- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- e2-2905-772/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01757-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- UAB ,,Injector Door“
- Atsakovas
- UAB ,,Techruna“
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Šiaulių banko lizingas“
- Kategorijos
- 42.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Injector Door“ ieškinį atsakovui UAB ,,Techruna“ dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo UAB ,,Šiaulių banko lizingas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė nutraukti jo ir atsakovo UAB ,,Techruna“ bei trečiojo asmens UAB „Šiaulių banko lizingas“ 2014-06-18 sudarytą Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti dvišalę restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti trečiajam asmeniui už transporto priemonę sumokėtą 23 980,54 Eur sumą, grąžinti ieškovui sumokėtą 2 664,50 Eur sumą ir priimti iš pastarojo transporto priemonę N. Q., valst. registr. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat priteisti ieškovui iš atsakovo 811,02 Eur nuostolių atlyginimui, 72,60 Eur kitų išlaidų atlyginimui, priteisti 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (1-8 b.l.). Ieškinys grindžiamas iš esmės tuo, kad ieškovas įsigijo netinkamos kokybės daiktą, su esminiais jo trūkumais, apie kuriuos atsakovas – daikto pardavėjas – negalėjo nežinoti ir apie tai neinformavo pirkėjo.
Ieškovas ieškinyje nurodė šias faktinės aplinkybės
„Injector Door“, UAB (toliau - „Ieškovas“) ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ (toliau - „Lizingo bendrovės“) 2014-06-18 sudarė kilnojamo turto finansinės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - „Lizingo sutartis“), kuria Lizingo bendrovė įsipareigojo pagal Ieškovo pateiktą pardavėjo komercinį pasiūlymą sudaryti transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir įsigytą turtą perduoti Ieškovui valdyti bei naudoti Lizingo sutarties sąlygomis. Ieškovui nuosavybės teisė į lizinguojamą transporto priemonę pereis nuo mokėjimų grafike nurodytų įmokų sumokėjimo momento.
Uždaroji akcinė bendrovė „Techruna“ (toliau - „Atsakovas“), Ieškovas bei Lizingo bendrovė 2014-06-18 sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau -„Pirkimo - pardavimo sutartis“), kuria Atsakovas už 92 000 Lt (26 645, 04 EUR) kainą pardavė Lizingo bendrovei naują automobilį N. Q. (2014 m.), kurio savybės nurodytos priede prie Pirkimo - pardavimo sutarties priede Nr. 1 (turto specifikacijoje).
Lizingo bendrovės įsigytas automobilis Lizingo sutarties ir kilnojamojo turto 2014-06-21 priėmimo - perdavimo aktu buvo perduotas Ieškovui.
Netrukus po automobilio perdavimo Ieškovui, išryškėjo įsigytojo automobilio gedimas - problemos su greičių pavarų dėže. Automobilis jį vairuojant tapo nesaugus naudoti, kadangi važiuojant pastoviu greičiu transporto priemonės variklio apsisukimo dažniai ženkliai keičiasi (šokinėja), dėl ko automobilis yra sunkiai valdomas, trūkčioja.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas turto pirkimo - pardavimo sutartimi suteikė transporto priemonei 36 mėn. (arba 100 000 km) ridos garantiją, Ieškovas, įgyvendindamas savo, kaip turto naudotojo teises, numatytas Pirkimo - pardavimo ir Lizingo sutartyse, kreipėsi į Atsakovą dėl paaiškėjusio gedimo pašalinimo. Automobilis pas Atsakovą mažiausiai penkis kartus buvo paliktas remontui, dar mažiausiai du kartus buvo perduotas Atsakovo darbuotojams testuoti, tačiau transporto priemonės gedimas nebuvo pašalintas, nepriklausomai nuo to, jog vieno remonto metu, Ieškovo žiniomis, buvo pakeista automobilio greičių dėžė.
Ieškovas po nepavykusio automobilio trūkumų šalinimo ne kartą tiek žodžiu, tiek ir raštu (2014-12-23 pretenzija) kreipėsi į Atsakovą pranešdamas apie atsisakymą nuo Pirkimo - pardavimo sutarties bei reikalaudamas pasiimti parduotą transporto priemonę bei grąžinti už automobilį sumokėtas sumas (26 645, 04 EUR), tačiau Atsakovas 2015-01-14 atsakymu atsisakė tenkinti Ieškovo reikalavimus.
Remiantis mokėjimo grafiku, kuris yra neatskiriama Lizingo sutarties dalis, bei Ieškovo atliktais mokėjimo nurodymais, Ieškovas Lizingo bendrovei ieškinio pateikimo teismui dienai yra sumokėjęs 2 156,27 Lt (624,50 EUR) palūkanų, taip pat 644 Lt (186,52 EUR) administracinį mokestį, kuris Ieškovo Lizingo bendrovei buvo mokamas už Lizingo sutarties ir su ja susijusių dokumentų rengimą, Ieškovo paraiškos nagrinėjimą.
Ieškovas taip pat patyrė 72,60 EUR išlaidų antstolio paslaugoms apmokėti. Šios Ieškovo išlaidos yra tiesiogiai nulemtos Atsakovo atsisakymo geranoriškai įvykdyti Ieškovo reikalavimus, todėl turi būti priteistos iš Atsakovo.
Ieškovas papildomai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad visos Pirkimo - pardavimo sutarties šalys yra verslininkai, Atsakovas privalo mokėti Ieškovui 6% dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 26 645,04 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodytina, jog pagal Pirkimo - pardavimo sutartį, Lizingo bendrovė įsipareigojo Atsakovui sumokėti 92 000 Lt (26 645,04 EUR) automobilio kainą. Faktiškai dalį nurodytos sumos - 9 200 Lt (2 664,50 EUR) - Atsakovui sumokėjo tiesiogiai Ieškovas, ką patvirtina ir prie šio Ieškinio pridedamas mokėjimo nurodymas bei sąskaita - faktūra.
Ieškovas nurodė, jog kokybės reikalavimų neatitinkantį daiktą nusipirkęs pirkėjas turi teisę iš pardavėjo pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, taip pat ir tai, jog Pirkimo - pardavimo sutarties šalimi yra ir Ieškovas, kuris Atsakovui tiesiogiai už įsigyjamą transporto priemonę sumokėjo 9 200 Lt (2 664,50 EUR), todėl daro išvada, jog taikant restituciją ir Atsakovui grąžinant už automobilį sumokėtas sumas, dalis šios sumos (2 664,50 EUR) turi būti grąžinami ne Lizingo bendrovei, o Ieškovui.
Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Ieškovo atstovė teismui paaiškino, kad finansinio lizingo sutarties būdu 2011-11-23 įsigijo iš atsakovo automobilį N. Q., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) už 26 645,04 Eur sumą. Praėjus tik neilgam laiko tarpui, kai buvo eksploatuojamas automobilis, t. y. jo valdytojas pastebėjo neįprastą gedimą su greičių dėže. Atsižvelgdamas į nustatytus automobilio defektus, ieškovas priėmė sprendimą, kad automobilio eksploatavimas kelia pavojų tiek jo vairuotojui, tiek aplinkiniams, todėl po nusprendė toliau jo neeksploatuoti, siekdamas išvengti didesnių nuostolių, kreipėsi į atsakovą su siūlymu geranoriškai spręsti susidariusią situaciją, į kurią buvo atsakyta neigiamai. Vėlesnių įvykių eigoje ieškovas įsitikino, kad automobilis turi gamybinį broką.
Atsakovas nesutikdamas su ieškovo ieškinio reikalavimais pateikė į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos atsikirtimus.
Pirmiausia, šiame ginče būtina išryškinti faktines automobilio „N. Q.“ aptarnavimo aplinkybes. Automobilį ieškovas pradėjo eksploatuoti 2014-06-21, pirmą kartą į atsakovą dėl gedimo kreipėsi 2014-09-16, nurodydamas, jog automobilis trūkčioja. 2014-09-16 buvo surašyta paraiška sutartis Nr. 065 (toliau - paraiška) kurioje ir buvo aprašyti visi 2014-09-16 bei 2014-10-17 ieškovo nusiskundimai bei atsakovo atlikti darbai, įskaitant 2014m. lapkričio 19-21 d. atliktą automobilio greičių dėžės pakeitimą, ieškovui vykdant savo garantinius įsipareigojimus pagal pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas. Aplinkybė, kad į atsakovą kreiptasi ne iš karto po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, o po to tikrai netrumpo 3 mėn. termino, nuvažiavus 4 577 km. (tai užfiksuota paraiškoje) leidžia daryti išvadą, jog 3 mėnesius eksploatuojant automobilį jo kokybė ieškovą tenkino ir jis jokių nusiskundimų neturėjo. Atsakovas atliko kompiuterinę diagnostiką, tačiau gedimų ar trūkčiojimų kompiuterinės diagnostikos ir bandomojo važiavimo metu neužfiksavo. Profilaktiškai atliktas greičių dėžės CVT perprogramavimas, įdiegiant atnaujintą programinę įrangą. Po perprogramavimo atliktas tęstinis važiavimas su duomenų įrašymu, gedimų, trūkumų ar neatitikimų nepastebėta. 2014-10-17 ieškovas pakartotiniai kreipėsi dėl tos pačios problemos - automobilio trūkčiojimo, tačiau kaip ir pirmą kartą, gedimų ar trūkčiojimų kompiuterinės diagnostikos ir bandomojo važiavimo metu neužfiksuota. Atliktas greičių dėžės perprogramavimas naujesne programinės įrangos versija. Po perprogramavimo atliktas tęstinis važiavimas, gedimų, trūkumų ar neatitikimų nepastebėta. Atsakovas, siekdamas išlaikyti gerus santykius su ieškovu, siekdamas bendradarbiauti su juo ir gavęs Nissan pritarimą, priėmė sprendimą greičių dėžę pakeisti nauja, nors tam objektyvaus poreikio nebuvo, kadangi ieškovas atsakovo automobilio trūkčiojimo neužfiksavo. 2014-11-19 ieškovas paliko automobilį servise, atsiėmė 2014-11-22. Nuo to laiko ieškovas automobilio į atsakovo servisą nebuvo pristatęs, jokių pretenzijų ieškovas dėl automobilio trūkčiojimų atsakovui nepareiškė, todėl atsakovas tuo metu manė ir šiuo metu laiko, kad jokių ieškovo automobilio kokybės trūkumų nėra.
Ieškovas automobilio trūkumus įrodinėja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir ieškinyje išdėstytais rašytiniais paaiškinimais, tačiau iš jų negalima daryti išvados, kad automobilis turi trūkumų. Be to, kai kurios antstolio ir ieškovo dėstomos aplinkybės nesutampa - antstolis neužfiksavo ieškovo nurodytų aplinkybių apie automobilio pasunkėjusį valdymą ar trūkčiojimą. Jis užfiksavo tik tachometro rodyklės šokinėjimą tam tikrose ribose. Be to, antstolis neužfiksavo kitų duomenų.
Ieškovas turi įrodyti ne tai, kad įjungus pastovaus greičio palaikymo sistemą svyruoja tachometro rodyklė, o tai, kad greičio svyravimai viršija ribas, kurias galima būtų laikyti priimtinomis saugiam važiavimui automobiliu.
Ieškovas neįrodė ir antrosios ieškinio tenkinimo sąlygos - kad tachometro rodyklės svyravimai jam sukėlė esminių neigiamų padarinių. Pirma, nuo automobilio įsigijimo iki pretenzijos atsakovui pareiškimo praėjo apie pusę metų, pavarų dėžės keitimo metu – 2014 m. lapkričio 19-21 d. - užfiksuota 6 650 km automobilio rida, neaišku kokia yra dabartinė automobilio rida. Darytina prielaida, kad šiuo metu automobilio rida yra ne mažiau kaip 10 000 km., kitaip tariant, ieškovas ir toliau sėkmingai eksploatuoja automobilį, naudoja jį pagal tiesioginę įprastinę paskirtį. Antra, ieškovo teigimu trūkčiojimas pasireiškia automobiliui važiuojant virš 120 km/h. Pagal galiojančias Kelių eismo taisykles, tokį greitį legaliai galima viršyti tik autostradoje ir tik nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. Trečia, nors pastovaus greičio palaikymo sistema iš principo galima naudotis važiuojant mieste, tačiau ją patogu naudoti, nekeliant pavojaus sau ir kitiems, tik užmiestyje. Ketvirta, pastovaus greičio palaikymo sistema yra papildoma įranga, teisės aktai neįpareigoja jos montuoti, tai iš esmės komforto komplekto dalis. Iš šių prieš tai paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovo nurodyti automobilio trūkumai nėra esminiai ir netrukdo ieškovui naudoti automobilio pagal jo įprastinę paskirtį, nesukelia ieškovui ypatingų neigiamų padarinių, nekelia pavojaus eismo saugumui. Pažymėtina, apie tai buvo minėta ir prieš tai šiame atsiliepime, kad atsakovas nepripažįsta buvus ar šiuo metu esant ieškinyje nurodytus automobilio trūkumus. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog pirkėjo patirti nepatogumai, šiam siekiant nutraukti sutartį ir grąžinti daiktą pardavėjui, turi būti matuojami pagal CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintus vertinamuosius kriterijus. Ieškovo nurodytos aplinkybės išvados apie esminį jo interesų pažeidimą daryti neleidžia. Sutarties nutraukimas prieštarautų ir proporcingumo principui.
Atmestinas ieškovo argumentas, kad net ir nesvarbu, ar tachometro rodyklės svyravimai yra esminis sutarties pažeidimas, ar nėra - neva vis tiek pagal sutarties 10.1.3 p., 3.10 p. ieškovas turi teisę nutraukti sutartį net ir esant neesminiam kokybės trūkumui. Pirmiausia, ši teisė pagal sutartį suteikta pirkėjui UAB „Šiaulių banko lizingas“, o ne ieškovui. Tai, kad CK 6.573 str. leidžia lizingo gavėjui reikšti pardavėjui reikalavimus, nereiškia, kad jis gali naudotis visomis lizingo davėjo teisėmis. Antra, ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokie sutarties punkte Nr. 3 įtvirtinti atsakovo pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės.
Ieškovas niekada neatsisakė ir šiuo metu neatsisako vykdyti savo garantinius įsipareigojimus pagal pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas, toliau bendradarbiauti su ieškovu. Kaip buvo minėta prieš tai, ieškovas, pakeitus automobilio greičių dėžę, jokių pretenzijų atsakovui dėl automobilio kokybės trūkumų - automobilio trūkčiojimų - nepareiškė.
Pažymėtina, kad ieškovas dėl savo kaltės, prieš keičiant greičių dėžę, buvo apgadinęs automobilio kėbulą, jam buvo paskaičiuota remonto darbų sąmata 1 723,39 Lt be PVM, taikant 400 Lt išskaitą, tačiau ieškovas atlikti kėbulo remonto darbus pas atsakovą atsisakė.
Sumokėtos palūkanos ir administracinis mokestis, nutraukus sutartį, nebūtų priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo veiksmais, nes šias išlaidas ieškovas vis tiek būtų patyręs, jei ginčo automobilis ir neturėtų trūkumų.
Reikalavimas dėl procesinių palūkanų ieškovo naudai atmestinas, kadangi 23 980,54 Eur prašoma grąžinti UAB „Šiaulių banko lizingas“, o ne ieškovui.
Atsakovas UAB ,,Techruna“ atstovas ieškinio nepripažino, apeliuoja į ieškinio nepagrįstumą, mano, jog pardavė tinkamos kokybės daiktą, ieškovo pretenzijas laiko nepagrįstomis, teigė, jog ieškovui buvo sudaryta galimybė pateikti eksperto apžiūrai parduotą automobilį, kadangi jis to nepadarė ir tuo nepasirūpino, mano, jog tai sąlyga, šalinanti pardavėjo atsakomybę. Teismui atsakovo atstovas paaiškino, kad automobilis yra geros būklės, atitiko ieškovo lūkesčius, atsakovas patikrinimų metu kokybės trūkumų nenustatė, todėl jis nekelia nesaugumo jausmo.
Trečiasis asmuo taip pat pateikė teismui į bylą savo nuomonę ir nurodė šiuos motyvus.
Dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ieškinyje neprieštarauja ir palieka spręsti teismo nuožiūrai.
2014-06-18 tarp Lizingo bendrovės, Ieškovo ir Atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės N. Q. pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pirkimo - pardavimo sutartis). Prie minėtos pirkimo - pardavimo sutarties buvo sudaryta ir kilnojamojo turto finansinės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Nuomos sutartis), kurios pagrindu kliento šiuo atveju Ieškovo prašymu, Lizingo bendrovė įsigijo nuosavybėn transporto priemonę N. Q. bei perdavė Ieškovui valdyti ir naudoti Nuomos sutarties pagrindais.
Kadangi Lizingo bendrovė yra pirkimo - pardavimo sutarties šalis ir bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, pastaroji dėl šios aplinkybės yra įtraukta į šį teisminį procesą. Informuoja, kad pagal Mokėjimų grafiką prie Nuomos sutarties Ieškovas yra įmokėjęs 1 900,10 EUR turto vertės dengimo įmokų, 624,50 EUR (2 156,27 Lt) palūkanų ir 186,52 EUR (644,00 Lt) administracinio mokesčio į Lizingo bendrovės sąskaitą, tačiau Lizingo bendrovė šio atsiliepimo pateikimo dieną dar nesulaukė Ieškovo mokėjimų už vasario ir kovo mėnesius pagal Mokėjimų grafiką iš viso - 721,17 EUR (2 490,05 Lt).
Sprendžiant bylą būtina atkreipti dėmesį į įstatymo nuostatas, reglamentuojančias lizingą (finansinę nuomą), parduodamų daiktų kokybę, bei netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises.
Atsakovas pardavė turtą - transporto priemonę N. Q., kuriai buvo suteikta 36 mėnesių arba 100.000 km ridos garantija. Garantijos terminas - tai laiko tarpas, per kurį turtas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Kadangi sutartyje buvo nustatytas turto kokybės garantijos terminas, o Ieškovas neturi galimybės naudoti minėtos transporto priemonės pagal paskirtį - reikalavimai dėl turto trūkumų Ieškovo buvo pareikšti per pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytą garantijos terminą. Kaip teigia Ieškovas, netrukus po transporto priemonės perdavimo Ieškovui, išryškėjo įsigytosios transporto priemonės gedimas - problemos su greičių pavarų dėže.
Kadangi Ieškovo teigimu, pastarasis dėl nekokybiškos transporto priemonės kreipėsi į Atsakovą penkis kartus, kurių metu transporto priemonės gedimas nebuvo pašalintas, akivaizdu, kad Ieškovas pageidavo nuolat gendančią transporto priemonę grąžinti Atsakovui ir reikalauja grąžinti pinigus, todėl Ieškovas pagrįstai šiuo ieškiniu naudojasi kaip įstatymo nustatyta teise reikalauti pardavėjo/Atsakovo grąžinti pinigus grąžinant pastarajam daiktą.
Tik Teismas, surinkus visus šalių pateiktus įrodymus, pagrįstai spręs ar Atsakovas pažeidė pirkimo - pardavimo sutartį, ar Ieškovui perdavė naudoti ir valdyti netinkamos kokybės transporto priemonę N. Q., ir ar yra pagrindas nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį. Lizingo bendrovė yra suinteresuota, kad aukščiau paminėta Nuomos sutartis būtų vykdoma pagal Mokėjimų grafiką prie Nuomos sutarties. Teismui nutraukus pirkimo - pardavimo sutartį, Lizingo bendrovė vadovausis pirkimo - pardavimo sutarties 7.2.p., kuriame nurodyta pardavėjo (Atsakovo) atsakomybė dėl nuostolių Lizingo bendrovei ir Ieškovui kompensavimo.
Remdamiesi išdėstytu, dėl ieškinyje nurodytų reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūrai.
Trečiasis asmuo UAB ,,Šiaulių banko lizingas“ prašė teismą ginčą spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant jo atstovei (170-171 b.l. 67), į posėdį ji neatvyko, informuota tinkamai, byla išnagrinėta jo atstovei nedalyvaujant (LR CPK 247 str.).
Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad ieškovas pagal 2014-06-18 kilnojamojo turto finansinės nuomos sutartį ir pagal 2014-06-18 pirkimo - pardavimo sutartį, bei pagal 2014-06-21 turto priėmimo - perdavimo aktą įsigijo iš atsakovo naują automobilį N. Q. (2014 m. gamybos), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) už 26 645,04 Eur (10-25 b.l.). Praėjus neilgam laiko tarpui, kai buvo eksploatuojamas automobilis, UAB „Injector Door“ darbuotojai pastebėjo, jog netinkamai veikia automobilio greičių dėžė, dėl ko automobilis tampa nesaugus naudoti, yra sunkiai valdomas ir trūkčioja. Dėl to ieškovas jau 2014-09-16 kreipėsi į atsakovą, kad pastarasis esant garantinio aptarnavimo laikotarpiui įvertintų automobilio būklę ir pašalintų nustatytus gedimus (64, 96, 111-112 b.l.). Po to ieškovas vėl 2014-09-18, 2014-10-17, 2014-10-24, 2014-11-19 kreipėsi į atsakovą dėl pakartotinio automobilio būklės įvertinimo, ko pasekoje pastarasis pakeitė greičio dėžę (97 b.l.). Tačiau kartojantis automobilio gedimams ieškovas 2014-12-23 pareiškė atsakovui pretenziją dėl atsisakymo nuo sutarties ir sumokėtų sumų grąžinimo, tačiau pastarasis ją atmetė (26-29 b.l.). Ieškovas 2015-01-30 pasinaudodamas antstolio paslaugomis Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu dar kartą užfiksavo įsigyto automobilio trūkumus (31-33 b.l.). Trečiasis asmuo atsakydamas ieškovui į pastarojo atstovo paklausimą nurodė, kad neprieštarauja, jog pirkėjas kreiptųsi į teismą dėl lengvojo automobilio pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo (30 b.l.). Iš byloje esančių duomenų teismas daro išvadą, kad atsakovas pardavė ieškovui transporto priemonę su paslėptais trūkumais, kurie išaiškėjo per garantinį terminą ir kurie nebuvo pašalinti vėlesnių techninių apžiūrų metu (21, 77, 129-130 b.l.). Esamus tokios markės lengvųjų automobilių trūkumus pripažino ir pats jų gamintojas (80-81, 129-130 b.l.). Atsižvelgdamas į nustatytus automobilio defektus, teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai kreipėsi į atsakovą su siūlymu geranoriškai spręsti susidariusią situaciją, nutraukti pirkimo - pardavimo sutartį, į ką atsakovas atsakė neigiamai (29 b.l.). Tai, kad atsakovas siūlė ieškovui dar kartą pateikti automobilį techninei apžiūrai ir įdiegti naują greičių dėžės programą, o pastarasis šio pasiūlymo atsisakė, nelaikytina, jog pardavėjui nekyla prievolė prieš pirkėją. Be to pardavėjas ten pat yra pripažinęs, kad esant dabartinei greičių dėžės programai automobilis yra nesaugus, kas taip pat laikytina neginčijamu įrodymų, jog parduota (įsigyta) transporto priemonė turi trūkumų (132-138 b.l.).
Teisminio nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, kad ginčo automobilyje buvę trūkumai nuo 2014-09-16 iki 2014-11-19 taip ir nebuvo pašalinti, o garantinis terminas dar nesibaigė, ką įrodo byloje surinkti ir ginčo šalių pateikti dokumentai. Iš paminėto seka, kad pirkėjui buvo perduotas naudojimui lengvasis automobilis, kuris dar iki perdavimo momento buvo su trūkumais ir kurie nebuvo nurodyti jo priėmimo - perdavimo akte (25 b.l.).
Pripažintina, kad ieškovo atstovė teismui apklausos metu, be kita ko, patvirtino ir įrodė, kad automobilį pirko esant gedimui apie kurį atsakovui turėjo būti žinoma. Atsakovas jokių įrodymų apie tai, kad jam nebuvo žinoma apie šiame automobilyje esantį gedimą, teismui nepateikė, įvertinus ir jo gamintojo pateiktą informaciją. Nėra jokių objektyvių duomenų, taip pat jokių įrodymų, kad automobilis gali būti eksploatuojamas saugiai ir esant nustatytam greičių dėžės defektui, kas elementarios logikos požiūriu suvokimo prasme leistų ir toliau tokį automobilį eksploatuoti.
Teismas kritiškai vertina atsakovo išsakytą poziciją dėl galimybės pašalinti esamą automobilio greičių dėžės defektą techninės apžiūros metu, kuomet jau buvo pakeista ir pati greičių dėžė. Normaliai dirbantis ir sąžiningas verslo subjektas, užsiimantis naujų automobilių pardavimu (o tą daro atsakovas), privalo parduoti tik geros kokybės transporto priemones, o to nepadaręs turi prisiimti visą su tuo susijusią galimų pasekmių riziką, įskaitant ir nekokybiško automobilio jam grąžinimą. Be to atsakovas nepateikė teismui į bylą nešališkų ekspertų išvadų paneigiančių jo atsakomybę ieškovui, o jo pasiūlymas tai padaryti ieškovui irgi atmestinas, nes šį faktą turi įrodyti atsakovas.
Teismas įrodymų tikėtinumo taisyklės aspektu vertindamas byloje surinktus rašytinius įrodymus bei remdamasis ginčo šalių pasisakymais, remdamasis vidiniu įsitikinimu, laiko, jog tokios kokybės automobilio eksploatacija toliau yra negalima, dėl ko jis grąžintinas atsakovui. Teismas daro išvadą, jog atsakovas pardavė ieškovui automobilį ne tik neatitinkantį sutarties sąlygų, bet ir reikalaujantį atitinkamos apimties remonto, o pats pakankamai gerai ir tinkamai per nurodytą laikotarpį jo nesutvarkė, apie ką ne kartą buvo ieškovo informuotas. Tai rodo, kad atsakovas, parduodamas automobilį ieškovui, nuslėpė jo tikrąją būklę, neinformavo ieškovo apie galimus daikto trūkumus, elgėsi nesąžiningai. Tokią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ginčo automobilį valdant atsakovui, buvo užfiksuoti esami defektai ir pasitelkus antstolį (31-33 b.l.). Tačiau jis, kaip pardavėjas šių įrodymų leistinomis priemonėmis irgi nepaneigė. Atmestinas ir pardavėjo motyvas, kad automobilis jo eksploatacijos metu buvo remontuotas bei galimai neteko prekinės vertės, kadangi pagal ieškovo atstovės paaiškinimus tai buvo tik nežymūs įbrėžimai, kurie šiuo metu yra visiškai pašalinti. Kitų duomenų dėl šio fakto atsakovas teismui į bylą taip pat nepateikė. Toks atsakovo elgesys, teismo manymu, negali būti laikomas tinkamu ir verčia abejoti jo sąžiningumu, kaip ir dėl informacijos gautos iš automobilio gamintojo (jo atstovo) atskleidimo, dėl galimų tokio tipo automobilių trūkumų juos eksploatuojant. Tai, jog ieškovo atstovas neišreiškė noro dar kartą atlikti automobilio apžiūrą, nėra pakankama aplinkybė, šalinanti atsakovo atsakomybę, juolab atsakovo atstovas parduodamas automobilį suteikė ir jo naudojimui garantiją (21 b.l.). Atsakovo nurodoma aplinkybė, jog automobilio apžiūrų metu nebuvo užfiksuoti jokie kiti techniniai gedimai, apart tų kurie buvo pašalinti, besąlygiškai nepaneigia teismo išvados, jog parduotas automobilis turi kokybės trūkumų ir be didesnio remonto toliau jau negali būti eksploatuojamas. Tai, kad atsakovo darbuotojams automobilio apžiūrų metu akivaizdžių abejonių dėl jo būklės nekilo, tėra tik vienos iš ginčo šalių subjektyvi nuomonė, kuri yra paneigta kitais byloje esančiais įrodymais. Vien jau ieškovo kreipimasis į atsakovą ir automobilio apžiūra bei greičių dėžės keitimas patvirtina, jog automobilis yra nekokybiškas, nors kiekvieną kartą turėjo būti atlikta išsami jo apžiūra, nereikalaujanti papildomos automobilio techninės apžiūros.
Teismas laiko, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė visas aplinkybes, buvusias jo reikalavimo pagrindu (LR CPK 178 - 180 str., 185 str.), o atsakovas savo atsikirtimais jų nepaneigė. Tokia ieškovo reikalavimo teisė apibrėžta pirkimo - pardavimo sutarties 3.10 p. nuostata, kurioje aiškiai įvardyta, kad pasirašius pirkimo - pardavimo sutartį klientas, t. y. ieškovas, įgyja teisę pareikšti tiesiogiai pardavėjui, t. y. atsakovui, visus reikalavimus, kylančius iš pirkimo - pardavimo sutarties (taip pat ir dėl turto kokybės, komplektiškumo ir pan.) bei perima kitas teises ir pareigas pagal Kilnojamojo turto finansinės nuomos sutarties nuostatas (4.4.p.) (11, 20 b.l.; LR CK 6.573 str. 1 d.). Todėl šiuo aspektu teismui jokių abejonių dėl ieškovo reikalavimo teisės atsakovui nekyla.
Teismas daro išvadą, jog byloje yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti LR CK 6.334 str. 1 d. 4 p. numatytas pasekmes pardavėjo atžvilgiu pažeistai pirkėjo teisei apginti, o atsakovo nurodytų ir LR CK 6.327 str. 2 d. nustatytų pagrindų ir sąlygų jo, kaip pardavėjo, atsakomybei šalinti nėra.
Remiantis LR CK 6.333 str. 1 d, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Sutartimi atsakovas patvirtino, jog jo parduodamas automobilis atitinka kokybės reikalavimus (sutarties 3.8. punktas). Kokybės reikalavimus atitinkančiu laikytinas naujas automobilis, kuriam reikalingas tik trumpalaikis techninis aptarnavimas, o ne remontas, o svarbiausia - automobilis gali būti saugiai eksploatuojamas, nes tai atsispindi ir pirkėjo valioje įsigyti būtent tokį daiktą. Byloje nustatyta, kad automobilio trūkumai atsirado iki ieškovui jį įsigyjant, defektai yra tokie apie kuriuos ieškovas nebuvo tinkamai informuotas, jeigu apie tai žinotų, galimai keistų savo valią jį pirkti ir pan. Įtakos tam turėtų ir informacija, kada ir kokios detalės galimai būtų keičiamos ir kokios apimties remontas būtų daromas. Tai įtakotų ir perkamo daikto vertę. Todėl pripažintina, kad nustatyti defektai yra tokie kurie įtakoja daikto kokybę, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja išimtinio LR CK 6.334 str. 1 d. 4 p. numatyto savo, kaip pirkėjo, pažeistų teisių gynimo būdo (LR CK 1.5 str.). Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad ginčo šalys ir trečiasis asmuo susitarė, jog pirkimo – pardavimo sutartis gali būti nutraukta esant joje numatytoms sąlygoms ( 10.1.3.p.). Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalis numato savarankišką vienašališko sutarties nutraukimo pagrindą, nesiejamą su esminio jos pažeidimo sąlyga – vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Taigi, įstatymas suteikia šalims teisę susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį net tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis.
Nors vienašalis sutarties nutraukimas yra paskutinė priemonė ginant savo teises nuo sutartį pažeidžiančio asmens veiksmų pasekmių, iki sutarties nutraukimo šalis, kuri nepažeidžia sutarties, neturi pareigos savo sąskaita prisiimti jokių nuostolių, susidarančių dėl kitos šalies nesugebėjimo tinkamai įvykdyti sutartį. Taip pat neturi pareigos priimti sutarties įvykdymo kitu, negu sutartyje numatytu būdu. Pareiga sutartį vykdyti bendradarbiaujant, ekonomiškai ir maksimaliomis pastangomis (CK 6.200 straipsnio 2-4 dalys) neapima pareigos prisiimti nuostolius dėl kitos sutarties šalies veiksmų, pažeidžiančių sutartį, ar įvykdymą sau nenaudingu sutartyje nenumatytu būdu.
Dėl paminėto teismas laiko įrodytu ir ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Nustatyta, kad jis ryšium su automobilio techninio stovio įvertinimu turėjo 60,00 Eur (ši išlaidų suma priteistina be PVM, kadangi ieškovas kaip šio mokesčio mokėtojas jį susigrąžina iš valstybės per mokesčio atskaitą) išlaidų už antstolio paslaugas už automobilio techninės būklės įvertinimą (44 b.l.), sumokėjo 186,52 Eur administracinį mokestį ir 624,50 Eur palūkanų ( 34-35 b.l.), o taip pat pagrįstai reikalauja 2 664,50 Eur sumos kuri buvo sumokėta tiesiogiai atsakovui. Tenkintinas ir ieškovo reikalavimas atsakovui dėl įpareigojimo grąžinti trečiajam asmeniui sumokėtą už parduotą daiktą 23 980,54 Eur dydžio sumą ( 1-8 b.l.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į LR CK 6.334 str. nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o taip pat pirkimo - pardavimo sutarties pažeidimo atveju gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ruukki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3- 182/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-455/2010). Teismas laiko, kad ieškovo nuostolių dydis ir faktas visiškai įrodyti, kaip ir sąlygos taikyti civilinės atsakomybę atsakovo atžvilgiu (LR CK 6.245-6.249 str.), nes šių nuostolių atsiradimą lėmė atsakovo veiksmai, nuostoliai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovo neveikimu, t. y. svarbios informacijos nuo pirkėjo nuslėpimu.
Remiantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., nuostatomis skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. atsakovas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl iš atsakovo priteisiamos įstatymo numatytos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 620 Eur byloje sumokėto žyminio mokesčio, 800 Eur (ši išlaidų suma priteistina be PVM, kadangi ieškovas kaip šio mokesčio mokėtojas jį susigrąžina iš valstybės per mokesčio atskaitą) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso: 1 420 Eur bylinėjimosi išlaidų (45-47 b.l., LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Sutinkamai su LR CPK 92 str., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 7,93 Eur su procesinių dokumentų įteikimu teismo turėtų pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo ieškinį tenkinti.
1. Nutraukti ieškovo UAB ,,Injector Door“ (į.k. 303067391), atsakovo UAB ,,Techruna“ (į.k. 242108760) ir trečiojo asmens UAB „Šiaulių banko lizingas“ (į.k. 145569548) 2014-06-18 sudarytą Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Taikyti dvišalę restituciją ir įpareigoti atsakovą UAB ,,Techruna“ (į.k. 242108760) grąžinti trečiajam asmeniui UAB „Šiaulių banko lizingas“ (į.k. 145569548) už transporto priemonę N. Q. (valstyb. registr. Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtą 23 980,54 Eur sumą, o ieškovui UAB ,,Injector Door“ (į.k. 303067391) grąžinti sumokėtą 2 664,50 Eur sumą ir priimti iš pastarojo nurodytą transporto priemonę.
3. Priteisti ieškovui UAB ,,Injector Door“ (į.k. 303067391) iš atsakovo UAB „Techruna“ (į.k. 242108760), 811,02 Eur nuostolių atlyginimui ir 60,00 Eur už antstolio suteiktas paslaugas, iš viso: 871,02 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 2 euro ct).
4. Priteisti ieškovui UAB ,,Injector Door“ (į.k. 303067391) iš atsakovo UAB „Techruna“ (į.k. 242108760) 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą (26 645,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Priteisti ieškovui UAB ,,Injector Door“ (į.k. 303067391) iš atsakovo UAB „Techruna“ (į.k. 242108760), 1 420 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
6. Priteisti iš atsakovo UAB „Techruna“ (į.k. 242108760) 7,93 Eur su procesinių dokumentų įteikimu teismo turėtų pašto išlaidų valstybei (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, b. k. 73 000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.