Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-545-601/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-09
Bylos Nr.: e2A-545-601/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-01876-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
Ieškovas: S. S.
Atsakovas: D. L.
Trečiasis asmuo: U. L., notarė B

Kategorijos

2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-545-601/2023Teisminio proceso Nr.

2-13-3-01876-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6101-470/2022 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovei D. L. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys – U. L., notarė B. Z..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. S. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydama pripažinti nuo sutarties pasirašymo momento negaliojančia dėl apgaulės 2019 m. lapkričio 25 d. tarp jos ir atsakovės D. L. sudarytą dovanojimo sutartį, kurios notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), patvirtintą Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės B. Z.. Ieškovė taip pat prašė taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę D. L. natūra grąžinti jai dovanojimo sandorio pagrindu perleistą nekilnojamąjį turtą.

2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove sudarė ginčijamą dovanojimo sutartį, kurios pagrindu atsakovei (savo dukterėčiai) padovanojo asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių (šulinio, kiemo aikštelės, pavėsinės), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius duomenys neskelbtini), Alytaus rajone. Anot ieškovės, sudarant dovanojimo sutartį buvo susitarta su atsakove ir susitarimo pagrindu nustatytas uzufruktas ½ daliai gyvenamojo namo nurodant, kad ji iki jos gyvos galvos turi teisę gyventi ir naudotis ½ dalimi šio pastato, todėl ieškovė buvo įsitikinusi, kad sudaro išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartį. Ji tikėjosi ne tik turėti išlikusią teisę gyventi ½ dalyje gyvenamojo namo, bet ir naudotis kitais gyvenamojo namo priklausiniais, ½ dalimi žemės sklypo bei iš atsakovės gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti: sveikatos priežiūrai, slaugai, išlaikymui, maitinimui, aprangai. Taip pat buvo įsitikinusi, kad atsakovei bus įtvirtinta pareiga organizuoti ir padengti jos laidojimo išlaidas. Tačiau po dovanojimo sutarties sudarymo iš atsakovės ji nesulaukė jokios pagalbos, priežiūros, rūpesčio, išlaikymo, o Alytaus rajono savivaldybės administracijos Daugų seniūnijai paskyrus socialinį darbuotoją, su jo pagalba išsiaiškino, kad dovanojimo sutarties sąlygos apskritai neatitinka jos valios. Ji susivokė, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, pasinaudojant jos sunkia sveikatos būkle, emociniu išsekimu, vienatve, negebėjimu suprasti dovanojimo sutarties sąlygų. Akcentavo, kad notarės biure jai niekas neperskaitė visų dovanojimo sutarties sąlygų, nepaaiškino dovanojimo sutarties pasekmių, nesiteiravo, ar jai suprantamos visos dovanojimo sutarties sąlygos, t. y jai tik parodė, kur įrašyti vardą, pavardę ir pasirašyti.

3. Atsakovė D. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji, įkalbėta ieškovės, kuri buvo užvedusi civilinę bylą teisme dėl palikimo priėmimo prieš mirusio savo sutuoktinio J. S. dukrą V. J., liudijo ieškovės naudai teismo procese. Kai teismo procesas užsitęsė, šalys pabandė išspręsti bylą taikiai ir tokiu būdu buvo pasiektas kompromisas, o būtent, ieškovė S. S. įkalbėjo ją ir jos sutuoktinį U. L. nupirkti iš paveldėtojos V. J. paveldėjimo teises į mirusio jos sutuoktinio J. S. turto dalį. Tokiu būdu ji, D. L., ir jos sutuoktinis U. L. 2019 m. lapkričio 7 d. sudarė notarinį susitarimą su V. J., kuriuo įsipareigojo pirkti už 6 000 Eur visas paveldėjimo teises, priklausančias V. J. paveldėjimo byloje Nr. duomenys neskelbtini)/2017 į mirusio J. S., ieškovės sutuoktinio, palikimą, o S. S. tuo pačiu susitarimu įsipareigojo atsisakyti ieškinio reikalavimų civilinėje byloje. Šiuo susitarimu taip pat buvo sulygta, kad ieškovė įsipareigoja, įsiteisėjus teismo sprendimui, patvirtinančiam 2019 m. lapkričio 7 d. taikos sutartį civilinėje byloje, padovanoti jai, U. L., nuosavybės teisę į likusią dalį turto – ½ dalį gyvenamojo namo su uzufruktu, ½ dalį pastatų ir kiemo statinių bei ½ dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone. Teismui patvirtinus civilinėje byloje taikos sutartį, sekdamos susitarimu, ji ir ieškovė 2019 m. lapkričio 25 d. sudarė ginčijamą dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovė neatlygintinai jai perleido savo dalį į gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, žemės sklypą. Ieškovė priėmė sprendimą padovanoti jai turtą tik savo inciatyva be jokio spaudimo ir pažadų teikti išlaikymą. Toks ieškovės sprendimas buvo sąlygotas asmeniniu ieškovės noru, kadangi ji ieškovei yra daug padėjusi, yra jos labai artima giminaitė (dukterėčia). Ieškovė tvirtino, kad joks išlaikymas jai nereikalingas, ji tik norinti perleisti turtą artimai giminaitei, kad senatvėje galėtų ramiai gyventi. Notarės paaiškinta uzufrukto sąlyga jai buvo suprantama ir tiko. Ieškovė, nors ir būdama senyvo amžiaus, tačiau abiejų sandorių sudarymo metu puikiai orientavosi erdvėje ir laike, yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, sugebėjo puikiai žodžiu formuluoti mintis, pati savarankiškai atvyko į notarės biurą, sužinojo, kokie dokumentai reikalingi sandorio sudarymui, pasirūpino ir pati atnešė notarei visus sandorio sudarymui reikalingus dokumentus, nurodė, kokį turtą ir kam nori perleisti. Susitarimo ir sutarties sudarymo metu notarė visoms šalims perskaitė sutarčių tekstus, susitarimo ir sutarties egzemplioriai buvo įteikti kiekvienai šaliai, kad perskaitytų ir susipažintų. Notarė ieškovės net kelis kartus pasiklausė, ar ji yra susipažinusi su tekstu, ar yra suprantamas sutarties teksto turinys, ar sutarties tekstas atitinka jos lūkesčius. Ieškovė kelis kartus pasakė, kad susitarimą ir sutartį perskaitė, supranta ir šalių bei notarės akivaizdoje pasirašė asmeniškai. Priešingai, nei teigia ieškovė, ji nenaudojo apgaulės, neatliko ieškovės atžvilgiu jokių nesąžiningų veiksmų, niekada nežadėjo jai teikti aprūpinimą, pinigus ir t. t. Ji dažnai iki 2021 m gruodžio mėnesio lankydavo tetą, nuveždavo maisto produktų, padėdavo namų ūkyje, iki sykį teta ją užsipuolė blogai tvarkant kapus. Toks kaltinimas buvo visiškai nepagrįstas ir tapo pretekstu tolimesnei ieškovės nesantaikos jos atžvilgiu eskalacijai. Atsakovė akcentavo, kad niekada nedraudė tetai naudotis gyvenamuoju namu ir jo aplinka, yra apdraudusi pastatą bei ūkinius pastatus.

4. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje U. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė S. S. priėmė sprendimą padovanoti turtą jo sutuoktinei D. L. savarankiškai, nieko neraginama. Ieškovė laisvai, savo valia atvyko pas notarę, pateikė jai reikiamus sandoriui patvirtinti dokumentus, tuo tarpu jo sutuoktinė neįkalbinėjo ieškovės sudaryti sandorį, nežadėjo teikti materialinio išlaikymo ar ją prižiūrėti ir neatliko jos atžvilgiu jokių nesąžiningų veiksmų. Notarė sandorių sudarymo metu kelis kartus klausė ieškovės, ar ji yra susipažinusi su tekstu, ar supranta tekstą. Ieškovė kelis kartus patvirtino, kad supranta ir žino, kad dovanoja D. L. savo nekilnojamąjį turtą, kad ½ daliai namo nustatytas uzufruktas, taip pat patvirtino, kad supranta, ką tai reiškia.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo notarė B. Z. prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad jos biure ieškovė S. S. lankėsi mažiausiai tris kartus: po sutuoktinio mirties palikimo priėmimo tikslu, vėliau susitarimui tarp jos, D. L., U. L. ir V. J. patvirtinti ir dar vėliau nekilnojamojo turto dovanojimo sutarčiai tarp jos ir atsakovės sudaryti. S. S., nepaisant jos garbaus amžiaus, visada sudarė energingos, gerai orientuotos moters įspūdį. Sudarant vieną iš sandorių – susitarimą ar dovanojimo sutartį, nepamena kurį, kartu su S. S., užtikrindama jos interesus, į notarų biurą buvo atvykusi ir ieškovės atstovė civilinėje byloje advokatė I. A., kuri atstovavo byloje S. S. interesus. Ieškovė reikalavo tvirtinti susitarimą dėl įsipareigojimo dovanoti nekilnojamąjį turtą be sąlygų, tačiau ji (notarė) nurodė atsisakysianti tokį sandorį tvirtinti, nes pagal registrų duomenis ir ieškovės paaiškinimą būstas Daugų miestelyje buvo jos vienintelis. Tuomet ji, atsižvelgusi į S. S. amžių ir aplinkybę, kad ji turi tik vieną būstą, iškovei pasiūlė daryti tiek susitarimą, tiek vėliau dovanojimo sandorį su išlaikymo iki gyvos galvos arba uzufrukto sąlyga, paaiškino ieškovei šių sąvokų skirtumą. Paaiškino, kad ji kaip notarė, niekada netvirtinanti nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, jei tai yra vienintelė garbaus amžiaus žmogaus gyvenamoji vieta. Tiek S. S., tiek D. L. atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį su išlaikymo iki gyvos galvos sąlyga, todėl buvo pasirinktas uzufrukto variantas, kuris šalims buvo priimtinas. Dėl S. S. veiksnumo jai nekilo nė menkiausios abejonės. Ji išaiškino uzufrukto sąlygą ieškovei, keletą kartų perklausė, ar ji tikrai perskaitė sutarties tekstą. Anot notarės, tiek susitarimo, tiek dovanojimo sandoris atitiko tikrąją ieškovės valią.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Alytaus apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei pastarosios patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Teismas atmetė ieškinį konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų ieškovės ginčijamą dovanojimo sandorį pripažinti negaliojančiu nei kaip sudarytą dėl atsakovės apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnis), nei kaip sudarytą dėl ieškovės suklydimo (CK 1.90 straipsnis).

8. Pirmuoju atveju teismas konstatavo, kad ieškovė teismo proceso metu neįrodė ir net neįrodinėjo apgaulės elemento dėl esą buvusio sudaromo sandorio išlaikymo iki gyvos galvos susitarimo.

9. Teismas padarė išvadą, kad byloje niekuo nepatvirtinta, jog atsakovė būtų kokiomis nors priemonėmis paveikusi ieškovės valią ir taip nesąžiningai pasiekusi sau naudingo rezultato. Priešingai, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas nustatė, kad atsakovė siekė padėti susiklosčiusioje teisinėje situacijoje tetai, investavo savo lėšas pirkdama paveldėjimo teises iš V. J., ko pasėkoje faktiškai kartu su sutuoktiniu įsigijo vieną pusę sodybos, kurioje gyvena ieškovė. Tokiu būdu ieškovė buvo apsaugota nuo svetimo žmogaus atėjimo gyventi į sodybą. Teismas sprendė, kad nors šalys teismo procese ir nenurodė nekilnojamojo turto dovanojimo motyvo, tačiau labiausiai tikėtina, jog ieškovė, būdama geruose santykiuose su dukterėčia, taip siekė atsidėkoti dukterėčiai, padėjusiai jai baigti teisminį procesą su V. J. taikos sutartimi.

10. Antruoju atveju teismas nustatė, kad ieškovės veiksmuose nėra ne tik esminio suklydimo, bet jokio suklydimo požymių, t. y. ji padovanojo nekilnojamąjį turtą, to siekdama ir nenustatydama atsakovei jokių pareigų už gaunamą dovaną. Anot teismo, tai, kad po sandorio sudarymo praėjus kuriam laikui, atsirado, ieškovės vertinimu, jai nepalankios aplinkybės (neišlaiko, nesidomi, neužjaučia, nepadeda), negali būti pagrindu sudaryto sandorio neteisėtumo faktui konstatuoti.

11. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatytos aplinkybės, kad S. S. dėl kokių nors priežasčių negebėjo suprasti sudaromos dovanojimo sutarties sąlygų. Priešingai, iš pareikšto ieškinio bei Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose ieškovės 2018 metais užvesto civilinio proceso prieš V. J. matyti, kad S. S. aiškiai suvokė turtinių reikalų svarbą, o kartu ir sudaromo sandorio turinį. Kad ginčo nekilnojamąjį turtą ji atsakovei perdavė su uzufrukto sąlyga, ją aiškiai suvokdama, patvirtinama faktu, jog pastaroji sąlyga yra įtraukta tiek į 2019-11-07 susitarimą, tiek į pačią dovanojimo sutartį, kas reiškia, jog ji atkartota du kartus, susitarimu ieškovė išreiškė aiškią valią ateityje pasibaigus civiliniam procesui ginčo turtą padovanoti, abu sandoriai buvo tvirtinama notarine forma, todėl notaras, prieš šalims ją pasirašant, išsiaiškino ir šalims paaiškino sudaromos sutarties sąlygas, be kita ko, ir uzufrukto reikšmę, taip pat įsitikino, ar šalys suprato sudaromo sandorio esmę ir ar jis atitiko šalių valią, priešingu atveju, notaras šį notarinį veiksmą – sandorio tvirtinimą, būtų atsisakęs atlikti.

12. Taip pat teismas pažymėjo, kad dovanojimo sandorių iš esmės nėra pagrindo priskirti prie specialių žinių jų sudarymui ir suvokimui reikalaujančių sandorių, nes viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise (CK 6.465 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Apeliaciniame skunde ieškovė S. S. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą patenkinant ieškinio reikalavimus, t. y.:

- pripažinti dėl apgaulės negaliojančia 2019 m. lapkričio 25 d. sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurią patvirtino Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė B. Z., nuo jos pasirašymo momento;

- taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę D. L. natūra grąžinti ieškovei S. S. ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį šiltnamio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių (šulinio, kiemo aikštelės, pavėsinės), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini).

- priteisti iš atsakovės D. L. visas bylinėjimosi išlaidas.

14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vеrtino byloje esamus įrоdуmus tuo pažeisdamas gаliоjаnčias Civilinio рroceso kodekso normas (CPK 183-185 straipsniai);

14.2. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė nevisiškai suprato savo veiksmus, nes sirgo, buvo nuvarginta ilgo bylinėjimosi kitoje civilinėje byloje, be to nėra teisininkė, todėl, pasitikėdama atsakove ir trečiuoju asmeniu, atsakovei ginčijama sutartimi padovanojo savo vienintelį turtą be jokių įsipareigojimų jai iš apdovanotųjų pusės;

14.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad ginčijamą sandorį įkalbėjo sudaryti būtent atsakovė ir trečiasis asmuo (atsakovės sutuoktinis), pažadėdami, jog ateityje ieškovei nekils jokių teisinių problemų, jie ieškove rūpinsis, ją prižiūrės iki gilios senatvės ir palaidos, tačiau savo duotų pažadų nesilaiko, kas reiškia, kad sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, ieškovė sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį kitokiomis sąlygomis, nes daugiau jokio turto, kurį galėtų panaudoti senatvėje, kuomet jau negalės pasikliauti savo jėgomis, neturi (padovanotasis turtas buvo vienintelis jos turtas);

14.4. Pirmosios instancijos teismas patikėjo tik atsakovės bei trečiųjų asmenų parodymais, tačiau pats nesiaiškino sandorio sudarymo aplinkybių, t. y., kad notarės biure ieškovei niekas neperskaitė visų dovanojimo sutarties sąlygų, nepaaiškino dovanojimo sutarties pasekmių, nesiteiravo ar jai suprantamos visos dovanojimo sutarties sąlygos. Juolab, kad sutarties sudarymo dieną ieškovės sveikata buvo pašlijusi, jautėsi labai silpna, vis gėrė vaistus ir vandenį;

14.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nors faktiškai ieškovei dovanotasis turtas šiuo metu nepriklauso, jį iki šiol išlaiko būtent atsakovė, t. y. moka visus mokesčius ir juo pilnai rūpinasi.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime atsakovė D. L. apeliacinės instancijos teismo prašo palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą dėl atsakovės apgaulės, t. y., kad atsakovė būtų kokiomis nors priemonėmis paveikusi ieškovės valią ir taip nesąžiningai pasiekusi sau naudingo rezultato;

15.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad byloje nenustatytos aplinkybės, jog ieškovė dėl kokių nors priežasčių negalėjo suprasti sudaromos dovanojimo sutarties sąlygų ir pasekmių;

15.3. Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad S. S. aiškiai suvokė turtinių reikalų svarbą, o kartu ir sudaromo sandorio turinį. Be to, ieškovė nagrinėjamu atveju ne tik nenurodė ieškinio negaliojimo pagrindo, kuriuo rėmėsi kreipdamasi į teismą su ieškiniu, bet netgi pati jį paneigė, tvirtindama, kad išlaikymas jai nereikalingas.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime trečiasis asmuo U. L. apeliacinės instancijos teismo prašo palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

16.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje niekuo nepatvirtinta, jog atsakovė būtų kokiomis nors priemonėmis paveikusi ieškovės valią ir taip nesąžiningai pasiekusi sau naudingo rezultato. Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sudarytą dėl atsakovės apgaulės;

Žemesnės instancijos teismas

16.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantės valia sudaryti ginčijamą sutartį kildinama iš ieškovės 2018 metais užvestos civilinės bylos Nr. e2-4-835/2019, kurią apeliantė užvedė prieš sutuoktinio J. S. dukrą iš pirmosios santuokos, testamentinę įpėdinę V. J. dėl dalies mirusiajam sutuoktiniui J. S. priklausiusio turto pripažinimo apeliantės S. S. asmenine nuosavybe;

16.3. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė ginčijamą sutartį sudarė ne laisva valia, kieno nors verčiama ar tyčia suklaidinta dėl esminių sandorio aplinkybių. Priešingai, ginčijama sutartis šalių buvo suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta bei asmeniškai pasirašyta. Apeliantė yra garbaus amžiaus, turinti aukštąjį išsilavinimą, puikios atminties, suvokianti turtinių reikalų svarbą, nebuvo niekuo priklausoma nuo atsakovės, sprendimą perleisti turtą atsakovei be jokių pažadų teikti išlaikymą priėmė laisva valia. Be to, apeliantė teismo posėdžio metu pareiškė, o vėliau ir patvirtino, kad išlaikymas jai nebuvo ir nėra reikalingas, o dovanojimo sandorį ji siekianti panaikinti todėl, kad atsakovė nėra verta būti apdovanota, kadangi jos nelanko, neprižiūri, nepagelbėja darbuose, sprendžia, kad yra labai suklydusi apdovanodama atsakovę, nes tikėjosi iš jos priežiūros ir dėmesio;

16.4. Apeliantė po ginčijamos sutarties sudarymo netrukdomai naudojosi ir naudojasi toliau visu nekilnojamuoju turtu, beveik 3 metus nereiškė pretenzijų nei atsakovei, nei tretiesiems asmenims, kadangi ginčijama sutartis visiškai išpildė apeliantės pageidavimus – gyventi be svetimų žmonių ir įtvirtinti notarine tvarka turto perleidimą artimai giminaitei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinis skundas atmestinas.

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Faktinės bylos aplinkybės

20. Nustatyta, kad 2017 m. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės (apeliantės) sutuoktinis J. S.. Po J. S. mirties Alytaus rajono 1-jame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. duomenys neskelbtini), kurioje notarė B. Z. 2018-03-13 ieškovei išdavė nuosavybės teisės liudijimą į asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus. Minėto liudijimo pagrindu jai asmeninės nuosavybės teise buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, o būtent: 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių. Sutuoktinio J. S. vardu be kita ko buvo įregistruota kita 1/2 dalis ieškovei priklausančių nekilnojamųjų daiktų, kuriuos kaip palikimą pagal J. S. 2017 m. birželio 19 d. testamentą pretendavo priimti jo įpėdinė - dukra iš pirmosios santuokos - V. J., tačiau ieškovė S. S. 2018-05-30 Alytaus apylinkės teismo rūmuose užvedė civilinę bylą prieš J. S. testamentinę įpėdinę V. J. dėl dalies mirusiajam sutuoktiniui priklaususio turto pripažinimo jos, ieškovės S. S., asmenine nuosavybe. Byloje buvo pasiektas kompromisinis susitarimas, įformintas 2019 m. lapkričio 7 d. notariniu susitarimu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp S. S., V. J., D. L., U. L., kurio pagrindu ieškovė S. S. įsipareigojo atsisakyti civilinėje byloje ieškinio reikalavimų prieš V. J., o V. J. įsipareigojo parduoti jai priklausančias paveldėjimo teises į tėvo J. S. palikimą už 6 000 Eur pirkėjams D. ir U. L.. Susitarimu be kita ko S. S. įsipareigojo įsiteisėjus teismo sprendimui, patvirtinančiam 2019 m. lapkričio 7 d. taikos sutartį, padovanoti D. L jai nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį gyvenamojo namo su uzufruktu,1/2 dalį pastatų ir kiemo statinių bei 1/2 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone. Susitarimą patvirtino Alytaus rajono I-ojo notarų biuro notarė B. Z.. Tą pačią dieną 2019 m. lapkričio 7 d. (civilinėje byloje Nr. e2-4-835/2019) Alytaus apylinkės teismas patvirtino pateiktą S. S. ir V. J. taikos sutartį, kurios sąlygomis V. J. įsipareigojo perleisti už 6 000 Eur pavelėjimo teises į mirusiojo tėvo J. S. palikimą S. S. nurodytam asmeniui, savo ruožtu S. S. atsisakė ieškinio reikalavimų civilinėje byloje.

21. Vykdydama 2019 m. lapkričio 7 d. pasiekto susitarimo sąlygas, S. S. 2019 m. lapkričio 25 d. padovanojo D. L. jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusią kitą nekilnojamojo turto dalį, o būtent, 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartis patvirtinta Alytaus rajono I-ojo notarų biuro notarės B. Z., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl ginčo esmės

22. Apeliantė (ieškovė) prašo 2019 m. lapkričio 25 d. sudarytą dovanojimo sutartį (toliau – dovanojimo sutartis) pripažinti negaliojančia dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis).

23. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad apeliantė neįrodė buvusios apgaulės sudarant dovanojimo sutartį.

24. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.

26. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

27. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

28. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020).

29. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

30. Taigi, apeliantei, siekiant pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia, tenka pareiga įrodyti, kad ji buvo apgauta, t. y. atsakovė jos atžvilgiu atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių apeliantė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iš tikrųjų siekė sudaryti.

31. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad buvo apgauta, nes аtsаkоvei inicijuojant šį ginčijamą sandorį, atsakovė neatskleidė, kad sudаrуdаmа sandorį nesiekia apeliante rūpintis, ją slaugyti ir išlaikyti, o siekia tik sau asmeninės naudos.

32. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė, jog dovanojimo sutartį sudarė apgauta. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nenurodė jokių įrodymų (jų nepateikė), kurie pagrįstų jos nurodomas apgaulės aplinkybes. Priešingai, byloje esantys įrodymai (atsakovės paaiškinimai, trečiojo asmens paaiškinimai, notarės parodymai, 2019 m. lapkričio 7 d. notarinis susitarimas) patvirtina, kad apeliantė siekė sudaryti dovanojimo sutartį be jokių sąlygų, tačiau notarei nesutikus, buvo tiek į 2019 m. lapkričio 7 d. notarinį susitarimą, tiek į dovanojimo sutartį įtraukta sąlyga dėl uzufrukto nustatymo. Kaip nurodė notarė, ji apeliantei pasiūlė daryti tiek 2019 m. lapkričio 7 d. susitarimą, tiek vėliau dovanojimo sandorį su išlaikymo iki gyvos galvos arba uzufrukto sąlyga, paaiškino apeliantei šių sąvokų skirtumą. 2019 m. lapkričio 7 d. notarinis susitarimas buvo sudarytas įtraukiant uzufrukto sąlygą. Kaip matyti 2019 m. lapkričio 25 d. dovanojimo sutartis buvo sudaryta vykdant 2019 m. lapkričio 7 d. notarinį susitarimą, kuriame apeliantė įsipareigojo padovanoti dovanojimo sutartyje nurodytą turtą su uzufrukto sąlyga. Tiek notarinį susitarimą, tiek dovanojimo sutartį tvirtino ta pati notarė, kuri nurodė, kad apeliantei buvo paaiškinta dovanojimo sutarties esmė ir pasekmės, apeliantė viską suprato. Taigi, minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad sudarant dovanojimo sutartį nebuvo panaudota apgaulė.

33. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino sandorio sudarymo aplinkybių, t. y., kad notarės biure apeliantei niekas neperskaitė visų dovanojimo sutarties sąlygų, nepaaiškino dovanojimo sutarties pasekmių, nesiteiravo ar jai suprantamos visos dovanojimo sutarties sąlygos. Šias apeliantės nurodomas aplinkybes paneigia tiek atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimai, tiek notarės parodymai, kurie patvirtina, kad apeliantei buvo duota dovanojimo sutartis susipažinti, buvo įsitikinta, kad apeliantė perskaitė dovanojimo sutarties tekstą ir suprato sutarties sąlygas, buvo paaiškinta uzufrukto sutarties sąlyga. Kad apeliantei buvo suprantamos dovanojimo sutarties sąlygos ir, kad apeliantė laisva valia siekė sudaryti šią sutartį, patvirtina, tai, jog susitarimas dėl dovanojimo sutarties sudarymo buvo pasiektas dar 2019 m. lapkričio 7 d. notariniu susitarimu (apeliantė įsipareigojo sudaryti dovanojimo sutartį), be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dovanojimo sandoris savo esme yra nesudėtingas sandoris, kuriam sudaryti ir suprasti jo esmę nereikalingos specialios žinios.

34. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad neatsižvelgta į tai, kad sutarties sudarymo dieną apeliantės sveikata buvo pašlijusi, jautėsi labai silpna. Pirmiausia pažymėtina, kad šiai aplinkybei pagrįsti apeliantė nepateikė įrodymų. Antra, apeliantės bloga savijauta nėra priežastiniame ryšyje su atsakovės neva naudojama apgaule (niekaip negali įtakoti apgaulės). Trečia, susitarimas dėl dovanojimo sutarties sudarymo buvo pasiektas dar 2019 m. lapkričio 7 d. notariniu susitarimu, todėl apeliantė turėjo laiko (18 dienų) įsivertinti dovanojimo sutarties galimas pasekmes, t. y. dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta staiga, pasinaudojus apeliantės neva bloga savijauta.

35. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad dovanojimo sutartį įkalbėjo sudaryti būtent atsakovė ir trečiasis asmuo (atsakovės sutuoktinis). Pažymėtina, kad įkalbinėjimai, prašymai sudaryti dovanojimo sutartį, nedaro įtakos jos galiojimui, jeigu nėra nustatomi tyčiniai nesąžiningi tai atliekančių asmenų veiksmai (apgaulė).

Dėl procesinės bylos baigties

36. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

37. Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 400 Eur atsakovei D. L. (už advokatės suteiktas teisines paslaugas - atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) ir 300 Eur trečiajam asmeniui U. L. (už advokatės suteiktas teisines paslaugas - atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui U. L., gim. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasEdvardas PaliokasJurgita Sujetienė