- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-28
- Bylos Nr.
- e2-6101-470/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01876-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- D. L.
- Trečiasis asmuo
- notarei B, U. L.
- Advokatai
- Irena Andriuškevičienė, Monika Šereikienė, Inga Lukaševičiūtė Kranz
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovei D. L. su trečiaisiais asmenimis U. L., notare B. Z. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. S. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti nuo sutarties pasirašymo momento negaliojančia dėl apgaulės 2019-11-25 tarp jos ir atsakovės D. L. sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro numeris 4245, patvirtintą Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės B. Z.. Taip pat prašo taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę D. L. natūra grąžinti jai dovanojimo sandorio pagrindu perleistą nekilnojamąjį turtą.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019-11-25 ji ir atsakovė D. L. sudarė notarinę dovanojimo sutartį, kurios pagrindu ji savo dukterėčiai padovanojo asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių (šulinio, kiemo aikštelės, pavėsinės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Padovanotų pastatų dalies vertė - 5134,50 Eur, dovanotos žemės sklypo dalies vertė - 2120,00 Eur. Sudarant dovanojimo sutartį buvo susitarta su atsakove ir susitarimo pagrindu nustatytas uzufruktas 1/2 daliai gyvenamojo namo nurodant, kad ji, S. S., iki jos gyvos galvos turi teisę gyventi ir naudotis 1/2 dalimi šio pastato. Dovanojimo ir uzufrukto nustatymo sutarties sudarymo metu ji jau buvo senatvės pensijos gavėja, jos sveikatos būklė buvo silpna, ji buvusi emociškai labai išvarginta, nesijautė saugi ir rami, buvo likusi visiškai vieniša (savo vaikų neturi). (duomenys neskelbtini) mirus jos sutuoktiniui J. S., pateko į ilgus bylinėjimusis teismuose dėl sutuoktinio turto palikimo priėmimo, nes sutuoktinis iš kitos buvusios santuokos turėjo dvi dukras, kurių viena V. J., siekė ją palikti be jokios palikėjo palikimo dalies ir išmesti tiesiog į gatvę. Teisminiai procesai truko iki 2019-11-07, kuomet visiškai neturėdama sveikatos ir jėgų ji sutiko civilinėje byloje Nr. e2-4- 835/2019 sudaryti taikos sutartį, kurią Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai patvirtino 2019- 11-07 nutartimi. Vos tik ši teismo nutartis įsiteisėjo, ji buvusi atsakovės ir jos sutuoktinio, trečiojo asmens U. L., įkalbėta sudaryti dovanojimo sutartį. Jie įtikino, kad tik sudarius namo, pastatų ir žemės sklypo dalių dovanojimo sutartį ji galėsianti ramiai gyventi, kad tik tokiu būdu pagaliau baigsis visi teisminiai procesai. Būdama silpnos sveikatos, visiškai apleista jėgų ir labai vieniša, pasitikėjo atsakove ir jos sutuoktiniu, nes tuo metu jie buvo geruose santykiuose, ji jautusi jų paramą, rūpestį ir sudarydama dovanojimo sutartį suprato, kad tai išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartis. Ji tikėjosi ne tik turėti išlikusią teisę gyventi 1/2 dalyje gyvenamojo namo, bet ir naudotis kitais gyvenamojo namo priklausiniais, 1/2 dalimi žemės sklypo bei iš atsakovės gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti: sveikatos priežiūrai, slaugai, išlaikymui, maitinimui, aprangai. Taip pat buvo įsitikinusi, kad atsakovei bus įtvirtinta pareiga organizuoti ir padengti jos laidojimo išlaidas. Po sudarytos dovanojimo sutarties jos sveikatos būklė nuolat blogėjo, jėgos vis labiau silpo, jai su kiekviena diena vis labiau tapo reikalinga kito žmogaus pagalba kasdieniame gyvenime: buityje, sveikatos priežiūroje, rūpinantis asmens higiena ir siekiant patenkinti kitus gyvybiškai svarbius poreikius. Iš atsakovės ji nesulaukė jokios pagalbos, priežiūros, rūpesčio, išlaikymo. Priminusi atsakovei apie sudarytą dovanojimo sutartį iš atsakovės sulaukė pašaipų, įžeidinėjimų ir pažeminimo. Tuomet buvo priversta kreiptis į Alytaus rajono savivaldybės administracijos Daugų seniūniją su prašymu jai skirti socialines paslaugas ir socialinį darbuotoją, kuris padėtų pasirūpinti pačiais būtiniausiais kasdieniais poreikiais. Pasipasakojusi paskirtai socialinei darbuotojai apie atsakovės elgesį, kartu ėmė skaityti dovanojimo sutarties sąlygas ir suprato, kad dovanojimo sutarties sąlygos neatitinka jos valios. Ji susivokė, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, pasinaudojant jos sunkia sveikatos būkle, emociniu išsekimu, vienatve, negebėjimu suprasti dovanojimo sutarties sąlygų. Notarės biure jai niekas neperskaitė visų dovanojimo sutarties sąlygų, nepaaiškino dovanojimo sutarties pasekmių, niekas nesiteiravo, ar jai suprantamos visos dovanojimo sutarties sąlygos. Jai tik parodė, kur įrašyti vardą, pavardę ir pasirašyti. Sutarties pasirašymo dieną ji jautėsi silpna, vis gėrė vaistus ir vandenį. Atsakovę ji du kartus kalbino geranoriškai panaikinti ginčijamą dovanojimo sutartį, siūlė padengti išlaidas, tačiau ji nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad išlaikymas jai niekada nebuvo reikalingas ir dovanojimo sutarties su sąlyga dėl išlaikymo iki gyvos galvos ji neketino sudaryti, tačiau dovanojimo sutartį ji sudarė suklydusi, nes nesitikėjo, kad būdama apdovanota, atsakovė ja nesirūpins, neglobos, nepadės darbuose ir pan. Ji supratusi, kad atsakovė tiesiog yra neverta būti apdovanota.
Atsiliepimas
Atsakovė D. L. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji, įkalbėta ieškovės, kuri buvo užvedusi civilinę bylą teisme dėl palikimo priėmimo prieš mirusio savo sutuoktinio J. S. dukrą V. J., liudijo ieškovės naudai teismo procese. Kai teismo procesas užsitęsė, šalys pabandė išspręsti bylą taikiai ir tokiu būdu buvo pasiektas kompromisas, o būtent, ieškovė S. S. įkalbėjo ją ir jos sutuoktinį U. L. nupirkti iš paveldėtojos V. J. paveldėjimo teises į mirusiojo jos sutuoktinio J. S. turto dalį. Tokiu būdu ji, D. L., ir jos sutuoktinis U. L. 2019-11-07 sudarė notarinį susitarimą su V. J., kuriuo įsipareigojo pirkti už 6000 Eur visas paveldėjimo teises, priklausančias V. J. paveldėjimo byloje Nr. 208/2017 į mirusio J. S., ieškovės sutuoktinio, palikimą, o S. S. tuo pačiu susitarimu įsipareigojo atsisakyti ieškinio reikalavimų civilinėje byloje. Šiuo susitarimu taip pat buvo sulygta, kad ieškovė įsipareigoja įsiteisėjus teismo sprendimui, patvirtinančiam 2019-11-07 taikos sutartį civilinėje byloje, padovanoti jai, U. L., nuosavybės teisę į likusią dalį turto -1/2 dalį gyvenamojo namo su uzufruktu, 1/2 dalį pastatų ir kiemo statinių bei 1/2 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Teismui patvirtinus civilinėje byloje taikos sutartį, sekdamos susitarimu, ji ir ieškovė 2019-11-25 sudarė notarinę dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovė neatlygintinai jai perleido savo dalį į gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, žemės sklypą. Ieškovė priėmė sprendimą padovanoti jai turtą tik savo inciatyva be jokio spaudimo ir pažadų teikti išlaikymą. Toks ieškovės sprendimas buvo sąlygotas grynai asmeniniu jos noru, kadangi ji ieškovei yra daug padėjusi, yra jos labai artima giminaitė (dukterėčia). Ieškovė tvirtino, kad joks išlaikymas jai nereikalingas, ji tik norinti perleisti turtą artimai giminaitei, kad senatvėje galėtų ramiai gyventi. Notarės paaiškinta uzufrukto sąlyga jai buvo suprantama ir tiko. Ieškovė, nors ir būdama senyvo amžiaus, tačiau abiejų sandorių sudarymo metu puikiai orientavosi erdvėje ir laike, ji yra aukštojo išsilavinimo, sugebėjo puikiai žodžiu formuluoti mintis, pati savarankiškai atvyko į notarės biurą, sužinojo, kokie dokumentai reikalingi sandorio sudarymui, pasirūpino ir pati atnešė notarei visus sandorio sudarymui reikalingus dokumentus, nurodė, kokį turtą ir kam nori perleisti. Susitarimo ir sutarties sudarymo metu notarė visoms šalims perskaitė sutarčių tekstus, susitarimo ir sutarties egzemplioriai buvo įteikti kiekvienai šaliai, kad perskaitytų ir susipažintų. Notarė ieškovės net kelis kartus pasiklausė, ar ji yra susipažinusi su tekstu, ar yra suprantamas sutarties teksto turinys, ar sutarties tekstas atitinka jos lūkesčius. Ieškovė kelis kartus pasakė, kad susitarimą ir sutartį perskaitė, supranta ir šalių bei notarės akivaizdoje pasirašė asmeniškai. Priešingai, nei teigiama ieškinyje, ji nenaudojo apgaulės, neatliko ieškovės atžvilgiu jokių nesąžiningų veiksmų, niekada nežadėjo jai teikti aprūpinimą, pinigus ir t.t Ji dažnai iki 2021 m gruodžio mėnesio lankydavo tetą, nuveždavo maisto produktų, padėdavo namų ūkyje, iki sykį teta ją užsipuolė blogai tvarkant kapus. Toks kaltinimas buvo visiškai nepagrįstas ir tapo pretekstu tolimesnei ieškovės nesantaikos jos atžvilgiu eskalacijai. Priešiškumas buvo pasiekęs tokį lygį, kad 2022 m liepos mėnesį, jai ir sutuoktiniui atvykus nušienauto žolės, ieškovė iškvietė policiją. Ji niekada nedraudė tetai naudotis gyvenamuoju namu ir jo aplinka, yra apdraudusi pastatą bei ūkinius pastatus.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo atsakovės pusėje U. L. teismo posėdyje nedalyvauja. Iš pateikto atsiliepimo į ieškinį matyti, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė S. S. priėmė sprendimą padovanoti turtą jo sutuoktinei D. L. savarankiškai, niekieno neraginama. Ieškovė laisvai, savo valia atvyko pas notarę, pateikė jai reikiamus sandoriui patvirtinti dokumentus, tuo tarpu jo sutuoktinė neįkalbinėjo ieškovės sudaryti sandorį, nežadėjo teikti materialinio išlaikymo ar ją prižiūrėti ir neatliko jos atžvilgiu jokių nesąžiningų veiksmų. Notarė sandorių sudarymo metu kelis kartus klausė ieškovės, ar ji yra susipažinusi su tekstu, ar supranta tekstą. Ieškovė kelis kartus patvirtino, kad supranta ir žino, kad dovanoja D. L. savo nekilnojamąjį turtą, kad 1/2 daliai namo nustatytas uzufruktas, taip pat patvirtino, kad supranta, ką tai reiškia.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo notarė B. Z. prašo ieškinį atmesti. Parodė, kad jos notaro biure ieškovė S. S. lankėsi mažiausiai tris kartus: po sutuoktinio mirties palikimo priėmimo tikslu, vėliau susitarimui tarp jos, D. L., U. L. ir V. J. patvirtinti ir dar vėliau nekilnojamojo turto dovanojimo sutarčiai tarp jos ir atsakovės sudaryti. S. S., nepaisant jos garbaus amžiaus, visada sudarė energingos, gerai orientuotos moters įspūdį. Sudarant vieną iš sandorių – susitarimą ar dovanojimo sutartį, nepamena kurį, kartu su S. S., užtikrindama jos interesus, į notarų biurą buvo atvykusi ir ieškovės atstovė civilinėje byloje advokatė Irena Andriuškevičienė, kuri atstovavo byloje S. S. interesus. Ieškovė reikalavo tvirtinti susitarimą dėl įsipareigojimo dovanoti nekilnojamąjį turtą be sąlygų, tačiau ji (notarė) nurodė atsisakysianti tokį sandorį tvirtinti, nes pagal registrų duomenis ir ieškovės paaiškinimą būstas (duomenys neskelbtini) miestelyje buvo jos vienintelis. Tuomet ji, atsižvelgusi į S. S. amžių ir j tą aplinkybę, kad ji turi tik vieną būstą, iškovei pasiūlė daryti tiek susitarimą, tiek vėliau dovanojimo sandorį su išlaikymo iki gyvos galvos arba uzufrukto sąlyga, paaiškino ieškovei šių sąvokų skirtumą. Paaiškino, kad ji kaip notarė niekada netvirtinanti nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, jei garbaus amžiaus žmogaus tai yra vienintelė gyvenamoji vieta. Tiek S. S., tiek D. L. atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį su išlaikymo iki gyvos galvos sąlyga, todėl buvo pasirinktas uzufrukto variantas, kuris šalims buvo priimtinas. Dėl S. S. veiksnumo jai nekilo nė menkiausios abejonės. Ji išaiškino uzufrukto sąlygą ieškovei, keletą kartų perklausė, ar ji tikrai perskaitė sutarties tekstą. Pastebi, kad tiek susitarimo, tiek dovanojimo sandoris atitiko tikrąją ieškovės valią.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės
Iš byloje esančios medžiagos, o taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kuriais teismas naudojasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalies pagrindu, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės sutuoktinis J. S.. Po J. S. mirties Alytaus rajono 1-jame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 208, kurioje notarė B. Z. 2018-03-13 ieškovei išdavė nuosavybės teisės liudijimą į asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus. Minėto liudijimo pagrindu jai asmeninės nuosavybės teise buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), o būtent: 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių. Sutuoktinio J. S. vardu be kita ko buvo įregistruota kita 1/2 dalis ieškovei priklausančių nekilnojamųjų daiktų. J. S. vardu įregistruotus nekilnojamuosius daiktus kaip palikimą pagal 2017-06-19 jo testamentą pretendavo priimti jo įpėdinė - dukra iš pirmosios santuokos -V. J., tačiau ieškovė S. S. 2018-05-30 Alytaus apylinkės teismo rūmuose užvedė civilinę bylą prieš J. S. testamentinę įpėdinę V. J. dėl dalies mirusiajam sutuoktiniui priklaususio turto pripažinimo jos, ieškovės S. S., asmenine nuosavybe. Ieškiniu ieškovė siekė primažinti jos asmenine nuosavybe 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių. Civiliniam procesui užsitęsus iki 2019 metų rudens, byloje buvo pasiektas kompromisinis susitarimas, įformintas 2019-11-07 notariniu susitarimu (notarinio reg. Nr. 4031) tarp S. S., V. J., D. L., U. L., kurio pagrindu ieškovė S. S. įsipareigojo atsisakyti civilinėje byloje ieškinio reikalavimų prieš V. J., o V. J. įsipareigojo parduoti jai priklausančias paveldėjimo teises į tėvo J. S. palikimą už 6000,00 Eur pirkėjams D. ir U. L.. Susitarimu be kita ko S. S. įsipareigojo įsiteisėjus teismo sprendimui, patvirtinančiam 2019-11-07 taikos sutartį, padovanoti D. L. jai nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį gyvenamojo namo su uzufruktu,1/2 dalį pastatų ir kiemo statinių bei 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Susitarimą patvirtino Alytaus rajono I-ojo notarų biuro notarė B. Z..
Tą pačią dieną 2019-11-07 civilinėje byloje Nr. e2-4-835/2019 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai patvirtino pateiktą S. S. ir V. J. taikos sutartį, kurios sąlygomis V. J. įsipareigojo perleisti už 6000 Eur pavelėjimo teises į mirusiojo tėvo J. S. palikimą S. S. nurodytam asmeniui, savo ruožtu S. S. atsisakė ieškinio reikalavimų civilinėje byloje.
Vykdydama 2019-11-07 pasiekto susitarimo sąlygas, S. S. 2019-11-25 padovanojo D. L. jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusią kitą nekilnojamojo turto dalį, o būtent, 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartis patvirtinta Alytaus rajono I-ojo notarų biuro notarės B. Z., notarinio registro Nr. 4245.
Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės S. S. ir atsakovės D. L. sudaryta gyvenamojo namo, ūkinių statinių ir žemės sklypo dalių dovanojimo sutartis ginčijama kaip sandoris, sudarytas dėl atsakovės D. L. apgaulės (CK 1.91 straipsnis) arba S. S. suklydimo (CK 1.90 straipsnis), t. y. pirmasis variantas - pagal ieškovės ieškinį, antrasis – pagal jos parodymus teisme. Dėl kiekvieno iš šių sandorio negaliojimo pagrindų pasisakytina žemiau.
Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai).
Ieškovė prašo panaikinti notarine forma sudarytą 2019-11-5 dovanojimo sutartį Nr. 4245, ieškiniu įrodinėja, kad ji dėl sveikatos būklės sandorio sudarymo metu buvo apgauta, nes patikėjo atsakove ir buvo įsitikinusi, kad sudaro išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodo kitą sandorio negaliojimo pagrindą ir įrodinėja, kad ji sandorį sudarė suklydimo įtakoje, išlaikymas jai nei jo sudarymo metu, nei dabar nėra reikalingas, sandoris neatitiko jos tikrosios valios, padovanojusi turtą ji tikėjosi kitokio atsakovės požiūrio į ją.
Atsakovė prašo ieškinį atmesti motyvuodama tuo, kad ieškovė pati ją įkalbėjo pirmiausia pirkti paveldėjimo teises iš namo ir kitų statinių bei žemės sklypo paveldėtojos V. J., taip ieškovė siekė išvengti naudojimosi nuosavybe bendrai su svetimu jai asmeniu, o taip pat pati pasiūlė apdovanoti ją (atsakovę) likusia nekilnojamojo turo dalimi. Ieškovė suprato savo veiksmus sandorio sudarymo metu ir jos sveikatos būklė buvo ir dabar yra gera. Taip pat įrodinėjo, jog neatliko jokių smerktinų geros moralės požiūriu ieškovės atžvilgiu veiksmų ar pademonstravo nepagarbą, priešingai rūpinosi ir siūlė paramą ieškovei, ją lankydavo ir netrukdė gyventi namuose. Priešingai – tai ieškovė paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie ją dėl tariamai blogo kapų tvarkymo, kas tapo pretekstu tolimesnei jų nesantaikai.
Dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu
CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016; kt.).
Nagrinėjamu atveju apgaulė grindžiama tuo (pagal ieškinį), kad atsakovė įkalbėjo S. S. sudaryti nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį su išlaikymu iki gyvos galvos, bet iš tiesų buvo pasirašyta dovanojimo sutartis su uzufrukto elementu.
Konstatuojama, kad ieškovė teismo proceso metu neįrodė ir net neįrodinėjo apgaulės elemento dėl esą buvusio sudaromo sandorio išlaikymo iki gyvos galvos susitarimo.
Visų pirma, pati ieškovė, apklausiama teismo posėdyje, iš pat pradžių pareiškė ir vėliau tai patvirtino, kad išlaikymas jai nebuvo ir nėra reikalingas, o dovanojimo sandorį ji siekianti panaikinti todėl, kad iš viso nesuprato, kokį dokumentą notaro biure ji pasirašė. Anot ieškovės ji sandorio pasirašymo laikotarpiu blogai jautėsi, buvo moraliai prislėgta, gėrė vaistus, notaro biure jai nebuvo nei perskaitytas dokumentas, nei išaiškintas jo turinys, o atsakovės apgaulė jos atžvilgiu pasireiškė tuo, kad atsakovė „pakišo“ jai dokumentus pasirašyti ir ji dokumentus pasirašė nesigilindama į jų turinį bei jų prasmės nesuprasdama. Taigi, ieškovė, apklausiama teismo posėdyje, ne tik nenurodė to ieškinio negaliojimo pagrindo, kuriuo rėmėsi kreipdamasi į teismą ieškiniu, bet netgi jį pati paneigė tvirtindama, kad išlaikymas jai nebuvo reikalingas. Apklausiama teisme ieškovė nurodė kitą sandorio negaliojimo pagrindą, o būtent suklydimą, dėl ko sandoris turėtų būti pripažįstamas negaliojantis nuo jo sudarymo momento.
Antra, procese apklausta notarė B. Z. patvirtino, kad ieškovė pirmiausia kreipėsi į ją su prašymu patvirtinti paprastą nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, tačiau patikrinusi informaciją apie ieškovės valdomą nekilnojamąjį turtą, notarė įsitikino, kad kito nekilnojamojo turto ji neturi, todėl atsisakė tvirtinti dovanojimo sutartį be papildomų sąlygų ir siūlė rinktis sandorį su sąlyga dėl išlaikymo iki gyvos galvos arba su uzufrukto sąlyga. Notarės liudijimu abi – tiek dovanotoja, tiek apdovanotoji atsisakė sąlygos dėl išlaikymo iki gyvos galvos, todėl buvo pasirinktas antrasis variantas.
Trečia, byloje tiek ieškovė, tiek atsakovė nurodė, kad sandorio sudarymo metu buvo geruose santykiuose, t. y. jas jungė artimos giminystės ryšys, ieškovė kvietė liudyti atsakovę į jos iniciatyva iškeltą civilinę bylą prieš V. J.. Vien tai, kad ieškovė civilinę bylą prieš V. J. baigė taikos sutartimi, kad ruošiant ieškinį teismui, o vėliau teisme buvo atstovaujama profesionalus teisininko – advokatės, kuri ieškovę taip pat palydėjo ir į notarės biurą sandorio sudarymui, savaime rodo, jog atsakovė neatliko tyčinių nesąžiningų veiksmų, siekdama apgauti ieškovę S. S.. Pirmiau išdėstyti argumentai ir įrodymai parodo, kad pati ieškovė, siekdama užbaigti bylinėjimosi procesą teisme, siekė kaip galima greitesnio taikaus susitarimo su V. J. ir tokį kompromisinį variantą byloje rado, pasitelkdama dukterėčią D. L., - dukterėčia sutiko kartu su sutuoktiniu pirkti pavelėjimo teises iš V. J. ir taip tapti S. S. valdomo turto bendraturčiais. Notarės B. Z. parodymais ieškovė sakė, jog nenori, kad į jos namus ateitų svetimi, D. yra vienintelė jos artima giminaitė, todėl jai norėtų viską dovanoti. Ta aplinkybė, kad S. S. ketina padovanoti dukterėčiai namą su statiniais matoma iš 2019-11-07 susitarime tarp S. S., V. J. ir D. L. bei U. L., kur yra įrašyta sąlyga, kad S. S. įsipareigoja įsiteisėjus teismo sprendimui, užbaigiančiam teisminį procesą, padovanoti be kitų daiktų 1/2 dalį gyvenamojo namo su uzufrukto sąlyga (susitarimo 4 punktas).
Taigi, byloje niekuo nepatvirtinta, kad atsakovė būtų kokiomis nors priemonėmis paveikusi ieškovės valią ir taip nesąžiningai pasiekusi sau naudingo rezultato. Priešingai, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė, siekė padėti susiklosčiusioje teisinėje situacijoje tetai, investavo savo lėšas pirkdama pavelėjimo teises iš V. J., ko pasėkoje faktiškai kartu su sutuoktiniu įsigijo vieną pusę sodybos, kurioje gyvena ieškovė. Šitokiu būdu ieškovė buvo apsaugota nuo svetimo žmogaus atėjimo gyventi į sodybą, tampant S. S. bendraturčiu. Taip pat svarbu pastebėti, kad nors šalys teismo procese ir nenurodė nekilnojamojo turto dovanojimo motyvo, tačiau labiausiai tikėtina, jog ieškovė, būdama geruose santykiuose su dukterėčia, taip siekė atsidėkoti dukterėčiai, padėjusiai jai baigti teisminį civilinį procesą taikos sutartimi.
Tokiu būdu konstatuojama, kad nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu kaip sudaryto dėl atsakovės apgaulės.
Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu
CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016). Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610-378/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017).
Nagrinėjamu atveju suklydimas grindžiamas ieškovės teiginiais, kad ji, apdovanojusi atsakovę, tikėjosi iš D. L. didesnio dėmesio, rūpesčio, pagarbos ir priežiūros. Anot ieškovės ji yra senyvo amžiaus, jai sunku kūrenti krosnį, rūpintis malkomis, jai reikia samdyti svetimus žmones, kad ja pasirūpintų nuvežant pas gydytojus ir pan. Ieškovės žodžiais atsakovė nėra verta būti apdovanota, kadangi jos nelanko ir neprižiūri, nepagelbėja darbuose, bet priešingai – ji atsakovės elgesį vertina kaip pasityčiojimą. Sprendžia, kad yra labai suklydusi apdovanodama atsakovę, nes tikėjosi iš jos priežiūros ir dėmesio.
Kaip pirmiau minėta, suklydimas iš esmės laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, t. y. suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).
Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad ieškovė nusivylimą atsakovės elgesiu jaučia šiuo metu, t. y. po to, kai ji apdovanojo atsakovę. Iki sandorio sudarymo pagal byloje esančius įrodymus šalių santykiai buvo geri, giminiški, atsakovė yra vienintelė ieškovės artimesnė giminaitė. Taigi, sandorio sudarymo metu, akivaizdu, ieškovė nevertino dovanojimo sandorio kaip ateity galinčio tapti jai ydingu ir nenumatė tų aplinkybių, kad atsakovė taps jai nepalanki savo elgesiu.
Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad atsakovė yra aukštojo išsilavinimo, jos darbinė bei gyvenimiška patirtis didelė. Pagal bylos duomenis matyti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo 84 metų amžiaus, tačiau vien šios aplinkybės negalima vertinti kaip prielaidos konstatuoti galimą suklydimo faktą sandorio sudarymo metu. Dovanojimo sandorių iš esmės nėra pagrindo priskirti prie specialių žinių jų sudarymui ir suvokimui reikalaujančių sandorių, nes viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise (CK 6.465 straipsnis). Byloje nenustatytos aplinkybės, kad S. S. dėl kokių nors priežasčių negebėjo suprasti sudaromos dovanojimo sutarties sąlygų. Priešingai, iš pareikšto ieškinio bei Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose ieškovės 2018 metais užvesto civilinio proceso prieš V. J. matyti, kad S. S. aiškiai suvokė turtinių reikalų svarbą, o kartu ir sudaromo sandorio turinį. Kad ginčo nekilnojamąjį turtą ji atsakovei perdavė su uzufrukto sąlyga, ją aiškiai suvokdama, patvirtinama faktu, jog pastaroji sąlyga yra įtraukta tiek į 2019-11-07 susitarimą, tiek į pačią dovanojimo sutartį, kas reiškia, jog ji atkartota du kartus, susitarimu ieškovė išreiškė aiškią valią ateityje pasibaigus civiliniam procesui ginčo turtą padovanoti, abu sandoriai buvo tvirtinama notarine forma, todėl notaras, prieš šalims ją pasirašant, išsiaiškino ir šalims paaiškino sudaromos sutarties sąlygas, be kita ko, ir uzufrukto reikšmę, taip pat įsitikino, ar šalys suprato sudaromo sandorio esmę ir ar jis atitiko šalių valią, priešingu atveju, notaras šį notarinį veiksmą – sandorio tvirtinimą, būtų atsisakęs atlikti.
Konstatuojama, kad ieškovės veiksmuose nėra ne tik esminio suklydimo, bet jokio suklydimo požymių, t. y. ji padovanojo nekilnojamąjį turtą to siekdama ir nenustatydama atsakovei jokių pareigų už gaunamą dovaną. Tai, kad po sandorio sudarymo praėjus kuriam laikui, atsirado ieškovės vertinimu jai nepalankios aplinkybės (neišlaiko, nesidomi, neužjaučia, nepadeda) negali būti pagrindu sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti.
Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju neįrodytas sandorio sudarymo metu S. S. suklydimas dėl esminės ginčijamos sutarties sąlygos, todėl sprendžiama, kad nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudaryto dėl suklydimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Byloje atsakovė D. L. patyrė 500,00 Eur išlaidų pagal teisinių paslaugų sutartį su ją atstovavusia advokate. Išlaidų dydis patvirtinamas2022-12-07 išlaidų apskaičiavimu, 2022-12-05 sąskaita už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitu Nr. 1125528.
Ieškovei byloje buvo teikiama valstybės finansuojama antrinė teisinė pagalba, todėl valstybės patirtos išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
teismas nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. L., a .k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.