Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-218-793/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-01-10
Bylos Nr.: e2-218-793/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01006-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Petras Mineikis
Ieškovas: A. V.
Atsakovas: A. Š., Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „A.“, Klaipėdos miesto chorinei bendrijai „A.“
Advokatai: Marius Matiukas, Jurgita Beniulienė

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas

Civilinė byla Nr. e2-218-793/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01006-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4.; 2.2.1.8.; 2.2.1.9.4.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Petras Mineikis,sekretoriaujant Monikai Calzonaitei,dalyvaujant ieškovui A. V., jo atstovui advokato padėjėjui Mariui Matiukui,

atsakovui A. Š., jo ir atsakovo Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „A.“ atstovei advokatei Jurgitai Beniulienei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos chorų sąjungos atstovei prezidentei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams A. Š. ir Klaipėdos miesto chorinei bendrijai „A.“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos chorų sąjunga dėl garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Š., prašydamas pripažinti, kad atsakovo 2023 m. vasario 5 d. paskleista žinia žemina ieškovo garbę ir orumą ir įpareigoti atsakovą paneigti 2023 m. vasario 5 d. Vilniuje vykusio chorų suvažiavimo metu išsakyto pareiškimo teiginius ieškovo atžvilgiu, ir viešai paskelbti savo asmeninėje ir chorų bendrijos A. ir Lietuvos chorų sąjungos „Facebook“ socialinio tinklo paskyrose tokio pobūdžio pranešimą: „Informuoju, jog mano A. Š. 2023 m. vasario 5 d. Vilniuje vykusio chorų suvažiavimo metu išsakytas pareiškimas A. V. atžvilgiu neturi jokio faktinio pagrindo ir aš atsiimu savo šiame pareiškime išsakytus žodžius.“, paskelbtas pranešimas turi likti ne trumpiau nei 2 metus nuo paskelbimo dienos ir priteisti ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo pagal pateiktus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos dokumentus. Ieškovas nurodo, kad aktyviai dalyvauja chorinę veiklą jungiančių nacionalinių ir regioninių organizacijų veikloje. Pagrindas ieškiniui atsirado dėl atsakovo viešo pareiškimo profesinio susirinkimo metu, t. y. 2023 m. vasario 5 d. Vilniuje vykusio chorų suvažiavimo metu. Atsakovas išstojo su viešu pareiškimu, kuriame paskelbė, jog „ ... toliau dar vienas niuansas, kurį aš norėčiau pagarsinti viešai, nes turiu įpareigojimą <...> mes neseniai turėjome susirinkimą, kur gerbiamas A. V. labai netaktiškai, labai įžeidžiančiai pasielgė, pasiųsdamas žmones ten ar kitur pasivaikščioti. Mūsų nuomone toks chorvedžio elgesys yra nepateisinamas nei su moraliniais nei su niekuo kitu ir netgi buvo iškilęs klausimas ar išvis klaipėdiečiai chorai dalyvaus šimtmečio dainų šventėje, nes su tokia morale meno vadovas negali būti. Ačiū“. Toks viešas atsakovo kreipimasis yra nepagrįstas, diskredituoja ieškovą kaip asmenį, akivaizdžiai žemina ir menkina ieškovo asmenį profesinės bendruomenės akyse ir buvo paskelbtas turint būtent tokį tikslą. Ieškovas pažymi, kad Lietuvos chorų suvažiavimas yra kasmetinis renginys, kuriame kviečiami dalyvauti visi organizacijos nariai, kurių yra 130, todėl ieškovo garbę ir orumą pažeidžianti atsakovo išsakyta žinia yra paskleista. Siekdamas taikiai išspręsti situaciją ieškovas kreipėsi į atsakovą A. Š. su prašymu paneigti 2023 m. vasario 5 d. Vilniuje vykusio chorų suvažiavimo metu išsakytus žodžius, tačiau atsakovas prašymą ignoravo. Ieškovas nurodo, kad jis yra chorvedys, 2024 m. Lietuvos Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ Dainų dienos kūrybinės grupės pirmininkas, ši šventė turi itin didelę svarbą ir reikšmę. Ieškovas, kaip vienos iš Dainų šventės organizacinių grupių primininkas turi pastoviai bendrauti su visos Lietuvos chorvedžiais, jam tenka nuolat girdėti klausimus ir replikas dėl atsakovo išakyto viešo pareiškimo chorų suvažiavimo metu, vykusio 2023 m. vasario 5 d., Vilniuje. Toks nepagrįstas atsakovo pareiškimas menkina ieškovo asmenį ir meta šešėlį ant ieškovo etinių savybių, kas daro tiesioginę neigiamą įtaką ieškovo kasdieninėje darbinėje veikloje. Atsakovo A. Š. pareiškimo pretekstas yra ieškovo ir T. A. privatus pokalbis, vykęs 2023 m. sausio 27 d., Klaipėdos chorų bendruomenės neformalaus vakarėlio metu. Ieškovo ir minėto T. A. nuostatos prieš tai buvo išsiskyrusios dėl organizacinių klausimų, ir ieškovas, atėjus T. A., tiesiog privačiai, ne susirinkusios bendruomenės dėmesiui, atsisakė jam sveikinantis paspausti ranką. Ieškovas teigia, kad jokių necenzūrinių žodžių nepasakė. Dėl šio įvykio Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „A.“ (toliau ir bendrija „A.“) taryba 2023 m. sausio 31 d. sušaukė posėdį (virtualų), kuriame ieškovas buvo išbrauktas iš Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „A.“ narių sąrašo. Ieškovo įsitikinimu toks susirinkimas nebuvo teisėtas. Etikos komisija, išnagrinėjusi situaciją ir aplinkybes, konstatavo, kad Klaipėdos chorų bendrijos „A.“ tarybos nariai nesilaikė nuostatų ir bendrijos „A.“ sprendimas buvo laikytinas neteisėtu.

Atsiliepimas

2. Atsakovas A. Š. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, kuriuo su ieškiniu nesutinka, teismo prašo ieškovo A. V. ieškinį atmesti pilna apimtimi, ir iš ieškovo atsakovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad jis nuo 1996 m. yra Klaipėdos chorinės bendrijos „A.“ tarybos narys, o nuo 2006 m. - tarybos pirmininkas. Ieškovas A. V., kaip Klaipėdos chorinės bendrijos „A.“ narys, buvo pakviestas 2023 m. sausio 27 d. dalyvauti bendrijos „A.“ narių susitikimo vakare. Šio susitikimo metu ieškovas A. V. grubiai pažeidė etikos normas – necenzūriniais išsireiškimais įžeidinėjo tarybos narius, elgėsi neetiškai. Dėl tokio nepagarbaus ir etikos normoms prieštaraujančio elgesio susirūpinimą išreiškė bendrijos „A.“ nariai (8 asmenys), todėl 2023 m. sausio 31 d. buvo suorganizuotas bendrijos „A.“ tarybos narių posėdis nuotoliniu būdu. Posėdyje visi Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „A.” tarybos nariai vieningai pritarė: 1) ieškovą išbraukti iš bendrijos narių sąrašo; 2) įpareigoti tarybos pirmininką (atsakovą) A. Š. supažindinti chorinę bendruomenę su šiuo sprendimu. Lietuvos chorų sąjungos etikos komisija 2023 m. vasario 21 d. susirinkime nagrinėjo minėtą bendrijos „A.“ posėdžio protokolą, surašė protokolą Nr. 1, kuriuo pasiūlė sprendimą laikyti neteisėtu, papildyti bendrijos „A.“ įstatų punktus, įpareigoti A. V. laikytis bendravimo leksikos ir etikos normų, susilaikyti nuo neapgalvotų pareiškimų kolegų atžvilgiu, įspėti A. Š. dėl ultimatyvaus pobūdžio pasisakymo visuotinio LCHS narių susirinkimo metu (2023-02-05) apie Klaipėdos krašto chorų nedalyvavimą 2024 m. Lietuvos Dainų šventėje. Nurodo, kad Vilniuje, 2023-02-05 vykusio chorų suvažiavimo metu atsakovas A. Š., kaip buvo įpareigotas Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „A.” tarybos narių 2023 m. sausio 31 d. posėdžio protokolu, pagarbiai, nesiekiant įžeisti, parinkdamas mandagius žodžius pareiškė apie ieškovą ir susiklosčiusią situaciją nuomonę chorinei bendruomenei.

Šalies argumentai

3. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Papildomai paaiškina, jog atsakovo teiginys, kad ieškovas 2023 m. sausio 27 d. vykusiame chorinės bendrijos narių „A.“ susitikimo vakare „A. V. grubiai pažeidė etikos normas – necenzūriniais išsireiškimais įžeidinėjo tarybos narius, elgėsi neetiškai“, neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovas vakarėlio metu asmeniškai bendravo su T. A. neformalioje aplinkoje bendrijos narių „Naujametiniame“ susitikime, nevartojo necenzūrinių išsireiškimų. Lietuvos Chorų sąjungos etikos komisijos pirmininkas profesorius P. G. nustatė faktą, kad abu, ieškovas ir T. A. patvirtino, jog nenormatyvinės leksikos naudota nebuvo. Ieškovas nurodo, kad Lietuvos chorų sąjungos etikos komisijos posėdyje nustatyta, jog bendrijos „A.“ nariai J. V., E. J. bei A. D. paneigė bendrijos „A.“ protokole paminėtą informaciją, jog A. V. necenzūriniais išsireiškimais įžeidinėjo bendrijos narius. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovo A. Š. pranešimas 2023 m. vasario 5 d. peržengė įpareigojimo informuoti apie ieškovo išbraukimą iš narių sąrašo ribas ir tiesiogiai, be realaus pagrindo, menkina ieškovo garbę ir orumą. Lingvistinė pranešimo struktūra rodo, kad pareiškimas padarytas pranešant žinią ir menkinant ieškovo asmenį. Vien ieškovo išbraukimas iš narių sąrašo nesudarytų pagrindo kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo pažeidimo, tačiau atsakovas paskelbė pranešimą, kuris neatskleidžia faktinių aplinkybių ir nesudaro galimybių suvažiavimo dalyviams susidaryti asmeninę nuomonę apie įvykį, pranešimo turinys kelia įtarimus dėl atsakovo asmeninio intereso asmeniškai pažeminti ieškovą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas A. Š. pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog Lietuvos chorų sąjungos etikos komisijos pirmininkas profesorius P. G. nustatė, kad atsakovas T. A. pasakė: ,,eik tu ten, kur nuėjo rusų laivas“. Atsakovas nurodė, kad ieškovas A. V. necenzūriniais žodžiais „pasiuntė pasivaikščioti” T. A., taip pat nepagarbiai, išaukštindamas savo asmenį, vartodamas keiksmažodžius, bendravo ir su kitais bendrijos „A.“ nariais. Šias aplinkybes matė ir ieškovo pasisakymus girdėjo nemaža dalis susitikime dalyvavusių narių, kurie dėl tokio ieškovo elgesio piktinosi, tai sukėlė nemalonius jausmus, sugadino gerą ir šventinę nuotaiką. Atsakovas paaiškina, kad kaskart „pasiuntus pasivaikščioti“ vis skirtingus asmenis, galima būtų teisintis privačiu pokalbiu. Nederamas, nepagarbus ieškovo elgesys reiškėsi ir kitų bendrijos „A.“ narių atžvilgiu bei tai buvo ne pirmas kartas, toks ieškovo elgesys jau buvo pastebėtas ir anksčiau, kituose renginiuose. Atitinkamai buvo sprendžiama dėl tokio ieškovo A. V. pasikartojančio nepagarbaus ir nederamo elgesio kitų bendrijos „A.“ narių atžvilgiu ir būtent dėl to 2023 m. sausio 31 d. bendrijos „A.“ tarybos narių posėdyje vieningai nuspręsta ieškovą A. V. iš bendrijos narių pašalinti. Atsakovo žiniomis, ieškovas T. A. pasakė kitą frazę (ne „eik tu ten, kur nuėjo rusų laivas“) susitikimo metu, vartotojo necenzūrinius žodžius. Necenzūriniai žodžiai buvo pasakyti ir kitiems susitikime dalyvavusiems asmenims. T. A., susirašinėdamas su P. G. nurodė, kad jam ieškovas pasakė „..žinai, russkyj korabl, eik ..., va ten tu ir eik“, tai reiškia, kad ieškovas naudojo necenzūrinius žodžius. Be to, žinant kontekstą, pasakymas ,,eik tu ten, kur nuėjo rusų laivas“ taip pat laikomas nepagarbiu ir žeminančiu. Ieškovas pats pripažino, kad su T. A. bendravo netaktiškai, nepagarbiai, įžeidžiančiai, pasiuntė „ten ar kitur pasivaikščioti“. Atkreipė dėmesį, kad P. G. nedalyvavo bendrijos „A.“ susitikime ir jame buvusių įvykių patvirtinti ar paneigti negali, yra netiesioginis šaltinis, jo teikiama informacija yra nepatikima. Atsakovo žiniomis P. G. nurodoma informacija yra netiksli, bendrijos „A.“ tarybos 2023 m. sausio 31 d. posėdžio protokolas patvirtina posėdyje dalyvavusių bendrijos tarybos narių nuomonę, poziciją, kuriai visi tarybos nariai vieningai pritarė, ir kuria vadovavosi atsakovas, darydamas pareiškimą 2023 m. vasario 5 d. vykusio Lietuvos chorų suvažiavimo metu. Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovas dublike nepaaiškina, kodėl jo nuomone pranešimo turinys yra smerkiamojo pobūdžio, nėra aišku, kuri pranešimo dalis suprantama, kaip grasinimas. Atsakovas nesmerkė ir negrasino.

5. Atsakovė (tuo metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) Klaipėdos miesto chorinė bendrija „A.“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo teismo prašo ieškinį atmesti pilna apimtimi, atsakovą A. Š. pakeisti tinkamu atsakovu - Klaipėdos miesto chorine bendrija „A.“, iš ieškovo Klaipėdos miesto chorinė bendrijos „A.“ naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto chorinė bendrija „A.“ palaiko ir pritaria atsakovo A. Š. pozicijai, išdėstytai procesiniuose dokumentuose.

6. 2024 m. rugpjūčio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu žodine nutartimi teismas nutarė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „A.“ procesinę padėtį pakeisti į atsakovo (bendraatsakovo).

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio metu ieškovas A. V. ieškinį palaikė pilnai, prašė tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad jo asmeniniai santykiai ir bendravimas su individualiais asmenimis, atsisakymas sveikintis, yra jo reikalas, dėl to jį moralizuoti, apjuodinti, išsakant tokio turinio pranešimą apie jį koks buvo išsakytas Lietuvos chorų sąjungos susirinkimo metu, yra neteisybė ir absurdas. T. A. asmeniškai jokių pretenzijų neišreiškė, todėl neaišku, kodėl bendrija „A.“ ėmėsi tokių veiksmų. Jo reputacija prieš Lietuvos chorų sąjungą buvo specialiai pažeminta dėl to, kad jis buvo dainų šventės kūrybinės grupės pirmininkas. T. A. pasakė „gal tu eik pas rusų laivą“ tai buvo negražus, impulsyvus pasisakymas, galimai įtakotas tuo metu vartojamu alkoholiu, šis pasakymas reiškia „aš nenoriu su tavimi bendrauti, tai geriau prie manęs neik“, šį pasakymą girdėjo tik šalimai sėdintys asmenys, necenzūrinių žodžių nebuvo naudota, T. A. po minėto pasakymo išėjo. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad garbę ir orumą pažeidžiantis pareiškimas buvo pareikštas visuotiniame chorvedžių susirinkime, todėl pareiškimo paneigimas taip pat turėtų būti viešas ir visuotinai matomas. Reikalavimas yra lengvai įvykdomas, techninių kliūčių tam nėra. Mano, kad bendrijos „A.“ protokolas, kuriuo ieškovas buvo išbrauktas iš narių sąrašo, buvo neteisėtas, tačiau jo neskundė teisės aktų tvarka, nes jam neaktualu būti bendrijos „A.“ nariu.

8. Teismo posėdžio metu ieškovo A. V. atstovas advokato padėjėjas Marius Matiukas ieškinį palaikė pilnai procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad byloje nustatytas faktas, jog ieškovas, kalbėdamas su T. A. neformalioje aplinkoje bendrijos „A.“ susitikime, neformalios leksikos nenaudojo, jis panaudojo eufemizmą, tai patvirtino T. A. ir atsakovas. Atsakovo kviestos liudytojos taip pat tiksliai negalėjo nurodyti, kokie žodžiai buvo pasakyti, taip pat tai įrodo, kad pokalbis buvo tik tarp dviejų žmonių. Ekspertizės aktas aiškiai nurodė, kad atsakovo Lietuvos chorų sąjungos suvažiavime pagarsintas pranešimas apie ieškovą yra žeminantis, jeigu paskleista žinia yra nepagrįsta. Aplinkybę, kad minėtas pranešimas pažemino ieškovą, sumenkino jo orumą ir turėjo neigiamą įtaką jo reputacijai, patvirtina trečiasis asmuo ir pats ieškovas. Ieškovo pranešimas nesupažindino pasiektos auditorijos su bendrijos „A.“ protokolu, su ieškovo veiksmais, dėl kurių jis smerkiamas, todėl negalima sakyti, kad pranešimas buvo objektyvus.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžio metu atsakovas A. Š. prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad buvo įpareigotas bendrijos „A.“ tarybos pateikti ginčijamą pranešimą Lietuvos chorų sąjungos susitikime. T. A. buvo asmeniškai labai užgauliai įžeistas ieškovo žodžių, pats T. A. aiškiai pranešė atsakovui, kad ieškovas viešai pasakė jam kad eitų ten ir ten (atsakovas necitavo menamos ieškovo necenzūrinės kalbos). Šis incidentas įvyko šventinio susitikimo pirmoje dalyje, T. A. tiesiogiai prašė surengti posėdį ir spręsti dėl ieškovo išbraukimo iš bendrijos „A.“, todėl atsakovas sukvietė posėdį ir iškėlė spręsti šį klausimą. Pobūvio dalyviai buvo šokiruoti įvykusiu ieškovo ir T. A. konfliktu, ramindamas pobūvio dalyvius atsakovas viešai pasakė, kad taip negali būti ir kad problema bus nagrinėjama bendrijos tarybos posėdyje. Ginčijamas pasisakymas buvo išreikštas siekiant numalšinti chorų bendruomenės abejones dėl dalyvavimo dainų šventėje, pareiškiant, kad ieškovas pašalintas iš bendrijos „A.“ ir kad jo elgesys yra nepriimtinas, pilnai situacijos paaiškinti nespėjo, nes jo pranešimui skirtas laikas buvo ribotas. Atsakovas nesiekė įžeisti ar pažeminti ieškovą, o tik įvykdė įpareigojimą. Ieškovas pasižymi charakteriu, kad yra ne kartą įžeidęs kitus asmenis, įvykis su T. A. nėra vienkartinis, o tik vienas iš daugelio atvejų, kada ieškovas elgiasi neetiškai, pati atsakovą yra vadinęs „dalbajobu“. Ieškovas turi reputaciją kaip arogantiškas asmuo, yra linkęs dažnai kalbėti su kolegomis chorvedžiais naudodamas necenzūrinius išsireiškimus.

10. Teismo posėdžio metu atsakovų A. Š. ir Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „A.“ atstovė advokatė Jurgita Beniulienė prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad atsakovų A. Š. ir Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „A.“ pozicijos yra identiškos. Ginčijamas atsakovo A. Š. pasisakymas apie ieškovą yra atitinkantis tikrovę, turintis faktinį pagrindą ir atspindi pačio ieškovo veiksmus. Pasisakymo esmė buvo chorinės bendruomenės informavimas apie bendrijos “A.” poziciją dėl nepriimtinų atsakovo veiksmų, be to pranešimas nepažeidžia ieškovo garbės ir orumo. Reikalavimas yra neproporcingas, nes pasiektų perteklinę auditoriją, neaiškus jo vykdymo procesas. Ginčo pranešimas buvo bendrijos „A.“ nuomonė apie ieškovą, kadangi pasižymi atsakovo ir bendrijos „A.“ narių subjektyvia nuomone apie ieškovą ir jo nepagarbų elgesį bendrijos „A.“ narių atžvilgiu. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad ginčo pranešimas yra nuomonė. Ieškovas neįrodė, kad ginčo pranešimas yra objektyviai vertintina žinia. Byloje ginčo neliko, kad ieškovas „pasiuntė“ T. A.. Atsakovų nuomone toks „pasiuntimas“ yra netaktiškas ir įžeidžiantis, kaip jis apibūdinamas ginčo pranešime. Pats ieškovas nurodė, kad pasisakė negražiai, pasikarščiavo, liudytojai ir pats T. A. suprato neigiamai, įžeidžiančiai. Ieškovo ir liudytojų parodymai įrodo, kad ginčo pranešimas apie ieškovo veiksmus atitinka tikrovę. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo „pasiuntimas“ neatitinka moralės normų. Ieškovas ir praeityje yra elgęsis neetiškai, tai įrodo liudytojų parodymai. Ekspertizės išvada patvirtina, kad ginčo pranešimas iš dalies atitiko bendrijos „A.“ protokolą, tik atsakovas nenurodė, kad ieškovas išbrauktas iš narių sąrašo. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo pranešimas numenkino ieškovo garbę ir orumą ar sumenkino dalykinę reputaciją, liudytojai nurodė, kad nuomonė apie ieškovą po pranešimo nepasikeitė. Tikrovę atitinkanti nuomonė negali pažeminti ieškovo. Ieškinio reikalavimas yra perteklinis. Trečiojo asmens atstovė pateikė prieštaringus parodymus teisme, negalėjo atsakyti į daugelį klausimų, pateikė asmeninį situacijos vertinimą, o ne pačios Lietuvos chorų sąjungos.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Lietuvos chorų sąjungos atstovė prezidentė R. G. nurodė, jog mano, kad ieškinys yra pagrįstas. Papildomai paaiškino, kad konfliktas tarp T. A. ir ieškovo buvo asmeniškas, ieškovo veiksmai nepažeidė etikos normų, ieškovo pasakymas „eik kur rusų laivas“ nėra smarkiai įžeidžiantis, labiau priimtinas kaip humoristinis arba emocingas pasisakymas, įvykęs mažoje aplinkoje, girdint iki 10 žmonių. Kaip prezidentė dalyvavo Lietuvos chorų sąjungos visuotiniame suvažiavime, kuomet atsakovas išreiškė nuomonę, kad dėl ieškovo padarytų amoralių veikų reikėtų atleisti ieškovą nuo meno vadovo pareigų ir, kad Klaipėdos chorvedžiai galimai nedalyvaus dainų šventėje, tai yra labai rimti didelio mąsto pareiškimai, skaldantys chorų bendruomenę. Šis pasisakymas sukėlė didelį smalsumą tarp Lietuvos chorų sąjungos narių nes atsakovas konkrečiai nenurodė faktų ir sukėlė didelę reputacinę žalą ieškovui, nes atsakovo pareikšto pranešimo nekonkretumas sukėlė galimybę chorvedžiams spėlioti apie ieškovo padarytas amoralias veikas, kas sukėlė abejones apie ieškovo moralę, tai turėjo įtakos dėl ieškovo išrinkimo į Lietuvos chorų sąjungos tarybą. Chorvedžiai asmeniškai prezidentės teiravosi, ką konkrečiai blogo padarė ieškovas, paskutinį kartą asmeniškai buvo užklausta rudenį. Šis atsakovo pasisakymo etikos klausimas iš karto buvo perduotas etikos komisijai, tuomet chorvedžiai nurimo. Susidomėjimas dėl ieškovo veiksmų, išdėstytų atsakovo pasisakyme, chorvedžių bendruomenėje buvo keletą mėnesį. Ieškovo pasisakymas pasiekė perteklinę auditoriją, konfliktas turėjo būti išspręstas bendrijos „A.“ viduje. Teismo sprendimą įvykdyti techninių problemų nekiltų.

12. Teismo posėdžio metu liudytojas T. A., nurodė kad dešimt metų turi darbinius, dalykinius santykius su ieškovu, su atsakovu taip pat. Prieš bendrijos „A.“ susitikimą laimėjo konkursą ir buvo paskirtas eiti pareigas, iš kurių prieš tai buvo atleistas ieškovas, todėl tarp jo ir ieškovo nebuvo geri santykiai ir bendrijos „A.“ 2024 m. sausio 27 d. laisvos formos susitikime nebūtų dalyvavęs, jeigu būtų žinojęs, kad jame dalyvaus ieškovas. Atėjęs į susitikimą priėjo prie ieškovo, norėdamas mandagiai pasisveikinti. Ieškovas nusisukdamas pasakė jam: „..žinai, tu russkyj korabl, eik tu kur russkyj korabl“. Necenzūriniai žodžiai nebuvo pasakyti, tačiau labai aišku, kad ieškovo valia buvo pasakyti „eik tu n...ui“. Po to būtent dėl šių žodžių apsisuko ir išėjo. Situacija buvo labai nemaloni, iš žmogiškos pusės gaila dėl tokio ieškovo elgesio, nežino, kodėl jis taip pasielgė. Koridoriuje jį bandė sustabdyti atsakovas, ragino sugrįžti į susitikimą. Prie tarnybinio išėjimo surūkė cigaretę, ten susitiko keletą kolegų, po to išvažiavo. Ieškovo įžeidžiantį pasakymą, tikėtina, kad girdėjo tik šalimai sėdintys asmenys, į kuriuos konkrečiai nekreipė dėmesio, todėl negali tiksliai įvardinti. Kelioms dienoms po bendrijos „A.“ vakaro, aiškinantis situaciją, skambino profesorius P. G., jam atsakė į užduotus klausimus. Nesikreipė niekur dėl ieškovo pašalinimo iš bendrijos „A.“, nuo balsavimo šiuo klausimu nusišalino. Teko girdėti, kad ieškovas ir kitais atvejais yra kalbėjęs, bendravęs su kolegomis neetiškai. Nepastebėjo, kad po atsakovo pranešimo apie ieškovą Lietuvos chorų sąjungos suvažiavime kolegos kitaip elgėsi su ieškovu.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismo posėdžio metu liudytoja R. V. nurodė, kad ieškovą ir atsakovą pažįsta ilgą laiką. Dalyvavo bendrijos „A.“ susitikime, ten sėdėjo arti ieškovo, kuomet į susitikimą pavėlavęs atvyko T. A.. T. A. sveikinosi su ieškovu, tačiau ieškovas T. A. rankos nepadavė, pasakė „tu eik ten kur russkyj korabl“, kitų žodžių ar reakcijų negirdėjo, tuomet T. A. apsisuko ir išėjo. Ši situacija labai šokiravo, buvo nemaloni, liudytoja nesuprato, kodėl taip vyksta, tai išgirdusiems žmonėms buvo sunku patikėti, kad taip gali būti, nesuprato, to nemandagaus, negražaus pasakymo priežasties. Asmeniškai negirdėjo, tačiau iš kitų kolegų jai teko girdėti, kad ieškovas kitais atvejais taip pat yra bendravęs netaktiškai. Po Lietuvos chorų sąjungos susirinkime atsakovo pranešimo apie ieškovą kitų kolegų chorvedžių požiūris į ieškovą nepasikeitė, atsakovo pranešimas apie ieškovą buvo faktiškai pagrįstas, pasakytas kultūringai, mandagiai.

14. Teismo posėdžio metu liudytoja K. R., nurodė kad galėtų pykti ant ieškovo, tačiau nesipyksta nei su ieškovu nei atsakovu, pažįsta abu. Nuo pat pradžių dalyvavo 2023 m. sausio 27 d. bendrijos „A.“ susitikime. Stebėjo įvykį tarp T. A. ir ieškovo, žinojo, kad šių asmenų santykiai buvo blogi, ieškovas pyko ant T. A., nujautė, kad jeigu šie asmenys susitiks, gali kilti konfliktas. T. A. atvyko į susitikimą sveikinosi su visais iš eilės. Atėjus sveikintis su ieškovu jis T. A. pasakė „russkyj korabl idi“. Tuomet T. A. išėjo, ji pasivijo T. A., prašė pasilikti, tačiau jis nesutiko. Tai susitikime sukėlė nemalonią situaciją, dalyvių nepasitenkinimą, kai kurie dalyviai dėl to išvyko anksčiau. Atsakovas tuo metu pareiškė, kad taip negalima elgtis. Konkrečių necenzūrinių žodžių iš ieškovo negirdėjo, neatsimena. Ieškovas susitikimo eigoje teisinosi, lyg nebuvo kažką blogo padaręs, tačiau neatrodė, kad ieškovas jautėsi kažką netinkamo padaręs. Prieš keturis ar penkis metus ieškovas prieš stebinčius asmenis pačią liudytoją „pasiuntė“, pasakė „eik tu ...“, dėl šito buvo gėda prieš žmones. Ieškovas, aiškindamas kodėl taip išsireiškė, liudytojai pasakė: „tu su tuo dalbajobu (atsakovu A. Š.) susidėjai“. Tarp chorvedžių yra žinoma, kad ieškovas yra impulsyvus, labai dažnai piktas, dažnai jis sudaro tokio pobūdžio situacijas, jis niekada nieko nėra atsiprašęs. Bendrijos „A.“ tarybos pirmininko A. Š. inicijuotame posėdyje nariai aptarė įvykusią situacija tarp T. A. ir ieškovo, vieningai nutarė išbraukti ieškovą iš bendrijos „A.“ narių sąrašo ir paviešinti šį sprendimą nes elgtis taip toliau nebegali. T. A. formaliai sakė, kad susilaikė, tačiau iš tikrųjų buvo sutarta dėl situacijos spręsti vieningai. Po ginčijamo atsakovo pareiškimo Lietuvos chorvedžių sąjungos suvažiavimo metu kitų chorvedžių požiūris į ieškovą iš esmės nepasikeitė, kadangi bendruomenėje yra žinomas ieškovo elgesys. Girdėjo kaip prie vakarienės stalo neformaliai bendraujant mokymų metu ieškovas keikė atsakovą, jam jaučia neapykantą.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismo posėdžio metu liudytoja I. S., nurodė, kad viešina chorų veiklą, neturi jokių santykiu su ieškovu, su atsakovu kartu organizuoja chorinius renginius, padeda kaip vadybininkė. 2023 m. sausio 27 d. buvo bendrijos „A.“ susitikime, sėdėjo šalia ieškovo. T. A. atvyko, sveikinosi su visais, tuo pačiu ištiesė ranką sveikintis su ieškovu, tačiau jis atsisakė sveikintis ir T. A. atsakė „idi russkyj korabl“. Šiuos žodžius girdėjo aiškiai, nes sėdėjo šalia. T. A. po ieškovo pasakymo pasimetė, apsisuko ir išėjo. Šis ieškovo pasakymas sukėlė nemalonius jausmus, jį suprato kaip: „pašol tu ...“. Teko girdėti, kaip ieškovas tame pačiame vakare sakė atsakovui: „ei tu dalbajobe ar duosi padiriguoti savo dainų šventėje“. Šį pasakymą girdėjo ir kiti asmenys. Asmeniškai, jai būnant su J. V., teko 2018 m. vasario 16 d. girdėti, kaip ieškovas keiksmažodžiu, reiškiančiu vyrišką lytinį organą, apibūdino atsakovą. Po atsakovo pranešimo apie ieškovą Lietuvos chorvedžių sąjungos suvažiavime kitų kolegų požiūris į ieškovą nepasikeitė, nes chorvedžiams yra žinomas ieškovo charakteris.

16. Teismo posėdžio metu liudytojas A. G., nurodė, kad yra choro dirigentas, bendrijos „A.“ narys, su ieškovu ir atsakovu turi kolegiškus santykius. Į bendrijos „A.“ šventinį susitikimą atvyko pavėlavęs, prie įėjimo sutiko T. A., kartu su kitais asmenimis, tarp jų R. B., ten jį R. B. informavo, kad įvyko incidentas, ieškovas pasiuntė T. A. „ten kur rusų laivas“. Toks atvejis nėra įprastas, nėra girdėjęs, kad kažkas iš kolegų kažkada būtų „pasiųstas“, tai yra nemandagus pasisakymas, primenantis pasikarščiavimą. T. A. elgėsi santūriai, R. B. atvirai piktinosi susiklosčiusioje situacijoje. Nuėjęs į patį pobūvį ten pajautė, kad šis konfliktas sukūrė nemalonią atmosferą, silpną įtampą. Su kolegomis pobūvyje pasikalbėjo, jog keista, kad nieko neįvyko po šio nemalonaus incidento. Pobūvis tęsėsi, galimai, be pakilios nuotaikos, tačiau ir nebuvo kitų konfliktų. Su ieškovu nėra buvę konfliktų ar neigiamų emocijų, palaiko draugiškus santykius. Nei neigiamo nei teigiamo įspūdžio apie ieškovą ir jo bendravimą nėra susidaręs. Atsakovo pranešimas apie ieškovą Lietuvos chorų sąjungos narių suvažiavime vyko prieš Lietuvos chorų sąjungos tarybos rinkimus, ieškovas buvo įrašytas tarp kandidatų į tarybos narius, tačiau nebuvo išrinktas. Liudytojo nuomone šis pranešimas galėjo pakeisti rinkimų rezultatus, tačiau įvairūs aspektai gali turėti įtakos rinkimams, nežino visų faktorių, kurie gali įtakoti tarybos rinkimus. Sunku pasakyti ar šis pranešimas pakeitė Lietuvos chorų sąjungos suvažiavime dalyvavusių asmenų nuomonę apie ieškovą, neteko apie pranešimo turinį diskutuoti su kitais chorvedžiais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų, trečiojo asmens atstovės bei liudytojų paaiškinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad ieškovas A. V. yra chorvedys, 2024 m. Lietuvos Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ Dainų dienos kūrybinės grupės pirmininkas ir buvęs Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „A.“ narys. Ieškovas buvo pakviestas ir dalyvavo Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „A.“ narių susitikimo vakare (vakaronėje) 2023 m. sausio 27 d., kuriame tarp ieškovo ir T. A. įvyko konfliktas.

18. Iš Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „A.“ 2023 m. sausio 31 d. vykusio tarybos posėdžio protokolo Nr. 1 nustatyta, kad dėl Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „A.“ nario A. V. nesuderinamo su etikos normomis elgesio bendrijos „A.“ 2023 m. sausio 27 d. surengtame narių susitikimo vakare (vakaronėje) sušauktas neeilinis Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „A.“ tarybos virtualus posėdis. Posėdyje pasisakė tarybos nariai T. A., A. D., R. B., K. R., E. J., J. V., A. Š., R. U.. Tarybos narių pasisakymuose vieningai akcentuota, kad A. V. susitikime grubiai pažeidė etikos normas, necenzūriniais išsireiškimais įžeidinėjo tarybos narius, o tai yra nesuderinama su bendrijos „A.“ nario elgesiu bei grubus bendrijos „A.“ įstatų pažeidimas. Akcentuota, kad toks A. V. elgesys nėra vienkartinis, tokiu elgesiu jis kompromituoja chorvedžio profesiją ir labai abejojama dėl jo tinkamo paskyrimo būti 2024 m. Lietuvos šimtmečio Dainų šventės meno vadovu. Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „A.“ taryba atviru balsavimu vieningai nutarė: 1. Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „A.“ narį A. V. už grubų bendrijos įstatų bei chorvedžio etikos normų pažeidimą išbraukti iš Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „A.“ narių sąrašo; 2. Įpareigoti Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „A.“ tarybos pirmininką A. Š. supažindinti Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorių, Lietuvos chorų sąjungos tarybą bei chorinę bendruomenę su šiuo sprendimu.

19. 2023 m. vasario 5 d. Vilniuje vykusio Lietuvos chorų sąjungos chorų suvažiavimo metu atsakovas A. Š., baigdamas pasisakymą, pareiškė: „ ... toliau dar vienas niuansas, kuri aš norėčiau pagarsinti viešai, nes turiu įpareigojimą <...> mes neseniai turėjome susirinkimą, kur gerbiamas A. V. labai netaktiškai, labai įžeidžiančiai pasielgė, pasiųsdamas žmones ten ar kitur pasivaikščioti. Mūsų nuomone toks chorvedžio elgesys yra nepateisinamas nei su moraliniais nei su niekuo kitu ir netgi buvo iškilęs klausimas ar išvis klaipėdiečiai chorai dalyvaus šimtmečio Dainų šventėje, nes su tokia morale meno vadovas negali būti. Ačiū“. Ieškovo teigimu šis atsakovo A. Š. pareiškimas pažeidė jo garbę ir orumą.

20. Iš 2023 m. vasario 21 d. Lietuvos chorų sąjungos Etikos komisijos posėdžio protokolo Nr. 1 matyti, kad Lietuvos chorų sąjungos Etikos komisijoje buvo nagrinėjami minėtame Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „A.“ 2023 m. sausio 31 d. Posėdžio protokole Nr. 1. įrašyti nutarimai. Lietuvos chorų sąjungos Etikos komisijos nariai vienbalsiai pritarė be kita ko nutarti: 2. bendrijos „A.“ tarybos nariai 2023 m. sausio 31 d. posėdyje nesilaikė bendrijos „A.“ nuostatų, tad priimtą sprendimą siūlo laikyti neteisėtu; 4. Įpareigoti 2024 m. Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ projekto vadovą A. V. laikytis bendravimo leksikos ir etikos normų, susilaikyti nuo neapgalvotų pareiškimų kolegų atžvilgiu.

21. 2023 m. birželio 26 d. ieškovas atsakovui A. Š. išsiuntė prašymą dėl žeminančios ir menkinančios asmenį informacijos paskleidimo paneigimo, kuriuo ieškovas atsakovo A. Š. prašė paneigti 2023 m. vasario 5 d. Vilniuje vykusio chorų suvažiavimo metu savo išsakyto pareiškimo teiginius A. V. asmens atžvilgiu ir viešai paskelbti savo asmeninėje ir bendrijos „A.“ ir Lietuvos chorų sąjungos „Facebook“ paskyrose tokio pobūdžio pranešimą: „Informuoju, jog mano A. Š. 2023 m. vasario 5 d. Vilniuje vykusio chorų suvažiavimo metu išsakytas pareiškimas A. V. atžvilgiu neturi jokio faktinio pagrindo ir aš atsiimu savo šiame pareiškime išsakytus žodžius“. Pranešimas turi būti patalpintas ir būti viešai prieinamas ne trumpiau kaip 30 dienų nuo paskelbimo dienos.

22. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis numato, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. To paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis numato, kad Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatyme (toliau - VIĮ) (4 straipsnio 1 dalis).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) yra ne kartą nurodęs, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28871/95). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012).

24. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad 2023 m. vasario 5 d. Vilniuje vykusio kasmetinio Lietuvos chorų sąjungos chorų suvažiavimo metu, kuriame dalyvavo didelė Lietuvos chorvedžių bendruomenės narių dalis, atsakovo A. Š. pareiškimas apie ieškovą, pareiškiant: „ ... toliau dar vienas niuansas, kuri aš norėčiau pagarsinti viešai, nes turiu įpareigojimą <...> mes neseniai turėjome susirinkimą, kur gerbiamas A. V. labai netaktiškai, labai įžeidžiančiai pasielgė, pasiųsdamas žmones ten ar kitur pasivaikščioti. Mūsų nuomone toks chorvedžio elgesys yra nepateisinamas nei su moraliniais nei su niekuo kitu ir netgi buvo iškilęs klausimas ar išvis klaipėdiečiai chorai dalyvaus šimtmečio dainų šventėje, nes su tokia morale meno vadovas negali būti. Ačiū“, pažeidė jo garbę ir orumą, pažemino ir sumenkino ieškovo asmenį profesinės bendruomenės akyse, todėl ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo siekia teisminiu būdu apginti savo garbę ir orumą CK 2.24 straipsnio numatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra konstatavęs, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami, nustačius faktų visumą: 1) žinių paskleidimo faktą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, 4) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę ir kad jas paskleidusi visuomenės informavimo priemonė nežinojo ir negalėjo žinoti, jog paskleidžiami duomenys yra žeminantys asmens garbę ir orumą, turi įrodyti atsakovas (1998 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 1, CPK 178 str.).

26. Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovo pranešimo Lietuvos chorų sąjungos suvažiavimo metu kvalifikavimo, kaip žinios ar nuomonės, taip pat kilo ginčas dėl to ar paskleisti duomenys apie ieškovą atitinką tikrovę, ir ar ieškovo garbė ir orumas faktiškai buvo pažeisti pažeminant ieškovo dalykinę reputaciją ir sukeliant ieškovui neigiamų padarinių. Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo ar paskleistos žinios buvo konkrečiai apie ieškovą, dėl to nekyla abejonių, nes ginčo pranešime atsakovas A. Š. įvardina ieškovą A. V. asmenvardžiais.

27. Teismas pažymi, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias nurodo esant įrodinėjimo pagrindu byloje – rungimosi principas. Faktą pripažinti įrodytu galima, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008, 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Dėl apie ieškovą paskleistų duomenų kvalifikavimo kaip žinios ar nuomonės

28. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

29. Taigi, pagrindinis žinios ir nuomonės atribojimo kriterijus – teiginių patikrinimas, įrodomumas. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad, vertinant, paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo aplinkybes ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012).

30. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad ginčo pranešime atsakovas A. Š. nurodo, pateikia su ieškovu susijusią žinią pirmoje pranešimo dalyje, o būtent „...mes neseniai turėjome susirinkimą, kur gerbiamas A. V. labai netaktiškai, labai įžeidžiančiai pasielgė, pasiųsdamas žmones ten ar kitur pasivaikščioti“. Ieškovas nurodo, kad pranešimas yra konstatuojamojo pobūdžio apie neva įvykusį faktą, atsakovai nurodo, kad ginčo pranešimas buvo bendrijos „A.“ nuomonė apie ieškovą, kadangi pasižymi atsakovo A. Š. ir bendrijos „A.“ tarybos narių subjektyvia nuomone apie ieškovą ir jo nepagarbų elgesį bendrijos „A.“ narių atžvilgiu.

31. CK 2.24 straipsnio 1 daliai taikyti pirmiausia turi būti nustatyta, kad apie asmenį (ieškovą) yra paskleistos žinios (duomenys ir faktai), o ne subjektyvi nuomonė, kurios, priešingai nei žinių, negalima ginčyti, prašant ją paneigti kaip neatitinkančią tikrovės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia ar išsakyta nuomonė, turi būti vadovaujamasi tuo, jog žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, kuriai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Tuo tarpu nuomonė nors ir turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

32. Byloje siekiant be kita ko visapusiškai nustatyti ar atsakovo A. Š. padarytas pranešimas apie ieškovą buvo žinios paskleidimas ar nuomonės išreiškimas buvo paskirta lingvistinė ekspertizė. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto 2024 m. spalio 24 d. ekspertizės akto Nr. 11-2176(24) išvados, nustatyta, kad 1. tiriamajame A. Š. pranešime pateikta neigiama informacija apie A. V. gali būti suprantama kaip žeminanti (menkinanti), jeigu nėra pagrįsta. 2. A. Š. pranešimo fragmentu „/.../ mes neseniai turėjome susirinkimą, kur gerbiamas A. V. labai netaktiškai, labai įžeidžiančiai pasielgė, pasiųsdamas žmones ten ar kitur pasivaikščioti.“ pateikta neigiama informacija apie A. V. gali būti suprantama kaip žeminanti (menkinanti), jeigu nėra pagrįsta. 3. Tiriamajame A. Š. pranešime informacija apie A. V. elgesį suformuluota kaip nekonstatuojamojo pobūdžio informacija (vertinimas, nuomonė). 4. Tiriamajame A. Š. pranešimu yra smerkiamas A. V. esą su morale nesuderinamas elgesys. Pranešime nėra grasinimo elementų. 5. Tiriamajame A. Š. pranešime pateikta neigiama informacija apie A. V. gali būti suprantama kaip žeminanti (menkinanti), jeigu nėra pagrįsta. Pateikta informacija yra vertinamojo, o ne konstatuojamojo pobūdžio. Teismo lingvistas nevertina, ar menkinama garbė ir orumas, t. y. neatsako į teisinio pobūdžio klausimus. 6. Tiriamasis A. Š. pasisakymas chorų suvažiavime iš dalies atitinka bendrijos „A.“ 2023-01-31 protokolo Nr. 1 (toliau ir protokolas) rezoliucinę dalį. Teismo lingvistas nevertina, kaip turėtų būti vykdomas protokolo rezoliucinėje dalyje nurodytas įpareigojimas ir ar A. Š. savo pasisakymu jį vykdė.

33. Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ekspertizės akte pateiktas išvadas, neturi jokio pagrindo abejoti jų patikimu (CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, svarbu akcentuoti ir tai, jog šalys sutinka su pateiktomis ekspertų išvadomis, jų neginčija, remiasi ekspertizės aktu savo argumentuose.

34. Nagrinėjamu atveju ekspertizės akte pateiktą išvadą, kad ginčo pranešimas yra atsakovų nuomonė ir nėra konstatuojamojo pobūdžio, patvirtina byloje esantys liudytojų parodymai, tarp jų ieškovo kviestas liudytojas A. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo pareiškimą suprato, kaip atsakovo A. Š. nuomonę. Taip pat ir trečiojo asmens Lietuvos chorų sąjungos atstovė prezidentė R. G., kuri iš esmės palaikė ieškovo poziciją ir prašė teismo ieškinį tenkinti, teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo pranešimą suprato, kaip atsakovo A. Š. išsakytą nuomonę apie ieškovą.

35. Taip pat, kvalifikuojant ar ginčo pranešimas yra žinia ar nuomonė itin svarbu atkreipti dėmesį į kasacinio teismo suformuotus pagrindinius žinios ir nuomonės atribojimo kriterijus – teiginių patikrinimą, įrodomumą. Teismo vertinimu iš viso ginčo pranešimo turinio tik teiginiai, kad vyko bendrijos „A.“ susirinkimas, kurio metu ieškovas „pasiuntė“ pranešime neįvardintus asmenis „ten ar kitur pasivaikščioti“, yra konstatuojamo pobūdžio ir jų atitikimas realybei gali faktiškai būti patvirtintas arba atmestas. Kitos pranešimo dalys kaip ieškovo veiksmų apibūdinimas bendrijos „A.“ susitikime („labai netaktiškai, labai įžeidžiančiai pasielgė <...> toks chorvedžio elgesys yra nepateisinamas nei su moraliniais nei su niekuo kitu“) ar bendrijos „A.“ reakcijos į ieškovo veiksmus įvardinimas („netgi buvo iškilęs klausimas ar išvis klaipėdiečiai chorai dalyvaus šimtmečio dainų šventėje, nes su tokia morale meno vadovas negali būti“) negali būti objektyviai patikrinamos, įrodomos. Minėtose pranešimo dalyse yra pateiktas ieškovo charakterio, veiksmų ir galimos klaipėdiečių chorų reakcijos vertinimas negali būti suprantamas kaip objektyvus faktų paskleidimas auditorijai, nes konceptai, kaip taktiškas elgesys, įsižeidimas, moralės vertinimas negali būti suprantami objektyviai ir todėl negali būti vertinami įrodant arba paneigiant jų egzistavimą, kaip kad galėtų būti objektyviai vertinamas pareiškimas apibūdinantis galimai susiklosčiusias faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad minėtos pranešimo dalys atitinka kasacinio teismo nutartyse suformuotos nuomonės apibūdinimą, todėl darytina išvada, kad pareiškimu pasakyti ir aukščiau cituojami teiginiai yra subjektyvus atsakovų faktų ir duomenų vertinimas, tai yra jų nuomonė. Šia išvadą patvirtina ir tai, kad atsakovas A. Š., prieš pareikšdamas, kad „toks chorvedžio elgesys yra nepateisinamas nei su moraliniais nei su niekuo kitu ir netgi buvo iškilęs klausimas ar išvis klaipėdiečiai chorai dalyvaus šimtmečio dainų šventėje, nes su tokia morale meno vadovas negali būti“, aiškiai ir konkrečiai pasakė žodžius - „mūsų nuomone“, tuo siekdamas akcentuoti, kad yra išreiškiamas subjektyvus atsakovo ir bendrijos „A.“ tarybos narių ieškovo veiksmų vertinimas, o ne objektyvus faktas.

36. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, ištyrus ir įvertimus liudytojų paaiškinimus ir lingvistinės ekspertizės akte pateiktas išvadas teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, jog atsakovo Minėtas pranešimas padarytas ginčo pranešimas 2023 m. vasario 5 d. Lietuvos chorų sąjungos chorų suvažiavimo metu yra konstatuojamo pobūdžio ir paskleidžia faktinę žinią apie ieškovą. Vertinant padaryto pareiškimo visumą darytina išvada, kad minėtas pareiškimas paskleidžia žinią tik toje dalyje, kurioje atsakovas A. Š. pareiškė, kad vyko bendrijos „A.“ susirinkimas, kurio metu ieškovas „pasiuntė“ pranešime neįvardintus asmenis „ten ar kitur pasivaikščioti“, kitoje dalyje ginčo pranešimas yra atsakovų nuomonė, o pagal kasacinio teismo praktiką, kaip jau nurodyta spendimo 31 p., nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

37. Kasacinio teismo praktika, aiškindama bylų dėl garbės ir orumo gynimo teismo tvarka nagrinėjama, kai konstatuota, kad ginčo pranešimas yra ne žinia, o nuomonė nurodė, kad nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

Dėl faktų atitikimo tikrovę.

38. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: ar teisingas pranešimas apie faktus; ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens elgesys vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007).

39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006).Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

Žemesnės instancijos teismas

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nagrinėjant ginčo pareiškimo metu pateiktos informacijos atitikimą tikrovei, byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai neabejotinai patvirtina, kad 2023 m. sausio 27 d. bendrijos „A.“ susitikimo (vakaronės) metu T. A. priėjus pasisveikinti paspaudžiant ranką ieškovui, ieškovas atsisakė paduoti ranką pasisveikinimui ir T. A. pasakė frazę, kurios esmė buvo „eik ten kur rusų laivas“, po šių įvykių T. A. įsižeidė ir išėjo iš bendrijos „A.“ susitikimo. Pats T. A., liudydamas teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovo žodžiai jį įžeidė, jis juos suprato, kaip „pasiuntimą“ su rusišku keiksmažodžiu, ieškovo žodžiai sukėlė neigiamas emocijas, tai buvo priežastis jam palikti bendrijos „A.“ vakaronę. Kiti bendrijos „A.“ susitikime dalyvavę liudytojai R. V., K. R., I. S., teismo pasėdžio metu patvirtino, kad girdėjo ieškovo žodžius T. A., juos suprato, kaip “pasiuntimą” su rusišku keiksmažodžiu, tai šokiravo, sukėlė neigiamų emocijų, pasipiktinimą, po konflikto vakaronėje jautėsi įtampa, dėl to niekas ilgiau švęsti nepasiliko.

41. Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad dėl ieškovo veiksmų buvo sušauktas Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „A.“ 2023 m. sausio 31 d. (virtualus) posėdis, kurio metu tarybos nariai (T. A., A. D., R. B., K. R., E. J., J. V., A. Š., R. U.), vieningai sutarė, kad ieškovas susitikime grubiai pažeidė etikos normas, necenzūriniais išsireiškimais įžeidinėjo tarybos narius, o tai yra nesuderinama su bendrijos „A.“ nario elgesiu bei grubus bendrijos įstatų pažeidimas. 2023 m. sausio 31 d. posėdžio protokolu bendrijos “A.” taryba be kita ko nutarė ieškovą išbraukti iš bendrijos “A.” narių sąrašo ir supažindinti chorų bendruomenę su šiuo protokolu. Ieškovas teigia, kad negalima laikyti, jog bendrijos “A.” tarybos posėdyje priimti nutarimai buvo priimti vieningai ir atitinka visų tarybos narių poziciją, nes T. A. susilaikė. Pažymėtina, kad liudytojas T. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis protokole nurodytą ieškovo veiksmų vertinimą palaiko, todėl jo susilaikymas nuo balsavimo bendrijos “A.” tarybos narių posėdžio metu laikytinas siekimu nusišalinti nuo dalyvavimo priimant nutarimus, o ne prieštaravimas kitų tarybos narių pozicijai. Svarbu pažymėti ir tai, kad minėtame protokole įrašyti nutarimai nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka ir yra galiojantys. Pats ieškovas teismo posėdžio metu A. V. patvirtino, kad bendrijos “A.” tarybos narių posėdžio metu priimtų nutarimų neskundė teisės aktų nustatyta tvarka, nes jam neaktualu būti bendrijos „A.“ nariu. Todėl ieškovo pasisakymai dėl bendrijos “A.” tarybos posėdyje priimtų nutarimų neatitikimo visų tarybos narių pozicijos nagrinėjamu atveju laikytini neaktualiais ir teisiškai nereikšmingais.

42. Svarbu pažymėti, kad iš ieškovo parodymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pats ieškovas pripažino, kad pasikarščiavo, pasakė negražiai bendrijos „A.“ susirinkime T. A. pasakydamas gal tu eik pas rusų laivą, todėl iš esmės byloje neliko ginčo, kad ieškovas pasakė neigiamai vertinamą frazę T. A., dėl to T. A. įsižeidė ir išėjo iš bendrijos “A.” susirinkimo.

43. Byloje nustatyta, kad ginčo pranešimu atsakovas pareiškė, kad “gerbiamas A. V. labai netaktiškai, labai įžeidžiančiai pasielgė, pasiųsdamas žmones ten ar kitur pasivaikščioti“. Aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės įrodo, kad ši atsakovo pranešimo dalis atitinka tikrovę. Ieškovo 2023 m. sausio 27 d. bendrijos “A.” susitikimo (vakaronės) metu pasakyti žodžiai T. A. teismo vertintini kaip nemandagus „pasiuntimas“. Tai patvirtina bendrijos „A.“ posėdžio protokole išdėstyta iš esmės vieninga bendrijos tarybos narių pozicija bei liudytojų parodymai, kurie vieningai, itin neigiamai apibūdino ieškovo pasakytus žodžius T. A. atžvilgiu. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo žodžius T. A. suprato kaip „pasiuntimą“. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo atstovo išsakytas argumentas, kad ieškovo T. A. pasakyti žodžiai buvo tik eufemizmas, neturintis įžeidžiančios ar neigiamos reikšmės.

44. Vertinant ar atsakovo A. Š. pranešime pateikti duomenys apie ieškovą pareikšti tinkamai, t. y. neįžeidžiant ieškovo, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti ieškovo ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti, pažymėtina, kad vien tas faktas, jog ginčo pranešimu atsakovas detaliai neatpasakojo visos situacijos apie ieškovo ir T. A. konfliktą, o tik lakoniškai nurodė, kokius veiksmus atliko ieškovas, ir pateikė savo bei bendrijos „A.“ nuomonę apie situacijos vertinimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo pranešimas skleidžia melą ar, kad atsakovas tyčia vengė išsamiau papasakoti apie buvusią situaciją, nurodydamas ne visus buvusius niuansus, tuo siekdamas paskleisti tikrovę neatitinkančią informaciją ir pažeminti ieškovą. Atsakovas, pateikdamas ginčo pranešimą apie ieškovą, buvo ribojamas laiko, tą aplinkybę patvirtina atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, kurių ieškovas neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šia aplinkybe. Atsakovai nurodo, jog pranešimo tikslas buvo supažindinti Lietuvos chorų sąjungos susirinkime dalyvavusius asmenis su bendrijos „A.“ 2023 m. sausio 31 d. posėdžio protokolu, kuriame nėra išsamaus 2023 m. sausio 27 d. bendrijos “A.” susitikimo (vakaronės) metu vykusio konflikto aprašymo, tačiau yra pateiktas tarybos narių subjektyvus situacijos vertinimas, apie kurį iš esmės ir pranešė atsakovas A. Š., tą aplinkybę patvirtina lingvistinės ekspertizės akte pateikta išvada, kad ginčo pranešimas atitinka bendrijos „A.“ 2023 m. sausio 31 d. posėdžio protokolo turinį, nukrypdamas tik ties tuo, kad atsakovas nepagarsino, kad ieškovas buvo išbrauktas iš bendrijos „A.“ narių sąrašo.

45. Kaip jau buvo konstatuota sprendimo 35 punkte, ginčo pranešimo dalys, kuriomis išsakytas subjektyvus ieškovo charakterio ir veiksmų vertinimas yra kvalifikuojamos kaip atsakovų nuomonė, todėl pagal kasacinio teismo praktiką šių teiginių atitikimas tikrovei neįrodinėjimas, tačiau vertinant tai, kad ir nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, konstatuotina, jog atsakovų moralinis ieškovo veiksmų vertinimas, išsakytas išreiškiant minėtą nuomonę, yra pagrįstas ir turi atitinkamą faktinį pagrindą. Tą aplinkybę patvirtina liudytojų parodymai, iš kurių nustatyta, kad ieškovo žodžius girdėję asmenys taip pat ieškovo veiksmus įvertino itin neigiamai, nurodė, kad toks elgesys yra nepriimtinas, neįprastas. Taip pat svarbu pažymėti, jog liudytojai nurodė, kad toks elgesys yra gana įprastas ieškovui. Teismo posėdžio metu liudytoja K. R. davė parodymus apie praeityje įvykusią situaciją, kai ji buvo įžeista ir pažeminta ieškovo, kuris jos atžvilgiu panaudojo rusišką keiksmažodį pašaliniams asmenims girdint. Kiti liudytojai taip pat pateikė informaciją apie ieškovo charakterį, reputaciją ir neigiamai vertinamus veiksmus. Bendrijos „A.“ 2023 m. sausio 31 d. posėdžio protokole taip pat akcentuota, kad neigiamas ieškovo elgesys nėra vienkartinis. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad 2023 m. sausio 27 d. bendrijos “A.” susitikimo metu vykęs konfliktas nėra vienetinis atvejis, kuomet ieškovas elgėsi grubiai ir įžeidžiai, todėl atsakovų išreikšta nuomonė apie ieškovą, kad „A. V. labai netaktiškai, labai įžeidžiančiai pasielgė <...> toks chorvedžio elgesys yra nepateisinamas nei su moraliniais nei su niekuo kitu <...> su tokia morale meno vadovas negali būti“, turi faktinį pagrindą ir yra pagrįsta.

46. Apibendrinant tai kas nurodyta, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, egzistuojantį kasacinio teismo teisės normų išaiškinimą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju byloje atsakovai įrodė, jog A. Š. 2023 m. vasario 5 d. Vilniuje vykusio kasmetinio Lietuvos chorų sąjungos narių suvažiavimo metu išsakytas pranešimas apie ieškovą atitinka tikrovę. Taip pat konstatuotina, kad pranešime pateikti faktai, kad ieškovas neįvardintą asmenį „pasiuntė“ tikrovėje, egzistavo, ieškovo poelgiai įvertinti adekvačiai, ieškovo pranešime paminėti realiai įvykę įvykiai nebuvo iškraipyti, reikšmingos aplinkybės nebuvo nutylėtos.

Dėl padarytos žalos ieškovo reputacijai, garbei ir orumui.

47. Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kuriais teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir pan. Teiginys vertinamas kaip žeminantis garbę ir orumą, kai turi neigiamos įtakos asmens reputacijai, karjerai, statusui visuomenėje, pažemina asmenį visuomenės akyse arba sumažina paties savęs kaip asmenybės vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2003; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Sprendžiant ar ginčo pranešimas žemina ieškovo garbę ir orumą pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą šią aplinkybę turi įrodyti ieškovas (1998 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 1, CPK 178 str.).

48. Iš bylos medžiagos nenustatyta objektyvių duomenų, įrodančių, kad ieškovo reputacija, statusas ar jo vertinimas visuomenės ar chorų bendruomenės akyse pasikeitė, dėl atsakovo padaryto pranešimo 2023 m. vasario 5 d. Vilniuje vykusio kasmetiniame Lietuvos chorų sąjungos narių suvažiavimo metu. Paminėtina tai, kad trečiojo asmens atstovė Lietuvos chorų sąjungos prezidentė R. G. nurodė, kad chorvedžiai jos klausinėjo apie ieškovo veiksmus ir, kad pranešimas turėjo reikšmingus neigiamus padarinius ieškovo reputacijai, tačiau teismas trečiojo asmens atstovės parodymus vertina kaip prieštaringus, nenuoseklius, nepagristus jokiais įrodymais, neatitinkančiais tikrovės, todėl laiko juos nepatikimais. Tokią išvadą dėl trečiojo asmens atstovės pateiktų paaiškinimų patikimumo teismas daro dėl to, kad trečiojo asmens atstovė teikė subjektyvius, akivaizdžiai ieškovo argumentus palaikančius paaiškinimus, prieštaraujančius kitiems byloje esantiems neginčytiniems įrodymams apie tokias aplinkybes, kaip apie Lietuvos chorų sąjungos narių suvažiavimo organizavimo formą, apie balsavimo renkant tarybos narius būdą ir tvarką (slaptą ar atvirą balsavimą), nors prezidentė nurodė, kad dalyvavo suvažiavime. Taip pat pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu teikdama paaiškinimus trečiojo asmens atstovė išsakė aiškią nuomonę, kad byloje palaiko ieškovą ir prašo teismo ieškinį tenkinti. Byloje ieškovas taip pat teigė, kad, būtent, dėl atsakovo A. Š. pranešimo jis nebuvo išrinktas Lietuvos chorų sąjungos tarybos nariu, tačiau jokių objektyvių, patikimų įrodymų, apart trečiojo asmens atstovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, nebuvo pateikta. Iš esmės šią aplinkybę ieškovas grindė tik deklaratyviais teiginiais, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, apskritai, ieškovas buvo įrašytas į kandidatų į tarybos narius sąrašą ir balsavimo biuletenį. Kaip minėta sprendimo 12-15 punktuose, teismo posėdžio metu paaiškinimus teikę liudytojai pateikė iš esmės vienodus paaiškinimus, patvirtinančius, kad atsakovo pranešimas dalyvavusiems Lietuvos chorų sąjungos narių suvažiavime chorų sąjungos nariams nuostabos nesukėlė nes chorvedžių bendruomenėje ieškovo charakteris jiems buvo žinomas. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų pateiktais parodymais, visi kviesti liudytojai iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes dėl ieškovo, kaip asmens, vertinimo po pranešimo nepasikeitimo, todėl konstatuotina, kad atsakovo A. Š. pranešimas neturėjo įtakos ieškovo reputacijai (CPK 178 straipsnis).

49. Ekspertizės akte ekspertas pateikė išvadą, kurios šalys neginčijo, kad ginčo pranešimas gali būti suprantamas kaip žeminantis (menkinantis), jeigu nėra pagrįstas. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad atsakovo išsakyti faktai atitinka tikrovę ir išreikšta pagrįsta, objektyvi nuomonė, nėra pagrindo konstatuoti, kad pranešimas buvo žeminantis arba menkinantis.

50. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, teisiniam reglamentavimui, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamas atsakovo A. Š. padarytas pranešimas turėjo neigiamos įtakos ieškovo reputacijai, karjerai, statusui visuomenėje ar bendruomenėje, pažemino asmenį arba sumažino paties savęs kaip asmenybės vertinimą (CPK 178 straipsnis, CK 2.24 straipsnis).

Pirmos instancijos teismo išvada.

51. Apibendrinant, teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstas, byloje surinktais įrodymais, nustatytą teisinį reglamentavimą ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad atsakovas A. Š. 2023 m. vasario 5 d. Vilniuje vykusio kasmetinio Lietuvos chorų sąjungos suvažiavimo metu išsakė savo ir bendrijos „A.“ nuomonę apie ieškovą ir jo veiksmus, pateikta nuomonė buvo pagrįsta, nurodyti faktai atitiko tikrovę, be to byloje nenustatyta, kad pranešimas pažeidė ieškovo dalykinę reputaciją, garbę ir orumą. Atsakovo išsakyta pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, nes nenustatyta, kad atsakovo tikslas buvo ieškovą įžeisti, žeminti ar menkinti. Dėl šių priežasčių nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir/ar faktinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovai pažeidė ieškovo garbę ir orumą ir turėtų paneigti ginčo pranešimą, todėl ieškinys atmestinas (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).

52. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

53. Nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d. teismo nutartimi byloje paskirta lingvistinė ekspertizė. Ekspertizę pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Atsakovas A. Š. už ekspertizės skyrimą į teismo depozitinę sąskaitą iš viso įmokėjo 1000,00 Eur. Iš teisme gautos Lietuvos teismo ekspertizės centro PVM sąskaitos faktūros už ekspertizės atlikimą nustatyta, kad ekspertizės atlikimo kaina sudaro 692,60 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės kaina buvo 692,60 Eur, o atsakovas už ekspertizės atlikimą sumokėjo 1000,00 Eur, nepanaudotas pinigų likutis - 307,40 Eur grąžintinas atsakovui A. Š. į atsakovo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. Š. patyrė 4032,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, už advokatės teisinę pagalbą ir už lingvistinę ekspertizę byloje, atsakovė Klaipėdos miesto chorinė bendrija „A.“ patyrė 320,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą. Ieškinį atmetus atsakovų bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes ieškinys atmestas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

55. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 18,22 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu teisingumo ir finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Konstatavus, kad galutinis teismo procesinis sprendimas byloje priimtas atsakovų naudai, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. V. 4032,60 Eur (keturis tūkstančius trisdešimt du eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti atsakovui A. Š..

Priteisti iš ieškovo A. V. 320,00 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti atsakovei Klaipėdos miesto chorinei bendrijai „A.“.

Priteisti iš ieškovo A. V. 18,22 Eur (aštuoniolika eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei už procesinių dokumentų siuntimą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti atsakovui A. Š. į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 307,40 Eur (tris šimtus septynis eurus 40 ct) nepanaudotą pinigų sumą už ekspertizės atlikimą, iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų depozitinės sąskaitos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Petras Mineikis