Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. L. (toliau ir – pareiškėjas) ir pareiškėjos D. L. (toliau ir – pareiškėja) skundus dėl antstolio veiksmų , suinteresuoti asmenys: antstolis Marekas Petrovskis (toliau ir – antstolis), išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „GELVORA“ (toliau ir – išieškotoja).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2021 m. birželio 7 d. rezoliucija skundą priėmė ir suinteresuotiems asmenims nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į skundą pateikti.

Antstolis 2021 m. birželio 23 d. atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kaip paduotą praleidžiant CPK 510 straipsnyje nustatytą skundų padavimo terminą ir kaip pateiktą pažeidžiant išankstinį skundų nagrinėjimo tvarką, skundą paduodant tiesiogiai teismui, o ne antstoliui.

Pareiškėja 2021 m. liepos 13 d. skundu reikalavo: 1. Panaikinti antstolio Mareko Petrovskio patvarkymą dėl pareiškėjams priklausančio turto – 0,08 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini)paskelbimo; 2. paskirti vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01023 pareiškėjams priklausančio turto – 0,08 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir 3. Atlikus pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, turto varžytines skelbti tik po to, kai bus tinkamai sudarytos sąlygos pareiškėjai susipažinti su turto įvertinimo informacija bei pateikti motyvuotus prieštaravimus į pareiškėjos turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktus. Pareiškėja skunde papildomai nurodo, kad pareiškėja kreipėsi į turto vertintoją UAB „OBER-HAUS“, kuris 2021 m. liepos 9 d. konsultacija pareiškėjams priklausantį turtą įvertino 290 000 Eur suma, t. y. net 86 000 Eur didesnė už ekspertize nurodyta turto verte. Pareiškėja taip pat nurodė, kad antstolis įvertinęs pareiškėjos turtą, apie tai pareiškėjos neinformavo ir nepateikė pareiškėjai susipažinti turto vertinimo dokumentų, dėl ko pareiškėja neturėjo galimybės pateikti savo nuomonės apie turto vertę, taip pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijos 58 punkto ir CPK 704 straipsnio reikalavimus.

Antstolis 2021 m. liepos 20 d. patvarkymu dėl skundo atmetė pareiškėjos skundą. Patvarkyme antstolis nurodo, kad 2021 m. liepos 12 d. pareiškėjos pasiūlytas pirkėjas S. K. atsisakė pirkti siūlomą turtą, o taip pat prie skundo nėra pridėta pareiškėjos nurodoma UAB Oberhaus konsultacinė išvada r Povedybinė sutartis. G. L. 2021 m., rugpjūčio 9 d. atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą tenkinti pilna apimtimi.

2021 m. liepos 26 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2YT-19233-722/2021 pagal pareiškėjos D. L. buvo prijungta prie civilinės bylos Nr. 2YT–16055-490/2021 pagal pareiškėjo G. L. skundą dėl antstolio veiksmų, paliekant civilinės bylos Nr. 2YT–16055-490/2021.

Antstolis 2021 m. rugpjūčio 5 d. patvarkymu dėl skundo pareiškėjos skundą atmetė, nurodydamas, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminus, praleidimo priežasčių nenurodo ir skunde skundo padavimo terminų neprašo atnaujinti. Argumentavo, kad skolininkai pasiūlyti pirkėją galėjo nuo 2016 metų, o taip pat pareiškėjams ši galimybė buvo suteikta ir 2021 m. gegužės 5 dieną, tačiau pareiškėjai šia teise nesinaudojo. Nurodė, kad varžytinių procesas užsibaigė 2021 m. liepos 26 d. surašius Turto pardavimo iš varžytinių aktą. Vadovaujantis CPK 704 straipsniu skolininkai galėjo pasiūlyti iki varžytinių paskelbimo, t. y. iki 2021 m. gegužės 28 d. Iki patvarkymo priėmimo dienos skolininkai antstoliui nėra pateikę siūlymo parduoti turtą jų pasirinktam pirkėjui. Antstolis taip pat nurodė, kad vykdymo procese įvertinus visas bylos aplinkybes, skolininkų elgesį, matyti, kad skolininkai piktnaudžiauja procesu, siekia vilkinti vykdymo procesą ir veikia priešingai vykdymo proceso tikslams. Skolininkai nesiekia įvykdyti teismo sprendimą, o siekia bet kokiomis priemonėmis jį vilkinti. Antstolis taip pat pažymėjo, kad pareiškėja prie skundo nepateikė skunde nurodyto priedo – skolininko surasto pirkėjo pasiūlymo dėl turto įsigijimo.

2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2YT-20334-217/2021 pagal pareiškėjos D. L. buvo prijungta prie civilinės bylos Nr. 2YT–16055-490/2021 pagal pareiškėjo G. L. skundą dėl antstolio veiksmų, paliekant civilinės bylos Nr. 2YT–16055-490/2021.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolis 2021 m. vasario 8 d. patvarkymu atnaujinti vykdomąją bylą Nr. S-21-123-1285 (vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 t. 3 b. l. 484), atsižvelgdamas į Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo nutraukta G. L. ir D. L. bankroto byla, nutarė atnaujinti vykdomąją bylą Nr. 0123/15/01023. Iš 2021 m. vasario 10 d. patvarkymo dėl turto perkainavimo Nr. 0123/15/01023/S-21-123-1379 (vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 t. 3 b. l. 491) nustatyta, kad antstolis, atsižvelgdamas į tai, kad nuo turto vertės nustatymo momento praėjo daugiau kaip 4 metai ir turto vertė rinkoje gali būti pasikeitusi, kartu siekiant išskaidyti bet kokias abejones dėl turto vertės nustatymo, nutarė paskirti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su kiemo statiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pakartotinį turto vertinimą (ekspertizę), turto vertintoju paskyrė UAB Inreal, šalims nustatė 3 dienų terminą nuo šio patvarkymo gavimo dienos pareikšti motyvuotą nušalinimą, įpareigojo šios civilinės bylos pareiškėją iki 2021 m. vasario 24 d. sudaryti sąlygas antstolio paskirtam ekspertui apžiūrėti ir įvertinti apžiūrėtą turtą, o taip pat išaiškino šios civilinės bylos pareiškėjui, kad pastarasis turi teisę per 20 dienų nuo turto vertės nustatymo dienos surasti ir pasiūlyti antstoliui areštuoto turto pirkėją. Šis patvarkymas pareiškėjui buvo išsiųstas 2021 m. vasario 10 d. elektroniniu laišku (vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 t. 3 b. l. 491).

Iš 2021 m. gegužės 5 d. patvarkymo dėl turto vertės nustatymo Nr. 0123/15/1023/S- (vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 t. 3 b. l. 501) nustatyta, kad turto vertintojas UAB Inreal 2021 m. gegužės 5 d. pateikė išvadą Nr. 21/04-184K, kurioje vertinto turto vertė nustatyta 204 000 Eur suma, antstolis šios civilinės bylos pareiškėjui nurodė, kad su visa vertinimo ataskaita pareiškėjas turi teisę susipažinti antstolio kontoroje, kad proceso šalys turi teisę per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pareikšti teismui motyvuotus prieštaravimus dėl eksperto nustatytos turto vertės, kartu išaiškino šios civilinės bylos pareiškėjui, kad pastarasis turi teisę per 20 dienų nuo turto vertės nustatymo dienos surasti ir pasiūlyti antstoliui areštuoto turto pirkėją. Šis patvarkymas pareiškėjui buvo išsiųstas 2021 m. gegužės 5 d. elektroniniu laišku (vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 t. 3 b. l. 501).

Iš 2021 m. gegužės 6 d. prašymo panaikinti patvarkymą dėl turto vertinimo ekspertizės (vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 t. 3 b. l. 502), kuriuo šios civilinės bylos pareiškėjas antstolio prašė pasinaikinti 2021 m. gegužės 5 d. patvarkymą, nes patvarkymas priimtas su reikšmingais CPK pažeidimais, o nekilnojamasis turtas įvertintas neaiškiai, neskaidriai ir neteisingai. Iš 2021 m. gegužės 14 d. patvarkymo Nr. 0123/15/01023/S-21-123-447 (vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 t. 3 b. l. 504) nustatyta, kad antstolis atsisakė tenkinti šios civilinės bylos pareiškėjo prašymą nenustačius CPK 681 straipsnio ar kitų vykdymo proceso normų pažeidimo.

Iš civilinėje byloje pateikto 2021 m. balandžio 21 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akto Nr. 21/04-184K nustatyta, kad gyvenamojo namo su žemės sklypu ir kitais inžineriniais statiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto nustatymo dieną yra 204 000 Eur. Ekspertizės akte, be kita ko nurodoma, kad nuo 2016 m. kovo 9 d. turto vertinimo datos statinių būklė yra nepakitusi, o turto vertinime buvo naudojamas lyginamasis metodas.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01023 surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 6 d. prašymu panaikinti patvarkymą dėl turto vertinimo ekspertizės kreipėsi pas antstolį, prašydamas antstolio panaikinti 2021 m. gegužės 5 d. patvarkymą be numerio dėl turto vertės nustatymo. Prašyme pareiškėjas taip pat prašė antstolio netenkinus prašymo

Dėl G. L. skundo.

Teismas, pasisakydamas apie G. L. skundą pažymi, kad pareiškėjas savo skundu tiesiogiai kreipėsi į teismą. Pareiškėjas šį savo tiesioginį kreipimąsi į teismą argumentavo tuo, kad antstolis per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą neišnagrinėjo pareiškėjo skundo ir skundo su vykdomąja byla nepersiuntė teismui. Dėl šios priežasties pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 3 dalimi, skundu tiesiogiai kreipėsi į teismą. Antstolis 2021 m. birželio 23 d. atsiliepime nurodė, kad civilinė byla turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes pareiškėjas nesilaikė CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės skundų nagrinėjimo tvarkos. Atsiliepime antstolis argumentavo, kad pareiškėjas neįvykdė CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyto pagrindo kartu su pagrindiniu skundu pateikti teismui ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kuriuo antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui.

Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka nustatyta CPK XXXI skyriuje. Pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį šia tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK XXXI skyriaus nuostatų taikymą, yra nurodęs, kad jos skirtos antstolio atliekamų veiksmų teisėtumui užtikrinti; šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019, 22 punktas).

Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas pačiam antstoliui, kurio veiksmai skundžiami; gavęs skundą antstolis turi jį išnagrinėti laikydamasis CPK 510 straipsnyje nustatytų taisyklių; jeigu antstolis nepatenkina skundo, ginčas perduodamas spręsti teismui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šiomis nuostatomis CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 21 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad proceso teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, susiję su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, turi būti teismo sprendžiami taip, jog pasiektas rezultatas neprieštarautų išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos tikslams bei teisės į teismą įgyvendinimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo) (CPK 510 straipsnio 2 dalis); skundą antstolis turi išnagrinėti per penkias dienas nuo jo gavimo ir priimti atitinkamą patvarkymą patenkinti skundą arba atsisakyti patenkinti skundą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, jis turi skundą kartu su vykdomąja byla persiųsti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-469/2021).

Pareiškėjas 2021 m. gegužės 6 d. prašymu (vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 t. 3 l. 502) kreipėsi į antstolį, prašydamas antstolį pasinaikinti 2021 m. gegužės 5 d. patvarkymą be numerio dėl turto vertės nustatymo. Antstolis 2021 m. gegužės 14 d. patvarkymu dėl pateikto prašymo Nr. 0123/15/01023/S-21-123-447 (vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 t. 3 l. 504), vadovaudamasis CPK 613 ir 681 straipsniais pareiškėjo prašymą netenkino. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į vykdomosios bylos medžiagą, mano, kad antstolis gavęs pareiškėjo prašymą šio prašymo skundu nelaikė, dėl ko prašymas su vykdomąja byla nebuvo persiųsti teismui. Teismas susipažinęs su vykdomojoje byloje 2021 m. gegužės 6 d. prašymu sutinka su antstolio pozicija, kad pareiškėjas antstolio kontorai pateikė ne skundą dėl antstolio veiksmų, o rašytinį nesutikimą su 2021 m. balandžio 21 d. ekspertizės akte nustatyta nekilnojamojo turto verte ir prašymu panaikinti nustatytą turto vertę, nes, pareiškėjo nuomone, nekilnojamojo turto vertė turi būti didesnė. Taip nurodoma, kad pareiškėjo argumentai apie antstolio 2021 m. gegužės 14 d. patvarkymo negavimą prieštarauja vykdomojoje byloje surinktiems rašytiniams įrodymams, nes pareiškėjui 2021 m. gegužės 14 d. patvarkymas buvo išsiųstas 2021 m. gegužės 14 d. elektroniniu laišku (vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 t. 3 l. 505).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, nurodo, kad pareiškėjas nesilaikė CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga ir neturėdamas tam pagrindo pasinaudojo CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta teise pareiškėjui paduoti skundą tiesiogiai teismui, dėl ko teismas, susipažinęs byloje surinktais rašytiniais įrodymais, o taip pat vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punktu, civilinę bylą dalyje, dėl pareiškėjo G. L. skundo nagrinėjimo, nutraukia.

Dėl turto įvertinimo.

Teismas pabrėžia, kad iš vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 medžiagos buvo nustatyta, kad antstolis 2021 m. vasario 10 d. patvarkymu, atsižvelgdamas į tai, kad nuo paskutinio turto vertės nustatymo yra praėję 4 metai ir turto vertė gali būti pasikeitusi, vadovaudamasis CPK 681 straipsniu vykdomojoje byloje paskyrė ekspertizę. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokiu patvarkymu antstolis ne pats įsivertino hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto vertę, tačiau kreipėsi į turto vertintoją dėl ekspertizės atlikimo.

Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta aukščiau, argumentuoja, kad antstolis atnaujinęs vykdomosios bylos nagrinėjimą ir nustatęs, kad galimai nekilnojamojo turto vertė gali būti pasikeitusi, vadovaudamasis CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise perkainoti turtą, paskyrė papildomą ekspertizę. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje nenustačius aplinkybių, kurie leistų teigti, kad nekilnojamasis turtas būtų įkainotas paties antstolio, pareiškėjos argumentai dėl antstolio netinkamos turto kainos nustatymo atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantis vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01023 surinktiems rašytiniams įrodymams.

Pareiškėja savo skunde be kita ko yra nurodžiusi, kad apie paskirtą ir atliktą ekspertizę pareiškėja nebuvo tinkamai informuota ir pareiškėjai nebuvo suteikta teisė pasisakyti dėl antstolio kandidatūros ir dėl ekspertizės atlikimo. Teismas pažymi, kad tokie pareiškėjos argumentai prieštarauja vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01023 surinktiems rašytiniams įrodymams, Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, pats antstolis 2021 m. vasario 10 d. patvarkymu skolininkams buvo nustatęs 3 dienų terminą nuo patvarkymo gavimo dienos pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio parinktam turto vertintojui, ko skolininkai nebuvo padarę, o kartu buvo įpareigojęs skolininkus iki 2021 m. vasario 24 d. sudaryti sąlygas antstolio paskirtam ekspertui apžiūrėti ir įvertinti areštuotą turtą, priešingu atveju, turto vertinimas būtų atliekamas pagal antstolio turimus duomenis. Šis patvarkymas skolininkams buvo išsiųstas 2021 m. vasario 10 d. elektroniniu laišku, dėl ko pareiškėjos argumentai apie atliekamo vertinimo nežinojimą prieštarauja vykdomojoje byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.

Taip pat teismas išaiškina pareiškėjams, kad jų nurodyti argumentai dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymą 290 000 Eur sumai yra neįrodytas byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Pareiškėja pati savo skunde nurodo, kad šią sumą kildina iš konsultacijos. Teismas pabrėžia, kad įrodymų vertinime konsultacija negali turėti didesnės įrodomosios galios už ekspertizę. Pabrėžtina, kad pareiškėja išreikšdama nesutikimą dėl turto vertės nustatymo nepateikė teismui nurodytus rašytinius įrodymus (UAB „OBER-HAUS“ 2021 m. liepos 9 d. Konsultaciją dėl galimos turto kainos), kuriais remiantis teismas galėtų įvertinti pareiškėjos argumentų pagrįstumą. Teismas išaiškina pareiškėjai, kad teismui nėra galimybės nustatyti jos nurodyto turto vertintojo UAB „OBER-HAUS“ konsultacijos dėl galimos turto kainos šališkumo klausimą, o taip pat kokiu pagrindu pareiškėjai konsultaciją suteikęs turto vertintojas turtą įvertino būtent 290 000 Eur suma ir kokiais argumentais bei įrodymais remiantis turto vertintojas nustatė būtent tokią kainą, o ne ekspertizės akte nurodytą 204 000 Eur sumą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, pareiškėjos skundo dalis dėl turto įvertinimo ir ekspertizės panaikinimo atmeta kaip nepagrįstas ir prieštaraujančias vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01023 surinktiems rašytiniams įrodymams. Nenustačius ekspertizės akto naikinimo pagrindų, teismas nepasisako dėl pakartotinės ekspertizės nekilnojamojo turto vertei nustatyti skyrimo.

Dėl pareiškėjų teisės pasiūlyti pirkėją hipoteka įkeistam turtui.

Pirma, kasacinio teismo yra išaiškinta (34 punktas), kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra prioritetinis turto realizavimo būdas priverstinio vykdymo procese. Toks turto realizavimo būdas yra ekonomiškai ir socialiai pagrįstas, nes skolininkas, geriausiai žinodamas savo turto ypatumus, gali surasti pirkėją, norintį įsigyti turtą už aukščiausią kainą. Be to, turto pardavimas skolininko pasirinktam pirkėjui mažina socialinę įtampą, nes pats skolininkas turi teisę pasirinkti savo turto pirkėją, ir leidžia išvengti ginčų ateityje dėl turto realizavimo. Paprastai toks turto pardavimo būdas apsaugo ir jį įsigijusį asmenį nuo ginčų dėl skolininko ir jo šeimos narių išsikėlimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo ir pan.

Antra, įstatyme nėra išskirta, kad skolininkas turi teisę siūlyti turto pirkėją tik iki pirmųjų varžytynių. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas teisę pasiūlyti areštuoto turto pirkėją gali įgyvendinti iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje. Tačiau nei šioje teisės normoje, nei kitose CPK 704 straipsnio dalyse skolininko teisė pasiūlyti areštuoto turto pirkėją nėra siejama tik su jos įgyvendinimu iki pirmųjų varžytynių paskelbimo.

Turto realizavimas vykdymo procese yra tęstinis procesas ir įstatyme nustatyti skolininko turto realizavimo būdai turi būti taikomi atsižvelgiant į šio proceso tikslus, t. y. operatyvų turto realizavimą už rinkos kainą. Todėl tuo atveju, kai skolininko turto nepavyksta parduoti pirmosiose varžytynėse (jos paskelbiamos neįvykusiomis), skolininkas nepraranda teisės siūlyti areštuoto turto pirkėją ir gali šią teisę įgyvendinti iki antrųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje. Priešingas CPK 704 straipsnio aiškinimas paneigtų turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui prioritetą. Tačiau pažymėtina, kad toks turto realizavimo būdas negali tapti priemone vilkinti priverstinį turto realizavimo procesą ir skolininkui tenka pareiga pasiūlyti pirkėją taip, kad tai neturėtų neigiamos įtakos priverstinio vykdymo proceso operatyvumui. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko teisė susirasti turto pirkėją iki varžytynių turi būti įgyvendinama taip, kad nepažeistų skolininko ir kreditoriaus turtinių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).

Teismas, susipažinęs su civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje surinktais įrodymais, nustatė, kad civilinėje byloje nėra pateiktas skundo priede nurodytas „Skolininko surasto pirkėjo pasiūlymas dėl Turto įsigijimo“. Antstolis 2021 m. rugpjūčio 5 d. patvarkyme yra nurodęs, kad šis siūlymas kartu su skundu nebuvo pateiktas. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad pareiškėjai neįrodė fakto, kad galimai yra susiradę pirkėją nekilnojamajam turtui įsigyti. Taip pat teismas atkreipia pareiškėjų dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės taikymo praktiką ir yra įsakmiai nurodęs, kad skolininkai turi teisę ir po varžytinių paskelbimo, jeigu paskelbtos varžytinės neįvyksta, siūlyti antstoliui savo pirkėją, tačiau pažymėjo, kad tokia skolininkų teisė negali tapti priemone vilkinti priverstinį turto realizavimo procesą. Teismas sutinka su antstolio 2021 m. rugpjūčio 5 d. patvarkyme išsakyta pozicija dėl skolininkų vykdymo proceso vilkinimo, nes, kaip nustatyta iš vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 medžiagos, pati vykdomoji byla vyksta šešis metus, skolininkai per visą šį laikotarpį turėjo galimybę antstoliui siūlyti savo pirkėjus, pats antstolis 2021 m. vasario 10 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. patvarkymais skolininkams buvo nustatęs 20 dienų terminą nuo turto vertės nustatymo dienos pasiūlyti savo pirkėją, ko skolininkai nebuvo padarę. Taip pat teismas pažymi, kad pareiškėjų išsakyti argumentai dėl 2021 m. vasario 10 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. patvarkymų negavimo prieštarauja vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01023 surinktiems rašytiniams įrodymams, nes antstolis šiuos patvarkymus skolininkams buvo įteikęs 2021 m. vasario 10 d. ir 2021 m. gegužės 5 d. elektroniniais laiškais siųstais skolininko elektroniniu paštu, kuris visos vykdomosios bylos eigoje buvo naudojamas skolininko bendraujant ir komunikuojant su antstoliu.

Teismas, išanalizavęs vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01023 surinktus rašytinius įrodymus nustatė, kad G. L. 2021 m. birželio 28 d. elektroniniu laišku kreipėsi į antstolio kontorą prašydamas stabdyti varžytines Nr. (duomenys neskelbtini), nes yra suradęs pirkėją S. K. ir K. A.. Iš byloje pateikto 2021 m. birželio 28 d. elektroninių varžytinių sistemos automatiškai sugeneruoto pranešimo (vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 t. 4 b. l. 23) nustatyta, kad paskelbtos varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi ir yra paskelbtas laimėtojas. Iš byloje pateikto 2021 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymo Nr. 557 (vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 t. 4 b. l. 24) nustatyta, kad pareiškėjo pasiūlytas pirkėjas S. K. į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo 20 400 Eur sumą. Taip pat nustatyta, kad antstolis 2021 m. birželio 29 d. elektroniniu laišku kreipėsi į išieškotoją, prašydamas išsakyti savo nuomonę dėl pareiškėjo siūlymo, kai pareiškėjo pasiūlytas pirkėjas prašo turtą įsigyti už 204 000 Eur, o įvykusiose varžytinėse turtas buvo įsigytas už 206 822 Eur sumą. Išieškotojas 2021 m. birželio 30 d. elektroniniu laišku (vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 t. 4 b. l. 28) atsakė antstoliui, kad pirkėjas buvo pasiūlytas jau įvykus varžytinėms, t. y. pareiškėjas pasiūlė pirkėją jau pasibaigus CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui. Iš 2021 m. liepos 12 d. prašymo (vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 t. 4 b. l. 29) nustatyta, kad pareiškėjo pasiūlytas pirkėjas S. K., atsižvelgdamas į tai, kad paskelbtos varžytinės įvyko ir turtas buvo parduotas už didesnę nei pasiūlytą kainą, prašė antstolio sugrąžinti sumokėtą pradinį įnašą. Antstolis tenkindamas S. K. prašymą, 2021 m. liepos 13 d. patvarkymu dėl įmokos grąžinimo Nr. S-21-123-4652 (vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 t. 4 b. l. 31) priėmė S. K. atsisakymą nuo turto pirkimo ir grąžino įmokėtą 20 400 Eur sumą į nurodytą sąskaitą.

Teismas, apibendrindamas vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01023 rašytinius įrodymus dėl pareiškėjų pasiūlyto turto pirkėjo, nurodo, kad vykdomojoje byloje nėra surinkta rašytinių įrodymų, kad turto pirkėju būtų pasiūlytas pareiškėjos nurodyta įmonė „AN Group“, UAB, pareiškėjų nustatytas turto pirkėjas S. K. savanoriškai pasitraukė iš nekilnojamojo turto įsigijimo, motyvuojant didesnę varžytinių pardavimo kaina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai savo pirkėją pasiūlė jau pasibaigus varžytinėms kai varžytinėse buvo paskelbtas nugalėtojas, t. y. praleidus CPK 704 straipsnio 1 dalies terminą, kartu pasiūlant turto pirkėją už mažesnę negu varžytinių laimėtojo pasiūlytą kainą, dėl ko teismas atmeta pareiškėjos skundo dalį dėl pasiūlyto turto pirkėjo.

Dėl varžytinių atšaukimo.

Teismui nekartojant to, kas buvo išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad teismas šia nutartimi atmetė abu pareiškėjos argumentus, kuriais remiantis ji kartu prašo stabdyti varžytines vykdomojoje byloje. Iš 2021 m. liepos 26 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-21-123-7065 (vykdomosios bylos Nr. 0123/15/01023 t. 4 b. l. 59) nustatyta, kad pareiškėjams priklausantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniais statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 28 d. varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini)buvo parduotos G. B. už (duomenys neskelbtini)Eur sumą. Iš turto pardavimo iš varžytinių akto taip pat nustatyta, kad visa suma už nupirktą turtą buvo sumokėta 2021 m. birželio 30 d.

Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Efektyvus ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Antra, vykdymo proceso specifinė paskirtis nulemia ir specifinę antstolio padėtį vykdymo procese. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė, be kitų, suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimų vykdymą. Vadovaujantis Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, veikla yra griežtai reglamentuota. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2012 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.).

Trečia, vykdymo procesas yra priverstinė teismo sprendimo vykdymo forma. Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Viena iš tokių priemonių yra turto pardavimas iš varžytynių. Varžytynėse skolininko turtas realizuojamas (parduodamas) priverstinai, o iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi. Bylose, susijusiose su priverstiniu teismo sprendimų vykdymu, nuosavybės apsaugos kontekste (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnis) Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra ne kartą konstatavęs, kad kišimasis į nevaržomą naudojimąsi asmens turtu šiame proceso etape yra skirtas tam, kad būtų vykdomi teismų sprendimai, įpareigojantys pareiškėją sumokėti sumas, kurias jis skolingas savo kreditoriui. Tokiu būdu siekiama užtikrinti teisinį tikrumą vykdant teismo sprendimus, o tai neabejotinai yra visuomenės interesas (EŽTT 2007 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Kanala prieš Slovakiją, peticijos Nr. 57239/00, par. 55).

Taigi vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau. Taigi vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų.

Ketvirta, nors vykdymo proceso šalys yra išieškotojas ir skolininkas, vis dėlto vykdymo proceso metu susiklosto įvairūs teisiniai santykiai, kai vykdymo veiksmai gali sukelti teisinių padarinių ir tretiesiems asmenims, kurie laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Atsižvelgiant į vykdymo proceso specifiką ir siekiant užtikrinti visų asmenų interesų pusiausvyrą, vykdymo proceso taisyklės yra detaliai sureguliuotos CPK ir jo normų taikymo tvarką nustatančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose norminiuose teisės aktuose (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės yra viešosios teisės normomis įtvirtintos taisyklės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priverstinio turto pardavimo vykdant teismo sprendimą procese turi būti užtikrinta viešųjų ir privačių vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyra. Viešieji interesai: įstatymų tinkamas vykdymas, vykdymo proceso skaidrumas, skolininko ir kreditoriaus teisėtų interesų apsauga, vykdymo proceso metu susiformavusių teisinių santykių stabilumas, teisėtų lūkesčių apsauga. Be nurodytų interesų, vykdymo proceso dalyviai turi privačius interesus: skolininko – gauti kuo didesnę kainą už savo turtą, kreditoriaus – užtikrinti jo reikalavimo patenkinimą; kitų dalyvių – įsigyti varžytynėse parduodamą daiktą už priimtiną kainą, užtikrinti įgytų teisių stabilumą. Vykdymo proceso dalyvio reikalaujamas jo teisių gynimas, kurio poreikį iš esmės lemia ne nurodomas formalus įstatymo pažeidimas, bet konkrečiu atveju nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės ir neišsipildę lūkesčiai, gali sukelti tiek viešojo, tiek privačių interesų pažeidimus. Toks vieno asmens teisių ir interesų gynybos būdas, darant žalą kitiems teisėtiems interesams, pažeidžiant jų pusiausvyrą, negali būti pripažintas proporcingu ir tinkamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015; 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-969/2020, 31 punktas).

Penkta, bendroji vykdymo proceso taisyklė yra ta, kad, vykdant teismo sprendimą priteisti pinigus, areštuotas skolininko turtas realizuojamas, o gautos sumos, atskaičius vykdymo ir su juo susijusias išlaidas, perduodamos išieškotojui. Jei išieškota pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis privalo išieškotas lėšas ar jų dalį, viršijančias minėtus reikalavimus, grąžinti skolininkui (pvz., Sprendimų vykdymo instrukcijos 17 priedo 4 punktas, CPK 689 straipsnio 7 dalis).

Šešta, vykdant išieškojimą iš skolininko turto, viena iš reikšmingiausių procesinių skolininkui priklausančio turto realizavimo formų yra varžytynės. Varžytynėse skolininko turtas priverstinai realizuojamas (parduodamas), o iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi. Varžytynių esmę sudaro tai, kad apie skolininkui priklausančio turto pardavimą yra skelbiama viešai, o turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlo didžiausią kainą. Tokiu būdu skolininko turto pardavimo iš varžytynių būdas leidžia užtikrinti skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą, nes už parduodamą turtą siekiama gauti kiek įmanoma didesnę sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020, 19 punktas ir kt.). Varžytynių specifika pasireiškia tuo, kad jomis, priverstinai vykdant vykdomąjį dokumentą, siekiama užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t. y. užtikrinti tokį varžytynėse parduodamo turto realizavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus bei garantuotų varžytynių dalyviams galimybę, laikantis varžytynių tvarką reglamentuojančių teisės aktų, efektyviai ir sąžiningai dalyvauti varžytynėse.

CK 6.419 straipsnio 3 dalis nustato, kad aukcionas gali būti savanoriškas ir priverstinis. Nors turto pardavimas iš varžytynių panašus į aukcioną, tačiau tai yra specialus turto pardavimo būdas. Varžytynių, kaip priverstinio aukciono, ypatumus nustato CPK. Taigi esminis skirtumas tarp varžytynių ir aukciono visų pirma yra tas, kad varžytynės yra priverstinis aukcionas, o antra, kad jų, kaip priverstinio aukciono, vykdymo tvarka ir sąlygos yra nustatytos viešosios teisės normomis. Kartu tai reiškia, kad varžytynių dalyvių teises ir pareigas nustato įstatymas, o jų turinį nulemia ne sutarties laisvės principas, o imperatyvios įstatymo normos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad turto pardavimui iš varžytynių yra taikomos prievolių teisę, įskaitant sutarčių sudarymą ir netesybas, reguliuojančios teisės normos.

Turto pardavimas elektroninėse varžytynėse buvo įtvirtintas 2011 m. birželio 21 d. CPK pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480, keičiant varžytynių teisinį reguliavimą ir atsisakant turto pardavimo iš varžytynių antstolio kontorose (minėtos varžytynių teisinį reguliavimą keičiančios CPK normos įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d.). Nors pagrindinės varžytynių procedūros iš esmės išliko tos pačios, tačiau reikiami pakeitimai buvo padaryti, atsižvelgiant į informacinių ir elektroninių ryšių technologijų panaudojimo ypatumus varžytynių procese. Minėto CPK pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamajame rašte Nr. XIP-1409 nurodyta, kad, parduodant turtą elektroninėse varžytynėse, tikimasi užtikrinti varžytynių skaidrumą ir viešumą, sulaukti didesnio varžytynių dalyvių skaičiaus, aktyvesnio varžymosi dėl parduodamo turto, tokiu būdu realizuojant turtą už aukščiausią kainą.

Taigi efektyvios ir operatyvios varžytynės, kurių metu turtas parduodamas už įmanomai aukščiausią kainą, yra ne tik svarbi teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo prielaida, bet ir vykdymo proceso dalyvių (skolininko ir išieškotojo) bei kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyros užtikrinimo priemonė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020).

Apibendrinant civilinėje byloje surinktus rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad 2021 m. balandžio 21 d. ekspertizės aktu Nr. 21/04-184K nekilnojamojo turto vertintojas pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą įvertino 204 000 Eur suma, civilinėje byloje nebuvo surinkta jokių rašytinių įrodymų, kuriais remiantis teismas suabejotų ekspertizės akto teisėtumu ir nekilnojamasis turtas elektroninėse varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už (duomenys neskelbtini) Eur sumą, t. y. buvo parduota už didesnę sumą negu įvertino turto vertintojas ekspertizės akte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas atmetą pareiškėjos skundų dalis dėl varžytinių atšaukimo ir patvarkymo dėl varžytinių paskelbimo panaikinimo kaip nepagrįstus.

Kiti procesiniai klausimai.

Byloje dalyvaujantys asmenys neprašė ir nepateikė įrodymų dėl šioje civilinėje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Iš civilinėse bylose Nr. 2YT-16055-490/2021, Nr. 2YT-19233-722/2021 ir Nr. 2YT-20334-217/2021 surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad teismas šioje civilinėje byloje patyrė 13,60 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Pareiškėjų skundus, šios išlaidos priteisiamos iš pareiškėjų, iš kiekvieno priteisiant po 6,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (CPK 92 straipsnis ir 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 290-291 straipsniais,

nutaria:

civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjo G. L. skundo nagrinėjimo nutraukti.

Atmesti pareiškėjos D. L. 2021 m. liepos 13 d. ir 2021 m. liepos 26 d. skundus dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/01023.

Priteisti iš pareiškėjo G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,80 Eur (šešių eurų 80 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalį, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš pareiškėjos D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,80 Eur (šešių eurų 80 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalį, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, jų atstovams.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.