2022 m. balandžio mėn., todėl H. M. nuo šio momento kilo įstatyminė pareiga nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau ši pareiga nebuvo vykdoma. Be to, žinodamas apie bendrijos nemokumą, 2022 m. rugpjūčio mėn. H. M. neva inicijavo naują veiklą – kubilų gamybos ir pardavimo verslą. Tačiau nepateikė jokių realių duomenų apie šios veiklos efektyvumą, pagamintų ar parduotų gaminių apimtį, finansinius rezultatus ar uždirbtas pajamas. Tokia veikla, vykdyta esant akivaizdžiam nemokumui, dar labiau didino finansines rizikas, nes vietoje siekio stabilizuoti situaciją buvo imtasi nepatikrinto, ekonomiškai nepagrįsto ir rizikingo projekto, kuris prisidėjo prie tolesnio įsipareigojimų augimo. Bendrijai priklausantis automobilis „VW Caddy“ nemokumo administratorei buvo perduotas tik 2025 m. vasario 3 d., nors pareiga perduoti visą bendrijos turtą kilo dar 2024 m. gegužės 1 d. H. M. nepateikė jokių objektyvių priežasčių, paaiškinančių tokį pavėluotą perdavimą, taip pat nenurodė kokių veiksmų ar pastangų ėmėsi, siekiant turtą perduoti laiku. Iš esmės turtas buvo perduotas tik po to, kai buvo kreiptasi į teismą dėl H. M. teisių eiti vadovo pareigas apribojimo, kas leidžia daryti išvadą, jog turtas buvo neperduodamas sąmoningai.

Žemesnės instancijos teismas

4. Nemokumo administratorė, prašydama pripažinti likviduojamos MB „Elektros investicija“ bankrotą tyčiniu, kartu prašo pripažinti H. M. atsakingu dėl likviduojamos MB „Elektros investicija“ tyčinio bankroto, kadangi jo sąmoningi veiksmai lėmė bendrovės tyčinį bankrotą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV) prašė klausimą dėl pareiškimo reikalavimų tenkinimo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad MB ,,Elektros investicija“ netinkamai vykdė savo įsipareigojimus kreditoriui VSDFV, t. y. vėlavo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, nuo 2022 m. gruodžio mėn. kreditorius, siekdamas iš MB ,,Elektros investicija“ išieškoti įmokų įsiskolinimą, draudėjui taikė priverstinio poveikio priemones, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. sausio 20 d. teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas socialinio draudimo įmokas nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose. Paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos debeto mokėjimo nurodymu nurašytos 2023 m. sausio 25 d.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl MB ,,Elektros investicija“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas

6. Šios ir MB ,,Elektros investicija“ bankroto bylos duomenimis nustatyta, kad MB ,,Elektros investicija“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. rugsėjo 18 d., jos vadovas nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. H. M.. Bankroto byla bendrijai iškelta 2024 m. kovo 28 d. nutartimi. Nemokumo administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Revertus“. Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi patvirtintas MB „Elektros investicija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis. 2024 m. liepos 17 d. nutartimi MB ,,Elektros investicija“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, nes: 1) bendrovės vadovas iki bankroto bylos MB „Elektros investicija“ iškėlimo netinkamai ir aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą; 2) juridinio asmens vadovas nėra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2022, 2023 ir 2024 metus; 3) bendrovei esant nemokiai neinicijavo bendrovei bankroto proceso; 4) po bankroto bylos bendrovei iškėlimo neperdavė nemokumo administratorei dalies bendrovės dokumentų ir turto.

8. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

9. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).

11. Sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.). Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).

Žemesnės instancijos teismas

12. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įmonės nemokumas konstatuotinas ne vien nustačius, kad juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tam pakanka nustatyti, kad juridinis asmuo negali laiku įvykdyti turtinių prievolių.

13. Sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens (ne)mokumo, taikomi balanso ir likvidumo testai. Pagal balanso testą vertinamas juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykis. Teismų praktikoje pažymima, kad, siekiant išsiaiškinti realią juridinio asmens turtinę padėtį, vertinami finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Nors juridinio asmens (ne)mokumą pirmiausiai apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau tai nėra vieninteliai dokumentai juridinio asmens mokumo būklei nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-467/2023, kt.). Pagal likvidumo testą vertinamos juridinio asmens galimybės vykdyti pinigines prievoles kreditoriams. Skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-301-910/2023).

Žemesnės instancijos teismas

14. Bankroto bylos duomenimis nustatyta, kad paskutiniai MB „Elektros investicija“ finansinės atskaitomybės dokumentai Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikti už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Iš atsakovės balanso, sudaryto už minėtą laikotarpį, nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo turto už 859 975 Eur, iš kurio ilgalaikio turto už 14 584 Eur, trumpalaikio turto už 845 391 Eur (kurį sudarė atsargos, sumokėti avansai ir vykdomi darbai – 575 294 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 220 924 Eur ir pinigai – 49 173 Eur).

15. Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 1473-407/2015).

16. Nagrinėjamu atveju, nesant byloje konkrečių įrodymų, pagrindžiančių realias bendrovės galimybes atgauti debitorių skolas, debitorių skolos (balanse įrašytos kaip per vienerius metus gautinos sumos – 220 924 Eur) negali būti vertinamos kaip bendrovės turimas realus turtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-902-370/2018).

Žemesnės instancijos teismas

17. Vertinant balanse įrašyto turto sudėtį atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bendrovės turimos atsargos sudaro didžiąją viso bendrovės turimo turto dalį (bendrovės turtas iš viso 859 975 Eur, iš jo atsargos – 575 294 Eur). Tuo tarpu atsargos yra trumpalaikis turtas (pvz., žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, prekės, skirtos parduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienus metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Nesant byloje pateiktų realių duomenų, kad bendrovės turimos atsargos balanso sudarymo metu buvo realios ir likvidžios, šio turto realumas ir likvidumas abejotinas. Kartu nėra pagrindo balanse nurodytų atsargų vertės laikyti realiu įmonės turtu, iš kurio galėtų būti vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais.

18. Esant nustatytoms aplinkybėms, laikytina, kad MB „Elektros investicija“ realus turtas 2021 m. gruodžio 31 d. siekė tik 63 757 Eur (859 975 Eur – 220 924 Eur – 575 294 Eur). Tuo tarpu 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovės balanso duomenimis atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 750 587 Eur (iš kurių trumpalaikiai įsipareigojimai – 743 632 Eur).

19. Taigi, atlikus balanso testą, galima daryti išvadą, kad pagal turimus duomenis MB „Elektros investicija“ 2021 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimai kreditoriams viršijo realaus įmonės turto vertę, kas sudarytų pagrindą konstatuoti įmonės nemokumą.

20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartyje MB „Elektros investicija“ bankroto byloje, spręsdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašymą dėl teisės eiti privataus ar viešojo juridinio asmens vadovo pareigas buvusiam bankrutavusios MB „Elektros investicija“ vadovui H. M. apribojimo, nustatė, kad atsakovė nuo 2022 m. balandžio mėn. negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Atsakovės skolos nuo 2022 m. tik didėjo, o dėl išaugusių skolų sumažėjo kreditorių galimybė gauti didesnę savo reikalavimų patenkinimo dalį. MB „Elektros investicija“ bankroto byloje, sprendžiant dėl sankcijos atsakovės vadovui paskyrimo, atsakovės vadovas nurodė, kad 2022 m. MB „Elektros investicija“ pardavė jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą už bendrą 978 772,80 Eur, todėl suinteresuoto asmens teigimu nėra pagrindo spręsti dėl bendrijos nemokumo 2022 m. pradžioje. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovės vadovas pateikė išrašytų sąskaitų faktūrų suvestinę. Tačiau teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartyje konstatavo, kad iš pateikto išrašo nėra galimybės nustatyti, kad nurodytos sumos buvo perduotos bendrijai. Todėl sprendė, kad vien šio įrodymo pateikimas nepatvirtina, kad 2022 m. atsakovė buvo moki.

21. Bankroto bylos duomenimis nustatyta, kad kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti MB „Elektros investicija“ bankroto byloje, t. y. UAB „Roner group“, UAB „Aruodas“, UAB „Virenda“, atsakovė nevykdė įsipareigojimų apmokėti išrašytas sąskaitas faktūras nuo 2022 m. antros pusės.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, konstatuoja, kad atsakovės nemokumą galima konstatuoti vėliausiai nuo 2022 m. antro ketvirčio (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

23. Vadovaujantis JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, jo vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.

24. Nustačius bendrovės nemokumo momentą – 2022 m. antrą ketvirtį – bendrovės vadovui (šiuo atveju H. M.) atsirado pareiga kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo. Analizuojamu atveju, bendrovės vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, todėl laikytina, kad pažeidė įstatyme jam numatytą pareigą inicijuoti nemokumo procesą.

Žemesnės instancijos teismas

25. JANĮ atskirai nėra įtvirtinta, kad įstatymo nustatytos pareigos inicijuoti nemokumo bylą nevykdymas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių. Kita vertus, nurodytos imperatyvios pareigos, numatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nevykdymas patenka į juridinio asmens netinkamo valdymo (neveikimu) apibrėžtį, todėl, jeigu aptariama pareiga nevykdoma sąmoningai, žinant, jog tokiu neveikimu pažeidžiamos nemokaus juridinio asmens teisės ir (arba) teisėti interesai, bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 39 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė tvirtina, kad bendrovės vadovas, esant įmonei nemokiai, neiniciavo nemokumo procedūros, o toliau sudarinėjo nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus juridiniam asmeniui sandorius. Atsakovės vadovas MB „Elektros investicija“ bankroto byloje 2025 m. sausio 6 d. pateiktame atskirajame skunde nurodė, kad dėjo pastangas ir siekė išsaugoti bendrijos veiklą – asmeninėmis lėšomis dengė kubilų verslo patalpų nuomą, bendrija gavo pinigines lėšas, buvo atsiskaitoma su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, darbuotojais. Tačiau pats pripažino, kad nuo 2022 m., VMI pradėjus priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, vykdyti bet kokią veiklą tapo labai sudėtinga. MB „Elektros investicija“ bankroto bylos duomenimis nustatyta, kad kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti MB „Elektros investicija“ bankroto byloje, t. y. UAB „Roner group“, UAB „Aruodas“, UAB „Virenda“, atsakovė nevykdė įsipareigojimų apmokėti išrašytas sąskaitas faktūras nuo 2022 m. antros pusės. Todėl teismas sutinka su nemokumo administratorės pozicija, kad H. M. nepateikė jokių realių duomenų apie nuo 2022 m. vykdytos veiklos efektyvumą, pagamintų ar parduotų gaminių apimtį, finansinius rezultatus ar uždirbtas pajamas. Tokia veikla, vykdyta esant akivaizdžiam nemokumui, dar labiau didino finansines rizikas, nes vietoje siekio stabilizuoti situaciją buvo imtasi nepatikrinto, ekonomiškai nepagrįsto ir rizikingo projekto, kuris prisidėjo prie tolesnio įsipareigojimų augimo.

27. Nemokumo administratorė pažymi, kad MB „Elektros investicija“ bankroto byloje H. M. 2025 m. vasario 13 d. teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad 2022 m. bendrija vykdė nekilnojamojo turto pardavimus ir gavo iš tokių pardavimų lėšų bendrai 978 772,80 Eur sumai. Tačiau iki šiol H. M. nepaaiškino ir nepateikė jokių įrodymų kur yra gauti apmokėjimai už parduotą nekilnojamąjį turtą, nepateikė rašytinių įrodymų (sutarčių, kad lėšos buvo gautos už parduotą nekilnojamąjį turtą) ir kur jos panaudotos. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-290-921/2025 (MB „Elektros investicija“ bankroto byloje) konstatavo, kad buvęs atsakovės vadovas, žinodamas apie atsakovės nemokumą, laiku neinicijavo atsakovei bankroto bylos, t. y. elgėsi pasyviai, o dėl tokio elgesio pavėluotas bankroto bylos iškėlimas pažeidė atsakovės kreditorių interesus, nes atsakovės skolos nuo 2022 m. tik didėjo, o dėl išaugusių skolų sumažėjo kreditorių galimybė gauti didesnę savo reikalavimų patenkinimo dalį.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Ieškovui neįgyvendinus jam tenkančios įrodinėjimo naštos, jam tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

29. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje buvęs atsakovės vadovas nepateikė nei atsiliepimo, nei įrodymų, galinčių paneigti anksčiau konstatuotas aplinkybes.

30. Teismo vertinimu, aplinkybės, kurios nurodytos anksčiau (žr. šios nutarties 26–27 punktus) patvirtina, kad H. M., būdamas MB „Elektros investicija“ vadovas, suprasdamas ar turėdamas suprasti, kad bendrovė yra nemoki, kad turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingai, leido didėti bendrovės įsiskolinimams. Tai įrodo sąmoningai blogą bendrovės valdymą, dėl kurio bendrovei tapus nemokiai, jos turtinė padėtis buvo dar labiau pabloginta ir taip buvo pažeisti kreditorių teisėti interesai. Pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį.

31. Nemokumo administratorė taip pat teigia, kad jai bendrijos vadovas nėra perdavęs visų bendrijos dokumentų ir turto. Administratorės žinioje yra tik dalis bendrijos dokumentų už 2019–2022 m. laikotarpį, kuriuos sudaro pavienės PVM sąskaitos faktūros, keletas sutarčių bei kiti fragmentiški dokumentai, neturintys esminės reikšmės visapusiškam bendrijos finansinės būklės įvertinimui. Be to, juridinio asmens vadovas nėra pateikęs finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2022, 2023 ir 2024 metus.

32. Kaip minėta, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jei juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti arba pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

33. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas iš esmės atitinka anksčiau galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti priežastis, lėmusias apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).

34. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, būtina nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą (buhalterinės apskaitos apgaulingas ar aplaidus vedimas, finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimas ar neteisingų tokių dokumentų pateikimas, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas ir pan.), bet ir tai, ar teismo nustatyti konkrečių asmenų veiksmai (neveikimas) buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, nuslepiant blogą bendrovės valdymą.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad MB „Elektros investicija“ Finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti už 2022, 2023 ir 2024 metus. Už dokumentų bei turto neperdavimą nemokumo administratorei Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-683-921/2024 H. M. buvo paskirta 1 000 Eur bauda bei 2024 m. gruodžio 23 d. nutartimi apribota H. M. teisė vienerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas.

36. Iš nemokumo administratorės pateiktų įrodymų ir vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-727-638/2025 iš H. M. priteisė 859 975 Eur sumą pagal 2021 m. gruodžio 31 d. įmonės balanse nurodytą turto vertę už dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratorei. Minėtoje byloje teismas nustatė, kad remiantis VĮ Registrų centras duomenų baze, paskutinė pateikta finansinė atskaitomybė, pagal kurią galima nustatyti, kokia yra įmonei priklausančio turto vertė, sudaryta 2021 m. gruodžio 31 d., kurios duomenimis įmonės turtą iš viso sudarė 859 975 Eur. 2025 m. vasario 3 d. atsakovas perdavė nemokumo administratorei bendrijai priklausantį automobilį „VW Caddy“, tačiau automobilio perdavimo–priėmimo akte automobilio vertė, įsigijimo duomenys nenurodyti, todėl negalima nustatyti, kiek perduotasis automobilis sumažina įmonės „Elektros investicija“ turtą, užfiksuotą 2021 m. balanso duomenimis. Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo su asmeniu, pasivadinusiu N. B.., 2023 m. sausio 9 d. laiško teismas nustatė, kad automobilis „VW Caddy“ buvo įsigytas 2022 m. sausio 22 d., t. y. jau po 2021 m. finansinės atskaitomybės laikotarpio, lėšų šaltinis nežinomas, todėl šio automobilio vertė neįeitų į 2021 m. balanse nurodytą 859 975 Eur turto vertę. Teismas nustatė, kad MB „Elektros investicija“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank AB banke lėšų judėjimas fiksuotas per 2022 ir 2023 metus, iš viso MB „Elektros investicija“ gavo į sąskaitą 977 791,01 Eur, o pervestos (išleistos) lėšos sudarė 982 646,47 Eur, t. y. išleista buvo 4 855,46 Eur daugiau, negu gauta. Todėl teismas darė išvadą, kad 2021 m. gruodžio 31 d. balanse užfiksuota turto masė iš esmės nepasikeitė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas (H. M.) atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 2022 metais jis pardavė bendrijai priklausiusį nekilnojamąjį turtą už bendrą 978 772,80 Eur sumą, tačiau nepaaiškino, kur yra gauti apmokėjimai už parduotą nekilnojamąjį turtą. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrindė savo pozicijos, kad jis išsaugojo bendrovės turtą arba, kad iškėlus bendrovei bankroto bylą nebuvo turto, kurį reikėjo perduoti paskirtai nemokumo administratorei. Nesant įrodymų, paneigiančių nemokumo administratorės pateiktus įrodymus, konkrečiai 2021 m. gruodžio 31 d. įmonės balansą, teismas tenkino ieškinį ir iš H. M. priteisė balanse nurodytą turto vertę, t. y. 859 975 Eur bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtas sprendimas įsiteisėjęs, todėl jame nustatyti faktai laikytini prejudiciniais nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

37. Taigi, nustačius paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad suinteresuoto asmens H. M. sąmoningi veiksmai lėmė, kad nemokumo administratorei nebuvo perduoti bendrovės buhalteriniai ir kiti veiklos dokumentai. Nesant perduotų visų dokumentų, nemokumo administratorė negalėjo nustatyti tikrųjų bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ir patikrinti bendrovės atliktų ūkinių operacijų, sudarytų sandorių ir veiksmų teisėtumą.

38. Kadangi nagrinėjamu atveju dėl bendrovės dokumentų trūkumo negalima nustatyti kur yra bendrovės turtas (ar tikrai jo nebėra), negalima nustatyti kokios yra realios bendrovės nemokumo priežastys, tai sudaro pagrindą konstatuoti tyčinį MB „Elektros energija“ bankrotą pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytus požymius.

39. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, sprendžia, kad yra pagrindas MB „Elektros energija“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

40. JANĮ 70 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad MB „Elektros investicija“ tyčinį bankrotą sukėlė suinteresuoto asmens H. M. veiksmai ir neveikimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70–72 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reverus“ pareiškimą dėl likviduojamos mažosios bendrijos „Elektros investicija“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Pripažinti likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Elektros investicija“, juridinio asmens kodas 305252645, bankrotą tyčiniu.

Pripažinti atsakingu už likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Elektros investicija“ tyčinį bankrotą suinteresuotą asmenį H. M..

Šios nutarties kopiją išsiųsti nemokumo administratorei ir suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir H. M..

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui (valstybės įmonei Registrų centrui), Įmonių bankroto valdymo departamentui bei Kauno apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Jurgita Sujetienė