Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-511-723/2020

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-01-29
Bylos Nr.: e2-511-723/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03435-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas: B. P., I. P.
Atsakovas: Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priešieškinį

Kategorijos

2.4.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-511-723/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03435-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10.; 2.6.16.11.2.; 2.6.16.12.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Liucynai Vasiliauskienei,dalyvaujant ieškovių B. P. ir I. P. atstovui advokato padėjėjui R. S.,atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovei K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių B. P. ir I. P. ieškinį atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovėms B. P. ir I. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei išsiskolinimo už nuomą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovės B. P. ir I. P. pareikštu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją sudaryti ilgalaikės nuomos sutartį su ieškovėmis dėl buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovo ieškovių naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2007-02-13 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A27-249 leido S. N., nukentėjusiai nuo gaisro ir kartu su ja gyvenusiai šeimai – dukrai (ieškovei) B. P., dukros vaikams (ieškovei) I. P. ir T. P. bei B. P. sugyventiniui G. T. laikinai apsigyventi savivaldybei priklausančiose ambulatorijos patalpose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat šiuo įsakymu (duomenys neskelbtini)seniūnijos seniūnas buvo įpareigotas parengti dokumentus dėl nurodytų patalpų paskirties pakeitimo į gyvenamąsias. Iš įsakyme nurodytų asmenų iki šiol patalpose gyvena tik ieškovės B. P. ir I. P., nes kiti asmenys yra mirę.

2019-08-07 Vilniaus rajono savivaldybėje ieškovei B. P. buvo paaiškinta, jog ji privalo atlaisvinti savivaldybei priklausantį būstą ne vėliau kaip per tris mėnesius. Atsakovės mano, jog pragyvenus ilgą laiką patalpose, kurios tik 2015 metais buvo galutinai pritaikytos gyvenimui ir patalpų paskirtis pakeista į „gyvenamasis butas“, jų teisės yra pažeidžiamos. Ieškovės nurodytu adresu faktiškai gyvena jau 12 metų, tačiau jų gyvenamoji vieta čia nebuvo deklaruota. Atitinkamai ieškovės neturėjo jokių dokumentų, išskyrus 2007-02-13 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo kopiją. Ieškovės per atstovą kreipėsi į savivaldybės administraciją su prašymu leisti privatizuoti (įsigyti) faktiškai gyvenamas patalpas už rinkos kainą ir gavo atsakymą, jog klausimas dėl savivaldybei priklausančio būsto pardavimo neturi teisinio pagrindo. Šiame rašte taip pat nurodoma, jog ieškovė B. P. šiame bute gyvena be jokio teisinio pagrindo.

Su tokia nuostata ieškovės nesutinka, kadangi jos ten apsigyveno turėdamos teisėtą pagrindą (2007-02-13 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A27-249 „dėl patalpų suteikimo S. N. laikinai apsigyventi“). Nors ieškovės nuomos mokesčio nemokėjo, tačiau ūkiniu būdu ženkliai prisidėjo prie negyvenamųjų patalpų dalies pritaikymo gyventi, ko pasekoje būtent ieškovių gyvenamos patalpos tapo „gyvenamomis“ ne tik faktiškai, bet ir teisiškai, t.y. 2016-10-21 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nauji turtiniai vienetai, tarp jų ginčo butas.

Ieškovės įsitikinusios,kad faktiškai tarp jų ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos yra susiklostę nuomos santykiai. Ieškovės, kaip nuomininkės, tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl turi pirmumo teisę atnaujinti nuomos sutartį, neskelbiant viešo konkurso. Patalpos, kuriose faktiškai gyvena ieškovės, įregistruotos kaip gyvenamasis butas 2016-10-21, todėl nuo gyvenamojo buto nuomos santykių pradžios dar nėra praėjęs maksimalus 10 metų terminas – rašytinė nuomos sutartis dėl ginčo buto gali būti sudaroma iki 2026-10-20.

Šalies argumentai

2. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija byloje ieškovėms B. P. ir I. P. pareikštu priešieškiniu prašo:

-iškeldinti B. P. ir I. P. su visu joms priklausančiu turtu ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausančio buto, kurio unikalus Nr. 4400-3694-9810:9403, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant joms kito gyvenamojo ploto;

- priteisti solidariai iš B. P. ir I. P. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos naudai 2 618,13 Eur nuompinigių ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priešieškinyje nurodė, kad 2007-10-26 Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė) gavo S. N. prašymą skirti jos šeimai butą, kadangi 2007-10-19 gaisro metu sudegė jai nuosavybės teise priklausantis medinis gyvenamasis namas, kuriame ji gyveno su dukra ir jos šeima. S. N. savo prašyme akcentavo, kad dukros šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai – moksleiviai. Savivaldybės būsto fonde tuo metu nebuvo laisvų socialinių būstų, tačiau atsižvelgus į tai, kad po kilusio gaisro be pastogės liko ne tik S. N., bet ir jos dukros šeimoje esantys nepilnamečiai mokyklinio amžiaus vaikai, S. N. šeimai buvo pasiūlyta išimties tvarka laikinai (iki S. N. atstatys sudegusį namą) su šeimos nariais, iki gaisro gyvenusiems kartu su ja, apsigyventi Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose ambulatorijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Tuo metu minėtos patalpos buvo tuščios ir nenaudojamos. S. N. sutikus, buvo priimtas sprendimas – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-13 įsakymas Nr. A27-249 „Dėl patalpų suteikimo S. N. laikinai apsigyventi“. Šiuo metu Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame 3-ijų kambarių ginčo bute, kuris laikinai 2007 m. buvo suteiktas S. N. (mirė (duomenys neskelbtini) m.), iki šiol, nemokėdamos nuomos mokesčio, gyvena S. N. dukra B. P. su savo jau suaugusia dukra I. P..

Šalies argumentai

Savivaldybės socialinis būstas nuomojamas ne viešo konkurso būdu, kaip kad klaidingai savo ieškinyje nurodo ieškovės, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka ir tik asmenims ar šeimoms, įrašytoms į sąrašus asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti. Kadangi Savivaldybė planavo priskirti ginčo butą prie Savivaldybės socialinio būsto fondo ir išnuomoti socialinį būstą šeimai, įrašytai į Vilniaus rajono gyventojų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus (tuo metu sąrašuose socialinio būsto laukė 292 asmenys ir šeimos), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-02-13 įsakymo Nr. A27-249 „Dėl patalpų suteikimo S. N. laikinai apsigyventi“ 2 punktu (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas buvo įpareigotas parengti dokumentus dėl ambulatorijos patalpų paskirties pakeitimo į gyvenamąsias. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2015-06-26 sprendimu Nr. T3-277 „Dėl pastatų paskirties pakeitimo“ pakeitė pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), esančios ambulatorijos pagrindinę tikslinę paskirtį iš gydymo į tris – gyvenamąją, gydymo bei kultūros, suformuojant tris turto vienetus. 2016-10-21 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nauji turtiniai vienetai, tarp jų – butas.

Taigi, ginčo buto paskirtis buvo pakeista ne ieškovių tariamai atliktais būsto gerinimo veiksmais, o būtent (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui vykdant Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu jam nustatytą įpareigojimą. Savo ieškinyje ieškovės, nors ir teigia, kad pagerino ginčo buto patalpas, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, apie jokius ginčo buto patalpų remonto ar kitokius pagerinimo darbus Savivaldybė niekada nebuvo informuota, tokie darbai niekur niekada nebuvo aptarti ir leidimo tokiems darbams vykdyti Savivaldybė, kaip ginčo buto savininkė, atsakovėms niekada nebuvo davusi. Nepaisant to, jeigu atsakovės ir būtų atlikusios kažkokius ginčo buto pagerinimus, galėtų juos pasiimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.501 str. 2 d., kuriame nurodoma, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti.

Šalies argumentai

Ieškovės savo ieškinyje nurodo, jog yra įsitikinusios, kad faktiškai tarp ieškovių ir Savivaldybės yra susiklostę nuomos santykiai dėl ginčo buto ir jos, kaip nuomininkės, tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, tačiau pačios ieškinyje pripažįsta, kad niekada nėra mokėjusios ginčo buto nuomos mokesčio. CK 6.576 str. apibrėžia gyvenamos patalpos nuomos sutarties sampratą, t.y. kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Remiantis CK 6.583 str. 1 d. už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). To paties straipsnio 2 d. numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-04-25 nutarimą Nr. 472 „Dėl Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos ir Bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo“). Remiantis Savivaldybės skaičiavimais, ieškovių įsiskolinimas už ginčo buto nuomą sudaro 2 618,13 Eur.

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Savivaldybės manymu, ieškovės nuo 2007 m. turėjo pakankamai laiko apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis savarankiškai arba kreiptis į Savivaldybę dėl informacijos apie valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti suteikimo bei stoti į eilę socialiniam būstui gauti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nevykdo savo įsipareigojimų – nemoka už savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto nuomą, t.y. nevykdo pareigos prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.), remiantis CK 6.611 str. atsirado teisė iškeldinti B. P. ir I. P. iš nuomojamo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Atsiliepimas

3. Ieškovės B. P. ir I. P. su priešieškiniu nesutiko. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad ieškovių iškeldinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu ieškovių ieškinys bus nepatenkintas. Pažymėjo, kad ieškovės iš dalies sutinka sumokėti nuompinigius, tačiau tik už tą laiką, nuo kurio buvo pakeista savivaldybei priklausančių patalpų paskirtis ir buvo įregistruotas butas. Ieškovės sutinka sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį, kai patalpų paskirtis faktiškai buvo pakeista į gyvenamąsias, t.y. po remonto ir rekonstrukcijos darbų pabaigimo (2015‑05‑11 Deklaracija apie paskirties pakeitimą). Pagal atsakovo pateiktą nuomos apskaičiavimą nuo 2009-11-18 yra nurodoma, jog: 2015 metais vieno mėnesio buto nuomos kaina buvo 11,74 Eur, todėl ieškovės sutinka sumokėti už šiuos metus – 82,18 Eur; 2016 metais vieno mėnesio buto nuomos kaina buvo 10,51 Eur, todėl ieškovės sutinka sumokėti už šiuos metus – 126,12 Eur; 2017 metais vieno mėnesio buto nuomos kaina buvo 10,49 Eur, todėl ieškovės sutinka sumokėti už šiuos metus – 125,88 Eur; 2018 metais vieno mėnesio buto nuomos kaina buvo 11,25 Eur, todėl ieškovės sutinka sumokėti už šiuos metus – 135,00 Eur; 2019 metais vieno mėnesio buto nuomos kaina buvo 11,79 Eur, todėl ieškovės sutinka sumokėti už šiuos metus – 129,69 Eur.

Atsakovas su priešieškiniu yra pateikęs 2015-06-14 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pastatų paskirties pakeitimo“ projekto aiškinamąjį raštą, kurio 2 punkte (Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai) nurodomas teigiamas poveikis – „pakeitus paskirtį ir įkūrus universalų daugiafunkcinį centrą pagerės (duomenys neskelbtini) gyventojų laisvalaikio kokybė, padidės užimtumas. Įrengę dar vieną butą, galėsime patenkinti stovinčio eilėje dar vieno rajono gyventojo šeimos gyvenimo kokybę, sudarę nuomos sutartį gausime papildomų pajamų“. Akivaizdu, jog atsakovas iki 2015-06-14 šių patalpų nenuomojo ir pajamų iš nuomos neplanavo, tačiau ir po šios datos daugiau nei 4 metus nesiėmė jokių priemonių dėl nuomos sutarties sudarymo ar nuomininkų iškeldinimo, todėl galima laikyti, jog nuomos sutartis yra sudaryta nuo 2015-06-01 imtinai. Ieškovės sutinka solidariai sumokėti atsakovui nuomos mokestį už butą už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2019‑11‑30 imtinai, pagal atsakovo pateiktus nuomos įkainius, t.y. iš viso 598,87 Eur.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta – „Valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip.“ Kadangi atsakovo ketinimai išnuomoti gyvenamąjį būstą ir gauti iš to naudos atsirado nuo 2015 metų gegužės mėn., o ieškovės nuo to laiko iki šiol gyvena ginčo bute, moka mokesčius, todėl belieka teismo sprendimu įtvirtinti faktiškai susiklosčiusius nuomos santykius tarp ieškovių ir atsakovo.

4. Teismo posėdyje ieškovių B. P. ir I. P. atstovui adv. pad. R. S. prašė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies dalyje dėl įsiskolinimo už nuomą priteisimo. Nurodė, kad 2015-05-11 priimta deklaracija apie statybos užbaigimą dėl buto ir jam nuo tada yra suteiktas unikalus numeris. Nuo šios datos iš esmės ir pakeista paskirtis. Butas buvo skirtas kaip parama S. N. ir kartu su ja gyvenusiai šeimai, t.y jos dukrai ieškovei B. P., dukros B. P. dukrai ieškovei I. P., T. P. bei B. P. sugyventiniui G. T.. Iš šių asmenų likę gyvi tik ieškovės. Ieškovės gyveno tame bute, mokėjo už šiukšles. Už nuomą nemokėjo, nes niekas nesikreipė, nebuvo reikalavimo. 2019 metais į ieškovę B. P. kreipėsi savivaldybės atstovai prašydami išsikelti. Ieškovės namo, kad nuo to momento, kai butas iš negyvenamųjų patalpų tapo butu, padarius atitinkamus pakeitimus, t.y. nuo 2015-05-11 jos turi teisę į buto nuomą. Pakeitimus padarė Vilniaus rajono savivaldybė. Nuo to laiko praėjo 4 metai. Laikytina, kad įvyko žodinė sutartis pagal nutylėjimą. Taip susiklostė aplinkybės, kad nei viena šalis nesiėmė jokių priemonių įtvirtinti raštiškai nuomos sutarties ir pagal faktą ieškovės nuo 2015-05-11 gyvena bute kaip nuomininkės. Ieškovės buvo nuomininkėmis, nes faktiškai gyveno bute ir nebuvo gavusios jokių pretenzijų mokėti nuomą. Ieškovės sutinka sumokėti dalį pagal priešieškinį reikalaujamos nuomos mokesčio nuo tada, kai butas buvo faktiškai įformintas. Byloje pateiktu Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu dėl savivaldybės ir/ar bendrovių, kurių akcininkas yra savivaldybė, materialiojo turto nuomos patvirtinta savivaldybės ir/ar bendrovių, kurių akcininkas yra savivaldybė, materialiojo turto nuomos tvarka, kurios dalyje, kur aptariama nuoma 5 punkte nurodyta, jog terminuota nuomos sutartis baigiasi kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujino sudarydamos naują susitarimą arba jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu, o nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Pakeistus paskirtį šio punkto pagrindu jau nuomotojo buvo pareiga kreiptis dėl nuomos sutarties sudarymo ar iškeldinimo, tačiau to atsakovas nesiėmė daugiau nei 4 metus. Ieškovės laiko, kad sutartis tapo neterminuota. Įstatymas numato, kad neterminuota sutartis neturėtų būti ilgesnė nei 10 metų, todėl nustačius pradžią nuo to momento, kai atsakovui kilo pareiga sudaryti sutartį ar iškeldinti nuomininkus, skaičiuotini 10 metų. Ieškovės ir prašo sudaryti nuomos sutartį 10 metų terminui. Ieškovės nekeičia nei ieškinio dalyko, nei pagrindo, čia tik patikslinamas dėl nuomos termino. Prašo įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono savivaldybės administraciją sudaryti ilgalaikės nuomos sutartį su ieškovėmis dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatant ilgalaikės nuomos sutarties pradžią nuo 2015-06-01. Ieškovė I. P. 2015 metais jau buvo pilnametė. Nuompinigių skolą už tą laikotarpį kai atsirado nuomos santykiai pripažįsta. Nuoma turi tęstis 10 metų, todėl reikalavimas dėl iškeldinimo nepagrįstas. Ieškovės savo nuomininkių pareigas vykdo tinkamai. Nebuvo nei vieno reikalavimo sumokėti nuomos mokestį. Įvertinus į bylą pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija, galima konstatuoti, kad patalpos į gyvenamąsias perdarytos 2015-05-11, kai buvo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą paskirties pakeitimą, nors įrašas registre galioja tik nuo 2016-10-21. Pagal CK 5.82 straipsnį rašytinė nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai šalys ją pasirašo, o žodinė – nuo šalių susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos. Tarp šalių yra susiklostę neterminuotos buto nuomos santykiai, kurių pradžia laikytina nuo 2015-06-01 dienos. Tokia data, nes 2015-05-11 deklaracija, bet dar kažkuris laikas apie informavimą, 10 dienų kai galėjo pakeisti, todėl tokia data, kad tiksliau būtų skaičiuojama mėnesiais. Sutinka mokėti nuompinigius nuo 2016-06-01, tačiau neskaičiuojant palūkanų, nes atsakovas niekada nereikalavo mokėti nuomos ir niekada nebuvo įvardinęs nuomos dydžio. Pagal atsakovo pateiktą lentelę, sutinka sumokėti 598,87 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovė K. R. prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškovės prašo su jomis sudaryti ilgalaikės nuomos sutartį vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą. Ginčo butas nėra nuomojamas ir negali būti nuomojamas pagal šią tvarką, nes yra priskirtas savivaldybės būstų fondui. Kuomet savivaldybės turtas nėra naudojamas valstybės ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti, jis yra nuomojamas viešo konkurso būdu. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 15 punktą, savarankiška savivaldybės funkcija yra paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas LR paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka. Pagal 16 straipsnio 2 dalies 31 punktą savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl savivaldybės būstų ir socialinių būstų fondų sudarymas. Savivaldybė nusprendė ir įtraukė ginčo butą į savivaldybės būstų fondo sąrašą, t.y. priskiria tai funkcijai įgyvendinti, kad jis yra nuomojamas pagal paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka. Ginčo butas negali būti nuomojamas viešo konkurso būdu. Šiuo atveju buvo išimties tvarka leista apsigyventi negyvenamosiose patalpose. 2015 metais buvo pakeista tų patalpų paskirtis ir aiškinamajame rašte yra nurodyta, kokiai funkcijai butas skirtas, t.y. nuomoti sunkiai besiverčiantiems asmenims ar šeimoms, kurie stovi eilėje socialiniam būstui gauti. Nuomos sutartis su ieškovėmis nebuvo sudaryta. Kadangi ieškovės laiko, kad buvo nuomos santykiai, todėl priešieškiniu prašo priteisti nuompinigius. Galima sakyti, kad buvo susiklostę faktiniai nuomos santykiai. Ieškovai nesikreipė į savivaldybę ir nestovi eilėje. Kai buvo 2015 metais keičiama būsto paskirtis, atsakovas turėjo žinoti, kad ginčo bute gyvena atsakovės. Nuompinigiai ieškovėms paskaičiuoti už 10 metų nuo ieškinio parengimo dienos. Teisinių argumentų, kodėl už 10 metų, neturi. Atsispiria nuo senaties termino. Nebuvo nei vieno reikalavimo sumokėti nuomos mokestį. Mano, kad nuomos santykiai prasidėjo nuo buto suteikimo. Pagrindai, dėl kurių suteiktas būstas, jau yra išnykę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Duomenys byloje

5. Nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybei 1997-10-16 Priėmimo-perdavimo akto Nr. 464-41 ir 2015-05-11 Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

2007-01-26 Vilniaus rajono savivaldybės administracija gavo S. N. prašymą skirti jai ir jos šeimai butą dėl 2007-01-19 kilusio gaisro, kurio metu sudegė medinis gyvenamasis namas ir visas jame buvęs turtas bei dokumentai. Prašyme taip pat nurodė, kad su ja kartu gyvena duktė ir du jos mažamečiai vaikai (moksleiviai). S. N. kartu su prašymu pateikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007-01-22 pažymą Nr. 9.2-47 apie (duomenys neskelbtini) kaime kilusį gaisrą, t.y. kad 2007-01-19 kilo gaisras (duomenys neskelbtini), S. N. priklausančiame gyvenamajame name ir gaisro metu sudegė medinis gyvenamasis namas bei jame buvęs turtas.

S. N. ir jos šeimos nariams, gyvenusiems kartu iki gaisro, buvo pasiūlyta laikinai apsigyventi savivaldybei nuosavybės teise priklausiusiose ambulatorijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kurios tuo metu buvo tuščios ir nenaudojamos. S. N., B. P., G. T. raštu Vilniaus rajono savivaldybei patvirtino, kad sutinka su apgyvendinimu negyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007-02-13 įsakymu Nr. A27-249 „Dėl patalpų suteikimo S. N. laikinai apsigyventi“, remdamasis (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno bei S. N. prašymais, įsakė: 1) leisti S. N., nukentėjusiai nuo gaisro ir kartu su ja gyvenusiai šeimai – dukrai B. P., dukros vaikams I. P. ir T. P. bei dukros sugyventiniui G. T. laikinai apsigyventi Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose ambulatorijos patalpose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtose pastato plane 1-16 ... 1-27), adresu (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną parengti dokumentus dėl nurodytų patalpų paskirties pakeitimo į gyvenamąsias. S. N. mirė (duomenys neskelbtini). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad iš šiame įsakyme nurodytų asmenų gyvos ir ginčo bute tebegyvena tik S. N. dukra ieškovė B. P. ir pastarosios dukra ieškovė I. P..

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2015-06-26 sprendimu Nr. T3-277 „Dėl pastatų paskirties pakeitimo“ nusprendė pakeisti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ambulatorijos pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinę paskirtį iš gydymo į tris – gyvenamąją, gydymo bei kultūros, suformuojant tris turto vienetus. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pastatų paskirties pakeitimo“ projekto 2015-06-14 aiškinamajame rašte dalyje „Numatomo teisinio reguliavimo vertinimo rezultatai“ nurodyta, kad pakeitus paskirtį ir įkūrus universalų daugiafunkcinį centrą pagerės (duomenys neskelbtini) gyventojų laisvalaikio kokybė, padidės užimtumas. Įrengę dar vieną butą, galės patenkinti stovinčio eilėje dar vieno rajono gyventojo šeimos kokybę, sudarę nuomos sutartį gaus papildomų pajamų.

Ieškovės B. P. ir I. P. per savo atstovą advokato padėjėją R. S. 2019-08-28 pateikė prašymą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai išduoti parengtus dokumentus dėl ginčo patalpų privatizavimo pirmumo teise už negyvenamųjų patalpų vidutinę rinkos kainą. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2019-09-24 atsakyme Nr. A33(1)-6233-(423) nurodė, kad ieškovė B. P. turėjo pakankamai laiko apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis savarankiškai arba kreiptis į savivaldybės administraciją dėl informacijos apie valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti suteikimo. Pažymėjo, kad 2019-08-07 Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto skyriaus vedėjos A. Č. prašymu, Savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos seniūno pavaduotojas, l. e. seniūno pareigas M. P., atvyko į savivaldybę kartu su ieškove B. P., pokalbyje dalyvavo visi šie asmenys ir Ekonomikos ir turto skyriaus vyr. specialistė H. B.. Ieškovei B. P. buvo paaiškinta, jog ji privalo atlaisvinti savivaldybei priklausantį būstą. Šalių susitarimu buvo sutarta, kad B. P. atlaisvins butą ne vėliau kaip per tris mėnesius. B. P. su nurodytu terminu sutiko. Pabrėžė, jog klausimas dėl savivaldybei priklausančio būsto (duomenys neskelbtini), pardavimo B. P. neturi teisinio pagrindo.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija į bylą pateikė jo Ekonomikos ir turto skyriaus atliktą nuomos mokesčio ieškovėms paskaičiavimą už savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ginčo buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą už laikotarpį nuo 2009-11-18 iki 2019‑11‑18. Pagal paskaičiavimą už nurodytą laikotarpį yra susidariusi 2 618,13 Eur skola: už 2009 metus 325,08 Eur (12 mėn. x 27,09 Eur); už 2010 metus 325,08 Eur (12 mėn. x 27,09 Eur); už 2011 metus 325,08 Eur (12 mėn. x 27,09 Eur); už 2012 metus 325,08 Eur (12 mėn. x 27,09 Eur); už 2013 metus 330,12 Eur (12 mėn. x 27,51 Eur); už 2014 metus 330,12 Eur (12 mėn. x 27,51 Eur); už 2015 metus 140,88 Eur (12 mėn. x 11,74 Eur); už 2016 metus 126,12 Eur (12 mėn. x 10,51 Eur); už 2017 metus 125,88 Eur (12 mėn. x 10,49 Eur); už 2018 metus 135,00 Eur (12 mėn. x 11,25 Eur); už 2019 metus 129,69 Eur (11 mėn. x 27,51 Eur);

Ieškovės B. P. ir I. P. pateikė įrodymus (informacinį pranešimą Nr. VRSFA2253379 ir apmokėjimo kvitą), kad apmokėjo rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą ginčo butui už 2019-01-01 – 2019-12-31 laikotarpį (65,22 Eur).

Šis įrodymas nėra laikomas susijusiu su nuomos santykiais,o sieja paslaugos tiekėją ir ieškoves,kas nėra ginčo dalykas.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2008-12-19 sprendimu Nr. T3-386 „Dėl savivaldybės ir (ar) bendrovių, kurių akcijų savininkė yra savivaldybė, materialiojo turto nuomos“ patvirtino Savivaldybės ir (ar) bendrovių, kurių akcijų savininkė yra savivaldybė, materialiojo turto nuomos tvarką; Savivaldybės ir (ar) bendrovių, kurių akcijų savininkė yra savivaldybė, materialiojo turto nuomos viešo konkurso organizavimo taisykles; Savivaldybės ir (ar) bendrovių, kurių akcijų savininkė yra savivaldybė, materialiojo turto nuomos ne konkurso būdu taisykles.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2015-06-26 sprendimu Nr. T3-276 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo ir nuompinigių už savivaldybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ nusprendė: patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialiojo turto viešo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo aprašą; patvirtinti Nuompinigių už savivaldybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisykles; pripažinti netekusiu galios Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008-12-19 sprendimą Nr. T3-386 „Dėl Savivaldybės ir (ar) bendrovių, kurių akcijų savininkė yra savivaldybė, materialiojo turto nuomos“.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2016-03-25 sprendimu Nr. T3-78 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės būsto fondo ir socialinio būsto, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, 2016 m. sąrašų patvirtinimo“ nusprendė patvirtinti: Vilniaus rajono savivaldybės būsto fondo 2016 m. sąrašą; Vilniaus rajono savivaldybės socialinio būsto, kaip Savivaldybės būsto fondo dalies, 2016 m. sąrašą. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės būsto fondo 2016 m. sąrašą į jį 43 numeriu įtrauktas ginčo butas, adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono savivaldybės socialinio būsto fondo, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, 2016 m. sąraše

Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2019-10-25 sprendimu Nr. T3-377 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės būsto fondo ir socialinio būsto, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, 2019 m. patikslintų sąrašų patvirtinimo“ nusprendė patvirtinti: Vilniaus rajono savivaldybės būsto fondo 2019 m. patikslintą sąrašą ir Vilniaus rajono savivaldybės socialinio būsto, kaip Savivaldybės būsto fondo dalies, 2019 m. patikslintą sąrašą. Pagal Vilniaus rajono savivaldybės būsto fondo 2019 m. patikslintą sąrašą jame 54 numeriu įtrauktas ginčo butas, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl įrodinėjimo

6. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, nes, minėta, tik šalims suteikta teisė laisvai disponuoti ginčo objektu. Taigi, ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė. LAT yra pažymėjęs, kad draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas atitinka ne tik dispozityvumo principą, bet ir užtikrina rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimą. Rungimosi principo esmė yra tai, kad nešališkas teismas nagrinėja šalių ginčą, todėl šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. šalys procese turi būti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, ką teigia. Rungimosi principas yra glaudžiai susijęs su lygiateisiškumo principu, kuris įtvirtina nuostatą, kad šalių procesinės teisės yra lygios, t. y. nė viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant ir taikant šiuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. D. D., V. D., bylos Nr. 3K-3-282/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB ,,Klaipėdos technikos mokykla”, bylos Nr. 3K-3-684/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. J. Č. v. AB bankas „Hansabankas“, A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.); dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui atlikti minėtų veiksmų už ieškovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-74/2008).

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. P., I. P., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007).

Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Metekas“ v. UAB „Projektana“, bylos Nr. 3K-3-287/2010; EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 16034/90, 61 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.

Dėl ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo

7.Teismas atkreipia ieškovo dėmesį,kad jis negali teisminio ginčo metu pakeisti ieškinio reikalavimus žodžiu nurodant,kad ieškovės prašo nustatyti nuomos santykius nuo 2015-06-01 dešimčiai metų,kai tokio reikalavimo ieškinyje nebuvo ir nebuvo prašymo pakeisti reikalavimo iki teisminio ginčo stadijos(CPK 42 str.1d.,CPK 141 str.).

8.Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą sudaryti nuomos sutartį,nes ieškovės teisėtai gyveno ginčo bute ir laiko buvus sudarytą nuomos sutartį žodžiu „pagal nutylėjimą“.Ieškovės laiko vykdžiusios nuomos sutarties sąlygas,nors nemokėjo nuomos mokesčio,nes atsakovas nereikalavo nuomos mokesčio.Sutinka mokėti nuomos mokestį nuo 2015-06-01,kai buvo pakeistas nekilnojamojo turto statusas į butą.

Atsakovas prašo iškeldinti ieškovus iš ginčo buto dėl kurio nebuvo sudaryta nuomos sutartis,kadangi teisiškai to padaryti ir nebuvo pagrindo,tačiau laiko,kad buvo susiklostę faktiniai nuomos santykiai,todėl paskaičiavo nuomos mokesčio skolą už 10 metų.

9. Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nuomos sutartis yra dvišalis, atlygintinis konsensualinis sandoris, todėl įsigalioja nuo sutarties pasirašymo momento, o ne nuo patalpų perdavimo momento.

10.Byloje nustatyti du neabejotini faktai dėl kurių šalys nesiginčija.Pirma tai,kad ieškovės iki atsakovo prašymo išsikelti iš ginčo buto jame gyveno teisėtai pagal jų motinai suteiktą leidimą laikinai gyventi ginčo bute.

Antra tai,kad tarp šalių nebuvo sudaryta reali faktinė rašytinė nuomos sutartis iki ieškinio padavimo dienos.

11. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą. Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, pasisakyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baldenis“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-153/2008; 2013 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. R. C. , bylos Nr. 3K-3-525/2013; kt.).

Valstybės (savivaldybės) turtu galima disponuoti tik įstatymo nustatytais atvejais ir būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dzūkija“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-463/2010); kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. N. v. S. P. , bylos Nr. 3K-3-7/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus vandenys“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. I. P., bylos Nr. 3K-3- 95/2011); taip pat į praktiką dėl oficialių įrodymų vertinimo ir teismo procesinių sprendimų motyvavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. įmonė „Anūkėlis“ v. UAB „Sonex group“, bylos Nr. 3K-3-487/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Dzūkija“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-463/2010, yra pažymėjusi, kad valstybės (savivaldybės) turtu galima disponuoti tik įstatymo nustatytais atvejais ir būdais, ir valstybės (savivaldybės) nuosavybė gali būti perleista ne bet kaip, o tik pagal įstatymo nustatytą sutartį ar kitokį įstatyme nurodytą sandorį. Pagrindas apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje – savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 6, 7 dalys, CK 6.576 straipsnis).

12.Situacija iki 2019-08-07 buvo tokia,kad teisės aktais suteikta ieškovėms teisė naudotis ginčo gyvenamosiomis patalpomis neatlygintinai,nes šalių nesiejo nuomos pagrindais paremti turtiniai santykiai nei faktiniu,nei teisiniu požiūriu.Taip pat faktas tas,kad ieškovės buvo iš anksto informuotos apie savo pareigą išsikelti iš užimamų patalpų,suteikiant joms laiką ir galimybę susirasti kitą gyvenamąją patalpą.

Ieškovės nėra tie asmenys,kad atsakovas,reikalaudamas išsikelti iš jų patalpų, turi suteikti kitas gyvenamąsias patalpas ar sudaryti tų patalpų nuomos sutartį.Tokių savo teisių apsaugos ieškovės neįrodė(CPK 185 str.).

13.Šioje byloje kilo ginčas tarp šalių dėl to, kad ieškovai nuo įsikėlimo į ginčo patalpas nemokėjo nuomos mokesčio ar kito atitinkamo atlygio už gyvenimą ginčo bute,kai nebuvo sudaryta rašytinės nuomos sutartis,kai joms buvo suteikta teisė laikinai gyventi suteiktose patalpose (kas jau tęsiasi daugiau kaip 12 metų),bet ieškovės nori sudaryti nuomos sutartį teisminiu keliu.Ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos sudaryti nuomos sutartį nenurodydamos jokio sutarties termino.

Atsakovas priešieškiniu prašo iškeldinti ieškovus ir priteisti naudojimosi patalpomis mokestį už 10 metų įvardindami jį kaip nuomos mokestį,nors nelaiko,kad buvo sudaryta nuomos sutartis.

Logine prasme toks reikalavimas yra nepaaiškinams ir nesąžiningas,ir akivaizdu,kad jis atsirado tik po to,kai ieškovai kreipėsi į teismą.

Panaši situacija yra ir su ieškovų pozicija atsakovų priešieškinio atžvilgiu.

Ieškovai skaito,kad nuomos santykiai ginčo bute atsirado nuo tada,kai patalpos buvo registruotos,kaip butas-2015-05-31(iki to laiko nebuvus butui-nebuvo ir nuomos santykių).Laikydami,kad nuomos kaina yra nuo 10 iki 12 eurų už mėnesį skirtingais metais,ieškovai sutinka mokėti nuomos mokestį iki ieškinio padavimo dienos nuo 2015-06-01.

Tokie ieškovų argumentai yra logiški jiems patiems,bet neargumentuoti nei teisine,nei logiški faktine prasmėmis, ir toks ieškovų elgesys yra nesąžiningas atsakovų atžvilgiu (CK 1.5 str.).

14.Buto savininkės Vilniaus rajono savivaldybės valia ginčo butą ieškovėms suteikė naudotis neatlygintinai- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007-02-13 įsakymu Nr. A27-249 „Dėl patalpų suteikimo S. N. laikinai apsigyventi“, remdamasis (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno bei S. N. prašymais, įsakė: 1) leisti S. N., nukentėjusiai nuo gaisro ir kartu su ja gyvenusiai šeimai – dukrai B. P., dukros vaikams I. P. ir T. P. bei dukros sugyventiniui G. T. laikinai apsigyventi Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose ambulatorijos patalpose.Pats buto savininkas turėjo teisę iki 2019-08-07 spręsti kokiu būdu ieškovės naudosis joms suteiktomis patalpomis.

Ieškovėms, kaip privatiems subjektams, jokie disponavimo savivaldybės turtu įgaliojimai nėra suteikti, ir šie asmenys jokių sprendimų, susijusių su jų naudojamomis gyvenamosiomis patalpomis, nepriėmė, jokių disponavimo šiuo turtu veiksmų neatliko, todėl niekaip negalėjo pažeisti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų imperatyvų.

Atsakovui neabejotinai buvo žinoma apie ieškovų gyvenimą bute ir jis ilgą laiką tokį gyvenimą toleravo, nelaikydamas jo neteisėtu ir nelaikė,kad šalis sieja nuomos santykiai. Vertinant atsakovo argumentus, kad ieškovai atliko neteisėtus veiksmus gyvendami būtent neatlygintinai, pažymėtina, kad byloje nėra nustatytos aplinkybės, jog atsakovai laikė šalis sudarius nuomos sutartį,kai tuo pačiu ieškovai taip pat net nerodė siekiantys mokėti nuomos mokestį iki atsiliepimo į priešieškinį teisme gavimo dienos. Teismas konstatuoja,kad nei viena iš šalių nekėlė pastangų, kad faktiniai šalių santykiai būtų laikomi nuomos teisiniais santykiais,kad faktinė situacija būtų tinkamai įforminta kaip ginčo buto nuoma iki ieškinio ir priešieškinio padavimo teisme dienos.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, bylos duomenimis, ieškovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų apsigyvendami ir gyvendami ginčo bute, todėl nėra sąlygos kilti jų civilinei atsakomybei. Taigi reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovų už teisėtą naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis teismas atmeta (CK 6.246 straipsnis, CPK 183, 185 straipsniai).

15. Atsižvelgiant į bylos medžiagą ir tai kas aukščiau išdėstyta,teismas konstatuoja,kad faktiškai tarp ieškovių ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nebuvo susiklostę nuomos santykiai. Ieškovės nebuvo nuomininkės, jų elgesys dėl jų gyvenamųjų patalpų niekaip nebuvo susijęs su įsipareigojimais atlygintinai naudotis suteikiamomis patalpomis ir ieškovės neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo teigti buvus nuomos santykiams,todėl neturi pirmumo teisės sudaryti ir tuo labiau atnaujinti nuomos sutartį.Ieškovės atstovo argumentas dėl „žodinio nutylėjimo“ neuri nei faktinio, nei teisinio,nei loginio pagrindo(CPK 185 str.).Todėl abiejų šalių argumentai dėl faktinio nuomos sutarties sudarymo tarp šalių laikyti neįrodytais,nes realiai tokių santykių nebuvo.Ieškovės savo ženklaus gyvenamųjų patalpų pagerinimo neįrodinėjo faktiniais įrodymais,o juos tik deklaravo(CPK 185 str.)Todėl ieškinys atmetamas pilnai.

16.Atsakovai ginčo butą turi teisę minėtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau jų nuosavybės teisės yra pažeidžiamos neteisėtais ieškovų veiksmais – turto naudojimu be teisėto pagrindo,kai jiems buvo nurodyta išsikelti iš užimamų patalpų per 3 mėnesius nuo 2019-08-07.

Atsakovai turi tikslą skirti šias patalpas pagal norminius aktus jiems skirtiems asmenims,kai ieškovai nėra tokie asmenys ir dėl to nuo teisės pažeidimo dienos,t.y 3 mėnesiai po 2019-08-07(2019-11-07),ieškovų veiksmai-neišsikėlimas iš gyvenamųjų patalpų dėl civilinės bylos nagrinėjimo-daro žalą faktine prasme ne tik atsakovams,bet ir asmenims,kurie turi pirmumo teisę gauti naudotis ginčo patalpomis.

Ieškovėms yra pigiau pasinaudoti advokato paslaugomis ir per visą procesą gyventi nemokant rinkos nuomos kainos negu išsikraustyti iš buto(ieškinys paduotas 2019-11-04),kaip buvo sutarta su administracija.B. P. dirba (duomenys neskelbtini).I. P. dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2019-10-08.Šioje įmonėje vidutinis atlyginimas daugiau kaip 2300 eurų.Pirmą mėnesį dirbantys darbuotojai gauna daugiau kaip 2000 eurų(duomenys internete ir LITEKO sistemoje,CPK 178 str.).

Tokie ieškovų veiksmai negali būti ginami teisine prasme ir netoleruotini ateityje,nes jau šiai dienai kyla žala asmenims,norintiems ir turintiems teisę naudotis ginčo butu ir negalintiems to padaryti dėl teisminio proceso šioje byloje.Todėl ieškovės B. P. ir I. P. iškeldinamos su visu joms priklausančiu turtu iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant joms kito gyvenamojo ploto per 1 mėnesį po teismo sprendimo paskelbimo,šią sprendimo dalį vykdant skubiai,nes ieškovės turi ir turėjo pakankamai laiko susirasti jiems tinkamą būstą.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

17.Ieškovės B. P. ir I. P. už pareikštą ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovė I. P. sumokėjo 1 000,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų ieškovių atstovui (už teisinę konsultaciją, ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, atsiliepimo į priešieškinį parengimą ir pateikimą teismui, kitų procesinių dokumentų parengimą ir pateikimą teismui, ieškovių atstovavimą teisme).Netenkinus ieškinio bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos(CPK 93 str.).

Kadangi atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija už pareikštus priešieškinio reikalavimus yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), priešieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovių lygiomis dalimis valstybei priteisiama 75 Eur žyminis mokestis (75,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl iškeldinimo)(CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93,96,178,185, 259-269, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

ieškoves B. P. (a.k(duomenys neskelbtini) ir I. P. (duomenys neskelbtini) iškeldinti su visu joms priklausančiu turtu iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausančio buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant joms kito gyvenamojo ploto per 1 mėnesį po teismo sprendimo paskelbimo,šią sprendimo dalį vykdant skubiai.

Priteisti iš ieškovės B. P. (a.k(duomenys neskelbtini) ir I. P. (duomenys neskelbtini) solidariai 75 eurus bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, kodas 188659752, gavėjo bankas „Swedbank“, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius