- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-06
- Bylos Nr.
- 3K-3-453/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zigmas Levickis (pirm.), Algis Norkūnas (pran.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- O. K., J. K., P. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., A.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų O. K., J. K. ir P. K. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje; suinteresuoti asmenys – V. K., A. K.
Antstolis, vykdantis priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko – suinteresuoto asmens A. K., areštavo turtą – skolininko ir jo sutuoktinės V. K. santuokos metu įsigytą butą. Butas viešame registre įregistruotas 2002 m. rugsėjo 24 d. sutuoktinės vardu nenurodant, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė.
Pareiškėjai, siekdami greitesnio skolos išieškojimo, kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko dalį bendrame turte, t. y. nustatyti, kad skolininkui A. K. priklauso 1/2 dalis areštuoto buto, esančio duomenys neskelbtini, bei teismo nuožiūra nustatyti buto naudojimosi tvarką. Jie teigia, kad areštuotas butas priklauso sutuoktiniams V. K. ir A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes jis įgytas jų santuokos metu. Suinteresuoti asmenys teigia, kad šis butas yra sutuoktinės V. K. asmeninė nuosavybė, nes įsigytas iš jos asmeninių lėšų bei banko paskolos, kurią ji grąžina iš savo darbo užmokesčio.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Iš bylos medžiagos matyti, kad areštuotas turtas (butas) viešame registre registruotas skolininko sutuoktinės V. K. vardu. Jokių įrašų apie tai, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, registre nėra. Byloje esanti buto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad butą santuokos metu įsigijo skolininko sutuoktinė. Kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji paėmė kreditą banke ir moka įmokas pagal kredito sutartį. Tiek skolininkas, tiek jo sutuoktinė posėdžio metu patvirtino, kad skolininkas prie kredito grąžinimo neprisideda, jokių pinigų įsigyjant butą nėra mokėjęs. Dėl nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad areštuotas butas nėra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl nėra pagrindo nustatyti skolininko dalį šiame turte.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą, 2008 m. balandžio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo padarytomis išvadomis ir nutarties motyvacija.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos taikomos, kai turtas registruojamas galiojant Civiliniams kodeksui. Turtas, į kurį prašoma nukreipti išieškojimą, yra įsigytas ir įregistruotas galiojant 2000 m. CK. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ir teisingai taikė CK 3.82 straipsnio 3 dalyje nustatytą asmeninės sutuoktinio nuosavybės prezumpciją. Ši prezumpcija gali būti paneigta tik teisme, nagrinėjant ginčo teisenos tvarka bylą dėl turto, kuris yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Tol, kol įstatymų nustatyta tvarka nepaneigta asmeninės nuosavybės prezumpcija, ji galioja ir turtas laikytinas sutuoktinio asmenine nuosavybe, todėl skolininko dalis šioje nuosavybėje negali būti nustatyta Tokia praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bylose, kuriose sprendžiamas sutuoktinių turto teisinio režimo klausimas, kai turtas yra įgytas po CK įsigaliojimo ir įregistruotas viešajame registre vieno iš sutuoktinių vardu (kasacinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-522/2007, 2006 m. spalio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-551/2006).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja O. K. prašo teismų nutartis panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą, viešojo registro duomenų reikšmę, paskirtį ir jų paneigimo teisines galimybes, bei akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nepagrįsta teisėjų kolegijos išvada, kad sutuoktinio asmeninio turto prezumpcija, nustatyta CK 3.88 straipsnio 3 dalyje, gali būti paneigta tik nagrinėjamoje ginčo teisenos tvarka byloje dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Nuosavybės teisės į dalijamą turtą subjektas yra vienas iš būtinų klausimų, kuriuos sprendžia teismas, nagrinėdamas išieškotojo prašymą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesui įstatymo leidėjas nustatė specialų bendro turto padalijimo atvejį, todėl išieškotojas neprivalo reikšti atskiro ieškinio. Teisėjų kolegija, padarydama priešingą išvadą, iš esmės nukrypo nuo kasacinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2007, išaiškinimų ir be teisėto pagrindo atsisakė ginti išieškotojų teises.
2. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį ir 3.88 straipsnio 2 dalį turtas, kurį įgijo vienas ar abu sutuoktiniai po santuokos sudarymo, laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe, kol įstatyme nustatytu pagrindu nėra įrodyta priešingai. Pagrindų, paneigiančių šią prezumpciją, sąrašas nustatytas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Šis sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Dėl to, turtas, kurį vienas sutuoktinis nusipirko santuokos metu, aiškiai neišreikšdamas valios įsigyti šį turtą asmeninės nuosavybės teise, priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniams, nepriklausomai nuo panaudotų lėšų (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Įgytos daiktinės teisės registravimo faktas ir apimtis neturi jokios įtakos šios teisės turiniui. Nesant CK 3.89 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, ir nesvarbu, ar buvo jis registruotas, ir jeigu buvo – tai koks buvo padarytas įrašas. Nuosavybės teisės registracija šiuo atveju atlieka ne teisę sukuriančiąją, o teisę paviešinančiąją funkciją – ji skirta trečiųjų asmenų, įsigyjančių registruotą teisę, teisių apsaugai. Ši registracija neturi teisinės reikšmės, kai nekalbama dėl turimos daiktinės teisės perleidimo tretiesiems asmenims. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatytas specialus nuosavybės teisės registravimo pagrindas ir tokio registravimo pasekmės: asmuo, kurio vardu registruotas turtas, garantuoja tretiesiems asmenims, kad šis turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, todėl teisės į šį turtą gali būti perleistos ar apsunkintos tik vieno šio asmens valia (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamos bylos dalykas nesusijęs su skolininkams priklausančio daikto perleidimu tretiesiems asmenims, todėl teisės normos, reglamentuojančios daiktinių teisių registravimą, iš viso neturėjo būti taikomos. Teisėjų kolegija, taikydama šias teisės normas, iš esmės nukrypo nuo kasacinio teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2008, išaiškinimų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo remtis kasacinio teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2007, ir 2007 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/277, atskirajam skundui atmesti, nes pirmojoje sutuoktinių turto bendrumas įrodytas santuokos liudijimu, o antrojoje – turto bendrumas paneigtas sutuoktinių sudaryta ir teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Abiem atvejais kasacinis teismas pažymėjo, kad registracija kyla iš turimos teisės, o ne priešingai, todėl pirmuoju atveju pripažino turto bendrumą, o antruoju – turto asmeniškumą. Kasacinio teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006, teisėjų kolegija apskritai negalėjo remtis, nes šios bylos aplinkybės iš esmės skiriamos nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių – joje buvo sprendžiami turto, įregistruoto iki 2000 m. CK įsigaliojimo, padalijimo klausimai.
Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo V. K. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai pagrįstai taikė ginčui CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą asmeninės sutuoktinio nuosavybės prezumpciją. Kadangi ginčo turtas registre neįregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, o reikalavimo pripažinti turtą bendrąją jungtinę nuosavybę pareiškėjai teisme nepareiškė, tai sutuoktinio asmeninės nuosavybės prezumpcija galioja ir todėl negalima taikyti CPK 667 straipsnio dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo.
2. Kasaciniame skunde remiamasi vien teisės normomis, reglamentuojančiomis bendrąją jungtinę nuosavybę, nepagrįstai ignoruojant asmeninės sutuoktinių nuosavybės galimybę. Skunde netinkamai remiamasi kasacinio teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2008, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Skunde cituojamoje kasacinio teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2007, nurodyta, kad „esant sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijai, kartu CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Šio teisinio reglamentavimo ypatumas yra tas, kad tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš nurodytų įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies aiškinimo
CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, kaip viešame registre turi būti išviešinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės savininkai. Principinė nuostata reikalauja, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš jų vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokio turto savininkai yra abu sutuoktiniai. Ginčo atveju nė vienas sutuoktinis neprivalo įrodyti susituokus įgyto turto bendrumo, nes galioja įstatymo nustatyta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta priešingai (CPK 3.88 straipsnio 2 dalis). Viešame registre pateikiant informaciją apie sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės subjektus gali susidaryti situacija, kad santuokoje įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turtas išviešintas ne kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iškilus ginčui dėl tokio turto teisinio statuso – vertinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ar sutuoktinio asmenine nuosavybe – viešo registro duomenimis besivadovaujantys asmenys be teismo sprendimo, kuriuo turtas būtų pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, negali nesivadovauti viešo registro informacija. Viešo registro informacija turi būti paneigiama teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. notaras M. S., bylos Nr. 3K-3-522/2007). Sprendžiant sutuoktinių tarpusavio ginčą dėl turto priklausymo jiems asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise vadovaujamasi CK 3.88 straipsnio 1 dalies ir 3.89 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios reglamentuoja turto įgijimo viena ar kita nuosavybės forma pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. I. L., bylos Nr. 3K-3-207/2008). Tretiesiems asmenims pagal viešo registro įrašus sprendžiant dėl turto statuso yra įstatyminis pagrindas vadovautis viešo registro duomenimis arba teismo keliu reikalauti dėl turto teisinio statuso pasisakyti taikant nuosavybės teisės įgijimo pagrindus (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalis ir kt.). Procesinė tokio reikalavimo tvarka nereglamentuota, todėl teismo išvados gali būti pateiktos teismui išnagrinėjus reikalavimą ginčo ar ne ginčo teisenos tvarka civilinėje byloje, kurioje nagrinėjimo dalyką sudaro faktinės ir teisinės aplinkybės apie tai, ar konkretus turtas yra įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ar sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise. Civilinėje byloje dėl skolininko turto, kuris yra bendroji su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, jeigu skolininkas yra sutuoktinis, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar turtas įgytas santuokoje, ar jis priklauso skolininkui ir kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuosavybės atsiradimo pagrindai ir nuosavybės teisės subjektai yra tokios bylos nagrinėjimo dalykas. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad klausimas dėl turto priklausymo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise gali būti sprendžiamas tik ginčo teisenos tvarka pareiškus ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Byloje dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo teismas, dalyvaujant suinteresuotais asmenimis sutuoktiniams (CPK 443 straipsnio 3 dalis), turi teisę motyvuose pripažinti, ar turtas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ir po to teismo nutarties rezoliucijoje spręsti dėl pareikšto reikalavimo nustatyti skolininko dalį bendrame turte pagrįstumo. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį nutarčiai įsiteisėjus byloje dalyvavę asmenys nebegali ginčyti kitoje byloje teismo nustatytų teisinių santykių ir faktų, nustatyti faktai yra prejudiciniai (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad dėl proceso, vykstančio ne ginčo teisena ir nesant reikalavimo pripažinti konkretų faktą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nenustatytos ir šioje byloje negali būti nustatytos aplinkybės dėl turto įgijimo pagrindų ir nuosavybės teisės subjektų, turi būti vadovaujamasi įstatymo prezumpcija. Iš to išplaukia, kad teisėjų kolegija neteisingai aiškina ir susiaurina bylos nagrinėjimo dalyką pagal pareiškimą, nagrinėjamą CPK 667 straipsnio tvarka, kai bendrosios jungtinės nuosavybės teisės dalyviai gali būti sutuoktiniai. Dėl šios pažaidos apeliacinės instancijos teisėjų kolegija netaikė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės ir asmeninės nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalis), be to, nepagrįstai nurodė, kad sutuoktinių asmeninė nuosavybė gali būti pripažinta tik įrodžius CK 3.90 straipsnio nustatytus pagrindus. Iš apeliacinės instancijos teismo kolegijos motyvų galima suprasti, kad nuginčijamoji sutuoktinių turto nuosavybės teisės bendrumo prezmupcija suprantama ne kaip prielaida, kuri taikoma iki ginčo, bet ginčo metu galima nuginčyti. Ji ginčo metu tarnauja kaip įrodinėjimo naštą paskirstanti procesinė priemonė.
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta turto bendrumo prezumpcija galioja sutuoktiniams ir kitiems asmenims, jei nėra išviešinti turto savininkai kitaip. Kilus ginčui ar teismui sprendžiant kitus klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rūšies ir subjektų (kam priklauso turtas nuosavybės teise), sprendžiama pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, 3.89 straipsnio 1 dalį, 3.90 straipsnį ir kitose normose esančius pagrindus pagal turto įgijimo ar jo tvarkymo aplinkybes. Tokiu atveju CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija reiškia, kad asmuo, kuris aiškina, kad turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, privalo tai įrodyti, t. y. nuneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalies nustatytą prielaidą dėl sutuoktinių turto bendrumo. Asmuo, kuris remiasi šia prezumpcija, gali, bet neprivalo teikti įrodymus apie sutuoktinių turto bendrumą.
Jeigu turtas yra išviešintas viešame registre ir nesilaikyta dviejų reikalavimų – 1) sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto savininkais nenurodyti abu savininkai arba 2) nurodytas vienas iš sutuoktinių savininku, o turtas nepažymėtas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, – tai tretieji asmenys, kurių interesais yra viešinama informacija, gali remtis viešo registro duomenimis, kad tai asmeninis turtas to asmens, kurio vardu jis išviešintas, arba teismo keliu reikalauti pripažinimo, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir taip pagrįsti nuosavybės teisės pripažinimo ar (ir) kitokius reikalavimus (nustatyti skolininko turto dalį, atidalyti dalį, priteisti turto dalį, spręsti dėl naudojimo tvarkos ir kt.). Teisminio nagrinėjimo metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės dalyviai neturi teisės remtis CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka išviešintomis aplinkybėmis kaip asmeninės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu. Minėta, dėl pagrindų sprendžiama taikant CK 3.88 straipsnio 1 dalį ir 3.89 straipsnio 1 dalį, 3.90 straipsnį ir kitas normas. Taikant nuosavybės teisės įgijimą nustatančias normas turi būti įvertinta ne tik tai, kas ir kieno vardu atliko mokėjimus, bet ar tai padaryta iš santuokoje įgytų vieno ar abiejų sutuoktinių vardu turto ar lėšų, ar įgyjant turtą aiškiai išreikšta sutuoktinio, panaudojusio asmenines lėšas ar turtą, valia dėl turto įgijimo santuokos metu asmeninės nuosavybės teise.
Jeigu turtas įgytas po santuokos ir sutartyje nėra aiškiai nurodyta sutuoktinių valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise, tai aiškinant sutarties sąlygas išviešinimo viešame registre aplinkybės gali būti vienos iš svarbių sutarties turinio aiškinimui aplinkybių pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį – kaip šalių elgesys po sutarties sudarymo. Pagal sutarčių aiškinimo taisykles ši aplinkybė turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, laikantis visų sutarčių aiškinimo taisyklių.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 667 straipsnį, CK 3.88 straipsnio 2 ir 3 dalis, nenagrinėjo aplinkybių ir neanalizavo nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, 3.89 straipsnio 1 dalį, 3.90 straipsnį ir kitas normas, todėl pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas. Priimtos nutarties negalima vertinti kaip pagrįstos ir teisėtos. Teisėjų kolegija konstatuoja pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.