- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-30
- Bylos Nr.
- e2S-422-589/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00176-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- J. V.
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės SEB bankas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės SEB bankas prašymą suinteresuotiems asmenims antstolei A. M., I. D., N. D., J. V. dėl skolininkų turto dalies nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – ir AB) SEB bankas prašė nustatyti, kad skolininkams I. D. ir N. D. priklauso po ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pagal Visagino miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-474-758/2012 antstolio kontoroje vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0104/12/01031, kurioje skolininkais yra I. D. ir N. D. (toliau – ir skolininkai), o išieškotoja – AB SEB bankas. Antstolė A. M. 2022 m. kovo 15 d. raštu Nr. S-22-104-8070 informavo, kad vykdomojoje byloje vienas iš išieškotojų J. V. yra pateikęs prieštaravimą dėl turto pasidalijimo tarp skolininkų. Įsiskolinimas iš skolininkų išieškomas dar nuo 2012 m., tačiau iki šiol nėra išieškotas, todėl darytina išvada, kad išieškoti iš asmeninio kiekvieno iš skolininko turto nėra galimybės. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad yra būtinybė dalinant turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl skolininkų bendro turto dalys yra lygios.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjos AB SEB bankas prašymą tenkino – nustatė, kad suinteresuotiems asmenims (skolininkams) I. D. ir N. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto – buto, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad antstolė A. M.: 1) vykdomojoje byloje Nr. 0104/12/01031 vykdo Visagino miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-474-758/2012 dėl 6 762,11 Eur skolos, 202,73 Eur žyminio mokesčio ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų (2022 m. balandžio 28 d. – 3 059,68 Eur) išieškojimo iš skolininko I. D. išieškotojos (pareiškėjos) AB SEB bankas naudai; 2) vykdomojoje byloje Nr. 0104/12/01032 vykdo Visagino miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-474-758/2012 dėl 6 762,11 Eur skolos, 202,73 Eur žyminio mokesčio ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų (2022 m. balandžio 28 d. – 3 391,24 Eur) išieškojimo iš skolininkės N. D. išieškotojos AB SEB bankas naudai; 3) vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/04120 vykdo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-762-844/2016 dėl 26,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, 1 566,10 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų (2022 m. balandžio 28 d. – 470,26 Eur) išieškojimo iš skolininko I. D. išieškotojo J. V. naudai; 4) vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/04121 vykdo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-1517-758/2017 dėl 112,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, 7 273,42 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų (2022 m. balandžio 28 d. – 2 028,59 Eur) išieškojimo iš skolininko I. D. išieškotojo J. V. naudai; 5) vykdomojoje byloje Nr. 0104/21/00777 vykdo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-762-844/2016 dėl 26,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, 1 566,10 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų (2022 m. balandžio 28 d. – 468,76 Eur) išieškojimo iš skolininkės N. D. išieškotojo J. V. naudai; 6) vykdomojoje byloje Nr. 0104/21/01112 vykdo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-1517-758/2017 dėl 112,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, 7 273,42 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų (2022 m. balandžio 28 d. – 2 021,61 Eur) išieškojimo iš skolininkės N. D. išieškotojo J. V. naudai.
4. Taip pat nustatė, kad 2012 m. spalio 30 d. antstolės A. M. turto areštu aktu Nr. SD-10872 vykdomojoje byloje Nr. 0104/12/01031 areštuotas skolininko I. D. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Antstolė 2021 m. lapkričio 22 d. pasiūlymu dėl turto dalies nustatymo Nr. S-21-104-28017, siųstu išieškotojui ir skolininkams, pasiūlė skolininkams per 20 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas I. D. pateikė 2021 m. gruodžio 20 d. sutikimą, kuriuo sutiko padalinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip, kad ½ buto priklausytų skolininkei N. D.. Antstolė 2022 m. sausio 7 d. patvarkymu dėl prieštaravimų pateikimo Nr. SS-104-578 pasiūlė išieškotojams per 20 dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstolei rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkų susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Išieškotojas (suinteresuotas asmuo) J. V. pateikė antstolei 2022 m. sausio 28 d. rašytinį prieštaravimą dėl skolininko I. D. ir jo sutuoktinės turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka. Antstolė 2022 m. kovo 15 d. raštu dėl turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Nr. S-22-104-8070 pasiūlė išieškotojams per 20 dienų nuo šio rašto gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
5. Teismas nustatė, kad valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, butas esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas 1993 m. balandžio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu skolininko I. D. vardu. Skolininkų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkai I. D. ir N. D. nėra sudarę vedybų sutarčių, duomenų apie turto pasidalinimo faktus nėra, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas po santuokos sudarymo, yra skolininkų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Teismas sprendė, jog esant nurodytoms aplinkybėms, nustatoma, jog suinteresuotiems asmenims (skolininkams) I. D. ir N. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartį.
7. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra šališka, neteisinga, nepagrįsta ir prieštarauja įstatymui, kadangi teismas skundžiamą nutartį priėmė nesulaukęs procesinio sprendimo pagal pareiškėjo J. V. analogišką ankstesnį prašymą civilinėje byloje Nr. e2VP-1318-1027/2022 įsiteisėjimo.
8. Nesutinka su skundžiamos nutarties pirmąjame punkte padaryta išvada, kad išieškoti iš asmeninio kiekvieno iš skolininko turto nėra galimybės. Mano, kad ji yra neteisinga, nes esant skolininkų solidariai prievolei apelianto naudai yra galimas skolininkų buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimas iš varžytynių. Parduodant iš varžytynių šį butą ne dalimis po ½, bus gauta ženkliai didesnė pinigų suma, kuri atitinkamai padengs ir didesnę apelianto J. V. naudai solidarią abiejų sutuoktinių – skolininkų – prievolės dalį.
9. Paaiškina, jog atsiliepimo teismui pateikti negalėjo, kadangi pagal jo prašymą ankstesnėje analogiškoje civilinėje byloje Nr. e2VP-1318-1027/2022 iki šiol dar nėra įsiteisėjusio proceso sprendimo. Apeliantui neaišku, kodėl teismas, esant civilinėse bylose Nr. e2VP-1318-1027/2022 ir Nr. e2VP-1541-1027/2022 visiškai analogiškiems ginčams, kuriose yra tos pačios šalys ir reikalavimai tapatūs, siekiant greitesnio ir ekonomiškesnio proceso, kad teisingai išnagrinėti tą patį ginčą, nesujungė šių bylų į vieną bylą.
10. Nurodo, kad teismas skundžiamos nutarties trečiajame punkte iš byloje esančių rašytinių įrodymų nenustatė, jog antstolė nurodo skirtingą likusios išieškoti solidarios prievolės dydį pagal abu vykdomuosius dokumentus. Teismas taip pat nenustatė, kad skolininkai turi prievolę apelianto naudai sumokėti ir būtinąsias vykdymo išlaidas. Nei vienoje iš keturių vykdomųjų bylų Nr. 0104/22/04120, Nr. 0104/21/00777, Nr. 0104/22/04121 ir Nr. 0104/21/01112 teismas nenustatė tikslaus likusio solidarios abiejų skolininkų prievolės dydžio apelianto J. V. naudai.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Šalies argumentai
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. k. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).
14. Apeliantas J. V. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2VP-1318-1027/2022, ir dėl šios nutarties apelianto Panevėžio apygardos teismui pateiktą 2022 m. balandžio 7 d. atskirąjį skundą. Nors prašymo juos priimti apeliantas nesuformulavo, tačiau iš atskirojo skundo motyvų matyti, kad papildomus įrodymus jis teikia, siekdamas įrodyti atskirajame skunde akcentuojamą aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą 2022 m. gegužės 10 d. nutartį priėmė nesulaukęs civilinėje byloje Nr. e2VP-1318-1027/2022 priimto procesinio sprendimo įsiteisėjimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, atsisako juos priimti, kadangi tiek su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-1318-1027/2022, tiek su apelianto Panevėžio apygardos teismui dėl šios nutarties pateiktu 2022 m. balandžio 7 d. atskiruoju skundu teismas turi galimybę susipažinti iš teismų informacinės sistemos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
16. Apeliacijos objektą sudaro patikrinimas, ar teisėta ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas išieškotojos prašymas ir nustatyta skolininkams priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliantas J. V. nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi, be kita ko, argumentuoja tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas šią nutartį priėmė nesulaukęs civilinėje byloje Nr. e2VP-1318-1027/2022 priimto procesinio sprendimo įsiteisėjimo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, esant civilinėse bylose Nr. e2VP-1318-1027/2022 ir Nr. e2VP-1541-1027/2022 visiškai analogiškiems ginčams tarp tų pačių šalių, turėjo sujungti šias bylas į vieną bylą. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties pirmąjame punkte nepagrįstai nurodė, jog išieškoti iš asmeninio kiekvieno iš skolininko turto nėra galimybės, o skundžiamos nutarties trečiąjame punkte nenustatė tikslaus likusio neišieškoto iš skolininkų solidarios prievolės dydžio.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinėje byloje bei vykdomosiose bylose Nr. 0104/12/01031, Nr. 0104/12/01032, Nr. 0104/22/04120, Nr. 0104/22/04121, Nr. 0104/21/00777, Nr. 0104/21/01112 esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.
19. CPK 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Taigi, įstatyme nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga sujungti bylas į vieną bylą tuo atveju, jeigu teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, su sąlyga, kad, taip sujungus bylas, bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai.
20. Nagrinėjamu atveju šioje civilinėje byloje pareiškėja išieškotoja AB SEB bankas 2022 m. kovo 28 d. pateikė Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams prašymą vykdymo procese dėl skolininkams N. D. ir I. D. priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pagal teismingumą bylą perdavus nagrinėti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams, 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi buvo išspręstas šio prašymo priėmimo klausimas, civilinė byla buvo išnagrinėta ir procesinis sprendimas joje buvo priimtas 2022 m. gegužės 10 d. Tuo tarpu iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad J. V. (šioje byloje apelianto) 2022 m. kovo 16 d. pateikto prašymo dėl turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2VP-1318-1027/2022, priėmimo klausimas tuo pat metu dar nebuvo išspręstas, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi J. V. pakartotinai nustačius terminą prašymo trūkumams pašalinti. Dėl pastarosios nutarties J. V. pateikė atskirąjį skundą, kuris nei sprendžiant pareiškėjos AB SEB bankas prašymo priėmimo klausimą, nei priimant procesinį sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje dar nebuvo išnagrinėtas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo atsiradusios prielaidos spręsti dėl galimybės civilines bylas Nr. e2VP-1318-1027/2022 ir Nr. e2VP-1541-1027/2022 sujungti į vieną bylą ir pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti nagrinėjamoje byloje procesinio sprendimo, nesulaukęs civilinėje byloje Nr. e2VP-1318-1027/2022 priimtos 2022 m. balandžio 5 d. nutarties įsiteisėjimo.
21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, jau teikdamas atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutarties, kėlė klausimą dėl išieškojimo iš solidariems skolininkams (sutuoktiniams) priklausančio turto vykdymo galimumo, net ir nenustačius kiekvieno jų dalies bendrame turte, motyvuojant tuo, kad CPK 667 straipsnyje nenustatyta, jog esant solidariai sutuoktinių prievolei, išieškotojas privalo prašyti teismo nustatyti jų turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Panevėžio apygardos teismas, atsakydamas į šį atskirojo skundo argumentą, įsiteisėjusia 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-323-278/2022 konstatavo, kad ta aplinkybė, jog skolininkai N. D. ir I. D. yra solidarūs skolininkai, nesudaro neginčijamo pagrindo konstatuoti esant netikslingu nustatyti jų turto dalis, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
22. Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką civilinėje byloje dėl skolininko turto, kuris yra bendroji su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, jeigu skolininkas yra sutuoktinis, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar turtas įgytas santuokoje, ar jis priklauso skolininkui ir kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2008).
23. Be to, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėja tik pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų reikalavimų ir argumentų apimtyje. CPK 312 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniame procese negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tuo pačiu tai reiškia, kad apeliaciniame procese negalima remtis skirtingais argumentais, kuriais nebuvo remtasi ir dėl kurių nebuvo pasisakyta pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1333/2013). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).
24. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tikslaus likusio neišieškoto iš skolininkų solidarios prievolės dydžio nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Skundžiamos nutarties motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino pareiškėjos prašymui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybės, t. y. ar turtas įgytas santuokoje, ar jis priklauso skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ar yra pagrindas nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių lygių dalių principo. Kadangi apeliantas J. V. pirmosios instancijos teisme atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė (procesiniai dokumentai 2022 m. balandžio 19 d. jam įteikti asmeniškai), t. y. apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentu, kad antstolė nurodo skirtingą likusios išieškoti iš skolininkų solidarios prievolės dydį pagal vykdomuosius dokumentus, į šiuos teiginius savo atsikirtimų proceso dalyviai taip pat neteikė ir šie argumentai nebuvo vertinti pirmosios instancijos teismo, nors apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme galėjo panaudoti šiuos argumentus, jei jie, apelianto vertinimu, buvo svarbūs nagrinėjamam prašymui teisingai išspręsti, šiais naujais argumentais apeliantas neturi teisės remtis apeliacinėje instancijoje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).
25. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs pareiškėjos prašymą vykdymo procese dėl skolininkams priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.