Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Svetlanai Zabielinienei, kaltinamajam M. G., jo gynėjui advokatui Artūrui Baužai, vertėjams M. K., V. R., Rabani G. R., teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. G., gim. (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje, Latvijos Respublikos pilietis, latvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, užsiimantis individualia veikla, gyv. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublika, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2014 m. kovo 6 d. apie 20 val. iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) r. sav., automobiliu F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu A. G., už 750 eurų atlygį, iš kurių jam Latvijoje, (duomenys neskelbtini), esančioje taksi stovėjimo aikštelėje 100 eurų (345 litus) sumokėjo A. M. S. ir 800 JAV dolerių (2011,44 litų) A. J. S., neteisėtai dėl savanaudiškų paskatų pergabeno tris nuolatines gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – A. I. Respublikos piliečius: A. M. S., A. J. S., S. Q. (toliau - Užsieniečius), po ko šiuos Užsieniečius dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija nuo Latvijos Respublikos - Lietuvos Respublikos valstybių sienos, Būtingės kaimo, Kretingos rajono sav. iki Salaperaugio kaimo, Kalvarijos sav. tikslu pergabenti juos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką, kuomet 2014 m. kovo 6 d. apie 23.40 val. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnų, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d..

K. M. G. kaltu padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką iš esmės pripažino, tai t.y. pripažino gabenęs minėtus asmenis kaip asmuo, besiverčiantis taksi paslaugų teikimu ir parodė, kad 2014 m. kovo 6 d. jis savo taksi automobiliu stovėjo taksi sustojime (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. prie jo priėjo trys gerai apsirengę žmonės, kurie buvo labiau įdegę nei paprasti Latvijos piliečiai. Jie pabandė susišnekėti jam neaiškia kalba, tačiau vieni kitų nesuprato. Tada bandė šnekėtis gestų kalba. Jie anglų kalba paaiškino, kad nori nuvykti į Vokietiją. Jis anglų kalbos nemoka, tačiau bendrais žodžiais tai suprato. Jis paėmęs navigaciją, pažiūrėjo, koks atstumas nuo Liepojos iki Vokietijos. Pagal navigaciją iki jos sienos buvo 1160 km. Pagal nustatytą tarifą 0,62 euro už kilometrą, plius kiekviena minutė kelyje po 0.11 euro, paskaičiavus suma gavosi 779 eurai, tuomet jis jų paprašė 750 eurų, o tai dar mažiau nei gaunasi pagal nustatytą tarifą. Jie jam sumokėjo 800 dolerių ir 100 eurų. Jis išsikeitė 800 dolerių į eurus, kad kelionės metu būtų galima apmokėti kažkokias kilusias išlaidas. Įsidėjo pinigus į piniginę, pažiūrėjo ar turi visus reikiamus dokumentus, pažiūrėjo ar turi savo kortelę ir pats sau garsiai pasakė, kad pasas jo vietoje ir pradėjo važiuoti. Nuvažiavo į garažą pas tėvus, kur jis pakeitė savo taksi į kitą automobilį. Kitas automobilis buvo ekonomiškesnis ir geresnės techninės būklės, nes su savo į tolimą kelionę pabijojo važiuoti. Tuomet, kaip atvažiavo prie Lenkijos sienos, juos patikrinus pasieniečiams paaiškėjo, kad jie neturi dokumentų, kad yra nelegalai. Jis juos vežė be jokio blogo tikslo, tik vykdė savo darbą. Reikėjo jam patikrinti jų dokumentus, turėjo būti atsakingesnis, nuoširdžiai gailisi. Už savo darbą, kaip taksistas paėmė pinigus, savanaudiškų paskatų neturėjo. Padaryti nusikaltimo nenorėjo ir neketino. Jie pasirodė, kad nėra europiečiai, nes labiau įdegę, kalbėjo kita kalba, bet (duomenys neskelbtini) yra uostamiestis ir jame lankosi įvairūs žmonės. Gryno pelno būtų likę nuo sutartos sumos apie 200-250 eurų. Jis nesidomėjo ar jie turi dokumentus, negalvojo, kad miesto centre vaikšto žmonės, kurie yra nelegalai. Tai suprato tik tada, kai patikrino pasieniečiai. Pirminėje apklausoje nepasakė tiesos, nes galvojo atims pinigus ir buvo tada šoke, todėl sakė, kad veža juos į Lenkiją, o ne į Vokietiją. Su trimis vyrais kalbėjo gestų kalba ir ant popieriaus rašė. Apklausiant įtariamuoju nurodė kitas sumas, nes nurodė, kad vežė iki Lenkijos, todėl ir sumą kitą pasakė. Į Vokietiją važiavo su F. F. dyzeliniu automobiliu. Ford naudoja iki 5 l/100 km., šis automobilis geresnės techninės būklės, nes jis stovi garaže beveik nenaudojamas. L. F. automobiliui vežti žmones, kaip su taksi nėra išpirkta. Nepamena ar sakė apie Vokietija kažką Ford savininkui. Savininkas - patėvis A. G. turbūt matė šiuos tris asmenis mašinoje, kai keitė mašinas garaže, tačiau neklausė kas tai per asmenys. Jis šių asmenų neklausė apie dokumentus, jis įsitikino, kad pats turi dokumentus. Važiuodami keliu su jais neturėjo bendros kalbos, nes su jais buvo sunku susikalbėti. „Police, will not be problems, passport, Afgan“, tai tokių žodžių nebuvo išskyrus „passport“, kaip tai garsiai ištarė pažiūrėjęs ar turi savo pasą. Žodžio „A.“ nebuvo, kaip ir kalbama apie problemas ar policiją. Jis nežinojo, kad jie yra afganistaniečiai, kad dėl to gali būti problemų su policija. Tuo metu jį domino jo dokumentai ar visus turi prieš ilgą kelionę, o ar jie purtė galvą, kad neturi pasų tikrai to nepamena. Asmenų veždamas automobilyje niekur neslėpė. Lietuvos, Latvijos pasienį pravažiavo jų niekur neslėpdamas, toliau važiuojant keliu, jų taip pat niekur neslėpė. Nesakė jiems, kad jie slėptųsi artėjant prie Lenkijos pasienio. Jis nepagalvojo, kad vežami asmenys neturi dokumentų. Be tamsios jų odos, kad jie yra nelegalai bandantys papulti į Europą nesuprato. Jie atrodė tvarkingai, todėl jokio įtarimo nesukėlė. Kaltu prisipažįsta, kad pervežė tuos žmones, kad nepatikrino jų dokumentų. Jam šiuo metu yra 53 metai, turi padidintą kraujospūdį, turi pastoviai gerti vaistus. Jam pastoviai yra radikulitas. Tėvai yra solidaus amžiaus, pensininkai, abu yra onkologiniai ligoniai, stovi stacionaro įskaitoje. Jis pastovių mėnesinių pajamų neturi, priklauso kiek uždirba tą mėnesį. Pasieniečiai sustabdę paprašė dokumentų, jis juos pateikė, greitai juos peržiūrėjo ir iškart pašvietė į saloną kur pamatė šiuos žmones. Paskui jų paprašė dokumentų, kažkuris iš jų pasakė, kad neturi. Tada jis (pasienietis) garsiai pradėjo šaukti, kad nelegalai. Ir jam garsiai pareiškė, na ką prisivažinėjai. Taip įvyko jo sulaikymas, jokio mobilaus telefono jis rankoje neturėjo ir niekam neskambino, telefonai buvo pas jo keleivius. Iš keleivių mažesnis nepilnametis gale miegojo, o kiti du visą laiką kalbėjosi tarpusavyje, buvo susijaudinę. Jie trukdė jam vairuoti, tada degalinėje, kai užsipylė degalų paprašė, kad jis persėstų į galą, kad jiems būtų patogiau bendrauti. Kad jie sakė iš Afgnistano negirdėjo. Jis pripažįsta savo kaltę, labai dėl to gailisi. Jis neturėjo jokių savanaudiškų paskatų, šie žmonės priėjo prie jo, jis juos vežė kaip klientus, automobilį pakeitė dėl ekonomiškumo. Prašo atleisti ir skirti baudą.

Liudytojas A. G. parodė, kad M. G. paskambino ir paklausė ar gali paimti jo automobilį kelionei, kadangi jo automobilis yra geresnis, taupesnis ir stabilesnis techniškai. Paskambino apie 18 val. tai buvo kovo 6 d., sakė, kad važiuos į Varšuvą, link jos. Kai kaltinamasis išvažiavo su jo automobiliu iš garažo, žmonės jau sėdėjo automobilyje. Kaip tie asmenys atrodė negali pasakyti, nes buvo tamsu, jų veidų neįsidėmėjo, tai buvo apie 19 val.. Taksi paslaugoms atlikti posūnis jo automobilio nesiskolina, skolindavosi pas draugę į (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti. Į užsienį pasiėmė pirmą kartą. Asmenys automobilyje prie jo nieko nekalbėjo. Automobilį turi įsigijęs nuo 2012 m., už jį mokėjo 3200 eurų. Pinigų posūnis neperdavė ir apie juos nieko neminėjo. Nesakė, kad veš afganus ar afganistaniečius. Kad žmones veš neteisėtai, to taip pat nesakė. Jis to pats nežinojo, kad jie yra nelegalai. Įsūnis labai gailisi, kad juos vežė, pripažįsta, kad padarė klaidą.

Liudytoja G. S. parodė, kad žino tai, jog važiavo kaltinamasis ir vežėsi kartu tris tamsaus gymio asmenis. Pareigūnas sustabdė ir paprašė dokumentų - tie trys asmenys neturėjo dokumentų, o vairuotojas turėjo. Paskui tuos tris asmenis pristatė į užkardą. Paklausė vairuotojo kas jis toks, pasakė, kad taksi vairuotojas, pasakė, kad savo taksi automobilį paliko namuose ir pasiėmė nuosavą automobilį. Paklausė kaip jis tuos asmenis sutiko. Pasakė, kad jie priėjo prie jo ir paprašė, kad nuvežtų į Lenkiją. Tada buvo iškviesti kiti pareigūnai, kurie atlieka tyrimą. Kada, tai buvo tiksliai neatsimena, tamsus paros metas jau buvo, naktis. Kaltinamasis buvo sustabdytas prie valstybės sienos ženklo, lyg automobilis „Ford focus“ buvo. Automobilis buvo be skiriamųjų taksi ženklų. Kolega stabdė, stabdymo metu ji nebuvo automobilyje, jai tik pareigūnas pranešė. Kaltinamąjį pamatė tik užkardoje. Kaip jie sėdėjo automobilyje nematė. Su tamsaus gymio asmenimis nebendravo, nes jie kalba jai nesuprantama kalba. Ji moka anglų kalbą, kalbino tuos asmenis anglų kalba, bet jie nieko neatsakė, tylėjo. Jie skėsčiojo rankomis, kad nesupranta. Su kaltinamuoju kalbėjo budėtojas rusų kalba. Vairuotojas buvo pavargęs, nepasakytų, kad susijaudinęs, pakankamai ramus.

Iš 2014-03-07 reikalaujamų, daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, matyti, kad iš M. G. paimtas automobilis F. F. (duomenys neskelbtini)valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2014-03-29 apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės tyrimui (b. l. 6, 10-18, t.1).

Iš 2014-06-03 pažymos matyti, kad automobilio F. F. C MAX 2005 m. vidutinė rinkos vertė yra 10500 Lt (b. l. 20, t. 1).

2014-06-02 nutarimu, automobilis F. F. grąžintas savininkui A. G. (b. l. 25-26, t.1).

2014-06-03 pakvitavimas ir 2014-06-03 turto grąžinimo aktas patvirtina, kad A. G. automobilį atsiėmė (b. l. 27, 28 t.1).

2014-03-07 asmens kratos metu iš įtariamojo M. G. paimti 275 eurai (b. l. 101, t. 1) apžiūrėti 2014-03-21 apžiūros protokole ir perduoti saugoti VSAT Lazdijų rinktinės Š. F. skyriui (b. l. 107-108, t. 1).

2014-03-14 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, patvirtina, kad iš įtariamojo M. G. paimti „Lukoil“ degalinės degalų pirkimo kvitai (b. 1. 29, t.1).

2014-04-29 dviejų „Lukoil“ degalinės kvitų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti „Lukoil“ degalinės kvitai, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad kuras piltas 2014-03-06, 19.12 val. „Lukoil“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir 2014-03-06, 23.28 val. „Lukoil“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-32, t. 1).

2014-03-07 išrašas iš VSAT skaitmeninės duomenų bazės patvirtina, kad A. M. S., S. Q., A. J. S. Lietuvos Respublikos valstybės sienos per pasienio kontrolės punktus nekirto (b. 1. 47, 62, 75, t. 1).

VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos specialistės G. S. 2014-03-07 sprendimas, patvirtina, kad vadovaujantis LR įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 str. 2 p., 114 str. 1 d., sulaikytas A. I. Respublikos pilietis A. J. S., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturi (b. 1. 48-49, t. 1).

2014-03-07 VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos specialistės G. S. sprendimas, patvirtina, kad vadovaujantis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 str. 2 p., 114 str. 1 d., sulaikytas A. I. Respublikos pilietis A. M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo su savimi turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą - A. I. Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 63-64, t.1).

2014-03-07 VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos specialistės G. S. sprendimas, patvirtina, kad vadovaujantis LR įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 str. 2 p., 114 str. 1 d„ sulaikytas A. I. Respublikos pilietis S. Q., gim. 1992(duomenys neskelbtini). Asmuo su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturi (b. 1. 76-77, t. 1).

Iš 2014-03-07 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimų matyti, kad A. M. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. Q., gim. (duomenys neskelbtini), A. J. S., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikyti trims mėnesiams (b. 1. 50, 63-64, 78, t. 1).

Migracijos departamento prie VRM, Prieglobsčio reikalų skyriaus sprendimai: 2014-04-10 dėl S. Q., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 89, t. 1), 2014-04-04 dėl J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 90, t.1) ir 2014-04-03 dėl A. M. S., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad paminėtiems A. I. Respublikos piliečiams suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

Iš 2014-04-02 rašto matyti, kad duomenų apie S. Q., J. S., A. M. S. sulaikymą Latvijos Respublikoje nėra, tokie asmenys dėl prieglobsčio suteikimo Latvijos Respublikoje nesikreipė (b. l. 95, t. 1).

Pateikti dokumentai patvirtina, kad M. G. verčiasi taksi paslaugų teikimu (b l. 161-169, t. 1).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta.

Nusikalstama veika, numatyta BK 292 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: 1) neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį; 2) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan. (kasacinė nutartis 2K–332/2012). Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formali, tai neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti ar paslėpti užsienietį Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi.

Aukščiau išvardinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respublikos sieną bei Lietuvos Respublikos teritorija buvo gabenami 3 A. I. Respublikos piliečiai, kurie į Europos sąjungos erdvę, tame tarpe ir į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, neturėdami reikiamų dokumentų. Šie užsieniečiai neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, o leidimas jiems laikinai gyventi Lietuvoje suteiktas jau po nusikalstamos veikos išaiškinimo. Iš apklaustų liudytojų A. M. S., S. Q., A. J. S. parodymų matyti, kad kaltinamasis jų klausė ar jie turi dokumentus – pasus, buvo kalbama ir apie problemas su policija. Nors kaltinamasis nurodė, kad apie pasą, jis kalbėjo pats sau norėdamas įsitikinti ar turi asmens tapatybės dokumentą, tačiau teismas tokius jo parodymus atmeta kaip neįtikinamus bei paneigtus jau anksčiau paminėtų liudytojų parodymais. Nors kaltinamasis neturėjo išankstinio susitarimo dėl paminėtų asmenų neteisėto gabenimo, tačiau tai nešalina jo atsakomybės, kadangi neabejotinai nustatyta, kad būtent jis šiuos užsieniečius pergabeno per Lietuvos – Latvijos valstybės sieną bei gabeno Lietuvos teritorija, turėdamas tikslą juos nugabenti iš pradžių į Lenkiją, o iš jos į Vokietiją. Tai, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad iš pradžių jis neigė šiuos asmenis turėjęs nugabenti į Vokietiją, teigė, jog gabena į Lenkiją, privažiavus Lietuvos – Lenkijos pasienį, nurodė vienam iš jų persėsti ant galinės automobilio sėdynės. Tai, jog minimų asmenų gabenimui kaltinamasis pasikeitė automobilį ir minėtus asmenis gabeno ne su savo taksi automobiliu, o su jo patėviui A. G. priklausančiu automobiliu, leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju jis veikė ne kaip asmuo, teikiantis taksi paslaugą, kadangi automobiliui, kuriuo buvo gabenami minėti asmenys, licencijos verstis taksi paslauga neturėjo. Nors kaltinamasis neigė, jog nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų, bet byloje neabejotinai nustatyta, kad už minimų asmenų nugabenimą į Vokietiją buvo sutarta sumokėti 750 eurų, o prieš pradedant vykdyti nusikaltimą faktiškai gavo 800 JAV dolerių bei 100 eurų, t.y. atlygį ir kaltinamajam atmetus išlaidas iš šios sumos būtų likę 200-250 eurų pelno (kaltinamojo parodymai). Siekimas gauti turtinės naudos minėtame straipsnyje laikomas savanaudiškomis paskatomis, veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, todėl kvalifikuojama pagal BK 292 str. 2 d..

Bausmės skyrimas

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

M. G. pripažino esmines kaltinimo aplinkybes, tik jo faktinių aplinkybių suvokimas skyrėsi nuo kaltinimo formuluočių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-420/2006 pasakyta: „kaltininko prisipažinimas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės prisipažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Taigi kaltininko prisipažinimas aiškinamas kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Šioje dalyje įstatymo nereikalaujama, kad asmuo pripažintų kaltę visa kaltinimo apimtimi. Jis turi teisę į gynybą, taigi turi teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, grasinant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu“. Iš kaltinamojo teisme duotų parodymų seka, kad jis savo kaltės iš esmės neginčijo, t.y. pripažino gabenęs kaltinime minimus asmenis, gavęs iš jų už tai atlygį. Bylos nagrinėjimo metu jis akivaizdžiai ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš 2014-04-03 pažymos matyti, kad duomenų, apie M. G. administracinius pažeidimus nėra (b.l. 97, t. 1). Iš medicininių dokumentų matyti, kad jam diagnozuota arterinė hipertenzija, chroniškas bronchitas bei komplikacija – nutukimas (b.l. 145-146, t.1), duomenų apie kaltinamojo psichikos sutrikimus byloje nėra. Kaltinamojo parodymai yra logiški ir nuoseklūs, todėl pagrindo abejoti kaltinamojo pakaltinamumu nėra. Duomenų, kad kaltinamasis būtų teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis negauta. Charakterizuojamas teigiamai (b. l. 143, t.1). Dirba taksi vairuotoju (b.l. b.l. 155, 161, 163, 165, t.1). Visos šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai ir leidžia daryti išvadą, kad jis nėra asmenybė, linkusi sistemingai pažeidinėti teisės normas, nusikalsti, padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė. Nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, sąlygota lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes bei nepakankamo suvokimo, kad padėjimas užsieniečiui neteisėtai patekti į kitos valstybės teritoriją yra valstybės persekiojamas nusikaltimas, kuris labai griežtai baudžiamas. BK 292 str. 2 d. numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki 8 metų. Minima nusikalstama veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl BK 75 str. nuostatų taikymas nėra galimas. Pagrindų taikyti BK 62 str. nuostatas nėra.

Viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų yra bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 54 str. 3 d. numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Teismų praktikoje, aiškinant teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

Įvertinus aukščiau paminėtas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo bei jo šeimos narių sveikatos būklę, teismas daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis, rodančiomis, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami ir neskiriant M. G. laisvės atėmimo bausmės, kadangi paskirta net ir trumpalaikė - minimali ar artima minimaliai laisvės atėmimo bausmė, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nustatytomis aplinkybėmis M. G. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti, tik skiriant laisvės atėmimo bausmę, todėl yra pagrindas M. G. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą teisingumo principą ir paskirti jam švelnesnę, nei įstatymo numatytą bausmę – baudą. Skiriant baudą ir nustatant baudos dydį, į be jau paminėtų aplinkybių atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas iš esmės buvo atliekamas teismui kilus abejonių dėl nusikalsamos veikos motyvų – t.y. savanaudiškų paskatų vertinimo ir tokiu būdu ne dėl kaltinamojo veiksmų jam buvo užkirsta galimybė pasinaudoti BK 64¹ str. nuostatomis. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį, BK 47 str. 2, 3, 5 d. nuostatas, kaltinamajam skirtina 80 MGL (10400 Lt) bauda. Į bausmę įskaitytina laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2014-03-07 iki 2014-03-13 (7 dienos), vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL baudai (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str., 65 str. 1, 2 d., b.l. 100, 175-176, t.1), todėl atlikus įskaitymą (14 MGL) nustatytina galutinė bausmė 66 MGL (8580 Lt) bauda.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad darant nusikalstamą veiką, buvo panaudotas automobilis F. F. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, laikytinas konfiskuotinu turtu (BK 72 str. 2 d.). 2014-06-02 nutarimu ši transporto priemonė grąžinta savininkui, todėl vadovaujantis BK 72 str. 5 d., iš kaltinamojo išieškotina (konfiskuotina) konfiskuotino turto, t.y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 10500 Lt.

2014-03-07 asmens kratos metu pas M. G. buvo rasta ir paimta 275 eurai, kurie 2014-03-21 nutarimu perduoti saugoti VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės Finansų skyriui, pagal 2014-03-24 kasos pajamų orderio kvitą serija GEFD, Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 109, 110, 111, t. 1). Byloje nustatyta, kad iš gabentų Užsieniečių, kaltinamasis gavo 100 eurų ir 800 JAV dolerių. Šios lėšos pripažintinos nusikalstamos veikos rezultatu, todėl turi būti konfiskuojamos. Atsižvelgiant į tai, kad rasti pas M. G. 275 eurai neviršija aukščiau paminėtos, iš Užsieniečių gautos pinigų sumos, 275 eurai konfiskuotini, vadovaujantis BK 72 str. 2 d.. Kadangi pas kaltinamąjį rasti ne visi iš Užsieniečių gauti pinigai – dalis pinigų buvo palikta namuose bei dalis išleista kurui pirkti, todėl iš kaltinamojo, vadovaujantis BK 72 str. 5 d., konfiskuotina iš Užsieniečių gautų bei neišleistų pinigų sumą atitinkanti jų vertė. Iš kaltinamojo konfiskavus 275 eurus, laikytina, kad 100 eurų iš konfiskuojamų pinigų padengia gautą kaip atlygį 100 eurų, o likusia konfiskuojama suma 175 eurais (atitinkamai 604,24 litai – kursas nustatytas Euro įvedimo įstatymo pagrindu) mažintina JAV dolerių suma litais. Be to, iš byloje esančių kvitų matyti, kad kaltinamasis iš gautų pinigų išleido 43,20 euro (149,16 Lt) ir 93,24 litų, kurui pirkti, todėl įvertinus paminėtas sumas, nustatytina išieškotino turto vertė – 1164,80 Lt (2011,44 litai – 604,24 Lt – 149,16 Lt – 93,24 Lt).

2014-03-13 prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė - 20000 Lt užstatas iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina ir 2014-03-13 mokėjimo nurodymu Nr. 541149 į LR Generalinės prokuratūros sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėti kaip užstatas 20000 Lt, nuosprendžiui įsiteisėjus bei atsižvelgiant į kaltinamojo gynėjo baigiamųjų kalbų metu išreikštą poziciją, nukreiptina baudos padengimui, konfiskuotino turto vertei ir proceso išlaidoms padengti (BPK 119 str., 307 str. 1 d. 6 p., b. l. 181-182, 184, 185, t. 1).

Nagrinėjant bylą buvo kviečiami liudytojai, kuriems iš teismo lėšų buvo išmokėta: liudytojai G. S. – 55,88 Lt (b.l. 51, t.2) ir liudytojui M. M. – 38,68 Lt (b. l. 52, t.2). Byloje dalayvavo ir vertėjai, už kurių paslaugas sumokėta: 344,85 Lt. (b.l. 12, 13, t.), 158 Lt (b.l. 19, t.2), 459, 80 Lt (b. l. 53, t. 1), 629 Lt (b. l. 54, t. 2). BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas vertėjui, todėl iš kaltinamojo valstybei priteistina tik išlaidos išmokėtos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: degalų pirkimo kvitai, esantys byloje, saugotini kartu su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., 308 str.

nusprendžia:

M. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 str. 2 d. ir taikant BK 54 str. 3 d. nuteisti 80 MGL bauda (10400 Lt bauda, atitinkančia 3012 eurus). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str., į bausmę įskaityti M. G. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2014-03-07 iki 2014-04-13 (7 dienas), jas prilyginant 14 MGL (1820 Lt - atitinkamai 527 eurų) baudai ir galutinę bausmę nustatyti - 66 MGL (8580 Lt atitinkančią 2484 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 5 d. iš kaltinamojo M. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės bei piniginių lėšų vertę atitinkančią pinigų sumą – 11664,80 Lt (3378 eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 2 p. iš kaltinamojo M. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) konfiskuoti 275 (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus), gautus kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Priteisti iš M. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) 94,56 Lt (27 eurus) proceso išlaidų valstybei.

M. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) paskirtą kardomąją priemonę - 20000 Lt užstatą, įmokėtą į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus užstatą perduoti paskirtos baudos, konfiskuotino turto vertės bei priteistų proceso išlaidų išieškojimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: degalų pirkimo kvitus, esančius byloje, palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.