Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, eII-786-903/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-17
Bylos Nr.: eII-786-903/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00783-2025-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Gintaras Stonkus
Pažeidėjas: A. N.
Advokatai: Raimondas Simonavičius

Kategorijos

16.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-786-903/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00783-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1.; 16.9.3.; 16.9.8.; 21.10.4. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gruodžio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Ingridai Mišeikienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. N. ir jos atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. N., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo Raimondo Simonavičiaus skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-12629-2025 (ROIK: 25283396742) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2025 m. rugsėjo 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 68-ANR_ P-2810-2025 A. N. už tai, kad jis 2025 m. birželio 22 d. 13.54 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., neužsidėjęs motociklininko šalmo, elgdamasis neatsargiai, valdė civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą motociklą „Suzuki“, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, ko pasėkoje jo nesuvaldęs, atsitrenkė į kitoje gatvės pusėje esančią tvorą ir ją apgadino, taip pat apgadino motociklą.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-12629-2025 A. N. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, paskirta 50 Eur bauda, už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, paskirta 350 Eur bauda, už nusižengimą, numatytą ANK 432 straipsnio 1 dalyje, paskirta 30 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 350 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.

Šalies argumentai

Skundu prašoma: 1) panaikinti 2025 m. spalio 14 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. N. atžvilgiu, nutraukti; 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, pakeisti 2025 m. spalio 14 d. nutarimą dalyje, kuria A. N. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodyta, kad A. N. mano, kad šis nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jo veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių. Įvykis įvyko ne dėl A. N. kaltės, o dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, todėl taikyti administracinę atsakomybę nėra pagrindo. Jei teismas nenustatytų pagrindo nutarimą panaikinti, A. N. prašo sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 9 mėn., kadangi teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas tokiam terminui yra per griežta administracinio poveikio priemonė, neproporcinga padarytam nusižengimui, neatitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus bei varžo administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvykio dieną A. N. namuose lankėsi jo giminaitis E. J.. Abu jie išstūmė iš garažo motociklą, kuris buvo A. N. kieme. A. N., neturėdamas vairavimo patirties motociklu bei net nežinodamas, kaip jis užvedamas ar valdomas, atsisėdo ant neužvesto motociklo, norėdamas pasižiūrėti, kaip veikia pavarų mechanizmas. Tuo metu giminaitis netikėtai užvedė motociklą. Dėl to motociklas staiga pajudėjo į priekį, ko A. N. nesitikėjo ir negalėjo numatyti. Netikėtas judėjimas A. N. sukėlė išgąstį, jis instinktyviai pasuko akceleratoriaus rankeną, nesiekdamas sąmoningai važiuoti, ir dėl patirties stokos nesuvaldė motociklo, kuris atsitrenkė į tvorą. A. N. įvykio metu susižalojo pats. Šias aplinkybes patvirtina giminaitis E. J., savo rašytiniame paaiškinime nurodęs, kad A. N., sėdėdamas ant motociklo, netikėtai įjungė pavarą, motociklas staiga pradėjo važiuoti, o A. N., išsigandęs ir nevaldydamas situacijos, atsitrenkė į tvorą. Tai rodo, kad judėjimo priežastis buvo giminaičio netikėtas motociklo užvedimas, o ne A. N. valingi veiksmai. A. N. nesiekė važiuoti, nevaldė motociklo sąmoningai ir nepadarė pavojingos veikos, todėl jo veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties – trūksta tiek valingo veikimo, tiek kaltės požymių. A. N. šioje situacijoje nei galėjo, nei turėjo numatyti, kad motociklas pajudės, kadangi: 1) jis motociklo pats neužvedė, 2) nežinojo, kad užvedus jis gali savaime judėti, 3) neturėjo vairavimo įgūdžių, 4) neinicijavo pavojingos situacijos, o tik atsidūrė joje dėl kito asmens veiksmų. Taigi neatsargumo forma neteisingai konstatuota, o kaltės visai nėra. Pagal ANK 9 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė galima tik esant kaltei. Kai įvykis įvyksta dėl aplinkybių, kurių asmuo negalėjo numatyti ir išvengti, laikytinas atsitiktiniu įvykiu. Kaip minėta aukščiau, A. N. atveju judėjimas prasidėjo ne dėl jo veiksmų, o dėl kito asmens motociklo užvedimo ir techninių aplinkybių, todėl įvykis turi atsitiktinumo požymių ir neužtraukia atsakomybės. Atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą galimybę skirti švelnesnę ar netaikyti administracinės poveikio priemonės, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, manytina, kad šiuo atveju egzistuoja visuma aplinkybių, leidžiančių taikyti minėtas nuostatas. Pažymėtina, kad nagrinėjamas įvykis įvyko ne dėl A. N. tyčinių ar sąmoningų veiksmų, o dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių – motociklą užvedė kitas asmuo, o pats A. N. tuo metu tik sėdėjo ant jo, neketindamas vairuoti ir nesiekdamas dalyvauti eisme. Taigi šioje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti sąmoningo teisės pažeidimo, o įvykis akivaizdžiai laikytinas atsitiktiniu, neapdairiu veiksmu, neturinčiu reikšmingo pavojingumo visuomenei. Po įvykio A. N. patyrė sunkius kūno sužalojimus – nustatytas (duomenys neskelbtini), dėl kurio buvo atlikta operacija ir paskirtas ilgalaikis gydymas bei reabilitacija. Nors nuo įvykio praėjo keli mėnesiai, A. N. iki šiol jaučia sužalojimo padarinius – kojos skausmą, patinimą, ribotą judėjimą. Jis vaikšto naudodamasis ramentais, o tolimesniems atstumams kartais prireikia ir neįgaliojo vežimėlio, nes pats savarankiškai ilgai eiti negali. Dėl sveikatos būklės A. N. tenka reguliariai vykti į gydymo ir reabilitacijos įstaigas, kur jam teikiamos ortopedo, reabilitologo ir kitų specialistų paslaugos. Šiuo metu jam vis dar taikomas taupantis režimas, jis nedarbingas, o gydytojai rekomenduoja tęsti reabilitaciją, kad būtų visiškai atstatyta kojos funkcija. A. N. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)– yra užmiestyje, kur viešojo transporto galimybės itin ribotos. Dėl riboto judėjimo ir sveikatos būklės A. N. neturi kito realaus būdo nuvykti į gydymo bei reabilitacijos įstaigas, esančias Klaipėdos mieste. Nuosava transporto priemonė šiuo metu yra vienintelė reali priemonė, leidžianti jam pasiekti gydymo įstaigas, vykdyti gydytojų nurodymus ir užtikrinti reabilitacijos tęstinumą. Be to, A. N. prašo teismo atsižvelgti ir į tai, kad 2025 m. rugpjūčio 18 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) III teritorinio skyriaus sprendimu A. N. nustatytas (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis ir (duomenys neskelbtini) netekto dalyvumo laipsnis, taip pat pripažintas asmeniu su negalia, turinčiu teisę į automobilio statymo kortelę. Tai patvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė yra ilgalaikė, reikalaujanti nuolatinės priežiūros ir medicininės pagalbos, todėl teisės vairuoti atėmimas realiai apsunkintų jo gydymosi, reabilitacijos bei kasdienio gyvenimo galimybes. Taikyti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams – šioje situacijoje reikštų neproporcingą ir perteklinį poveikį, kuris apsunkintų ar net padarytų neįmanomą gydymą ir reabilitaciją, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę į sveikatos apsaugą ir teisingą nuobaudos individualizavimą. Net ir tuo atveju, jeigu teismas nenustatytų pagrindo panaikinti nutarimo dėl sudėties nebuvimo, A. N. atžvilgiu egzistuoja išskirtinės aplinkybės, leidžiančios taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti arba netaikyti teisės vairuoti atėmimo. A. N. po įvykio pats patyrė sunkius sužalojimus, iki šiol gydosi, vaikšto ramentų pagalba, turi ribotą judėjimą ir privalo nuolat lankytis gydymo bei reabilitacijos įstaigose, todėl teisės vairuoti atėmimas šioje situacijoje būtų neproporcingas ir prieštarautų teisingumo principams.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog įvertinus administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą, Institucija nesutinka su skunde nurodoma aplinkybe, kad A. N. padarytas pažeidimas pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį buvo netyčinis. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo nustatyta, kad policijos pareigūnas V. L., reagavęs į įvykį, tarnybiniame pranešime nurodė, kad dirbant kartu su Klaipėdos AVPK KPS specialistu L. J., buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio. Nuvykus į įvykio vietą, ant gatvės gulėjo A. N., taip pat prie tvoros, kur gulėjo A. N., stovėjo motociklas „Suzuki“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad vairuotojas A. N. nesuvaldė motociklo ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) tvorą, ją apgadino, taip pat apgadino motociklą, kurį vairavo, ir susižalojo pats, vairuodamas nesegėjo saugos šalmo ir neturėjo teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Medikai išsivežė A. N. į ligoninę. Eismo įvykis užregistruotas eismo įvykių registre ROIK: 07-25-9642313. Transporto priemonės „Suzuki“ savininkui E. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už perdavimą vairuoti transporto priemonės neturinčiam teisės asmeniui ROIK: 25276578686. E. J. 2025-06-22 pateiktame paaiškinime nurodė, kad būdamas pas giminaitį A. N., iš garažo išsivarė motociklą, nes A. N. norėjo išmėginti kaip jis (motociklas) veikia. A. N. atsisėdus ir įjungus pavarą, motociklas pradėjo staigiai važiuoti. A. N. išsigandęs užlaužė gazo rankeną ir, nesuvaldęs motociklo, atsitrenkė į tvorą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad norint pradėti važiuoti motociklu „Suzuki GSF 600“ vairuotojas turi atlikti nuoseklią eilę veiksmų, t. y. užsėsti ant motociklo, patikrinti, ar įjungta neutrali (N) pavara, pasukti uždegimo raktelį, paspaudžiant starterio mygtuką užvesti motociklą, užlenkti šoninę kojelę, nuspausti sankabą, koja įjungti pirmą bėgį (pavarų pedalą nuspaudžiant į apačią), atleidžiant sankabą pasukti gazo (akseleratoriaus) rankeną. Kaip matyti, A. N. vairuojamą motociklą galėjo užvesti giminaitis E. J., tačiau visus kitus veiksmus, kad pradėtų važiuoti motociklas, sąmoningai turėjo atlikti būtent A. N.. Net ir paaiškinimuose teigiama, kad A. N. norėjo išmėginti motociklą. Atkreiptinas dėmesys, kad paaiškinimuose nurodyta, kad motociklas stovėjo kieme, kiemo vartai buvo atverti, o foto nuotraukoje (vaizdas iš www.aooglemaps.com) Nr. 1 matosi, kad priešais kiemą (adresu (duomenys neskelbtini)) yra plynas laukas - pieva, kuriame nėra pastatų, ir jeigu, kaip teigia A. N., būtų netyčia pradėjęs važiuoti motociklu, jis būtų nuvažiavęs tiesiai į tą lauką ir būtų niekam žalos nepadaręs, o šiuo atveju A. N., atlikęs tyčinius veiksmus, tyčia motociklu išvažiavo į kelią, pasuko į dešinę pusę ir staigiai pasukęs gazo rankeną motociklo nesuvaldė ir atsitrenkė į kaimyno, esančio (duomenys neskelbtini), tvorą, taip padarydamas turtinę žalą, kurią atlygino draudimas. Skunde nurodyta aplinkybė, kad motociklas pradėjo važiuoti ne dėl A. N. atliktų veiksmų, nepagrįsta jokiais įrodymais, o pateikta tik siekiu išvengti gresiančios atsakomybės ar sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Policijos pareigūnai tarnybiniame pranešime nurodė, kad motociklo savininkui E. J. pradėjo administracinę teiseną ROIK 25276578686 pagal 424 straipsnio 2 alį., už tai, kad jis (E. J.) perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones. E. J. už padarytą pažeidimą surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 30-ANR_P-5211-2025, kuriame pateiktas E. J. paaiškinimas, jog „Daviau tiesiog truputį užsėsti ir pamėginti kieme pavažiuoti kaip kas valdosi, bet supanikavo ir išvažiavo į gatvę“. Institucijos manymu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryta procesinių teisės normų pažeidimų. Institucija kvalifikuodama A. N. veiksmus pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra teisinio pagrindo nutraukti administracinę bylą, pradėtą A. N. atžvilgiu pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34- 507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Institucijos nuomone, A. N. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai - dienos metu, gyvenvietėje vairavo motociklą neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Pažymėtina, kad motociklą vairavo ne tik neturėdamas tokios teisės, bet ir be motociklo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, bei nebuvo užsidėjęs motociklininko šalmo, o neturėdamas įgūdžių vairuoti motociklo jo nesuvaldęs atsitrenkė į tvorą, taip ją apgadindamas, taip pat eismo įvykio metu susižalojo pats A. N. ir tik atsitiktinumo dėka nesužalojo kitų asmenų. Negali būti laikoma išskirtinė aplinkybė, jog A. N. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga nuvykti į medicinos įstaigą. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde Pareiškėjas nurodo, kad A. N. vaikščiojimui naudoja ramentus, kartais net neįgaliųjų vežimėlį. Tačiau į administracinės bylos nagrinėjimą atvyko be ramentu ar vežimėlio, netgi vaikščiojo nešlubuodamas. A. N. nuvykimui į medicinos įstaigą gali pasinaudoti pavežėjų paslaugomis ar paprašyti artimųjų pagalbos. Pažymėtina, kad viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (kasacinio teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). A. N. 5 metų bėgyje administracine tvarka baustas 4 kartus už įvairius pažeidimus (greičio viršijimą, automobilių parkavimą pažeidžiant KET, mobilaus ryšio priemonės naudojimą rankomis vairuojant automobilį ir kitus pažeidimus). Pažeidimo metu turėjo 1 galiojančią administracinę nuobaudą. Institucija neabejoja, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones 9 mėnesiams, pažeidėjui, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, bus sunkiau organizuoti savo kasdienę veiklą, tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. A. N. dar iki padarant pažeidimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, privalėjo įvertinti teisės vairuoti transporto priemones jam svarbumą, tačiau akivaizdu, jog jau būdamas ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, jis toliau pažeidinėja KET, todėl privalo prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Pareiškėjo skunde nurodomos labiau įprastos, niekuo neišsiskiriančios aplinkybės, kurios nepaneigia skundžiamo nutarimo pagrįstumo. Institucijos manymu, nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad netgi administracinės bylos nagrinėjimo metu, nenustačius lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, A. N. buvo paskirtas straipsnio sankcijoje numatytos baudos artimas minimaliam dydis, t. y. 350 Eur, taip pat nustatytas minimalus administracinio poveikio priemonės - draudimo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas, t. y. 9 mėnesiai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu A. N. palaikė skundo reikalavimus bei prašė nutraukti teiseną. Nurodė, kad jei teismas nenutrauks teisenos, tai dėl sveikatos būklės turi apribojimą judėjimui ir jei negalėtų vairuoti automobilio, tai jis patirtų daug nepatogumų ir, jo nuomone, būtų šiokia tokia diskriminacija. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir iki viešo transporto sustojimo yra apie 300 m. Jis yra gavęs automobilių statymo su negalia kortelę. Jam dabar būtų atimta teisė judėti, pasiekti darbą, sveikatos įstaigas. Tokio sprendimo vykdymas jį diskriminuotų. Iš tikrųjų skunde nurodyti du reikalavimai, nes norėta, kad greičiau vyktų procesas. Be to, jis 4 mėnesius buvo nedarbingume ir jam sunki finansinė situacija. Jis neprisipažįsta padaręs jam inkriminuotų nusižengimų. Motociklas stovėjo pas jį kieme ir garaže apie metus. Motociklas priklauso jo giminaičiui. Kažkuriuo metu jis jam paskambino ir pranešė, kad nori atvažiuoti ir apžiūrėti motociklą. Atvykus giminaičiui, jis padėjo motociklą išstumti iš garažo iki namo. Nuo garažo iki kiemo vartų yra apie 10 metrų, tai motociklą išsivedė į kiemo vidurį. Ant motociklo užsėdo kiemo viduryje. Motociklas buvo nukreiptas į vartus. Vartai buvo atidaryti. Giminaitis užsiiminėjo su tuo motociklu, o jis dirbo savo darbus. Jis kartas nuo karto išeidavo pasidomėti, kaip sekasi su tuo motociklu. Po vieno išėjimo giminaitis pasiūlė jam susipažinti su motociklo konstrukcija, kas kur ten yra, kaip užsiveda variklis, kur pavara, kur sankaba ir visa kita. Jis kažkaip tai, nepagalvojęs nieko, sako – gerai. Ir kad būtų patogu, pasiūlė atsisėsti ant motociklo. Tada giminaitis pradėjo rodyti, kur užvedimas, kur yra sankaba, kaip pavara įsijungia ir visi kiti ten dalykai. Šalia buvo padėtas šalmas ir motociklininko apranga, bet dar kartą kartoja, nebuvo jokios intencijos jį vairuoti, jį valdyti, tai nebuvo pasiruošta tam. Tačiau, kažkuriuo momentu, kai rodydamas, kaip užsiveda motociklas, jo nuomone, E. J. užvedė tą variklį, ir jis nežino kokiu būdu - ar tai jis ten koją nuleido, ar svirtį kokią paspaudė ar dar kažką, jis to momento neprisimena, galimai dėl traumos. Jis atsipeikėjo, kad lekia tuo motociklu, laikosi už vairo ir nežino, kaip sustoti. Vienintelis sąmoningas veiksmas, kurį jis padarė lėkdamas motociklu, tai, kad savo gyvybę išgelbėt ar kitų žmonių nesužaloti, jis važiavo, tuo laiku ką atsimena, kai atsipeikėjo, šalia tvoros, ir priėmė sprendimą pasukti į tvorą ir sustabdyti tą lėkimą. Jis įsivaizdavo, kad greitis tik didės ir pasekmės gali būti visokios. To momento kaip atsitrenkė, jis neatsimena. Už jo kiemo vartų, 90 laipsnių kampu yra gatvė, toliau pieva, o trupučiuką dešiniau kaimyno namas, aptvertas tvora, į kurią jis atsitrenkė. Jis negali atsakyti, kokia trajektorija važiavo, nes kai atsipeikėjo, jis jau važiavo palei tvorą. Tai, ką jis atsimena, nes to pajudėjimo momento jis neturi galvoje.

Atsiliepimas

Policijos atsiliepime minimi kažkokie girti asmenys, draugai, tai visiškai neatitinka tikrovės. Aplinkui nebuvo jokių girtų asmenų. Jis gavo traumą, jam buvo sutrenkta galva, hematomos, operacija truko keturias valandas. Į koją įdėjo krūvą geležių. Ligoninėje buvo 3 dienas. Iki šiol negali nešioti avalynės, reikia pagalbos, lazdelės. Dabar savo iniciatyva lanko reabilitaciją. Nuo spalio pabaigos pradėjo dirbti. Jis ruošia būsimus mechanikus, elektromechanikus ir laivavedybos studentus. Jo specialybė yra inžinerinės pakraipos. Jis yra laivo energetinių įrenginių eksploatacijos specialistas, dirba su mechanika, turbinomis, laivų remontu. Techniniai reikalai jam suprantami. Atsiliepime viskas remiasi jo, liudytojų parodymais. Jam keista, kad Institucija nurodė, jog jis atėjo be lazdelės, nors jis turi tik (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygį. Koja iki šiol yra ištinusi. Jo automobilis yra su automatine pavarų dėže, vairuojant jam reikalinga tik dešinė koja. Trumpais atstumais jis gali važiuoti, o jei važiuoja ilgiau, jam nutirpsta koja. Negali atsakyti, kiek kartų buvo apklaustas, gal 3-4 kartus. Pirmą kartą buvo apklaustas birželio mėnesį. Paskui, po sprendimo bylą grąžinti tirti papildomai, jis buvo iškviestas antrą kartą. Kai grįžo iš ligoninės, pirmiausia paskambino kaimynui, norėdamas atsiprašyti už sukeltą stresą. Jam buvo keistas kaimyno elgesys, kad jis rūpinosi ne jo sveikata, o savo tvora. Jam sakė, kad viskas bus geranoriškai. Buvo du stulpeliai ir 3 tarpai lentų ir kai paskaičiavo sąmatą, suma buvo 1600 Eur. Tada kaimyno geranoriškumas dingo. Po įvykio atvykę policijos pareigūnai visiškai nesidomėjo jo sveikata, o davė pūsti į alkotesterį. Policijos pareigūnai įvykio vietoje jo neapklausė. Atsiliepimą su nubraižyta schema matė. Dėl motociklo pasukimo 90 laipsnių kampu, tai jeigu jis vairuotų ir valdytų, jis nebūtų sau priešas ir nevažiuotų į gatvę ir tvorą. Jis važiuotų, kaip teisingai policija pastebėjo, tiesiai į pievą ir gal būtų tas motociklas kažkaip sustojęs ir nebūtų pavojaus. Dabar jis pasidomėjo ir gali atsakyti, kad dešinėje yra greičio rankena, kuri sukinėjasi, šalia buvo kažkoks užvedimo mechanizmas, kairėje sankabos svirtis. Jam buvo pasakyta, kad su koja reikia ar tai užminti ar pakelti kažkokią svirtelę, kad perjungti pavarą. Sankabos paskirtis sujungti variklį su varytuvu, kad pradėtų suktis galinis ratas nuo variklio. Nuspaudus sankabą nėra sukibimo ir judesio nėra. Stabdžiai buvo ant dešinės rankenėlės. Jis paskutinius 15 metų vairuoja automobilį automatine pavara. Jis negali paaiškinti, kaip tai įvyko, jam niekas neišliko atmintyje. Pamena, kad jis laikosi už to vairo, vairo negali paleisti, motociklas „rauna“ kaip kažkoks žvėris. Greitis kažkiek didėja, tvora iš kairės ir jis galvoja, jeigu toliau važiuos, pats užsimuš ar kažkur įvažiuos, nes iki (duomenys neskelbtini) yra apie 300 m. Tada buvo vienas sąmoningas veiksmas - pasukti vairą į kairę ir atsitrenkti į tvorą. Paleisti vairo negalėjo, instinktyviai laikėsi už jo, o kai laikėsi, greitis buvo užspaustas. Nesugebėjo atleisti greičio. Jo nuomone, teisė vairuoti duodama, kai išlaikoma praktinė ir teorinė dalys, ir tai reikalinga, kad būtų saugu. Jis nežadėjo niekur važiuoti ir judėti. Lipo ant motociklo, kad galėtų susipažinti su motociklu. Niekada neturėjo jokios dviratės transporto priemonės ir jos nenori turėti. Dėl motociklo užvedimo, tai jis prisimena, kad jam E. J. parodė, kaip užvesti motociklą ir E. J. kažkuriuo momentu motociklą užvedė. Negali pasakyti, ar jis įjungė pavarą, gal ir įjungė, jei motociklas pajudėjo. Tyrimo metu pareigūnas jam uždavinėjo klausimus ir jis į juos atsakė. Gal klausimas buvo apie pajudėjimą, jis ir atsakė nieko neminėdamas apie E. J.. Jo neklausė, kas užvedė motociklą. Ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pat parodymus kaip ir administracinio nusižengimo byloje. Jo parodymai apie E. J. atsirado dėl to, kad jis kreipėsi teisinės pagalbos ir gavo E. J. parodymus. Perskaitęs E. J. parodymus, jis labai nustebo, nes kilo klausimai dėl užvedimo ir kita, kadangi ten viskas nurodyta ne taip, kaip buvo. Šiandien jis tvirtina, kad E. J. užvedė motociklą ir todėl jis nuvažiavo. Matė E. J. surašytą protokolą dėl to, kad perdavė važiuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, bei ten užfiksuotus E. J. parodymus. E. J. buvo apklaustas tik vieną kartą, nors jie prašė apklausti papildomai, bet jiems atsakė, jog tai nebūtina. Nori patikslinti, kad nuo judėjimo iki atsitrenkimo į tvorą buvo apie 20 metrų, viskas įvyko per kelias sekundes. Jam neatėjo mintis, atleisti gazą, spausti stabdį, vienintelis sprendimas galvoje buvo nutraukti lėkimą, todėl jis pasuko vairą ir trenkėsi į tvorą. Nemano, kad protokoluose yra netinkamai užfiksuotos aplinkybės.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. J. parodė, kad pažįsta A. N., jis jam yra giminaitis. Jis turi „Suzuki“ motociklą su Airijos registracija. Motociklą įsigijo labai senai, gal 2015-2016 m. Lietuvoje yra su juo važiavęs vieną sykį. Jam patogiau vairuoti automobilį. Paprašė A. N. palaikyti motociklą, nes pas jį yra vietos. Su A. N. bendrauja glaudžiai. Motociklas techninių gedimų neturėjo, bet jis ilgai stovėjo, todėl sugalvojo, kad reikia motociklą užkurti. Reikėjo įdėti bateriją, nes nusipirko naują. Jo tikslas buvo užvesti motociklą. Motociklą tvarkė kieme pas A. N.. Pakeitęs bateriją, motociklą užvedė ir truputi pavažinėjo, t. y. važiavo apie 10 metrų. Nežino, ar A. N. matė, kaip jis važinėjo. A. N. tuo metu buvo name. Nežino, kaip ten gavosi, bet A. N. atėjo, pasiteiravo, kaip jam sekasi. Jis pasakė, kad viskas gerai. Žmogus pasidomėjo, kas kaip veikia. Jis paaiškino, kur stabdis, kur sankaba, kur bėgis jungiasi, kaip kas veikia. A. N. pats atsisėdo ant motociklo, jo tikrai per prievartą nesodino. Paaiškino jam, kad nuspausti reikia sankabą, kad viskas panašiai kaip ir mašinoje. Rodė, kur stabdžiai. Viską parodė ir toliau žmogus bandė pagazuoti. Pasakė, kad gazas labai jautrus. Motociklas buvo užvestas. Pirma paaiškino teoriškai. „Start“ knopkę paspaudė ir motociklą užvedė pats A. N.. Jis jam anksčiau parodė, kur yra užvedimas. A. N., užvedęs motociklą, iš kart nevažiavo, o apžiūrinėjo. Paspaudi kaire ranka sankabą, čia stabdis priekinis, čia galinis stabdis. Galinis stabdis su koja yra. Jis nežino, kaip A. N. sugebėjo su koja paspausti bėgį. Jis stovėjo šalia ir nieko nespaudė. Pirmas veiksmas norint pradėti važiuoti - reikia nuspausti sankabą, tada įjungti bėgį. Jo nuomone, nenuspaudus sankabos, bėgio įjungti negalima. Gaunasi, kad jei motociklas pajudėjo, tai buvo nuspausta sankaba ir įjungtas bėgis. Nuspaudus sankabą ir įjungus bėgį, motociklas iš vietos nejuda, reikia iš lėto atleisti sankabą ir tik tada motociklas pajudės. Kaip viskas įvyko, nesuprato nei jis, nei A. N.. Jis nežino, kaip A. N. pajudėjo. Tuo metu jis nusisukęs buvo kažką paimti ir pamatė, kaip A. N. staigiai („ryvokas“ buvo) startavo. Motociklas kaip ir šoktelėjo iš vietos. Gazo padavimas yra dešinėje rankenoje, o sankaba kairėje rankoje. Jei labai švelniai atleidinėji sankabą, motociklas gali pajudėti. Tačiau, jei atleidi sankabą ir nespaudi gazo, tai didelė tikimybė, kad motociklas užges. Jo manymu, A. N., ko gero, netyčia įjungė bėgį ir motociklui pajudėjus įsikibo į vairą. Įjungęs pavarą gali gazuoti kiek nori, motociklas nejudės. Pirmiausia turi būti sankabos atleidimas, gazo paspaudimas, bėgio įjungimas ir važiavimas. Motociklas yra 600 cm³. Tas, kas turi daugiau įgūdžių, tai jiems nelabai galingas motociklas, o kitiems galingas. Motociklą turi jausti ir tik tada gali važiuoti ir jį valdyti. Jam motociklas nereikalingas, bet jei turi daiktą, reikia jį prižiūrėti. Motociklas užsiveda įdėjus raktelį į spynelę ir paspaudus „Start“ mygtuką. Degimas (rakto pasukimas) galimai jau buvo įjungtas, kai A. N. atsisėdo. Jo tikslas buvo motociklą užvesti, tai jis bandė užvesti rakteliu. A. N. atsisėdus ant motociklo, motociklas buvo neužvestas. Jis žodžiu pasakė A. N. „paspausk „Start“ mygtuką ir motociklas užsives“. Ar įmanoma motociklui dirbant lengvomis apsukomis ir nuspaudus pavarą, motociklui pajudėti, jis negali atsakyti. Iš principo gal ir įmanoma nuspaudus pavarą, bet nepaspaudus sankabos, pajudėti. Jis viską sakė žodžiu. A. N. bandė spaudinėti sankabą kelis kartus, pavaros nejunginėjo. Sakė, jei spausi į apačią, bus pirma pavara ir perspėjo būti atsargiam. Nurodė, kurioje pusėje stabdis, o kurioje pusėje sankaba. Jis A. N. pasiūlė lipti ant motociklo ir pasibandyti, t. y. aprodyti kaip kas veikia. Nebuvo jokio plano važiuoti motociklu. Žinojo, kad A. N. neturi jokios patirties motociklo valdyme. Jis neskundė protokolo, kuriuo jam buvo paskirta bauda dėl transporto priemonės davimo vairuoti kitam asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti. Baudą sumokėjo. Protokole jo duoti parodymai yra teisingi, tik jo būsena tuo metu buvo ne kokia. Taip, pirma jis davė paaiškinimą, o paskui plius minus po 2 val. buvo surašytas protokolas. Parašai ant 2025-06-25 protokolo bei ant paaiškinimo, yra jo. Apie jo duotus paaiškinimus gali pasakyti, kad galimai jie surašyti sutrumpintai. Kalbos apie važiavimą nebuvo. Ar jo parodymus policijos pareigūnai iškraipė, tai jis mano, kad buvo netiksliai suformuluota nei buvo iš tikro.

Teismo posėdžio metu A. N. atstovas advokatas prašė skundą tenkinti, nurodė, kad įvykis įvyko ne dėl A. N. kaltės, o dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, todėl taikyti administracinę atsakomybę nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 eurų.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 300 iki 560 eurų. To pačio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 9 mėnesių iki 1 metų.

ANK 432 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudojimosi motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams ir (ar) keleiviams nuo 30 iki 50 eurų.

Teismo nuomone, A. N. versija, kad įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes motociklą netikėtai užvedė liudytojas E. J., yra paneigta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Nors teismo posėdžio metu A. N. nurodė, kad jis nieko nenusimano, kaip veikia motociklo mechanizmai, t. y. nežino nei kaip motociklą užvesti, nei kur yra sankaba, greičio rankena bei bėgiai, tačiau taip pat nurodė, jog techniniai reikalai jam suprantami, nes jis dėsto mechanikos, elektromechanikos ir laivavedybos studentams, jo specialybė yra inžinerinės pakraipos, dirba su mechanika, turbinomis, laivų remontu. Taigi akivaizdu, kad turint tokį išsilavinimą bei dėstytojavimo patirtį mechanikos srityje nenusimanyti, kad užvedus motociklą, nuspaudus sankabą, įjungus bėgį ir atleidus sankabą bei pasukus greičio rankenėlę, motociklas pradės važiuoti, yra neįtikima. Be to, teismo posėdžio metu liudytojas E. J. visiškai paneigė A. N. versiją, kad būtent jis (E. J.) užvedė motociklą, kai ant jo sėdėjo A. N., parodydamas, kad motociklą užvedė pats A. N., užvedęs dar stovėjo ir tik po to, jam nusisukus, A. N. vairuojamas motociklas šoktelėjo pirmyn. Taip pat iš minėto liudytojo parodymų matyti, kad jis A. N. viską žodžiu paaiškino, kaip veikia motociklo mechanizmai, netgi perspėjo būti atsargiam, ir pats A. N. atliko visus veiksmus, kad motociklas pradėtų važiuoti, tačiau galimai kažko išsigandęs motociklo nesuvaldė. Taigi teismui nekyla abejonių, kad A. N. sąmoningai užsėdo ant motociklo, turėdamas tikslą juo pasivažinėti, jį užsivedė ir atliko visus veiksmus, kad motociklas pajudėtų, tačiau, neturėdamas bent minimalios motociklo vairavimo patirties, kuri neabejotinai yra įgyjama per teisės vairuoti tokią transporto priemonę įgijimo procesą, nesuvaldė motociklo ir padarė eismo įvykį. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, A. N. kaltė padarius ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus yra įrodyta.

Taip pat teismas nemato pakankamo pagrindo tenkinti skundo reikalavimo dėl skundžiamu nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36 387/2021). Aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Taigi vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybes, paprastai nuobauda (administracinio poveikio priemonė) švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą (jei tokia buvo sukelta), padarytą veiką galima laikyti mažareikšme ar ne itin pavojinga, nustatomos kelios pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, byloje yra kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių, t. y. turi būti nustatyta visuma aplinkybių, pažeidėją charakterizuojančių išskirtinai teigiamai ir liudijančių, kad padarytas nusižengimas buvo daugiau atsitiktinis, įvykęs nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o ne nulemtas tyčios, sistemingo priešingo teisei veikimo.

A. N. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – dienos metu, gyvenvietėje vairavo motociklą neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės be motociklo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei be motociklininko šalmo, taip sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismo posėdžio metu A. N. savo kaltęs dėl padarytų nusižengimų nepripažino, kas teismui leidžia daryti išvadą, jog jis kritiškai nevertina savo elgesio, kas vėlgi pagal formuojamą teismų praktiką yra esminė kliūtis taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-360/2021). Pažymėtina ir tai, kad per paskutinius 5 metus A. N. baustas 4 kartus už įvairius KET ir kitus administracinius nusižengimus (greičio viršijimą, transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros, automobilių parkavimą pažeidžiant KET, mobilaus ryšio priemonės naudojimą rankomis vairuojant automobilį ir kitus pažeidimus), paskutinį kartą baustas 2025 m. spalio 10 d. už tai, kad vairuojant transporto priemonę, važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui. Aptartos aplinkybės rodo, jog KET pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys A. N. gyvenime, nors paskirtas baudas moka, tačiau akivaizdu, kad tinkamų išvadų jis nedaro, į teisės aktų reikalavimų vykdymą žiūri atsainiai ir neatsakingai. Beje, Institucija 2025 m. spalio 14 d. nutarimu paskyrė administracinių nusižengimų straipsnio sankcijoje numatytos baudos artimą minimaliai baudą ir minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti KET, įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, A. N. pagrįstai sankcijos ribose paskirta galutinė administracinė nuobauda – 350 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams, todėl naikinti Institucijos 2025 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-12629-2025 A. N. atstovo advokato R. Simonavičiaus skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-12629-2025 nepakeistą ir A. N. atstovo advokato Raimondo Simonavičiaus skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus