Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys I. D., N. D., antstolė A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2022 m. kovo 28 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas – trūkumų pašalinimas dėl turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio/pareiškimo trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio/pareiškimo trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio/pareiškimo. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.

11. Pateiktas procesinis dokumentas turi atitikti Civilinio proceso kodekso nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai bei ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Pagal CPK 111 ir 135 straipsnius ieškovas/pareiškėjas pareiškime (ieškinyje), kaip ir bet kuris proceso dalyvis, kiekviename teismui teikiamame procesiniame dokumente, turi tiksliai nurodyti savo materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo/pareiškėjo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio/pareiškimo dalyką ir pagrindą, todėl, kad būtent ieškinio/pareiškimo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Ieškovo/pareiškėjo pareiga kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio/pareiškimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) turi būti aiškinama sistemiškai ne tik su norma, įtvirtinančia konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis), bet ir su kitomis esminėmis proceso nuostatomis: rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo, teismo nešališkumo principais (CPK 12, 17, 21 straipsniai).

12. Iš byloje esančio prašymo matyti, kad pareiškėjas J. V. prašė teismą padalinti solidarių skolininkų N. D. ir I. D. bendros nuosavybės teise turimą butą (duomenys neskelbtini) bei nurodyti antstoliui L. J. nukreipti išieškojimą į bendros nuosavybės teise priklausančio areštuoto buto, teismo padalinto į dalis tarp skolininkų. Prašyme nurodoma, jog neaišku, kodėl išieškojimas negali būti vykdomas iš buto skolininkams jo nepadalijus tarp savęs. Teigia, kad CPK 667 straipsnyje nenustatyta, kad esant solidariai prievolei išieškotojas privalo prašyti teismo nustatyti konkrečias jau areštuoto turto dalis.

13. Sutiktina su pirmosios instancijos teismas teiginiu, kad iš pateikto prašymo neaišku, ar pareiškėjas siekia, kad pagal CPK 667 straipsnio nuostatas būtų nustatyta skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis, ar pareiškėjas nesutinka su antstolio veiksmais vykdant išieškojimą iš skolininko turto, konkrečiai su antstolio pasiūlymu kreiptis į teismą, kad būtų nustatyta skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis.

14. Konstatuotina, kad teismas pagrįstai nurodė, jog išieškotojo prašymai vykdymo procese teikiami tiesiogiai antstoliui, kuris vykdymo procese iškylančius klausimus išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis, 639 straipsnis), todėl teismui pateiktame prašyme suformuluotas reikalavimas, nurodyti antstoliui, į kokį skolininkui (skolininkams) priklausantį turtą turi būti nukreipiamas išieškojimas, nenagrinėtinas teisme. Pareiškėjui nesutinkant su antstolio veiksmais, jie gali būti skundžiami (CPK 510 straipsnis).

15. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

16. CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Ta aplinkybė, kad skolininkai N. D. ir I. D. yra solidarūs skolininkai, nesudaro neginčijamo pagrindo konstatuoti esant netikslingu nustatyti jų turto dalis.

17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo teismui teikiamas procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų reikalavimų, t. y. pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nesuformulavo reikalavimo ir tai yra sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė trūkumų šalinimo instituto normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, pareiškėjui nustatytinas naujas terminas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui J. V. 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus.