Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. patikslintą ieškinį atsakovei I. J. dėl santuokos nutraukimo bei atsakovės I. J. patikslintą priešieškinį R. J. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

17. Ginčas tarp šalių byloje kilo dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo būdo bei kompensacijos.

Dėl naujų įrodymų

18. Apeliantė ir ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima šalių pateiktus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

19. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, jog šalys nesugebėjo išlaikyti lojalumo vienas kitam, tarpusavio pagarbos, nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebeveda bendro ūkio. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad santuokinis gyvenimas buvo geras, tačiau paskutinius 5-6 metus jų santykiai pradėjo blogėti, jis nusprendė asmeniškai atsakovei nebeduoti pinigų, nes jis ir taip išlaikė namų ūkį, dėl to atsakovė ant jo labai supyko, atsakovė jį pradėjo šantažuoti, naudoti nuolatinį psichologinį spaudimą, grasinti, kad iškvies jam policiją ir apkaltins išgalvotais nusikaltimais, todėl jis išėjo iš namų, o vėliau išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nurodė, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių iširo šeima, yra ieškovo neištikimybė, jo vartotas psichologinis smurtas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad ieškovo elgesys nuo 2018 m. balandžio mėn. jos atžvilgiu tapo žeminantis, ieškovas be pagrindo ją įtarinėjo, kaltino ją nebūtais dalykais, neištikimybe, sekė ją, klausėsi jos pokalbių, grasino ją nužudyti ir sudeginti jų namus, neliko švelnumo, neberodė jai dėmesio, lytinio akto metu elgėsi grubiai, piktnaudžiavo alkoholiu.

21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sudaryta santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas sprendė, jog, byloje nenustatyta, kad egzistuoja neginčytini, svarūs įrodymai, pagrindžiantys išimtinai ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo (atsakovės teiginiai dėl ieškovo neištikimybės santuokos laikotarpiu yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis). Teismas vertino, kad byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovo ar tik dėl atsakovės netinkamo elgesio. Teismas vertino, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nesiėmė jokių veiksmų santuokos išsaugojimui, tiek ieškovas, tiek atsakovė netinkamai vykdė pareigas būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai.

22. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pažeidė CPK 178-185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas neatskleidė šeimos iširimo esmės, t. y. dėl kokių priežasčių nebeliko pagarbos vienas kitam, dėl ko šalys kartu negyvena ir nepalaiko jokio ryšio, nenurodė konkretaus atsakovės, kaip sutuoktinės, pareigų nevykdymo. Nepagrįstai teismas sprendimą dėl atsakovės kaltės motyvavo tuo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nesiėmė jokių veiksmų santuokos išsaugojimui, nors atsakovė stengėsi išsaugoti šeimą net po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Teismo sprendime nėra nurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovės nelojalumas ir nepagarba atsakovui. Ši teismo išvada prieštarauja byloje apklaustų liudytojų A. B., E. R., L. L., S. B., T. P., E. P. parodymams. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kaip vienintelį objektyvų įrodymą abiejų sutuoktinių kaltei pagrįsti nurodė atsakovės teismui pateiktą 2018 m. rugpjūčio 13 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir jame užfiksuotą garso įrašą. Šis įrašas pagrindžia ieškovo, o ne atsakovės kaltę.

23. Sutuoktinio neištikimybę santuokos nutraukimo byloje galima įrodinėti bet kokiais faktiniais duomenimis, t. y. šalių paaiškinimais, rašytiniais ir daiktiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo ar garso įrašais, liudytojų parodymais ir kt.

25. Dėl atsakovės nurodomų aplinkybių apie ieškovo naudotą psichologinį smurtą prieš atsakovę, apklausti liudytojai nurodė tokias aplinkybes: liudytoja E. R. parodė: „Atsakovė jai skundėsi, kad ją šantažuoja ir ieškovas, ir S. M., ir sūnus. Atsakovė pasakojo, kad ieškovas ją persekiojo, jai grasino. Pati girdėjusi nėra, tik tiek, kiek papasakojo pati atsakovė“. Liudytoja L. L. parodė: „Ji užeidavo pas juos į svečius, vieną kartą jai užėjus į svečius pas J., ieškovas pradėjo įrodinėti, kad atsakovė turi meilužį. Ieškovas teigė žinantis, kokiais maršrutais atsakovė važinėja. Ji mano, kad ieškovas turėjo programėlę, nes sakė, kad atsakovė yra sekama, atsakovė buvo įbauginta. Visa tai vyko 2018 m. gegužės mėn.“. Liudytoja S. B. parodė: „Atsakovė jai sakė, kad ieškovas ją seka, įrašinėja.“. Teisėjų kolegijos vertinimu minėti liudytojų parodymai nesudaro pagrindo neginčytinai konstatuoti fakto, kad ieškovas prieš atsakovę naudojo psichologinį smurtą. Liudytojai nurodo tik tai, ką jiems pasakojo pati atsakovė. Liudytojos L. L. nurodytos aplinkybės, jog jai ieškovas sakė, kad atsakovė turi meilužį ir jis žino kokiais maršrutais atsakovė važinėja, nepatvirtina atsakovės nurodomų aplinkybių, kad ieškovas tikrai galėjo ją sekti. Kad ieškovas galimai naudoja kokią nors sekimo programėlę, tai tik liudytojos spėlionės. Į bylą atsakovė taip pat nepateikė kitų įrodymų apie galimą jos sekimą, psichologinio smurto naudojimą. Atsakovė nurodo, kad dėl ieškovo prieš ją naudoto psichologinio smurto atsakovei sutriko sveikata, nuo 2018 m. birželio mėnesio atsakovė lankosi (duomenys neskelbtini) sveikatos centre, nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, nuo 2019 m. nustatytas sunkios (duomenys neskelbtini) epizodas. Tačiau iš (duomenys neskelbtini) sveikatos centro išrašo negalima nustatyti, dėl kokių priežasčių atsakovei buvo nustatyti minėti sutrikimai, todėl jis negali patvirtinti atsakovės nurodomų aplinkybių. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad ieškovas naudojo psichologinį smurtą prieš atsakovę.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai kurie byloje apklausti liudytojai taip pat nurodė, kad atsakovė nepagarbiai elgdavosi su ieškovu. Liudytojas A. M. parodė: „Atsakovė žemindavo savo vyrą, vaikus prie svetimų žmonių. Ieškovas, prieš išvažiuodamas į (duomenys neskelbtini), jam paskambino ir pasakė, kad ieškovas sumokėjo mokesčius už daržą, o tam, kad jis atsiimtų savo investicijas, prašė nusikulti dalį javų. Jis, važiuodamas su kombainu pro šalį, nusikūlė mažesnę dalį kviečių. Ta patį vakarą pas jį atvažiavo atsakovė ir du policijos pareigūnai bei pateikė jam kaltinimus, kad jis pavogė iš atsakovės grūdus, nors jis išdirbo žemę, ją apsėjo, tręšė, purškė, viską darė savo jėgomis ir lėšomis. Atsakovė pastoviai ieškovą žemindavo teigdama, kad ji už jo ištekėjo tik iš gailesčio, kad jis be jos yra niekas ir pan. “. Liudytojas T. P. parodė: „Jo žmona jam pasakojo, kad J. dažnai bardavosi, skraidydavo ir indai, jis pats to nematė, nes retai lankydavosi J. namuose“. Liudytoja E. P. pasakojo, kad: „Tėvas pasakojo, kad paduos skyryboms ir išvažiuos į (duomenys neskelbtini), sakė, kad pavargo nuo visų kivirčų, nori ramybės“. Teisėjų kolegijos vertinimu aptartos aplinkybės parodo, kad atsakovė taip pat ne visada elgėsi pagarbiai su sutuoktiniu. Iš byloje pateikto 2018 m. rugpjūčio 13 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir jame užfiksuoto garso įrašo turinio matyti, kad ieškovas ir atsakovė konfliktuoja, šalys viena kitą kaltina neištikimybe, melagystėmis, tarp šalių nėra pagarbos viena kitai, vienas kitą įžeidinėja, vartoja necenzūrinius žodžius. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, tiek ieškovas, tiek atsakovė netinkamai vykdė pareigas būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai. Dėl to vertintina, kad šalių santuokos iširimą nulėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

27. Pažymėtina, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, jog galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

28. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Teisėjų kolegija, pripažinusi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepasisako dėl apeliantės skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, nes neturtinė žala šioje byloje negali būti priteisiama.

Dėl dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertės

29. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė arba priteisti jam visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 60 000,00 Eur, o atsakovei iš jo priteisti 30 000,00 Eur dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, arba atsakovei priteisti visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 60 000,00 Eur, o jam iš atsakovės priteisti 30 000,00 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir arba jai priteisti visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovui iš jos priteisti 7 160,00 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį, arba nekilnojamąjį turtą padalinti natūra ir jai priteisti 0,6 dalis, o atsakovui 0,4 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).

30. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Nekilnojamojo turto pardavimo internetiniuose portaluose esančius skelbimus apie panašaus nekilnojamojo turto pardavimą (duomenys neskelbtini), darė išvadą, kad Turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, t. y. 17 900,00 Eur neatspinti realios šio turto vertės ir sprendė, kad šio nekilnojamojo turto vertė yra ženkliai didesnė, vien atsižvelgiant į šio turto lokaciją – nekilnojamasis turtas yra prie pat (duomenys neskelbtini) upės. Atsižvelgęs į tai, kad pats ieškovas siūlo atsakovei už jam tenkančią didesnę santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto dalį išmokėti 30 000,00 Eur piniginę kompensaciją, toks kompensacijos dydis, teismo vertinimu, yra teisingas ir sąžiningas, ieškovas yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, t. y. finansiškai galintis atsakovei išmokėti tokio dydžio kompensaciją, todėl nusprendė iš ieškovo atsakovei priteisti 30 000,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto dalį.

31. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė dalinamo nekilnojamojo turto vertę. Nesutinka, kad teismas šalims priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos kainą nustatė 60 000,00 Eur, kaip nurodė ieškovas, o nesivadovavo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės nustatyta rinkos verte – 17 900,00 Eur. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina pagrįstais.

32. Nagrinėjamu atveju byloje buvo atlikta šalių nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizė ir pateiktas Turto vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame padaryta išvada, jog minėto nekilnojamojo turto rinkos vertė 2020 m. kovo 12 d., yra 17 900,00 Eur. Teisėjų kolegija susipažinusi su pateiktu ekspertizės aktu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ekspertas nevertino šio turto lokacijos, t. y. kad nekilnojamasis turtas yra prie pat (duomenys neskelbtini) upės. Iš ekspertizės akto matyti, kad vertinant turtą buvo atsižvelgiama, jog vertinamas turtas yra ant (duomenys neskelbtini) upės kranto ((duomenys neskelbtini) tvenkinys). Nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti pasirinktas lyginamasis metodas (tiesioginės charakteristikų analizės būdas). Eksperto nuomone, šis metodas tiksliausiai atspindi vertinamo turto rinkos vertę. Lyginamuoju metodu apskaičiuota nekilnojamojo turto rinkos vertė pagrįsta pirkimo - pardavimo sandorių analogais, t.y. pagrįsta rinkos duomenimis. Eksperto nuomone, įvykusių sandorių pakanka, kad lyginamuoju metodu nustatyta rinkos vertė yra objektyvi. Vertinti objektai iš esmės turėjo visus tuos pačius požymius, kaip ir vertinimo objektas (ginčo nekilnojamasis turtas). Pažymėta, kad lyginamuoju metodu apskaičiuota labiausiai tikėtina nekilnojamojo turto rinkos vertė. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš ekspertizės akto matyti, kad vertinimas atliktas išsamiai ir detaliai. Į bylą nepateikta įrodymų, kad nagrinėjama turto vertinimo ekspertizė būtų atlikta netinkamai, taip pat nepateikta jokių kitų įrodymų, kurie suteiktų pagrindo abejoti eksperto nustatyta nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte. Byloje šalys neprašė skirti pakartotinės ekspertizės.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytuose Nekilnojamojo turto pardavimo internetiniuose portaluose esantys skelbimai nepaneigia ekspertizės akte nurodytos konkretaus nekilnojamojo turto realios rinkos vertės kainos. Šiuo atveju pritartina apeliantei, jog, pirmosios instancijos teismo minimuose skelbimuose nurodytos kainos nėra rinkos vertę atspindinčios kainos, tai yra tik pardavėjo lūkestis gauti norimą kainą už parduodamą objektą, todėl nepaneigia eksperto nustatytos ginčo nekilnojamųjų daiktų rinkos vertės, nustatytos individualaus vertinimo metu. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo eksperto nustatyta rinkos verte bei daro išvadą, kad ginčo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 17 900,00 Eur.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo būdo parinkimo

34. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

35. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas parinko maksimaliai atsakovės padėtį bloginantį bendro turto padalijimo būdą, nes atėmė iš atsakovės jai svarbiausią turtą - gyvenamąjį būstą, o atsakovė neturi kitos gyvenamosios patalpos, kur ji galėtų išsikelti ir gyventi. Taip pat pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, kur aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, o kiti, ne natūra, padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka.

36. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018; kt.).

37. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.

38. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

39. Taigi, kai teismas sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, tai jis turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016; kt.).

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra pritaikytas gyventi dviem šeimoms – turi vieną įėjimą, vieną šildymo sistemą, šildymo katilas yra įrengtas vonioje, o vonia pagal naudojimosi tvarką atitektų atsakovei, turi vieną sanitarinį mazgą, vieną elektros sistemą, todėl gyvenamojo namo pritaikymas dviem šeimoms reikalautų labai didelių piniginių investicijų, be to, dėl konfliktiškų ieškovo ir atsakovės santykių jų gyvenimas viename gyvenamajame name bus labai apsunkintas, todėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimas natūra yra negalimas ir dėl turto savybių, ir dėl buvusių sutuoktinių interesų. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog nėra galimybės padalinti nekilnojamųjų daiktų natūra, nes gyvenamasis namas nėra pritaikytas gyventi dviems šeimoms. Ginčo namas yra didelis, jo bendras plotas 110,99 kv. m., naudingas plotas - 94,67 kv. m., gyvenamas plotas - 76,35 kv. m. Teisėjų kolegijos vertinimu, jis gali būti perplanuotas ir padalintas natūra.

42. Kaip jau šios nutarties 39 punkte minėta, vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Nors iš bylos duomenų matyti, kad šalys konfliktuoja, tačiau teigti, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški ir šalys nesugeba bendradarbiauti, nėra pagrindo, todėl vien dėl to, kad šalys konfliktuoja, nėra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo.

43. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo parinktas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdas nukrypstant nuo prioritetinio turto padalinimo būdo, yra nepagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalinimo būdo pakeistina, jį padalinant natūra abiem šalims, panaikinant sprendimo dalį dėl 30 000,00 Eur kompensacijos ieškovei priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies, 3 punktas).

44. Atsakovė priešieškiniu prašė nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl prieš padalinant šalių nekilnojamuosius daiktus natūra, reikia išsiaiškinti, ar yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

45. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, taikomas dalijant turtą. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje: nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; kt.). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, teismas turi įvertinti, kiek įstatyme numatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje. Jeigu jų yra keletas, ir jos pasiskirsto taip, kad vienos vertinamos vieno, o kitos – kito sutuoktinio naudai ir savo reikšme yra lygiavertės, tai nukrypimas nuo lygių dalių gali būti netaikomas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; kt.).

46. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad byloje nenustatyta jokių pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Šalys nepilnamečių vaikų nebeturi, atsakovės nurodyti sveikatos sutrikimai nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Iš liudytojų paaiškinimų, byloje pateiktų įrodymų, teismas darė išvadą, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis, gautomis pardavus iki santuokos sudarymo įgytą turtą, tiek savo darbu renovavo ir žymiai pagerino įsigytą nekilnojamąjį turtą, todėl teigti, kad atsakovė daugiau, o ieškovas mažiau prisidėjo prie nekilnojamojo turto gerinimo, nėra pagrindo.

47. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra sąlygų taikyti CPK 3.123 straipsnio 1 dalį ir nukrypti nuo dalinamo turto lygių dalių principo, nes: priešieškinyje atsakovė nurodė ir rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais įrodinėjo, kad santuokoje įsigytas nekilnojamasis turtas buvo iš esmės pagerintas atsakovės asmeninėmis lėšomis; iki santuokos sudarymo ieškovas neturėjo jokio turto, kurį būtų galėjęs parduoti ir prisidėti prie santuokoje įgyto turto renovacijos ir žymaus pagerinimo; atsakovė prašė jai skirti didesnę turto dalį ir atsižvelgiant į jos sveikatos būklę; pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo sudaro ir ieškovo elgesys.

48. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis – atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

49. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017; kt.)

50. Atsakovė teigia, jog vienas iš pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę – ieškovės sveikatos būklė. Nurodo, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė turi eilę sveikatos sutrikimų. Remiantis kasacinio teismo praktika (nutarties 48 punktas) byloje svarbu nustatyti, ar toks nukrypimas, siekiant apsaugoti ieškovės interesus, yra būtinas.

51. Ieškovė į bylą pateikė daug medicininių išrašų, kurie patvirtina, kad ieškovė turi problemų su stuburu, 2017 m. jai buvo padaryta (duomenys neskelbtini) operacija, sutrikusi (duomenys neskelbtini) veikla, nustatyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kt. Nors atsakovė turi sveikatos problemų, tačiau atsakovė yra darbinga, dirbanti, neįgalumas jai nėra nustatytas, ypatingų poreikių neturi, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovės sveikatos sutrikimai nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovui yra nustatytas neįgalumas, darbingumas tik 45 proc.

52. Kitą pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę ieškovė nurodo, kad santuokoje įsigytas nekilnojamasis turtas buvo iš esmės pagerintas atsakovės asmeninėmis lėšomis. Nurodo, kad ginčo turto įsigijimui buvo panaudoti pinigai gauti perleidus 3 žemės sklypus, kurie privatizuoti santuokos metu. Žemė buvo privatizuota už investicinius čekius, kuriuos į atsakovės sąskaitą pervedė močiutė ir tėvas. Turto perleidimo sutartys buvo įformintos kaip dovanojimo, bet buvo sumokėti pinigai: 2000 Lt; 800 Lt; 1500 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovės pateikti įrodymai investicinės sąskaitos išrašai, banko pranešimai bei 1997-10-14, 1997-10-27, 1998-01-26 dovanojimo sutartys nepatvirtina aplinkybių, kad būtent šios lėšos buvo panaudotos ginčo turto įsigijimui. Pažymėtina, kad dovanojimo sutartis yra neatlygintinas sandoris, todėl, kol ji nenuginčyta, negalima vertinti, kad buvo sumokėti pinigai ir tuo labiau jie panaudoti ginčo turto įsigijimui. Taip pat atsakovė nurodo, kad ginčo gyvenamojo namo rekonstravimui panaudojo savo asmenines lėšas: 1997-07-01 atsakovė pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 6000,00 Lt, nors pirkimo – pardavimo sutartyje kaina nurodyta mažesnė – 4000,00 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nėra pateikta minima pirkimo-pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neginčija šios aplinkybės, galima vertinti, kad atsakovės minimas sandoris egzistavo. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtent minima 4000,00 Lt suma buvo panaudota ginčo namo rekonstrukcijai ar kad būtent šia pinigų suma buvo iš esmės pagerintas šis turtas. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė pardavusi minėtą turtą gavo ne 4000,00 Lt, o 6000,00 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, jog net jei ir būtų atsakovė 4000,00 Lt sumą investavusi į ginčo turto pagerinimą, tokia suma, palyginus su šiuo metu nustatyta ginčo turto suma – 17 900,00 Eur, nesudarytų pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė byloje neįrodė, kad santuokoje įsigytas nekilnojamasis turtas buvo iš esmės pagerintas atsakovės asmeninėmis lėšomis.

53. Ieškovas taip pat byloje įrodinėjo, kad prie ginčo turto iš esmės pagerinimo prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis. Liudytojas A. J. nurodė, kad ieškovas pardavė mašiną „(duomenys neskelbtini)“, kurią jam iki santuokos su atsakove buvo nupirkę tėvai, jis dar jam paskolino 4000,00 Lt, už tuos pinigus prisidėjo prie namo pirkimo. Taip pat ieškovas turėjo žemės ūkio technikos (traktorių, priekabą), kurią jis pardavė, greičiausiai gautus pinigus panaudojo sodybos atstatymui. Liudytojas A. M. nurodė, kad jam žinoma, jog ieškovas turėjo traktorių „(duomenys neskelbtini)“, priekabą, plūgą, kultivatorių, visą šią žemės ūkio techniką pardavė. Liudytojas A. B. nurodė, kad ieškovas, atsikraustęs į (duomenys neskelbtini), turėjo žemės ūkio technikos – turėjo dvitiltį traktorių, plūgus, akėčias, traktoriaus priekabą, geros būklės buvo technika, bet nežino, kur pasidėjo minėta technika. Atsakovė nesutinka su šiais liudytojų parodymais, teigdama, kad liudytojai negalėjo nurodyti, kas buvo šių daiktų savininkas ir kur ieškovas panaudojo gautus pinigus. Teisėjų kolegijos vertinimu minėti liudytojų parodymai patvirtina aplinkybes, kad ieškovas turėjo traktorių, kitokios žemės ūkio technikos, to neneigia ir atsakovė. Tačiau sutiktina su atsakove, kad byloje nėra įrodymų, kad visa minima technika buvo ieškovo nuosavybė, kad ieškovas šią techniką pardavė ir už ją gautus pinigus panaudojo ginčo turto įsigijimui ar pagerinimui. Kiti ieškovo pateikti įrodymai dėl parduoto garažo, tėvų padovanoto automobilio, parduoto žemės sklypo taip pat nepatvirtina aplinkybių, kad minėti daiktai buvo asmeninė ieškovo nuosavybė ar už juos gauti pinigai buvo panaudoti ginčo turtui pagerinti.

54. Įvertinusi aptartas aplinkybes, bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija vertina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nenustatė didesnio atsakovės indėlio į bendro su ieškovu turto sukūrimą, pagerinimą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog iš liudytojų paaiškinimų, byloje pateiktų įrodymų, darytina išvada, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė kažkiek savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis, tiek savo darbu renovavo ir žymiai pagerino įsigytą nekilnojamąjį turtą, todėl teigti, kad atsakovė daugiau, o ieškovas mažiau prisidėjo prie nekilnojamojo turto gerinimo, nėra pagrindo.

55. Dar vieną pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę ieškovė nurodo aplinkybes, kad dėl ieškovo kaltės buvo mažinamas santuokoje įgytas turtas, nes per visą šalių bendrą gyvenimą santuokoje ieškovas ne kartą buvo baustas administracinėmis baudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe už vairavimą neblaiviam.

56. Iš pateiktų į bylą administracinių nurodymų, administracinio teisės pažeidimų protokolų, siūlymo matyti, kad ieškovas keletą kartų buvo baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis. Teisėjų kolegijos vertinimu sumokėtų baudų suma nėra didelė bendro turto sumos atžvilgiu, todėl baudų sumokėjimas nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

57. Taip pat atsakovė nurodo, kad daugiau negu ieškovas prisidėjo prie turto įsigijimo, nes per šalių bendrą gyvenimą atsakovė pastoviai dirbo, gavo darbo užmokestį, kuris buvo didesnis, negu ieškovo, ieškovas dirbo dažnai nepilnu etatu, dažnai gaudavo minimalų darbo užmokestį, būdavo registruotas Darbo biržoje, ne visada gaudavo bedarbio pašalpą.

58. Teisėjų kolegija pažymi, jog, atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; kt.). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog, tai, kad ieškovas kartais neturėdavo darbo, ar uždirbdavo mažiau už atsakovę, nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pažymėtina, kad byloje apklausti liudytojai (A. M., A. B., A. B., L. L., E. P.) nurodė, kad ieškovas daug pats dirbo prie namo, darė pats remontus, t. y. nesinaudojo samdomų darbuotojų paslaugomis, taip sutaupydamas bendras sutuoktinių lėšas.

59. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, bylos įrodymų visumą, sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, šalims santuokoje įgytas turtas padalinamas natūra lygiomis dalimis – ½.

60. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė santuokos metu įsigijo 0,0824 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais inžineriniais statiniais – kieno statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotais atsakovės vardu, pagal 1994 m. lapkričio 18 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

61. Atsakovė byloje pateikė Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, su tokia naudojimosi tvarka ieškovas nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pateikta naudojimosi tvarka ginčo turtu nagrinėjamu atveju netinka, nes atsakovė parengė naudojimosi tvarką, numatant atsakovei didesnę dalį, o ieškovui mažesnę. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad šioje byloje teisinga santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis, todėl nustato kitokią naudojimosi tvarką nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) : ieškovui R. J. skiriamos individualiai naudotis patalpos, plane pažymėtas indeksais 1-7 (kambarys) ir 1-8 (kambarys); atsakovei I. J. skiriama individualiai naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 1-3 (kambarys); kitos gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpos bendro naudojimo. 0,0824 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – bendro naudojimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant nesutarimams ar kitokiam poreikiui, šalys dėl detalesnės naudojimosi bendru turtu tvarkos ar nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės galės susitarti, o nepavykus – kreiptis į teismą, pareiškiant atskirą ieškinį.

62. Dėl santuokoje įgytos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), padalijimo ginčo nėra, todėl plačiau teisėjų kolegija dėl šios transporto priemonės padalijimo nepasisako. Taip pat apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog už tai, kad ieškovas be atsakovės žinios ir sutikimo, bylos nagrinėjimo metu pardavė lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4000,00 Eur, iš ieškovo atsakovei priteistina kompensacija. Tačiau apeliantė skundžia šią teismo sprendimo dalį, nes teismas piniginę kompensaciją už neteisėtai sumažintą santuokoje įgyto turto dalį priteisė neatsižvelgdamas į tai, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Atsakovė prašo, nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, priteisti iš atsakovo 0,6 dalies vertės piniginę kompensaciją 2400,00 Eur už santuokoje įgyto turto sumažinimą. Kadangi teisėjų kolegija šios nutarties 49-60 punktuose jau pasisakė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl ši sprendimo dalis nekeistina, paliekant iš ieškovo atsakovei priteistiną pusę sumos, gautos už parduotą transporto priemonę, t. y. 2000,00 Eur.

63. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

64. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai parinko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo būdą, nukrypstant nuo prioritetinio turto padalinimo būdo, netinkamai nustatė nekilnojamojo turto vertę, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti sprendimo dalį dėl turto padalijimo, nurodant, kad šalims santuokoje įgytas turtas padalinamas natūra lygiomis dalimis po ½, nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką ir pakeisti sprendimo dalį dėl atsakovei priteistinos kompensacijos, sumažinant atsakovei priteistiną kompensacijos dydį iki 2000,00 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

65. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija keičia teismo sprendimą, kuriuo patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies, todėl šalims atlygintina 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų.

66. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 810,00 Eur žyminis mokestis, 700,00 Eur už byloje atliktą nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę ir 1210,00 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, viso 2720,00 Eur. Atsakovė byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 579,23 Eur žyminis mokestis (504,23 Eur žyminis mokestis, paduodant priešieškinį, ir 75,00 Eur paduodant pareiškimą dėl priešieškinio dalyko pakeitimo); 55,00 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą; 22,33 Eur dokumentų gavimo išlaidos; 150,00 Eur už naudojimosi tvarkos planų parengimą, 1000,00 Eur advokatės atstovavimo išlaidos, viso 1806,56 Eur.

67. Teisėjų kolegijos vertinimu šalių bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, šalių advokačių darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad šalių patirtos išlaidos už atstovavimą yra ne per didelės, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 1360,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo priteistina 903,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

68. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, todėl ieškovui ir atsakovei atlygintina pusę jų tūrėtų apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

69. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas apeliacinėje instancijoje patyrė 605,00 Eur advokatės atstovavimo išlaidas. Atsakovė patyrė 1034,23 Eur bylinėjimosi išlaidas: 534,23 Eur žyminis mokestis ir 500,00 Eur advokatės atstovavimo išlaidas.

70. Įvertinusi bylos apimtį, sudėtingumą, advokačių paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, advokačių darbo laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl ieškovui iš atsakovės priteisia 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovo priteisia 517,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. kovo 23 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jį išdėstyti taip:

„patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Joniškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir I. J. (iki santuokos – B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. J. palikti „J.“ pavardę, o I. J. palikti „J.“ pavardę.

Priteisti ieškovui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ 0,0824 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais: ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini); ½ 0,0824 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais: ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) kompensaciją atsakovei I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) už santuokoje įgyto turto sumažinimą.

Priteisti iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 781,00 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) kompensaciją R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) už jai tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.

Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 903,28 Eur (devynis šimtus tris eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1360,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš atsakovės I. J. ieškovui R. J. 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš ieškovo R. J. atsakovei I. J. 517,12 Eur (penkis šimtus septyniolika eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.