- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- e2A-582-883/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- G. M.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui G. M. dėl skolos, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. M. 1991,51 Eur negrąžintą kredito dalį, 219,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 25,71 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 1991,51 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito visiško grąžinimo dienos, 1337,61 Eur tarpininkavimo mokestį, 7,90 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 80,00 Eur žyminį mokestį bei 246,01 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą; atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių. Nurodė, kad atsakovas nevykdė tarp jo ir ieškovės 60 mėnesių terminui sudarytos Vartojimo kredito sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu prisiimtų įsipareigojimų ir liko ieškovei skolingas ieškiniu prašomas priteisti sumas.
2. Atsakovas G. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie iškeltą bylą jis buvo tinkamai informuotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu už akių ieškovės AB „NEO Finance“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo G. M. 1991,51 Eur negrąžintą kredito dalį, 219,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 25,71 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 1991,51 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito visiško grąžinimo dienos, 379,44 Eur tarpininkavimo mokestį, 7,90 Eur sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2597,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 238,15 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o atsakovas įsipareigojo ieškovei gautą sumą grąžinti, mokėti palūkanas ir kitus mokesčius sutartyje numatyta tvarka ir terminais (CK 6.881 straipsnis, 6.886 straipsnis). Nustatė, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, sutartyje numatytais terminais įmokų nemokėjo, tokiu būdu iš esmės pažeidė savo prievolę, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė šalių sudarytą sutartį. Teismas sprendė, kad nenustatyta aplinkybių, jog sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Teismas konstatavo, jog yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu ieškovei atsiradusius nuostolius, t. y. sumokėti 1991,51 Eur negrąžintą kredito dalį, 219,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, 25,71 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 1991,51 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki kredito visiško grąžinimo dienos, 7,90 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, 6.881 straipsnis, 6.886 straipsnis).
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 1337,61 Eur tarpininkavimo mokestį, kuris, remiantis aukštesnės instancijos teismų formuojama praktika analogiško pobūdžio byloje, laikytinas netesybomis. Nurodė, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Teismas sprendė, jog šalių sudarytos Sutarties 5.3.2 punkte nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, mokama netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju, reiškia neproporcingai didelę bei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje imperatyvių reikalavimų neatitinkančią atsakovo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Atkreipė dėmesį, kad pagal šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma yra 379,44 Eur, tokio pat dydžio tarpininkavimo mokesčio suma nurodyta ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą. Pažymėjo, kad nors standartinėje informacijoje, nurodant palūkanų ir kitų mokesčių mokėjimo tvarką, yra minimas ir tarpininkavimo mokestis, kuriam panaikinta nuolaida, tačiau išsamesnės informacijos apie šio mokesčio dydį nėra pateikta. Įvertinęs šias aplinkybes teismas darė išvadą, jog sutarties sudarymo metu atsakovui objektyviai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį jis privalės mokėti netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju, todėl atsakovas negalėjo tinkamai įvertinti, ar ieškovės siūloma sutartis atitinka jo poreikius ir finansines galimybes, numatyti galimas neigiamas įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Teismas konstatavo, kad aptarta sutarties sąlyga vertintina kaip nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, jos netaikė (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Teismas ieškovės reikalavimą priteisti tarpininkavimo mokestį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 379,44 Eur tarpininkavimo mokestį (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo iš dalies pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą už akių ir priteisti ieškovei iš atsakovo G. M. 1337,61 Eur tarpininkavimo mokesčio, 326,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme, priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kitą Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą. Prašo ieškovei priteisti iš atsakovo G. M. 24,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas tinkamai neįvertino sutarties 1.8. p., sutarties 1.29., 5.3., 5.3.1., 5.3.2., 5.4. ir 5.11. punktų, kuriais remiantis yra apskaičiuojamas tarpininkavimo mokestis. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis savo esme laikytina netesybomis.
6.2. Vartojimo kredito kaina sutartyje apibrėžta remiantis įstatymine norma, pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį, į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuojamos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui. Lietuvos Banko valdybos nutarimo „Dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ 5 punkte yra aiškiai nurodyta, kad vartojimo kredito palūkanų norma ir išlaidos, įskaičiuojamos į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, gali būti keičiamos ir jų negalima kiekybiškai įvertinti skaičiuojant bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma skaičiuojama darant prielaidą, kad vartojimo kredito palūkanų norma ir kitos išlaidos nekis ir bus taikomos iki vartojimo kredito sutarties pabaigos.
6.3. Ieškovė, prieš suteikdama vartojimo kreditą, atsakovui pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą (standartinę informaciją). Skiltyje „Kitos su vartojimo kreditu susijusios Jūsų išlaidos“ aiškiai nurodyta, kad bendrovei mokamas tarpininkavimo mokestis, kuris susideda iš: i) 9.90% nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos; ii) 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus i) punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą, tačiau ne daugiau negu 30 (trisdešimt) eurų. ii) punkte nurodytai sumai taikoma nuolaida ir jis lygus 0 Eur. Nuolaida nėra taikoma, jeigu Vartojimo kredito gavėjas nevykdo įsipareigojimų daugiau nei 30 dienų. Taip pat, standartinėje informacijoje nurodyta, kokia tvarka mokamos palūkanos ir (arba) mokesčiai: 1. mokesčiai dėl skolos išieškojimo; 2. vėlavimo palūkanos ir nuo jų mokamas tarpininkavimo mokestis; 3. mokėjimo palūkanos, kredito dalis ir nuo šių sumų mokamas tarpininkavimo mokestis; 4. tarpininkavimo mokestis, kuriam panaikinta nuolaida.
6.4. Padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms.
7. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
9. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino vartojimo kredito sutartyje numatytą tarpininkavimo mokestį, ar turėjo pagrindą šį mokestį sumažinti.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas G. M. (duomenys neskelbtini) ieškovės internetinėje svetainėje sudarė Vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 2145,97 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių terminui, nustatant 25,71 procentų metinių palūkanų normą, 9,90 procentų (nuo kiekvienos grąžintos įmokos) tarpininkavimo mokestį (Sutarties 5.3.1. punktas). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 punktą ieškovė įsipareigojo teikti atsakovui vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo gautą kreditą grąžinti ir sumokėti ieškovei kredito mokestį, o Sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punktu atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamo kredito dalį, palūkanas ir tarpininkavimo mokestį. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui (atsakovui) neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Ieškovės pateikto išrašo duomenys apie į atsakovo sąskaitą banke pervestą 2145,97 Eur sumą patvirtina, kad tarp šalių buvo faktiškai sudaryta paskolos sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, ieškovės buvo ragintas atsiskaityti, nurodžius tikslią mokėtiną sumą (elektroniniu paštu atsakovui siųstas raginimas), o atsakovui nereagavus į ieškovės raginimą, informuotas apie Sutarties nutraukimą (elektroniniu paštu atsakovui siųstas pranešimas dėl sutarties nutraukimo nuo (duomenys neskelbtini)).
11. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl 1337,61 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo ir priteisė iš atsakovo 379,44 Eur tarpininkavimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino negaliojančiomis ir nesąžiningomis Kredito sutarties bendrosios ir specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčių apibrėžimu ir paskaičiavimu, konstatavęs, kad šios sutarties sąlygos nėra skaidrios ir aiškios. Teismas taip pat sprendė, kad tarpininkavimo mokestis pagal savo esmę laikytinas netesybomis.
12. Pagal Sutarties 1.8. p., bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius; ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma Specialiosiose sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su bendrovės iki tol vartojimo kredito gavėjui suteiktais vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais; kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 1.29., 5.3., 5.3.1., 5.3.2., 5.4., 5.11. punktų pagrindu.
13. Sutarties 5.4. punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole; todėl šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida; vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei; kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14. punktu.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas Sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju savo esme tarpininkavimo mokestis be nuolaidos laikytinas netesybomis. Kaip matyti iš Sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais.
15. Kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės nei 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sudarytos Sutarties 5.3.2 punkte nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, mokama netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju, reiškia neproporcingai didelę bei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje imperatyvių reikalavimų neatitinkančią atsakovo civilinę atsakomybę už Sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti laikoma aiškia ir suprantama vartotojui. Teismas darė išvadą, kad minėta Sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojui (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, jos netaikė (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos apskaičiavimo tvarka buvo pateikta Sutartyje. Tačiau kartu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesant duomenų apie netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir dėl jo apskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, sutarties sudarymo metu atsakovui objektyviai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį jis privalės mokėti netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojui (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl teismas pagrįstai jos netaikė (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vartotojui tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos būtų buvusi aiški, jei ji Sutartyje būtu numatyta konkrečia suma kaip ir nurodyta be nuolaidos. Apeliantė nurodo, kad tarpininkavimo suma be nuolaidos yra siejama su skolos išieškojimo veiksmais, tačiau ieškovė pateikė duomenis tik apie raginimo išsiuntimą elektroniniu paštu bei tokiu pat būdu pateiktą pranešimą dėl Sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos yra priteistos pagal teismui pateiktus duomenis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Apeliantė teisingai sako, kad ji turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas, būtent tam ir yra numatytas tarpininkavimo mokestis su nuolaida.
18. Apeliacinės instancijos teismas, netenkinęs apeliacinio skundo reikalavimo dėl tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos priteisimo, neperskaičiuoja teismo paskirstų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl kitų skundo argumentų
19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarpininkavimo mokesčio esmę. Spręstina, kad teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teismų praktikos, dėl to priėmė sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Taigi, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 28 d. sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantės naudai nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.