- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-28
- Bylos Nr.
- e2A-1298-656/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20701-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Rūta Latvelė, Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Memel invest”
- Atsakovas
- D. D.
- Trečiasis asmuo
- K. T.
- Advokatai
- Nerijus Plėdys
- Kategorijos
- 2.2.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Jakutytės-Sungailienės ir Rūtos Latvelės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Memel invest” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Memel invest“ (toliau – UAB „Memel invest” arba Ieškovė) ieškinį atsakovui D. D. (toliau – Atsakovas) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo K. T. (toliau - Trečiasis asmuo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Memel invest” kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. D. 12 152,64 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. ieškovei vadovauja trečiasis asmuo K. T., kuris yra ir ieškovės vienintelis akcininkas. Iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. ieškovei vadovavo atsakovas D. D.. K.T. 2022 m. rugsėjo 15 d., iš atsakovo perėmus dalį ieškovės veiklos dokumentų, tapo žinoma, jog jos atžvilgiu buvo pradėtos dvi vykdomosios bylos, kuriose vykdytas išieškojimas bendrai 12 152,64 Eur sumai (dvi 5 500 Eur dydžio baudos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos vykdomosiose bylose Nr. 0178/22/01199 ir Nr. 0178/22/01198 bei 1 152,64 Eur vykdymo išlaidos). Vykdomosios bylos buvo pradėtos dėl ieškovei atsakovo vadovavimo metu skirtų baudų už 2021 m. padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau ir SĮ) – savavališką statybą. Taigi, ieškovės vertinimu, atsakovas, savo vadovavimo metu, atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovei buvo paskirtos baudos, be to, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl šių baudų sumokėjimo ir nesugebėjo laiku įvykdyti administracinių nurodymų, todėl buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, kuris sukėlė papildomą turtinę žalą ieškovei (priskaičiuotas ir nurašytas vykdymo išlaidas), dėl šios priežasties visas ieškovės turtas buvo areštuotas ir antstolis ruošėsi pradėti varžytynes dėl ieškovės turto realizavimo, o 2022 m. liepos 28 d. išieškojimą vykdantis antstolis priverstinai nurašė 12 152,64 Eur iš ieškovės areštuotos banko sąskaitos.
3. Ieškovė akcentavo, kad Ieškovės patraukimas administracinėn atsakomybėn įrodo atsakovo didelį neatsargumą, pasireiškiantį nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, kadangi atsakovas, vykdydamas savavališkas statybas ir tuo pažeisdamas SĮ nuostatas, veikė tą suvokdamas. Šias aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo protokoluose užfiksuoti atsakovo paaiškinimai, iš kurių matyti, jog atsakovas statybas vykdė žinodamas, jog statyboms nėra išduoti atitinkami statybą leidžiantys dokumentai. ieškovės nuomone, atsakovas pažeidė įstatymuose ir ieškovės veiklos dokumentuose (įstatuose) nustatytas pareigas elgtis protingai, sąžiningai ir teisėtai (laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų). atsakovas nesiekė, jog ieškovės veikla atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl toks atsakovo veikimas yra neteisėtas, nerūpestingas, neprotingas, nepateisinamai rizikingas ir prieštaraujantis ieškovės interesams.
Šalies argumentai
4. Atsakovas D. D. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso du gretimi sklypai, esantys adresais (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypai), kurių paskirtis – kita, o jų naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos. Aptartuose žemės sklypuose yra leistina vienbučių ir (ar) dvibučių gyvenamųjų namų statyba bei eksploatavimas pagal galiojančių teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus (toliau vadinami ir Objektu). Žemės sklypai buvo suformuoti padalijus (pertvarkius) ieškovei nuosavybės teise priklausiusį didesnio ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo suderintas su visomis kompetentingomis valstybės ir savivaldos institucijomis, įskaitant Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri pritarė sklypo pertvarkymo projekto sprendiniams 2020 m. balandžio 24 d. raštu bei patvirtino šį projektą 2020 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. A30/2693/20. Formuojant padalijimo būdu žemės sklypus, kartu buvo išspręsti ir aktualūs susisiekimo bei inžinerinių komunikacijų klausimai: žemės sklypų pietinėje dalyje bei gretimoje laisvoje valstybinėje žemėje numatyti susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai ir žemės sklypų servitutai, gautas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas keliui bei inžinerinėms komunikacijoms numatytoje vietoje įrengti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 49SK-2219-(14.49.109 E.) galutinai patvirtinus sklypo pertvarkymo projektą, ieškovė, pasitelkusi kompetentingus projektuotojus, parengė mažaaukščių gyvenamųjų (vienbučių) namų statybos projektą. Atsakovas akcentavo, kad statybos projektas buvo rengiamas vadovaujantis tuo metu galiojusio Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais, nustatančiais užstatymo intensyvumo, tankio, aukštingumo ir kitus reikalavimus teritorijai, kurioje yra žemės sklypai, o taip pat su Vilniaus miesto savivaldybės administracija suderintais sklypo pertvarkymo projekto sprendiniais, todėl, anot atsakovo, papildomai rengti žemės sklypų detaliojo plano, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, nebuvo teisinio pagrindo. Parengtas statybos projektas 2021 m. birželio 14 d. buvo įkeltas į IS „Infostatyba”, šiam statybos projektui buvo pareikšta tik viena esminė pastaba – reikalavimas sumokėti infrastruktūros plėtros įmokas.
5. Atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog visi statybos projekto sprendiniai yra atitinkantys galiojančių teisės ir normatyvinių aktų reikalavimus, o vienintelė kliūtis gauti statinių statybą žemės sklypuose leidžiantį dokumentą – nesumokėtas infrastruktūros plėtros mokestis, kuris, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai apskaičiavus, buvo sumokėtas. Atsakovas, pagrįstai tikėdamasis, jog visos kliūtys gauti statybą žemės sklypuose leidžiantį dokumentą jau yra pašalintos ir pats leidimas bus išduotas teisės aktuose nustatytu terminu (ne vėliau nei 2021 m. rugsėjo pradžioje), taip pat įvertinus tai, kad 2 metai buvo skirti žemės sklypų formavimo projekto bei statybos projekto derinimams, matydamas realias planuojamų statybų ženklaus pabrangimo rizikas, pradėjo statybos projekte numatytų statinių statybos darbus žemės sklypuose dar negavęs tai leidžiančio dokumento.
7. Atsakovas, siekdamas išvengti ilgalaikių teisminių ginčų, pabandė iš naujo pradėti visus nekilnojamojo turto projekto vystymo procesus, ir dar 2021 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamas inicijuoti žemės sklypo (teritorijos) detalųjį planą. Nustačiusi savavalės statybos žemės sklypuose faktą, inspekcija 2021 m. spalio 5 d. surašė privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-211005-00107, PNSSP-00-211005-00108, PNSSP-00-211005-00109 ir PNSSP-00-211005-00110, bei 2022 m. sausio 5 d. – nutarimus administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NSA-1 ir Nr. NSA-2, kuriais skyrė ieškovei 5 500 Eur dydžio baudas už savavalę statybą kiekviename iš žemės sklypų.
Atsiliepimas
8. Atsakovas nesutiko su argumentais, kad vienintelis ieškovės akcininkas K. T. tik 2022 m. rugsėjo 15 d. sužinojo apie inspekcijos paskirtas nuobaudas bei ieškovės pareigą šias nuobaudas sumokėti. Atsakovas teigė, kad nuo pat nekilnojamojo turto projekto vystymo pradžios (2019 m.) trečiasis asmuo aktyviai ir nuolatos dalyvavo nekilnojamojo turto projekto žemės sklypuose vystyme bei buvo nuolatos sistemingai informuojamas el. paštu apie visus esminius įvykius verslo projekte, su trečiuoju asmeniu buvo derinami visi esminiai tiek projektavimo-statybos, tiek ir projekto vystymo finansiniai klausimai. Todėl, atsakovo įsitikinimu, trečiasis asmuo žinojo apie visas esmines nekilnojamojo turto projekto aplinkybes ir joms pritarė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas, pirmą kartą išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-1654-1099/2023 pagal ieškovo UAB „Memel invest“ ieškinį atsakovui D. D. dėl žalos atlyginimo (trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, byloje įtrauktas K. T.), priėmė 2023 m. kovo 14 d. sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visa apimtimi, t. y. iš Atsakovo Ieškovės naudai priteisė 12.152,64 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (12.152,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2.774,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Vilniaus apygardos teismas, pagal Atsakovo apeliacinį skundą išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2023 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1298-562/2023 (toliau - Nutartis) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą panaikino ir bylą pirmosios instancijos teismui perdavė nagrinėti iš naujo.
11. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių dėl galimo atsakovo ir trečiojo asmens objektyvaus bendrininkavimo padarytos žalos atžvilgiu, todėl netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla būtų teisingai, pagal bylų proceso taisykles išnagrinėta. Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Taigi, nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau esant asmenų materialiniam teisiniam bendrininkavimui šių asmenų procesinis bendrininkavimas gali skirtis: tam tikrais atvejais teismo sprendimas galės būti priimtas tik dėl visų bendrininkų (absoliutus privalomasis bendrininkavimas), o kitais atvejais teismas galės priimti sprendimą tik dėl vieno bendrininko (santykinis privalomasis bendrininkavimas). Pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta; santykinio privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia nurodytus asmenis trečiaisiais asmenimis ir priima sprendimą tik dėl vieno bendrininko – atsakovo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018; 2019 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-916/2019).
12. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turėjo pareigą pasiūlyti ieškovei įtraukti trečiąjį asmenį K. T. kitu procesiniu statusu, t. y. atsakovu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šios pareigos neįgyvendino bei neišaiškino K. T. neįtraukimo atsakovu procesinių padarinių.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Memel invest“ 14 kalendorinių dienų terminą įtraukti bendraatsakoviu byloje K. T. ir išaiškino ieškovei K. T. neįtraukimo bendraatsakoviu procesinius padarinius, t. y. proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principų (CPK 7, 8 straipsniai) pažeidimas ir svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai.
14. Pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant antrą kartą, teismas įpareigojo ieškovę (t. y. juridinį asmenį) į bylą atsakovu įtraukti ieškovės vadovą (K. T.), kuris iki šiol byloje dalyvavo trečiojo asmens statusu.
Šalies argumentai
15. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog Nutartis neįvykdoma, ir nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatomis ieškovė veikia per vienasmenį valdymo organą – ieškovės vadovą K. T.. CPK 55 straipsnis nustato, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Vadinasi ieškovės vadovui K. T. betarpiškai dalyvaujant teismo procese, teisiškai laikoma, kad bylą teisme veda pats juridinis asmuo, t. y. ieškovė. Tad teismas nutartimi įpareigodamas ieškovę atsakovu patraukti K. T. iš esmės įpareigojo patį K. T. save (per ieškovę) patraukti atsakovu byloje pagal jo paties vadovaujamos bendrovės (t. y. ieškovės) ieškinį, kadangi sprendimus ieškovės vardu priima būtent direktorius K. T.. Taigi, K. T. iš esmės būtų dvejose priešingose pozicijose – ieškovo pusėje (pagal ieškovės įstatus, Akcinių bendrovių įstatymą, CPK) ir atsakovu (pagal teismo įpareigojimą). Akivaizdu, kad teisiškai tokia situacija nėra galima, todėl teismo nutartis šioje dalyje neįvykdoma. Atkreipė dėmesį, kad advokatas Nerijus Plėdys atstovauja ieškovę tik sprendžiant klausimą dėl padarytos žalos iš D. D. (buvusio ilgamečio ieškovės vadovo), todėl teisiškai savarankiškai negali įtraukti atsakovu jokio kito asmens pagal ieškinį, kadangi neturi tam atitinkamų įgalinimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visiškai.
17. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju tiek trečiasis asmuo K. T., tiek atsakovas D. D. abu veikė kaip faktiniai ieškovės vadovai ir kartu priiminėjo strategiškai reikšmingus sprendimus, susijusius su vystomo statybos projekto (duomenys neskelbtini) įgyvendinimu. Tuo pačiu atsakovas buvo ir de jure įmonės vadovas, o trečiasis asmuo tuo pačiu ir įmonės akcininkas.
18. Atsakovas buvo paskirtas UAB „Memel Invest“ vadovu, kai įmonėje buvo du jos akcininkai, tačiau tik pagrindinis iš jų, t. y. trečiasis asmuo K. T., įsidarbino vadybininku UAB „Memel Invest“ ir aktyviai dalyvavo statybos projekto vystyme (duomenys neskelbtini). Bendrovėje buvo du darbuotojai: K. T. (vadybininkas, kuris kartu buvo ir įmonės akcininkas) ir D. D. (įmonės vadovas).
19. Rašytinė medžiaga, šalių ir liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovas jo oficialaus vadovavimo ieškovei laikotarpiu (2019 m. birželio – 2022 m. rugpjūčio mėn.) ir faktiškai atliko vadovui būdingas funkcijas. Atsakovas ieškovės vardu derėjosi ir pasirašinėjo įvairias sutartis (be kita ko, susijusias su pripažintomis savavališkomis statybomis), atsakovas pats kitoje civilinėje byloje Nr. e2-6193-1055/2022 (nagrinėjamoje Panevėžio apygardos teismo), be kita ko, nurodė, kad būtent atsakovas (ir su juo susijusi kita bendrovė) surado Žemės sklypą ir siekė jį vystyti (tuo pagrindu ieškovė įsigijo minėtą žemės sklypą ir pradėjo jo pertvarkymo/vystymo veiksmus), investavo į minėtą projektą, bei atitinkamai tuo pagrindu buvo sutarta, jog atsakovas bus paskirtas (kas faktiškai ir buvo atlikta) ieškovės vadovu (siekiant vystyti projektą ir atlikti kitus susijusius veiksmus), be to, atsakovas kreipėsi iš pradžių į teismą, o vėliau į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto vadovo darbo užmokesčio, ir save visur nurodė kaip ieškovės vadovą, tiek šalių ir liudytojų paaiškinimai, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas aktyviai dalyvavo įmonės veikloje (be kita ko, surado ir derėjosi su statybų rangovais, priiminėjo iš jų atliktus darbus, teikė jiems ir atitinkamoms institucijoms dokumentus, susijusius su vykdomomis statybomis, vykdė ieškovės reorganizaciją.
20. Teismas nustatė, kad nuo projekto vystymo pradžios (2019 m.) trečiasis asmuo aktyviai ir nuolatos dalyvavo nekilnojamojo turto projekto žemės sklypuose vystyme, atsakovas ne tik nuolatos, sistemingai informuodavo K. T. apie visus esminis įvykius verslo projekte, tačiau su trečiuoju asmeniu taipogi buvo derinami visi esminiai tiek projektavimo-statybos, tiek projekto vystymo finansiniai klausimai.
21. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma, kai asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių, bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, bendra kaltė, kai neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo.
22. Aukštesnės instancijos teismas savo nutartyje konstatavo reikšmingas bylai aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas pirmiau (t. y. 40 punkte nurodomus bylos duomenis) sprendė, kad byloje buvo pateikti įrodymai, kurie patvirtina atsakovo teiginius, kad sudarydamas sandorius, kurių pagrindu ieškovei kilo žala, atsakovas veikė ne vienas, o kartu su trečiuoju asmeniu, kuris ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ieškovės akcininku. Trečiasis asmuo kartu su atsakovu aktyviai dalyvavo sandoriuose, kurie buvo susiję su savavališkomis statybomis, todėl jam buvo žinoma tiek apie šių sandorių sudarymą, tiek ir apie pačias statybas bei statybų eigą, taip pat ir aplinkybės dėl administracinių nusižengimų protokolų.
23. Įmonėje tuo metu buvo tik du darbuotojai, vadovas ir vadybininkas, kuris kartu buvo ir įmonės akcininkas, bylos duomenys rodo, kad trečiasis asmuo nuo pat pradžių aktyviai dalyvavo nekilnojamojo turto vystymo projekte, buvo informuojamas apie visus atliekamu veiksmus, kartu planavo statybų eigą, dalyvavo susitikimuose su projektuotoju, techninę priežiūrą atliekančiais asmenimis, rangovais, kurių metu teismo posėdyje išklausyti liudytojai patvirtino, kad vertino atsakovą su trečiuoju asmeniu kaip lygiaverčius partnerius, kas iš esmės reiškia, kad jie kartu priėminėjo su projekto vystymu susijusius strateginius sprendimus, yra pagrindas spręsti, kad trečiasis asmuo K. T. kartu veikė ir kaip faktinis įmonės vadovas.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Taigi, nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau esant asmenų materialiniam teisiniam bendrininkavimui šių asmenų procesinis bendrininkavimas gali skirtis: tam tikrais atvejais teismo sprendimas galės būti priimtas tik dėl visų bendrininkų (absoliutus privalomasis bendrininkavimas), o kitais atvejais teismas galės priimti sprendimą tik dėl vieno bendrininko (santykinis privalomasis bendrininkavimas). Pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta; santykinio privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia nurodytus asmenis trečiaisiais asmenimis ir priima sprendimą tik dėl vieno bendrininko – atsakovo. Kai kurių kategorijų bylose CPK nustato išimtis, kad ieškovo sutikimas dėl atsakovo įtraukimo į bylą nėra reikalingas ir teismas įtraukia visus bendrininkus atsakovais, net ir nesant ieškovo sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014).
25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai fiduciarines pareigas įmonei pažeidžia tiek de jure vadovas, tiek faktinis vadovas, ir dėl jų bendrų veiksmų kyla žala, jiems taikytina solidarioji civilinė atsakomybė, kadangi jei bendrovei vadovauja faktinis vadovas, esant paskirtam de jure vadovui, įstatymuose nustatytų valdymo organų narių pareigų privalo laikytis abu įmonės vadovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).
26. Teismas 2023 m. liepos 13 d. nutartimi nustatydamas terminą iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pasiūlė ieškovui įtraukti bendraatsakovu byloje K. T. ir išaiškino jo neįtraukimo į bylą atsakovu procesines pasekmes. Kaip minėta, pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta. Atsižvelgiant į išdėstytą, nagrinėjamoje byloje nustačius atsakovo D. D. ir trečiojo asmens K. T. privalomą bendrininkavimą ir ieškovei atsisakius patraukti trečiąjį asmenį byloje atsakovu, teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
27. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atsakovo D. D. atžvilgiu tenkinti pilna apimtimi.
28. Apeliaciniame skunde Ieškovė nurodė, kad bylą pakartotinai išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės nepritaikė jokios gynybos priemonės teisės pažeidimui, kuriuo buvo grindžiamas Ieškovės Ieškinys, byloje esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, t. y. Atsakovas, būdamas Ieškovės faktiniu ir teisiniu vadovu, numatydamas, kad Ieškovei gali būti skiriama bauda už statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, pagal savo pareigas, numatytas įstatymuose ir Ieškovės veiklos dokumentuose (įstatuose), privalėdamas užtikrinti, kad Ieškovės veikla šiuos reikalavimus atitiktų, to sąmoningai neužtikrino, dėl ko Ieškovei buvo padaryta turtinė žala - pritaikyta administracinė atsakomybė ir skirtos baudos.
29. Teismas, byloje esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, t. y. Atsakovas, būdamas Ieškovės faktiniu ir teisiniu vadovu, numatydamas, kad Ieškovei gali būti skiriama bauda už statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, pagal savo pareigas, numatytas įstatymuose ir Ieškovės veiklos dokumentuose, privalėdamas užtikrinti, kad Ieškovės veikla šiuos reikalavimus atitiktų, to sąmoningai neužtikrino, dėl ko Ieškovei buvo padaryta turtinė žala - pritaikyta administracinė atsakomybė ir skirtos baudos, be pagrindo Ieškovės ieškinio netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
30. Pirmosios instancijos teismas, netekindamas ieškinio, nepagrįstai Trečiojo asmens, kaip akcininko, funkcijas klaidingai sutapatino su vadovo funkcijomis ir tuo pagrindu visiškai klaidingai grindė Trečiojo asmens faktinį vadovavimą Ieškovei. Teismas apskritai nevertino, ar Trečiojo asmens dalyvavimas įmonės veikloje peržengė jo, kaip akcininko, besirūpinančio savo įmonės veikla ir vertinančio bei prižiūrinčio vadovavimą jai, teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir sprendimų motyvavimo reikalavimus (CPK 178 str., 263 str.), netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, neišnagrinėjo ginčo iš esmės, pažeidė Ieškovės teisę kreiptis į teismą, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir neteisingą Sprendimą, kurį Ieškovė prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą - Ieškovės ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
31. Trečiasis Asmuo teisme paaiškino, kad ,,tuo metu dirbo ieškovės bendrovėje vadybininku ir iš esmės užsiėmė automobilių prekyba, o nurodytose statybose nedalyvavo, nors apie jas žinojo; faktiškai vykdė atsakovo, kaip vadovo, nurodymus, nieko savarankiškai nederino“. Šį aiškinimą patvirtino ir liudytojas G. J.: ,,Anot liudytojo, trečiasis asmuo dirbo ieškovės bendrovėje vadybininku ir pagrinde užsiėmė automobiliais“. Ieškovės apskaitininkė V. D. teismui paaiškino, kad ,,D. D. buvo faktinis ieškovės vadovas, jis tvirtino visus dokumentus, siųsdavo visas sąskaitas ir t.t. K. T. dirbo pas ieškovę vadybininku. Liudytojai nekilo kažkokių klausimų kas yra ieškovės vadovas“.
32. Kiti teismo apklausti liudytojai tik iš dalies patvirtino tam tikras aplinkybes, susijusias su Trečiojo Asmens dalyvavimu Ieškovės veikloje (kartais dalyvaudavo susitikimuose), tačiau šios aplinkybės nesudaro jokio pagrįsto pagrindo konstatavimui, kad Trečiasis Asmuo faktiškai vadovavo Ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirmosios instancijos teismo išvados sukuria ydingą praktiką, kada įmonės vadovo funkcijų ribos yra nepagrįstai išplečiamos tiek, kad į jas gali patekti ir bet kurio darbuotojo (juolab - vadybininko) ar net akcininko funkcijos įmonės veikloje, tuo dirbtinai sukuriant (priskiriant) šiems asmenims ir tam tikras pareigas, kurios yra siejamos išimtinai tik su įmonės vadovu.
34. Teismas Trečiojo Asmens kaip akcininko ir darbuotojo įprastus Ieškovės veikloje veiksmus prilygindamas faktinio vadovavimo Ieškovei veiksmams rėmėsi teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl sąlygų de facto vadovo nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutaryje civilinėje byloje Nr. e3K-3-324- 915/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartyjes civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario mėn. 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012), tačiau pats teismas šioje byloje minėtų kasacinio teismo išaiškintų sąlygų nagrinėjamu atveju pagal bylos faktines aplinkybes nenustatė.
35. Pirmos instancijos teismas byloje nenustatė jokių Trečiojo Asmens veiksmų, kurie galėtų būti prilyginami vadovavimui, nuolatinumo ir sistemingumo, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog Trečiasis Asmuo įprastai priiminėjo vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus ar kad jo nuolatiniai nurodymai būtų esminiai vadovo priimamų sprendimų atžvilgiu, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad Trečiasis Asmuo sistemingai inicijuodavo įvairių sandorių sudarymą su trečiaisiais asmenimis. Priešingai, įmonės veikloje betarpiškai dalyvavę asmenys – V. D. ir G. J. šias aplinkybes kategoriškai paneigė, o byloje nėra jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų.
36. Jokio susirašinėjimo (kaip jį įvardijo teismas, suponuojant abipusę komunikaciją, dialogą, dviejų asmenų susisiekimą ir bendravimą vienas su kitu) bylos įrodymai nepatvirtina, kadangi byloje nėra nei vieno Trečiojo Asmens elektroninio laiško siųsto Atsakovui.
37. Trečiasis Asmuo dirbo vadybininku, kuris įprastai atlieka įvairias vadovavimo ir koordinavimo funkcijas bei yra atskaitingas ir pavaldus įmonės vadovui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog Trečiasis Asmuo savo darbines funkcijas būtų vykdęs be vadovo pritarimo, kad būtų priiminėjęs savarankiškus sprendimus ir sudarinėjęs sandorius įmonės vardu. Teismas šioje byloje neatliko vadybininko ir vadovo funkcijų atskyrimo, be kurio šių klausimų spręsti apskritai neįmanoma.
38. Trečiasis Asmuo dalyvavo savo įmonės veikloje, prižiūrėjo tam tikrus procesus, tarėsi su vadovu, vertino jo veiksmus ir priimamus sprendimus, net ir tam tikra apimtimi dalyvavo priimant šiuos sprendimus, niekaip neperžengia jo, kaip įmonės akcininko ir vadybininko, funkcijų, teisių ir pareigų.
39. Vien Trečiojo asmens kaip akcininko ir vadybininko nenuolatinis dalyvavimas sandoriuose dėl vieno konkretaus statybų projekto, žinojimas tam tikrų aplinkybių apie šių sandorių sudarymą, apie pačias statybas bei statybų eigą, kartais bendraujant ir dalyvaujant susitikimuose su trečiaisiais asmenimis, susijusiais su šiuo statybų projektu, taip pat žinojimas apie aplinkybes dėl administracinių nusižengimų protokolų surašymo, dar nereiškia jo faktinio vadovavimo visai Ieškovės veiklai lygiaverčiai su Atsakovu, nuolatos ir sistemingai priimant esminius Ieškovės veiklai sprendimus ar darant esminę įtaką tokių sprendimų priėmimui.
Žemesnės instancijos teismas
40. Pirmosios instancijos teismas niekaip nepašalino kilusio neaiškumo dėl savo įpareigojimo Ieškovei įtraukti į bylą bendraatsakoviu pagal jos Ieškinį jos pačios akcininką, vadovą ir teisėtą atstovą procese - Trečiąjį Asmenį. Teismas nevertino minėtų Ieškovės 2023-08-01 rašytinių paaiškinimų motyvų šiuo klausimu, dėl ko buvo sudaryta esminė kliūtis Ieškovei siekti savo pažeistų teisių gynybos - teismas nepaaiškino, kokiu būdu Ieškovė turėtų išsiieškoti žalą iš Atsakovo ir Ieškovės savininko bei atstovo, neva atsakingo kartu su Atsakovu. Jei toks reikalavimas gali būti patenkintas dalinai, t. y. priteisiant 50 procentų reikalaujamos žalos iš Atsakovo (preziumuojant veiksmų, kuriais sukelta žala, lygiavertiškumą), tai toks sprendimas galėjo ir turėjo būti priimtas bet kuriuo atveju šioje byloje. Jei reikalavimas gali būti tenkinamas tik solidariai iš abiejų vienu metu, tai tokiu atveju Ieškovės teisės pažeidimui nėra gynybos priemonės ir yra pažeidžiamas pamatinis principas ubi ius, ibi remedium (suteikus teisę, turi būti suteikta ir jos gynimo priemonė), nes šioje byloje Trečiasis Asmuo, kaip Ieškovės savininkas ir vadovas, per kurį Ieškovė dalyvauja šioje byloje, atsakovo procesiniu statusu toje pačioje byloje dalyvauti negali, o Ieškovės atstovas - advokatas nėra įgaliotas atstovauti Ieškovės išieškant žalą iš Trečiojo Asmens. Taigi net jei Atsakovo ir Trečiojo Asmens atsakomybės solidarumo klausimas šioje byloje ir būtų aktualus, jo išspręsti procesiškai nebūtų įmanoma, kas iš esmės užkirstų kelią Ieškovės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui.
41. Pagal CK 6.6 str. 4, 5 dalis esant solidariajai skolininkų atsakomybei kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, taip pat kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Dėl šios priežasties Atsakovo civilinės atsakomybės klausimas materialiąja teisine prasme šioje byloje bet kuriuo atveju privalėjo būti išspręstas. Kitaip tariant, teismui nebuvo jokių kliūčių, įvertinus Atsakovo ir Trečiojo Asmens veiksmų su kilusia žala santykį, Ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies. Tačiau pirmos instancijos teismas to nepadarė, nepateikiant jokių to motyvų.
42. Byloje nenustatyta Trečiojo Asmens neteisėtų veiksmų ir jų priežastinio ryšio su Ieškovei padaryta žala - pareigos užtikrinti, kad statybos vyktų teisėtai ir Ieškovei nebūtų skirta bauda, nevykdymo. Taigi byloje nėra nustatyta Atsakovo neteisėtų veiksmų bendrumo su Trečiojo Asmens veiksmais. Priešingai, byloje toks bendrumas yra paneigtas, nes nustatyta, kad tik teisėtas Ieškovės vadovas turėjo teisę, pareigą ir techninę galimybę (įgaliojimus) įgyvendinti statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (gauti statybą žemės sklypuose leidžiantį dokumentą, suteikiantį teisę vykdyti statybas, už kurių vykdymą be šio dokumento Ieškovė buvo nubausta).
Atsiliepimas
43. Atsakovas D. D. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas Nutartyje nurodė, kad byloje buvo pateikti įrodymai, kurie patvirtina Atsakovo teiginius, jog sudarydamas sandorius, kurių pagrindu Ieškovui kilo žala, Atsakovas veikė ne vienas, o kartu su Trečiuoju asmeniu, kuris ginčui aktualiu laikotarpiu buvo Ieškovo akcininku. Trečiasis asmuo kartu su Atsakovu aktyviai dalyvavo sandoriuose, kurie buvo susiję su savavališkomis statybomis, todėl jam buvo žinoma tiek apie šių sandorių sudarymą, tiek ir apie pačias statybas bei statybų eigą, taip pat ir aplinkybės dėl administracinių nusižengimų protokolų.
44. Bendrus Atsakovo ir Trečiojo asmens veiksmus byloje patvirtina, elektroniniai laiškai, iš kurių matyti, kad Atsakovas persiųsdavo Trečiajam asmeniui informaciją, susijusią su statybomis Objekte, o taip pat ir informaciją, susijusią su administracinio nusižengimo protokolo surašymu; elektroniniai laiškai tarp Trečiojo asmens ir UAB „Incora“, kuri turėjo vykdyti statybos techninę priežiūrą.
45. Liudytojas I. Š. (UAB „Incora“ vadovas) teismo posėdžio metu nurodė, kad su Ieškovu sudarė sutartį dėl statybų projekto valdymo. Liudytojas patvirtino, jog derybos dėl minėtos sutarties vyko tiek su Atsakovu, tiek su Trečiuoju asmeniu, vykdavo bendri susitikimai. Liudytojas taip pat bendravo ir su Atsakovu, ir su Trečiuoju asmeniu dėl sutarties nutraukimo, o dėl avanso grąžinimo apskritai buvo tartasi su Trečiuoju asmeniu, Atsakovas ir Trečiasis asmuo veikė kaip verslo partneriai. Liudytoja G. M., kuri teikė Ieškovui projektavimo paslaugas, teigė, kad bendravo su Atsakovu kaip su Ieškovo vadovu, vieną kartą bendravo su Trečiuoju asmeniu, tačiau nežinojo jo vaidmens įmonėje. Liudytoja taip pat manė, jog Atsakovas ir Trečiasis asmuo veikė bendrai. Liudytojas A. B. nurodė, kad jo vadovaujama bendrovė UAB „Anibeta“ 2021 m. gegužės mėnesį su Ieškovu sudarė rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo. Liudytojas teigė, jog dėl sutarties sudarymo bendravo ir su Atsakovu, ir su Trečiuoju asmeniu. Dėl statybų pradžios liudytojas tarėsi su Atsakovu ir Trečiuoju asmeniu bendrai. Po sutarties sudarymo toliau bendravo su Atsakovu, kuris pasirašydavo atliktų darbų aktus.
46. Taigi, išnagrinėjus bylą pakartotinai, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tiek trečiasis asmuo K. T., tiek atsakovas D. D. kartu priiminėjo strategiškai reikšmingus sprendimus, susijusius su Objekte vystomų statybų įgyvendinimu, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas Atsakovo ir Trečiojo asmens veiksmus Ieškovo atžvilgiu, pagrįstai nustatė minėtų asmenų privalomąjį bendrininkavimą.
47. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma, kai asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių, bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, bendra kaltė, kai neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo. Situacijų, kuriose keli asmenys vienu ar kitu būdu dalyvauja sukeliant nukentėjusiajam žalą, yra įvairių. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015). Atitinkamai, Trečiajam asmeniui de facto vykdžius įmonės valdymo funkciją, atsakomybė jam taip pat kyla kaip bendrovės vadovui pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatas. Šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, jog egzistuoja visos Trečiojo asmens atžvilgiu taikytinos civilinės atsakomybės sąlygos dėl Ieškovui padarytos žalos atlyginimo solidariai su Atsakovu.
48. Pagal bendrąsias proceso taisykles absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai Ieškovas nesutinka įtraukti kitų atsakingų asmenų atsakovais, teismas įtraukia šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nustačius atsakovo D. D. ir trečiojo asmens K. T. privalomą bendrininkavimą ir Ieškovui atsisakius įtraukti Trečiąjį asmenį byloje atsakovu, nėra pagrindo ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
49. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
50. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
51. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Ieškovei įgyvendinant nekilnojamojo turto projektus Objekte, už statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus Ieškovei buvo surašyti 2022 m. sausio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SNA-1 - paskirta 5.500,00 Eur bauda, bei 2022 m. sausio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SNA-2 - paskirta 5.500,00 Eur bauda. Minėtos baudos buvo perduotos priverstinai išieškoti antstoliui vykdymo procese, todėl Ieškovė taip pat patyrė 1.152,64 Eur vykdymo išlaidų. Byloje nustatyta, kad Atsakovas Ieškovės vadovu buvo paskirtas nuo 2019 m. birželio 7 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d., o Trečiasis asmuo Ieškovo akcininku, turinčiu kontrolinį akcijų paketą, buvo nuo 2019 m. gruodžio 2 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Ieškovė reikalavo, kad Atsakovas atlygintų Ieškovei padarytą 12.152,64 Eur žalą, Atsakovo atsakomybę grįsdamas jo, kaip įmonės vadovo, fiduciarinių pareigų pažeidimu. Atsakovas, gindamasis nuo jam pareikštų reikalavimų, byloje įrodinėjo, kad jis įmonėje buvo tik de jure (formaliai, teisiškai) vadovas, faktiniu Ieškovės vadovu buvo trečiasis asmuo K. T., kuris tuo pačiu buvo ir pagrindinis Ieškovo akcininkas (pagal Juridinių asmenų registro duomenis šiuo metu vienintelis akcininkas).
52. Byloje ginčas kilo iš esmės dėl: 1) procesinių pasekmių ieškovei atsisakius kartu su įmonės vadovu patraukti bendraatsakoviu Trečiąjį asmenį (faktinį vadovą), sprendžiant, ar ginče taikytini absoliutaus procesinio bendrininkavimo principai; 2) Trečiojo asmens pripažinimo de facto (faktiniu) bendrovės vadovu ir tuo pagrindu kylančios Atsakovo ir Trečiojo asmens solidariosios atsakomybės prieš Ieškovę dėl žalos atlyginimo.
Dėl solidariosios atsakomybės taikymo procesinių pasekmių
53. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nuspręsdamas, kad atsakovui ir Trečiajam asmeniui taikomos procesinės absoliutaus bendrininkavimo taisyklės. Teismas konstatavo, kad pagal bendrąsias proceso taisykles asmenų absoliutaus privalomojo bendrininkavimo atveju, kai ieškovas nesutinka įtraukti visų šių asmenų atsakovais, teismas įtraukia šiuos asmenis trečiaisiais asmenimis ir ieškinį atmeta. Nustačius privalomą atsakovo D. D. ir trečiojo asmens K. T. bendrininkavimą ir ieškovei atsisakius patraukti trečiąjį asmenį byloje atsakovu, teismas ieškinį atmetė. Dėl šios priežasties esminę reikšmę turi klausimas, ar nagrinėjamoje byloje taikytinas privalomojo bendrininkavimo institutas.
54. CPK 43 straipsnyje reglamentuojamas privalomas ir neprivalomas procesinis bendrininkavimas. Privalomas bendrininkavimas – tai tokie procesinio bendrininkavimo atvejai, kai bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis (pvz., solidariosios ar subsidiariosios prievolės atveju). Privalomasis procesinis atsakovų bendrininkavimas, reiškia, kad materialiojo subjektinio reikalavimo pagrįstumo klausimas gali būti išspręstas tik visiems bendrininkams kartu dalyvaujant civilinės bylos pagal tokį reikalavimą procese (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 44 straipsnio 3 dalis). Neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas leidžiamas, jeigu reikalavimai sujungiami į vieną ieškinį, yra vienarūšiai, pagrįsti ta pačia teisine ir faktine medžiaga, tačiau kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas.
55. Teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant hipotetiškai, nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimai atsakovui ir trečiajam asmeniui, net pripažinus solidarią jų atsakomybę ir juos grindžiant ta pačia teisine ir faktine medžiaga kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas. Vadovaujantis civilinio proceso dispozityvumo principu, ieškovė turėjo teisę pasirinkti, kuriam iš galimų solidarių atsakovų reikšti ieškinį. Ieškinį patenkinus vieno iš solidariai atsakingo asmens atžvilgiu, atsakovas galėtų reikšti ieškinį kitam solidariai atsakingam asmeniui.
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytų bylų, kuriose ieškiniai privalomojo bendrininkavimo atveju atmesti, ratio decidenti (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018, pasisakyta tik dėl solidariosios dviejų atsakovų teisinio ir faktinio įmonės vadovo atsakomybės sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2014 teismas vertino bendraturčių įtraukimo nagrinėjant ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo atvejį. Šioje byloje pripažinta, kad bendraturčius sieja privalomasis procesinis bendrininkavimas, todėl ieškinys negali būti išnagrinėtas nepatraukus bendraatsakovais visų bendraturčių.
57. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad vien Trečiojo asmens neįtraukimas į bylą atsakovu sudaro pagrindą atmesti ieškinį.
Dėl atsakovo ir trečiojo asmens solidarios atsakomybės
58. Ieškovė neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, kuriuose pripažinta, kad atsakovas kaip vadovas pažeidė fiduciarines pareigas ir padarė žalą ieškovei (kartu su Trečiuoju asmeniu), tačiau ginčijo teismo išvadas, kad ir trečiasis asmuo atsakingas už žalą sukėlusius sprendimus, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako dėl atsakovo D.D. atsakomybės sąlygų buvimo.
59. Bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija 2023 m. birželio 22 d. nutartyje konstatavo, jog byloje buvo pateikti įrodymai, kurie patvirtina atsakovo teiginius, kad sudarydamas sandorius, kurių pagrindu ieškovei kilo žala, atsakovas veikė ne vienas, o kartu su trečiuoju asmeniu, kuris ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ieškovės akcininku, t. y. byloje pateikti atsakovo ir trečiojo asmens susirašinėjimai elektroniniais laiškais, iš kurių matyti, kad atsakovas persiųsdavo trečiajam asmeniui informaciją, susijusią su statybomis žemės sklypuose, o taip pat ir informaciją, susijusią su administracinio nusižengimo protokolo surašymu; byloje pateikti elektroniniai susirašinėjimai tarp trečiojo asmens ir UAB „Incora“, kuri turėjo vykdyti statybos techninę priežiūrą. Iš byloje pateiktų elektroninių susirašinėjimų taip pat matyti, kad UAB „Incora“ klausimus, susijusius su statybos technine priežiūra, derino tiek su atsakovu, tiek ir su trečiuoju asmeniu, pavyzdžiui, UAB „Incora“ 2021 m. gegužės 12 d. elektroninis laiškas, kuris buvo adresuotas tiek atsakovui, tiek ir trečiajam asmeniui; UAB „Incora“ vadovo 2021 m. birželio 8 d. laiškas, kuriame UAB „Incora“ vadovas nurodė, kad: <..> „susitikę su K. keletą kartų, nutarėme sutartį nutraukti abipusu susitarimu“ <..> (kalba netaisyta). Liudytojas I. Š. (minėtas UAB „Incora“ vadovas) teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškove sudarė sutartį dėl statybų projekto valdymo. Liudytojas patvirtino, jog derybos dėl minėtos sutarties vyko tiek su atsakovu, tiek su trečiuoju asmeniu, vykdavo bendri susitikimai. Liudytojas taip pat bendravo ir su atsakovu, ir su trečiuoju asmeniu dėl sutarties nutraukimo, o dėl avanso grąžinimo apskritai buvo tartasi su trečiuoju asmeniu. Liudytojo nuomone, atsakovas ir trečiasis asmuo veikė kaip verslo partneriai. Liudytoja G. M., kuri teikė ieškovei projektavimo paslaugas, teigė, kad bendravo su atsakovu kaip su ieškovės vadovu, vieną kartą bendravo su trečiuoju asmeniu, tačiau nežinojo jo vaidmens įmonėje. Liudytoja taip pat manė, jog atsakovas ir trečiasis asmuo veikė bendrai. Liudytojas A. B. nurodė, kad jo vadovaujama bendrovė UAB „Anibeta“ 2021 m. gegužės mėnesį su ieškove sudarė rangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo. Liudytojas teigė, jog dėl sutarties sudarymo bendravo ir su atsakovu, ir su trečiuoju asmeniu. Dėl statybų pradžios liudytojas tarėsi su atsakovu ir trečiuoju asmeniu bendrai. Po sutarties sudarymo su atsakovu bendravo toliau, kuris pasirašydavo atliktų darbų aktus.
60. Taigi, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija 2023 m. birželio 22 d. nutartyje padarė išvadą, jog trečiasis asmuo kartu su atsakovu aktyviai dalyvavo sandoriuose, kurie buvo susiję su savavališkomis statybomis, todėl jam buvo žinoma tiek apie šių sandorių sudarymą, tiek ir apie pačias statybas bei statybų eigą, taip pat ir aplinkybės dėl administracinių nusižengimų protokolų.
61. Antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apklausti nurodyti liudytojai patvirtino savo duotus parodymus.
62. Nagrinėjamoje byloje tarp apeliantės ir atsakovo kilo ginčas dėl Trečiojo asmens įsitraukimo į bendrovės vadovavimą laipsnio, ar jo veiksmus galima prilyginti faktiniam vadovavimui, kuriam esant jis kartu su teisiniu vadovu (atsakovu) atsakingas bendrovei už žalingus sprendimus.
63. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma faktiniu aplinkybių patvirtina, kad Trečiasis asmuo kaip vienintelis akcininkas dalyvavo ir kasdieninėje bendrovės veikloje priimant sprendimus dėl projekto įgyvendinimo Objekte. Bylos dalyviai tik ginčijasi dėl to, kokiuose pasitarimuose, derybose dalyvavo ar nedalyvavo Trečiasis asmuo.
64. Nepagrįsti trečiojo asmens K. T. argumentai, kad jis buvo tik paprastas ieškovės darbuotojas, t. y. dirbo UAB „Memel Invest“ vadybininku. Kaip matyti iš liudytojų I. Š., G. M., A. B. paaiškinimų, net ir nežinodami atsakovo ir trečiojo asmens vaidmens UAB „Memel Invest“ veikloje iš jų elgesio, atstovaujant įmonės interesus, suprato ir vertino juos kaip lygiaverčius partnerius, kalbama, deramasi, bendraujama buvo su jais abiem. Liudytoja V. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad akcininkui buvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai tvirtinti (balansas, pelno nuostolių ataskaita) su detaliomis sąskaitomis. Liudytojas A. B., kuris buvo rangovės direktorius, patvirtino, kad visi svarbiausi klausimai buvo derinami trise.
65. Atsakovas įrodinėjo, kad apie visus veiksmus, susijusius su nurodytomis ginčo statybomis, trečiasis asmuo, būdamas pagrindiniu ieškovės akcininku ir tuo pačiu dirbdamas ieškovės bendrovėje vadybininku, buvo informuojamas ir būtent jis nurodė pradėti minėtas statybas dar neturint statybą leidžiančių dokumentų, todėl ne atsakovas, o būtent trečiasis asmuo yra atsakingas už ieškovei atsiradusią žalą.
66. Susipažinus su bylos rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovės akcininkas Trečiasis asmuo K.T. visais atvejais laikotarpiu nuo 2021-05-19 iki 2022-01-07 buvo atsakovo iš karto informuojamas el. pašto laiškais apie projekto eigą. Atsakovas persiųsdavo atsakovui dokumentus apie konstatuotą savavališkos statybos faktą, administracinių nusižengimų protokolus ir nutarimus ieškovei skirtas baudas, kurias pati ieškovė vėliau vertino kaip žalą. Nepaneigta atsakovo pozicija, kad sprendimas pradėti statybos darbus buvo priimtas dar iki statybą leidžiančių dokumentų gavimo tikintis juos gauti ateityje ir buvo suderintas su Trečiuoju asmeniu dar iki administracinių nuobaudų skyrimo.
67. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esamus duomenis ir tai, kad įmonėje tuo metu buvo tik du darbuotojai, vadovas ir vadybininkas, kuris kartu buvo ir įmonės akcininkas, kad bylos duomenys rodo, kad trečiasis asmuo nuo pat pradžių aktyviai dalyvavo nekilnojamojo turto vystymo projekte, buvo informuojamas apie visus atliekamu veiksmus, kartu planavo statybų eigą, dalyvavo susitikimuose su projektuotoju, techninę priežiūrą atliekančiais asmenimis, rangovais, kurių metu teismo posėdyje išklausyti liudytojai patvirtino, kad vertinos atsakovą su trečiuoju asmeniu kaip lygiaverčius partnerius, kas iš esmės reiškia, kad jie kartu priėminėjo su projekto vystymu susijusius strateginius sprendimus, yra pagrindas spręsti, kad K. T. kartu veikė ir kaip faktinis įmonės vadovas.
68. Ieškovės pateiktas atsakovo D. D. susirašinėjimas su UAB „Mironta“ nepaneigia trečiojo asmens vaidmens nekilnojamojo turto vystymo projekte. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas buvo tiek de jure, tiek de facto įmonės vadovas, o trečiasis asmuo de fakto priėminėjo sprendimus nekilnojamojo turto vystymo projekte kartu su juo. Be to, teismo posėdžio metu liudytoja V. D. patvirtino, kad ji buhalterinę apskaitą tvarkė tiek UAB „Memel Invest“, tiek UAB „Mirontas“, kurios akcininkė yra buvusi trečiojo asmens K. T. sutuoktinė.
69. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma aplinkybių leidžia spręsti, kad Atsakovas ir Trečiasis asmuo dalyvavo organizuojant kasdieninę bendrovės veiklą, kas atitinka akcinės bendrovės vadovo funkcijas, reglamentuojamas Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje, nors sandorių ir nepasirašinėjo. Trečiasis asmuo sistemingai dalyvavo priimant sprendimus, kurie lėmė žalos atsiradimą, ir efektyviai kontroliavo bendrovės veiklą kaip akcininkas, o nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. tapo bendrovės vadovu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti solidarią Atsakovo ir Trečiojo asmens atsakomybę priimant žalą sukėlusius bendrovės sprendimus priteisiant žalą iš ieškovo nurodyto solidaraus atsakovo buvusio bendrovės vadovo.
70. Pagal CK 6.6 str. 4, 5 dalis esant solidariajai skolininkų atsakomybei kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, taip pat kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Dėl šios priežasties Atsakovo civilinės atsakomybės klausimas materialiąja teisine prasme šioje byloje bet kuriuo atveju privalėjo būti išspręstas.
71. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai atmetė ieškinį vien dėl to, kad ieškovė nepatraukė bendraatsakovu Trečiojo asmens. Atsižvelgiant į šiame sprendime nurodytas aplinkybes, apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinimas, priimamas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
72. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
73. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas turi įvertinti ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
74. Pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė patyrė byloje 2 774 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 500 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (nors ieškovė į bylą nepateikė minėtų išlaidų faktinį apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, tačiau iš pateiktos sąskaitos matyti, jog sutartas apmokėjimo terminas iki 2023 m. kovo 22 d.; be to, teismų praktikoje pasisakyta, jog materialinės teisės normos nesieja atstovo pagalbai išleistų sumų pripažinimo išlaidomis su šių išlaidų turėjimu iki tam tikro momento, pavyzdžiui, iki bylos išnagrinėjimo; užmokesčio išmokėjimas gali užsitęsti dėl įvairių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001)) ir 274 Eur žyminis mokestis.
75. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina visa nurodyta 2 774 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
76. Atsakovas už apeliacinį skundą pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra sumokėjęs 274 Eur žyminį mokesti. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1298-562/2023 šioje nagrinėjamoje byloje tenkino atsakovo apeliacinį skundą, t. y. panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą ir bylą perdavė teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstais atsakovo argumentus, kad priimant žalą nulėmusius sprendimus dalyvavo ir trečiasis asmuo, nors ieškovė neigė minėtus ieškovės argumentus, todėl atsakovo sumokėtas 274 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš ieškovės.
77. Antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 2500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą ir ieškinį patenkinus 2500 Eur ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisima iš atsakovo.
78. Antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 274 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Apeliacinį skundą iš esmės patenkinus, 274 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos iš atsakovo.
79. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus ieškovei iš atsakovo priteisiama 2774 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 774 Eur – 274 Eur + 274 Eur).
80. Byloje iš viso patirta 35,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
Nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Memel invest” apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Memel invest” ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Memel invest”, j. a. k. 300639175, 12 152,64 Eur (dvylika tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 64 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (12 152,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 774 Eur (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 35,52 Eur (trisdešimt penkis eurus 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.