Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą; suinteresuotas asmuo notaras Marius Stračkaitis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Skundo esmė

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu notaras M. Stračkaitis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 28 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3.88 straipsnio 2 dalį, 3.87 straipsnio 2 dalį, padarė klaidingą išvadą, kad ginčijamas žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Kasatorius mano, kad ginčijamas turtas priklauso pareiškėjui ir jo buvusiai sutuoktinei bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes jis nepasidalytas sutartimi dėl bendro turto padalijimo, kuri kartu su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinta teismo sprendimu.Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.88 straipsnio 3 dalį, nes nepagrįstai jai suteikė prioritetą prieš CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3.88 straipsnio 2 dalį, 3.87 straipsnio 2 dalį. Notaro nuomone, bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą lemia turto įsigijimo pagrindas ir momentas, bet ne teisinė tokio turto registracija, nes ją gali atlikti vienas sutuoktinis be kito žinios.Klaipėdos apygardos teismas neįtraukė į bylą buvusios pareiškėjo sutuoktinės, nors teismo nutartis turi įtakos jos teisėms ir pareigoms.

Atsiliepimų į kasacinį skundą byloje nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Pareiškėjas ir jo sutuoktinė notaro patvirtinta 2002 m. rugsėjo 6 d. sutartimi dėl bendro turto padalijimo pasidalijo visą iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo santuokoje įgytą turtą ir 2002 m. spalio 30 d. pateikė teismų ją kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru sutarimu ir sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pareiškėjas 2002 m. spalio 1 d. įsigijo žemės sklypą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2002 m. lapkričio 26 d. sprendimu nutraukė santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios priedas buvo nurodyta sutartus dėl bendro turto padalijimo, bet nepasisakė dėl pareiškėjo nusipirkto žemės sklypo teisinio statuso. Pareiškėjas nori įkeisti žemės sklypą, bet notaras atsisako patvirtinti sklypo hipotekos lakštą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nagrinėjamoje byloje kilo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių asmens įtraukimą į bylą, aiškinimo ir taikymo klausimai (CK 3.88 straipsnio 2, 3 dalys; CPK 37 straipsnio 1 dalis). Tai teisės klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasatorius mano, kad po sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo sudarymo, bet iki teismo sprendimo priėmimo pareiškėjo įsigytas žemės sklypas priklauso šiam ir buvusiai sutuoktinei bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes jis nepasidalytas nurodyta sutartimi, kuri kartu su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinta teismo sprendimu (pirmasis kasacinio skundo argumentas). Teisėjų kolegija atmeta šį kasacinio skundo argumentą kaip teisiškai nepagrįstą. Tai, kad pareiškėjas ginčijamą žemės sklypą įsigijo teismui nepriėmus sprendimo nutraukti jo ir R. S. santuoką ir kad santuokos nutraukimo byloje teismas nepadalijo šio nekilnojamojo turto, nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, nes pareiškėjas ir jo sutuoktinė kartu su prašymu nutraukti santuoką teismui pateikė sutartį dėl bendro turto padalijimo. Tokios sutarties buvimas yra privaloma sąlyga santuokai nutraukti bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, t. y. supaprastinta proceso tvarka, ir turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo teisme procedūrai, nustatytai CK trečiosios knygos III dalies VIII skyriuje, netaikyti (CK 3.3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 3.53 straipsnis, 3.116 straipsnio 2 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis, 540 straipsnis, 541 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo atveju netaikytina CK 3.127 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, įsigytas sutuoktinių kaip bendroji jungtinė nuosavybė iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nes pareiškėjas ir R. S. į teismą kreipėsi dėl santuokos nutraukimo abiejų jų sutikimu ir teismui pateikė sutartį dėl bendro turto padalijimo. Nagrinėjamoje byloje kilo pareiškėjo ir notaro ginčas dėl turto teisinio statuso, kai turtą įsigijo vienas sutuoktinis jau esant notaro patvirtintai sutuoktinių sutarčiai dėl bendro turto padalijimo, bet teismui dar nepriėmus sprendimo.

Įstatyme nustatytas imperatyvus reikalavimas, nutraukiant santuoką sutuoktinių bendru sutarimu, sutartimi pasidalinti visą sutuoktinių turtą. tokią sutartį kartu su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismas tvirtina sprendimu. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus tam tikras išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. M. v. R. M.; byla Nr. 3K-3-350/2006). Taigi notaras taip pat negali iš naujo kelti klausimo, kad teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl bendro turto padalijimo sutuoktiniai pasidalijo ne visą turtą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos ir sutuoktinio asmeninės nuosavybės prezumpcijos taikymo atvejus pagal CK 3.88 straipsnio 2, 3 dalis. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Tik iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu jis įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. K. G., byla Nr. 3K-3-551/2006). Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas turtą įsigijo ir įregistravo galiojant 2001 m. CK. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti ir teisingai taikė CK 3.82 straipsnio 3 dalyje nustatytą asmeninės sutuoktinio nuosavybės prezumpciją, nepažeidė nurodytos teisės normos. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad joje padarytos išvados, nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos, aiškinant sutuoktinių turto teisinio statuso klausimą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog šis teismo procesinis sprendimas neteisėtas.

Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine jo nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Ši asmeninės nuosavybės prezumpcija gali būti paneigta tik teisme, todėl jos nenuginčijus teisme, niekas, ypač valstybės įgaliotas asmuo, pavyzdžiui, notaras, negali atsisakyti taikyti CK 3.88 straipsnio 3 dalies, nesant teismo sprendimo, kuriuo turtas būtų pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Notaras neturi teisės konkrečiu atveju savarankiškai vertinti ir paneigti įstatyme nustatytos prezumpcijos, nes tai padaryti gali tik konkrečioje byloje įrodymų tyrimą ir vertinimą atlikę teismai, kuriems vieninteliams, kaip valstybės valdžios vykdytojams, visoje valstybėje suteikta konstitucinė teisė vykdyti teisingumą (Konstitucijos 5, 109 straipsniai; CPK 6, 176 straipsniai, 182 straipsnio 4 punktas, 183, 185 straipsniai, 262 straipsnio 2 dalis). Paneigdamas CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją, kasatorius pažeidė ne tik imperatyviąsias konstuticines ir proceso teisės normas, bet, tai darydamas neteisingai, taip pat pažeidė materialiosios (civilinės) teisės normas bei pareiškėjo teisėtus interesus. Dėl to kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.88 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai jai suteikė prioritetą prieš CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3.88 straipsnio 2 dalį, 3.87 straipsnio 2 dalį yra teisiškai nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Esant bendra tvarka nepaneigtai prezumpcijai pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį, kad pareiškėjas ginčijamą žemės sklypą įsigijo asmeninės nuosavybės teise, ir esant byloje nustatytai aplinkybei, kad pareiškėjo ir jo buvusios sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teisė yra pasibaigusi iki šio turto įsigijimo, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog kasaciniam teismui apskųsta teismo nutartis turės įtakos buvusios pareiškėjo sutuoktinės teisėms ir pareigoms. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai jos neįtraukė į bylą, o kasatorius nepagrįstai kelia šį klausimą kasaciniame skunde.

Dėl tokių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų kasaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.