- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-17
- Bylos Nr.
- 1A-520-495/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-01117-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Daiva Pranytė-Zalieckienė (pran.), Svajūnas Knizleris
- Nuteistasis
- S. J.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. (S. J.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, S. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t.y. 1 metais, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. J. nuspręsta išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės „VW Golf“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 1199,03 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
S. J. nuteistas už tai, kad jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš savanaudiškų paskatų Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno keturis į Lietuvos Respubliką neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), D.V.D., gim. (duomenys neskelbtini), K.N.Q., gim. (duomenys neskelbtini), ir T.V.D., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – užsieniečius), ir šiuos užsieniečius pasikėsino neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką šiomis aplinkybėmis:
- laikotarpyje nuo 2014 m. spalio 26 d. iki 2014 m. spalio 30 d. 9 val. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis už pažadėtą 1000 eurų atlygį iš anksto susitarė Lietuvos Respublikos teritorija ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką neteisėtai gabenti užsieniečius;
- vykdydamas šį susitarimą, neteisėtam užsieniečių gabenimui 2014-10-30, apie 9 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), išsinuomojo automobilį „VW Golf “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio galiniai langai tamsinti, tokiu būdu siekdamas sumažinti galimybę gabenimo metu iš išorės pastebėti užsieniečius, bei vairuodamas šį automobilį, 2014 m. spalio 30 d., apie 9 val., tiksliau nenustatytu laiku, vykdamas paskui nusikalstamos veikos bendrininkus atvyko į bendrai veikusių nenustatytų asmenų nurodytą nenustatytą vietą – automobilių stovėjimo aikštelę, esančią netoli (duomenys neskelbtini) miesto, paimti gabenimui užsieniečių, kurioje iš nenustatyto „Volkswagen“ markės automobilio įlaipino keturis užsieniečius į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė užsieniečiams atsigulti;
- šiomis aplinkybėmis iš nenustatytų asmenų perėmęs užsieniečius, juos to paties nusikalstamo susitarimo ribose, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nenustatytos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios netoli (duomenys neskelbtini) miesto, Lenkijos Respublikos kryptimi, iki (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), kur pasikėsino nurodytus nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius neteisėtai pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, tačiau 2014 m. spalio 30 d., 11.20 val., (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos veikimo teritorijoje esančio valstybės sienos ženklo Nr. 140 ribose, buvo sulaikytas VSAT Lazdijų rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnų.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. J. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti bausmę, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.
Apeliantas mano, nors pirmosios instancijos teismas jam bausmę skyrė sankcijos ribose, tačiau paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, yra aiškiai per griežta (1A-161/2012, 1-216-785/2014, 1A-585/2014, 1A-347-449/2015, 1A-219-453/2015). Bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecinė teisė, tačiau teismas, padaręs išvadą, kad skirti švelnesnę, negu numatyta įstatyme bausmę, taikant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra pagrindo, turi atsižvelgti į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, vadovautis teisingumo ir protingumo principais, teismų praktika šios kategorijos bylose ir skirti teisingą bausmę.
Šiuo atveju teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nepakankamai atsižvelgė ir įvertino tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka nebaustas, Lietuvos Respublikoje neteistas, jam yra diagnozuota ŽIV, generalizuota limfadenopatija, vedęs, žmona O. J. nedirba, jai mokama 70 proc. nedarbingumo pensija, jai taip pat diagnozuota ŽIV liga, šeimoje auga mažametė dukra E. J., gimusi (duomenys neskelbtini), iki sulaikymo jis dirbo ir buvo vienintelis šeimos maitintojas. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, sąlygota lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes bei nepakankamo suvokimo, kad padėjimas užsieniečiams neteisėtai patekti į kitos valstybės teritoriją yra valstybės persekiojamas nusikaltimas, kuris labai griežtai baudžiamas, be to, padarytas nusikaltimas nėra smurtinio pobūdžio, o priskiriamas ekonominiams nusikaltimams. Jis teismui pateikė dokumentus, kad grįžęs į Estiją, įsidarbins „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, jog dirbdamas sumokės konfiskuotinos transporto priemonės „VW Golf“ vertę atitinkančią pinigų sumą - 1199,03 Eur, tačiau į tai taip pat nebuvo atsižvelgta.
Nors jo padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal savo pobūdį tarptautinių teisės aktų, suteikiančių didesnes galimybes asmenims judėti bei dirbti Europos erdvėje, kontekste nelaikytinas labai pavojingu. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, mažina ir tai, jog nusikaltimas nebuvo baigtas, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintys asmenys nebuvo pergabenti, dėl ko neatsirado ir sunkių padarinių. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors BK 292 straipsnio 2 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimą iki 8 metų, tačiau esant analogiškoms aplinkybėms, teismai paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (sprendimai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-369/2014, 1-287-594/2014), ar ženkliai švelnesnes (iki vienerių metų) laisvės atėmimo bausmes (sprendimai baudžiamosiose bylose 1A-585/2014, 1A-347-449/2015, 1A-219-453/2015).
Be kita ko, BK 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 62 straipsniu, gali būti paskirta švelnesnė negu už pabaigtą nusikalstamą veiką numatyta bausmė. BK 62 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo pasibaigimą rengimosi stadijoje įstatymų leidėjas net išskiria kaip vieną iš sąlygų teismui skirti švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmę. Taigi įstatymų leidėjas rengimąsi padaryti nusikaltimą laiko mažiau pavojinga nusikaltimo padarymo stadija palyginus su pasikėsinimu ar baigtu nusikaltimu.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nuosprendžio priėmimo dieną galiojo nauja BK 75 straipsnio redakcija, todėl nepagrįstai nusprendė, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas nėra galimas. 2015-03-24 įsigaliojusi nauja BK 75 straipsnio redakcija numato, kad paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius), todėl jam gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas.
Teismo posėdžio metu nuteistasis S. J. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. J. apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, mano, jog ji yra per griežta. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę už padarytą nusikaltimą, neatsižvelgė arba nepakankamai atsižvelgė į byloje esančius bausmės skyrimui reikšmingus duomenis, neatsižvelgė į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamame nuosprendyje išdėstytais bausmės skyrimo motyvais, sutikti su pirmiau nurodytais apelianto skundo argumentais neturi pagrindo.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Bausmės skyrimo kriterijai ir pagrindai numatyti BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Priešingai nei teigiama apelianto skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas pastarajam bausmę, paminėtų įstatymo nuostatų laikėsi, tinkamai įvertino iš esmės visas byloje esančias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nors padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau atsitiktinio pobūdžio, sąlygota lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes bei nepakankamo suvokimo apie gresiančią griežtą atsakomybę), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), savanaudiškus nusikaltimo padarymo motyvus, tai, kad veika baigta. Taip pat atsižvelgė į tai, jog S. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tuo tarpu pastarojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nevertino ar nepakankamai vertino byloje esančius nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Teismas atsižvelgė į tai, kad S. J. Lietuvoje neteistas, nebaustas administracine tvarka, Estijoje teistas 5 kartus, tačiau tarp padarytų veikų nėra itin pavojingų nusikaltimų (1 t., b.l. 178, 180, 112). Be paminėtų aplinkybių apygardos teismas taip pat įvertino tai, jog nuteistasis turi sveikatos problemų - yra žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) nešiotojas, jam diagnozuota generalizuota limfadenopatija (2 t., b.l. 16), yra vedęs, turi žmoną O. J. ir mažametę dukterį E. J., gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 21-22, 23-24). Pastarojo žmona taip pat serga ŽIV, jai nustatytas 70 procentų nedarbingumas, nuo 2015-01-23 Estijos Darbo biržoje ji įtraukta į bedarbių įskaitą (2 t., b.l. 19-20, 25-26, 17-18). Tuo tarpu nuteistasis iki sulaikymo dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ir vienintelis išlaikė savo šeimą.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog apelianto padaryto nusikaltimo (BK 292 straipsnio 2 dalies) sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pagrįstai nuteistajam S. J. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nėra aiškiai per griežtas. Teismas apeliantui už padarytą nusikaltimą skyrė mažesnę negu BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Be to, buvo pritaikytos ir BK 64¹ straipsnio nuostatos, ko pasėkoje paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Tuo pačiu atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, jog kiekvienoje byloje asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką skiriama individualizuota bausmė, įvertinus toje byloje esančių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą. Būtent tai, kaip jau minėta, ir buvo padaryta nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindų S. J. taikyti BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei tokiu būdu paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje padarydamas išvadą, kad nuteistajam dėl to, jog jis padarė sunkų nusikaltimą, nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio, netinkamai aiškino šio baudžiamojo įstatymo straipsnio nuostatas, galiojusias skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu. Pagal skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią ir šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją (2015 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal šią BK 75 straipsnio redakciją bausmės vykdymą galima atidėti ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius, tarp jų ir sunkius, nusikaltimus.
Paminėtos byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo nuteistajam galima išvengti. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną, už ką nuteistas S. J., nors ir priklauso sunkių nusikaltimų kategorijai, bet yra atsitiktinio pobūdžio, sąlygotas siekio pagerinti savo ne itin gerą materialinę padėtį. Be to, apelianto neteisėtai į Lietuvos Respubliką patekusių užsieniečių gabenimas apsiribojo Lietuvos Respublikos teritorija, keliasdešimčiai kilometrų, užsieniečiai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką nebuvo pergabenti, nusikalstama veika buvo užkardyta dar Lietuvoje. S. J. sulaikomas nesipriešino, nuo pirmosios apklausos prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, atskleidė visas veikos padarymo aplinkybes. Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad, paskyrus apeliantui realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – netekdamas galimybės įsidarbinti (byloje pateikta įdarbinimo pažyma patvirtina, jog „(duomenys neskelbtini)“ S. J. įdarbins technikos šaltkalvio pareigose), nuteistasis negalėtų padėti šeimai finansiškai, kai tuo tarpu iki sulaikymo jis buvo vienintelis šeimos maitintojas. Kaip jau minėta, pastarojo žmona turi 70 procentų nedarbingumą ir yra bedarbė. Be to, šeima augina mažametę dukrą. Apelianto teigimu, jo suėmimo laikotarpiu nebuvo mokami mokesčiai už butą, todėl susikaupė skolos, tuo tarpu žmona, neturėdama pajamų, neturi galimybės jų padengti. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog realios laisvės atėmimo bausmės neskyrimas S. J. sudarys palankesnes sąlygas sumokėti ir konfiskuotinos transporto priemonės „VW Golf“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 1199,03 Eur, kurią vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nuspręsta iš jo išieškoti skundžiamu nuosprendžiu.
Taigi išdėstytų aplinkybių kontekste kolegija daro išvadą, kad S. J. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, S. J. skirtinas įpareigojimas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte, – pradėti dirbti. Šis įpareigojimas kartu su baudžiamojo poveikio priemone, numatyta BK 71 straipsnyje, ir pareiga, numatyta BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, ribos nuteistojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendį pakeisti.
S. J. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės – laisvės atėmimo dvejiems metams – vykdymą atidėti dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, BK 71 straipsniu, S. J. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; pradėti dirbti bei paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, S. J. į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2015 metų kovo 27 dienos iki 2015 metų liepos 17 dienos.
Vadovaujantis BPK 309 straipsnio 1 dalies 7 punktu, S. J. panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą ir nedelsiant jį paleisti iš suėmimo.
Kitą Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.