Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisi­mo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.

Sutarties Nr. K669301248 specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 4,90 procentų (nuo kiekvienos grąžintos įmokos), tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 161,90 Eur. Sutarties Nr. K297197914 specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 9,90 procentų (nuo kiekvienos grąžintos įmokos), tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 342,61 Eur. Šie mokesčiai pagal sutarčių sąlygas yra apskaičiuoti iš anksto, sutarčių sudarymo metu, ir turi būti atsakovo mokami nepriklausomai nuo to ar jis tinkamai vykdys savo sutartines prievoles. Pažymėtina, kad Sutartyje Nr. K669301248 161,90 Eur tarpininkavimo mokes­tis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 3 466,10 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (1 953,39 Eur kreditas + 1 350,81 Eur palūkanos + 161,90 Eur tarpininkavimo mokestis), o Sutartyje Nr. K297197914 į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (3 803,41 Eur) yra įskaičiuotas 342,61 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida (2 000 Eur kreditas + 1 460,80 Eur palūkanos + 342,61 Eur tarpininkavimo mokestis). Todėl šias tarpininkavimo mokesčio sumas (161,90 Eur ir 342,61 Eur) atsakovas ir turėtų sumokėti ieškovei.

Tuo tarpu pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.11 punktus, sutartyse nustatyta nuolaida kitai tarpininkavimo mokesčio daliai, apskaičiuotai pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir tik pažeidus vartojimo kredito sutartį, t. y. daugiau kaip 30 dienų praleidus bent vienos įmokos mokėjimo terminą, minėta nuolaida nėra taikoma. Teismas, įvertinęs minėtas sutar­čių nuostatas ir sutartyse numatyto tarpininkavimo mokesčio, numatyto sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3 punkte, pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, daro išvadą, kad šiuo atveju savo esme tarpi­ninkavimo mokesčio dalis (mokama tik esant sutarties pažeidimui) laikytina netesybomis.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Analizuojant šią teisės normą matyti, kad kredi­to­riaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.11 punktus, sutartyse nustatyta tarpininka­vimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Teismo vertinimu, tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievo­lės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Vien tai, kad šalys sutartyje prievolės įvykdymo užtikrinimą įvardijo nuolaidos terminu nekeičia šalutinės – netesybų – prievolės esmės. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderina­ma su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-691-587/2020; 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-996-254/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑859‑796/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-519-544/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-582-883/2020; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-551-267/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1484-933/2020; 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1603-852/2020).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti dides­nės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, toks reglamentavimas vienareikšmiškai reiškia, jog kai sutarties šalis (vartotojas) netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ar jų nevykdo, vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos ir jų dydis imperatyviai nustatytas Vartojimo kredito įstatyme.

Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutarty­je turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokes­čius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.

Nagrinėjamu atveju tarpininkavimo mokesčio kintamoji dalis ir jos paskaičiavimas yra numatytas sutarčių bendrosiose sąlygose, kurios yra taikomos visiems kredito gavėjams. Kredito gavėjas dėl šios sąlygos negali padaryti jokios įtakos, atskirai dėl jos derėtis. Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies dydis yra tiesiogiai siejamas su tarpininkavimo mokesčio dalies, apskaičiuotos pagal sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktą, dydžiu (Sutarties Nr. K669301248 specialiosiose sąlygose nustatytas 4,90 procentų dydis, Sutarties Nr. K297197914 specialiosiose sąlygose – 9,90 procentų dydis, nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas). Vadinasi, nesant duomenų apie netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, dėl to apskaičiuotą vėlavimo palūkanų sumą, sutarties sudarymo metu objektyviai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį privalės mokėti atsakovas, jeigu įsipareigojimai nebus tinka­mai vykdomi. Akivaizdu, kad neturėdamas pakankamai informacijos, atsakovas neturėjo galimybės tinkamai įvertinti, ar ieškovės siūloma vartojimo kredito sutartis atitinka jo poreikius ir finansinę būklę, taip pat numatyti galimas neigiamas įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Teismo vertinimu, tokia sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kinta­mosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti pripažįstama kaip aiški ir suprantama vartotojui. Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, savo esme vertintina kaip užslėptos netesybos, o tokios sąlygos yra neskaidrios ir nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju sutartyse įtvirtintas netesybų dydis (kitu pavadinimu) klaidina vartotoją, nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei užtikrina neproporcingą kreditoriaus interesų apsau­gą, taip pat neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų.

CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidi­mo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta bylą nagrinėjančio teismo pareiga vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (savo iniciatyva).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinky­bes (t. y. tai, jog ieškovės prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio kintama dalis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiški, šio mokesčio dydis nebuvo žinomas sutarties sudarymo metu pačiai ieškovei ir nebuvo individualiai aptartas su atsakovu), daro išvadą, kad sutarčių sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių teismas Vartojimo kredito sutarties Nr. K669301248 ir Sutarties Nr. K297197914 bendrųjų sąlygų nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 punktas), pripažįsta nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 2, 9 dalys). Pripažinus sutarčių sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies negaliojančiomis, ieškovės reikalavimas dėl 2 033,81 Eur kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo atmestinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3,55 Eur ir 3,35 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (atitinkamai nuo 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. gegužės 31 d.) iki sutarčių nutraukimo dienos (2020 m. spalio 6 d.); 24,12 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 889,75 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos 2024 m. spalio 31 d. iki visiško kredito grąžini­mo dienos ir 23 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 822,68 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos 2024 m. rugsėjo 27 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, kad Vartojimo kredito įsta­tymo 11 straipsnio 8 dalis, kuri nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Ši norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kuria remiasi ieškovė formuluodama reikalavi­mą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, į minėtus Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus ribojimus nebuvo atsižvelgiama ir nepaneigti ankstesnėje praktikoje pateikti išaiš­kinimai nurodytu klausimu.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įsta­tymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavė­luoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už varto­jimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 74, 75 punktai; Lietuvos Aukščiau­siojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika 52).

Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydis (atitin­kamai 24,12 proc. ir 23 proc.) viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, o laikotarpis, už kurį ieškovė skaičiuoja šias palūkanas yra neapibrėžtas (nuo sutarties termino pasibaigimo, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. ir nuo 2024 m. spalio 31 d., iki visiško kredito grąžini­mo dienos), kas taip pat yra daug ilgesnis nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytas maksimalus galimas laikotarpis. Taigi sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1 punktas, kuriuo šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, juo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo (atsakovo) civilinė atsakomybė už ginčo sutartyse numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensuojamųjų palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisi­nės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika 52).

Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1577-657/2020, 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1562-945/2020, 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1556-230/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1753-562/2020, 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1603-852/2020).

Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis teismų praktika, vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta nuostata, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskai­čiuojamųjų taikant sutarčių specialiojoje dalyje nurodytą 24,12 procentų ir 23 procentų dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį, ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažintina nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nurodyta, jog jokie kiti maksimalią netesybų normą viršijantys netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju už prievolės vykdymo termino praleidimą iš atsakovo ieškovei priteisti nuostoliai (negautos pajamos už laikotarpį iki sutarties termino pabaigos), kurių suma, tuo atveju, jeigu teismo sprendimas nebus įvykdytas atitinkamai iki 2024 m. rugsėjo 26 d. ir 2024 m. spalio 30 d., viršys maksimalią netesybų pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį sumą, atlygini­mas, o, vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, ieškovės reikalavimai dėl 24,12 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą kreditą (1 889,75 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 31 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 23 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą kreditą (1 822,68 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestini. Kadangi ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 3,55 Eur ir 3,35 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (atitinkamai nuo 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. gegužės 31 d.) iki sutarčių nutrauki­mo (2020 m. spalio 6 d.), atitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei aukščiau nurodytą teismų praktiką, todėl jie tenkintini.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš jo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui propor­cingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 149,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur už teisinę pagalbą. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 6 632,49 Eur sumą, teismas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė 4 598,68 Eur, t. y. patenkino 69,34 procentus pareikštų reikalavimų. Todėl iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 103,00 Eur žyminio mokesčio ir 138,68 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, iš viso 241,68 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,79 Eur), iš atsakovo nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. rugsėjo 25 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K669301248 ir 2019 m. spalio 30 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K297197914 bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkto nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. rugsėjo 25 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K669301248 ir 2019 m. spalio 30 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K297197914 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatas, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūka­nos (Sutartyje Nr. K669301248 – 23 proc., Sutartyje Nr. K297197914 – 24,12 proc.) yra skaičiuo­ja­mos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi varto­ji­mo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 712,43 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų dvylikos eurų 43 ct) negrąžintą kreditą; 374,84 Eur (trijų šimtų septynias­dešimt keturių eurų 84 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas; 24,12 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 889,75 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 30 d.); 23 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 822,68 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 26 d.); 504,51 Eur (penkių šimtų keturių eurų 51 ct) tarpininka­vimo mokestį; 6,90 Eur (šešių eurų 90 ct) kompensuojamąsias palūkanas; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 598,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 241,68 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro 68 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės „NEO finance“, AB, juridinio asmens kodas 303225546, naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.

Ieškovė dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali paduoti apeliaci­nį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.