- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- e2A-551-267/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- I. G.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3657-1014/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui I. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. G. dėl skolos priteisimo. Teismo prašė: priteisti iš atsakovo: 4199,66 Eur negrąžintos kredito dalies; 311,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. gruodžio 12 d. kreipimosi į teismą dienos; 17,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4199,66 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 2011,61 Eur tarpininkavimo mokesčio; 7,32 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. liepos 30 d. iki kreipimosi į teismą dienos; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 147,00 Eur žyminį mokestį; 246,01 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp jos, tarpusavio skolinimo platformos operatorės, ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo I. G. 2019 m. kovo 22 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 4340,80 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2132,00 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 17,00 proc.), 317,16 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. kovo 29 d. Ieškovė pažymėjo, jog suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas per 60 mėnesinių įmokų. Kadangi atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašė teismo priteisti iš atsakovo susidariusią skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, jog atsakovas laiku nemoka mėnesinių įmokų bei nereaguoja į siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nesilaiko vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2019 m. gruodžio 4 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą Vartojimo kredito sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė ir yra skolingas ieškovei 4199,66 Eur vartojimo kredito.
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vengia įvykdyti prievolę bei naudojasi vartojimo kredito davėjos piniginėmis lėšomis. Ieškovei nutraukus sutartį, atsakovo teisė naudotis kreditu nėra išnykusi, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti visas mokėjimo palūkanas tol, kol tęsiasi naudojimasis suteiktu vartojimo kreditu, t. y. iki visiško jo grąžinimo dienos. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 311,58 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2019 m. gruodžio 12 d. (kreipimosi į teismą dienos) bei 17,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4199,66 Eur), skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo priteisti 2011,61 Eur tarpininkavimo mokestį, 7,32 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. liepos 30 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
6. Ieškovė pateikė teismui priedą „Priteisiamų sumų detalizacija K793288646“, kuriame nurodė, kaip buvo apskaičiuotas prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis, už kokį laikotarpį buvo skaičiuotas tarpininkavimo mokestis be nuolaidos. Ieškovė nurodė, kad pagal Sutarties 5.3. punktą tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis (4,90 proc.) dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas; 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Ieškovė pateikė tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo tvarką pagal įmokas, Sutarties 5.3.1. punktas: 4,90 proc. x (107,88 Eur+0,00 Eur)/100=5,28 Eur; 4,90 proc. x (107,88 Eur+0,24 Eur)/100=5,29 Eur; 4,90 proc. x (107,88 Eur+0,00 Eur)/100=5,28 Eur; 4,90 proc. x (107,88 Eur+2,70 Eur)/100=5,42 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas laiku neatliko mokėjimo Sutartyje numatytu metu, tad ketvirtoje įmokoje panaikinama nuolaida ir papildomai taikomas sutarties 5.3.2. punktas. 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą: 1,2 proc. x 4340,80/100=52,08 Eur; 52,08 Eur-5,42 Eur=46,66 Eur (pagal Sutarties sąlygas šalys susitaria, kad tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų, viso tarpininkavimo mokesčio suma 4-osios įmokos be nuolaidos yra 5,42 Eur+46,66 Eur=52,08 Eur). Ieškovė nurodė, kad nuo ketvirtos įmokos taikomas kintamas tarpininkavimo mokestis, kuris yra ne didesnis nei 30,00 Eur, tai matyti pateiktame priede „Priteisiamų sumų detalizacija K793288646“.
7. A. I. G. ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti, per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje pareiškus prašymą, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimu už akių nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“ iš atsakovo I. G. 4199,66 Eur negrąžinto kredito dalį, 311,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki kreipimosi į teismą dienos, 7,32 Eur sutartines kompensuojamąsias palūkanas, 17 proc. mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos mėnesinės įmokos vartojimo kredito dalies (kuri ieškinio padavimo dieną buvo 4199,66 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos 2019 m. gruodžio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 317,16 Eur tarpininkavimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4835,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 291,02 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmesti.
9. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs Sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar Sutarties nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 4199,66 Eur negrąžinto kredito dalį.
10. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku negrąžino ieškovei jos suteikto kredito bei nemokėjo Sutartimi sulygtų palūkanų, ieškovės reikalavimai priteisti jos naudai iš atsakovo 311,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat 17 proc. mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4199,66 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra pagrįsti ir tenkinami.
11. Teismas nurodė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punktu šalys susitarė, jog sutarties tarpininkavimo mokestis susideda iš dvejų dalių, t. y. dalies, apskaičiuojamos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. p. nustatyta tvarka, kuri mokama nepriklausomai nuo to, ar sutartinės prievolės yra vykdomos tinkamai ar ne (t. y. 4.90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos), ir kitos dalies, apskaičiuojamos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. p. nustatyta tvarka, mokamas tik tuo atveju, jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį.
12. Teismas nurodė, jog Sutarties Specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 317,16 Eur sumos, kuri buvo įskaičiuota ir į 6789,96 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (4340,80 Eur kredito suma + 2132,00 Eur palūkanos + 317,16 tarpininkavimo mokestis). Įvertinęs šį šalių susitarimą dėl tarpininkavimo mokesčio, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl 317,16 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio priteisimo yra aiškus ir pagrįstas, todėl tenkinamas.
13. Dėl kitos tarpininkavimo mokesčio dalies teismas nurodė, jog tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susijusi su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma, o tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnį. Teismas akcentavo, kad prievolės esmė dėl to, kad netesybos Sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia, o priešingas aptariamų Sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis laikytina netesybomis.
14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis CK 6.228-4 straipsnio 2 dalimi, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai. Teismas nurodė, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma; pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti, ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.
15. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis bei įvertinęs tai, jog ieškovės prašomos priteisti tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies, numatytos Sutarties 5.3.2 .p., paskirtis nėra aiški, taip pat nėra aiškus jos dydis pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. ir 5.14. punktų nuostatas Sutarties sudarymo metu, teismas Sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies, numatytos Sutarties 5.3.2. p., taikymo vartotojui pripažino nesąžiningomis vartotojo atžvilgiu, todėl negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento), o reikalavimą dėl tokio mokesčio priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.
16. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą (už laikotarpį nuo 2019-07-30 iki kreipimosi į teismą dienos), teismas reikalavimą priteisti iš atsakovo 7,32 Eur kompensuojamųjų palūkanų tenkino, taip pat ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4835,72 Eur (4199,66 Eur + 311,58 Eur +7,32 Eur + 317,16 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. gruodžio 20 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
17. Teismas sprendė, kad pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 74,05 procentai (4835,72 × 100 / 6530,17) reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 291,02 Eur bylinėjimosi išlaidų ((147,00 Eur žyminis mokestis + 246,01 Eur už advokato teisinę pagalbą) × 74,05 %).
III. Apeliacinio skundo argumentai
18. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo už akių ieškovė (apeliantė) „NEO Finance“, AB, prašo teismo: pakeisti sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti iš atsakovo 2011,61 Eur tarpininkavimo mokesčio; pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo 393,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo 40,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą; priteisti iš atsakovo 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
18.1. Skundžiamame sprendime buvo neteisingai sutapatinta, kad ieškovės prašoma priteisti 1694,45 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis yra laikytina netesybomis.
18.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalėjo imtis priemonių, kad ieškinyje būtų nurodyti ir pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes, aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytas faktinis ieškinio pagrindas. Net ir pateikus teismui detalizaciją ir joje aiškiai nurodžius tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarką, taip pat tai, nuo kurios atsakovo įmokos buvo panaikinta nuolaida ir papildomai taikomas Sutarties 5.3.2. punktas (taikomas kintamas tarpininkavimo mokestis), teismas, klaidingai įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus bei išdėstytas aplinkybes, nepagrįstai nepriteisė šalių numatyto tarpininkavimo mokesčio.
18.3. Vartojimo kredito gavėjui buvo aiškiai, išsamiai ir suprantamai nurodyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka, buvo aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio su nuolaida tvirta suma bei buvo aiškiai nurodyta, iš ko susideda tarpininkavimo mokestis. Šios sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo buvo pasirašytos laisva valia. Atsakovas nebuvo klaidinamas, jam buvo pateikta informacija apie visus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, taip pat ir apie tarpininkavimo mokestį bei jo skaičiavimą. Vartojimo kredito gavėjas gavo visą reikalingą informaciją (Bendrąsias ir Specialiąsias sutarties sąlygas, Standartinę informaciją), kad galėtų priimti sprendimą dėl siūlomo vartojimo kredito tinkamumo. Pateikta informacija buvo aiški, suprantama ir išsami, visa mokesčių skaičiavimo tvarka buvo nurodyta. Be to, atsakovas nesuteikė pagrindo (nepateikė klausimų, teiginių) manyti, kad jis nesupranta pateiktos informacijos arba ją supranta klaidingai.
18.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
19. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
21. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2019 m. kovo 22 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 4340,80 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2132,00 Eur palūkanas (metinių palūkanų norma – 17 procentų). Atsakovas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, todėl ieškovė 2019 m. gruodžio 4 d. atsakovui siųstu pranešimu Sutartį nutraukė. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas grąžino ieškovei visą kreditą, nėra; ieškovės teigimu, atsakovas liko jai skolingas 4199,66 Eur negrąžinto kredito.
Dėl ginčo esmės
22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, nurodė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punktu šalys susitarė, jog sutarties tarpininkavimo mokestis susideda iš dvejų dalių, t. y. dalies, apskaičiuojamos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. p. nustatyta tvarka, kuri mokama nepriklausomai nuo to, ar sutartinės prievolės yra vykdomos tinkamai, ar ne (t. y. 4.90 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos) ir kitos dalies, apskaičiuojamos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. p. nustatyta tvarka, mokamas tik tuo atveju, jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Teismas nurodė, jog tarpininkavimo mokesčio suma, mokama nepriklausimai nuo to, ar sutartinės prievolės yra vykdomos tinkamai, ar ne pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. p., buvo apskaičiuota sudarant Sutartį, Sutarties Specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 317,16 Eur sumos. Teismas pažymėjo, kad ši 317,16 Eur suma buvo įskaičiuota ir į 6789,96 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (4340,80 Eur kredito suma + 2132,00 Eur palūkanos +317,16 tarpininkavimo mokestis). Įvertinęs šalių susitarimą dėl tarpininkavimo mokesčio, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl 317,16 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio priteisimo yra aiškus ir pagrįstas, todėl tenkinamas.
23. Teismas akcentavo, kad tarpininkavimo mokesčio dalis, apskaičiuojama Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. p. nustatyta tvarka, mokama tik tuo atveju, jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Teismas, įvertinęs Sutarties nuostatas ir Sutartyje nustatyto tarpininkavimo mokesčio, numatyto bendrųjų sąlygų 5.3. punkte, pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, darė išvadą, kad savo esme kita tarpininkavimo mokesčio dalis laikytina netesybomis. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad skundžiamame sprendime buvo neteisingai sutapatinta, kad ieškovės prašoma priteisti 1694,45 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis yra laikytina netesybomis.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad byloje yra keliamas šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies teisinio kvalifikavimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas minėtą mokestį kvalifikavo kaip netesybas, ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.
25. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).
26. Šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29. punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3. punkte numatyta tvarka.
27. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punkte nustatyta tarpininkavimo mokesčio sudėtis bei jo apskaičiavimo tvarka: 1) Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1. punktas); 2) 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (5.3.2. punktas).
28. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte šalys susitarė, kad Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, Vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl Šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14. punktu.
29. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.14. punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su Vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.
30. Aptartos šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos patvirtina, kad sutarties sudarymo metu 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai pritaikyta nuolaida yra panaikinama tik tuo atveju, jeigu atsakovas netinkamai vykdys sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sisteminė šalių sudarytos sutarties sąlygų analizė suponuoja išvadą, kad tuo atveju, jeigu atsakovas tinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nuolaida išlieka visą sutarties galiojimo laikotarpį ir pareiga mokėti 5.3.2. punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio dalį atsakovui neatsiranda.
31. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog sutartyje numatyta ieškovės teisė panaikinti sutarties sudarymo metu pritaikytą nuolaidą netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju turėtų skatinti skolininką tinkamai ir laiku vykdyti iš kredito sutarties kylančias prievoles ir tokiu būdu išvengti neigiamų finansinio pobūdžio pasekmių atsiradimo, t. y. pareigos mokėti 5.3.2. punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio dalį. Tad 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio dalis užtikrina kredito gavėjos pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, minėtame punkte numatytos mokesčio dalies mokėjimas yra siejamas su pagrindinės prievolės pažeidimu, todėl nuolaidos panaikinimas reiškia baudinio pobūdžio sankcijų taikymą atsakovui, o tai iš esmės atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnio nuostatas.
32. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte numatytas tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis, ką iš esmės ir nustatė pirmosios instancijos teismas.
33. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
34. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliacinės instancijos teismas dėl anksčiau šioje nutartyje nurodytų argumentų šiai teismo išvadai pritaria, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1694,45 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį vertintinas kaip reikalavimas dėl netesybų priteisimo. Nagrinėjamu atveju sutarties šalys susitarė dėl 17 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą; nustatė, jog neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktas); ieškovė apskaičiavo ir pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 7,32 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. liepos 30 d. iki kreipimosi į teismą dienos.
35. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
36. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties 5.3.2. punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri turi būti mokama netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju, reiškia neproporcingai didelę ir imperatyvių Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje reikalavimų neatitinkančią atsakovo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tai, kad įstatyme įtvirtinta, jog už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos, kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindas vertinti, kad sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl tarpininkavimo mokesčio dalis 1694,45 Eur laikytina tam tikra netesybų forma ir iš atsakovo nepriteistina.
37. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios šiuo atveju nenustatytos. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės apeliacinio skundo argumentus bei pareikštus reikalavimus (pakeisti sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti iš atsakovo 2011,61 Eur tarpininkavimo mokesčio; pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovo 393,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo 40,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą; priteisti iš atsakovo 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą), konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies (1694,45 Eur) priteisimo, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi teisės normomis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
39. Teismui sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių palikti nepakeistą, nėra pagrindo spręsti dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.