Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-276-440/2016

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-06-01
Bylos Nr.: e2A-276-440/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-01757-2015-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė (pran.), Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Techruna“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Injector Door“
Trečiasis asmuo: UAB ,,Šiaulių banko lizingas“

Kategorijos

2.5.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.5.8.11.4Atsisakymas nuo sutarties ar atskiros jos sąlygos
3.1.7.5Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių

Civilinė byla Nr. e2A-276-440/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01757-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.8.10; 2.5.8.11.4;3.1.7.5; 3.2.4.4; (S) 3.2.4.6.;3.2.4.7.;3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.21

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Techruna“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2905-772/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Injector Door“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Techruna“ dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo UAB ,,Šiaulių banko lizingas“.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ( toliau –UAB ) ,,Injector Door“ prašė nutraukti jos ir atsakovės UAB ,,Techruna“ bei trečiojo asmens UAB „Šiaulių banko lizingas“ 2014-06-18 sudarytą Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti dvišalę restituciją ir įpareigoti atsakovę grąžinti trečiajam asmeniui už transporto priemonę sumokėtą 23 980,54 Eur sumą, grąžinti ieškovei sumokėtą 2 664,50 Eur sumą ir priimti iš pastarojo transporto priemonę Nissan Quahqai, valst. registr. Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti 811,02 Eur nuostolių atlyginimui, 72,60 Eur kitų išlaidų atlyginimui, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas iš esmės tuo, kad ieškovė įsigijo netinkamos kokybės daiktą, su esminiais jo trūkumais, apie kuriuos atsakovė – daikto pardavėjas – negalėjo nežinoti ir apie tai neinformavo pirkėjo. Nurodė, kad „Injector Door“ ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ 2014-06-18 sudarė kilnojamo turto finansinės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Lizingo sutartis), kuria Lizingo bendrovė įsipareigojo pagal ieškovės pateiktą pardavėjo komercinį pasiūlymą sudaryti transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir įsigytą turtą perduoti ieškovei valdyti bei naudoti Lizingo sutarties sąlygomis. Ieškovei nuosavybės teisė į lizinguojamą transporto priemonę pereis nuo mokėjimų grafike nurodytų įmokų sumokėjimo momento. UAB „Techruna“ , ieškovė bei Lizingo bendrovė 2014-06-18 sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė už 92 000 Lt (26 645, 04 Eur) kainą pardavė Lizingo bendrovei naują automobilį Nissan Quahqai (2014 m.), kurio savybės nurodytos priede prie Pirkimo - pardavimo sutarties, priede Nr. 1 (turto specifikacijoje). Lizingo bendrovės įsigytas automobilis Lizingo sutarties ir kilnojamojo turto 2014-06-21 priėmimo - perdavimo aktu buvo perduotas ieškovei. Netrukus po automobilio perdavimo ieškovei, išryškėjo įsigyto automobilio gedimas - problemos su greičių pavarų dėže. Automobilis jį vairuojant tapo nesaugus naudoti, kadangi važiuojant pastoviu greičiu transporto priemonės variklio apsisukimo dažniai ženkliai keičiasi (šokinėja), dėl ko automobilis yra sunkiai valdomas, trūkčioja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turto pirkimo - pardavimo sutartimi suteikė transporto priemonei 36 mėn. (arba 100 000 km) ridos garantiją, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl paaiškėjusio gedimo pašalinimo. Automobilis pas atsakovę mažiausiai penkis kartus buvo paliktas remontui, dar mažiausiai du kartus buvo perduotas atsakovės darbuotojams testuoti, tačiau transporto priemonės gedimas nebuvo pašalintas, nepriklausomai nuo to, jog vieno remonto metu buvo pakeista automobilio greičių dėžė. Ieškovė po nepavykusio automobilio trūkumų šalinimo ne kartą tiek žodžiu, tiek ir raštu (2014-12-23 pretenzija) kreipėsi į atsakovę pranešdama apie atsisakymą nuo Pirkimo - pardavimo sutarties bei reikalaudama pasiimti parduotą transporto priemonę bei grąžinti už automobilį sumokėtas sumas (26 645, 04 Eur), tačiau atsakovė 2015-01-14 atsakymu atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimus. Ieškovė nurodė, jog kokybės reikalavimų neatitinkantį daiktą nusipirkęs pirkėjas turi teisę iš pardavėjo pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, taip pat ir tai, jog Pirkimo - pardavimo sutarties šalimi yra ir ieškovė, kuri atsakovei tiesiogiai už įsigyjamą transporto priemonę sumokėjo 9200 Lt (2 664,50 Eur), todėl taikant restituciją ir atsakovei grąžinant už automobilį sumokėtas sumas, dalis šios sumos (2 664,50 Eur) turi būti grąžinami ne Lizingo bendrovei, o ieškovei.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB ,,Techruna“ nesutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad automobilį ieškovė pradėjo eksploatuoti 2014-06-21, pirmą kartą į atsakovę dėl gedimo kreipėsi 2014-09-16, nurodydama, jog automobilis trūkčioja. 2014-09-16 buvo surašyta paraiška sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ir buvo aprašyti visi 2014-09-16 bei 2014-10-17 ieškovės nusiskundimai bei atsakovės atlikti darbai, įskaitant 2014-11-19-21 atliktą automobilio greičių dėžės pakeitimą. Atsakovė atliko kompiuterinę diagnostiką, tačiau gedimų ar trūkčiojimų kompiuterinės diagnostikos ir bandomojo važiavimo metu neužfiksavo. Profilaktiškai atliktas greičių dėžės CVT perprogramavimas, įdiegiant atnaujintą programinę įrangą. Po perprogramavimo atliktas tęstinis važiavimas su duomenų įrašymu, gedimų, trūkumų ar neatitikimų nepastebėta. 2014-10-17 ieškovė pakartotiniai kreipėsi dėl tos pačios problemos, tačiau gedimų neužfiksuota. Atliktas greičių dėžės perprogramavimas naujesne programinės įrangos versija. Po perprogramavimo atliktas tęstinis važiavimas, gedimų, trūkumų ar neatitikimų nepastebėta. Atsakovė, siekdama išlaikyti gerus santykius su ieškove, siekdama bendradarbiauti ir gavusi Nissan pritarimą, priėmė sprendimą greičių dėžę pakeisti nauja, nors tam objektyvaus poreikio nebuvo. Ieškovė automobilį atsiėmė 2014-11-22 ir nuo to laiko į atsakovės servisą automobilio nebuvo pristačiusi, jokių pretenzijų dėl automobilio trūkčiojimų nepareiškė. Nurodė, kad ieškovė automobilio trūkumus įrodinėja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ( toliau –Protokolas) ir ieškinyje išdėstytais rašytiniais paaiškinimais, tačiau iš jų negalima daryti išvados, kad automobilis turi trūkumų. Pažymėjo, kad ieškovė turi įrodyti ne tai, kad įjungus pastovaus greičio palaikymo sistemą svyruoja tachometro rodyklė, o tai, kad greičio svyravimai viršija ribas, kurias galima būtų laikyti priimtinomis saugiam važiavimui automobiliu. Ieškovė neįrodė, kad tachometro rodyklės svyravimai jai sukėlė esminių neigiamų padarinių. Ieškovės nurodyti automobilio trūkumai nėra esminiai ir netrukdo ieškovei naudoti automobiliu pagal jo įprastinę paskirtį, nesukelia ieškovei ypatingų neigiamų padarinių, nekelia pavojaus eismo saugumui. Sutarties nutraukimas prieštarautų ir proporcingumo principui. Pažymėjo, kad sutartį nutraukti pagal 10.1.3 punktą, 3.10 punktą suteikta teisė pirkėjui UAB „Šiaulių banko lizingas“, o ne ieškovei. Tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK ) 6.573 straipsnis leidžia lizingo gavėjui reikšti pardavėjui reikalavimus, nereiškia, kad jis gali naudotis visomis lizingo davėjo teisėmis. Nurodė, kad ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokie sutarties punkte Nr. 3 įtvirtinti atsakovės pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės. Sumokėtos palūkanos ir administracinis mokestis, nutraukus sutartį, nebūtų priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės veiksmais, nes šias išlaidas ieškovė vis tiek būtų patyrusi, jei ginčo automobilis ir neturėtų trūkumų. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų ieškovės naudai atmestinas, kadangi 23 980,54 Eur prašoma grąžinti UAB „Šiaulių banko lizingas“, o ne ieškovei.

3. Trečiasis asmuo UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ieškinyje neprieštarauja, palieka spręsti teismo nuožiūrai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nutraukė ieškovės UAB ,,Injector Door“, atsakovės UAB ,,Techruna“ ir trečiojo asmens UAB „Šiaulių banko lizingas“ 2014-06-18 sudarytą Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taikė dvišalę restituciją ir įpareigojo atsakovę UAB ,,Techruna“ grąžinti trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių banko lizingas“ už transporto priemonę Nissan Quahqai (valstyb. registr. Nr. (duomenys neskelbtini)) sumokėtą 23 980,54 Eur sumą, o ieškovei UAB ,,Injector Door“ grąžinti sumokėtą 2 664,50 Eur sumą ir priimti iš pastarosios nurodytą transporto priemonę. Priteisė ieškovei UAB ,,Injector Door“ iš atsakovės UAB „Techruna“ 811,02 Eur nuostolių atlyginimui ir 60,00 Eur už antstolio suteiktas paslaugas, iš viso: 871,02 Eur. Priteisė ieškovei UAB ,,Injector Door“ iš atsakovės UAB „Techruna“ 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (26 645,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovei UAB ,,Injector Door“ iš atsakovės UAB „Techruna“, 1420 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Priteisė iš atsakovės UAB „Techruna“ 7,93 Eur pašto išlaidų valstybei.

5. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pardavė ieškovei transporto priemonę su paslėptais trūkumais, kurie išaiškėjo per garantinį terminą ir kurie nebuvo pašalinti vėlesnių techninių apžiūrų metu. Esamus tokios markės lengvųjų automobilių trūkumus pripažino ir pats jų gamintojas. Atsižvelgdamas į nustatytus automobilio defektus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į atsakovę su siūlymu geranoriškai spręsti susidariusią situaciją, nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį, į ką atsakovė atsakė neigiamai. Pirkėjui buvo perduotas naudojimui lengvasis automobilis, kuris dar iki perdavimo momento buvo su trūkumais ir kurie nebuvo nurodyti jo priėmimo - perdavimo akte.

6. Pripažino įrodyta, kad ieškovė automobilį pirko esant gedimui apie kurį atsakovei turėjo būti žinoma. Atsakovė jokių įrodymų apie tai, kad jai nebuvo žinoma apie šiame automobilyje esantį gedimą, teismui nepateikė. Nėra jokių objektyvių duomenų, taip pat jokių įrodymų, kad automobilis gali būti eksploatuojamas saugiai.

7. Teismas kritiškai vertino atsakovės išsakytą poziciją dėl galimybės pašalinti esamą automobilio greičių dėžės defektą techninės apžiūros metu, kuomet jau buvo pakeista ir pati greičių dėžė. Teismas pažymėjo, kad atsakovė privalėjo parduoti tik geros kokybės transporto priemones, o to nepadariusi turi prisiimti visą su tuo susijusią galimų pasekmių riziką, įskaitant ir nekokybiško automobilio jai grąžinimą. Be to atsakovė nepateikė į bylą nešališkų ekspertų išvadų paneigiančių jos atsakomybę ieškovei, o jos pasiūlymas tai padaryti ieškovei atmestinas, nes šį faktą turi įrodyti atsakovė. Teismas sprendė, kad atsakovė, parduodama automobilį ieškovei, nuslėpė jo tikrąją būklę, neinformavo ieškovės apie galimus daikto trūkumus, elgėsi nesąžiningai. Teismas sprendė, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė visas aplinkybes, buvusias reikalavimo pagrindu Lietuvos Respublikos civilinio prpceso kodekso (toliau –CPK) 178 - 180 straipsnis, 185 straipsnis), o atsakovė jų nepaneigė. Ieškovės reikalavimo teisė apibrėžta pirkimo - pardavimo sutarties 3.10 punkto nuostata, kurioje aiškiai įvardyta, kad pasirašius pirkimo - pardavimo sutartį klientas, t. y. ieškovė, įgyja teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui, t. y. atsakovei, visus reikalavimus, kylančius iš pirkimo - pardavimo sutarties (taip pat ir dėl turto kokybės, komplektiškumo ir pan.) bei perima kitas teises ir pareigas pagal Kilnojamojo turto finansinės nuomos sutarties nuostatas (4.4.punktas, CK 6.573 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas padarė išvadą, jog byloje yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas pasekmes pardavėjo atžvilgiu pažeistai pirkėjo teisei apginti, o atsakovės nurodytų ir CK 6.327 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų ir sąlygų jo, kaip pardavėjo, atsakomybei šalinti nėra. Teismas pripažino, kad nustatyti defektai yra tokie kurie įtakoja daikto kokybę, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja išimtinio CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto savo, kaip pirkėjo, pažeistų teisių gynimo būdo ( CK 1.5 straipsnis).

9. Teismas laikė įrodytu ir ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Nustatė, kad ji ryšium su automobilio techninio stovio įvertinimu turėjo 60,00 Eur išlaidų už antstolio paslaugas už automobilio techninės būklės įvertinimą, sumokėjo 186,52 Eur administracinį mokestį ir 624,50 Eur palūkanų, o taip pat pagrįstai reikalauja 2664,50 Eur sumos kuri buvo sumokėta tiesiogiai atsakovei. Tenkintinas ir ieškovės reikalavimas atsakovei dėl įpareigojimo grąžinti trečiajam asmeniui sumokėtą už parduotą daiktą 23 980,54 Eur dydžio sumą. Teismas laikė, kad ieškovės nuostolių dydis ir faktas visiškai įrodyti, kaip ir sąlygos taikyti civilinę atsakomybę atsakovės atžvilgiu (CK 6.245-6.249 straipsnis), nes šių nuostolių atsiradimą lėmė atsakovės veiksmai, nuostoliai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovės neveikimu, t. y. svarbios informacijos nuo pirkėjo nuslėpimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Techruna“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

10.1. Šios kategorijos bylose, taikant ultima ratio pirkėjo teisių gynimo būdą, turi būti nustatyta, kad automobilis yra netinkamos kokybės ir netinkamos kokybės automobilio pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovės įsitikinimu, šio ginčo atveju automobilio netinkama kokybė nebuvo įrodyta, sutartis nebuvo iš esmės pažeista, todėl įstatyminio ir/ar sutartinio pagrindo nutraukti sutartį ir taikyti restituciją nebuvo. Parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. jog daiktas neatitinka sutartyje numatytų kokybės ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, -įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje, kadangi įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

10.2. Automobilio netinkama kokybė buvo įrodinėjama antstolės I. G. 2015 m. sausio 30 d. Protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais konstatavo, kad Protokolas patvirtina, jog ieškovei buvo parduotas netinkamos kokybės automobilis. Nesutinka su tokia teismo išvada nes automobilio pastovaus greičio palaikymo sistemos veikimo sutrikimai nebuvo įrodyti, kadangi Protokolas neatitinka jam įstatymų keliamų reikalavimų ir neturi jokios įrodomosios galios byloje. Ieškovė įrodinėjo, kad jai parduotas automobilis trūkčioja naudojantis pastovaus greičio palaikymo sistema, jo valdymas pasunkėjęs, dėl ko automobilis yra nesaugus. Protokole fiksuoti tachometro rodyklės pasikeitimai nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovės įrodinėtomis aplinkybėmis dėl esminių ginčo automobilio trūkumų, t. y. protokole neužfiksuota tachometro rodyklės pasikeitimo įtaka automobilio valdymui ar važiavimo kokybei ir saugumui.

10.3. Teismui netinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą byloje, atsakovės galimybės apginti savo teises ir teisėtus interesus atsižvelgiant į apeliacijos ypatumus (ribota galimybė teikti įrodymus, skirti ekspertizę ir pan.) per se suvaržytos. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovė pardavė ieškovei automobilį su nekokybiška greičių dėže. Tačiau tarp bylos šalių kilo ginčas ne dėl greičių dėžės defekto, o dėl pastovaus greičio palaikymo sistemos veikimo sutrikimų važiuojant didesniu nei 125 km/h greičiu. Teismas netinkamai nustatė ginčo dalyką šioje byloje, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei šalių įrodinėtas aplinkybes. Atsakovės nuomone, priklausomai nuo to, koks automobilio kokybės trūkumas egzistavo, t. y. ar parduotas automobilis su nekokybiška greičių dėže, ar netinkamai veikiančia pastovaus greičio palaikymo sistema, priklauso automobilio trūkumo teisinis kvalifikavimas, kaip esminio ar neesminio. Teismas įrodymus vertino išimtinai atsakovės nenaudai, nesivadovaudamas įrodymų vertinimo taisyklėmis. Sprendime konstatuoti, kaip įrodyti faktai, kurių patvirtinančių įrodymų byloje nebuvo surinkta.

10.4. Sutartis nebuvo iš esmės pažeista, automobilio trūkumai (jeigu tokie ir būtų nustatyti) nėra esminiai dėl kurių jo negalima būtų naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovės įvardijami automobilio trūkumai pasireiškė tik naudojantis automobilyje įdiegta papildoma įranga, t. y. pastovaus greičio palaikymo sistema ir tik važiuojant didesniu nei 125 km/h greičiu. Pastovaus greičio palaikymo sistema yra papildomas automobilyje įdiegiamas komforto elementas. Ši sistema nėra automobilio neatskiriama dalis be kurios automobilio neįmanoma naudoti, todėl teigtina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilis turi esminių trūkumų ir yra nesaugus eksploatuoti, yra visiškai nepagrįsta.

10.5. Pirkėjui pasinaudojus CK 6.334 straipsnio l dalies 3 punkte įtvirtinta teise, kad pardavėjas (atsakovas) neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus, Sutarties nutraukimas gali būti taikomas tuo atveju, kai pardavėjas atsisako šalinti trūkumus ar trūkumų neįmanoma pašalinti. Atsakovė atlikdama automobilio techninį aptarnavimą ir garantinę priežiūrą nebuvo nustačiusi automobilio pastovaus greičio palaikymo sistemos veikimo trūkumų, todėl objektyviai negalėjo pašalinti trūkumų, kurių nebuvo.

10.6. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė nevykdė savo garantinių įsipareigojimų ir nebendradarbiavo su ieškove bandydama išspręsti jos pretenzijas. Nauja automobilio programinės įrangos versija buvo išleista 2014 m. gruodžio 19 d., todėl net ir darant prielaidą, kad automobilis turėjo trūkumų ir jie nebuvo pašalinti, atsakovė juos būtų pašalinusi, jeigu ieškovė vykdytų savo sutartinius įsipareigojimus ir pateiktų automobilį garantiniam aptarnavimui.

10.7. Be to nebuvo įrodyta aplinkybė, kad atsakovė sąmoningai nuslėpė informaciją apie galimus automobilio trūkumus. Priešingai, baloje yra surinkti įrodymai, kad 6 (šeši) automobiliai, kuriems buvo pakeistos greičių dėžės buvo pateikti remonto darbams laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 6 d. iki 2015 m. sausio 30 d., ieškovė automobilį įsigijo 2014 m. birželio 18 d., be to pati ieškovė kreipėsi su nusiskundimais ne iš karto po automobilio įsigijimo. Atsakovė yra Nissan automobilių pardavėja, bet ne gamintoja, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti apie pastovaus greičio palaikymo sistemos veikimo sutrikimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad trūkumai galėjo pasireikšti ne visiems parduotiems automobiliams.

10.8. Teismui pritaikius restituciją sukelti itin neproporcingi neigiami padariniai atsakovei, kadangi atsakovė įpareigota grąžinti už automobilį sumokėtą kainą, o ieškovė 1,5 metų naudotą, nuvertėjusį ir garantiją praradusį automobilį. Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti, kadangi ieškovė atsakovės sąskaita neatlygintai naudojosi automobiliu pakankamai ilgą laikotarpį, o atsakovei tenka prisiimti visus su tuo susijusius nuostolius.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į ieškinį ieškovė UAB ,,Injector Door“ prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Nesutinka, kad ieškovė neįrodė netinkamos automobilio Nissan Quahqai kokybės nes netinkamą automobilio kokybę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. 2015-01-30 Protokole nurodyta, kad vairuotojui važiuojant pastoviu 125 km per valandą greičiu buvo fiksuojami automobilio prietaiso skydelio rodmenys: rodmuo šokinėjo nuo 2200 aps./min. iki 2700 aps./min. Esant pastoviam greičiui, per 1 min. ir 16 sekundžių tachometro rodyklė 9 (devynis) kartus staiga šoktelėjo nuo 2200 aps./min. iki 2 500 aps./min. ir 2700 aps./min. padalos. Taigi, antstolė akivaizdžiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad automobilis turi trūkumų. Antstolio surašytas Protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 635.4 straipsnis). Apeliantė abejoja šio įrodymo patikimumu, nurodydama, kad Protokole nėra užfiksuota esminių aplinkybių, tokių kaip kelio danga, vėjo greitis, kryptis ir kita, tačiau atsakovė nei teismo posėdžiuose pirmosios instancijos metu, nei apeliaciniu skundu nepagrindė, kokią įtaką jo minimos oro bei techninės automobilio savybės (kuras, siurblys ir pan.) gali turėti antstolio užfiksuotų aplinkybių (staigūs tachometro svyravimai) atsiradimui.

11.2. Niekuo nepagrįstas atsakovės argumentas, neva greičių dėžės keitimas buvo atliktas profilaktiškai, nors realiai joks gedimas nei karto nebuvo nustatytas. Paraiška - sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-09-16) pagrindžia, kad ieškovės automobiliui net kelis kartus atliktas greičių dėžės perprogramavimas, be to buvo pakeista greičių pavarų dėžė. Šis įrodymas papildomai pagrindžia, kad atsakovė ne kartą bandė remontuoti ieškovės automobilį dėl tų pačių problemų, kurios nustatytos ir Protokolu. Be to iš 2015-05-08, 2015-05-21, 2015-09-14 atsakovės prašymuose nurodytų aplinkybių dėl automobilio pateikimo greičių dėžės perprogramavimui nurodo, kad akivaizdu, kad atsakovė sutinka, kad automobilio trūkumai egzistuoja, tačiau atsakovės nuomone jie gali būti pašalinti atlikus pakartotinį automobilio greičių dėžės perprogramavimą.

11.3. Nesutinka su apeliantės pozicija dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo. Apeliantė nurodo, kad ieškovė neįrodė automobilio trūkumų, t.y. kad automobilis trūkčioja bei yra nesaugus, todėl atsakovė neturėjo pareigos šių ieškovės neįrodytų teiginių paneigti. Atsakovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad automobilis neturi jokių trūkumų, o rėmėsi tik niekuo nepagrįstais ir byloje esantiems duomenims prieštaraujančiais argumentais, neva automobilio trūkumų nėra ir niekada nebuvo. Atsakovė turėjo visą bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje laiką, tačiau nei pateikė kokių nors jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, nei prašė skirti ekspertizę. Atsakovės nenoras pasinaudoti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis negali būti suprantama kaip atsakovės gynybos teisių apeliacinėje instancijoje suvaržymas.

11.4. Dėl ginčo dalyko ir atsakovės argumentų nurodė, kad atsakovė ne keitė ar kitaip remontavo pastovaus greičio palaikymo sistemą, o kelis kartus perprogramavo greičių pavarų dėžę, o po to ir ją pakeitė nauja. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu atsakovė prašė ieškovę pristatyti automobilį būtent greičių dėžės perprogramavimui, po kurio, neva, visi automobilio trūkumai būtų pašalinti, todėl akivaizdu, jog šiuo atveju automobilio trūkumas susijęs su nekokybiška greičio pavarų dėže, o ne pastovaus greičio palaikymo sistema. Kita vertus, ginčo dalykas šiuo atveju yra automobilio trūkumai ir būtent tai ir buvo nagrinėjama pirmosios instancijos metu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas netinkamai identifikavo ginčo dalyką. Atsakovė nepagrįstai nurodo teismą pažeidus įrodymų vertinimo taisykles, kad teismas apie automobilio trūkumus sprendė byloje nesant trūkumus pagrindžiančių įrodymų.

11.5. Nesutinka su atsakovės nuomone, kad pastovaus greičio palaikymo sistema yra tik papildomas komforto elementas ir visiškai nebūtinas. Ieškovė nusipirko visiškai naują, nenaudotą automobilį pagal ieškovės pasirinktą komplektaciją ir sumokėjo didesnę kainą, negu ta, kurią būtų sumokėjęs už naudotą automobilį. Įsigijus naują automobilį kiekvienas pirkėjas turi pagrįstą lūkestį, kad automobilis, bent jo garantinį laikotarpį veiks be priekaištų, su juo nebus jokių rūpesčių. Be to, pati atsakovė Sutarties 3.8 straipsnyje ieškovei patvirtino, kad automobilis yra nepriekaištingos kokybės. Kad trūkumas yra esminis, rodo ir faktas, jog atsakovė šį gedimą nesėkmingai bandė pašalinti daugybę kartų, o paskutiniuoju kartu buvo pakeista ir greičių dėžė, tačiau gedimas vis tiek egzistuoja, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šie gedimai apskritai negali būti pašalinti, t.y. atsakovė negali transporto priemonės pataisyti taip, kad ji būtų tinkama naudoti. Nepagrįstas apeliantės nurodymas, jog automobilis atsakovei turėjo būti pateiktas remontui dar vieną (paskutinį) kartą, kadangi ieškovė ne kartą tokia savo teise naudojosi, tačiau gedimas nebuvo pašalintas.

11.6. Atsakovė turėjo pareigą informuoti ieškovę apie visas sutarties sudarymui reikšmingas aplinkybes. Tai, kad gamintojas, taigi ir oficialūs atstovai, žinojo apie šio modelio automobilių tipinius gedimus pagrindžia į bylą pateikti dokumentai. Bet kokia prielaida, kad gamintojas neinformavo atsakovės apie trūkumus, neturi jokios reikšmės, kadangi atsakovė yra gamintojo atstovas, tai ji privalėjo būti susipažinusi su gamintojo produkcija bei jų trūkumais ir jai yra taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai, parenkant pirkėjo poreikius ir sutarties tikslus atitinkančią prekę.

12. Atsiliepimo į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis ( CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo pagrįstumo.

15. Apeliantė UAB ,,Techruna“ nurodydama, kad vadovaudamasi CPK 42 straipsniu bei 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismui 2016-04-15 papildomai pareiškia prašymą prie bylos medžiagos pridėti 2016-04-01 Nissan Nordic Europe OY Estijos filialo paaiškinimus, skelbimus iš www.autoplius.lt skelbimų portalo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninį laišką, duomenis apie automobilio autoįvykį; išreikalauti iš AB „Lietuvos draudimas“ (arba duoti teismo liudijimą) papildomą informaciją ir įrodymus; duoti teismo liudijimą atsakovės UAB „Techruna“ pasirinktam antstoliui gauti rašytinius įrodymus apie automobilio Nissan Quahqai, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) būklę antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu užfiksuojant automobilio išorinę bei vidaus būklę, parametrus, įskaitant, bet neapsiribojant automobilio ridą, automobilio techninę būklę užvedus automobilį ir įpareigoti UAB „Injector Door“ pateikti automobilį antstoliui faktinių aplinkybių konstatavimui; skirti automobilio Nissan Quahqai, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) sistemos ekspertizę užduodant nurodytus klausimus bei ekspertizę pavedant atlikti konkrečiam teismo ekspertui. Atsakovė papildomų įrodymų pateikimo išreikalavimo bei vertinimo būtinumą motyvuoja tuo, kad būtų nustatytos visos reikšmingos bylos nagrinėjimui aplinkybės, būtų priimtas teisingas sprendimas. Be to atsakovė vadovaudamasi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis visiškai pagrįstai manė, jog neturi paneigti ieškovės neįrodytų faktų dėl automobilio trūkumų. Pirmosios instancijos teismas nepaisė Kasacinio Teismo praktikos, kad tokios kategorijos bylose turi būti atliekama ekspertizė, ar pasitelkiama specialistų žiniomis, tačiau teismas nepagrįstai rėmėsi Protokolu. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei. Papildomi įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, nes šalys derėjosi dėl taikos sutarties, be to apeliacinėje instancijoje atsakovę atstovauja nauji atstovai todėl susipažinimui su bylos medžiaga ir bylos strategijos įvertinimui buvo reikalinga skirti laiko. Nurodė, kad pareikšti prašymai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

16. 2016-05-04 ieškovė UAB ,,Injector Door“ prašo atsisakyti prie bylos prijungti atsakovės prašymus ir juos vertinti. Ieškovė dėl pareikštų prašymų nurodė, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas nei pagrindas. Nebegalima nurodyti naujų faktinių aplinkybių, naujų argumentų, keisti apeliacinio skundo reikalavimų. Apeliantė prašymų dėl įrodymų išreikalavimo nereiškė nei pirmosios instancijos teisme nei su apeliaciniu skundu. Pateiktų prašymų tenkinimas reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas išeina ne tik už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį nagrinėjimo ribų bet ir imasi tikrinti ne pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bet pats iš naujo nagrinėja ginčą. Mano, kad atsakovė pateikdama į bylą naujus įrodymus bei prašymus, pati pripažįsta savo pareigą įrodinėti aplinkybes, pakeitė savo ankstesnę poziciją, tačiau įrodymus, prašymus taip pat ir prašymą dėl ekspertizės skyrimo privalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme.

17. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Atsižvelgiant į CPK 226, 227 straipsnių nuostatas šalys turi pareigą pateikti visus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje. Taip pat pažymėtina, kad CPK 253 straipsnis riboja proceso dalyvių galimybę baigiamosiose kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje.

18. Be to pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantė nurodė, kad ji manė, kad jog neturi paneigti ieškovės neįrodytų faktų dėl automobilio trūkumų, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei bei kitus argumentus. Atsakovė prašydama prijungti Nissan Nordic OY Estijos filialo, kuris yra Nissan gamintojo atstovas Skandinavijos ir Baltijos šalims 2016-04-01 pažymą teigia, kad pažyma įrodo, kad ginčo automobilio trūkumas yra neesminis, tai yra CVT - nuolat kintančios transmisijos programinės įrangos klaida, kuri turi įtakos pastovaus greičio palaikymo sistemos veikimui, bet ne greičių dėžės defektas, kaip konstatavo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Nurodo, kad pastovaus greičio palaikymo sistemos veikimo sutrikimai (jeigu tokie yra) galėjo būti pašalinti atnaujinus ginčo automobilio programinę įrangą. Atnaujinta programinės įrangos versija atsakovei ir visiems kitiems mažmenininkams buvo pateikta 2014-12-19, todėl ieškovui nepristačius automobilio į atsakovės servisą, ginčo automobilio programinės įrangos trūkumas negalėjo būti pašalintas. Nurodo, kad programinės įrangos klaidos pasireiškė ne visiems automobiliams ir kita. Nors atsakovė reikšdama prašymus pati nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui ir kita, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nepateikė jokių objektyvių duomenų kodėl atsakovė konkrečių duomenų ir prašymų neteikė savalaikiai, t.y byloje rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės bei bylos nagrinėjimo metu. Iš esmės galima spręsti, kad pasak atsakovės nepaisant aplinkybių, kad atsakovė neteikė minėtų duomenų pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme turi būti priimami įrodymai, siekiant nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes bei priimti teisingą sprendimą.

19. Su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismas nemano, kad atsakovė papildomų įrodymų neturėjo galimybės teikti pirmosios instancijos teisme. Bylos duomenimis ieškovė 2014-12-23 pareiškė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė iš esmės visas aplinkybes, kurios vėliau buvo išdėstytos 2015-02-27 ieškovės ieškinyje. Ieškovė išdėstė aiškią poziciją dėl atsisakymo nuo Sutarties dėl siūlymo atsakovei pasiimti automobilį ir gražinti ieškovei sumokėtas sumas už automobilį bei nurodė apie patirtus nuostolius. Į tai atsakovė 2015-01-14 raštu dėl pretenzijos nurodė, kad pretenzija yra nepagrįsta, tuo pačiu nurodė, kad svarstytų galimybę atpirkti parduotą automobilį suderinus tarp šalių kainą ir kitas sąlygas. Į 2015-01-14 raštą ieškovė nurodė, kad ji kreipėsi į atsakovės vadovą ne kartą ( 6-7 kartai) tiek prieš, tiek ir po vėliausių automobilio remonto darbų dėl automobilio defektų, tačiau jokio efektyvaus problemos sprendimo būdo nebuvo pasiūlyta, o problemos neišsprendė netgi pakeista greičių dėžė, automobilio gedimas vis atsinaujina. Minėtame rašte ieškovė nurodė, kad kreipsis į nepriklausomus specialistus, prašė ne vėliau kaip per tris dienas teikti pasiūlymus dėl nepriklausomų specialistų, galinčių atlikti automobilių apžiūrą į ką atsakovė 2015-01-19 nurodė, kad ieškovė spręstų savo nuožiūra ir praneštų atsakovei ir tt. Šios bei kitos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Kaip minėta ieškovė kreipdamasi į teismą išdėstė iš esmės tas pačias aplinkybes nurodytas pretenzijoje, taip pat pateikė 2015-01-30 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. 2015-03-19 atsiliepime į ieškinį atsakovė iš esmės su ieškiniu nesutiko be kitų argumentų nurodė, kad ne atsakovės pareiga įrodinėti bet ieškovės pareiga įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir ieškovė turi įrodyti ne tai, kad įjungus pastovaus greičio palaikymo sistemą svyruoja tachometro rodyklė, o tai, kad greičio svyravimai viršija ribas, kurias galima būtų laikyti priimtinomis saugiam važiavimui automobiliu. Teigė, kad ieškovė neįrodė, kad tachometro rodyklės svyravimai jai sukėlė esminių neigiamų padarinių. Nurodyti automobilio trūkumai nėra esminiai ir netrukdo ieškovei naudoti automobiliu pagal jo įprastinę paskirtį, nesukelia ieškovei ypatingų neigiamų padarinių, nekelia pavojaus eismo saugumui ir kita. Apeliacinio teismo vertinimu atsakovė neteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės argumentus ir paneigtų ieškovės, nemanė esant reikalinga įrodinėti. Byloje nekyla ginčo, kad ieškovė buvo išsakiusi atsakovei nusiskundimus dėl automobilio. Tai patvirtina ir byloje pateikti duomenys, atsakovė pati 2015-05-13 teikdama rašytinius paaiškinimus nurodė, kad dokumentas, kiek kartų dėl CVT ieškovė buvo pristačiusi automobilį, yra Paraiška -Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje matosi, kad ieškovė kreipėsi 2014-09-16, automobilio rida buvo 4577 km., nusiskundimas, važiuojant trūkčioja. Atliktas greičių dėžės CVT perprogramavimas, programinė CVT įranga su versija 31036 4EAOA perprogramuota į versiją 310364EAOB. 2014-09-18 ieškovė pakartotinai kreipėsi su ta pačia problema. Automobiliui atliktas tęstinis važiavimas. Trūkčiojimų neužfiksuota. 2014-10-17 atliktas greičių dėžės CVT perprogramavimas įdiegiant atnaujintą versiją 31036-4EAOC. 2014-10-24 atliktas bandomasis važiavimas su duomenų įrašymu. Bandomojo važiavimo metu įranga užfiksavo stabilų CVT darbą. 2014-11-19 automobilis buvo pristatytas greičių dėžės pakeitimui. Dėžės pakeitimo ir perprogramavimo faktas patvirtinamas paraiška, kurią atsakovė išrašė Nissan atliktiems darbams apmokėti ir kt. Atsakovė nurodė, kad automobilio testavimo aplinkybės nebuvo raštu fiksuojamos. Automobilis buvo bandomas kelyje Palanga - Klaipėda apie 30 km. ir kt. Apeliacinio teismo vertinimu, nurodyti atsakovės duomenys bei kitos jau minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovei visos aplinkybės dėl ieškovės pareikštų pretenzijų buvo žinomos dar kreipiantis ieškovei į teismą, tačiau atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad nustatyti konkrečius ieškovės nurodomus automobilio gedimus, kad operatyviai šalinti gedimų priežastis bei išspręsti tarp šalių iškilusį ginčą racionaliai ir taikiai, atsižvelgiant į ieškovės nurodytas konkrečias faktines aplinkybes bei pretenzijoje išdėstytą poziciją dėl sutarties nutraukimo.

20. Atsakovė prašydama skirti ekspertizę nurodo, kad reikalinga , kad ekspertai atsakytų į klausimus, kaip pvz. Ar automobilis turi greičių dėžės, ar pastovaus greičio palaikymo sistemos defektą, jei turi, tai kokį, dėl kokių priežasčių jis atsirado, ar pažeidimai vertintini kaip esminiai ar neesminiai automobilio trūkumai, kokią įtaką turi saugiai automobilio eksploatacijai ir kita. Iš esmės reiškia reikalavimus dėl naujų įrodymų išreikalavimo į kuriuos atsakovė turėjo turėti atsakymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad atsakovė papildomų įrodymų neteikė, prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, ekspertizės skyrimo nereiškė nei pirmosios instancijos teisme nei teikdama apeliacinį skundą. Kaip jau minėta šalys turi pareigą pateikti visus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje pirmosios instancijos teisme. Taip pat teismo pažymėta, kad CPK 253 straipsnis riboja proceso dalyvių galimybę baigiamosiose kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015 , Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-940/2011, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1730/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovės prašymai dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme nesavalaikiai ir nepagrįsti, užvilkinsiantys bylos išnagrinėjimą. Taip pat sutiktina su ieškove, kad prašyme dėstomi argumentai dėl automobilio gedimo pobūdžio, automobilio rinkos kainos, restitucijos būdo, dėl automobilio tinkamo naudoti bei ekspertizės būtinumo yra nauji, keičiantys apeliacinio skundo pagrindą bei ribas. Atsakovė anksčiau nereiškė reikalavimų dėl duomenų apie draudiminius įvykius išreikalavimo, automobilio techninę būklę, nors šiuo metu mano, kad duomenys išreikalautini nes teismui pritaikius restituciją būtų sukelti neproporcingi padariniai nes ieškovė beveik du metus neatlygintinai naudojosi automobiliu, o atsakovei tektų prisiimti visus su tuo susijusius nuostolius. Pasak atsakovės automobilio vertės sumažėjimo neįvertinimas nepagrįstai pagerintų ieškovės padėtį, o atsakovė patirtų nuostolių nes jai gražinamas nuvertėjęs automobilis ir kt. Teigia, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų apie dabartinę automobilio vertę, todėl prašo pridėti papildomus įrodymus patvirtinančius panašios komplektacijos automobilių kainą. Atsakovė nurodė, kad teikė panašaus turinio prašymą pirmoje instancijoje bet teismas 2015-05-21 nutartimi jį atmetė. Apeliacinio teismo vertinimu iš byloje pateiktų atsakovės prašymų ir 2015-05-21 Šiaulių apylinkės teismo nutarties yra pagrindo vertinti, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės prašymo pateikti automobilį tikslu perprogramuoti greičių dėžės CVT. Taip pat teismas skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje išaiškino CPK 181 straipsnio nuostatas dėl teismo tesės atsisakyti priimti įrodymus jei tai užvilkins bylos nagrinėjimą. Tačiau atsakovė neteikė prašymų dėl įrodymų pateikimo, išreikalavimo, nereiškė konkrečių reikalavimų pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovės pasirinkta pozicija nepateisinama šalių lygiateisiškumo, proceso ekonomiškumo, teisingumo požiūriu.

21. Paprastai sprendžiant naujų įrodymų priėmimo klausimą atsižvelgtina ar įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui yra esminė, ar nuo jų gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinis teismas sprendžia, kad atsakovės prašymų tenkinimas, naujų įrodymų išreikalavimas ir vertinimas reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas išeina ne tik už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį nagrinėjimo ribų (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis), bet ir imasi tirti naujus, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtus faktus, grindžiamus naujais įrodymais, t. y. imasi tikrinti ne pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bet pats iš naujo nagrinėja ginčą. Įvertinus tai, kad atsakovė nenurodė jokių svarbių, objektyvių priežasčių kodėl ji nesinaudojo jai CPK suteiktomis teisėmis ir neteikė minėtų prašymų pirmosios instancijos teisme ir įvertinęs tai, kad atsakovė prašymus pateikė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija turi pagrindo išvadai, kad atsakovė turėdama galimybę savalaikiai teikti įrodymus, šia teise tinkamai nepasinaudojo (CPK 42 straipsnis). Be to atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus dėl pareigos įrodinėti, kad apeliantė delsė dėl taikos sutarties sudarymo, ką neigė ieškovė, bei argumentus dėl pasikeitusių apeliacinėje instancijoje atsakovės atstovų dėl ko atsakovei buvo reikalingas ilgesnis laikas bei kitos atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti apeliantės prašymų. Prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo, prašomų dokumentų išreikalavimo, ekspertizės skyrimo apeliacinės instancijos teisme yra nesavalaikis, yra pagrindo vertinti pažeidžiantis šalių lygiateisiškumo principą, prieštaraujantis proceso ekonomiškumo, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams. Objektyvių priežasčių, dėl kurių apeliantė anksčiau negalėjo pateikti šių rašytinių įrodymų, nenustatyta, todėl apeliantei netinkamai vykdant procesines pareigas, ji turi prisiimti ir galimas neigiamas tokių pareigų nevykdymo pasekmes, o konkrečiu atveju atsisakymą priimti naujus įrodymus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi ir proceso operatyvumą, atsisako vertinti apeliantės pateiktus naujus įrodymus ( CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui yra pagrindo išvadai, kad byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

22. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka ( CPK 197 straipsnio 2 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų ir kt., reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą.

23. Byloje nustatyta, kad ieškovė pagal 2014-06-18 kilnojamojo turto finansinės nuomos sutartį ir pagal 2014-06-18 pirkimo - pardavimo sutartį, bei pagal 2014-06-21 turto priėmimo - perdavimo aktą įsigijo iš atsakovės naują automobilį Nissan Quahqai (2014 m. gamybos), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), už 26 645,04 Eur. Ieškovė teigia, kad pastebėjusi, kad netinkamai veikia automobilio greičių dėžė, dėl ko automobilis tampa nesaugus naudoti, yra sunkiai valdomas ir trūkčioja, 2014-09-16 kreipėsi į atsakovę dėl automobilio būklės įvertinimo ir gedimų. Po to ieškovė 2014-09-18, 2014-10-17, 2014-10-24, 2014-11-19 kreipėsi į atsakovę dėl pakartotinio automobilio būklės įvertinimo, ko pasekoje buvo pakeista greičio dėžė. Ieškovė 2014-12-23 pareiškė atsakovei pretenziją dėl atsisakymo nuo sutarties ir sumokėtų sumų grąžinimo. Ieškovė 2015-01-30 pasinaudodama antstolio paslaugomis Protokolu užfiksavo įsigyto automobilio trūkumus. Trečiasis asmuo atsakydamas ieškovei į pastarosios paklausimą nurodė, kad neprieštarauja, jog pirkėjas kreiptųsi į teismą dėl lengvojo automobilio pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus padarė išvadą, kad atsakovė pardavė ieškovei transporto priemonę su paslėptais trūkumais, kurie išaiškėjo per garantinį terminą ir kurie nebuvo pašalinti vėlesnių techninių apžiūrų metu. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, kad atsakovė siūlė ieškovei dar kartą pateikti automobilį techninei apžiūrai ir įdiegti naują greičių dėžės programą, o pastaroji šio pasiūlymo atsisakė, nelaikytina, jog pardavėjui nekyla prievolė prieš pirkėją. Be to pardavėjas yra pripažinęs, kad esant dabartinei greičių dėžės programai automobilis yra nesaugus, kas teismo vertinimu laikytina neginčijamu įrodymų, jog parduota (įsigyta) transporto priemonė turi trūkumų. Teismas įvertinęs visumą įrodymų padarė išvadą, kad pirkėjui buvo perduotas naudojimui lengvasis automobilis, kuris iki perdavimo momento buvo su trūkumais ir kurie nebuvo nurodyti jo priėmimo - perdavimo akte bei automobilyje buvę trūkumai nuo 2014-09-16 iki 2014-11-19 nebuvo pašalinti. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė visas aplinkybes, buvusias reikalavimo pagrindu, o atsakovė jų nepaneigė. Teismas įvertino visumą byloje nustatytų aplinkybių, sprendė, kad ieškovės reikalavimo teisė apibrėžta pirkimo - pardavimo sutarties 3.10 punkto nuostata, kurioje aiškiai įvardyta, kad pasirašius pirkimo - pardavimo sutartį klientas, t. y. ieškovė, įgyja teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui, t. y. atsakovei, visus reikalavimus, kylančius iš pirkimo - pardavimo sutarties (taip pat ir dėl turto kokybės, komplektiškumo ir pan.) bei perima kitas teises ir pareigas pagal Kilnojamojo turto finansinės nuomos sutarties nuostatas (4.4.punktas, LR CK 6.573 straipsnio 1 dalis). Teismas padarė išvadą, jog byloje yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas pasekmes pardavėjo atžvilgiu pažeistai pirkėjo teisei apginti, o atsakovės nurodytų ir LR CK 6.327 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų ir sąlygų jo, kaip pardavėjo, atsakomybei šalinti nėra. Teismas pripažino, kad nustatyti defektai yra tokie kurie įtakoja daikto kokybę, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja išimtinio LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto savo, kaip pirkėjo, pažeistų teisių gynimo būdo (LR CK 1.5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei bylos medžiagą iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

24. Esant nurodytoms aplinkynėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertinos bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinį tenkino. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.

25. Apeliantė teigia, kad parduoto daikto trūkumų faktą, tai, kad daiktas neatitinka sutartyje numatytų kokybės ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Teigia, kad teismui netinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą byloje, atsakovės galimybės apginti savo teises ir teisėtus interesus atsižvelgiant į apeliacijos ypatumus (ribota galimybė teikti įrodymus, skirti ekspertizę ir pan.) per se suvaržytos. Pažymėtina, kad remiantis CK 6.333 straipsnio 1 dalimi pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Sutartimi atsakovė patvirtino, jog jos parduodamas automobilis atitinka kokybės reikalavimus (sutarties 3.8. punktas). Byloje nustatyta, kad automobilio trūkumai atsirado iki ieškovei jį įsigyjant, teismo vertinimu apie defektus ieškovė nebuvo tinkamai informuota. Teismas pripažino, kad nustatyti defektai yra tokie kurie įtakoja daikto kokybę. Nurodė, kad atsakovė jokių įrodymų apie tai, kad jai nebuvo žinoma apie šiame automobilyje esantį gedimą, teismui nepateikė. Teismas padarė išvadą, kad nėra jokių objektyvių duomenų, taip pat jokių įrodymų, kad automobilis gali būti eksploatuojamas saugiai ir esant nustatytam greičių dėžės defektui.

26. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Jeigu ieškovas pateikia tvirtinimą, kuriuo atsikerta į atsakovo argumentus, tai ieškovas privalo įrodinėti tvirtinamą aplinkybę. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pastaroji nuostata reiškia, kad pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Taigi pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-499/2009; nutartis Nr. 3K-3-133/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-421/2016). Atsižvelgiant į teismo argumentus, Kasacinio Teismo praktiką apeliantės argumentai kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje, argumentai dėl atsakovės pareigos įrodinėti nepagrįsti.

27. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad dalyvaujantys byloje asmenys jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotųsi sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiautų, rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, įrodymus ir argumentus teismui teiktų rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą. Apeliacinės instancijos teismas aukščiau pasisakė dėl atsakovės pozicijos, kad ji neteikė įrodymų pirmosios instancijos teisme. Apeliantės argumentai, kad ji neturėjo pareigos įrodinėti ir kad jos teisės teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme buvo suvaržytos, nepagrįsti.

28. Apeliantė teigia, kad automobilio pastovaus greičio palaikymo sistemos veikimo sutrikimai nebuvo įrodyti, kadangi Protokolas neatitinka jam įstatymų keliamų reikalavimų ir neturi jokios įrodomosios galios byloje. Ieškovė įrodinėjo, kad jai parduotas automobilis trūkčioja naudojantis pastovaus greičio palaikymo sistema, jo valdymas pasunkėjęs, dėl ko automobilis yra nesaugus. Protokole neužfiksuota tachometro rodyklės pasikeitimo įtaka automobilio valdymui ar važiavimo kokybei ir saugumui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodė Protokolo trūkumus, teigė, kad jis neatitinka keliamų reikalavimų, tačiau iš esmės neigia buvus automobilio gedimus, nors jokių įrodymų paneigiančių ieškovės argumentus nepateikė. Atsakovė nei nenurodė bei pagrindė, kokią įtaką jos minimos oro bei techninės automobilio savybės (kuras, siurblys ir pan.) gali turėti antstolio užfiksuotų aplinkybių (staigūs tachometro svyravimai) atsiradimui. Iš dalies sutiktina su ieškovės atsiliepime į skundą argumentais, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje, nekėlė protokolo, kaip rašytinio įrodymo su trūkumais klausimo, taip pat nei karto neprašė, kad teismui būtų pateiktas ir video įrašas. Todėl galima spręsti, kad atsakovei pirmosios instancijos teisme nekilo abejonių dėl šio protokolo atitikties teisės aktų nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis o ne tik Protokolu bet visų byloje esančių įrodymų visuma. Paraiškoje - sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (2014-09-16) esantys duomenys pagrindžia, kad ieškovės automobiliui net kelis kartus atliktas greičių dėžės perprogramavimas, be to buvo pakeista greičių pavarų dėžė. Šių aplinkybių buvimas pagrindžia, kad atsakovė ne kartą bandė remontuoti automobilį dėl tų pačių problemų, kurios nustatytos ir faktinių aplinkybių konstatavimo Protokolu. Todėl yra pagrindo spręsti, kad atsakovės argumentai, kad visi akte nurodyti darbai buvo atlikti nesant realių gedimų, o atlikti tik siekiant bendradarbiauti, yra nepagrįsti. Atsakovės argumentai, kad problema yra būtent elektroninėje dalyje, kad automobilio kokybės trūkumai bus pašalinti, atlikus pakartotinį automobilio greičių dėžės perprogramavimą bei visuma byloje nustatytų aplinkybių paneigia apeliantės argumentus, kad automobilio kokybės trūkumus pagrindžia ne tik faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tačiau ir kiti įrodymai. Apeliantė teigdama priešingai nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis neturi jokių trūkumų, laikėsi pozicijos, kad trūkumų niekada nebuvo. Ieškovei pateikus įrodymus apie netinkamą automobilio kokybę, atsakovė turėjo šiuos įrodymus paneigti, tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, to nepadarė.

29. Apeliantė taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai identifikuotas ginčo dalykas nes ginčo dalykas šioje byloje buvo pastovaus greičio palaikymo sistemos veikimo sutrikimas, nėra pagrindo vertinti, kad automobilis buvo parduotas su nekokybiška greičių dėže, kas netinkamai kvalifikuota kaip esminis automobilio gedimas. Kaip jau minėta ieškovei pareiškus pretenzijas atsakovė kelis kartus perprogramavo greičių pavarų dėžę, o po to ir ją pakeitė nauja, tačiau situacija nepasikeitė. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes nėra pagrindo atmesti ieškovo pozicijos, kad automobilio trūkumas susijęs su nekokybiška greičio pavarų dėže, nes kaip jau minėta ne kartą atsakovė neteikė įrodymų, kad yra priešingai. Todėl apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai identifikavo ginčo dalyką niekuo nepagrįsti. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 3K-3-547/2013). Kaip minėta įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

30. Apeliantė teigia, kad automobilio trūkumai nėra tokie, kad juos būtų galima pripažinti esminiais, dėl kurių automobilis negalėtų būti naudojamas pagal jo paskirtį. Be to, apeliantės nuomone, pastovaus greičio palaikymo sistema yra tik papildomas komforto elementas ir visiškai nebūtinas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais atsiliepime į skundą, kad ieškovė nusipirko visiškai naują, nenaudotą automobilį pagal ieškovės pasirinktą komplektaciją. Tam, kad automobilis būtų naujas ir su ieškovės norima įranga, ieškovė sumokėjo didesnę kainą ir turėjo pagrįstą ir visiškai suprantamą lūkestį, kad automobilis, bent jo garantinį laikotarpį veiks be priekaištų, su juo nebus jokių rūpesčių. Be to, atsakovė Sutarties 3.8 punkte patvirtino, kad automobilis yra nepriekaištingos kokybės. Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė šį gedimą nesėkmingai bandė pašalinti bet gedimas vis tiek egzistuoja, teisėjų kolegijos vertinimu suteikė ieškovei pakankamą pagrindą manyti, kaip teigia ieškovė, jog šie gedimai apskritai negali būti pašalinti, t.y. atsakovė negali transporto priemonės pataisyti taip, kad ji būtų tinkama naudoti. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliantės argumentą, kad pastovaus greičio palaikymo sistema yra tik papildomas komforto elementas ir visiškai nebūtinas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad automobilis atsakovui turėjo būti pateiktas remontui dar vieną kartą, yra visiškai nepagrįstas, kadangi ieškovė ne kartą tokia savo teise naudojosi, tačiau gedimas nebuvo pašalintas. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ta aplinkybė, kad ieškovė atsisakė dar kartą pristatyti automobilį remontui, nepaneigia pardavėjo prievolės pirkėjui, o normaliai dirbantis ir sąžiningas verslo subjektas, užsiimantis naujų automobilių pardavimu, privalo parduoti tik geros kokybės transporto priemones, o to nepadaręs turi prisiimti ir visą su tuo susijusią galimų pasekmių riziką, įskaitant ir nekokybiško automobilio jam grąžinimą. Be to, kaip jau minėta ieškovė dar iki kreipimosi į teismą buvo išdėsčiusi aiškią poziciją dėl atsisakymo pateikti automobilį. Iš 2015-05-21 prašymo matyti, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl automobilio pateikimo dėl greičių dėžės perprogramavimo, kad jo neatlikus gali kilti grėsmė eismo saugumui ir kita. 2015-05-08 raštu ieškovė prašė pateikti duomenis ar įdiegus naujausią programos versiją automobilio trūkumai bus pašalinti ir neatsinaujins. 2015-05-18 raštu ieškovė nurodė, kad pateikti duomenys nepatvirtina, kad automobilio trūkumai bus pašalinti ir kt.

31. Bylos duomenimis iš atsakovės pateiktų 2015-05-08 bei 2015-06-26 rašytinių paaiškinimų ir prie jų pateiktų įrodymų matyti, kad iš 2014 m. atsakovės parduotų 27 naujų automobilių, 7 iš jų buvo pakeista greičių dėžė. Teisėjų kolegijai yra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad gamintojas apie nekokybiškus automobilius neinformavo ir pirkėjų. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių dėl UAB „Facto auto“ susirašinėjimo su gamintoju, kur matyti, kad 2014-06-06 t.y. prieš pirkimo pardavimo sutarties sudarymą, gamintojas jau buvo susidūręs su identiška kaip ieškovės problema - variklio sūkių svyravimu važiuojant pastoviu greičiu, yra pagrindo sutikti , kad atsakovė kaip oficialus gamintojo atstovas, žinojo/ privalėjo žinoti apie tipinius automobilio gedimus. Atsakovės argumentas apie tai, kad šis yra Nissan automobilių pardavėjas, o ne gamintojas, todėl jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie tipinius tokio modelio automobilių gedimus, yra visiškai nepagrįstas. Ieškovės atsiliepime į skundą argumentai, kad atsakovės neinformavo ieškovės ne tik apie tipinius perkamo automobilio gedimus, tačiau ir apie būtinybę šį automobilį nuolat pristatyti perprogramavimui ir sistemų atnaujinimui, kas apeliacinio teismo vertinimu taip pat sukelia nepatogumus. Ieškovė teigia, kad jei jai būtų apie juos žinoma ji nebūtų sudariusi pirkimo - pardavimo sutarties. Įvertinus bylos aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsižvelgiant į tai, kad nauja automobilio programinės įrangos versija buvo išleista tik 2014 m. gruodžio 19 d., todėl atsakovė būtų galėjusi trūkumus pašalinti, jeigu ieškovė būtų vykdžiusi savo sutartinius įsipareigojimus ir pateikusi automobilį garantiniam aptarnavimui. Apeliantė jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų.

32. Apeliantė teigia, kad teismui pritaikius restituciją atsakovei sukeliami itin neproporcingi neigiami padariniai, kadangi atsakovė įpareigota grąžinti už automobilį sumokėtą kainą, o ieškovė 1,5 metų naudotą, nuvertėjusį ir garantiją praradusį automobilį. Tokiu būdu sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti, kadangi ieškovė atsakovės sąskaita neatlygintai naudojosi automobiliu pakankamai ilgą laikotarpį, o atsakovei tenka prisiimti visus su tuo susijusius nuostolius. Pažymėtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl grąžintinos sumos mažinimo atsižvelgiant į automobilio rinkos vertę, o atsakovė paklausta, kokiu dydžiu grąžintina suma ieškinio tenkinimo atveju turėtų būti mažinama, atsakovė pozicijos dėl automobilio rinkos vertės nepateikė, ką patvirtina LITEKO, 2015-11-04 posėdžio garso įrašas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes atsakovės argumentai dėl grąžintinos sumos mažininio pateikti tik apeliacinės instancijos teisme pareiškus prašymus dėl papildomų įrodymų dėl kurių apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė. Atsakovė negali apeliaciniame skunde kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad sąžiningas verslo subjektas, užsiimantis naujų automobilių pardavimu, privalo parduoti tik geros kokybės transporto priemones, o to nepadaręs turi prisiimti ir visą su tuo susijusią galimų pasekmių riziką, įskaitant ir nekokybiško automobilio jam grąžinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovės naudojimosi automobiliu ilgą laiką yra įtakota ir pačios atsakovės elgesiu. Nes kaip minėta ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl automobilio gedimo ir dar 2014-12-23 kreipėsi su rašytine pretenzija, kurioje nurodė poziciją dėl automobilio gražinimo. Be to yra pagrindo vertinti, kad kuo ilgiau atsakovė delsia spręsti gera valia iškilusį ginčą, tuo ieškovė ilgiau ieškovės žinioje yra automobilis ir dar labiau jo vertė mažėja. Dėl atsakovės argumentų, kad ieškovė naudojasi automobiliu, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė pati nesiėmė jokių aktyvių procesinių veiksmų, kad ginčas būtų išspręsta kuo operatyviau, be to nereiškė jokių prašymų, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl apribojimo ieškovei naudotis automobiliu iki išsispręs ginčas ir kita, todėl yra pagrindo spręsti, kad atsakovė konkrečiu atveju privalo prisiimti savo neveikimo pasekmes. Visuma byloje nustatytų aplinkybių suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė turėjo pagrindo savo pažeistas teises ginti atsižvelgiant į sudarytų sutarčių sąlygas, nustatytas faktines aplinkybes, CK 6.334 straipsnio 1 d. 4 punkte numatytu būdu reikalauti iš atsakovės grąžinti sumokėtą sumą ir atsisakyti sutarties. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, padarytas išvadas bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai atmestini.

33. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija kaip minėta nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip minėta teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

35. Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgė į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į pateikto atsiliepimo, kitų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB ,,Injector Door“ , į.k. 303067391 iš atsakovės UAB „Techruna“, į.k. 242108760), 605 Eur (šešis šimtus 5 eurus ) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė - ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė