Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.2.1.; 1.1.4.5.1.; 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.11.; 1.1.10.1.; 1.2.18.4.; 1.2.29.1.1.; 1.2.29.6.; 2.1.7.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.7.; 2.2.4.3.; 2.4.6.1.; 2.4.6.5.1.

2024 m. balandžio 24 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo, nuteistųjų M. M. ir V. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 216 straipsnio 1 dalį (krautuvo ,,Mustang AL306“ legalizavimas) ir jam paskirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (disponavimas suklastotais krautuvo ,,Mustang AL306“ dokumentais) ir jam paskirta 50 MGL (750 Eur) (nurodoma taip, kaip yra nuosprendyje – teisėjų kolegijos pastaba) dydžio bauda.

V. N. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimai neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo.

– pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (krautuvo ,,Manitou MT1235S“ legalizavimas) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (disponavimas suklastotais krautuvo ,,Manitou 1235S“ dokumentais) ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas legalizuoti krautuvą „LS Mtron J27HST“) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (disponavimas suklastotais krautuvo „LS Mtron J27HST“ dokumentais) ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (traktoriaus ,,John Deere 3036E“ legalizavimas) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (disponavimas suklastotais traktoriaus ,,John Deere 3036E“ dokumentais) ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (krautuvo ,,Mustang AL 306“ legalizavimas) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (disponavimas suklastotais krautuvo ,,Mustang AL306“ dokumentais) ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (krautuvo „Schaffer 2034“ legalizavimas) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (disponavimas suklastotais krautuvo ,,Schaffer 2034“ dokumentais) ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

M. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi (nurodoma taip, kaip yra nuosprendyje – teisėjų kolegijos pastaba), dalinio sudėjimo būdu subendrintos tarpusavyje ir paskirta 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuosprendžiu M. M. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta galutinė – 4 (ketverių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 3 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2022 m gegužės 17 d. nuosprendžiu. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti – panaikinta ir iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė – suėmimas.

Taip pat M. M. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (traktoriaus ,,New Holland“ legalizavimas), BK 216 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (traktoriaus „John Deere 3036E“ legalizavimas ir disponavimas šio traktoriaus suklastotais dokumentais), BK 306¹ straipsnį (krautuvo ,,Mustang AL306“ gamyklinės lentelės suklastojimas), BK 300 straipsnio 1 dalį (disponavimas suklastotu traktoriaus ,,John Deere 5090R“ registracijos liudijimu), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

– pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (traktoriaus „John Deere 3036E“ legalizavimas) ir jam paskirta 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (disponavimas suklastotais traktoriaus ,,John Deere 3036E“ dokumentais) ir jam paskirta 50 MGL (750 Eur) (nurodoma taip, kaip yra nuosprendyje – teisėjų kolegijos pastaba) dydžio bauda.

V. Š. paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo.

Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. M. ir M. K. solidariai A. M. priteista 10 443,75 Eur turtinės žalos.

S. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. M. ir K. M. solidariai S. Š. priteista 8 500 Eur turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos.

T. G. civilinis ieškinys atmestas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Baudžiamoji byla dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (disponavimas suklastotais traktoriaus ,,John Deere 5090R“ dokumentais), BK 216 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (traktoriaus „John Deere 3036E“ legalizavimas bei disponavimas suklastotais dokumentais) bei BK 306¹ straipsnio 1 dalyje, perduota prokurorui imtis priemonių nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nustatyti.

Taip pat nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), BK 216 straipsnio 1 dalį, šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. M. ir M. K., veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą ir disponavo suklastotais dokumentais, t. y.: laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. kovo 14 d., siekdami nuslėpti ir įteisinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – krautuvą „Manitou MT 1235S“, kurio tikrasis identifikacinis numeris – (duomenys neskelbtini) ir jis 2015 m. pasisavintas iš UAB „A.“, žinodami, kad krautuvas įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus šio krautuvo identifikacinį (VIN) numerį į (duomenys neskelbtini) ir gamyklos lentelę, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pagaminus tariamai teisėtus, įgijimą patvirtinančius nuosavybės dokumentus – 2019 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 4 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, jog krautuvas „Manitou MT 1235S“ yra gautas iš teisėtos veiklos M. K. jį 2019 m. sausio 4 d. nusipirkus iš juridinio asmens „B.“ už 5 500 Eur, M. M. kartu su M. K. iki 2019 m. sausio 21 d. laikius, o 2019 m. sausio 21 d. M. K. pateikus šiuos dokumentus su krautuvu „Manitou MT 1235S“ Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui, krautuvas buvo įregistruotas M. K. vardu Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre (toliau – Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registras), suteikiant jam valstybinį numerį – (duomenys neskelbtini), išduodant registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to krautuvą „Manitou MT 1235S“ M. M. ir M. K. 2019 m. sausio mėnesį pardavė už 5 000 Eur V. J., 2019 m. sausio 22 d. Šakiuose pasirašant pirkimo‑pardavimo sutartį tarp M. K. ir V. J., krautuvo pirkėjui melagingai nurodė, kad jis gautas iš teisėtos veiklos ir taip legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – krautuvą „Manitou MT 1235S“, taip pat M. M. ir M. K. laikė žinomai netikrus dokumentus – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 4 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais M. M. ir M. K. padarė nusikaltimus, numatytus BK 216 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

2. M. M. ir V. Š., veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą ir disponavo suklastotais dokumentais, t. y.: laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. kovo 20 d., siekdami nuslėpti ir įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – ratinį traktorių „John Deere 3036E“, kurio tikrasis identifikacinis numeris – (duomenys neskelbtini) ir jis laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. 22 val. iki 2018 m. gegužės 15 d. 05.15 val. pagrobtas Danijoje, žinodami, kad šis ratinis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei tariamai teisėtus, įgijimą patvirtinančius nuosavybės dokumentus – 2019 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, jog ratinį traktorių „John Deere 3036E“ V. Š. 2019 m. sausio 14 d. pirko iš juridinio asmens „B.“ už 13 250 Eur, 2019 m. kovo 20 d. V. Š. šiuos dokumentus kartu su ratiniu traktoriumi „John Deere 3036E“ pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui ir ratinis traktorius „John Deere 3036E“ buvo įregistruotas V. Š. vardu Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, suteikiant jam valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), išduodant registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu M. M. ir V. Š. laikė žinomai netikrus dokumentus – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – ratinį traktorių „John Deere 3036E“. Šiais veiksmais M. M. ir V. Š. padarė nusikaltimus, numatytus BK 216 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

3. M. M. ir K. M., veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą ir disponavo suklastotais dokumentais, t. y.: laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 23 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., siekdami nuslėpti ir įteisinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – krautuvą „Schaffer 2034“, kurio tikrasis identifikacinis numeris – (duomenys neskelbtini) ir jis 2019 m. vasario 23 d. pagrobtas Danijoje, žinodami, kad šis krautuvas įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus krautuvo identifikacinį (VIN) numerį į (duomenys neskelbtini) ir gamyklinę lentelę, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pagaminus tariamai teisėtus, įgijimą patvirtinančius nuosavybės dokumentus – 2019 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 22 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, jog krautuvas „Schaffer 2034“ yra gautas iš teisėtos veiklos K. M. jį 2019 m. vasario 22 d. nusipirkus iš juridinio asmens „B.“ už 8 500 Eur, K. M. iki 2019 m. kovo 12 d. laikius, o 2019 m. kovo 12 d. dokumentus su krautuvu „Schaffer 2034“ pateikus Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui, krautuvas buvo įregistruotas K. M. vardu Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, suteikiant jam valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), išduodant registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną. Po to šį krautuvą M. M. ir K. M., veikdami bendrininkų grupe, 2019 m. kovo mėnesį pardavė už 14 000 Eur S. Š., 2019 m. gegužės 14 d. Pilviškių mstl., Vilkaviškio r. sav., pasirašant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį tarp K. M. ir S. Š., pirkėjui melagingai nurodė, kad krautuvas gautas iš teisėtos veiklos, ir taip jis (nurodoma taip, kaip yra nuosprendyje – teisėjų kolegijos pastaba) legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – krautuvą „Schaffer 2034“, taip pat laikė žinomai netikrus dokumentus – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 22 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais M. M. ir K. M. padarė nusikaltimus, numatytus BK 216 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

4. M. M., K. M. ir M. K., veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasikėsino legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą ir M. M. ir K. M. disponavo suklastotais dokumentais, t. y.: laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d., siekdami nuslėpti ir įteisinti traktorių „LS Mtron J27HST“, kurio tikrasis identifikacinis numeris – (duomenys neskelbtini) ir jis naktį iš 2019 m. vasario 9 d. į 2019 m. vasario 10 d. pagrobtas Danijoje, žinodami, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pagaminus tariamai teisėtus, įgijimą patvirtinančius nuosavybės dokumentus – 2019 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, jog traktorius „LS Mtron J27HST“ yra gautas iš teisėtos veiklos K. M. jį 2019 m. sausio 10 d. nusipirkus iš juridinio asmens „B.“ už 8 500 Eur, M. K. pargabeno traktorių į Lietuvą krovininiu automobiliu „IVECO 50C15V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o M. M. kartu su K. M. iki 2019 m. kovo 29 d. laikė šį traktorių su netikrais dokumentais V. Š. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, M. M. suradus šiam traktoriui apie nusikalstamą veiką nežinantį pirkėją M. P., kuriam M. M. melagingai nurodė, kad traktorius gautas iš teisėtos veiklos, 2019 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini), traktorius buvo parduotas M. P., perduoti netikri traktoriaus dokumentai, taip buvo ruošiamasi traktorių įregistruoti Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, ir taip pasikėsinta legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „LS Mtron J27HST“, taip pat M. M. ir K. M. laikė žinomai netikrus dokumentus – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2019 m. rugsėjo 5 d. poėmio metu traktorius „LS Mtron J27HST“ su suklastotu identifikaciniu numeriu ir netikrais dokumentais policijos pareigūnų buvo paimtas iš M. P. Šiais veiksmais M. M., K. M. ir M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, o M. M. ir K. M. taip pat padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

5. M. M. ir V. N., veikdami bendrininkų (nurodoma taip, kaip yra nuosprendyje – teisėjų kolegijos pastaba) su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą ir disponavo suklastotais dokumentais, t. y.: laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 9 d. iki 2019 m. birželio 10 d., siekdami nuslėpti ir įteisinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – krautuvą „Mustang AL 306“, kurio tikrasis identifikacinis numeris – (duomenys neskelbtini) ir jis laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 9 d. iki 2019 m. vasario 10 d. pagrobtas Danijoje, žinodami, kad šis krautuvas įgytas nusikalstamu būdu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei tariamai teisėtus, įgijimą patvirtinančius nuosavybės dokumentus – 2019 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, kad krautuvas „Mustang AL 306“ yra gautas iš teisėtos veiklos V. N. jį 2019 m. sausio 25 d. nusipirkus iš juridinio asmens „B.“ už 15 500 Eur, V. N. iki 2019 m. kovo 12 d. laikius, o 2019 m. kovo 12 d. pateikus šiuos dokumentus Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui kartu su krautuvu „Mustang AL 306“, krautuvas buvo įregistruotas V. N. vardu Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, suteikiant jam valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), išduodant registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to krautuvą „Mustang AL 306“ M. M. ir V. N., veikdami bendrininkų grupe, 2019 m. birželio mėnesį pardavė E. A. už 15 500 Eur, 2019 m. birželio 10 d. Vilkaviškyje pasirašant traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo‑pardavimo sutartį tarp V. N. ir E. A., taip šio krautuvo pirkėjui melagingai nurodė, kad krautuvas gautas iš teisėtos veiklos, ir taip legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – krautuvą „Mustang AL 306“, taip pat jis (nurodoma taip, kaip yra nuosprendyje – teisėjų kolegijos pastaba) suklastojo krautuvo „Mustang AL 306“ gamyklinę lentelę ir identifikacinį numerį, laikė žinomai netikrus dokumentus – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais M. M. ir V. N. padarė nusikaltimus, numatytus BK 216 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Nuteistojo V. N. gynėjas advokatas N. Strazdas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio dalį dėl V. N. nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį: išteisinti V. N. nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6.1. Gynėjo vertinimu, apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas prielaidų pagrindu. Nurodo, kad V. N. kaltė buvo išimtinai grindžiama aplinkybe, jog pas nuteistąjį rastas vogtas krautuvas „Mustang AL 306“, ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, kad V. N. vadinamas „Č.“, „Č.“, „K.“, o šiuos veiksmus atlikęs T. S. žinojo V. N. „Č.“ pravarde. Pažymi, kad bylos medžiagoje vienareikšmių įrodymų, kurie patvirtintų, jog V. N. buvo vadinamas telefoninių pokalbių metu užfiksuotomis pravardėmis, nėra. Pažymi, kad liudytojas T. S. 2023 m. kovo 14 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė negalintis pasakyti, jog V. N. žinojo, kad krautuvas yra vogtas. Gynėjo vertinimu, nei vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina, kad V. N. žinojo, jog jo turimas krautuvas yra vogtas, ir kad jis nusikaltimus padarė tyčia.

6.2. Gynėjo manymu, byloje apklausto liudytojo E. A. parodymai, jog jis buvo atvykęs pas V. N. automobilio dalių ir pamatė krautuvą, kurį nusprendė nusipirkti, patvirtina, kad V. N. nebuvo suinteresuotas parduoti krautuvą, jo liudytojui nesiūlė, kaip tai yra įprasta siekiant realizuoti vogtą daiktą. Nurodo, kad iš V. N. parodymų matyti, jog krautuvo jam reikėjo jo vykdomai veiklai. Pažymi, kad policijai paėmus krautuvą, V. N. grąžino E. A. pinigus, o tai, gynėjo vertinimu, patvirtina nuteistojo sąžiningumą. Nurodo, kad tyrimo metu paaiškėjus, jog krautuvas gali būti vogtas, V. N. savo iniciatyva sužinojo, kas yra daikto savininkas ir pakartotinai krautuvą nusipirko. Gynėjo vertinimu, kai nusikalstamu būdu gautas turtas yra konfiskuojamas ir už jį sumokama antrą kartą, pasipelnymo galimybių nebelieka. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie V. N. ryšį su M. M..

7. Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu ir priimti naują nuosprendį: išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei nukentėjusiųjų A. M. ir S. Š. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais; arba 2) nustačius, jog bylos duomenys patvirtina jo kaltę, neskirti su realiu laisvės atėmimu susijusios bausmės ir į bausmės laiką įskaityti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtą ir Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pakeistą atliktą bausmę.

7.1. Nuteistojo M. M. vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatliko duomenų, kuriais grindžiamas jam pareikštas kaltinimas, analizės, pažeidė baudžiamosios teisės principą in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Pažymi, kad nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje, nebuvo nurodyta jam taikomo baudžiamojo įstatymo (BK 216 straipsnio 1 dalis) redakcija, nors 2022 m. vasario 1 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XIV-699, keičiantis BK 216 straipsnio nuostatas. Apelianto vertinimu, tiksliai nenurodant taikomo teisės akto redakcijos buvo apribota jo galimybė žinoti, kuo yra kaltinamas. Nurodo, kad padėjimas kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių veikos pasekmių tik nuo 2022 m. vasario 1 d. buvo kriminalizuotas kaip alternatyvus veikos požymis. Mano, kad nuosprendyje nesant nurodytos taikomo baudžiamojo įstatymo redakcijos galima daryti išvadą, kad buvo taikyta redakcija, galiojusi nuosprendžio priėmimo metu, o tai pažeidžia lex retro non agit (įstatymai ir kiti teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios) principą ir yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas.

7.2. Pažymi, kad buvo kaltinamas veikęs bendrininkų grupe su M. K., V. Š., K. M., V. N. ir nenustatytais asmenimis, tačiau kaltinime nėra individualizuoti jo paties veiksmai, kurie sudarytų visus BK 216 straipsnio 1 dalies ar BK 300 straipsnio 1 dalies požymius. Nuteistojo teigimu, aplinkybė „laikė dokumentus ar daiktą kartu su kitu asmeniu“ reikalauja specifinio įrodinėjimo, turi būti nustatyta daikto ar dokumento laikymo vieta, tokios vietos sąsajos ne su vienu, o su keliais kaltinamaisiais. Nurodo, kad buvo kaltinamas „kartu su kitu asmeniu pardavęs turtą“, tačiau nebuvo įvardintas kaip pardavėjas. Pažymi, kad jokių pirkimo-pardavimo sutarčių nepasirašė ir kitokių veiksmų, būdingų pirkimo-pardavimo sandoriui, neatliko. Nurodo, kad bendrininkų grupės požymis yra bent du vykdytojai – asmenys, vykdantys objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, o jis tokių veiksmų neatliko.

7.3. Nuteistojo vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi mirusio asmens – liudytojo V. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, negretindamas šių parodymų su kitais baudžiamosios bylos duomenimis – A. M., S. V., B. K., nuteistųjų parodymais. Pažymi, kad proceso dalyviai neturėjo galimybės užduoti klausimų liudytojui V. J., o nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog asmens, kuriam kaltinamasis ar gynyba neturėjo galimybės užduoti klausimų, parodymais galima remtis tik kraštutiniu atveju, o nagrinėjamoje byloje tokių sąlygų nėra nustatyta. Nurodo, kad liudytojo V. J. parodymai, jog jis pirko krautuvą „Manitou“ sau, o vėliau pardavė A. M., nes transporto priemonė jam netiko, prieštarauja liudytojo A. M. teisme duotiems parodymams, jog jis pirko krautuvą už 12 600 Eur, dokumentuose nurodant, kad pirko už 5 000–5 500 Eur, o V. J. buvo tarpininkas. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kliūčių surengti akistatą su liudytoju V. J. ar vykdyti šio liudytojo apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau to nebuvo padaryta. Nurodo, kad nuosprendžio dalis „Dėl krautuvo „Manitou“ (parduoto V. J.) legalizavimo ir disponavimo suklastotais dokumentais“ sprendime nepagrįstai buvo kartojama kelis kartus.

7.4. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog dokumentų vertimu rūpinosi nuteistasis M. M.. Nurodo, kad tokia teismo išvada prieštarauja liudytojos S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotiems ir teisme patvirtintiems parodymams, jog į vertimų biurą 2019 m. kovo 8 d. versti buvo atnešti dokumentai dėl dviejų traktorių, dokumentai buvo N. ir M. pavardėmis, atnešti vienu kartu, to paties asmens, kurio duomenų nežino, 2019 m. kovo 13 d. buvo atnešti dokumentai M. pavarde, 2019 m. kovo 18 d. buvo atnešti dokumentai Š. pavarde, asmenų, kurie davė dokumentus, liudytoja neatsimena. Apelianto vertinimu, daryti vienareikšmę išvadą, kad dokumentus vertimui atnešė būtent jis, nėra galimybės. Pažymi, kad kalbėdamas telefonu nenurodė, kokiame vertimų biure yra, galėjo meluoti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė nusikalstamos turto kilmės sąsajų su jo veiksmais, nesiaiškino, kokia apeliantui nauda iš sandorių, kuriuos sudaro ne jis pats, o kiti asmenys.

7.5. Nuteistojo vertinimu, apygardos teismas jam skyrė per griežtą bausmę, teismo motyvai yra itin lakoniški. Pažymi, kad nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas yra nusikaltimas finansų sistemai, todėl, nuteistojo vertinimu, jį padaręs asmuo turėtų būti baudžiamas bauda, tokios rūšies bausmė ir buvo skirta kitiems nuteistiesiems. Nurodo, kad už disponavimą suklastotais dokumentais yra numatytos ne tik laisvės atėmimo, bet ir baudos, arešto bausmės, o teismai retai už šio nusikaltimo padarymą skiria realią laisvės atėmimo bausmę. Pažymi, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog teismas gali nepripažinti veikimo bendrininkų grupe asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tai teismo diskrecija. Apelianto teigimu, net ir konstatavus jo veiksmuose inkriminuotų nusikaltimų požymius, jo veiksmai turėtų būti laikomi antraeiliais.

7.6. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas jam paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, neatsižvelgė į tai, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi Nr. T-505-610/2023 pakeitė (sušvelnino) bausmę, paskirtą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo. Nurodo, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti į tai, kad baudžiamasis procesas jo atžvilgiu truko ilgai, virš 4 metų, ir skirti švelnesnę bausmę.

7.7. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiųjų A. M. ir S. Š. pareikštus civilinius ieškinius. Pažymi, kad teismas pažymėjo, jog S. Š. neteisingai nurodė krautuvo kainą ir sumažino jo prašomą sumą, tačiau A. M. civilinį ieškinį tenkino visa apimtimi. Nurodo, kad A. M. turėtų reikšti civilinį ieškinį krautuvo „Manitou MT 125S“ pardavėjui V. J. ar jo teisių perėmėjams. Nuteistojo vertinimu, A. M. veikla yra galimai neskaidri ir nesąžininga, kadangi jis, kaip fizinis asmuo, pirko krautuvą ir išnuomojo jį UAB „T.“, o ši įmonė yra tiesiogiai susijusi su A. M.. Nurodo, kad pagal įrangos nuomos sutartį tarp A. M. ir UAB „T.“ ir sutarties šalių patvirtintą sąmatą, ne A. M., o UAB „T.“ atliko ir apmokėjo remonto darbus, todėl A. M. buvo nepagrįstai priteistos remonto išlaidos. Nurodo, kad už abi sutarties šalis pasirašė A. M..

8. Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo ir priimti naują nuosprendį: išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8.1. Nuteistojo vertinimu, apygardos teismas netinkamai taikė BPK 20 straipsnio nuostatas, pažeidė BPK 305 straipsnio 1–5 dalių reikalavimus. Pažymi, kad viso baudžiamojo proceso metu jis nuosekliai teigė nežinojęs, jog traktorius yra vogtas, o dokumentai – suklastoti. Nurodo, kad traktorių nusipirko iš R. C., su juo nesudarė pirkimo‑pardavimo sutarties, nes dokumentuose buvo parašyta, kad perka tiesiogiai iš užsienio įmonės. Nuteistojo teigimu, jis su M. M. traktoriaus įsigijimo klausimais nebendravo. Pažymi, kad elgėsi su traktoriumi kaip sąžiningas įgijėjas, registravo Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, laikė asmeninėje sodyboje, įsigijo priedų – frontalinį kaušą ir žoliapjovę. Nurodo, kad jo parodymai nebuvo paneigti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmos instancijos teisme.

8.2. Nurodo, kad apygardos teismas neaprašė įrodymų, kuriais grindžia nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, teismo išvada, jog V. Š. veikė kartu su M. M., yra deklaratyviai iš kaltinimo nurašyta aplinkybė. Pažymi, kad teismas išvadą, jog V. Š. ir M. M. siejo artimas bendravimas, padarė įvertinęs ne V. Š., o kitų asmenų telefoninius pokalbius, kurių laikotarpis yra nesusijęs su kaltinime nurodomu nusikalstamų veiksmų laikotarpiu. Nuteistojo vertinimu, net ir konstatavus asmenų bendravimą, šie duomenys jo kaltės nei patvirtina, nei paneigia, kadangi nėra duomenų, jog toks bendravimas buvo susijęs su nusikalstamomis veikomis. Pažymi, jog kaltinamieji nebuvo apklausti, ar telefoniniuose pokalbiuose minimas „V.“ yra kaltinamasis V. Š., ar kitas asmuo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje apygardos teismas nurodė, jog nebuvo nustatyta, kokiu būdu buvo įgytas traktorius.

8.3. Nurodo, kad aplinkybę, jog jis negalėjo žinoti, kad traktorius užvaldytas neteisėtu būdu, pagrindžia nuo traktoriaus vagystės iki įregistravimo Lietuvoje praėjęs laikotarpis, trukęs beveik metus, tai, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. kratos metu traktorius buvo su priedais, kurių nebuvo jo vagystės metu, taip pat tai, kad specialisto išvada buvo konstatuota, jog traktoriaus VIN numeris suklastotas, ir nenustatyta, koks buvo jo originalus numeris. Nuteistojo vertinimu, teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė liudytojo A. J. parodymams, jog V. Š. pakartotinai lankėsi jo darbo vietoje ir teiravosi, ar dokumentai negalėtų dingti. Nurodo, kad šis užduotas klausimas buvo susijęs su siekiu išsaugoti traktoriaus priedus. Pažymi, kad liudytojas A. J. buvo pakartotinai apklaustas teisme, tam, kad patvirtintų nuteistojo jam nurodytas aplinkybes, o tai, apelianto vertinimu, kelia abejones dėl teismo nešališkumo.

8.4. Nuteistasis kelia klausimą, ar šioje baudžiamojoje byloje nėra susiduriama su dirbtiniu kaltinimu, ar vadovaujamasi legalumo, proporcingumo, baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, principais, ar jo veiksmai siekia baudžiamajai atsakomybei būtiną pavojingumo laipsnį, kadangi už teisingų duomenų registravimą atsakinga institucija tik formaliai atlieka savo darbą, vykdo tik statistinį duomenų suvedimą, tuo pagrindu išduoda registracijos liudijimą, pažymintį, jog transporto priemonė registruota Lietuvos Respublikoje ir jai suteikiami valstybiniai numeriai. Pažymi, kad byloje apklaustas liudytojas A. J. patvirtino, jog V. Š. teiravosi, ar jo teikiami dokumentai yra pakankami traktoriaus registracijai, liudytojas buvo nuvykęs į registruojamo traktoriaus laikymo vietą ir tikrino transporto priemonės identifikavimo numerius, dokumentus ir jų pagrindu traktorių užregistravo kaip teisėtą.

8.5. Nuteistojo manymu, jo veiksmai buvo nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi disponavimas suklastotais dokumentais turėtų būti vertinamas kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis, kadangi be suklastotų dokumentų nusikaltimo padarymas būtų neįmanomas. Nurodo, kad jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 304 straipsnio 1 dalį, kaip melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą .

9. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistųjų V. N., M. M. ir V. Š. gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė – skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. M. ir V. Š. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistojo V. N. gynėjo advokato N. Strazdo – atmetamas.

10. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

11. Nuteistojo V. N. gynėjas advokatas N. Strazdas prašo jo ginamojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nurodo, kad V. N. kaltė yra grindžiama prielaidomis ir byloje apklausto tyrėjo T. S. subjektyviais teiginiais apie nuteistojo galimą pravardę, nėra surinkta jokių duomenų apie nuteistojo bendravimą su M. M.. Gynėjo teigimu, V. N. nežinojo, jog jo įsigytas krautuvas „Mustang AL306“ yra vogtas, neskatino liudytojo E. A. įsigyti šią transporto priemonę, liudytojas tą padarė savo noru, pažymi, kad V. N., sužinojęs apie krautuvo „Mustang AL306“ neteisėtą kilmę grąžino E. A. jo sumokėtus pinigus bei papildomai už krautuvą sumokėjo jo ankstesniam savininkui.

12. Nuteistasis M. M. prašo jį išteisinti ir nukentėjusiųjų A. M. ir S. Š. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais, nurodo, jam pareikštiems kaltinimams trūksta aiškumo ir detalumo, jis kaltintas veikęs bendrininkų grupe, tačiau nėra individualizuoti jo paties veiksmai, nėra aišku, kokia baudžiamojo įstatymo redakcija buvo taikoma, taip apribota jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas. M. M. teigimu, jis suklastotų dokumentų nelaikė, transporto priemonių pirkimo‑pardavimo sandorių nesudarė, o net ir nustačius nusikalstamų veikų požymius, jo veiksmai būtų laikomi antraeiliais. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi mirusio asmens – liudytojo V. J. – parodymais, kurie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Konstatavus, jog jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuteistasis M. M. prašo atsižvelgti į ilgą proceso trukmę, jo indėlį nusikaltimų padarymui ir skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

13. Nuteistasis V. Š. prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nurodo, kad nežinojo, jog traktorius „John Deere 3036E“ yra vogtas ir jo dokumentai suklastoti, elgėsi kaip sąžiningas įgijėjas – registravo transporto priemonę valstybiniame registre, laikė asmeninėje sodyboje, įsigijo priedų, pažymi, kad su kitu nuteistuoju M. M. traktoriaus įgijimo klausimais nebendravo. Apelianto vertinimu, jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi disponavimas suklastotais dokumentais turėtų būti vertinamas kaip vienas iš atliekamų veiksmų legalizuojant nusikalstamu būdu gautą turtą, mano, kad jo atlikti veiksmai atitinka BK 304 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. V. Š. pažymi, jog liudytojas A. J. buvo pakartotinai kviečiamas į teisiamąjį posėdį, o tai, V. Š. vertinimu, kelia abejonių dėl galimo teismo šališkumo.

14. Skundžiamu Kauno apygardos 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu M. K. ir K. M. taip pat buvo pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį. Šiose dalyse nuosprendis neskundžiamas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad M. M. apygardos teismo buvo pripažintas kaltu nusikalstamas veikas padaręs veikdamas kartu su M. K. ir K. M., ir teisėjų kolegija vertina jo nuteisimo pagrįstumą, šiame nuosprendyje pasisakoma ir dėl kai kurių nuteistųjų M. K. ir K. M. teisinei atsakomybei reikšmingų aplinkybių.

15. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo V. N. gynėjo advokato N. Strazdo, nuteistųjų V. Š. ir M. M. apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad apygardos teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai ir nešališkai ištyrė aplinkybes, susijusias su nuteistojo V. N. nusikalstamais veiksmais legalizuojant nusikalstamu būdu gautą krautuvą „Mustang AL306“ ir laikant suklastotus šios transporto priemonės dokumentus, nuteistojo V. Š. veiksmais legalizuojant traktorių „John Deere 3036E“ ir disponuojant suklastotais jo dokumentais ir nuteistojo M. M. veiksmais legalizuojant krautuvus „Manitou MT1235S“, „Schaffer 2034“ ir „Mustang AL306“ bei pasikėsinant legalizuoti traktorių „LS Mtron J27HST“ ir disponuojant krautuvų „Schaffer 2034“ ir „Mustang AL306“ suklastotais dokumentais. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, susijusių su šių nusikaltimų įrodytumu, matyti, kad teismo išvados buvo grindžiamos ne selektyviais duomenimis, kaip nurodoma apeliaciniuose skunduose, o surinktų įrodymų visuma, tam buvo įvertinti tiek nuteistuosius V. N., V. Š. ir M. M. kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje, ir juos išanalizavęs pirmosios instancijos teismas nurodė aiškius, detalius motyvus, kuriais vadovaudamasis vienais iš įrodymų grindė savo išvadas apie nuteistųjų kaltumą, o kitus atmetė, kaip nepagrįstus. Nors nuteistiesiems nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, tai nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu, kadangi byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Atsižvelgiant į tai, šios Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio dalys paliekamos nepakeistos.

16. Vis dėlto, teismų instancinės sistemos paskirtis yra ne tik nagrinėti proceso dalyvių pateiktus skundus dėl žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų, bet ir ištaisyti teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo ar teisės taikymo klaidas, kurias padarė žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (tiek apkaltinamajame, tiek išteisinamajame) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui pagrįsti (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Pripažindamas asmenį kaltu padarius BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytą nusikalstamą veiką teismas privalo nustatyti šios veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Teismas negali palikti abejonių dėl asmens kaltumo. Išvados, kurių nėra galimybės pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo būdu gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais, t. y. kurios grindžiamos iš esmės tik prielaidomis, negali būti pripažįstamos pagrįstomis. Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.

17. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, susijusius su traktoriaus „John Deere 3036E“ legalizavimu bei krautuvo „Manitou MT1235S“ ir traktorių „John Deere 3036E“ ir „LS Mtron J27HST“ suklastotų dokumentų laikymu, pritaria nuteistojo M. M. apeliacinio skundo teiginiams, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, jog M. M. padarė nurodytus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje teismo nurodyti motyvai, susiję su M. M. kaltės pagrindimu, nesudaro loginės, nuoseklios ir nenutrūkstamos faktų grandinės, neabejotinai įrodančios, jog jis apskritai dalyvavo padarant inkriminuotus nusikaltimus, teismo išvados grindžiamos vien tik prielaidomis. Teismo nurodytos aplinkybės – nuteistojo M. M. kalbėjimas su kitais asmenimis apie tam tikrą asmenį, vardu „V.“, nenustačius, ar tai yra V. Š., duomenys, jog M. M. 2019 m. kovo 8 d. ėjo į vertimų biurą, kai nenustatyta, kada atnešti dokumentai, susiję su M. K., o dokumentai, susiję su K. M. (traktorius „LS Mtron J27HST“), vertimui buvo atnešti tik 2019 m. kovo 13 d. ir dokumentai, susiję su V. Š., buvo atnešti tik 2019 m. kovo 18 d., nėra pakankamos neginčijamoms išvadoms apie M. M. kaltumą legalizuojant nusikalstamu būdu gautą traktorių „John Deere 3036E“ pagrįsti ir disponuojant suklastotais dokumentais, o asmens kaltė negali būti preziumuojama. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra naikintinas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis.

18. Taip pat teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio dalį, susijusią su nuteistiesiems taikomo baudžiamojo įstatymo redakcija, teismui rezoliucinėje dalyje nenurodant, kad buvo taikoma anksčiau galiojusi BK 216 straipsnio 1 dalies redakcija (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija), konstatuoja, jog tokiu būdu proceso dalyviai buvo klaidinami dėl jiems pareikšto kaltinimo ir šis pažeidimas privalo būti ištaisytas, todėl teisėjų kolegija patikslina Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį.

Dėl taikomo baudžiamojo įstatymo redakcijos

19. BK 3 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinti baudžiamojo įstatymo galiojimo principai, pagal kuriuos veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi.

20. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. K., M. M., V. Š., V. N. ir K. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. Šiuo laikotarpiu galiojusi BK 216 straipsnio 1 dalies redakcija (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) numatė, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, toks asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.

21. Nuosprendžio priėmimo metu (2023 m. rugpjūčio 25 d.) galiojanti BK 216 straipsnio 1 dalies redakcija (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-699 redakcija, įsigaliojusi 2022 m. vasario 1 d.) numato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą arba padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių įgijo turtą, jį valdė, naudojo ar perdavė kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje, toks asmuo yra baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.

22. Palyginus aukščiau nurodytų skirtingų baudžiamojo įstatymo redakcijų turinį matyti, kad nuo 2022 m. vasario 1 d. nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu taip pat laikomi asmens atliekami veiksmai, siekiu padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių veikos pasekmių, o kiti nusikalstamos veikos požymiai ir už ją numatomos sankcijos išliko nepakitę. Kaip jau minėta, grįžtamąją galią turi tik asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, tuo tarpu 2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV‑699 redakcija negali būti laikoma lengvinančia nuteistųjų M. K., M. M., V. Š., V. N. ir K. M. teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje turėjo būti taikoma nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų metu galiojusi baudžiamojo įstatymo redakcija – 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-504/2010 išaiškino, kad tais atvejais, kai nusikaltimo padarymo metu ir teismo sprendimo priėmimo metu galiojusios baudžiamojo įstatymo redakcijos skyrėsi, teismas turi nuosprendžio aprašomojoje dalyje motyvuoti savo sprendimą, pagal kokią įstatymo redakciją asmuo pripažįstamas kaltu. Jei teismas, remdamasis BK 3 straipsnio 1 dalimi, veiką kvalifikuoja pagal nusikaltimo metu galiojusią, tačiau sprendimo metu negaliojančią įstatymo redakciją, jis nuosprendžio rezoliucinėje dalyje privalo nurodyti taikomo įstatymo redakciją.

24. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad Kauno apygardos teismas procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad M. K., M. M., V. Š., V. N. ir K. M. pripažįstami kaltais ir nuteisiami pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, nenurodant nuorodos į taikomo teisės akto redakciją, kas, remiantis aukščiau aptartu kasacinio teismo išaiškinimu, bei loginiu požiūriu (teismui nenurodant, kad taikoma ankstesnė teisės akto redakcija, manytina, kad taikoma šiuo metu galiojanti redakcija), leidžia manyti, kad M. K., M. M., V. Š., V. N. ir K. M. buvo nuteisti pagal aktualią baudžiamojo įstatymo redakciją. Tuo tarpu nuosprendžio motyvuojamoje dalyje (40 l.) pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiasi nusikalstamų veikų metu galiojusia baudžiamojo įstatymo redakcija – 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija, taip pat citavo būtent šios baudžiamojo įstatymo redakcijos BK 216 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Taigi nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse yra nurodomos skirtingos baudžiamojo įstatymo redakcijos, kas kelia neaiškumų, pagal kurį BK reguliavimą yra nuteisti kaltinamieji byloje. Šį procesinio sprendimo trūkumą apeliaciniame skunde kvestionuoja ir nuteistasis M. M., nurodydamas, kad apygardos teismas galimai pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai), lex retro non agit (įstatymai ir kiti teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios) principus, taip pat nesilaikė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo M. M. apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi apygardos teismo nuosprendį visumoje, konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o nustatytas procesinio sprendimo rengimo trūkumas yra laikytinas rašymo apsirikimu, o ne esminiu BPK pažeidimu. Pažymėtina, kad teismo priimamas galutinis procesinis sprendimas – nuosprendis ar nutartis – yra vientisas dokumentas, kurio rezoliucinė dalis yra grindžiama motyvuojamoje dalyje išdėstytais argumentais, todėl teismo išvados, esančios nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, negali būti vertinamos atsietai nuo likusio procesinio sprendimo turinio. Bylą perduodant į teismą su kaltinamuoju aktu (2021 m. gruodžio 21 d.) (17 t., b. l. 126) vis dar galiojo senoji BK 216 straipsnio 1 dalies redakcija (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII‑702 redakcija), bylos teisminio nagrinėjimo metu proceso dalyviai nekėlė klausimo dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo taikymo galimumo. Kaip jau nurodyta anksčiau, iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad apygardos teismas, pripažindamas nuteistuosius kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir juos išteisindamas, rėmėsi veiksmų padarymo metu galiojusia teisės akto redakcija, tą nurodė motyvuose, ši aplinkybė nenurodyta tik nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis procesinio sprendimo trūkumas nekeičia nuosprendžio esmės, jis gali būti ištaisomas apeliacinės instancijos teismo, atliekant patikslinimą, todėl nelaikytinas pagrindu naikinti nuosprendį kaip nepagrįstą. Nėra pagrindo manyti, kad nuteistieji M. K., M. M., V. Š., V. N. ar K. M. nežinojo, pagal kokią teisės akto redakciją yra kaltinami, ar kad kokiu nors būdu buvo suvaržyta jų teisė į aiškų kaltinimą.

Dėl V. N. veiksmų vertinimo

26. Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) asmuo yra baudžiamas už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą. Šios teisės normos paskirtis – apsaugoti valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti nusikalstamu būdu įgytą turtą legalioje apyvartoje. Baudžiamosios atsakomybės už tokius veiksmus nustatymas nacionalinėje baudžiamojoje teisėje ir jos taikymas siejami su Lietuvos valstybės tarptautiniais įsipareigojimais, kylančiais iš 2001 m. birželio 26 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2001/500/TVR dėl pinigų plovimo, nusikaltimo priemonių ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų nustatymo, paieškos, įšaldymo, areštavimo ir konfiskavimo, 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo, 2005 m. gegužės 16 d. Europos Tarybos konvencijos dėl nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, paieškos, arešto ir konfiskavimo bei terorizmo finansavimo, 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis nuostatų. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, būtina nustatyti: 1) turto nusikalstamą kilmę; 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, sandorio sudarymą, turto naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad turtas gautas iš teisėtos veiklos). Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismams suteikta plati diskrecija spręsti, kokiais bylos duomenimis turi būti grindžiamas legalizuoto turto ryšys su nusikalstamomis veiklomis ir ar tų duomenų pakanka nusikalstamai turto kilmei konstatuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-70-788/2024). Vieni iš galimų požymių, leidžiančių teismui manyti, kad turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, yra asmenų nesugebėjimas pagrįsti teisėtą turto kilmę, disponavimas suklastotais turto kilmę patvirtinančiais dokumentais, nustatytos tam tikros tokio turto identifikacinių numerių ar kitų jų autentiškumą patvirtinančių duomenų modifikacijos ir pan.

27. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba aiškiai netikrą ar aiškiai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-1073/2018, Nr. 2K-198-689/2019, Nr. 2K-83-648/2020).

28. Skundžiamu nuosprendžiu V. N. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad veikdamas kartu su M. M. ir nenustatytais asmenimis, siekdamas nuslėpti ir įteisinti nusikalstamu būdu įgytą krautuvą „Mustang AL 306“, nenustatytiems asmenims suklastojus ir pagaminus netikrą transporto priemonės registracijos liudijimą bei tariamai teisėtus krautuvo įgijimo dokumentus, kuriuose įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, kad V. N. šį krautuvą 2019 m. sausio 25 d. įgijo iš „B.“, V. N. šiuos dokumentus pateikė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui ir krautuvas buvo įregistruotas jo vardu, suteikiant valstybinį numerį ir registracijos liudijimą, po ko M. M. ir V. N. krautuvą pardavė E. A. ir taip legalizavo šį nusikalstamu būdu įgytą turtą bei laikė žinomai netikrus dokumentus – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

29. V. N. gynėjas prašo jo ginamąjį išteisinti, nurodo, kad nuteistojo kaltė buvo grindžiama prielaidomis, tačiau tokius argumentus paneigia skundžiamo nuosprendžio turinys. Iš pirmosios instancijos teismo išvadų matyti, kad nuteistojo V. N. kaltė dėl nusikaltimų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII‑702 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo laikyta įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma: iš dalies paties nuteistojo V. N. elgesiu (tuo, kad nuteistasis, būdamas gana jauno amžiaus, negalėjo nurodyti, kurioje vietoje apžiūrėjo krautuvą, jo tikslios kainos, ar transporto priemonė turėjo priedų, tuo, kad nuteistasis neturėjo išlikusių krautuvą pardavusio asmens duomenų, jo neieškojo), 2019 m. sausio 25 d. krautuvo pirkimo iš „B.“ sąskaitos faktūros duomenimis (joje nurodoma, kad krautuvas įsigytas 2019 m. sausio 25 d., nors buvo pavogtas Danijoje tik 2019 m. vasario 9–10 d., taigi sąskaitos faktūros išrašymo metu krautuvo dar nebuvo Lietuvoje ir V. N. negalėjo jo apžiūrėti ir įsigyti), specialisto išvada Nr. 11-2082(19), 11-2378 (19) (nustatyta, kad krautuvo registracijos liudijimas yra netikras ir pagamintas tokiu pat būdu kaip ir kitos šioje byloje vertinamos žemės ūkio technikos dokumentai), liudytojo T. S. parodymais (liudytojo žiniomis, V. N. buvo vadinamas „Č.“ pravarde, o tokia pravardė buvo užfiksuota liudytojui vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę), elektroninių ryšių tikslais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo metu gautais duomenimis (užfiksuotų telefoninių pokalbių metu buvo kalbama apie geltonos spalvos daiktą, kurį turėjo V. N. ir perregistravo kitam asmeniui), fotonuotraukomis (M. M. gyvenamojoje vietoje buvo užfiksuotas krautuvas su lipdukais ir dėvėjimo požymiais, sutampančiais su esančiais ant V. N. krautuvo). Teismas nuosprendyje detaliai pasisakė, kodėl šie bylos duomenys sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad V. N. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir yra dėl jų kaltas, tad nėra pagrindo konstatuoti, jog teismo motyvai yra lakoniški.

30. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad tiek tiesioginiai įrodymai, kurie patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, tiek netiesioginiai įrodymai, kurie pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą ir įrodinėtinas aplinkybes, turi įrodomąją vertę byloje. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, jei jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, Nr. 2K‑343‑719/2018, Nr. 2K-125-511/2019).

31. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje turimais duomenimis, krautuvas „Mustang AL 306“ 2019 m. vasario 9–10 d. buvo pavogtas Danijoje, o krautuvo dokumentai – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 25 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) – suklastoti, tačiau nebuvo nustatyta, kad nuteistieji yra kokiu nors būdu susiję su šiais nusikalstamais veiksmais, taip pat, kada ir kokiu būdu krautuvas buvo atgabentas į Lietuvos Respubliką, kas ir kaip suklastojo žemės ūkio technikos dokumentus, o krautuvą savo vardu valstybiniame registre įregistravęs ir taip legalizavęs bei suklastotus krautuvo dokumentus laikęs nuteistasis V. N. viso baudžiamojo proceso metu neigė žinojęs apie transporto priemonės nusikalstamą kilmę ir dokumentų netikrumą, taigi nėra nustatyta jo kaltę dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo ir disponavimo suklastotais dokumentais patvirtinančių tiesioginių įrodymų. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie laikytini netiesioginiais įrodymais, pagrindžiančiais nuteistojo V. N. kaltę.

32. Apklausiamas apie krautuvo „Mustang AL306“ įgijimo aplinkybes nuteistasis V. N. nurodė, kad pirko transporto priemonę iš nepažįstamo žmogaus, apie krautuvą sužinojo iš internete rasto skelbimo, nuvažiavo, apžiūrėjo, paliko rankpinigius, krautuvą jam atvežė tik vėliau, sutartį sudarė su kažkokia užsienio įmone, ar krautuvą jam parodęs asmuo buvo įmonės atstovas, nežino. Krautuvo pirkimo sąskaita faktūra buvo rasta atliekant kratą V. N. namuose – 2019 m. sausio 25 d. sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad V. N. iš bendrovės „B.“ nusipirko krautuvą „Mustang AL306“ (9 t., b. l. 150). Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad krautuvas „Mustang AL306“ tik 2019 m. vasario 9–10 d. buvo pagrobtas Danijoje. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti dvi alternatyviais išvadas: 1) nuteistasis V. N. suteikė savo asmens duomenis nenustatytam asmeniui ir šie duomenys buvo panaudoti sudarant krautuvo „Mustang AL306“ pirkimo-pardavimo sutartį atgaline data, tačiau V. N. manė taip įgyjantis teisėtu būdu valdomą transporto priemonę; arba 2) krautuvo pirkimo sandoris su užsienio bendrove „B.“ ar kitu nenustatytu asmeniu apskritai nebuvo sudarytas, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenys neatspindi tikrojo šalių susitarimo, buvo sudarytas tariamasis sandoris ir V. N. veiksmus su krautuvu „Mustang AL306“ (savo tapatybės duomenų suteikimas nenustatytam asmeniui krautuvo dokumentų klastojimui, transporto priemonės įregistravimas valstybiniame registre) atliko tik siekdamas kitiems asmenims palengvinti pavogtos žemės ūkio technikos legalizavimą.

33. Būtent šių versijų patikrinimui yra reikšmingi byloje esantys elektroninių ryšių tikslais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo duomenys. 2020 m. rugsėjo 7 d. priede Nr. 64-IL-13172 prie elektroninių ryšių tikslais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2019 m. birželio 8 d. kitas nuteistasis nagrinėjamoje byloje – M. M. – pokalbio su E. V. metu liepia jam sustoti pas „Č.“, kadangi pas jį yra geltonas daiktas, ir liepti perrašyti šį daiktą savo draugui, kad daiktas būtų registruotas kitoje vietoje. M. M. E. V. nurodo girdėjęs, kad šiuo metu šio „Č.“ turimo geltono daikto ieško policijos pareigūnai, pažymi, kad yra išlikę identiški duomenys ir jei bus patikrinta duomenų bazėje, ras pas „K.“, užsimena, kad yra ieškoma kažkokio „Mustango“ Vokietijoje (14 t., b. l. 41–42). Šie pokalbio metu užfiksuoti duomenys atitinka ikiteisminio tyrimo eigą. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolės) prokuroras G. Š. 2019 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į teismą prašymu leisti atlikti kratą V. N. gyvenamojoje vietoje, prokuroras teismui nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, jog Danijoje buvo pavogtas krautuvas „Mustang AL306“, kuris įregistruotas V. N. vardu ir yra jo naudojamas (9 t., b. l. 136–137). 2019 m. rugsėjo 5 d. atliktos kratos metu šie prokuroro teismui nurodyti duomenys pasitvirtino, krautuvas „Mustang AL306“ buvo rastas V. N. namuose (9 t., b. l. 142–147), iš transporto priemonės aprašo matyti, kad ji yra geltonos spalvos (9 t., b. l. 156). Taigi V. N. namuose buvo rastas geltonos spalvos daiktas, kuris buvo ieškomas teisėsaugos pareigūnų ir yra „Mustang“ firmos, kaip ir M. M. ir E. V. telefoninio pokalbio metu aptariamas asmens, pravarde „Č.“, turimas daiktas – geltonas, „Mustang“ firmos, ieškomas pareigūnų.

34. 2019 m. birželio 15 d. telefoninio pokalbio metu M. M. ir E. V. kalba apie tai, kad „Č.“ pakeitė turimo daikto teisinę padėtį – M. M. klausia E. V., ar šis buvo pas „Č.“ ir ar pasakė jam, kad nebijotų, o E. V. jam atsako, kad „Č.“ jau „persimetė ant kažko“ (14 t., b. l. 46–47). Šis pokalbis atitinka tuo metu V. N. atliktus veiksmus – iš bylos duomenų matyti, kad praėjus vos kelioms dienoms po M. M. ir E. V. 2019 m. birželio 8 d. telefoninio pokalbio, jau 2019 m. birželio 10 d. krautuvas „Mustang AL306“ V. N. perregistruojamas kitam asmeniui – E. A. (Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenys (10 t., b. l. 2). Krautuvą iš V. N. įsigijęs liudytojas E. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog V. N. yra jo pažįstamas, parodė turimą krautuvą, pasakė, kad planuoja transporto priemonę parduoti, liudytojas daiktu susidomėjo ir įsigijo. Taigi tiek M. M. ir E. V. pokalbių metu minimas asmuo „Č.“, „Č.“ 2019 m. birželio 8 d. – 2019 m. birželio 15 d. laikotarpiu yra įspėjamas, kad jam būtina perregistruoti turimą geltoną daiktą ir tą padaro, tiek V. N. 2019 m. birželio 10 d. (kas patenka į nurodytą laikotarpį) priima sprendimą parduoti turimą geltoną krautuvą savo pažįstamam E. A..

35. Atkreiptinas dėmesys, jog nepaisant to, kad krautuvas „Mustang AL306“ V. N. buvo perrašytas liudytojo E. A. vardu, iš bylos aplinkybių matyti, jog asmenys susitarė, kad transporto priemonė bus perduota tik žiemą ir liko pas V. N., tą apklausų metu patvirtino tiek nuteistasis V. N., tiek liudytojas E. A.. Analogiškos aplinkybės apie asmenį „Č.“ buvo užfiksuotos 2019 m. birželio 15 d. telefoninio pokalbio tarp M. M. ir E. V. metu – E. V. pasakoja, kad „Č.“ „persimetė ant kažko, bet numetęs ant kiemo tvarkingai laiko ją“, M. M. jo klausia, ar „Č.“ patenkintas, į ką E. V. atsako, kad taip, bet „Č.“ reikėtų kabinos (14 t., b. l. 47). Taigi V. N. po krautuvo perregistravimo E. A. toliau naudojosi transporto priemone, o telefoninių pokalbių metu minimas asmuo, pravarde „Č.“, laiko kažkokį daiktą savo kieme, yra juo patenkintas, tačiau jam dar reikia kabinos, kas leidžia manyti, kad kalbama apie tam tikrą transporto priemonę.

36. Nuteistasis V. N. neigia, kad M. M. ir E. V. telefoniniai pokalbiai yra apie jį, pažymi, kad nėra vadinamas „Č.“, „K.“, „Č.“ pravardėmis, tačiau tokius nuteistojo paaiškinimus paneigia bylos medžiaga. Kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikęs pareigūnas T. S., apklausiamas apygardos teisme nurodė, kad ,,Č.“, ,,Č.“, ,,K.“ telefoninių pokalbių metu įvardijamas būtent V. N., liudytojas anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) ir iš kitų tyrimų žinojo V. N. kaip asmenį, vadinamą ,,Č.“ pravarde, nurodė, kad V. N. gyvena tame pačiame rajone, o daugelis jo gyventojų V. N. pažįsta pravarde „Č.“. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų (išskyrus nuteistojo V. N. paaiškinimus), kurie leistų abejoti liudytojo T. S. nurodomų aplinkybių patikimumu, iš bylos medžiagos matyti, kad jis apklausų metu buvo įspėtas BPK nustatyta tvarka dėl jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekė duoti teisingus parodymus, jo nurodytas aplinkybes patvirtina 2019 m. birželio 19 d. telefoninis pokalbis tarp M. M. ir E. V., kurio metu E. V. pasakoja, kad „Č.“ turi ūkį, žuvų, danielių (14 t., b. l. 44), o apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. N. patvirtino, jog savo ūkyje augina tauriuosius elnius, todėl apygardos teismas pagrįstai liudytojo T. S. parodymais vadovavosi kaip patikimais.

37. Iš šių aukščiau aptartų duomenų laikytina nustatyta tokia įvykių seka: V. N. iš nenustatyto asmens įsigyja krautuvą „Mustang AL306“, suteikia savo asmens duomenis suklastotų dokumentų parengimui, kuriuose nurodyta data neatitinka tikrosios transporto priemonės pirkimo datos ir pagal kurią nuteistasis krautuvą perka ne iš tam tikro privataus asmens, o iš jam nežinomos užsienio bendrovės, tačiau priima šiuos dokumentus ir nuneša į savivaldybę transporto priemonės registravimui valstybiniame registre. 2019 m. birželio 8 d. kitas nuteistasis byloje – M. M. – įpareigoja E. V. nuvažiuoti pas V. N. ir perspėti jį, kad perregistruotų turimą krautuvą „Mustang AL306“ kitam asmeniui, pvz. draugui, kad jo nerastų tyrėjai pagal valstybinių registrų duomenis. Praėjus kelioms dienoms, V. N. 2019 m. birželio 10 d. perregistruoja krautuvą „Mustang AL306“ savo pažįstamam E. A., tačiau transporto priemonę pasilieka savo naudojimui iki žiemos ir E. A. dėl neaiškių priežasčių su tuo sutinka. 2019 m. birželio 10 d. – 2019 m. birželio 15 d. laikotarpiu, t. y. jau tuo metu, kai krautuvas yra perregistruotas E. A., į jo namus atvažiavusiam E. V. nuteistasis V. N. nurodo, jog yra patenkintas turimu daiktu, tačiau jam dar reikėtų kabinos, iš ko akivaizdu, jog V. N. planuoja ir toliau naudotis krautuvu kaip savu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nustatyti V. N. veiksmai suteikiant asmens duomenis suklastotų dokumentų sudarymui, tokių dokumentų pateikimas krautuvo registravimui valstybiniame registre, transporto priemonės perrašymas E. A., taip siekiant nuslėpti krautuvo nusikalstamą kilmę ir apsunkinti suradimo galimybes, laikytini BK 216 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų objektyviųjų požymių realizavimu.

38. Nuteistasis V. N. neigia tyčia slėpęs nusikalstamą krautuvo „Mustang AL306“ kilmę ir žinojęs, kad krautuvo dokumentai yra suklastoti, tačiau asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien kaltininko prisipažinimu ir paaiškinimu, kaip jis suvokė bei vertino savo daromą veiką, ko ja siekė, bet ir objektyviais duomenimis apie veikos padarymo būdą, veikimo intensyvumą, situaciją, kuriai esant veika padaryta, kaltininko elgesį veikos darymo metu, prieš jos padarymą ir po jo, veikos nutrūkimo priežastis ir pan. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta nusikalstama krautuvo „Mustang AL306“ kilmė – transporto priemonė pavogta užsienio valstybėje (10 t., b. l. 93, 96, 100), šią aplinkybę patvirtina atliktas transporto priemonės originalumo tyrimas ir gautos specialisto išvados, kuriose nurodyta, jog originalus identifikavimo numeris yra pašalintas nušlifuojant ir suklastotas išgraviruojant kitą numerį (10 t., b. l. 111–113) bei nustatyta, kad šio krautuvo dokumentai yra suklastoti (12 t., b. l. 17–28). Kaip matyti iš nuteistojo V. N. parodymų, viso baudžiamojo proceso metu jis negalėjo sklandžiai paaiškinti, kaip tiksliai vyko krautuvo pirkimas, nenurodė jokių pardavėją identifikuojančių duomenų, nepagrindė, kodėl matydamas, kad transporto priemonė perkama iš užsienio bendrovės, neįsitikino, ar transporto priemonės pardavėjas turi įgaliojimą veikti įmonės „B.“ vardu, kodėl gavęs krautuvą, jo dokumentus ir matydamas, kad pirkimo‑pardavimo sutartis sudaryta kita data nemėgino jos nutraukti, o kratos metu iš jo paėmus transporto priemonę ir jos dokumentus nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas atgauti nenustatytam asmeniui sumokėtus pinigus.

39. Registruojant žemės ūkio techniką valstybiniuose registruose reikalingi jos įsigijimą patvirtinantys dokumentai – pirkimo-pardavimo sutartys, sąskaitos faktūros, registracijos liudijimai ir pan., būtent tokie tikrovės neatitinkantys dokumentai ir buvo pagaminti naudojantis V. N. vardu. Gavęs transporto priemonės dokumentus nuteistasis V. N. matė, kad dokumentai surašyti 2019 m. sausio 25 d. data, kai krautuvo net nebuvo Lietuvos teritorijoje, nepaisant to, šiuos dokumentus nešė į Vilkaviškio rajono savivaldybę ir pateikė kaip teisėtus krautuvo registracijai pagrįsti, o vėliau perregistravo transporto priemonę kito asmens vardu planuodamas juo toliau naudotis, kas, atsižvelgiant į asmenų susitarimo laiką (vasara, birželio mėn., o susitariama krautuvą perduoti žiemą), kelia abejonių dėl tokio susitarimo tikrosios esmės ir leidžia manyti, jog nuteistasis V. N., perregistruodamas turtą kitam asmeniui, taip siekė suklaidinti teisėsaugos institucijas ir nuslėpti savo sąsajas su vogtu krautuvu. Šie duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis V. N. neabejotinai suprato, kad jam perduoti technikos įsigijimą patvirtinantys dokumentai yra netikri, žemės ūkio technika yra gauta nusikalstamu būdu ir jis savo veiksmais, teikdamas šiuos dokumentus registravimui valstybiniame registre bei perregistruodamas kitam asmeniui, prisideda prie nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo bei to siekė.

40. V. N. gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad liudytojas T. S., vykdęs kriminalinės žvalgybos veiksmus, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė negalintis pasakyti, jog V. N. žinojo turintis vogtą krautuvą, mano, kad ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip V. N. kaltę paneigiantis įrodymas. Vis dėlto, asmenų kaltės, jiems inkriminuotų nusikalstamų veiksmų įrodytumo klausimai yra bylą nagrinėjančio teismo, o ne proceso dalyvių (šiuo atveju – liudytojo) vertinimo dalykas. Pažymėtina, kad liudytojų apklausoms ir jų metu gautiems parodymams yra keliamas objektyvumo kriterijus, t. y. kiekvienas liudytojas apklausos metu privalo būti sąžiningas ir laikytis iš baudžiamojo proceso įstatymo kylančios pareigos teisingai papasakoti visa, kas jam žinoma byloje, o nežinodamas tam tikrų aplinkybių ar dėl jų abejodamas apie tai pranešti apklausą vykdančiam pareigūnui, prokurorui ar teismui ir apie jas neliudyti. Taigi liudytojo priesaika įpareigoja parodymus duodantį asmenį nurodyti tik jam neabejotinai žinomus duomenis, o ne išsakyti savo subjektyvią nuomonę apie tam tikras byloje tiriamas aplinkybes.

41. Iš 2023 m. kovo 14 d. teisiamojo posėdžio protokolo ir garso įrašo matyti, kad liudytojas T. S. teismo buvo apklausiamas apie jo vykdytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, kurių metu buvo gauti tyrimui reikšmingi duomenys – užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp nuteistųjų ir kitų asmenų. Apklausos metu liudytojas T. S. nurodė, jog tam tikros užfiksuotų asmenų pokalbių aplinkybės jam leido manyti, kad nuteistojo V. N. disponavimas krautuvu „Mustang AL306“ nėra visiškai teisėtas, kadangi M. M., kalbėdamas su E. V., liepė šiam nuvažiuoti pas V. N. ir patarti jam perrašyti transporto priemonę kitam asmeniui. Šie duomenys teisėsaugos pareigūnų buvo patikrinti atliekant procesines prievartos priemones (kratą, apžiūras ir kt.) ir pasitvirtino. Tuo tarpu šių kontroliuotų asmenų pokalbių metu nebuvo užfiksuotos jų tiesiogiai išsakomos frazės, jog V. N. žinojo turintis vogtą krautuvą, atsižvelgiant į tai, tokių aplinkybių liudytojas T. S., apklausiamas apygardos teisme, išskyrus savo subjektyvų duomenų vertinimą, ir negalėjo nurodyti, todėl aplinkybė, kad T. S. pokalbių metu neužfiksavo, jog V. N. žino turintis vogtą daiktą, nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo kaltumą.

42. V. N. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojas E. A. pats pas V. N. pamatė stovintį krautuvą, juo susidomėjo ir nusprendė įsigyti, V. N. liudytojo neskatino pirkti transporto priemonę, o policijai krautuvą paėmus, grąžino E. A. jo sumokėtus pinigus. Šios aplinkybės, gynėjo teigimu, patvirtina, jog nuteistasis V. N. krautuvą valdė sąžiningai. Tokie teiginiai yra nepagrįsti. Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) asmuo baudžiamas už jo atliktus veiksmus siekiant nuslėpti daikto nusikalstamą kilmę, vieni kurių yra tokio daikto perdavimas kitam asmeniui. Šio nusikaltimo konstatavimui nėra būtina nustatyti, kad daiktą perėmęs asmuo buvo apgautas, pirkimo-pardavimo sandorį sudarė nulemtas spaudimo ar pan., reikšmingas tik pats nusikalstamu būdu gauto daikto perdavimo kitam asmeniui faktas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad liudytojas E. A. iš V. N. įsigijo krautuvą, sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį ir tokiais V. N. veiksmais buvo sudarytos galimybės krautuvo legalizavimui, todėl tai, kad E. A. pats siekė įgyti krautuvą, V. N. teisinės atsakomybės nešalina, o aplinkybės, kad V. N. E. A. grąžino jo sumokėtus pinigus ir sumokėjo krautuvo teisėtam savininkui, laikytina nuteistojo asmeniniu siekiu sušvelninti savo teisinę padėtį.

43. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti visi būtinieji nusikalstamų veikų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėčių požymiai, todėl laikytina, kad V. N. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas dėl šių nusikaltimų padarymo.

Dėl M. M. veiksmų vertinimo

44. Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam pareikšti kaltinimai buvo neaiškūs ir nedetalūs, juose nebuvo atskleistos jam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės, nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus jis atliko, kuo pasireiškė bendrininkavimas su kitais nuteistaisiais. Apelianto teigimu, to nebuvo padaryta ir priimtame apkaltinamajame nuosprendyje, mano, kad jo kaltumas buvo grindžiamas prielaidomis. Vertindama šių nuteistojo M. M. skundo argumentų pagrįstumą, teisėjų kolegija iš naujo analizuoja jam pareikštus kaltinimus ir pirmosios instancijos teismo motyvus dėl kiekvienos nusikalstamos veikos įrodytumo.

45. Skundžiamu nuosprendžiu M. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad veikdamas kartu su M. K. ir nenustatytais asmenimis legalizavo nusikalstamu būdu gautą krautuvą „Manitou MT 1235S“ ir disponavo suklastotais dokumentais – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 4 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kai nenustatyti asmenys suklastojo krautuvo identifikacinį numerį, gamyklos lentelę, pagamino netikrą registracijos liudijimą ir tariamai teisėtus įgijimą patvirtinančius dokumentus, M. M. kartu su M. K. iki 2019 m. sausio 21 d. šiuos dokumentus laikė, 2019 m. sausio 21 d. M. K. dokumentus pateikė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui ir krautuvas „Manitou MT 1235S“ buvo įregistruotas, o 2019 m. sausio mėnesį M. M. ir M. K. krautuvą pardavė V. J., melagingai nurodydami, kad krautuvas gautas iš teisėtos veiklos. Pasisakydamas dėl nuteistojo M. M. kaltės teismas nurodė, kad tiek M. M., tiek M. K., apklausų metu pripažino, jog kartu vežė krautuvą, liudytojas V. J. teigė, kad nors krautuvo pirkimo‑pardavimo sutartyje buvo nurodytas kitas asmuo, transporto priemonę jam pardavė asmuo, vardu M., parodymo atpažinti metu V. J. M. M. atpažino kaip asmenį, iš kurio pirko krautuvą, 2019 m. kovo 8 d. M. M. kalbėjo telefonu su V. J. ir jam nurodė, kad yra vertimų biure, o liudytoja S. V., apklausiama apie dokumentų vertimo aplinkybes, nurodė, kad 2019 m. kovo 8 d. į vertimų biurą ,,B.“ buvo atnešti dokumentai N. ir M. pavardėmis, o sutarties su M. K. vertimas buvo atliktas būtent šiame vertimų biure. Teismo vertinimu, M. M. buvo susijęs su krautuvo pardavimu V. J., taip pat žinojo, kad M. K. nepirko krautuvo iš Nyderlandų įmonės ir kad jo turimi dokumentai suklastoti, todėl kartu su M. K. legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą ir disponavo suklastotais dokumentais.

46. Taip pat pirmosios instancijos teismas laikė nustatyta, kad M. M. kartu su V. Š. ir nenustatytais asmenimis legalizavo nusikalstamu būdu gautą ratinį traktorių „John Deere 3036E“ ir disponavo suklastotais dokumentais – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 14 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kai nenustatyti asmenys suklastojo traktoriaus identifikacinį numerį, pagamino netikrą registracijos liudijimą bei tariamai teisėtus įgijimą patvirtinančius dokumentus, V. Š. šiuos dokumentus 2019 m. kovo 20 d. pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui ir ratinis traktorius „John Deere 3036E“ buvo įregistruotas. Pasisakydamas dėl M. M. kaltės teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. kovo 8 d. M. M. buvo vertimų biure ,,B.“, o į šį biurą 2019 m. kovo 18 m. buvo atnešti analogiškos struktūros dokumentai Š. pavarde, todėl, teismo vertinimu, ir šių dokumentų vertimu rūpinosi M. M., pažymėjo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų metu buvo užfiksuoti M. M. ir E. V. telefoniniai pokalbiai, kurių metu jie kalba apie asmenį, vardu V., nurodo, kad šis asmuo ruošiasi krautuvų gabenimui, laikymui, kad reikia pas jį nuvažiuoti ir paprašyti, jog išmestų tam tikrus daiktus ar dokumentus, rėmėsi tuo, kad M. M. 2019 m. kovo 29 d. skambino V. Š. ir pranešė, jog kažką pardavė, o kito traktoriaus ,,LS Mtron J27HST“ pirkėjas M. P. kartu su M. M. vyko apžiūrėti transporto priemonės į V. Š. sodybą. Teismo vertinimu, M. M. ir V. Š. siejo tarpusavio bendravimas, M. M. suprato, jog laikydamas suklastotus dokumentus su V. Š., jų pagrindu V. Š. įregistravus traktorių, taip legalizuoja žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą.

47. Taip pat teismas konstatavo, kad M. M. kartu su K. M. ir nenustatytais asmenimis legalizavo nusikalstamu būdu gautą krautuvą „Schaffer 2034“ ir disponavo suklastotais dokumentais – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 22 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kai nenustatyti asmenys suklastojo krautuvo identifikacinį numerį ir gamyklinę lentelę, pagamino netikrą registracijos liudijimą bei tariamai teisėtus įgijimą patvirtinančius dokumentus, K. M. iki 2019 m. kovo 12 d. šiuos dokumentus laikė ir pateikė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui ir krautuvas „Schaffer 2034“ buvo užregistruotas, o 2019 m. kovo mėnesį M. M. ir K. M. krautuvą pardavė S. Š., melagingai nurodydami, kad krautuvas gautas iš teisėtos veiklos. Pasisakydamas dėl M. M. kaltės teismas nurodė, kad M. M. paprašė K. M. įregistruoti krautuvą savo vardu, už tai davė pinigų, važiavo kartu su juo. Liudytojas S. Š. nurodė, kad nors perkant transporto priemonę jos dokumentuose buvo nurodyti K. M. duomenys, jis krautuvą pirko iš M. M., su juo derėjosi dėl kainos, pinigų sumokėjimo, parodymo atpažinti metu M. M. atpažino kaip asmenį, iš kurio pirko krautuvą, pateikė raštelį, iš kurio matyti, kad jis davė M. M. pinigus, bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 8 d. M. M. buvo vertimų biure ,,B.“, o šią dieną į biurą buvo atnešti krautuvo pirkimo dokumentai M. pavarde, Vilkaviškio savivaldybės Žemės ūkio skyriui buvo pateikta krautuvo „Schaffer 2034“ nuotrauka, kuri daryta M. M. namo kieme, skelbimas apie parduodamą krautuvą buvo įkeltas iš M. M. naudojamo telefono numerio, o kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu buvo užfiksuoti M. M. ir S. Š. telefoniniai pokalbiai, kurių metu M. M. jam pasakoja apie parduodamo krautuvo technines savybes, galimą apžiūrą. Teismo vertinimu, M. M. matė krautuvo „Schaffer 2034“ dokumentus, kuriuose nurodyti duomenys yra neteisingi, suvokė, kad panaudojant juos transporto priemonė bus legalizuota, ir to siekė.

48. Taip pat teismo vertinimu, M. M. kartu su K. M., M. K. ir nenustatytais asmenimis pasikėsino legalizuoti nusikalstamu būdu gautą traktorių „LS Mtron J27HST“ ir kartu su K. M. disponavo suklastotais dokumentais – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 10 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kai nenustatyti asmenys suklastojo traktoriaus identifikacinį numerį, pagamino netikrą registracijos liudijimą, tariamai teisėtus įgijimą patvirtinančius dokumentus, M. K. pargabeno krautuvą į Lietuvą, M. M. su K. M. iki 2019 m. kovo 29 d. laikė šį traktorių su netikrais dokumentais, M. M. surado pirkėją M. P., kuriam nurodė, kad traktorius gautas iš teisėtos veiklos, 2019 m. kovo 29 d. traktorius buvo parduotas, perduoti netikri dokumentai, buvo ruošiamasi traktorių įregistruoti, tačiau veika nebuvo baigta, kadangi traktorius su netikrais dokumentais iš M. P. buvo paimti policijos pareigūnų. Pasisakydamas dėl M. M. kaltės teismas nurodė, kad jis K. M. paprašė įregistruoti krautuvą savo vardu, įkėlė traktoriaus pardavimo skelbimą, susirašinėjo su pirkėju M. P., aprodė transporto priemonę, paėmė už ją pinigus, 2019 m. kovo 8 d. M. M. buvo vertimų biure ,,B.“, o į šį biurą 2019 m. kovo 13 m. buvo atnešti analogiškos struktūros dokumentai M. pavarde. Teismo vertinimu, M. M. suprato, kad traktoriaus dokumentai yra suklastoti, buvo suinteresuotas transporto priemonės užregistravimu Lietuvoje, todėl disponavo suklastotais dokumentais ir pasikėsino legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą.

49. Taip pat teismas nustatė, kad M. M. kartu su V. N. ir nenustatytais asmenimis legalizavo nusikalstamu būdu gautą krautuvą „Mustang AL 306“ ir disponavo suklastotais dokumentais – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 25 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kai nenustatyti asmenys pagamino netikrą registracijos liudijimą, tariamai teisėtus įgijimą patvirtinančius dokumentus, V. N. iki 2019 m. kovo 12 d. šiuos dokumentus laikė ir pateikė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui, krautuvas buvo užregistruotas, o 2019 m. birželio mėnesį M. M. ir V. N. krautuvą pardavė E. A., melagingai nurodydami, kad krautuvas gautas iš teisėtos veiklos. Pasisakydamas dėl M. M. kaltės teismas nurodė, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų metu buvo užfiksuoti M. M. ir E. V. telefoniniai pokalbiai, kurių metu M. M. liepia E. V. nuvažiuoti pas vogtą krautuvą turintį V. N. ir patarti jam perregistruoti transporto priemonę kito asmens vardu, M. S. skambina M. M. ir klausia, ar jis neturi krautuvo dokumentų, Vilkaviškio savivaldybės Žemės ūkio skyriui buvo pateiktos nuotraukos, kurios buvo padarytos M. M. sodyboje. Teismo vertinimu, M. M. žinojo, jog V. N. savo vardu registruoja nusikalstamu būdu gautą turtą, rūpinosi krautuvo dokumentų vertinimu, disponavo suklastotais dokumentais ir jų pagrindu legalizavo turtą.

50. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad asmuo suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aplinkybės turi būti nurodomos tiksliai, tačiau trumpai, jos turi būti nurodytos esminės, neapkraunant aprašymo ne itin reikšmingomis detalėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, Nr. 2K‑111‑677/2016, Nr. 2K‑88‑942/2016).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nuteistajam M. M. pareikšti kaltinimai dėl krautuvų „Manitou MT 1235S“, „Schaffer 2034“ ir „Mustang AL 306“ legalizavimo bei pasikėsinimo legalizuoti traktorių „LS Mtron J27HST“ ir disponavimo krautuvų „Schaffer 2034“ ir „Mustang AL306“ suklastotais dokumentais atitinka jų surašymui keliamus reikalavimus, tiek išdėstant M. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (BPK 219 straipsnio 3 punktas), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamų veikų požymių buvimą, tiek pateikiant duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas (BPK 219 straipsnio 4 punktas). Laikytina, kad ši byla pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėta pagal aiškų ir BPK 219 straipsnio reikalavimus atitinkantį kaltinamąjį aktą, o nuteistojo M. M. ar kitų proceso dalyvių teisės baudžiamojo proceso metu nebuvo pažeistos. Iš kaltinimo dalies, susijusios su krautuvų „Manitou MT 1235S“, „Schaffer 2034“ ir „Mustang AL 306“ legalizavimu bei pasikėsinimu legalizuoti traktorių „LS Mtron J27HST“ ir disponavimu krautuvų „Schaffer 2034“ ir „Mustang AL306“ suklastotais dokumentais, pakankamai aišku, kokie nusikalstami veiksmai M. M. buvo inkriminuojami. Tai, kad kaltinimas dėl šių nusikalstamų veikų buvo suvokiamas M. M., rodo ir jo pasirinktas gynybos būdas – 2022 m. balandžio 26 d. teisiamojo posėdžio metu jis nurodė suprantantis, kuo yra kaltinamas, tačiau savo kaltės nepripažino (18 t., b. l. 31–32), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog M. M. pareikšti kaltinimai dėl šių nusikaltimų padarymo pasitvirtino, padarė esminius BPK pažeidimus, suvaržančius jo teisę į gynybą.

52. Vien tai, kad M. M. pareikštame kaltinime dėl krautuvų „Manitou MT 1235S“, „Schaffer 2034“ ir „Mustang AL 306“ legalizavimo bei pasikėsinimo legalizuoti traktorių „LS Mtron J27HST“ ir disponavimo krautuvų „Schaffer 2034“ ir „Mustang AL306“ suklastotais dokumentais nėra itin išsamiai atskleistas (detalizuotas) nuteistojo veiksmų bei jo vaidmens bendrininkų grupėje turinys ir nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, savaime nereiškia, kad kaltinamajame akte šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių aprašymas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto nuostatų. Pažymėtina, kad tai, ar kaltinamajame akte pateikti kaltinimą pagrindžiantys duomenys (BPK 219 straipsnio 4 dalis) gali būti pripažinti įrodymais ir ar jie patvirtina kaltinamojo kaltumą padarius jam inkriminuotą veiką, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, o pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė, kokie duomenys patvirtina M. M. kaltę, nurodė konkrečius veiksmus, kuriais jis prisidėjo prie nusikalstamų veikų padarymo.

53. Priešingai nei nurodoma nuteistojo M. M. apeliaciniame skunde, kaltinamajame akte išdėstytame nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašyme buvo nurodyta, kad jis veikė kartu su kitais nuteistaisiais bendrininkų grupe kaip bendravykdytojas. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia šių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar kitais asmenimis. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2013, Nr. 2K-315/2014, Nr. 2K-229-628/2020). Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai, tiesiogiai dalyvaujantys darant nusikalstamą veiką, savo veika įgyvendinantys nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, Nr. 2K‑265‑1073/2018, Nr. 2K-278-303/2020). Susitarimas gali būti suplanuotas iš anksto arba kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nuteistojo M. M. veiksmų bendrumas ir suderinamumas su M. K., K. M. ir V. N. veiksmais legalizuojant (pasikėsinant legalizuoti) nusikalstamu būdu įgytus traktorius ir krautuvus, akivaizdžiai rodo jų susitarimą daryti bendras nusikalstamas veikas veikiant bendrininkų grupe. Nors žemės ūkio technika nebuvo registruojama M. M. vardu, ne jis sudarė transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog jis bendravo su kitais nuteistaisiais apie šių traktorių ir krautuvų pirkimo, registravimo, laikymo aplinkybes, koordinavo kitų nuteistųjų veiksmus, derino, jog reikia nuvažiuoti į tam tikras vietas, paimti daiktus, ką nors kitiems nuteistiesiems pasakyti, dalyvavo traktorių pardavimo tretiesiems asmenims metu, prašė K. M. registruoti traktorių savo vardu, važiavo kartu į savivaldybę, dėjo transporto priemonių pardavimo skelbimus į internetą, susirašinėjo apie transporto priemonių pardavimo sąlygas, paėmė iš M. P. pinigus ir iš S. Š. – rankpinigius, atliko kitus veiksmus, susijusius su nusikalstamu būdu gauta žemės ūkio technika, ir taip realizavo objektyviuosius BK 216 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) numatyto nusikaltimo požymius, o suvokdamas, kad krautuvai „Shaffer 2034“ ir „Mustang AL306“ yra gauti nusikalstamu būdu ir jų tariamo pardavimo K. M. ir V. N. dokumentai yra suklastoti, 2019 m. kovo 8 d. nešdamas juos vertimui į vertimų biurą „B.“ tokiu būdu disponavo suklastotais dokumentais. Nors visi nuteistieji atliko atskirus veiksmus, tačiau kiekvienas iš jų realizavo bent dalį nusikaltimų sudėčių objektyviųjų požymių ir prisidėjo prie nusikalstamų veikų įgyvendinimo, suprato, kad kaltinime nurodytose veikose dalyvauja kartu, suvokė bendrą sumanymą, pritarė vienas kito veiksmams, veikė vieninga tyčia, todėl buvo pagrįstai pripažinti nusikaltimų bendrininkais.

55. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistojo M. M. kaltę mirusio liudytojo V. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes proceso dalyviams nebuvo sudaryta galimybė liudytojui užduoti klausimų, o šio liudytojo parodymų patikimumo negalima patikrinti BPK nurodytais veiksmais. Tokie nuteistojo argumentai yra nepagrįsti. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑451/2013, Nr. 2K‑228/2014, Nr. 2K‑255‑746/2015, Nr. 2K‑431-746/2015).

56. Liudytojas V. J. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau iki teisminio nagrinėjimo mirė. Šio liudytojo parodymai, kaip ir kiti tyrimo metu gauti duomenys, buvo ištirti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (BPK 290 straipsnis), t. y. parodymai teismo buvo perskaityti ir proceso dalyviai turėjo galimybę išsakyti prieštaravus dėl jų turinio. Apeliantas M. M. skunde nurodo prieštaravimus, esančius liudytojo V. J. parodymuose, tačiau šias jo nurodomas aplinkybes galima nustatyti ir įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, liudytojo V. J. parodymai buvo vertinti ne kaip savarankiškas, kaltinantis įrodymas, o kaip vienas iš bylos duomenų, jais buvo tikrinami kiti byloje surinkti įrodymai ir nustatyta, kad jie atitinka bylos medžiagą.

57. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atlikti tam tikrus papildomus veiksmus siekdamas patikrinti liudytojo V. J. parodymų patikimumą. Pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos, bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K‑P‑89/2014, Nr. 2K‑281‑139/2015). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad visos esminės aplinkybės, susijusios su krautuvo „Manitou MT1235S“ legalizavimu ir jo suklastotų dokumentų laikymu, buvo nustatytos, o pagal bylos duomenis nėra pagrindo manyti, kad gauti nauji duomenys galėtų pakeisti padarytas išvadas, todėl pirmosios instancijos teismas, nesiimdamas papildomų baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų veiksmų prielaidoms ar spėjimams pašalinti, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė.

58. Nuteistasis M. M. skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino nusikalstamu būdu gauto turto kilmės sąsajų su jo veiksmais, nesiaiškino, kokia jam būtų nauda iš tokio turto legalizavimo, tačiau, vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pakanka nustatyti tik tas aplinkybes, kurios svarbios nustatant būtinuosius veikos požymius pagal tam tikrą BK straipsnį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-87-719/2019, Nr. 2K‑120‑511/2021). Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 216 straipsnio 1 dalies taikymas nepriklauso nuo to, ar yra nustatytas nusikalstamą veiką, iš kurios buvo gautas jo legalizuojamas turtas, padaręs asmuo. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, jo sąsajų su turto pagrobimu nenustatinėja, tik nusikalstamu būdu gauto turto kilmę. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kas pagrobė traktorius ir krautuvus, tačiau tai neatleidžia šią žemės ūkio techniką legalizavusių asmenų, šiuo atveju – M. M. ir kitų nuteistųjų – nuo baudžiamosios atsakomybės.

59. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, M. M. buvo pagrįstai pripažintas kaltu dėl krautuvų „Manitou MT 1235S“, „Schaffer 2034“ ir „Mustang AL 306“ legalizavimo bei pasikėsinimo legalizuoti traktorių „LS Mtron J27HST“ ir krautuvų „Schaffer 2034“ ir „Mustang AL 306“ suklastotų dokumentų laikymo bei nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII‑702 redakcija), BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII‑702 redakcija) (trys veikos) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).

60. Vis dėlto, vertindama M. M. pareikštą kaltinimą dėl traktoriaus „John Deere 3036E“ legalizavimo ir disponavimo suklastotais krautuvo „Manitou MT 1235S“ ir traktorių „John Deere 3036E“, „LS Mtron J27HST“ dokumentais bei apygardos teismo motyvus, susijusius su jo kaltumo dėl šių nusikalstamų veikų įrodytumu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje dalyje skundžiamas nuosprendis priimtas prielaidų pagrindu.

61. M. M. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis kartu su V. Š. ir nenustatytais asmenimis legalizavo nusikalstamu būdu gautą ratinį traktorių „John Deere 3036E“ ir disponavo suklastotais krautuvo dokumentais, tačiau toliau detalizuojant, ką padarė kiekvienas asmuo pažymima, kad: 1) nenustatyti asmenys suklastojo traktoriaus identifikacinį numerį ir pagamino netikrus dokumentus; 2) V. Š. šiuos dokumentus pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui ir ratinis traktorius buvo įregistruotas valstybiniame registre. Taigi kaltinime nėra detalizuoti M. M. atlikti veiksmai, kuriais jis realizavo inkriminuotų nusikaltimų objektyviuosius požymius.

62. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas M. M. kaltę legalizavus nusikalstamu būdu gautą turtą ir disponavus suklastotais dokumentais grindė: 1) aplinkybe, kad 2019 m. kovo 8 d. M. M. buvo vertimų biure ,,B.“, o į šį biurą 2019 m. kovo 18 d. buvo atnešti analogiškos struktūros dokumentai Š. pavarde, todėl, teismo vertinimu, ir šių dokumentų vertimu rūpinosi M. M.; 2) M. M. ir E. V. telefoniniais pokalbiais, kurių metu kalbama apie asmenį, vardu Virgis, kuris ruošiasi krautuvų gabenimui ir laikymui, turi kažkokius daiktus ar dokumentus, kuriuos reikėtų išmesti; 3) M. M. ir V. Š. 2019 m. kovo 29 d. telefoniniu pokalbiu, kurio metu M. M. pranešė, jog kažką pardavė; 4) aplinkybe, kad kito traktoriaus ,,LS Mtron J27HST“ pirkėjas M. P. kartu su M. M. vyko apžiūrėti transporto priemonės į V. Š. sodybą, taigi M. M. ir V. Š. siejo tarpusavio bendravimas.

63. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai (in dubio pro reo). Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su nuteistajam M. M. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, kelia abejonių jų tikrumu ir tikslumu, nuosprendis grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis. Nors teismo priimame apkaltinamajame nuosprendyje daromos išvados negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta, kadangi tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, susijusi su M. M. veiksmais legalizuojant nusikalstamu būdu gautą ratinį traktorių „John Deere 3036E“ ir disponuojant jo suklastotais dokumentais grindžiama būtent tokiomis išvadomis.

64. Teisėjų kolegija konstatuoja tiek M. M. inkriminuotų nusikaltimų sudėčių požymių pagrindimo, tiek įrodymų vertinimo trūkumus. Visų pirma, pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, išsamiai neargumentavo, kodėl nuteistųjų M. M. ir V. Š. parodymai, jog M. M. nebuvo susijęs su traktoriaus „John Deere 3036E“ įsigijimu, registravimu valstybiniame registre ir šios transporto priemonės suklastotų dokumentų laikymu, atmestini kaip nepagrįsti, o kitos aplinkybės vertintos kaip patikimos ir nekeliančios jokių abejonių. Iš teismo motyvų matyti, kad M. M. kaltė buvo grindžiama aplinkybe, jog jis anksčiau (2019 m. kovo 8 d.) yra buvęs vertimų biure ,,B.“, nors dokumentai, susiję su V. Š., buvo atnešti visai kitu metu (2019 m. kovo 18 d.) ir liudytoja S. V. pažymėjo, jog neatsimena asmens, atnešusio dokumentus, ir negali pasakyti, ar visus dokumentus atnešė tas pats asmuo, tik tai, kad dokumentų struktūra buvo panaši. Teismas taip pat nurodė, kad M. M. kaltę pagrindžia jo telefoniniai pokalbiai su E. V., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jų metu buvo kalbama apie asmenį, vardu V., kurio tikroji tapatybė byloje liko nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima neabejotinai teigti, jog asmuo, vardu V., yra V. Š., be to, šių pokalbių metu nėra kalbama nei apie nusikalstamą krautuvo „John Deere 3036E“ kilmę, nei apie transporto priemonės registraciją, pardavimą, dokumentų laikymą ir pan., tik, kad V. ruošiasi krautuvų gabenimui, laikymui, kad reikia pas jį nuvažiuoti ir paprašyti, jog išmestų tam tikrus daiktus ar dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad užfiksuotų M. M. ir E. V. pokalbių laikas nėra susijęs su V. Š. inkriminuotos veikos laikotarpiu, yra daug vėlesnis. Apygardos teismas M. M. kaltę taip pat grindė tuo, kad M. M. 2019 m. kovo 29 d. telefonu kalbėjo su V. Š. nurodydamas, kad kažką pardavė, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad traktoriaus „John Deere 3036E“ legalizavimas buvo baigtas 2019 m. kovo 20 d., t. y. dar iki šio asmenų pokalbio. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad V. Š. sodyboje buvo laikomas kitas vogtas traktorius „LS Mtron J27HST“, tačiau teisėjų kolegijai nėra aišku, kaip ši aplinkybė yra reikšminga pagrindžiant M. M. kaltę dėl traktoriaus „John Deere 3036E“ legalizavimo ir disponavimo šios transporto priemonės suklastotais dokumentais.

65. Remiantis aukščiau aptartų duomenų visumos analize, darytina išvada, jog jie neleidžia nepalie­kant jokių pagrįstų abejonių nustatyti, ar V. Š. nusikalstamus veiksmus, susijusius su traktoriaus „John Deere 3036E“ įgijimu, registravimu valstybiniame registre bei šios transporto priemonės suklastotų dokumentų laikymu, atliko vienas, ar su kitais asmenimis, pvz. M. M.. Ši versija nėra iki galo patvirtinta ar atmesta, o jos patikrinti nėra objektyvios galimybės dėl praėjusio laiko. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, įvertinusi, jog byloje esama abejonių, kurios negali būti pašalintos ir turi būti aiškinamos kaltinamojo asmens naudai, M. M. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII‑702 redakcija) (traktoriaus ,,John Deere 3036E“ legalizavimas) ir BK 300 straipsnio 1 dalį (disponavimas suklastotais traktoriaus ,,John Deere 3036E“ dokumentais), išteisina, kadangi neįrodyta, jog M. M. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

66. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina neįrodyta, kad M. M. laikė krautuvo „Manitou MT1235S“ ir traktoriaus „LS Mtron J27HST“ suklastotus dokumentus. Nors byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 8 d. M. M. ėjo į vertimų biurą ,,B.“ ir nunešė vertimui krautuvų „Schaffer 2034“ ir „Mustang AL306“ dokumentus, ši aplinkybė negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu, jog M. M. organizavo visų byloje esančių suklastotų dokumentų vertimus. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kada atnešti dokumentai, susiję su M. K. (krautuvas „Manitou MT1235S“), o dokumentai, susiję su K. M. (traktorius „LS Mtron J27HST“), buvo atnešti tik 2019 m. kovo 13 d., o tai, kad M. M. kartą buvo vertimų biure, savaime nereiškia, kad jis ten ėjo dar kelis kartus. Suklastoto dokumento laikymu, BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas tokio dokumento turėjimas savo žinioje, jo valdymas, neatsižvelgiant į turėjimo trukmę. Nors iš bylos aplinkybių akivaizdu, jog M. M. žinojo, kad krautuvo „Manitou MT1235S“ ir traktoriaus „LS Mtron J27HST“ dokumentai yra suklastoti, prisidėjo prie šių transporto priemonių pardavimo V. J. ir M. P., tačiau byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog M. M. tam tikrą laiką turėjo šiuos suklastotus dokumentus savo žinioje, dėl ko jam galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė už disponavimą suklastotais dokumentais. Kadangi asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis ir visos kylančios abejonės, kurių bylos nagrinėjamu atveju pašalinti nėra galimybės, privalo būti vertinamos M. M. naudai, dėl šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis taip pat išteisinamas, nes neįrodytas jo dalyvavimas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl kaltinimų M. K. ir K. M. pakeitimo

67. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Vis dėlto, BPK 320 straipsnio 3 dalyje taip pat yra numatyta, jog, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

68. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-526/2014, Nr. 2K-262/2014, Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K-42-942/2016).

69. Nuteistieji M. K. ir K. M. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais dėl to, kad veikdami kartu su M. M. laikė suklastotus krautuvo „Manitou MT1235S“ ir traktoriaus „LS Mtron J27HST“ dokumentus – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 4 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi M. M. yra išteisinamas dėl krautuvo „Manitou MT1235S“ ir traktoriaus „LS Mtron J27HST“ suklastotų dokumentų laikymo, šios aplinkybės iš kaltinimo M. K. ir K. M. šalintinos. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymui neturi reikšmės, ar asmuo ją padaro vienas, ar veikdamas kartu su kitais asmenimis, todėl M. M. išteisinimas nekeičia M. K. ir K. M. veikų kvalifikavimo ir nesudaro prielaidų pažeisti nuteistųjų teisę žinoti kaltinimą ir jų teisę į gynybą. Apeliacinės instancijos teismui pašalinus minimas aplinkybes iš kaltinimo, iš esmės lieka nustatyti tie patys M. K. ir K. M. padarytų nusikalstamų veikų požymiai ir veikų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės.

Dėl V. Š. veiksmų vertinimo

70. Skundžiamu nuosprendžiu V. Š. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad veikdamas kartu su M. M. ir nenustatytais asmenimis, siekdamas nuslėpti ir įteisinti nusikalstamu būdu įgytą ratinį traktorių „John Deere 3036E“, nenustatytiems asmenims suklastojus traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį, pagaminus netikrą transporto priemonių registracijos liudijimą bei tariamai teisėtus įgijimą patvirtinančius dokumentus, pagal kuriuos V. Š. 2019 m. sausio 14 d. traktorių įgijo iš „B.“, 2019 m. kovo 20 d. pateikė dokumentus Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui, ratinis traktorius buvo įregistruotas jo vardu, suteikiant valstybinį numerį ir registracijos liudijimą ir tokiu būdu su M. M. laikė žinomai netikrus dokumentus – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei legalizavo nusikalstamu būdu įgytą ratinį traktorių „John Deere 3036E“. Kadangi šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. M. išteisinamas dėl to, kad veikė kartu su V. Š. legalizuojant nusikalstamu būdu gautą ratinį traktorių „John Deere 3036E“ ir laikant šios transporto priemonės suklastotus dokumentus, todėl aplinkybė V. Š. veikus su M. M. šalinama iš jam pareikšto kaltinimo ir toliau vertinamas V. Š. kaltės, legalizuojant nusikalstamu būdu gautą turtą, veikiant kartu su nenustatytais asmenimis ir suklastotų dokumentų laikymo įrodytumo klausimas.

71. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuteistojo V. Š. kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo yra įrodyta jo pateiktais dokumentais (V. Š., registruodamas transporto priemonę, pateikė fotonuotrauką, kuri yra daryta ne jo paties, o parsisiųsta iš interneto), specialisto išvadomis Nr. 20-IS1-1162, 11-2082(19), 11-2378 (19) (nustatyta, kad traktoriaus identifikacinis numeris yra suklastotas, registracijos liudijimas yra netikras), liudytojo A. J. parodymais (V. Š. buvo atėjęs pakartotinai, apžiūrėjo savo anksčiau pateiktus žemės ūkio technikos registravimo dokumentus ir fotonuotraukas, teiravosi jo, kaip darbuotojo, ar dokumentai negalėtų dingti). Apygardos teismas šių įrodymų pagrindu konstatavo, jog V. Š., matydamas savo vardu išrašytas sąskaitas faktūras, suvokdamas, jog nepirko traktoriaus iš užsienio įmonės, šiuos dokumentus pasirašydamas, nunešdamas savivaldybės Žemės ūkio skyriui ir savo vardu įregistruodamas žemės ūkio techniką, suprato, jog elgiasi neteisėtai ir padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

72. Nuteistasis V. Š. nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kaip ir viso baudžiamojo proceso metu toliau teigia, kad nežinojo, jog traktorius yra vogtas, o jo dokumentai suklastoti, transporto priemonę pirko iš R. C., nesudarė su juo pirkimo pardavimo sutarties, nes pirko tiesiogiai iš užsienio įmonės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo V. Š. pozicija, neigiant padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, vertinama kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams, todėl pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta. Pats V. Š. apklausų metu pripažino, jog davė traktorių parduodančiam asmeniui savo vardą, pavardę, matė, kad dokumentuose parašyta, jog žemės ūkio technika įgyjama iš užsienio įmonės, dokumentai yra užsienio kalba, tačiau, jo teigimu, „to nesureikšmino“. Akivaizdu, jog gana brangų (V. Š. teigimu – 13 000 Eur vertės) daiktą įsigyjantis asmuo imasi bent minimalių atsargumo priemonių, siekdamas įsitikinti, jog sudaromas pirkimo-pardavimo sandoris tinkamai įvyks ir atitiks nacionalinės teisės nuostatas. Šiuo atveju V. Š. žodžiu susitarė dėl traktoriaus pirkimo, tačiau jokių pirkimą patvirtinančių dokumentų nesudarė, sutiko, kad dokumentai būtų atvežti ateityje, jų pildymui tiesiog nurodydamas savo kontaktinius duomenis.

73. Viso proceso metu V. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ar teismui nenurodė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog jis įsitikino, kad traktorių jam parduodantis asmuo turi tokią teisę, šiuo atveju – ar yra užsienio bendrovės įgaliotas atstovas, taip pat neprašė jo parodyti ankstesnius transporto priemonės teisinę registraciją ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Teisėsaugos pareigūnams paėmus traktorių iš V. Š., jis nesikreipė dėl to į R. C. ar kitą asmenį, kuris iš tiesų jam pardavė žemės ūkio techniką, ką neabejotinai darytų sąžiningas daikto įgijėjas, siekdamas atgauti sumokėtus pinigus. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, V. Š. kaltės konstatavimui yra labai reikšmingi liudytojo A. J. apklausų metu gauti duomenys, jog V. Š. po traktoriaus registravimo buvo pakartotinai atėjęs į Žemės ūkio skyrių ir klausė liudytojo, ar negalėtų dingti V. Š. anksčiau pateikti traktoriaus „John Deere 3036E“ registracijos dokumentai, nuotraukos, į ką liudytojas jam atsakė, kad atsitikus tokiam dalykui jis netektų darbo. Taigi nuteistasis atliko tam tikrus aktyvius veiksmus, netgi neteisėtus, siekdamas, kad dokumentai, esantys savivaldybėje, nebūtų surasti teisėsaugos pareigūnų, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad jis suvokė, jog tuose dokumentuose esantys duomenys neatitinka tikrovės ir juos teikdamas jis legalizavo vogtą turtą.

74. V. Š. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas A. J. buvo pakartotinai kviečiamas į teisiamąjį posėdį pirmosios instancijos teisme, tam, kad patvirtintų anksčiau duotus parodymus, o tai, nuteistojo vertinimu, rodo tam tikrą teismo šališkumą. Vertindama šiuos apelianto nurodomus teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog siekiant konstatuoti teismo šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys pagrįstų abejonių. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės, turi būti nustatytas teismo suinteresuotumas priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingas proceso organizavimas. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas negali būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑195/2010, Nr. 2K-214-976/2017, Nr. 2K-486/2014, Nr. 2K-45-303/2018, 2K-53-511/2024). Nuteistasis V. Š. apygardos teismo šališkumą sieja su papildomų (jo vertinimu – perteklinių) procesinių veiksmų atlikimu, pakartotine liudytojo apklausa ir teismo padarytomis neteisingomis išvadomis dėl jo kaltės, tačiau nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas yra negalimas. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nenustatyta pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, nustatant nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusios teisėjos asmeninį tendencingumą, o teismo sprendimas kviesti liudytoją A. J. pakartotinei apklausai laikytinas pasirinkta bylos nagrinėjimo strategija, kuri negali niekaip būti siejama su teismo tam tikra išankstine nuomone.

75. Byloje surinktais duomenimis (o ne prielaidų pagrindu, kaip teigia V. Š.) buvo nustatyta nusikalstama turto kilmė – traktorius „John Deere 3036E“ buvo pavogtas užsienio valstybėje, suklastotas jo identifikacinis numeris, pagaminus ir panaudojus netikrus dokumentus, traktorius buvo įregistruotas nuteistojo vardu Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, melagingai nurodant, kad traktorius nėra vogtas. Įvertinus technikos registravimo registre reikšmę, t. y. sukurtą technikos įgijimo teisėtumo regimybę, darytina išvada, kad įvykdyta veika buvo pavojinga ir peržengė ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Nuteistojo V. Š. veiksmais užregistruojant transporto priemonę valstybiniame registre buvo pakeistas neteisėtai įgyto turto teisinis statusas, t. y. toks turtas tapo teisėtai įgytu. Taip pat tokiu būdu buvo iš esmės apsunkintos technikos suradimo ir nusikalstamų veikų atskleidimo galimybės. V. Š. nurodo, kad elgėsi su traktoriumi kaip sąžiningas jo įgijėjas – registravo valstybiniame registre, laikė asmeninėje sodyboje, įsigijo priedų – frontalinį kaušą ir žoliapjovę, tačiau šios aplinkybės nešvelnina jo teisinės atsakomybės. V. Š. pripažintas kaltu dėl to, kad savo veiksmais prisidėjo prie nusikalstamu būdu gauto turto įregistravimo valstybiniame registre. Ką toliau su šiuo turtu planavo daryti V. Š., ar pasilikti sau, ar parduoti, atiduoti, paskolinti kitiems asmenims ir kt., jo veiksmų teisėtumo vertinimui reikšmės neturi, kadangi nusikaltimas laikytinas baigtu nuo to momento, kai traktorius buvo įregistruotas valstybiniame registre jo savininku nurodant V. Š.

76. Nuteistasis V. Š. kylančią teisinę atsakomybę nori perkelti savivaldybės Žemės ūkio skyriaus darbuotojams, registruojantiems transporto priemones, nurodo, kad už teisingų duomenų registravimą atsakinga institucija formaliai atlieka savo darbą, tinkamai nepatikrinusi išduoda registracijos liudijimus. Tokie jo teiginiai nepagrįsti. Būtent V. Š., suvokdamas, kad jo pateikiami dokumentai neatitinka objektyvios tiesos, vis tiek juos pateikė transporto priemonės registravimui. Transporto priemonės savininkas, kas pagal netikrus dokumentus buvo V. Š., yra atsakingas už teisingų dokumentų pateikimą registruojančiai institucijai, o ne juos priimantis darbuotojas. Atsižvelgiant į tai, V. Š. buvo pagrįstai patrauktas teisinėn atsakomybėn už tokio turto legalizavimą. Apeliantas V. Š. skunde taip pat pažymi, kad traktorius įregistruotas Lietuvoje tik po metų nuo jo vagystės, tačiau ši aplinkybė nėra reikšminga jo veiksmų teisėtumo vertinimui. Iš nuteistojo pasirašytų dokumentų buvo akivaizdu, jog juose nurodomi neteisingi duomenys – kad V. Š. įsigijo traktorių iš neaiškios užsienio įmonės, dokumentai buvo užpildyti ne V. Š., o kito asmens, V. Š. tik suteikiant savo asmens duomenis. Legalizavus turtą jis atsirado apyvartoje, taip darant įtaką teisiniams santykiams, todėl jo kaltė laikytina įrodyta.

77. V. Š. vertinimu, jo veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi disponavimas suklastotais dokumentais turėtų būti vertinamas kaip BK 216 straipsnio požymis ir pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas. Tokie nuteistojo teiginiai yra nepagrįsti. Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) atsako tas, kas atliko tam tikrus veiksmus su nusikalstamu būdu gautu turtu – jį įgijo, valdė, naudojo, perdavė, atliko finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo ūkinėje, komercinėje veikloje, jį pertvarkė, melagingai nurodė, kad turtas gautas iš teisėtos veiklos, slėpė turto pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su juo susijusias teises. Tuo tarpu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino, suklastojo dokumentą arba tokiu dokumentu disponavo. Taigi nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimui nėra būtinas tam tikro netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas, todėl tokie asmens atlikti veiksmai laikytini atskira nusikalstama veika. Atkreiptinas nuteistojo V. Š. dėmesys, jog jis buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu ne tik dėl netikrų ratinio traktoriaus „John Deere 3036E“ dokumentų – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 14 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui, tačiau ir dėl to, kad jis šiuos dokumentus laikė iki transporto priemonės registracijos bei po jos, taigi nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir disponavimo suklastotais dokumentais padarymo laikas yra skirtingas, todėl V. Š. laikytinas padariusiu ne tik nusikaltimą, numatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija), bet ir nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

78. Nuteistojo V. Š. teigimu, jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 304 straipsnio 1 dalį kaip melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą, tačiau, įvertinus nuteistojo nusikalstama veika siektus tikslus, toks perkvalifikavimas yra negalimas. Kaip nustatyta byloje, registruoto turto – traktoriaus „John Deere 3036E“ – kilmė yra nusikalstama, todėl nuteistasis V. Š., pateikdamas Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui dokumentus dėl vogtos transporto priemonės, turėjo tikslą ne tik įregistruoti techniką, bet kartu ją legalizuoti, registruoti savo vardu ir ja naudotis, taigi esminis jo veiksmų tikslas buvo ne pateikti institucijai žinomai melagingą informaciją, kad gauti krautuvo registracijos dokumentus, o suklaidinti darbuotoją ir užbaigti turto legalizavimą, todėl jo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija).

Dėl klaidų taisymo

79. Bylą perdavus į teismą su kaltinamuoju aktu M. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis suklastojo krautuvo „Mustang AL 306“ gamyklinę lentelę ir identifikacinį numerį. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje konstatuota, kad bylos duomenys nesuteikia pagrindo spręsti, jog M. M. atliko krautuvo identifikacinių numerių klastojimo veiksmus, todėl jis dėl veikos, numatytos BK 306¹ straipsnyje, turi būti išteisintas, neįrodžius jog dalyvavo padarant šią veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Tuo tarpu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad M. M. pagal BK 306¹ straipsnį išteisinamas dėl krautuvo ,,Mustang AL 306“ gamyklinės lentelės suklastojimo, t. y. nenurodyta, koks procesinis sprendimas priimamas dėl krautuvo „Mustang AL 306“ identifikacinio numerio suklastojimo. Kaip jau minėta, teismo nuosprendis yra vientisas procesinis dokumentas, todėl jo rezoliucinė dalis atspindi teismo išvadas, nurodomas sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Teismas motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje pažymėjo, jog tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamieji byloje atliko kokius nors dokumentų klastojimo veiksmus, ir nustatyta, kad jie veikė kartu su nenustatytais asmenimis, kurie ir atliko šiuos klastojimo veiksmus, todėl M. M. dėl veikos, numatytos BK 306¹ straipsnyje, išteisintinas. Atsižvelgiant į šias pirmosios instancijos teismo išvadas, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina, kad M. M. buvo išteisintas dėl visų jam inkriminuotų BK 306¹ straipsnyje numatyto nusikaltimo aplinkybių – tiek dėl krautuvo gamyklinės lentelės suklastojimo, tiek identifikacinių numerių suklastojimo, ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantis netikslumas laikytinas rašymo klaida, kuri ištaisoma šiuo nuosprendžiu.

80. Taip pat teisėjų kolegija nustatė tam tikrus skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies trūkumus. BPK 305 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės. Tuo tarpu, remiantis BPK 305 straipsnio 3 dalimi, priimant išteisinamąjį nuosprendį jo aprašomojoje dalyje išdėstoma kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė. Iš apygardos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas prie nustatytų aplinkybių nurodė ne tik pasitvirtinusias nuteistajam M. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, bet ir jam pareikšto kaltinimo pagal BK 306¹ straipsnį esmę, nurodant, kad jis (nenurodant konkretaus asmens) suklastojo krautuvo „Mustang AL 306“ gamyklinę lentelę ir identifikacinį numerį. Kaip jau nurodyta, teisėjų kolegija laiko, kad dėl šio nusikaltimo padarymo M. M. buvo išteisintas, todėl šios aplinkybės iš teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių šalinamos.

81. Nurodydamas teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su M. M. ir K. M. nusikalstamais veiksmais legalizuojant krautuvą „Schaffer 2034“ ir disponuojant suklastotais transporto priemonės dokumentais, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „krautuvą M. M. ir K. M. veikdami bendrininkų grupe 2019 m. kovo mėnesį pardavė už 14 000 Eur S. Š., 2019 m. gegužės 14 d. Pilviškių miestelyje, Vilkaviškio r. sav., pasirašant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį tarp K. M. ir S. Š., pirkėjui melagingai nurodė, kad krautuvas gautas iš teisėtos veiklos, ir taip jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – krautuvą „Schaffer 2034“, taip pat laikė žinomai netikrus dokumentus“, t. y. nurodoma, kad nusikaltimus padarė vienas asmuo („jis“). Įvertinus M. M. ir K. M. pareikšto kaltinimo turinį, pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jų kaltės legalizuojant krautuvą „Schaffer 2034“ ir disponuojant šios transporto priemonės suklastotais dokumentais, nuosprendžio rezoliucinę dalį, pagal kurią abu nuteistieji pripažinti kaltais ir nuteisti dėl turto legalizavimo ir disponavimo suklastotais dokumentais, darytina išvada, jog teismas laikė nustatyta, kad K. M. ir M. M. nusikalto veikdami kartu, bendrininkų grupe, tokioms išvadoms šiame nuosprendyje pritarė ir teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytas netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu ir šiuo nuosprendžiu ištaisomas, nurodant, kad veikas padarė abu nuteistieji („jie“).

82. Nurodydamas teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su M. M. ir V. N. nusikalstamais veiksmais legalizuojant krautuvą „Mustang AL 306“ ir disponuojant jo suklastotais dokumentais, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. M. ir V. N. „veikė bendrininkų“, t. y. nėra aišku, ar asmenys veikė būdami bendrininkais (paprastasis bendrininkavimas) ar veikdami bendrininkų grupe. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad asmenys veikė bendrai, skiriant bausmę nuteistajam M. M. teismas nurodė, kad jis veikas įvykdė veikdamas bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nuosprendžio aprašomojoje dalyje esantis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu ir šiuo nuosprendžiu ištaisomas, nurodant, kad nuteistieji veikė bendrininkų grupe.

83. Atsižvelgdama į tai, kad M. M. šiuo nuosprendžiu išteisinamas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (traktoriaus ,,John Deere 3036E“ legalizavimas) (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalį (disponavimas suklastotais krautuvo „Manitou MT1235S“, traktorių ,,John Deere 3036E“, „LS Mtron J27HST“ dokumentais), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, taip pat ištaisytus skundžiamo nuosprendžio trūkumus, teisėjų kolegija įrodytomis pripažįsta šias įvykdytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes:

83.1. M. M. ir M. K., veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą ir M. K. disponavo suklastotais dokumentais, t. y.: laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. kovo 14 d., siekdami nuslėpti ir įteisinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – krautuvą „Manitou MT 1235S“, kurio tikrasis identifikacinis numeris – (duomenys neskelbtini) ir jis 2015 m. pasisavintas iš UAB „A.“, žinodami, kad krautuvas įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus šio krautuvo identifikacinį (VIN) numerį į (duomenys neskelbtini) ir gamyklos lentelę, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pagaminus tariamai teisėtus, įgijimą patvirtinančius nuosavybės dokumentus – 2019 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 4 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, jog krautuvas „Manitou MT 1235S“ yra gautas iš teisėtos veiklos M. K. jį 2019 m. sausio 4 d. nusipirkus iš juridinio asmens „B.“ už 5 500 Eur, M. K. iki 2019 m. sausio 21 d. laikius, o 2019 m. sausio 21 d. pateikus šiuos dokumentus su krautuvu „Manitou MT 1235S“ Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui, krautuvas buvo įregistruotas M. K. vardu Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, suteikiant jam valstybinį numerį – (duomenys neskelbtini), išduodant registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to krautuvą „Manitou MT 1235S“ M. M. ir M. K. 2019 m. sausio mėnesį pardavė už 5 000 Eur V. J., 2019 m. sausio 22 d. Šakiuose pasirašant pirkimo‑pardavimo sutartį tarp M. K. ir V. J., krautuvo pirkėjui melagingai nurodė, kad jis gautas iš teisėtos veiklos ir taip legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – krautuvą „Manitou MT 1235S“, taip pat M. K. laikė žinomai netikrus dokumentus – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 4 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

83.2. V. Š., veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą ir disponavo suklastotais dokumentais, t. y.: laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. kovo 20 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – ratinį traktorių „John Deere 3036E“, kurio tikrasis identifikacinis numeris – (duomenys neskelbtini) ir jis laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 14 d. 22 val. iki 2018 m. gegužės 15 d. 05.15 val. pagrobtas Danijoje, žinodamas, kad šis ratinis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei tariamai teisėtus, įgijimą patvirtinančius nuosavybės dokumentus – 2019 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, jog ratinį traktorių „John Deere 3036E“ V. Š. 2019 m. sausio 14 d. pirko iš juridinio asmens „B.“ už 13 250 Eur, 2019 m. kovo 20 d. V. Š. šiuos dokumentus kartu su ratiniu traktoriumi „John Deere 3036E“ pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui ir ratinis traktorius „John Deere 3036E“ buvo įregistruotas V. Š. vardu Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, suteikiant jam valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), išduodant registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu V. Š. laikė žinomai netikrus dokumentus – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – ratinį traktorių „John Deere 3036E“.

83.3. M. M. ir K. M., veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą ir disponavo suklastotais dokumentais, t. y.: laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 23 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., siekdami nuslėpti ir įteisinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – krautuvą „Schaffer 2034“, kurio tikrasis identifikacinis numeris – (duomenys neskelbtini) ir jis 2019 m. vasario 23 d. pagrobtas Danijoje, žinodami, kad šis krautuvas įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus krautuvo identifikacinį (VIN) numerį į (duomenys neskelbtini) ir gamyklinę lentelę, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pagaminus tariamai teisėtus, įgijimą patvirtinančius nuosavybės dokumentus – 2019 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 22 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, jog krautuvas „Schaffer 2034“ yra gautas iš teisėtos veiklos K. M. jį 2019 m. vasario 22 d. nusipirkus iš juridinio asmens „B.“ už 8 500 Eur, K. M. iki 2019 m. kovo 12 d. laikius, o 2019 m. kovo 12 d. dokumentus su krautuvu „Schaffer 2034“ pateikus Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui, krautuvas buvo įregistruotas K. M. vardu Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, suteikiant jam valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), išduodant registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną. Po to šį krautuvą M. M. ir K. M., veikdami bendrininkų grupe, 2019 m. kovo mėnesį pardavė už 14 000 Eur S. Š., 2019 m. gegužės 14 d. Pilviškių mstl., Vilkaviškio r. sav., pasirašant transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį tarp K. M. ir S. Š., pirkėjui melagingai nurodė, kad krautuvas gautas iš teisėtos veiklos, ir taip jie legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – krautuvą „Schaffer 2034“, taip pat laikė žinomai netikrus dokumentus – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. vasario 22 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

83.4. M. M., K. M. ir M. K., veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasikėsino legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą ir K. M. disponavo suklastotais dokumentais, t. y.: laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d., siekdami nuslėpti ir įteisinti traktorių „LS Mtron J27HST“, kurio tikrasis identifikacinis numeris – (duomenys neskelbtini) ir jis naktį iš 2019 m. vasario 9 d. į 2019 m. vasario 10 d. pagrobtas Danijoje, žinodami, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pagaminus tariamai teisėtus, įgijimą patvirtinančius nuosavybės dokumentus – 2019 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, jog traktorius „LS Mtron J27HST“ yra gautas iš teisėtos veiklos K. M. jį 2019 m. sausio 10 d. nusipirkus iš juridinio asmens „B.“ už 8 500 Eur, M. K. pargabeno traktorių į Lietuvą krovininiu automobiliu „IVECO 50C15V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o K. M. iki 2019 m. kovo 29 d. laikė šį traktorių su netikrais dokumentais V. Š. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, M. M. suradus šiam traktoriui apie nusikalstamą veiką nežinantį pirkėją M. P., kuriam M. M. melagingai nurodė, kad traktorius gautas iš teisėtos veiklos, 2019 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini), traktorius buvo parduotas M. P., perduoti netikri traktoriaus dokumentai, taip buvo ruošiamasi traktorių įregistruoti Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, ir taip pasikėsinta legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „LS Mtron J27HST“, taip pat K. M. laikė žinomai netikrus dokumentus – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2019 m. rugsėjo 5 d. poėmio metu traktorius „LS Mtron J27HST“ su suklastotu identifikaciniu numeriu ir netikrais dokumentais policijos pareigūnų buvo paimtas iš M. P..

83.5. M. M. ir V. N., veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą ir disponavo suklastotais dokumentais, t. y.: laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 9 d. iki 2019 m. birželio 10 d., siekdami nuslėpti ir įteisinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – krautuvą „Mustang AL 306“, kurio tikrasis identifikacinis numeris – (duomenys neskelbtini) ir jis laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 9 d. iki 2019 m. vasario 10 d. pagrobtas Danijoje, žinodami, kad šis krautuvas įgytas nusikalstamu būdu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei tariamai teisėtus, įgijimą patvirtinančius nuosavybės dokumentus – 2019 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, kad krautuvas „Mustang AL 306“ yra gautas iš teisėtos veiklos V. N. jį 2019 m. sausio 25 d. nusipirkus iš juridinio asmens „B.“ už 15 500 Eur, V. N. iki 2019 m. kovo 12 d. laikius, o 2019 m. kovo 12 d. pateikus šiuos dokumentus Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui kartu su krautuvu „Mustang AL 306“, krautuvas buvo įregistruotas V. N. vardu Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, suteikiant jam valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), išduodant registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to krautuvą „Mustang AL 306“ M. M. ir V. N., veikdami bendrininkų grupe, 2019 m. birželio mėnesį pardavė E. A. už 15 500 Eur, 2019 m. birželio 10 d. Vilkaviškyje pasirašant traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo‑pardavimo sutartį tarp V. N. ir E. A., taip šio krautuvo pirkėjui melagingai nurodė, kad krautuvas gautas iš teisėtos veiklos, ir taip legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – krautuvą „Mustang AL 306“, taip pat jie laikė žinomai netikrus dokumentus – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bausmių skyrimo

84. Iš teismui pateiktų apeliacinių skundų matyti, kad nuteistojo V. N. gynėjas ir nuteistasis V. Š. neginčija skundžiamu nuosprendžiu V. N. ir V. Š. paskirtų bausmių, švelnesnę bausmę prašo skirti tik nuteistasis M. M.. Vis dėlto, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, jei apeliaciniame skunde yra pateiktas prašymas naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pagal nurodytus apskundimo pagrindus turi įvertinti viso skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190-648/2018, Nr. 2K‑155‑942/2019, Nr. 2K-33-458/2020). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina visiems trims nuteistiesiems paskirtų bausmių proporcingumą.

85. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nurodomos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, 2) kaltės forma ir rūšis, 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, 4) nusikalstamos veikos stadija, 5) kaltininko asmenybė, 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimas darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, 7) atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑456/2013, Nr. 2K‑7‑648/2019).

86. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad skiriamos teisinio poveikio priemonės savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Valstybės nustatytų teisinio poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą bausmę, bet ir tai, kad turi būti užtikrinama, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad ja bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, taip yra formuojamas nebaudžiamumo įspūdis ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, jas pažeisti pakartotinai.

87. BK 216 straipsnio 1 dalies (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija) sankcijoje yra numatytos dvi alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki 3 metų bausmės. BK 47 straipsnio 3 dalies 2, 4 punktuose numatyta, kad už nesunkius nusikaltimus skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda, už sunkius nusikaltimus – nuo 150 MGL iki 6 000 MGL dydžio bauda.

88. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistojo V. N. atžvilgiu skirtiną bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimus, yra neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka (17 t., b. l. 14–21), į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas (17 t., b. l. 11), charakterizuojamas teigiamai (17 t., b. l. 7), su žmona augina nepilnametį vaiką, įvertino jo indėlį į nusikalstamas veikas (savo vardu įregistravo vieną žinomai nusikalstamu būdu gautą transporto priemonę, kitų veiksmų, susijusių su technikos legalizavimu, neatliko, nenustatyta, kad būtų netikrus dokumentus gaminęs), nenustatė V. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (kokia tai aplinkybė – nenurodyta). Įvertinęs šias aplinkybes apygardos teismas nusprendė, jog geriausiai bausmės tikslus leis pasiekti švelniausios – baudos bausmės, nustatant artimus minimaliems dydžius, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį paskiriant 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskiriant 50 MGL (750 Eur) dydžio (nurodoma taip, kaip yra nuosprendyje – teisėjų kolegijos pastaba) baudą. Paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai.

89. Individualizuodamas nuteistajam V. Š. skirtiną bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimus, yra neteistas, baustas administracine tvarka (16 t., b. l. 59–60), į psichikos ligų ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (16 t., b. l. 57), charakterizuojamas teigiamai (16 t., b. l. 52), įvertino jo indėlį į nusikalstamas veikas (savo vardu įregistravo vieną žinomai nusikalstamu būdu gautą transporto priemonę, kitų veiksmų, susijusių su technikos legalizavimu, neatliko, nenustatyta, kad būtų netikrus dokumentus gaminęs), nenustatė V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (kokia tai aplinkybė – nenurodyta). Įvertinęs šias aplinkybes teismas nusprendė, jog geriausiai bausmės tikslus leis pasiekti švelniausios – baudos bausmės, nustatant artimus minimaliems dydžius, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį paskiriant 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskiriant 50 MGL (750 Eur) dydžio (nurodoma taip, kaip yra nuosprendyje – teisėjų kolegijos pastaba) baudą. Paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai.

90. Individualizuodamas nuteistajam M. M. skirtiną bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis padarė penkis sunkius nusikaltimus, kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir penkis nesunkius nusikaltimus, yra teistas Lietuvoje ir užsienio valstybėse (14 t., b. l. 133–147), baustas administracine tvarka (14 t., b. l. 96–132), į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas (14 t., b. l. 92), charakterizuojamas teigiamai (14 t., b. l. 85), veikas įvykdė po to, kai buvo įvykdęs nusikaltimą nuosavybei, už kurį nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, legalizuoto turto vertės nėra labai didelės, nenustatė M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad M. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nustatyti mažesni nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai – pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (penkios veikos) paskiriant 2 metų, 2 metų, 2 metų 6 mėnesių, 2 metų 6 mėnesių, 2 metų laisvės atėmimo bausmes, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskiriant penkias 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, o subendrintos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu.

91. Iš teismo nuosprendžio aprašomosios dalies, susijusios su bausmių skyrimu nuteistiesiems M. K., K. M., V. Š. ir V. N., teisėjų kolegija nustatė tam tikrą netikslumą – pirmosios instancijos teismas nurodė, kad buvo nustatyta šių nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau jos nedetalizavo. Nors iš priimto nuosprendžio visumos galima manyti, kad teismas atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino M. K., K. M., V. Š. ir V. N. veikimą bendrininkų grupe, tokios teisėjų kolegijos išvados gali būti grindžiamos vien tik prielaidų pagrindu. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį, pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi dėl šios nuosprendžio dalies nebuvo pateikta apeliacinių skundų, o, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakomybę sunkinančios aplinkybės tikslus įvardijimas būtų laikomas nuteistųjų teisinės padėties bloginimu, ši aplinkybė iš nuosprendžio šalintina ir laikytina, kad byloje nebuvo nustatyta M. K., K. M., V. Š. ir V. N. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

92. Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam M. M. paskirtas bausmes nurodė, kad pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį subendrintos bausmės, tarpusavyje bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, nurodydamas, kad vadovaujasi BK 63 straipsnio 2 dalimi, tuo tarpu šios baudžiamojo įstatymo nuostatos reglamentuoja bausmių bendrinimą apėmimo būdu. Įvertinus teismo nuosprendžio motyvuojamąją dalį, kurioje nurodoma, kad bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, tai, kad buvo bendrinamos 2 metų, 2 metų, 2 metų 6 mėnesių, 2 metų 6 mėnesių ir 2 metų laisvės atėmimo bausmės ir paskirta subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas taikė dalinio bausmių sudėjimo būdą, o ne bausmių apėmimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nuteistajam M. M. paskirtos subendrintos bausmės buvo bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir nuosprendyje esantis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu. Kadangi šiuo nuosprendžiu yra iš naujo sprendžiami nuteistajam M. M. skiriamų bausmių, taip pat ir jų bendrinimo, klausimai, šis nustatytas trūkumas netaisomas.

93. Taip pat teisėjų kolegija nustatė tam tikrus netikslumus skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Teismas nuteistajam M. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (disponavimas suklastotais krautuvo ,,Manitou MT 1235S“ dokumentais) paskyrė 80 MGL dydžio baudą, nurodydamas, jog tai atitinka 900 Eur, tuo tarpu šis dydis atitinka 4 000 Eur (80×50=4 000), nuteistiesiems V. Š. ir V. N. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (disponavimas suklastotais traktoriaus ,,John Deere 3036E“ ir krautuvo ,,Mustang AL 306“ dokumentais) paskyrė 50 MGL dydžio baudas, nurodydamas, kad tai atitinka 750 Eur, tuo tarpu šis dydis atitinka 2 500 Eur (50×50=2 500). Dėl šių nuosprendžio aplinkybių apeliacinių skundų nepateikta, o jų ištaisymas apeliacinės instancijos teismo iniciatyva reikštų nuteistųjų padėties pabloginimą, todėl toliau vertinamos tokios bausmės, kokios buvo paskirtos pirmosios instancijos teismo. Nors pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės yra skiriamos MGL, o ne konkrečiomis sumomis eurais, atsižvelgiant į tai, kad M. K., V. Š. ir V. N. paskirtos baudos, išreikštos skaitinėmis išraiškomis, yra švelnesnės, o abejonės vertinamos nuteistųjų naudai, toliau teisėjų kolegija pasisako dėl M. K. paskirtos 900 Eur baudos, V. Š. ir V. N. paskirtų 750 Eur baudų proporcingumo.

94. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta kokių nors papildomų aplinkybių, leidžiančių manyti, kad nuteistiesiems V. N. ir V. Š. paskirtos bausmės turėtų būti švelninamos. Pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos beveik minimalaus dydžio baudos, kurios subendrintos apėmimo būdu, atitinka V. N. ir V. Š. padarytų nusikaltimų pavojingumą ir asmenybes bei užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, būtų pasiekti paskiriant dar švelnesnes bausmes, todėl jos paliekamos nepakeistos.

95. Vertindama nuteistajam M. M. skirtiną bausmę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šiuo nuosprendžiu jis yra išteisinamas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (traktoriaus ,,John Deere 3036E“ legalizavimas) (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija), BK 300 straipsnio 1 dalį (disponavimas suklastotais krautuvo „Manitou MT1235S“, traktorių ,,John Deere 3036E“, „LS Mtron J27HST“ dokumentais), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, taip pat įvertina jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, asmens charakteristiką ir konstatuoja, jog net ir išteisinus M. M. dėl dalies jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kitų bylos duomenų kontekste nėra pagrindo jam paskirtos galutinės bausmės švelninimui.

96. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra tai, kad M. M. yra anksčiau ne kartą teistas, taigi negalima teigti, jog jo daromi nusikaltimai yra visiškai atsitiktinio pobūdžio. Manytina, kad nuteistasis savo elgesio nekeičia ir teigiamų išvadų nedaro, kadangi jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad M. M. buvo ne kartą baustas administracine tvarka, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo jo cinišką požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi. M. M. apeliaciniame skunde pažymi, kad kitiems nuteistiesiems paskirtos bausmės yra nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

97. M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo pripažintą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nurodo, kad tai yra teismo diskrecija, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokio prašymo tenkinimui nėra pagrindo. Bendrininkavimas yra pavojingesnė nusikalstamos veikos padarymo forma, todėl tais atvejais, kai nustatytos bylos aplinkybės patvirtina didesnį atliktų nusikalstamų veiksmų ir nuteistojo pavojingumą, veikimas bendrininkų grupe gali būti pripažintas baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. M. legalizavo keturias nusikalstamu būdu įgytas transporto priemones, veikdamas su kitais asmenimis bendrininkų grupe. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo M. M., jo veiksmai šiuo atveju nebuvo antraeiliai, jis veikė bendrininkų grupe kaip vykdytojas, jo vaidmuo skambinant kitiems nuteistiesiems, patariant jiems ką daryti, važiuojant į transporto priemonių buvimo vietas, savivaldybes, buvo aktyvus, todėl pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, yra teisinga ir atitinka baudžiamojo įstatymo prasmę. Kitaip vertinti bylos aplinkybių ir daryti priešingas išvadas nėra pagrindo.

98. Nuteistasis M. M. skunde taip pat nurodo, kad dėl užtrukusio proceso nagrinėjamoje byloje (virš 4 metų) turėtų būti švelninamos jam skiriamos bausmės BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau sutikti su tokiais teiginiais nėra pagrindo. Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę, kai nustatomas įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K‑281‑942/2018, 2K-189-1073/2019, 2K-269-719/2019). Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime formaliu proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis teismas vertina, ar proceso trukmė atitinka reikalavimus, yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui ir pan.

99. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo M. M. argumentus dėl ilgos proceso trukmės ir šios aplinkybės reikšmės jam skiriamoms bausmėms, konstatuoja, jog su jais sutikti nėra pagrindo. Baudžiamasis procesas šioje byloje buvo atliekamas dėl penkių asmenų, tirta penkiolika nusikalstamų veikų, dėl dalies jų M. M. buvo išteisintas, tam tikrų kliūčių ir delsimų sukėlė šalyje paskelbtas karantinas dėl COVID-19 infekcijos plitimo. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, proceso eigą, darytina išvada, kad pertraukos procese atsirado ne dėl valstybės institucijų neveikimo, nepateisinamų delsimų, o dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

100. BK 75 straipsnio 8 dalyje išaiškinta, kad skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas paskirdamas M. M. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę nenurodė, kodėl nėra galimas šios bausmės vykdymo atidėjimas, todėl teisėjų kolegija pasisako šiuo aspektu.

101. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, tam yra vertinamos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, Nr. 2K-536/2014, Nr. 2K-132-942/2016).

102. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą turi būti įvertinta, ar taip nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pagal teismų praktiką taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑P‑549/2007, Nr. 2K‑181/2012, Nr. 2K-91/2014).

103. M. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka tas sąlygas, kurioms esant galimas dalinis bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, todėl formaliai atidėjimas jam galėtų būti taikomas, vis dėlto, atsižvelgdama į jo padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį, aplinkybę, kad jis ne kartą teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo manymui, kad bausmės tikslai M. M. galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas M. M. ir visai visuomenei formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį, tokiu būdu bausmės tikslai nebus pasiekti ir nebus užtikrintas teisingumo įgyvendinimas.

104. Nors laisvės atėmimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes M. M. ir jo šeimai, tai yra neišvengiamos bausmės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padaryta veika. Manytina, kad skiriama bausmė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

105. Kadangi šiuo nuosprendžiu nuteistasis M. M. buvo išteisintas dėl dalies nusikalstamų veikų ir buvo iš naujo vertinamas jam skiriamų bausmių klausimas, paliekant nepakeistą subendrintą 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija taip pat pasisako dėl šios bausmės bendrinimo su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, paskirta bausme.

106. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu M. M. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams. Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu buvo panaikinta šio apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo vykdymas. M. M. teikimu kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus, prašydamas peržiūrėti jam paskirtą bausmę pasikeitus baudžiamajam įstatymui. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi M. M. veika, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir sušvelninta paskirta bausmė, nustatant 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

107. Šiuo nuosprendžiu M. M. paskirta subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrinama su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu bei Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pakeista 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskiriant 4 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio M. M. sulaikymo, į bausmės laiką įskaitant atliktą bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

108. Nuteistasis M. M. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiojo A. M. pareikštą civilinį ieškinį, prašo jį palikti nenagrinėtu, pažymi, kad teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo S. Š. civiliniame ieškinyje nurodytą neteisingą krautuvo kainą ir sumažino jam priteistinos turtinės žalos dydį, tačiau A. M. civilinį ieškinį tenkino visa apimtimi.

109. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusysis A. M. civiliniu ieškiniu (5 t., b. l. 41–49) prašė iš asmenų, padariusių nusikalstamą veiką, priteisti 10 443,75 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro krautuvo įgijimo išlaidos – 5 000 Eur ir transporto priemonės nuomininko UAB „T.“ patirtos remonto išlaidos – 5 443,75 Eur, kurios buvo išskaičiuotos iš bendrovės A. M. mokamo nuomos mokesčio. Patvirtindamas šias išlaidas A. M. pirmosios instancijos teismui pateikė 2019 m. kovo 5 d. transporto priemonės perdavimo aktą, kuriame nurodyta, jog V. J. perduoda, o A. M. perima žemės ūkio paskirties mašiną už 5 000 Eur (5 t., b. l. 44), 2019 m. kovo 26 d. įrangos nuomos sutartį tarp A. M. ir UAB ,,T.“, kurioje nurodyta, kad nuomininkas UAB „T.“ įsipareigoja atlikti remontą, kurio išlaidos bus įskaitomos į nuomos mokestį (5 t., b. l. 45–49) ir remonto darbų sąmatą, kurioje nurodyta, kad remonto kaina – 5 443,75 Eur (5 t., b. l. 47).

110. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. BPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o 2 dalyje išaiškinta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

111. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Nagrinėjant civilinį ieškinį būtina nustatyti, kad jis yra pagrįstas, t. y. 1) kad fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė arba neturtinė žala, 2) kad kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, 3) kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos šios aplinkybės, jei bent viena iš jų neegzistuoja – civilinis ieškinys turi būti atmetamas.

112. Byloje neabejotinai nustatyta, kad žemės ūkio technika, kurią legalizavo M. M. ir M. K., buvo parduota V. J. (5 t., b. l. 137), jis krautuvą pardavė nukentėjusiajam A. M. už 5 000 Eur, tą patvirtina tarp jų sudarytas transporto priemonės perdavimo aktas (5 t., b. l. 44). Šis krautuvas A. M. 2019 m. kovo 26 d. buvo išnuomotas UAB „T.“, kuri atliko remonto darbus už 5 443,75 Eur (5 t., b. l. 47, 49). 2020 m. kovo 2 d. kratos protokole užfiksuota, jog UAB ,,T.“ teritorijoje buvo rastas ir paimtas krautuvas ,,Manitou MT 1235S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 95–103). Taigi, krautuvo savininkas A. M., teisėsaugos pareigūnams paėmus jam priklausantį krautuvą, neteko savo turto ir patyrė žalą ir, BPK 109 straipsnio pagrindu, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusysis A. M. turėtų reikšti civilinį ieškinį ne jam ir M. K., o krautuvo „Manitou MT 125S“ pardavėjui V. J. ar jo teisių perėmėjams, tačiau tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Būtent nuteistieji M. M. ir M. K. yra atsakingi už tai, kad nukentėjusysis A. M. neteko, jo vertinimu, legaliai įsigyto turto, kadangi būtent jie pateikė A. M. melagingą informaciją, kad daiktas yra teisėtas, nulėmusį tai, kad nukentėjusysis daiktą įsigijo, o vėliau privalėjo atiduoti teisėsaugos pareigūnams. Atsižvelgiant į tai, būtent šie asmenys ir pripažinti tinkamais civiliniais atsakovais dėl A. M. sukeltos žalos atlyginimo.

113. Apeliantas skunde nurodo, kad nukentėjusiajam A. M. buvo nepagrįstai priteistos remonto išlaidos, kadangi ne jis, o UAB „T.“ apmokėjo remonto darbus. Tokie nuteistojo argumentai yra nepagrįsti. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, žalos atlyginimo turi teisę reikalauti tas asmuo, kuris realiai ją patyrė. Sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant įstatyme įtvirtintą nukentėjusio asmens sąvoką matyti, kad įstatymų leidėjas siekė, jog žala būtų atlyginta ją patyrusiam asmeniui, siekiant jį grąžinti į tokią turtinę padėtį, kokia buvo iki žalos padarymo. Aplinkybė, kad turtą teisėtai valdo ne savininkas, bet kitas asmuo, nereiškia, kad jeigu tokiam turtui padaroma žala, tai ir teisė į turtui padarytos žalos atlyginimą atsiranda šiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad jei turtas yra valdomas ne jo savininko, o kito asmens (nuomos, panaudos pagrindu), ir valdytojas savo sąskaita suremontuoja teisėtai valdytą, bet ne jam nuosavybės teise priklausiusį daiktą (šiuo atveju – transporto priemonę), jis tampa žalą patyrusiu asmeniu ir gali prašyti žalos atlyginimo. Vis dėlto, nagrinėjamoje byloje turto valdytojas UAB „T.“ buvo sudaręs technikos valdymo sutartį, pagal kurią remonto išlaidos yra išskaičiuojamos iš nustatyto nuomos mokesčio, t. y. UAB „T.“ jokių išlaidų dėl atliktų remonto darbų, nepatyrė, jas patyrė tik nukentėjusysis A. M., kuris negavo 5 443,75 Eur dydžio nuomos mokesčio. Priteisus transporto priemonės remonto išlaidas jos valdytojai UAB „T.“, nors ji ir nėra krautuvo savininkė ir turtinės žalos nepatyrė, tokių remonto išlaidų priteisimas bendrovei būtų nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas bei neatitiktų nuostolių atlyginimo principo esmės.

114. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad nukentėjusiojo A. M. veikla yra galimai neskaidri, kadangi jis kaip fizinis asmuo pirko krautuvą ir išnuomojo jį UAB „T.“, o ši įmonė yra tiesiogiai susijusi su A. M., nurodo, kad nukentėjusysis sudarytoje sutartyje pasirašė už abi šalis. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos nuteistojo argumentus atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato nagrinėjimo teisme ribas. Remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, taigi šioje baudžiamojoje byloje kitų asmenų – pvz. nukentėjusiojo A. M. – veiksmų teisėtumas nėra vertinamas. Įžvelgdamas tam tikrus nusikalstamų veikų požymius nuteistasis M. M. gali kreiptis pareiškimu į teisėsaugos institucijas, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau šiuo nuosprendžiu šiais klausimais plačiau nepasisakoma.

115. Nuteistasis M. M. skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiojo S. Š. pareikštą civilinį ieškinį, prašo jį palikti nenagrinėtu, tačiau detalių argumentų, kodėl teisėjų kolegija turėtų priimti tokį sprendimą, nenurodo. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, o šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu patvirtinta, jog M. M. ir K. M. legalizavo nusikalstamu būdu gautą turtą – krautuvą „Schaffer 2034“, ši transporto priemonė buvo parduota nukentėjusiajam S. Š., kuris manė įgyjantis teisėtą daiktą, o galiausia krautuvas buvo paimtas teisėsaugos pareigūnų (1 t., b. l. 195–197), t. y. nukentėjusysis S. Š. jo neteko. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nukentėjusysis S. Š. patyrė turtinę žalą ir priteisė ją iš nusikaltimą padariusių asmenų – K. M. ir M. M..

Dėl proceso išlaidų

116. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 13 d. pažyma, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam M. M. pagal 2024 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. KTS-2024-01344 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą (20 t., b. l. 126–129). Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 133,33 Eur dydžio išlaidas.

117. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Toks teisinis reglamentavimas galioja nuo 2020 m. liepos 15 d. (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija), tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodomas teisinis reglamentavimas aiškinamas atsižvelgiant ir į kitas sąlygas, svarbias priimant sprendimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti: pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑322/2014, Nr. 2K-46-895/2015, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016). Be to, kasacinio teismo praktikoje vadovaujamasi ir nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais analogiški prašymai paprastai netenkinami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-788/2021, Nr. 2K‑51-788/2021, Nr. 2K-67-697/2021 ir kt.).

118. Minėtų BPK nuostatų ir teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad apeliacinis procesas dėl nuteistojo M. M. vyko jo paties iniciatyva, jo gynyba apeliacinės instancijos procese buvo būtina. M. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti 133,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistųjų V. Š. ir M. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalį (traktoriaus ,,John Deere 3036E“ legalizavimas), 300 straipsnio 1 dalį (disponavimas suklastotais traktoriaus ,,John Deere 3036E“ dokumentais), 300 straipsnio 1 dalį (disponavimas suklastotais krautuvo „Manitou MT1235S“ dokumentais), 300 straipsnio 1 dalį (disponavimas suklastotais traktoriaus „LS Mtron J27HST“ dokumentais), panaikinti ir priimti toje dalyje naują nuosprendį:

M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalį (traktoriaus ,,John Deere 3036E“ legalizavimas) (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakcija), 300 straipsnio 1 dalį (disponavimas suklastotais krautuvo „Manitou MT1235S“, traktorių ,,John Deere 3036E“, „LS Mtron J27HST“ dokumentais) išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Patikslinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį nurodant, kad:

M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306¹ straipsnį išteisintas dėl krautuvo ,,Mustang AL 306“ gamyklinės lentelės ir identifikacinio numerio suklastojimo.

M. K., M. M. ir K. M. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas legalizuoti krautuvą „LS Mtron J27HST“), M. K., M. M., K. M., V. Š. ir V. N. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalį (traktorių „New Holland T5.95A“, ,,John Deere 3036E“, krautuvų ,,Mustang AL306“, „Schaffer 2034“, ,,Mustang AL 306“ legalizavimas), M. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalį (traktorių ,,New Holland“, „John Deere 3036E“ legalizavimas) taikant 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XII-702 redakciją.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio dalį:

Patikslinti nustatytas M. M. ir K. M. nusikalstamų veikų faktines aplinkybes (krautuvo „Schaffer 2034“ legalizavimas) iš „taip jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą“ į „taip jie legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą“.

Patikslinti nustatytas M. M. ir V. N. nusikalstamų veikų faktines aplinkybes (krautuvo „Mustang AL 306“ legalizavimas) iš „veikė bendrininkų“ į „veikė bendrininkų grupe“.

Iš nustatytų M. K. nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių šalinti aplinkybę, kad jis su M. M. laikė žinomai netikrus dokumentus – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 4 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš nustatytų V. Š. nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių šalinti aplinkybę, kad jis su M. M. laikė žinomai netikrus dokumentus – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš nustatytų K. M. nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių šalinti aplinkybę, kad jis su M. M. laikė žinomai netikrus dokumentus – Nyderlandų transporto priemonių registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš nustatytų M. M. nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių šalinti aplinkybę, kad jis suklastojo krautuvo „Mustang AL 306“ gamyklinę lentelę ir identifikacinį numerį.

Iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad byloje buvo nustatyta M. K., K. M., V. Š. ir V. N. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kitą Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo V. N. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 13 d. prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.