Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

- nutraukti R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką, palikti santuokines pavardes: J. ir J.

- santuokoje įgytą turtą padalinti taip:

1. automobilį „Citroen C3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą I. J. vardu, rinkos kaina – 2700 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti I. J. asmeninės nuosavybės teise;

2. nekilnojamąjį turtą padalinti vienu iš alternatyvių būdų:

2.1. 0,0824 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinys, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus I. J. vardu, rinkos kaina – 60 000 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti I. J. asmeninės nuosavybės teise, o iš I. J. R. J. priteisti 30 000 Eur kompensaciją;

2.2. 0,0824 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinys, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus I. J. vardu, rinkos kaina – 60 000 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti R. J. asmeninės nuosavybės teise, o iš R. J. I. J. priteisti 30 000 Eur (trisdešimties tūkstančių eurų) kompensaciją.

- priteisti iš atsakovės I. J. ieškovui R. J. visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ieškovo ir atsakovės santuoka, kuri buvo įregistruota Joniškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalys susilaukė vaikų E., gim. (duomenys neskelbtini), ir J., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikai jau pilnamečiai, todėl jų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo klausimai nutraukiant santuoką nesprendžiami. Šalių santuoka yra faktiškai iširusi, santykiai nutrūkę. Šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio, tinkamai nevykdo savo, kaip sutuoktinių, pareigų vienas kito atžvilgiu. Šalių santuoka faktiškai jau yra iširusi ir nėra jokios tikimybės susitaikyti. Sutuoktinių konfliktiškuose tarpusavio santykiuose dažniausiai nebūna kaltės tik iš vieno sutuoktinio pusės. Tam, kad nereikėtų įžeidinėti vienam kito dėl atskirų poelgių, kad nepasireikštų nepagarba vieno kitam, protingiausia būtų santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant santuokos nutraukimo priežasčių. Šalys nėra pripažinti neįgaliais, abu yra darbingi, todėl ieškovas išlaikymo iš atsakovės neprašo, atsakovė taip pat nėra reikalinga išlaikymo. Po santuokos sudarymo šalys įgijo šį turtą, kuris priklauso joms bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir įtrauktinas į dalintino turto balansą: 0,0824 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinys, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus atsakovės vardu, rinkos kaina 60 000 Eur; automobilį „Citroen C3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai registruotą atsakovės vardu, rinkos kaina – 2 700 Eur. Taigi, santuokoje įgyto turto vertė – 62 700 Eur. Nutraukiant santuoką, dalijamas tik santuokos pabaigoje realiai egzistuojantis turtas. Automobilį „Ford S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotą ieškovo vardu, ieškovas pardavė 2019 m. sausio 14 d. ir už jį gavo 4 000 Eur, todėl šis automobilis į dalintino turto balansą neįtraukiamas. Ieškovas pripažįsta sutuoktinių bendro turto sumažinimą, tačiau šiuo atveju reikšminga tai, kad 2018 m. liepos 20 d. ieškinyje jis buvo įtrauktas į dalintino turto balansą ir nurodyta rinkos kaina 4 000 Eur, ieškovas šį automobilį prašė priteisti jam, atsakovė tam neprieštaravo ir tarp šalių nebuvo ginčo dėl automobilio vertės. Dėl parduoto automobilio ieškovas pripažįsta pareigą sumokėti atsakovei kompensaciją. Automobiliu „Citroen C3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai registruotu atsakovės vardu, naudojasi atsakovė, šis automobilis priteistinas jai. Atsakovei priteistino automobilio „Citroen C3“ rinkos kaina 2 700 Eur, todėl, šią sumą skaičiuojant su dalintina už automobilį „Ford S-Max“ ieškovo gauta suma, galutinė atsakovei mokėtinos kompensacijos suma būtų 650 Eur ( (4 000 + 2700) : 2 = 3350 - 2700 = 650). Esminis ginčas tarp šalių kyla dėl nekilnojamojo turto padalinimo. Šalims priklausantis gyvenamasis namas nėra pritaikytas gyventi dviem šeimoms, o rekonstrukcija siekiant pritaikyti, pareikalautų didelių išlaidų ir pakenktų namo vertei, dėl to, kad būtų du nedidelio ploto butai, nepatrauklūs rinkoje. Kitas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas, ūkinis pastatas) taip pat nėra tinkamas padalinti dėl savo fizinių savybių. Išsituokusių sutuoktinių gyvenimas viename name dėl konfliktiškų santykių taip pat negalimas. Tai yra pagrindai nekilnojamąjį turtą natūra priteisti vienam iš sutuoktinių, o kitam – kompensaciją. Ieškovas atsakovei siūlė bet kurį variantą – arba nekilnojamasis turtas jam, jai – kompensacija, arba nekilnojamasis turtas jai – jam kompensacija. Tačiau turtas turi būti dalinamas pagal realią rinkos kainą. Turto vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 2020-8 DM išvadoje nurodyta, kad šalių nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2020 m. kovo 12 d) yra 17 900 Eur. Ieškovas kategoriškai nesutinka su tokia rinkos verte ir laikosi savo pozicijos, kad dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 60 000 Eur. Ekspertizės akte nurodyta, kad vertei nustatyti buvo naudojamas lyginamasis metodas. Turto ir verslo vertinimo metodikoje lyginamojo metodo esmė apibrėžiama kaip vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Ekspertizės akte nurodyta, kad buvo lyginami gyvenamųjų namų pardavimo sandoriai 36 mėnesių laikotarpyje ir nurodyti trys konkretūs objektai (duomenys neskelbtini) – Kęstučio g., Naujojoje g. ir Dariaus ir Girėno g. Šių objektų kainos anaiptol neatspindi šalims priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės, nes šalių turtas yra specifinėje vietoje – ant (duomenys neskelbtini) upės kranto, su priėjimu prie vandens. Tokių gyvenamųjų namų yra vienetai ir jų rinkos vertė visumoje (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų rinkos verčių ženkliai skiriasi. Ekspertas šios specifinės aplinkybės, didinančios rinkos vertę, neįvertino, todėl ekspertizės akte turto rinkos vertę nustatė netinkamai ir šia išvada remtis nėra pagrindo. Nekilnojamojo turto padalinimas pagal ekspertizės nustatytą vertę prieštarautų sąžiningumo ir teisingumo principams, iš esmės pažeistų ieškovo interesus, nes turto vertė yra ženkliai didesnė. Kaip minėta, ieškovas sutinka su bet kuriuo nekilnojamojo turto padalinimo variantu – pirmu variantu turtas būtų priteistas atsakovei, o ieškovui iš atsakovės 30 000 Eur kompensacija, antru variantu – turtas būtų priteistas ieškovui, o atsakovei iš ieškovo 30 000 Eur kompensacija. Atsakovė dirba, gauna nuolatines pajamas, be santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, turi dar ir asmeninio nekilnojamojo turto – po tėvų mirties yra paveldėjusi gyvenamąjį namą su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), kitame (duomenys neskelbtini) upės krante, priešais šalims priklausantį gyvenamąjį namą, todėl turi galimybes tiek sumokėti ieškovui kompensaciją, tiek, gavusi iš ieškovo kompensaciją, apsigyventi paveldėtame name. Ieškovas kito gyvenamojo būsto neturi, todėl būtų teisinga, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų priteistas jam natūra, o atsakovei iš ieškovo jo siūloma sąžininga kompensacija. Dėl kompensacijai sumokėti reikalingos sumos dydžio paskolos suteikimo ieškovas yra suderinęs su banku Norvegijoje, kompensacijos sumokėjimas gali būti užtikrintas teismui sprendimu, nustatant sumokėjimo terminą. Gyvenant santuokoje kreditorių, kuriems būtų reikalinga pranešti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą CK 3.126 straipsnio tvarka, šalys neįgijo. Po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės.

- nutraukti R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Joniškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės;

- priteisti atsakovei iš ieškovo 5000 Eurų neturtinės žalos;

- pripažinti, kad I. J. asmeninis turtas, todėl nedalintinas, yra nekilnojamieji daiktai, teisiškai įregistruoti I. J. vardu 2018 m. rugpjūčio 7 d. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo Nr. 1-3336 pagrindu:

- 3/16 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- 3/16 dalys nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini): 3/16 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys kitų inžinerinių statinių – pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

- nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir atsakovei priteisti 0,6 dalį turto už 11 677 Eurų, o ieškovui – 0,4 dalį turto už 7 785 Eurų;

- dėl santuokoje įgyto turto padalijimo patenkinti vieną iš alternatyvių reikalavimų:

I variantas:

a) atsakovei priteisti natūroje turtą, kurio rinkos vertė 19 462 Eurų:

- nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė – 17 900 Eurų: 0,08240 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotus I. J. vardu;

- lengvąjį automobilį „CITROEN C3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai įregistruotą I. J. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė – 1562 Eur.

b) nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, priteisti ieškovui iš atsakovės piniginę kompensaciją – 7785 Eur.

II variantas:

- atsakovei priteisti turtą, kurio rinkos vertė – 12 302 Eur.

0,6 dalis nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė – 10 740 Eurų: 0,6 dalis 0,08240 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,6 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,6 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,6 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotų I. J. vardu;

lengvąjį automobilį „CITROEN C3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai įregistruotą I. J. vardu, kurio vidutinė rinkos vertė – 1562 Eur;

- ieškovui R. J. priteisti turtą, kurio rinkos vertė – 7 160 Eur:

0,4 dalis nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini): 0,4 dalis 0,8240 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4 dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotų I. J. vardu.

nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją – 625 Eur;

- priteisti atsakovei iš ieškovo 2 400 Eurų piniginę kompensaciją už santuokoje įgyto turto sumažinimą;

- tuo atveju, jei teismas patenkintų alternatyvų turto padalijimo variantą ir nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), padalintų natūra, ieškovui pripažįstant nuosavybės teisę į 0,4 dalį, o atsakovei į 0,6 dalį, nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarką pagal MB „Altagis“ 2020 m. rugsėjo 30 d. parengtą Nekilnojamo daikto naudojimosi tvarką:

1. nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:

1.1. atsakovei skirti individualiai naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 4,51 kv. m., 1-2 5,02 kv. m., 1-3 26,45 kv. m., 1-4 7,80 kv. m., 1-5 0,99 kv. m. ir l-6b 13,66 kv. m. (patalpą po pertvarkymo), iš viso: 58,43 kv. m.;

1.2. ieškovui R. J. skirti individualiai naudotis patalpas: l-6a 10,53 kv. m. (patalpa po pertvarkymo), 1-7 14,34 kv. m., 1-8 11, 37 kv. m., iš viso: 36,24 kv. m.

1.3. bendrai I. J. ir R. J. skirti naudotis patalpas rūsyje R-1 0,67 kv. m. ir R-2 15,65 kv. m., kiekvienam po 1/2 šių patalpų dalį, t. y. kiekvienam po 8,16 kv. m. bendro naudojimo patalpų;

1.4. įpareigoti atsakovę savo lėšomis pertvarkyti esamą patalpą 1 -6 24,19 kv. m., pertvara padalinant į dvi dalis: į patalpą l-6b 13,66 kv. m., kuri tektų naudotis atsakovei, ir patalpą l-6a 10,53 kv. m., kuri tektų naudotis ieškovui; taip pat įpareigoti atsakovę savo lėšomis (ne daugiau kaip už 1000 eurų) įrengti ieškovo pasirinktoje vietoje atskirą įėjimą į ieškovui tenkančią naudotis gyvenamųjų patalpų dalį.

2. nustatyti naudojimosi pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal MB „Altagis“ 2020 m. rugsėjo 20 d. parengtą Nekilnojamo daikto naudojimosi tvarką:

2.1. I. J. skirti naudotis 0,6 dalis, t. y. 114 kv. m. ūkinio pastato;

2.2. R. J. skirti naudotis 0,4 dalis, t. y. 76 kv. m. ūkinio pastato;

2.3. įpareigoti atsakovę I. J. savo lėšomis perkelti vidinę ūkinio pastato sieną pagal projektą;

3. nustatyti naudojimosi tvarką kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio, tvoros), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):

3.1. I. J. skirti naudotis 0,6 dalis, t. y. 43,02 m tvoros ir 0,6 dalis šulinio;

3.2. R. J. skirti naudotis 0,4 dalis, t. y. 28,68 m tvoros ir 0,4 dalis šulinio.

4. nustatyti naudojimosi tvarką 0,08240 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal MB „Altagis“ 2020 m. rugsėjo 30 d. parengtą Žemės sklypo naudojimo dalių planą:

4.1. I. J. skirti atskirai naudotis sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A“ 256 kv. m.;

4.3. žemės sklypo dalį po gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir kiemą 398 kv. m. palikti naudotis bendrai.

- po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę „J.“;

- priteisti atsakovei iš ieškovo 1 177,33 Eurų bylinėjimosi išlaidų.

Nurodo, kad jos ir ieškovo santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovo elgesys atsakovės atžvilgiu nuo 2018 m. gegužės 8 d. tapo žeminantis. Jis be pagrindo atsakove nepasitikėjo, tuo labai ją skaudindamas. Ieškovas buvo nepagrįstai pavydus, reiškė priekaištus dėl nebūtų dalykų. Dėl nesuprantamų priežasčių ieškovui atrodė, kad atsakovė yra neištikima. Jokių kitų vyrų atsakovės gyvenime nebuvo ir nėra, tačiau 2019 m. gegužės 15 d. ieškovas jai pareiškė, kad balandžio 27 d. ji savo automobiliu vežė vyrą, kuris esąs jos meilužis. Tą dieną atsakovė savo automobiliu pavėžėjo savo draugės tėvą R. D., kuris yra šeimos žmogus, turi žmoną, gyvena darnioje šeimoje, jokių artimų santykių su juo atsakovė nėra turėjusi. Bandė ieškovą įtikinti, kad jis klysta, tačiau ieškovas tik įžeidinėjo atsakovę, jokių pasiteisinimų klausytis nenorėjo. Jis išsigalvojo ir kitų neva atsakovės neištikimybę įrodančių požymių, kad atsakovė neva bendrauja ir su kitais vyrais. Iš pokalbių su ieškovu atsakovė įsitikino, kad ieškovas ją sekė, įmontavo pasiklausymo aparatūrą ir klausosi jos telefono pokalbių. Sprendžia iš to, kad ieškovas pradėjo cituoti dalį atsakovės pokalbių su draugėmis. Kilus tarp šalių konfliktui, ieškovas grasino atsakovę nužudyti ir pats nusižudyti, sudeginti namus. Pradžioje atsakovė labai išsigano, kad ieškovas gali taip ir pasielgti, nes maždaug prieš 10 metų yra bandęs žudytis. Paskui suprato, kad ieškovas taip kalba pagautas pykčio, kad su laiku ieškovo pyktis praeis ir jis supras savo klaidą. Tačiau tokie neapgalvoti grasinimai rodo, kad ieškovas savo minčių ir kalbų nekontroliuoja. Ieškovas yra nekritiškas savo atžvilgiu, į atsakovės nuomonę ir norus reaguoja neadekvačiai. Ieškovas pradėjo elgtis neįprastai, neliko švelnumo, neparodė jai dėmesio, kuris šalių santykiuose buvo įprastas, intymių santykių metu elgėsi su ja grubiai. Kai atsakovė pasakė ieškovui, kad jo elgesys nepriimtinas, jis baisiausiai įsižeidė, sakė, kad atsakovei niekada to neatleis. Atsakovė mano, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios iširo šeima, yra ieškovo neištikimybė. 2018 m. gegužės 30 d. ieškovas išėjo iš namų ir nuo tol namuose nebenakvojo. Atsakovė stengėsi išsaugoti šeimą, prašė, kad ieškovas neišardytų šeimos, todėl jai buvo labai skaudu, kai ieškovas paaiškino, kad kreipėsi į advokatę dėl skyrybų, informavo, kad greitai išvyks į Norvegiją dirbti. Per terminą, teismo duotą susitaikyti, paaiškėjo, kodėl ieškovas paliko šeimą ir nenori į ją grįžti. Paaiškėjo, kad ieškovas yra atsakovei neištikimas, artimai bendrauja su jos buvusia drauge S. M.. Atsakovė pati matė, kaip S. M. 2018 m. spalio mėnesio gale parsivežė neblaivų ieškovą, ištempė iš automobilio ir įsivedė į savo namus. Dar iki šios bylos iškėlimo pažįstami atsakovę įspėjo, kad jos vyras artimai bendrauja su S. M., apie tai atsakovė gaudavo anoniminių žinučių, tačiau tuo netikėjo. Kai ieškovas išėjo iš namų ir pareiškė teisme ieškinį, atsakovė įsitikino, kad visi įtarimai buvo pagrįsti, ieškovas artimai bendrauja su S. M., net bučiuojasi viešoje vietoje. 2018 m. gegužės 30 d. ieškovas išsikėlė iš šeimos būsto. Dabar atsakovei tapo žinoma, kad jis apsigyveno pas S. M.. Ieškovas pats atsakovei pripažino, kad turi su S. M. intymių santykių. 2018 m. birželio 23 d. išvyko gyventi ir dirbti į Norvegiją. Grįžęs, jis taip pat apsistoja pas ją. 2020 m. liepos mėnesio priešpaskutinę savaitę ieškovas kartu su savo meiluže S. M. išvyko gyventi į Norvegiją. Ieškovas, būdamas atsakovei neištikimas, nenutraukęs santuokos, atvirai bendraudamas ir gyvendamas su kita moterimi, eliminavo bet kokią galimybę šalims susitaikyti ir toliau kartu gyventi. Atsakovė supranta, kad su ieškovu tapo svetimais žmonėmis, kad tolimesnis bendras gyvenimas nebeįmanomas, todėl sutinka, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau prašo dėl šeimos iširimo pripažinti kaltu ieškovą: dėl jo nelojalumo šeimai ir neištikimybės. Ieškovo elgesys yra nesuderinamas su sutuoktinio pareigomis. Dėl ieškovo atsakovės žeminimo, neištikimybės, nelojalaus elgesio ji patyrė moralinius išgyvenimus, stresą ir įtampą. Ieškovo neištikimybė yra žinoma atsakovės bendradarbiams, giminėms ir kaimynams. Dėl ieškovo kaltės atsakovė yra aptariama ir apkalbama. Tekėdama už ieškovo, tikėjosi su juo nugyventi visą gyvenimą, senatvėje būti vienas kitam atrama ir pagalba, tačiau ieškovas šių atsakovės lūkesčių neišpildė. Todėl ieškovas yra kaltas dėl šeimos iširimo, o atsakovei iš ieškovo priteistina neturtinė žala 5000 Eur (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Santuokoje su ieškovu atsakovė paveldėjo nekilnojamuosius daiktus po savo tėvo J. B. mirties. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo Nr. 1- 3336 pagrindu atsakovės vardu teisiškai įregistruoti – 3/16 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini): 3/16 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalys kitų inžinerinių statinių – pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal CK 3. 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, todėl nurodytas turtas yra atsakovės asmeninis ir nedalintinas. Šioje byloje abiejų šalių sutikimu buvo paskirta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, į bylą pateiktas turto vertės nustatymo ekspertizės aktas. Atlikus byloje ekspertinį turto vertinimą nustatyta nekilnojamųjų daiktų rinkos vertė – 17 900 Eurų, kuria ir reikia vadovautis. Santuokoje įgytas dalintinas turtas yra – nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė – 17 900 Eurų: 0,08240 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruoti atsakovės vardu; lengvasis automobilis „CITROEN C3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai įregistruotas atsakovės vardu, kurio vidutinė rinkos vertė – 1 562 Eur. Santuokoje įgyto dalintino turto vertė – 19 462 Eurų. Atsakovė prašo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Santuokoje įsigytas nekilnojamasis turtas buvo iš esmės pagerintas atsakovės asmeninėmis lėšomis. 1994 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu šalys įsigijo nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), už 7 000 Lt. Pastatus rekonstravo, tam buvo panaudotos atsakovės asmeninės lėšos: 1997 m. liepos 1 d. atsakovė pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 6 000 Lt, nors pirkimo-pardavimo sutartyje kaina nurodyta mažesnė – 4000 Lt. Butą atsakovė buvo įsigijusi 1992 m. balandžio 28 d., t. y. iki santuokos su ieškovu, todėl santuokinis turtas buvo pagerintas atsakovės asmeninėmis lėšomis, gautomis pardavus ikisantuokinį asmeninį turtą. Per visą šalių bendrą gyvenimą santuokoje ieškovas ne kartą buvo baustas administracinėmis baudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe už vairavimą neblaiviam. Baudos buvo mokamos iš bendrų santuokinių lėšų, taip mažinant bendro turto vertę. Per šalių bendrą gyvenimą atsakovė pastoviai dirbo, gavo darbo užmokestį. Ieškovas dirbo dažnai nepilnu etatu, būdavo registruotas Darbo biržoje, ne visada gaudavo bedarbio pašalpą. Atsakovės darbo užmokestis buvo didesnis, negu ieškovo. Atsakovė prašo teismą taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalį, nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir atsakovei priteisti 0,6 dalį turto, o ieškovui – 0,4 dalį turto. Bendra santuokoje dalintino turto vertė – 19 462 Eurų, nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ieškovui tektų turto už 7785 Eurų, o atsakovei už 11 677 Eurų. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, kaip santuokoje įgytą turtą nurodė lengvąjį automobilį „FORD S-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai įregistruotą ieškovo vardu, kurį po santuokos nutraukimo prašė priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo eigoje ieškovas lengvąjį automobilį „FORD S-Max“, pardavė be atsakovės žinios ir sutikimo, ir taip sumažino dalintiną turtą, todėl, nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, privalo kompensuoti atsakovei 0,6 dalis šio automobilio rinkos vertės. Ieškovas ieškinyje šį automobilį vertino 4000 Eurų. Nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 0,6 dalies vertės piniginę kompensaciją 2400 Eurų už santuokoje įgyto turto sumažinimą. Atsakovė pateikia teismui du galimus turto padalijimo būdus:

I variantas – atsakovei priteisti natūroje visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio rinkos vertė 19 462 Eurų, nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ieškovui tektų turto už 7 785 Eurų, o atsakovei už 11 677 Eurų, todėl priteistina iš atsakovės ieškovui 0,4 dalių santuokinio turto vertės piniginę kompensaciją – 7785 Eur. II variantas – atsakovei priteisti turtą, kurio rinkos vertė – 12 302 Eur, t. y. priteisti 0,6 dalis nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), ir lengvąjį automobilį „CITROEN C3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovui priteisti turtą, kurio rinkos vertė – 7160 Eur, t. y. 0,4 dalis nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini). Bendra santuokoje dalintino turto vertė – 19 462 Eurų, nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ieškovui tektų turto už 7 785 Eurų, o atsakovei už 11 677 Eurų, todėl priteisti iš atsakovės ieškovui piniginę kompensaciją – 625 Eur (7785 Eur - 7160 Eur). Atsakovė mano, kad jos pateikiami turto padalijimo variantai geriau atitiks ir šalių interesams, ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Atsakovė sutinka su ieškovo siūlymu, kad jai būtų pripažinta nuosavybės teisė į visus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovui iš atsakovės būtų priteista piniginė kompensacija, tačiau nesutinka su prašomos priteisti piniginės kompensacijos dydžiu 30 000 Eurų. Kaip nustatė ekspertas, visų nekilnojamųjų daiktų rinkos vertė – 17 900 Eurų. Ieškovo nurodyta rinkos vertė – 60 000 Eurų yra daugiau kaip 3 kartus didesnė, todėl atsakovė neturi jokio pagrindo mokėti ieškovui 30 000 Eurų piniginę kompensaciją, kuri viršytų visą nekilnojamųjų daiktų vertę. Atsakovė nesutinka gauti iš ieškovo 30 000 eurų piniginę kompensaciją, nes tai irgi būtų nesąžininga. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų teismui, kad jis turi 30 000 Eurų, kuriuos realiai galėtų sumokėti kaip kompensaciją. Atsakovė prašo padalinti nekilnojamuosius daiktus taip, kad jai netektų išsikelti iš turimo gyvenamojo būsto. Kaip ir ieškovo, atsakovės gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), atsakovė faktiškai čia ir gyvena, kitos gyvenamosios patalpos neturi. Atsakovei greit sukaks 52 metai, turi daug sveikatos problemų, todėl neturi sveikatos ir galimybės ieškotis kito būsto ir kurtis kitoje gyvenamoje vietoje. Nuo 2018 m. gegužės 30 d. ieškovas gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), negyvena. Jis iš namų išėjo savo pasirinkimu ir daugiau kaip 2 metus gyvena kitur. Jis dirba užsienyje, o kai grįžta į Lietuvą, gyvena pas S. M.. Atsakovė supranta, kad santuoką nutraukus būtų sudėtinga gyventi po vienu stogu, bendrai naudotis kiemu, žemės sklypu, bet atsakovė sutiktų, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų padalintas natūra. Šeima kreditorių neturi. Atsakovė sutinka, kad šalims vienam iš kito išlaikymas nėra reikalingas. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės „J.“ ir „J.“.

Ieškovas ir jo atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė teismo posėdyje savo patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybės, kokios yra nurodytos ieškinyje ir patikslintame ieškinyje. Atsakovės kaltė dėl šalių santuokos nutrūkimo pasireiškė tuo, kad ji šantažavo ieškovą, psichologiškai grasino, atsakovė jį pažadindavo naktį ir norėdavo, kad jis ją išžagintų, suplėšytų drabužius, dėl ko jis nebegalėjo būti namuose ir buvo priverstas išeiti iš namų, o galiausiai išvyko į kitą šalį. E. R. nepažįsta. V. K. pažįsta, jis nusigėręs ir už butelį gali paliudyti ką nori. Yra vežęs S. M. į ligoninę atsakovės prašymu, vežė kartu su atsakove, nesibučiavo su S. M. automobilyje. Skarių miške su S. M. nebuvo. Atsakovė jį kaltino neištikimybe, tai jis jai irgi pasakydavo, kad ji pati neištikima. Prieš 5-6 metus jie su atsakove pradėjo nesugyventi, nes atsakovė jį pradėjo spausti psichologiškai. Jis išgeria alkoholio, tačiau nepiktnaudžiauja. Jis bandė žudytis, nes buvo labai paveiktas žmonos psichologiškai. Statant namą buvo susipykę su atsakove dėl projekto. Žmona iš kilpos ištraukusi jo nebuvo. Jis viską darydavo pats, o žmona viską darė varu. Atsakovė neturėjo jokių sveikatos problemų, tik mažinosi krūtis. Kol gyveno su žmona, ji sveikatos problemų neturėjo. Atsakovė sunkaus darbo nedirbo, augino vaikus, jis pasakė, kad ji būna namuose, o jis uždirba pinigus. Jis mylėjo atsakovę, o ji jo – ne. Su S. M. negyvena, gyvena vienas, su ja kartu niekada negyveno. Įrašas, kuris padarytas atsakovės – ir yra psichologinis spaudimas, dėl to ir išėjo iš namų. Prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Nesutinka, kad jo ir atsakovės santuoka nutrūko tik dėl jo kaltės. Jis nutarė nebeduoti asmeniškai atsakovei pinigų, nes jis viską išlaikė (mašinas ir pan.), todėl ji pradėjo pykti. Dėl žemės – turėjo senelio palikimą, kad būtų lengviau, senelis visą žemę užrašė jo broliui, o po to, jie su broliu pasidalino. Jo brolis žemes paveldėjo testamentu, tačiau vėliau tas žemes su broliu pasidalino po lygiai. Nežino, kiek brolis gavo pinigų, pardavęs žemę Žmirklių k., tačiau jam atvežė ir padavė 10 000 Lt, tai vyko tuo metu, kai remontavo namą, apie 1995-1996 metus. Jis pardavė visą turėtą žemės ūkio techniką, žemę ir už gautus pinigus renovavo visą namą, pinigų skolinosi iš brolio. Siūlo 30 000 Eur piniginę kompensaciją, Norvegijoje jis gautų 30 000 Eur paskolą. Paliktų atsakovei automobilį, kuriuo ji važinėja, visą esantį kilnojamąjį turtą. Jei nekilnojamasis turtas būtų priteistas jam, atsakovė galėtų gyventi savo tėvų namuose, kitoje Švetės upės pusėje. Kiek jis žino, atsakovės brolis tikrai niekada negrįš gyventi į tėvų namus. Gal kiek ir reiktų paremontuoti atsakovės tėvų namus. 3 ha žemės dovanojimas atsakovei – tai fiktyvūs dokumentais. Senais laikais jis dirbo autoservise, darbo užmokestį mokėjo vokeliais, todėl negali įrodyti to laikotarpio. Neatsimena, kad atsakovės tėvas jiems būtų ką nors dovanojęs. Už tėvo automobilį tėvui turėjo sumokėti virš 1000 Lt, atremontavo ir pardavė už 6000 Lt. Namą nupirko už 10 000 Lt (6 000 Lt buvo gavęs už automobilį, o 4 000 Lt pasiskolino iš brolio). Kai namą nusipirko, tai gyveno pas atsakovės tėvus, o namą remontavo. Atsakovė turėjo butą, o po to, kai susituokė, gavo 3 ha žemės, kurią pardavė už 2700 Lt, kuriuos investavo į namą. Jis namą kruvinomis rankomis sutvarkė. Name gyvens, kai sugrįš į Lietuvą. Dabar 3 metai laiko negyvena, tuos 3 metus namu nesirūpino. Broliui atidavė skolą, kai pardavė garažą. Tą garažą pirko už talonus, prieš santuoką. Buvo baustas ir baudas mokėjo iš savo algos. Buvo apie metus laiko registruotas darbo biržoje, bet tuo pat metu ūkininkavo, pajamas gaudavo iš ūkininkavimo. Turėjo automobilį „Ford S-Max“, jį pardavė, o pinigus atidavė sūnui. Atsakovei pinigų nedavė, automobilis buvo pirktas jo vardu. Su atsakovės pareikštu patikslintu priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad nesutinka su atsakovės siūlomu nekilnojamojo turto padalinimu natūra ir su atsakovės pateikta nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarka, nes pagal ją ieškovui atitektų du miegamieji ir dalis virtuvės, o atsakovei atitektų katilinė, tualeto patalpos, dušo patalpos, virtuvė, kambarys su židiniu, priestatas su įėjimu. Pagal pateiktą tvarką įėjimas į ieškovo patalpas atsirastų vietoje dabar esančio lango, tai reikštų, kad įėjimas būtų tiesiai į ieškovo gyvenamąsias patalpas. Būtų apsunkintas naudojimasis ieškovui priklausančiomis patalpomis, nes katilinė būtų atsakovės žinioje, visas namas turi vieningą elektros energijos tiekimą, tad reiktų spręsti, kaip atskirti du objektus, įvesti du atskirus elektros skaitiklius, o tai reikalauja papildomų kaštų. Ieškovo nuomone, gyvenamojo namo padalinti natūra taip, kad nenukentėtų viena ir kita pusė, yra neįmanoma ir toks nekilnojamojo turto padalinimo būdas pažeistų tiek ieškovo, tiek ir atsakovės interesus. Jis visą namą suremontavo pats, tai padarė su draugų pagalba. Gyvenamasis namas pritaikytas gyventi tik vienai šeimai. Todėl ieškovas mano, kad protingiausia ir logiškiausia būtų nekilnojamąjį turtą priteisti vienai iš šalių, iš jos kitai šaliai priteisiant kompensaciją. 30 000 Eur kompensaciją atsakovei sumokėtų per mėnesį laiko. Kai užsidirbs pinigų, grįš į Lietuvą. Norvegijoje turi nuolatinį darbą, dirba statybose.

Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra ieškovo brolis. Jis kalbėjo su ieškovu apie namo įsigijimą, sakė, kad namas kainuos 10 000 Lt. Ieškovas pardavė mašiną „Žiguli“, kurią jam iki santuokos su atsakove buvo nupirkę tėvai, jis dar jam paskolino 4000 Lt, už tuos pinigus prisidėjo prie namo pirkimo. Ieškovas sakė, kad minėtą mašiną pardavė lyg už 6000 Lt. Jo paskolintą 4000 Lt sumą ieškovas grąžino. Ieškovas turėjo garažus, Stanelių k., Joniškio r., kuriuos pardavęs J. L., 4000 Lt grąžino jam. Ieškovas už pajus buvo gavęs dalį garažo, kuriame laikė grūdus. Jam žinoma, kad ieškovas turėjo žemės ūkio technikos (traktorių, priekabą), kurią jis pardavė, greičiausiai gautus pinigus panaudojo sodybos atstatymui, neprisimena, kiek pinigų ieškovas gavo pardavęs žemės ūkio techniką, bet turėjo būti nemaži pinigai, nes traktorius buvo pirktas naujas. Jis paveldėjo 29 ha žemės iš savo mamos tėvo, iš kurių beveik 20 ha žemės pardavė, gavo 30 000 Lt, ir maždaug trečdalį gautų pinigų nuvežė ieškovui, tikslios sumos nepasakys. Dar 3 ha žemės jis padovanojo ieškovui, kuriuos vėliau ieškovas pardavė, surašė ranka dovanojimo sutartį. Parodžius liudytojui sutartį, kuria 3 ha žemės jis padovanojo atsakovei, liudytojas paaiškino, kad dovanojo broliui, t. y. ieškovui, bet taip išeina, kad padovanojo atsakovei. Kai jis šią žemę padovanojo ieškovui, atsakovė buvo labai supykusi, kodėl jis padovanojo žemę neatlikęs geodezinių matavimų. Jis niekada nebuvo pasiskolinęs pinigų iš ieškovo, bent neprisimena.

Liudytoja E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra atsakovės draugė. Ji buvo ligoninėje, ėjo darytis tyrimų ir sutiko S. M., kuri pasakė, kad ją atvežė ieškovas. Vėliau išėjusi į lauką pamatė, kaip mašinoje bučiavosi S. M. su ieškovu. Tai buvo 2018 m. sausio mėn., tuo metu ieškovas ir atsakovė gyveno kartu. Vizualiai jai matėsi, kad tarp ieškovo ir S. M. yra ryšys, matėsi iš jų žvilgsnių vienas į kitą. Atsakovė jai skundėsi, kad ją šantažuoja ir ieškovas, ir S. M., ir sūnus. Atsakovė pasakojo, kad ieškovas ją persekiojo, jai grasino. Pati girdėjusi nėra, tik tiek, kiek papasakojo pati atsakovė. Niekada nėra girdėjusi, kad atsakovė turėjo meilužių. Pastaruoju metu ieškovas yra arba Norvegijoje, arba pas S. M., ji tai žino iš kitų žmonių, yra tai girdėjusi. Kai ieškovas išsikėlė iš namų, apsigyveno pas S. M.. Kol ieškovas gyveno kartu su atsakove, pas juos namuose niekada nesisvečiavo, pirmą kartą buvo svečiuose, kai jau buvo prasidėjęs skyrybų procesas. Jai nėra tekę bendrauti su ieškovu. Su S. M. taip pat nėra bendravusi. Ji su atsakove pažįstamos nuo mokyklos laikų, bet artimai nebendravo, nuo to laiko, kai lankėsi abi reabilitacijoje, jų draugystė sustiprėjo. Kartą jai paskambino atsakovė ir pasakė, kad ieškovas turi meilužę, tada ji pasakė, kad ieškovo meilužė yra S. M., tačiau atsakovė tuo nepatikėjo. Kiek atsakovė jai pasakojo, ieškovas buvo geras žmogus, jie gražiai sugyveno, padėjo vienas kitam, keliaudavo. Apie ieškovo problemas su alkoholiu, bandymą pasikarti ji žino iš atsakovės. Kaimynai jai nesenai pasakojo, kad pas ieškovą į namus ateidavo S. M. ir būdavo, kol atsakovė būdavo darbe. Negali įvardinti kaimynų, nes jie bijo ieškovo ir į teismą liudyti neis.

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš tris metus (2017 m.) rudenį jis grybavo taip vadinamame „Skarių“ miške, pamatė pilką mašiną, jis žinojo, kad ta mašina yra S. M.. Pamatė, kad mašinoje lytiškai santykiavo ieškovas ir S. M.. Jis apie tą įvykį po savaitės papasakojo atsakovei. Iš kalbų žino, kad ieškovas išėjęs iš atsakovės apsigyveno pas S. M., pats to savo akimis nematė. Nežino kiek laiko J. kartu nebegyvena. Iš kalbų žino, kad ieškovas šiuo metu gyvena Norvegijoje.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pas jį buvo atvažiavęs ieškovas ir pasiūlė pirkti 3 ha žemės. Žemės pirkimo kainą derino su ieškovu. Už 1 ha žemės sumokėjo 2000 Lt. Jis ieškovui sumokėjo 6000 Lt. Notarų biure sandorį formino su ieškovo broliu, kuriam žemę buvo užrašęs senelis. Jo tėvukas dirbo kartu su ieškovo tėvu, ieškovo tėvas iš pradžių džiaugėsi atsakove, o vėliau, po kažkokio konflikto, kai atsakovė ieškovo tėvui iškvietė policiją, ieškovo tėvas pasakė, kad atsakovės kojos nebūtų jo namuose. Po to konflikto, ieškovo tėvas tiek su atsakove, tiek su ieškovu nebendravo.

Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovu bendrauja 15-20 metų, atsakovę pažįsta nuo vaikystės. Ieškovo draugai, tame tarpe ir jis, įrenginėjo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur gyveno J. Namas, kurį įsigijo J., buvo senas, kokio 100 metų senumo, jei gerai pamena, dviejų galų, vizualiai namas atrodė prastos būklės, ūkinis pastatas griuvo į upę, buvo atremtas, surištas su vielomis. Ieškovas su draugais pradėjo po truputį tvarkyti namą, stogą padėjo tvarkyti atsakovės brolis, vėliau tvarkė ūkinį ir pan. Namas buvo rekonstruotas, perstatytas, perdarytas kapitaliai ir atnaujintas iki menkiausių smulkmenų. Lyg mūrijant ūkinį pastatą, buvo pasamdytas mūrininkas. Ieškovas yra labai universalus žmogus, daug ką moka daryti, viską darė savo rankomis, mūrijo iš akmenų, betonavo, klojo plyteles, dėjo gipsą ir t. t. Name santechniką, kanalizaciją, viską darė pats ieškovas. Atsakovė darbuose taip pat dalyvavo – vadovavo, trukdė dirbti, duodavo nurodymus. Atsakovė žemindavo savo vyrą, vaikus prie svetimų žmonių. Atsakovė dukrą išmetė kaip šunį iš namų, o sūnui palinkėjo, kad kažkas nudžiūtų. Jis dalį ieškovo ir atsakovės daržo, kad ta dalis nebūtų tuščia, užsėdavo javais. Ieškovas, prieš išvažiuodamas į Norvegiją, jam paskambino ir pasakė, kad ieškovas sumokėjo mokesčius už daržą, o tam, kad jis atsiimtų savo investicijas, prašė nusikulti dalį javų. Jis važiuodamas su kombainu pro šalį, nusikūlė mažesnę dalį kviečių. Ta patį vakarą pas jį atvažiavo atsakovė ir du policijos pareigūnai bei pateikė jam kaltinimus, kad jis pavogė iš atsakovės grūdus, nors jis išdirbo žemę, ją apsėjo, tręšė, purškė, viską darė savo jėgomis ir lėšomis. Jis atsakovei nuvežė lyg 7 maišus grūdų. Nuo to laiko jo ir atsakovės santykiai pablogėjo. Namuose atsakovė buvo nevalyva, ji tik sėdėjo ir visiems nurodinėjo ką daryti. Ieškovas ir sūnus namuose viską tvarkydavo, plaudavo indus, drabužius ir pan. Atsakovė pastoviai ieškovą žemindavo teigdama, kad ji už jo ištekėjo tik iš gailesčio, kad jis be jos yra niekas ir pan. Ieškovas išvyko į Norvegiją, nes norėjo pradėti naują gyvenimą. Jam žinoma, kad ieškovas turėjo traktorių „T-40“, priekabą, plūgą, kultivatorių, visą šią žemės ūkio techniką pardavė. Jis pažįsta S. M., matydavo ją J. namuose, ji buvo atsakovės „tarnaitė“. Nežino, ar ieškovas, išėjęs iš namų, gyveno pas S. M.. Ieškovas vartojo alkoholį, tačiau ne piktybiškai.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. šeima pažįsta 10-12 metų. Kiek jis žino, kiek matė – tai ieškovės ir atsakovo šeima buvo ideali. Nėra matęs, kad atsakovė žemintų ieškovą, ieškovas ir atsakovė vienas kito atžvilgiu elgėsi labai mandagiai. Kiek jis pats matė, tai tarp atsakovės ir ieškovo viskas buvo gerai, o jis paskalomis netiki, kol nepamato savo akimis. Nežino, dėl ko ieškovas išėjo iš namų, žino, kad tarp atsakovės ir ieškovo įvyko konfliktas, jie dėl kažko susipyko, bet nežino, dėl ko. Maždaug prieš 23-24 metus ieškovas ir atsakovė įsigijo seną namą, jis buvo prastos būklės, šimtametis namas. Ieškovas ir atsakovė namą rekonstravo, tvarkė gerbūvį, pasistatė naują ūkinį, pasikeitė namo stogą, sukeltas šlaitas prieš upę, padaryti laiptai į upę. Kiek prisimena, tuo metu atsakovė dirbo socialine darbuotoja, o ieškovas darbo neturėjo, todėl dirbo prie namų, vėliau jis įsidarbino Komunaliniame ūkyje. Jis turi nemažai patirties statybose, todėl padėjo ieškovui ir atsakovei prie jų namo – statė kolonas vartams įdėti prie namo, jam betonuoti pamatus padėjo atsakovės brolis, jis pats dar padėjo patarimais, padėjo gipsą dėti, su žmona klijavo tapetus, iš lauko pusės dėjo lentas. Jis ieškovui padėjo, kaip draugas. Dirbo kartu ir pats ieškovas, ieškovo sūnus, jis tik padėjo. Namą tvarkyti padėjo draugai, samdomų darbuotojų nematė. Kiek jam žmona sakė, tai atsakovė nuvažiuoja pas dukrą ir su ja bendrauja. Atsakovė rodė nuotraukas ir filmuotą medžiagą, kai jos dukra su anūke buvo atvažiavę pas atsakovę. Atsakovė lyg bando bendrauti su sūnumi. Nėra girdėjęs, kad ieškovas turėtų problemų su alkoholiu, jį vartojo saikingai. Jam atsakovė nesiskundė dėl ieškovo netinkamo elgesio. Ieškovą gali apibūdinti tik iš teigiamos pusės, jis pats labai daug dirbo, klausė patarimų, neblogas žmogus. Atsakovės tėvų name šiuo metu niekas negyvena, minėjo, kad atsakovės brolis žada jame gyventi. Kiek jis žino, atsakovė turi sveikatos problemų su stuburu. Žino, kad sveikatos problemų su kaulais turi ir ieškovas.

Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. balandžio mėn. tarp jo ir ieškovo buvo įvykęs nesusipratimas – jo uošvienė buvo ligoninėje, jį iki ligoninės automobiliu pavežė atsakovė, dėl ko ieškovas supyko. Jam skambino jo uošvienė ir teiravosi, kodėl jis ardo šeimą. Jis savo iniciatyva nuvyko pas ieškovą, išgėrė šampano ir susitaikė. Atsakovė su jo dukra Giedre bendrauja ir draugauja gal 20 metų. Daugiau jokių nesutarimų su J. nėra buvę. Ieškovas yra paslaugus, draugiškas, darbštus ir nagingas žmogus.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė yra jo sesuo. J. santykiai buvo geri, jis nėra matęs, kad atsakovė tyčiotųsi iš ieškovo. Ieškovas ir atsakovė pirko seną namą, renovuoti namą padėjo jis su tėvu, o ko nesugebėjo padaryti, samdė žmones. Jo tėvas buvo statybininkas. Kai vyko namo statybos, rekonstravimo darbai, jis visą laiką grįždavo savaitgaliais į (duomenys neskelbtini) ir dirbdavo prie J. namo. Ieškovas taip pat dirbo prie namo. Kiti žmonės buvo samdomi mūro darbams, stogui, pakrantės tvarkymo darbams. Ieškovas buvo nagingas žmogus. Iš buto, esančio Rudiškių k., Joniškio r., sesuo pasiėmė ir nupirktame name panaudojo centralinio šildymo sistemą. Jis J. šeimos nerėmė, kiek jam yra žinoma, jo tėvai duodavo jiems pinigų. Atsakovė augino karves, kiaules, vištas, turėjo žemės Rudiškiuose. Ieškovas, atsikraustęs į (duomenys neskelbtini), turėjo žemės ūkio technikos – turėjo dvitiltį traktorių, plūgus, akėčias, traktoriaus priekabą, geros būklės buvo technika. Nežino, kur pasidėjo minėta technika. Atsakovės uošviai dovanojo ieškovui „Žigulį“, apie tai gyrėsi patys jaunieji. Jam žinoma, kad automobilį „Žiguliai“ ieškovui ir atsakovei teko atsipirkti. Nėra matęs, kad pas ieškovą atvažiuotų jo giminės, manė, kad ieškovas su giminėmis yra susipykęs. Manė, kad ieškovas su broliu yra susipykę dėl žemių. Jis nežino, dėl kokių priežasčių ieškovas ir atsakovė skiriasi. Nežino, kur ieškovas išėjo. Ieškovas buvo metęs gerti, tačiau vėliau, į santuokos su atsakove pabaigą, pradėjo smarkiai gerti. Po tėvų mirties jis namą paveldėjo kartu su seserimi, t. y. atsakove. Jis (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, žada čia ir gyventi. Daugiau jokio turto, išskyrus paveldėtą namą (duomenys neskelbtini), jis neturi, butą Šiauliuose nuomojasi. Kiek jam žinoma, atsakovė bendrauja su dukra, kuri gyvena Klaipėdoje, o sūnus yra užsienyje. Su ieškovu nebendrauja po mamos laidotuvių.

Liudytoja L. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove yra draugės. J. šeimą pažinojo apie 25 metus laiko, ši šeima gyveno gražiai. Ji niekada negirdėjo ir nematė, kad atsakovė žemintų atsakovą. Ji užeidavo pas juos į svečius, vieną kartą jai užėjus į svečius pas J., ieškovas pradėjo įrodinėti, kad atsakovė turi meilužį. Ieškovas teigė žinantis, kokiais maršrutais atsakovė važinėja. Ji mano, kad ieškovas turėjo programėlę, nes sakė, kad atsakovė yra sekama, atsakovė buvo įbauginta. Visa tai vyko 2018 m. gegužės mėn. Atsakovė neturėjo kitų vyrų, atsakovė jai būdavo atvira. Ji įsitikinusi, kad trečias asmuo, kuris įsiterpė tarp ieškovo ir atsakovės yra S. M.. (duomenys neskelbtini) girdėjo kalbas, kad ieškovas su S. M. yra meilužiai. Po to įvykio ieškovas paliko šeimą, nežino, kur jis gyvena. Atsakovė nėra tinginė, ji ruošia valgyti, konservuoja ir pan. Atsakovė turėjo problemų su sveikata, nes patyrė psichologinį spaudimą. Ūkinį pastatą statyti padėjo jie, matė atsakovę dirbančią prie statybų. Ji matė, kad renovuoti namą padėjo A. M., B., atsakovės brolis, ieškovo giminių nematė. Name remontus darė ir pats ieškovas, jis mokėjo atlikti darbus. Atsakovė sakė, kad turi pokalbių su ieškovu įrašus. Girdėjo atsakovės darytą įrašą, kuriame buvo grasinimai, kad ieškovas padarys tą ir tą. Ieškovas jai grasino, kad ji nebendrautų su atsakove. Vieną kartą yra mačiusi, kad ieškovas yra apsvaigęs ir norėjo sėsti už automobilio vairo, tačiau jį sulaikė atsakovė. J. kaimynai bijo ir atsisako liudyti. Ieškovas taip pat turi sveikatos problemų. J. turėjo problemų su vaikais. Iš pasakojimų žino, kad išvarė dukrą iš namų, pastaroji išvyko su sugedusiu automobiliu, abu J. nebendravo su dukra. J. buvo dirbantys, ieškovas nuolatinio darbo neturėjo, o atsakovė turėjo.

Liudytoja S. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta tiek ieškovą, tiek atsakovę, draugavo šeimomis, šiuo metu bendrauja tik su atsakove. Atsakovė jai sakė, kad ieškovas ją seka, įrašinėja. Atsakovė yra sąžininga, nuoširdi, atvira, rūpestinga, visada ateinanti į pagalbą. Ji su atsakove kartu dirba virš 10 metų, kartu mokosi Klaipėdoje, kartu gyvena studijų metu. Ieškovas jai sakė, kad atsakovė turi kitą vyrą. Šiaip, J. šeimoje bendravo gražiai. Atsakovė su savo dukra bendrauja. Buvo momentas, kai atsakovė su dukra nebendravo, nežino dėl ko, ir labai dėl to pergyveno. Užpraeitą vasarą ieškovas jai skambino ir sakė, kad turi informacijos, kad atsakovė turi kitą vyrą. Nežino, kodėl ieškovas paliko šeimą. Namuose J. dirbo kartu, namai tvarkingi. Ieškovas jai atrodė rūpestingas ir mylintis šeimą žmogus. J. skyrybų priežastis – ieškovas sakė, kad atsakovė turi kitą vyrą, atsakovė sakė, kad ieškovas grasino sudeginti namus.

Liudytojas T. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. yra jo uošviai. Su ieškovu jau metus laiko nebendrauja, o su atsakove bendrauja. Uošvienės santykiai su anūkėmis yra šilti. J. pažįsta gal 10 metų laiko. Ieškovas, tuo metu kai su juo bendravo, atrodė draugiškas. Ieškovas su sūnumi buvo pas juos atvykę prieš užpraeitas Kalėdas. Jo žmona jam pasakojo, kad J. dažnai bardavosi, skraidydavo ir indai, jis pats to nematė, nes retai lankydavosi J. namuose. Jis ir žmona ilgą laiką buvo susipykę su uošviais J., bendrauja gal 2 paskutinius metus. J. buvo išvarę jo žmoną iš namų. Su seneliais B. bendravo, lankydavosi jų namuose iki pat jų mirties. Senelių namuose yra reikalingas remontas, jis yra prastos būklės, keletą metų negyvenamas.

Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. yra jos tėvai, su ieškovu šiuo metu santykių nepalaiko, o su atsakove bendrauja. Ūkinį pastatą nugriauti padėjo atsakovės pusbrolis su žmona, seneliai, dėdė A. B., ji su broliu. Statyti ūkinį pastatą buvo pasamdyti du statybininkai, tėvas prižiūrėjo, mama taip pat dirbo. Mūrininkui M. buvo gaminami pietūs, jam už darbą atsilygindavo mėsinėmis vištomis. Seneliai padėjo – nuimdavo derlių, daržus ravėjo, padėjo prie statybų, senelis skaldydavo malkas. Senelio iš tėvo pusės nematė, tėtis buvo susipykęs su savo tėvais, broliu. Statybose iš tėvo pusės niekas nepadėjo. Jos seneliai iš mamos pusės ugdė darbštumą, duodavo pinigų už darbą. Namuose vyko šventės – gimtadieniai, Kalėdos, Velykos, Nauji Metai, jose dalyvaudavo giminės tik iš mamos pusės. Ieškovas norėjo, kad kol ji su broliu yra nedideli, kad mama juos augintų ir neitų dirbti. Mano, kad ieškovas naudojo alkoholį saikingai. Po vieno autoįvykio, ieškovas apskritai nevartojo alkoholio. Ieškovas vartojo medikamentus, turi problemų su širdimi, kaklu. Tėvas gerdavo analginą didelėmis dozėmis, vaistų nuo skausmo išgerdavo po 9-10 tablečių. Tramadolį taip pat vartojo didelėmis dozėmis. Yra tekę tėvą gaivinti, nes jam buvo blogai pasidarę, kai žiūrėjo televizorių. E. R. yra mamos draugė, su ja susipažino 2019 m. rugsėjo mėn., per močiutės laidotuves. E. R. su vyru supjovė malkas, suremontavo šiltnamį. Mama mėgsta auginti gėles. Tėvai augino gyvulius – kiaules, antis, vištas, buvo ir triušių. Nepasakytų, kad tėvas dažnai keitė darbovietes. Jų šeima, mamos iniciatyva, dažnai važiuodavo prie jūros, į pažintines keliones. Būdavo, kad išvykose tėvai susipykdavo. Rūbus, indus plaudavo mama, tėvas tai darydavo tik kartais, grindis plaudavo visi. Tėvas yra bandęs nusižudyti, mama jį yra ištraukusi iš kilpos, o dar kartą su broliu matė, kai buvo maži, ir jie jį tai daryti atkalbėjo. Būdavo visokių dienų, kai tėvai pykdavosi, ieškovas yra grasinęs, kad sudaužys automobilį, tai darydavo dažniausiai blaivus. Tėvas pasakojo, kad paduos skyryboms ir išvažiuos į Norvegiją, sakė, kad pavargo nuo visų kivirčų, nori ramybės. Dabar neliko kontakto su tėvu, pastarasis neatsiliepia į skambučius. Nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. negyvena namuose, nebendravo nei su vienu iš tėvų. Kai išėjo iš namų, tai buvo mama, o tėvo nebuvo, tėvas vakare atvažiavo pas senelius ir jie susipyko, nes tėvas palaikė mamą. Ji pradėjo bendrauti su tėvu, kai tėvas atvyko ir pranešė, kad duos skyryboms. Tėvas buvo geras, savo pareigas atliko, jis rūpinosi šeimos gerove, daug ką dirbdavo namuose, o mama rūpinosi namais. Senelių namuose šiuo metu niekas negyvena, namas buvo aplietas, jame trūksta remonto. Senelių namas buvo remontuojamas, keičiami langai, tėvas darė apdailą, dėjo lubas, yra tvarkęs tualetą, keitė boilerį, seneliai jam atsilygindavo pinigais. Mamos brolis A. B. senelių name niekada negyveno, jo daiktai (prizai ir pan.,) yra senelių name.

Liudytoja V. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė yra jos pusseserė. 2020 m. liepos mėn. susitiko ieškovą su S. M. prie atsakovės tėvų namo, (duomenys neskelbtini). Ieškovas pradėjo girtis apie dabartinį gyvenimą, kaip gražiai gyvena, kad ištrūko iš pančių. Kitą dieną ji su mama grįžo į Šiaulius, ėjo pasivaikščioti ir pamatė, kad ieškovas su S. M. atvažiavo, ją pamačiusi S. M. iš mašinos neišlipo. Kartu J. gyveno gerai. Girdėjo, kad ieškovas važinėdavo neblaivus, lakstydavo su mašina. Nėra girdėjusi, kad atsakovė būtų žeminusi ieškovą. Atsakovės tėvai padėjo prie statybų. Atsakovės tėvai padėjo pinigais, jie padėdavo atsakovei darže. J. nebegyvena kartu gal nuo 2017 metų, retai lankydavosi pas juos. Ieškovas buvo darbštus, bet karšto būdo. J. namas, kai jį nusipirko, buvo prastos būklės, buvo įdėta į jį daug investicijų. J. buvo susipykę su vaikais.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų, tačiau santuokos nutraukimo metu šalių vaikai jau yra pilnamečiai.

Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnio 1 dalis). Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Atsakovė nesutiko, kad jos ir ieškovo santuoka nutrūko dėl jų abiejų kaltės, jos manymu, jų santuoka nutrūko tik dėl ieškovo kaltės. Ieškovo elgesys nuo 2018 m. balandžio mėn. jos atžvilgiu tapo žeminantis, ieškovas be pagrindo ją įtarinėjo, pasidarė nepagrįstai pavydus, kaltino ją nebūtais dalykais, tame tarpe ir jos neištikimybe, sekė ją, klausėsi jos pokalbių, grasino ją nužudyti ir sudeginti jų namus, neliko švelnumo, neberodė jai dėmesio, lytinio akto metu elgėsi grubiai, pasak atsakovės, ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, 2018 m. gegužės 30 d. ieškovas išsikėlė iš jų bendrų namų, o birželio 23 d. išvyko gyventi ir dirbti į Norvegiją. Be to, ieškovas yra jai neištikimas su S. M..

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukiama esant abiejų sutuoktinių kaltei, atsakovės reikalavimas dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo yra atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 382 straipsnis numato, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodytas prašymas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo ir teismas, nutraukdamas santuoką, tokį prašymą privalo išspręsti. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes, t. y. „J.“ ir J.“. Atsakovė su tokiu ieškovo reikalavimu sutikimo, priešieškiniu taip pat prašė palikti santuokines pavardes.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, kad santuokos metu jokių kreditorių neįgijo, todėl ir šis klausimas, nutraukiant santuoką, nespręstinas.

Sprendžiant klausimus dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sudėties, jo vertės ir padalijimo, pagal CK 3.118 straipsnio 1, 2 dalis, turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, taip pat bendros sutuoktinių prievolės. Vadovaujantis CK 3.67 straipsnio 1 dalimi, 3.127 straipsnio 1 dalimi, santuokos nutraukimo byloje dalijamas tik tas turtas, kuris buvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas Nr. 3K-P-186/2010, nutartys Nr. 3K-3-207/2009, Nr. 3K-3-113/2011). Teismų praktikoje dalytino turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas Nr. 3K-P-186/2010). Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas santuokoje įgyto ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo klausimas (CK 3.116 straipsnis).

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo arba priteisti jam visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 60 000 Eur, o atsakovei iš jo priteisti 30 000 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, arba atsakovei priteisti visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 60 000 Eur, o jam iš atsakovės priteisti 30 000 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.

Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir arba jai priteisti visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovui iš jos priteisti 7 160 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, arba nekilnojamąjį turtą padalinti natūra ir jai priteisti 0,6 dalis, o atsakovui 0,4 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o to paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Visų pirma, teismas pažymi, kad byloje nenustatyta jokių pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Šalys nepilnamečių vaikų nebeturi. Atsakovė pateikė duomenis, kad jai buvo padaryta krūtų mažinimo operacija, sutrikusi skydliaukės veikla, turi problemų su stuburu ir pan., tačiau šie sveikatos sutrikimai nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsakovė nurodė dirbanti (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis yra 750-800 Eur, o tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis nėra bloga. Atsakovė įrodinėjo, kad jos indėlis į santuokos metu įgyto gyvenamojo namo rekonstrukciją, remontus yra žymiai didesni nei ieškovo. Tačiau, iš liudytojų paaiškinimų, byloje pateiktų įrodymų, darytina išvada, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis, gautomis pardavus iki santuokos sudarymo įgytą turtą, tiek savo darbu renovavo ir žymiai pagerino įsigytą nekilnojamąjį turtą, todėl teigti, kad atsakovė daugiau, o ieškovas mažiau prisidėjo prie nekilnojamojo turto gerinimo, nėra pagrindo. Taip pat, atsakovė nenurodė jokių kitų svarbių aplinkybių, dėl kurių reiktų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl toks atsakovės prašymas yra atmetamas..