- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-30
- Bylos Nr.
- e2A-1391-430/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lumvita“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Husky management“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jelenos Šiškinos, Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lumvita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lumvita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Husky management“ dėl nuostolių atlyginimo, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Husky management“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lumvita“ dėl darbų kainos nuginčijimo, permokos priteisimo, darbų priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Lumvita“ (toliau UAB „Lumvita“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Husky management“ (toliau UAB „Husky management“ 23 019,26 EUR dydžio skolą už atliktus darbus, 945,34 EUR dydžio netesybas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pagal šalių sudarytas rangos sutartis ir papildomus susitarimus užsakovės UAB „Husky management“ objekte (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas 1) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas 2) atliko statybos darbus. Ieškovė ieškiniu reikalauja, jog būtų apmokėta už Pastato 1 ir Pastato 2 atliktų darbų aktuose Nr. HS7P-2, HS5-03, HS7P-01, HS5P-01, HS-04, HS7P-02, HS7P-2.2, HS5-04, HS5P-02, HS5P-2.1, HS11 (toliau – Atliktų darbų aktai) nurodytus darbus bei delspinigiai.
3. Paaiškino, kad tarp šalių 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 20200922 (toliau – Sutartis Nr.1) (priedas Nr. 3), kuria rangovas įsipareigojo atlikti pastato 1 fasado šiltinimo ir apdailos darbus, o užsakovas tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, priimti tinkamai atliktus darbus bei sumokėti rangovui už juos. Taip pat, užsakovas ir rangovas 2020 m. lapkričio 10 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 20201110 (toliau – Sutartis Nr. 2) (priedas Nr. 4), kuria rangovas įsipareigojo atlikti pastato 2 fasado šiltinimo ir apdailos darbus, o užsakovas tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, priimti tinkamai atliktus darbus bei sumokėti rangovui už juos.
4. Atitinkamai pakeitus pastato 1 ir pastato 2 statybos projektą, tarp užsakovo ir rangovo buvo sudaryti papildomi susitarimai prie sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 – 2020 m. gruodžio 1 d. papildomas susitarimas Nr. 1 prie Sutarties Nr. 20200922 (toliau – Papildomas susitarimas Nr. 1 prie Sutarties Nr. 1), kuriuo užsakovas atsisakė dalies darbų, bei susitarė atlikti papildomus darbus, nurodant, kad Sutartimi Nr. 1 mokėtina kaina už atliktus darbus sudaro 40.193,60 Eur su PVM. 2020 gruodžio 1 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 2 prie Sutarties Nr. 20200922 (toliau – Papildomas susitarimas Nr. 2 prie Sutarties Nr. 1), kuriuo rangovas įsipareigojo atlikti ventiliacijos sistemos įrengimo (cinkuotų skardinių ortakių tvirtinimo – surinkimo į padavimo – šalinimo sistemą, difuzorių sumontavimo) darbus. Papildomu susitarimu Nr. 2 prie Sutarties Nr. 1 sulygta darbų vertė yra 3.999,98 Eur. Užsakovas ir Rangovas 2020 m. gruodžio 1 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie Sutarties Nr. 20201110 (toliau – Papildomas susitarimas Nr. 1 prie Sutarties Nr. 2) (priedas Nr. 7), kuriuo Užsakovas atsisakė dalies darbų, numatytų Papildomame susitarime Nr. 1 prie Sutarties Nr. 1, bei susitarė atlikti papildomus darbus, nurodant, kad darbų atlikimo kaina yra 40.193,60 Eur su PVM. Taip pat 2020 gruodžio 1 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 2 prie Sutarties Nr. 20201110 (toliau – Papildomas susitarimas Nr. 2 prie Sutarties Nr. 2), kuriuo Rangovas įsipareigojo atlikti Papildomu susitarimu Nr. 2 prie Sutarties Nr. 1 numatytus darbus.
5. Rangovui pradėjus vykdyti Sutartyje Nr. 1 ir Nr.2 bei papildomuose susitarimuose numatytus darbus, .t.y. juos atlikus ir pateikus užsakovui atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, prasidėjo nesusipratimai. Dar 2020 m. gruodžio 15 d. pateikus užsakovui visus einamojo laikotarpio atliktų darbų aktus, jie buvo atmesti. 2021 m. sausio 12 d. užsakovas pateikė defektinį aktą (priedas Nr. 9), tačiau defektiniame akte buvo nurodomos Sutarties Nr. 2 numatytų atliktų darbų atmetimo priežastys, o Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Sutarties Nr. 2 atliktiems darbams atmetimo priežastys nebuvo nurodytos, atmetimo pagrindai nėra aiškūs. Rangovas elektroninių ryšių susirašinėjimo priemonėmis kreipėsi į užsakovą, prašydamas nurodyti priežastis, kodėl daugiau nei mėnesį nėra suderinami ir priimami papildomi darbai, tačiau jokio aiškaus atsakymo dėl papildomų darbų kokybės neatitikimo,/ defektų nebuvo gauta. Rangovas pateikė užsakovui 2021 m. sausio 30 d. atliktų darbų aktus Nr. HSP5P-01, Nr. HSP7P-01, kuriuos užsakovas priėmė, tačiau 2021 m. vasario 3 d. buvo gautas užsakovo elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad užsakovas „anuliuoja aktus ir PVM sąskaitas-faktūras“. Jokių paaiškinimų, kodėl yra anuliuojami 2021 m. sausio 30 d. atliktų darbų aktai Nr. HSP5P-01, Nr. HSP7P-01, nebuvo pateikta, tad rangovui nėra aišku kokius defektus/neatitikimus reikia pašalinti, jog minėtuose aktuose atlikti darbai būtų priimti.
6. 2021 m. birželio 18 d. buvo pakartotinai kreiptasi į užsakovą, pateikiant tiek Sutarties Nr. 1 ir Nr. 2, tiek papildomų susitarimų prie sutarčių pagrindu atliktų darbų aktus. Tą pačia dieną buvo pateiktas Pastato 1 atliktų darbų defektinis aktas (priedas Nr. 11), kuriame buvo nurodyta tokie atliktų darbų defektai kaip „neuždažytas angokraščio kampas, skiriasi fasado ir dažų pataisymų spalva, neužtaisytos ir neuždažytos skylės fasado apdailoje, subraižytos klinkerio plytelės ir t.t.“. Rangovas, atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 18 d. Pastato 1 defektiniame akte nustatytus atliktų darbų trūkumus/defektus, pašalino visus nurodytus atliktų darbų trūkumus, defektus.
7. Rangovas, siekdamas patvirtinti 2021 m. birželio 18 d. defektiniame akte nustatytų trūkumų/defektų ištaisymo faktą, pasitelkė antstolį, kuris 2021 m. liepos 22 d. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą. Atlikus antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir įvertinus visus atliktus darbus, rangovas 2021 m. liepos 28 d. parengė ir pateikė užsakovui Pastato 1 ir Pastato 2 atliktų darbų aktus Nr. HS5P-2, Nr. HS7P-2, Nr. HS5-03, Nr. HS-04, Nr.HS5P-01, Nr. HS7P-01. Tačiau, vėlgi, užsakovas pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodytus ir rangovo atliktus darbus atsisakė priimti. Užsakovas piktybiškai vengia priimti rangovo atliktus darbus kiekvieną kartą surandant vis kitas nepagrįstas atsisakymo priežastis. Užsakovas piktnaudžiauja savo padėtimi keldamas perteklinius reikalavimus rangovui ir siekdamas visais įmanomais būdais išvengti jam pagal Sutartį Nr. 1 ir Nr. 2 ir papildomus susitarimus tenkančių sutartinių įsipareigojimų – priimti darbus ir apmokėti už juos.
8. 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo gautas užsakovo pranešimas dėl reikalavimo pašalinti defektus, kuriuo nurodoma, kad neva rangovas nepašalino visų defektų ir užsakovas pagrįstai nustatė visus 2021 m. liepos 28 d. teiktuose aktuose nurodytų darbų defektus bei prašo pašalinti visus 2021 m. sausio 11 d. defektiniame akte, 2021 m. birželio 18 d. defektiniame akte ir 2021 m. liepos 23 ekspertinio tyrinėjimo akte užfiksuotus darbų trūkumus. Rangovas savo ruožtu nesutikdamas su tokiais užsakovo reikalavimais 2021 m. rugsėjo 6 d. pateikė pranešimą dėl atliktų darbų priėmimo ir atsakymą į 2021 m. rugpjūčio 31 d. pranešimą dėl reikalavimo pašalinti defektus, kuriame nurodė, kad net tris kartus pateikus atliktų darbų aktus užsakovas, rangovui kiekvieną kartą dėl tų pačių atliktų darbų, randa vis kitas priežastis atmesti atliktus darbus. Kas reiškia, jog užsakovas keisdamas atliktų darbų aktų atmetimo priežastis iš esmės pats paneigia neva užsakovo nurodomus anksčiau egzistavusius darbų trūkumus, dėl ko ir pačiam rangovui nėra aišku, kokie atlikti darbai yra su trūkumais ir ar juos ištaisius užsakovas prieš tai tikusiems darbams nenustatys kažkokių kitų trūkumų bei pakartotinai pateikė atliktų darbų aktus apmokėjimui. Rangovui daugiau kaip dvi savaites nesulaukus jokio atsakymo 2021 m. rugsėjo 22 d. rangovas kreipėsi į užsakovą su pranešimu dėl vienašalių aktų pasirašymo (priedas Nr. 18), kuriuo informavo, jog atsižvelgiant į tai, kad užsakovas vengia pasirašyti atliktų darbų aktus ir nepateikia jokių tokį atsisakymą pagrindžiančių objektyvių duomenų, pasinaudojo suteikta teise ir pateikė užsakovui šiuos vienašališkai pasirašytus aktus 17 709,65 EUR sumai.
9. Rangovas, siekdamas pagrįsti savo atliekamų statybos darbų kokybę, užsakė atlikti atliktų statybos darbų objekte ekspertizę, kuri 2021 m. lapkričio 3 d. buvo atlikta ir parengtas Vertinimo aktas. Užsakovas atsisakė įsileisti rangovą ir jo pasamdytą ekspertą į statybvietę, t. y. tyčia siekė sukliudyti atlikti ekspertizę. Kas reiškia, jog nenorėjo, kad būtų vertinama Pastato 1 ir Pastato 2 būklė. Akte yra nurodyta, kad nei fasado tinko tekstūrinis skirtumas, nei fasado armavimo sluoksnis iki 8 mm nėra laikomi defektais, yra tinkamai atlikti. Be kita ko, įvertinus klinkerio plytelių siūlių nelygumus bei atspalvio nesutapimus buvo nustatyta, jog tai nėra rangovo atliktų statybos darbų trūkumai, t.y. „įvertinus esamą situaciją, nustatyta, kad siūlių nelygumai atsirado, dėl fasadinių klinkerio plytelių briaunų nelygumų. [..] plytelių atspalvio nesutapimai nėra trūkumai, tai estetinis vaizdas“. Akte taip pat buvo nustatytas netinkamas lauko palangių įrengimas. Savo ruožtu, rangovas su tuo sutikdamas ir neprieštaraudamas sumažino sąskaitas dar teikdamas vienašališkai pasirašytus Atliktų darbų aktus įrengimo apimtyje, tačiau visos kitos akte nustatytos aplinkybės patvirtina tą faktą, kad statybos darbus rangovas atliko tinkamai ir užsakovas nepagrįstai atsisako priimti atliktus darbus bei už juos apmokėti.
10. Rangovė pasinaudojo CK 6.694 str. 4 dalyje jai suteikta teise - pasirašė vienašališkai Atliktų darbų aktus. Dėl Pastato 1 vienašališkai buvo pasirašomi tokie aktai:, HS-04, HS7P-02, HS7P-2.2, , kuriuose buvo nurodoma, kad Rangovė atliko sienų šiltinimo, fasadų sienų su angokraščiu tinko, armuojant tinkleliu, sienų aptaisymo klinkerio plytelėmis, dekoratyvinio (šukuoto struktūrinio tinko įrengimo), šukuoto tinko dažymo du kartus, angokraščių apdailos darbus), kurių bendra vertė yra 8 194,08 EUR (Nr. LUM 0000197-1695,34 EUR+ Nr. LUM 0000198-4243,25 EUR+ Nr. LUM 0000199-2255,49 EUR= 8194,08 EUR). Atitinkamai dėl Pastato 2 vienašališkai buvo pasirašomi tokie aktai:, HS5P-2.1, HS5P-02, HS5-04, , kuriuose buvo nurodyta, kad atlikti analogiško pobūdžio darbai, kaip ir Pastate 1, kurių bendra vertė yra 9 515,57 EUR (PVM sąskaita-faktūra Nr. + Nr. LUM0000202 – 2286,61 EUR + Nr. LUM 0000201 – 4243,25 EUR + Nr. LUM 0000200 – 2985,71 EUR= 9515,57 EUR). Bendra skola už rangovo atliktus, bet neapmokėtus darbus sudaro 23 019,26 EUR.
11. Pagal Sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 12.1 punktus užsakovui kylą pareiga mokėti rangovui delspinigius, lygius 0,04 proc. nuo sutarties Kainos už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, bei atlyginti visus rangovo faktiškai patirtus tiesioginius nuostolius, tiek kiek tokie nuostoliai viršija pagal šį punktą sumokėta delspinigių sumą. Pareiga užsakovui apmokėti už vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus atsirado nuo 2021 m. spalio 22 d. Bendra užsakovo mokėtina, dėl netinkamos pareigos – atlyginti už atliktus darbus sutartyje nustatytais terminais, vykdymo, delspinigių suma yra 1 037,24 EUR (757,56 EUR dydžio delspinigiai + 259,44 EUR dydžio delspinigiai+ 20,24 EUR dydžio delspinigiai).
Šalies argumentai
12. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Husky management“ (toliau UAB „Husky management“ prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Atsakovė priešieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančiais ieškovės UAB „Lumvita“ 2021 m. rugsėjo 17 d. vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. HS7P-2, HS5-03, HS7P-01, HS5P-01, HS-04, HS7P-02, HS7P-2.2, HS5-04, HS5P-02, HS5P-2.1; 2) sumažinti 2020 m. rugsėjo 22 d. statybos rangos sutarties Nr. 20200922 darbų kainą 18 581,33 EUR suma ir sumažinti 2020 m. lapkričio 10 d. statybos rangos sutarties Nr. 20201110 darbų kainą 18 581,33 EUR suma; 3) atsakovo UAB „Husky management“ naudai priteisti iš ieškovo UAB „Lumvita“ 14 143,40 EUR permoką.
13. Nurodė, kad šalys sudarė šias statybos rangos sutartis: 2020 m. rugsėjo 22 d. statybos rangos sutartį Nr. 20200922 dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini) (toliau – „Sutartis 1“) ir 2020 m. lapkričio 10 d. statybos rangos sutartį Nr. 20201110 dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini) (toliau – „Sutartis 2“, toliau Sutartis 1 ir Sutartis 2 kartu vadinamos „Sutartimis“). Ieškovei vykdant sutartį 1 buvo nustatyti ieškovės atliktų darbų defektai, kuriuos atsakovė užfiksavo 2021 m. sausio 11 d. defektiniame akte. Atsakovė nustatė ieškovei terminą iki 2021 m. sausio 31 d. ištaisyti defektiniame akte nurodytus defektus ir perduoti sutarties 1 objektą atsakovei. Ieškovė neištaisė defektiniame akte užfiksuotų darbų trūkumų. 2021 m. birželio 18 d. defektiniame akte atsakovė užfiksavo naujai nustatytus ieškovės atliktų darbų trūkumus ir nustatė ieškovei 14 dienų, t. y. iki 2021 m. liepos 1 d. terminą ištaisyti defektiniame akte nurodytus defektus bei perduoti Sutarties 1 objektą atsakovei. Ieškovė nepašalino ir minėtame defektiniame akte nurodytų darbų kokybės trūkumų. Atsakovė kreipėsi į statybų ekspertą (įtrauktą ir į teismo ekspertų sąrašą) V. B. E., kuris atliko gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini)fasadų šiltinimo ir apdailos darbų rezultato įvertinimą. Apžiūros metu nustatytus defektus ekspertas užfiksavo 2021 m. liepos 23 d. ekspertinio tyrinėjimo akte, dėl kurių tą pačią dieną pranešimu dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama nurodyti defektų pašalinimo ir darbų pridavimo dieną. 2021 m. liepos 28 d. elektroniniu laišku ieškovė kreipėsi į atsakovę, kuriame nurodė, kad pašalino didelę dalį darbų trūkumų, užfiksuotų 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. birželio 18 d. defektiniuose aktuose bei pateikė atliktų darbų aktus. Tačiau buvo nustatyta, jog ieškovė ne tik neištaisė darbų trūkumų, tačiau sugadino ir kitų rangovų darbų rezultatą. Atsakovė atsisakė priimti šiuos ieškovės pateiktus atliktų darbų aktus 2021 m. rugpjūčio 4 d. nepriimamų darbų kiekių lentelėse ir 2021 m. liepos 28 d. atliktų darbų aktuose nurodydamas atsisakymo priežastis, o 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė pateikė pretenziją, kurioje įpareigojo ieškovę panaikinti defektų šalinimo metu padarytus pažeidimus. Po šio kreipimosi ieškovė neištaisė nekokybiškai atliktų darbų, todėl atsakovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. pakartotinai kreipėsi į ieškovę dėl defektų, nustatytų 2021 m. sausio 11 d., 2021 m. birželio 18 d. defektiniuose aktuose ir 2021 m. liepos 23 d. ekspertinio tyrinėjimo akte, pašalinimo. Ieškovė iki šiol nėra ištaisiusi darbų trūkumų, kurie atsakovės prašymu turėjo būti pašalinti dar iki 2021 m. rugsėjo 5 d.
14. 2021 m. rugsėjo 22 d. ieškovė pranešė atsakovei apie vienašališkai pasirašytus darbų perdavimo aktus 17 709,65 EUR sumai. Ieškovei ilgą laiką delsiant tinkamai ištaisyti atliktų darbų defektus, atsakovė neturi kito pasirinkimo kaip tik kreiptis į teismą ir reikšti reikalavimus dėl ieškovės atliktų darbų kainos sumažinimo nekokybiškai atliktų darbų verte, permokos už ieškovės atliktus darbus priteisimo ir vienašalių darbų perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais.
15. Ieškovei tinkamai ir laiku neištaisius atliktų darbų defektų, atsakovė turi teisę pasinaudoti CK 6.665 str. 1 d. 2 p. numatyta teise reikalauti sumažinti ieškovei mokėtiną kainą už atliktus darbus nekokybiškai atliktų darbų verte. CK 6.678 str. 1 d. numato, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 str. nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 str. numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
16. Atsakovė, vadovaudamasi teismo ekspertizės aktu, priešieškiniu palaiko reikalavimus ieškovei dėl ieškovo vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų negaliojimo ir patikslino reikalavimus dėl ieškovo atliktų statybos rangos darbų trūkumo šalinimo išlaidų priteisimo. Nurodė, kad defektų taisymo kaina yra didesnė nei skolos ieškovei dydis, todėl teismui sumažinus darbų kainą būtų daroma išvada, kad atsakovė yra permokėjusi ieškovei už atliktus darbus. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad bendra defektų taisymo kaina yra 37 162,66 EUR su PVM (18 581,33 EUR + 18 581,33 EUR). Atsižvelgiant į teismo ekspertizės akto išvadose nustatytą defektų taisymo kainą, atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 14 143,40 Eur permoką (apskaičiuota: 37 162,66 Eur (defektų taisymo suma) - 23 019,26 Eur (už darbus ieškovei nesumokėta suma) = 14 143,40 Eur). Atsakovė nurodo, kad pagal susiformavusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsakovė turėjo teisę atsisakyti priimti ieškovės atliktus darbus, kadangi ieškovės atliktų darbų defektai, nustatyti 2021 m. liepos 23 d. ekspertinio tyrinėjimo akte ir teismo ekspertizės akte, yra laikytini esminiais trūkumais, dėl kurių atsakovė negali panaudoti pastatų pagal sutartyse numatytą paskirtį. Taip pat, atsakovė įvykdė užsakovui numatytą pareigą nurodyti rangovui tokio atsisakymo priežastis. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja pagrindas ieškovės vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus pripažinti negaliojančiais. Nurodo, kad atsakovė ieškovei yra sumokėjusi už abu objektus 51651,33 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiais ieškovo UAB „Lumvita“ 2021 m. rugsėjo 17 d. vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. HS7P-2, HS5-03, HS7P-01, HS5P-01, HS-04, HS7P-02, HS7P-2.2, HS5-04, HS5P-02, HS5P-2.1. Sumažino 2020 m. rugsėjo 22 d. statybos rangos sutarties Nr. 20200922, sudarytos tarp UAB „Husky management“ ir UAB „Lumvita“, darbų kainą 18 581,33 EUR suma. Sumažino 2020 m. lapkričio 10 d. statybos rangos sutarties Nr. 20201110, sudarytos tarp UAB „Husky management“ ir UAB „Lumvita“, darbų kainą 18 581,33 EUR suma. Atsakovės UAB „Husky management“ naudai priteisė iš ieškovo UAB „Lumvita“ 14 143,40 EUR permoką, 13 711,88 eurų bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės UAB „Lumvita“ valstybės naudai 31,46 Eurų išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.
18. Pirmosios instancijos teismas šalims pateikus įrodymus dėl atliktų statybos rangos darbų kokybės, specialistų išvadas, prieštaraujančias tarpusavyje, skyrė statybinę - techninę ekspertizę, kuria pavedė ekspertui atsakyti į klausimus susijusius su ieškovo atliktų darbų kokybe darbus objektuose, adresu (duomenys neskelbtini), uždavė klausimą dėl netinkamai atliktų statybos darbų trūkumų pašalinimo rinkos kainos. Teismo ekspertizės akte nurodoma, kad statybos rangos darbai, dėl kurių kilo ginčas, atlikti netinkamai, nesilaikant projekto, sienų armavimas ir tinkavimas atliktas netinkamai, dažymo darbai atlikti netinkamai, palangių skardinimo darbai atlikti netinkamai. Teismo ekspertas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) statybos darbų trūkumų pašalinimo rinkos kaina 18581,33 eurai, o (duomenys neskelbtini), statybos darbų trūkumų pašalinimo rinkos kaina 18581,33 eurai. Teismas sprendė, kad eksperto išvados rodo, kad atsakovas pagrįstai reikalauja pripažinti negaliojančiais ieškovo UAB „Lumvita“ 2021 m. rugsėjo 17 d. vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. HS7P-2, HS5-03, HS7P-01, HS5P-01, HS-04, HS7P-02, HS7P-2.2, HS5-04, HS5P-02, HS5P-2.1.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė ieškovei 2021 sausį, birželį teikė defektų aktus, eksperto pagalba įrodinėjo darbų netinkamą atlikimą. 2021 rugpjūčio 31 d. atsakovės advokatai pateikė pranešimą dėl reikalavimo pašalinti defektus, nurodė norminius aktus. Teismas pažymėjo, kad užsakovas, pagal teisinį reguliavimą, atsisakydamas pasirašyti rangos darbų priėmimo aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus, ką patvirtino teismo ekspertizės aktas. Vadovaudamasis tuo, pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiais ieškovės UAB „Lumvita“ 2021-09-17 vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. HS7P-2, HS5-03, HS7P-01, HS5P-01, HS-04, HS7P-02, HS7P-2.2, HS5-04, HS5P-02, HS5P-2.1 tenkino. Teismo vertinimu, ieškovės nekokybiškai atliktus darbus patvirtina atsakovės paaiškinimai ir teismui pateikti atsakovės darbų atlikimo metu surašyti defektų aktai, kuriuose nurodytų darbų trūkumų ieškovė nepašalino. Taip pat ieškovės atliktų statybos rangos darbų trūkumų faktą patvirtina teismui pateiktos fotonuotraukos, teismo ekspertizės aktas.
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas sumažinti darbų kainą ir priteisti iš ieškovo UAB „Lumvita“ 14 143,40 EUR permoką tenkinamas. Pažymėjo, jog atsakovė nurodo, kad yra sumokėjusi ieškovei 51651,33 Eur. Taip pat atsakovė įrodė, kad ieškovo statybos rangos darbų rezultatas neatitinka keliamų reikalavimų pagal statybos technines normas, statybinių medžiagų gamintojo reikalavimus, todėl teismas sprendė, kad pagrįstai reikalauja sumažinti statybos darbų kainą. Atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo rangos darbų trūkumo šalinimo išlaidų permoką, teismas, vadovaudamasis ekspertizės akte nurodytomis darbų trūkumų šalinimo išlaidomis, LR CK 6.665 str. 1 d. 2 p., tenkino ir priteisė priteisia iš ieškovo 14 143,40 EUR permoką.
21. Teismas konstatavo, kad ieškovas kvestionuoja eksperto kvalifikaciją, atliktos ekspertizės išvadų patikimumą vadovaudamasis spėjimais, prielaidomis, subjektyviais ir tikrovės neatitinkančiais paaiškinimais. Pažymėjo, kad teismo ekspertas V. G. pagal ekspertų sąrašą turi kvalifikaciją statybų ekspertizėje ir atliko ieškovo atliktų statybos darbų ekspertizę kas liečia keliamus reikalavimus jų kokybei, technologijai, nustatinėjo darbų defektus. Teismo vertinimu, ekspertizės metu nustatytų išvadų kvestionavimas, nereikalaujant pakartotinės ekspertizės, o vadovaujantis asmens, kurio kvalifikacija nežinoma, ir ieškovo nepagrįstais samprotavimais, atmestinas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad teismo ekspertas V. G. raštu ir teismo posėdyje žodžiu atsakė į ieškovo klausimus dėl atliktos ekspertizės, naudojamų techninių priemonių, ekspertui ir jo techninėms priemonėms keliamų reikalavimų. Iš šalių paaiškinimo nustatyta, kad ekspertui paimant mėginius, atliekant ekspertizę objektuose, dalyvavo ieškovo ir atsakovo atstovai. Ekspertas žodžiu ir raštu nurodė, kad atliko statybinės veiklos techninę ekspertizę, o ne statinio ar jo projekto ekspertizę, jo kvalifikacija leidžia atlikti tokio pobūdžio ekspertizę, yra įrašytas į ekspertų sąrašą. Ekspertizės akte nurodytos techninės priemonės, kurios yra sertifikuotos, naudotini tyrimo metodai, ekspertas nurodė tyrimo būdus, išpjovų darymo ir tyrimo būdus, norminius reikalavimus atliktiems ieškovo darbams. Pažymėjo, kad ieškovė teismui nenurodė nė vieno norminio akto, kurį pažeidė ekspertas, nenurodė statybos techninio reikalavimo ar statybos norminių aktų pažeidimo, o rėmėsi nepagrįstais norminiams aktams spėjimais, prielaidomis. Byloje pateikti įrodymai, teismo vertinimu, atitinka teismo paskirto eksperto nurodytus darbų trūkumus, eksperto padarytas nuotraukas. Ieškovė kvestionuoja ekspertizės aktą nepateikdama įrodymų dėl ekspertizės akto prieštaringumo ir trūkumų, todėl ieškovės paaiškinimai dėl teismo ekspertizės išvadų nepagrįstumo atmetami.
22. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės paaiškinimus kaip nesusijusius su nagrinėjama byla, ieškinio, priešieškinio dalyku, kad atsakovė pateikė brokuotas, netolygios spalvos klinkerio plyteles bei nurodė jas priklijuoti prie fasado. Teismo vertinimu, klinkerio plytelių kokybė, darbų kaina, kaip faktinė aplinkybė, neturi įtakos šalių ginčui. Pažymėjo, kad atsakovė neginčijo ieškovės paaiškinimų dėl plytelių kokybės. Teismo ekspertas nurodė, kad klinkerio plytelės suklijuotos tinkamai. Žodžiu teismo posėdyje ekspertas nurodė, kad plytelių estetinio vaizdo ant sienos nevertino, todėl ginčo dėl jų kainos, netinkamumo nėra. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovas deklaravo 100 procentinį objekto baigtumą ir vykdo pirkimo-pardavimo sandorius pastatytu nekilnojamuoju turtu, kadangi tai neturi įtakos šalių teisiniams santykiams ginče dėl statybos rangos prievolės tinkamo įvykdymo ir neturi ryšio su byla, kadangi nepatvirtina ieškovo atliktų statybos rangos darbų tinkamos darbų kokybės. Atsakovė įrodė ieškovo netinkamą rangos darbų kokybę į bylą surinktais įrodymais: nuotraukomis, surašytais defektų aktais, specialisto statybų eksperto V. B. E. išvada, teismo ekspertizės aktu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Ieškovė UAB „Lumvita“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „Lumvita“ ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Teismas, priimdamas sprendimą, tik formaliai vertino į bylą pateiktas specialistų išvadas (Vertinimo aktą, Ekspertinio tyrimo aktą) bei 2023 m. rugpjūčio 4 d. Statybos techninės teismo ekspertizės aktą (toliau – Ekspertizės aktas), jų tarpusavio ryšį, santykį su Defektiniais aktais Nr. 1 ir Nr. 2. Teismas nedetalizavo skirtinguose dokumentuose nurodomų skirtingų defektų, nekėlė klausimo, kodėl dėl vieno pastato nurodyta vienoki defektai, o dėl kito kitokie, kodėl paties atsakovo pateiktas ekspertinio tyrimo aktas ir ekspertizės aktas nėra analogiški, numato kitus defektus ir pan. Teismas sprendime nevertina, kad ginčo objektas buvo Pastato 1 ir Pastato 2 atlikti statybos darbai, t.y. nedetalizuoja kiekvieno pastato atskirai neva nustatytų defektų, bet preziumuoja, kad jie yra vienodi abiem Pastatams 1-2, nors atliktų darbų aktai buvo teikiami atskirai tiek dėl Pastato 1, tiek dėl Pastato 2. Tad, akivaizdu, kad teismas, priimdamas sprendimą turėjo vertinti ir detalizuoti, kokia apimti dėl kiekvieno pastato atskirai yra nustatyti defektai.
23.2. Ginčas tarp šalių kilęs dėl užsakovo atsisakytų priimti vienašaliuose aktuose nurodytų darbų, tad kyla klausimas, kodėl buvo sprendžiamas klausimas ir dėl tų darbų, kurie jau buvo priimti užsakovo ir dėl tokių darbų nebuvo reiškiamos prieš tai jokios pretenzijos, teikiami defektiniai aktai rangovui. Teismui nekilo klausimų, kodėl užsakovas priėmė dalį darbų, už juos apmokėjo, neteikė pretenzijų dėl jų kokybės, o tik ginčui persikėlus į teismą suformavo savo poziciją, jog jam nebetinkami ir tie darbai, dėl kurių ginčo nebuvo. Vienašaliame atliktų darbų akte Nr. HS7P-2 (I tomas, 114 psl.) nurodoma, kad bendras „angokraščių apdailos struktūriniu dekoratyviniu tinku” darbų kiekis yra 29,80 m., tuo tarpu prašoma priimti tik 3,15 m, kad reiškia, kad likusi dalis darbų jau buvo priimta ir tinkama. Vienašaliame atliktų darbų akte Nr. HS5-03 (I tomas, 116 psl.) nurodoma, kad bendras „paviršių su angokraščiais apdaila struktūriniu dekoratyviniu tinku“ darbų kiekis yra 1,2028 m, tuo tarpu prašoma priimti - 0,5215 m. Vienašaliame atliktų darbų akte Nr. HS7P-2.2 (I tomas, 126 psl. ) „angokraščių apdaila struktūriniu dekoratyviniu tinku” darbų kiekis – 29,80 m., prašoma priimti – 26,65 m. Vienašaliame atliktų darbų akte Nr. HS5-04 (I tomas, 128 psl.) „paviršių su angokraščiais apdaila struktūriniu dekoratyviniu tinku“ bendras darbų kiekis – 1,2028 m2, tuo tarpu prašoma priimti 0,6813 m2.
Atsiliepimas
23.3. Ieškovė dar atsiliepime į priešieškinį pabrėžė, kad techninis prižiūrėtojas turėjo nuolat prižiūrėti statybos darbų atlikimą, tačiau užsakovas nepateikė jokių duomenų, kad techninis prižiūrėtojas būtų nurodęs darbų atlikimo eigoje, jog darbai atliekami netinkamai. Priešingai, statybos darbų žurnalo formoje F-24 Paslėptų darbų patikrinimo aktuose (IV tomas, 156 – 165 psl., 239, 243, 245, 247, 249 psl.) techninė priežiūra yra priėmusi visus paslėptus sienų armavimo darbus, nėra nurodyta, kad nei Pastate 1, nei Pastate 2 yra neuždėtas tinklelis, trūksta klijų ar kitokių medžiagų panaudojimo, jog tinkamai būtų toliau vykdomi fasado apdailos darbai. Tai reiškia, kad užsakovė netinkamai vykdė statybos darbų kontrolę ir priežiūrą, nebendradarbiavo su rangove (CK 6.689 straipsnio 4 dalis, 6.691 straipsnis, Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o tai lėmė, kad nebuvo užkirstas kelias netinkamam rangovės dažymo darbų atlikimui, defektų ir atitinkamai nuostolių atsiradimui. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino.
23.4. 2021 m. sausio 30 d. užsakovui buvo pateikti atliktų darbų aktai Nr. HSP5P-01, Nr. HSP7P-01, pagal kuriuos šukuoto tinko įrengimo kiekis buvo priimtas 90 proc., o tinko dažymo darbų nuo viso kiekio buvo priimta 70 proc. Vėliau šie aktai, kaip kad buvo minėta ieškinyje, el. paštu buvo „anuliuoti“ nepateikiant jokių tokį atšaukimą pagrindžiančių priežasčių. Visų pirma, užsakovas, jei manė esant trūkumus, turėjo pranešti apie tokius trūkumus, o ne anuliuoti atliktų darbų aktus. Antra, akivaizdu, kad tokių darbų, kaip šukuoto tinko įrengimas, tinko dažymas, darbų defektai nėra ir negali būti laikomi paslėptais defektais ir tokie statybos darbai gali būti įvertinami paprastos apžiūros metu, tad jei priimant užsakovui atliktų darbų aktus Nr. HSP5P-01, Nr. HSP7P-01, jokie defektai nebuvo nustatyti dalyje dėl šukuoto tinko įrengimo ir tinko dažymo darbų, tai tokių statybos darbų defektų ir nebuvo, o toks užsakovo atliktų darbų aktų „anuliavimas“ yra ne kas kita, kaip jo siekis išvengti mokėjimų už atliktus darbus. Rangovei toliau baigiant likusius 10 proc. tinko bei dažant likusios 30 proc. ploto, užsakovas ir/ar jo techninis prižiūrėtojas neteikė jokių pastabų, t.y. iš esmės leido pabaigti visus darbus ir tik tuomet pradėjo reikšti pretenzijas, nors akivaizdu, kad tiek užsakovas, tiek techninis prižiūrėtojas jau eigoje turėjo informuoti rangovą apie atliekamų darbų trūkumus (jei tokie buvo), tačiau to nedarė ir į bylą nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad Rangovas būtų informuojamas darbų atlikimo eigoje tvarkyti defektus/trūkumus. Kas reiškia, kad ir pats užsakovas turi prisiimti atsakomybę už tiek savo, tiek techninės priežiūros neveiklumą. Tačiau teismas priimdamas skundžiamą sprendimą šių aplinkybių neanalizavo.
23.5. Ekspertinio tyrimo akte nurodoma, kad „Namo fasado apdailos darbai atlikti nepriimtinai, todėl jie privalo būti ištaisyti visą tekstūrinį tinką perdarant naujai.“ Tokia ekspertinio tyrimo išvada anot specialisto yra padaryta remiantis tuo, jog: „Ypač gruoblėtos langų angokraščių briaunos“, „ties langų angų sąramų briaunomis neleistinai sudėtos 2-3 cm pločio plautų plytelių juostelės, menkinančios namo estetinį vaizdą, tuo pačiu ir jo vertę“. Be kita ko, ekspertinio tyrimo akte nurodoma, kad „dviejų atsitiktinai parinktų vietų kontroliniais matavimais nustatyta, jog yra pagrindo teigti tinko storiui esant žymiai – iki 7 ir 8 mm pastorintam, lyginant su atitikties deklaracijoje nurodomu 2-3 mm sluoksnio storiu. Nagrinėjamu atveju būtina atlikti konkretaus tinko laboratorinius garų laidumo tyrimus ir jų atitiktį projektui bei galiojantiems normatyviniams dokumentams“ (I tomas, 57 psl.). Šiuo atveju Užsakovo pasitelktas specialistas nepatvirtino, kad gilesnės įrėžos yra laikomos esminiais defektais, tokiam patvirtinimui nurodė, kad reikia atlikti papildomą tyrimą. Tad svarbu pažymėti šioje situacijoje, kad Ekspertinio tyrimo akte buvo nustatyti nauji defektai, kurie nebuvo nustatyti Defektiniame akte Nr. 1 ir Nr. 2, t.y. apimantys jau ir Pastato 2 atliktus statybos darbus. Tačiau užsakovas, turėdamas atestuotą statybų techninį prižiūrėtoją, jokių Pastato 2 atliktų statybos darbų defektų nenustatė, o Ekspertinio tyrimo akte atitinkami defektai jau buvo nustatyti, nors Rangovė realiai jokių papildomų Pastato 2 statybos darbų nevykdė. Atitinkamai Vertinimo aktu nurodoma, kad: (i)„fasado tinko tekstūrų skirtumas nėra esminis trūkumas, skirtinga fasado tinko struktūra yra estetinis vaizdas, kuris negali būti laikomas kaip darbų trūkumas, jei projektinėje dokumentacijoje nebuvo nurodyta fasado apdailos tekstūra“. Šiuo atveju pagal projektinę dokumentaciją nebuvo nurodyta būtent kokia turi būti fasado tinko tekstūra, tad kyla klausimas, kaip Ekspertinio tyrimo akte buvo įvertinamas fasado tinko tekstūrų skirtumas. Remiantis fasado įrengimo statybos taisyklėmis akivaizdu, kad gilesnės, ilgesnės tekstūros armavimo sluoksnis nėra statybos darbų trūkumas – defektas. Be kita ko, Ekspertinio tyrimo akte ekspertas neatitikimą nustatytam vidutiniam armavimo sluoksnio storiui per se laiko kaip neatitikimą atitikties deklaracijai, nors minėtoje deklaracijoje nėra nurodoma, kad negalima pasirinkti ir didesnio storio armavimo sluoksnio. Dar daugiau, Ekspertinio tyrimo ataskaitoje visiškai nėra vertinama, kad ir pačioje užsakovo pateiktoje projektinėje dokumentacijoje nėra nurodoma būtent kokio storio armavimo sluoksnis turi būti. Tad, užsakovui nenurodant konkrečių rodiklių, tenka ir visos iš to kylančios neigiamos pasekmės, t.y. užsakovas atsisakė priimti atliktus darbus dėl to, jog jo netenkina estetinis vaizdas, kuris yra individualus kiekvienam subjektui, bet tai nėra ir negali būti laikoma statybos darbų defektu. Užsakovas yra juridinis asmuo, statybos dalyvis, tad galėjo iš anksto numatyti dar projektinėje dokumentacijoje būtent kokia tekstūra, armavimo sluoksnio storis turi būti.
23.6. Teismui nekilo klausimų ir nesprendė, kodėl Vertinimo akte ir Ekspertinio tyrimo akte yra nurodoma, kad tinko sluoksnis yra storesnis, o tuo tarpu Ekspertinėje išvadoje jau traktuojamas kaip per mažas. Teismas sprendime teigia, kad ekspertas yra reikiamos kvalifikacijos, objektyviai ir tinkamai atliko Ekspertizę, tačiau nevertino nei kokiomis priemonėmis, nei kokiais metodais tas buvo padaryta. Teismui nekilo klausimų, kodėl nėra pateikti Ekspertizės akte visi ėminiai, o Ekspertizės aktas parengtas remiantis tik 4 išpjovomis iš 19, teismas nematė poreikio susipažinti su likusių išpjovų fotonuotraukomis, dėl ko negalima pilnai įvertinti, ar likusios Ekspertizės akte neužfiksuotos išpjovos iš tikrųjų patvirtinta defektų faktą ir t.t.
23.7. Pagal į bylą pateiktus Eksperto kvalifikacinius atestatus Nr. 33894 ir Nr. 29862, nėra nurodyta, kad ekspertui yra suteikta teisė: eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas. Tad kyla klausimas, kokiu pagrindu, kvalifikacija ir kokia teise remdamasis Ekspertas atliko ekspertinį tyrimą, kurio metu ne tik vertino Pastatus 1-2, bet pastatų projektinę dokumentaciją, jos atitikimą teisės aktų reikalavimams. Šiuo atveju, apskritai Ekspertas nėra atestuotas atlikti ne tik projekto ekspertizę, bet ir statinio ekspertizę. Akte nėra pateikta nei vieno iš naudotų matavimui skirtų prietaisų galiojančios metrologinės patikros ir/ar kalibravimo sertifikatų numerių ir/arba sertifikatų kopijų, kas reiškia, kad matavimai buvo atliekami pažeidžiant Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 5 str.,6 str. ir 16 str.2 dalį. Nežinant prietaisų tikslumo ribų, nėra galimybės tiksliai pamatuoti armuojamojo sluoksnio storį, kiekvienas matavimo prietaisas priklausomai nuo gamintojo, turi savo matavimo tikslumo paklaidas, todėl Ekspertizės akte pateikiami poėmių matavimai turi būti vertinami kaip netikslūs, todėl negali būti laikomi pagrįstu įrodymu. Priešingai vertinant galimas matavimo prietaiso paklaidas armavimo sluoksnis visuose poėmiuose atitinka gamintojo nurodomą minimalų armuojamojo sluoksnio storį, atliekant darbus rankiniu būdu yra normalu, kad armuojamojo sluoksnio storis plokštumuose gali nežymiai skirtis. Šiuo atveju fasado ėminiai buvo imami naudojant primityvias priemones – atsuktuvą ir pjaustymo peiliuką, dėl to, rangovas kėlė klausimą, ar toks ėminių ėmimo būdas negalėjo turėti įtakos paimto ėminio išsisluoksniavimui (plyšių atsiradimui tarp armuoto ir dekoratyvinio tinko sluoksnių) bei atsisluoksniavimui (dekoratyvinio tinko atšokimui nuo armuoto sluoksnio). Akivaizdu, kad ėminiai buvo imami juos “plęšiant”. Ir priešingai, ėminių ėmimas turėjo būti naudojamas tam skirtais specialiais įrankiais (Kernais). Tačiau šiuo atveju, teismui, nebuvo svarbu, ar ėminiai buvo imami naudojant teisingas priemones ar ne.
23.8. Ekspertizės akte teikiama išvada, jog armuoto tinko sluoksniai neva netenkina statybos produkto „Ceresit CT85“ gamintojo nustatytų šio statybos produkto sukibimo su EPS plokšte mechaninio stiprio reikalavimų (24 psl.). Tačiau iš Ekspertizės akto nėra aišku, kaip Ekspertas gebėjo nustatyti tinko sluoksnio sukibimo su plokšte mechaninio sukibimo stiprį. Nėra aišku, ar išvada yra padaryta dėl abiejų Pastatų, ar dėl vieno iš jų, nes tyrimas atliktas tik dėl Pastato Nr. 2. Be to tinko sluoksnio sukibimo stiprį gali nustatyti tik atitinkamai akredituota laboratorija, kaip pvz: Kauno technologijos universiteto statybinių medžiagų tyrimo centras, kuris tokiu atveju atlieka bandymus pagal LST EN 1542 standartą , ko šiuo konkrečiu atveju padaryta nebuvo. Tad toks Eksperto vertinimas yra ne kas kita, o tik jo spėlionė. Atitinkamai nebuvo atlikti ir jokie laboratoriniai garų laidumo tyrimai, kaip tą rekomendavo paties užsakovo pasitelktas specialistas Ekspertinio tyrimo aktui parengti.
23.9. Nėra aišku, kodėl iš Namo Nr. 5 ir Nr. 7 nebuvo atliktas vienodas kiekis išpjovų. Negana to, Ekspertizės akto Priede Nr. 2 yra pateiktas vertinimas tik išpjovų Nr. 6, 14 ir 10. Atitinkamai iš Akto matoma, kad išpjova Nr. 6 yra paimta iš Pastato Nr. 2, išpjova Nr. 14 iš Pastato Nr. 1, o tuo tarpu išpjova Nr. 10 apkritai nėra aišku nuo kokio pastato fasado yra paimta. Tokiu būdu, akivaizdu, kad Ekspertas vertinimą dėl atliktų armavimo darbų kokybės atliko remiantis ne visomis 19 išpjovų, to tik keliomis iš jų. Tad kyla klausimas, kodėl Ekspertas išvadą grindė tik 3 išpjovomis, o ne visomis 19 ir kiek gali būti pagrįsta tokia išvada. Atitinkamai Teismui dėl to klausimų nekilo ir sprendime dėl tokio išpjovų vertinimo nieko nepasisakė.
23.10. Tyrimo objektas yra Pastatas 1 ir 2, tad kyla klausimas, kodėl atliekant tyrimą padidinto įtempio zonose nebuvo imami ėminiai abiejuose Pastatuose, t.y. Ekspertizės akto 24 psl. nurodoma, kad buvo imamas 1 vnt. – sienų vidinis kampas; 1 vnt. – apačia prie cokolinio profilio. Atitinkamai nurodoma, kad Pastato 1 vidinis kampas nėra sustiprintas taip, kaip to reikalauja produkto gamintojas ir reglamentas. Tačiau Ekspertas nenustato ir neima ėminio dėl Pastato 2 vidinio kampo vertinimo. Taip pat Ekspertas nurodo, kad Pastato 2 cokolinio profilio tinklelis nėra priklijuotas prie EPS plokštės klijuojamu mišiniu, dėl to nėra toje vietoje ir armuoto tinklo sluoksnio sukibimo su plokšte. Tačiau vėlgi, Ekspertas vertina tik Pastatą 2, o Pastato 1 nevertina. Tuo tarpu Ekspertizės akto išvadą 24 psl. teikia bendrai tiek dėl Pastato 1, tiek dėl Pastato 2, tačiau kyla klausimas, kaip Ekspertas galėjo įvertinti Pastato 2 vidinius kampus, jei neėmė ėminio iš Pastato 2 toje dalyje ir kaip galėjo įvertinti Pastato 1 cokolinio profilio tinklelio nepriklijavimo faktą prie EPS plokštės, jei neėmė ėminio iš Pastato 1, tačiau išvadą teikia bendrą
23.11. Nors Rangovas byloje ir nurodė šias aplinkybes, tačiau teismas nevertino dviejų ginčo objektų (Pastato 1 ir Pastato 2) atskirai, o bendrai preziumavo faktą, kad jei viename pastate yra defektai, tai ir kitame turi būti tokie patys, kas akivaizdu, jog yra klaidinga ir neteisinga. Negana to, Ekspertas vertindamas dekoratyvinio tinko sluoksnio sukibimą su pagrindu grindžia tikėtinumo kriterijumi. Akivaizdu, kad neatitikimas, eksperto vertinimu, buvo nustatytas ne visose išpjovose ir netgi neaišku dėl kurių pastatų, tad kodėl Ekspertas nurodė, kad reikia perdaryti visą išorinio baigiamojo akmenukų faktūros tinklo sluoksnį lieka neaišku.
23.12. Pastatų fasadai vertinant bylos duomenis buvo įrengti naudojant medžiagų gamintojo ,,Ceresit‘‘ sistemą tokiu būdu nepažeidžiant LR STR 2.04.01:2018 „PASTATŲ ATITVAROS. SIENOS, STOGAI, LANGAI IR IŠORINĖS ĮĖJIMO DURYS“ Trečiojo skirsnio 21.1 punkto reikalavimų. Tačiau ekspertas nenurodo kokiu konkrečiu ir šiltinimo sistemos gamintojo patvirtintu metodu vadovavosi atlikdamas nevėdinamos sistemos patikrą. Nei vienas iš Eksperto nurodomų dokumentų neturi ir neapibrėžia būtent „Ceresit“ nevėdinamos sistemos įrengimo bei eksploatavimo sąlygų patvirtinimo aprašo. Ekspertas, tikrinant viešai prieinamus duomenis, neturi teisės ir kvalifikacijos pats kurti ir taikyti savo sukurtas metodikas pastatų išorės fasadų nevėdinamos sistemos įrengimo bei eksploatavimo sąlygų patikroms kai šios sistemos įrengtos naudojant ,,Ceresit‘‘ nevėdinamajai sistemai įrengti skirtas medžiagas. Ekspertas nepateikė duomenų, jog jis yra akredituotas ar kitokiu būdu kvalifikuotas vertinti ir tikrinti būtent „Ceresit“ nevėdinamos sistemos medžiagų įrengimo bei eksploatavimo sąlygų atitikimus montavimo vadovui ar, bet kokiam kitam normatyviniam. dokumentui. Ekspertas Ekspertizės akte taip pat nenurodo ar turi kitų – praktinių ir/arba teorinių specialiųjų žinių leidžiančių tikrinti ir vertinti tokio tipo nevėdinamosios sistemos įrengimo darbų ir eksploatacijos sąlygų įrengimo kokybę, tokiu būdu ekspertas galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1,2, 4 punktus. Ekspertas nenurodo, kokie šiuo atveju, yra nustatyti privalomi taikomieji normatyviniai statybos techniniai dokumentai, arba bet kokie kiti „Ceresit“ sistemos gamintojo įrengimo patikros nurodymus bei keliamus sistemos eksploatacijos principus nurodantys dokumentai. Ekspertas vadovavosi Lietuvos Respublikos statytų tvarkos reglamentu, tačiau jame aprašomi tik bendrieji nevėdinamųjų sistemų įrengimo principai, akivaizdu, kad ekspertas privalėjo gauti išaiškinimą iš sistemos gamintojo.
23.13. Kokiu būdu ir kokiais normatyviniais dokumentais ekspertas vadovaujasi darydamas išvadas dėl atsisluoksniavimo nėra aišku, kadangi jie galėjo kilti ir mechaniškai ardant fasado plokštumas poėmių paėmimo metu darant tai nesilaikant gamintojo sisteminių nurodymų, kurių kaip šioje išvadoje nustatyta ekspertas neturėjo, kaip ir kompetencijų atlikti tokio tipo ,,Ceresit“ sistemos tyrimo ir vertinimo darbus. Kokiu būdu automatizuotai pagaminto dekoratyvinio tinko sluoksnio dalių frakcija gali skirtis ir ar buvo vertintos galimos ir gamintojo nurodytos paklaidos, Ekspertas taip pat nenurodo, kaip nenurodo ir to, kad matavimo metu buvo vertintas bendras galutinio sluoksnio storis neįvertinus prieš tai naudoto kvarcinio grunto sudaromo sluoksnio, galimai sąmoningai apie tai neužsimenant. Tokie bandymai siekiant tikslumo atliekami laboratorijoje pagal atskirą LST standartą pasirenkamu spektrinės analizės ir/arba kitokiu metodu, o ne atitinkamai įstatymų numatyta tvarka nepatikrintu ir nesertifikuotu matavimo prietaisu – metaliniu slankmačiu, kaip buvo atlikta šios teismo ekspertizės metu. Todėl eksperto išvadas šioje dalyje taip pat reiktų vertinti ypatingai kritiškai. Pats medžiagų gamintojas kuris yra atsakingas už panaudotos sistemos atitikimą nurodo priešingai nei ekspertizės 26 punkte nurodė ekspertas, t.y. ,, Klijavimo armavimo mišinys Ceresit CT85 gali būti dažomas fasadiniais dažais, jei iš šio tinko yra suformuota apdailinė struktūra“. Ekspertizės akte Ekspertas vertina ir pastatų estetines savybes, o vėliau toje pačioje išvadoje teigiama, kad ekspertas reikiamų kompetencijų vertinti šią sritį neturi, be to toks vertinimas yra subjektyvus, kadangi estetinės savybės kiekvieno subjekto vertinamos individualiai ir tai nėra ir negali apimti Eksperto kompetencijos ir jo turimos kvalifikacijos ribų.
23.14. Eksperto pateiktoje Lokalinėje sąmatoje yra netinkamai nurodomas taikomas koeficientas už Lokalinės sąmatos 2, 4 ir 5 punktuose nurodytus darbus, t.y. Lokalinėje sąmatoje yra pritaikytas K1=1,25, tuo tarpu turi būti taikomas K1=1 koeficientas. Tad kyla klausimas, ar nėra dirbtinai padidintos Lokalinėje sąmatoje nurodytos defektų šalinimo išlaidos bei numatomos defektų šalinimo apimtys. Taip pat Ekspertas rašydamas teiginius Ekspertizės akto 29 -30 puslapiuose nurodo, kad vienintelis būdas ištaisyti neva nurodomus defektus yra, - ,,sluoksnio nuardymas ir įrengimas iš naujo‘‘. Tačiau Eksperto nurodyti defektai nustatyti tyrimais nepatvirtintų matavimų atliktų su įstatymų nustatyta tvarka nepatikrintais matavimo prietaisais atlikimo metu, nesivadovaujant gamintojo metodikomis. Tad, kokiu pagrindu buvo nustatyta, kad sluoksnį būtina ardyti ir ar buvo gautas reikiamas medžiagų gamintojo arba akredituotos laboratorijos atliktas tyrimas lieka neaišku. Apeliantės vertinimu, teismui priimti sprendimui byloje užteko vien fakto, kad buvo atlikta teismo ekspertizė, o kaip ji buvo atlikta, kaip buvo įvertinti du ginčo objektai (Pastatas 1 ir Pastatas 2) neturėjo reikšmės.
Žemesnės instancijos teismas
23.15. Teismas sprendimu nurodo ir konstatuoja, kad klinkerio plytelės suklijuotos tinkamai. Teismo teigimu, ekspertas nurodė, kad plytelių estetinio vaizdo ant sienos nevertino, todėl ginčo dėl jų kainos, netinkamumo nėra. Tokiu būdu, nėra aišku, kodėl teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad vienašališkai atliktų darbų aktuose yra nurodomas „sienų aptaisymas klinkerio plytelėmis” ir atliktų darbų kiekiai bei kainos, kas bendrai sudaro 4438,47 EUR. Akivaizdu, jog teismas sprendimu nurodydamas, jog dėl klinkerio plytelių ginčo nėra ir pilna apimtimi atmesdamas rangovo ieškinį dėl atliktų darbų apmokėjimo ir nuostolių atlygino, prieštaravo pats sau, kadangi toje dalyje, kuri susijusi su vienašaliuose aktuose nurodytais atliktais klinkerio plytelių dėjimo darbais turėjo būti rangovės ieškinys patenkintas. Negana to, teismas visiškai nevertino, kodėl ir šiai dienai nėra apmokėta pagal 2021 m. spalio 2 d. išrašytą užsakovui sąskaitą-faktūrą Nr. LUM 0000214 už atliktus darbus 599,65 EUR suma. Užsakovas tiek darbus pagal šią sąskaitą, tiek ir pačią sąskaitą priėmė, tačiau dėl nežinomų ir nesuprantamų priežasčių taip ir neapmokėjo. Jokio pranešimo, kodėl Užsakovas neapmoka už atliktus darbus, nebuvo pateikta.
Atsiliepimas
23.16. Rangovas savo teiktame atsiliepime į priešieškinį prašė taikyti CK 6.667 str. 1 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą (reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis). Atitinkamai Teismas Sprendimu nepateikia jokios pozicijos ir visiškai nepasisako dėl tokio Rangovo reikalavimo. Užsakovas apie neva jo deklaruojamus trūkumus sužinojo dar 2021 m. sausio 11 d., t.y. Defektiniame akte Nr. 1 nurodė Rangovo neva atliktų darbų trūkumus, prašant juos ištaisyti. Tad akivaizdu, kad užsakovas jau daugiau nei prieš vienerius metus kreipėsi į rangovą dėl trūkumų pašalinimo, tačiau per visą šį laiką su ieškiniu į teismą nesikreipė ir tik 2022 m. gegužės 20 d. pateikė teismui priešieškinį dėl darbų kainos sumažinimo. Vadinasi užsakovas praleido jam nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą.
23.17. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad užsakovas deklaravo objekto 100 proc. baigtumą ir vykdo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius. Tačiau sprendime neatsižvelgiama į tai, ką akcentavo savo procesiniuose dokumentuose pats užsakovas, t.y. atsiliepime į ieškinį užsakovas nurodo, kad rangovo atliktų statybos darbų defektai yra esminiai, dėl ko negali parduoti Pastatų 1-2. Akivaizdu, kad Pirkimo-pardavimo sutartys patvirtina visiškai priešingą aplinkybę. Tokiu būdu, galima pagrįstai teigti, kad Užsakovo procesiniuose dokumentuose deklaruojami defektai savo esme yra ne Rangovo atliktų darbų trūkumai, o užsakovui nepriimtinas ir netinkantis estetinis vaizdas, kuris nėra ir negali būti laikomas statybos darbų defektu.
23.18. Rangovas ne vieną kartą prašė įtraukti į bylą trečiais asmenimis Pastatų 1-2 savininkus, teismas atsisakė tą daryti, nurodydamas, kad nėra jokio teisinio ryšio. Tačiau Rangovo nuomone, šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su tretiesiems asmenims priklausančio turto – Pastatų 1-2, defektų šalinimu. Atitinkamai nėra aišku, ar tretieji asmenys siekia/žino ir turi tikslą, susijusį su neva nustatytų defektų pašalinimu, ar Teismo sprendimo pagrindu užsakovo gauti pinigai iš rangovo nebus panaudoti išimtinai užsakovo asmeniniams tikslams. Dėl ko, Pastatų 1-2 savininkai turėjo būti įtraukti į bylą. Atitinkamai CPK 329 str. 2 d. 2 punkte yra nurodoma, kad vienas iš absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų yra, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Akivaizdu, kad šioje Byloje egzistuoja absoliutus Sprendimo negaliojimo pagrindas, susijęs su į bylą neįtrauktais Pastatų 1-2 savininkais.
24. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
24.1. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų ir yra grynai vertinamojo pobūdžio. Ieškovė neįrodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimą, o iš esmės pasisako tik dėl kitokio Teismo ekspertizės akto įvertinimo. Kitoks nei teismo atliktas bylos dokumentų įvertinimas nėra pagrindas naikinti iš esmės teisingą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 185 str., 328 str.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą, nes ieškovės atlikti darbai yra su esminiais trūkumais, šie trūkumai nebuvo pašalinti ir todėl ieškovė neįgijo teisės į apmokėjimą.
24.2. Byloje esančių įrodymų visuma liudija, kad ieškovės darbai yra atlikti nekokybiškai – atsakovė fiksavo darbų defektus darbų vykdymo metu. Ieškovė šiuos defektus pripažino, bandė juos šalinti, tačiau defektų iki galo nepašalino. Darbų defektų faktą patvirtina ir dviejų teismo ekspertų išvados: į teismo ekspertų sąrašą įtraukto V. B. E. ekspertinio tyrinėjimo aktas ir šioje byloje paskirto nepriklausomo teismo eksperto V. G. Teismo ekspertizės aktas. Be to, darbų defektus atsakovė surašė ir atsisakydama priimti darbus.
24.3. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė ieškovės darbų defektų faktą įrodė. Tuo tarpu ieškovės įrodinėjimo pareiga buvo pagrįsti, kad defektai yra visai ne defektai, arba kad jie atsirado ne dėl jo kaltės. Ieškovė byloje šios įrodinėjimo pareigos neįvykdė (CPK 178 str.). Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovės darbai yra atlikti kokybiškai ir tinkamai. Darytina išvada, kad ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais ir ieškovė privalo prisiimti atsakomybę už nekokybiškai atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai nustatė, kad ieškovės darbų rezultatas neatitiko jiems keliamų kokybės reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
24.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo aktai yra negaliojantys. Pirma, atsisakymo priimti darbus priežastis atsakovė aiškiai ir išsamiai nurodė 2021 m. rugpjūčio 4 d. atsakyme į ieškovės 2021 m. liepos 28 d. atliktų darbų aktavimą. Antra, ieškovės atliktų darbų trūkumai yra laikytini esminiais ir gali būti ištaisyti tik juos perdarius iš naujo, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė priimti ieškovės nekokybiškai atliktus darbus. Šią aplinkybę patvirtina ir ekspertinio tyrinėjimo ir teismo ekspertizės aktai.
24.5. Ieškovės atlikti darbai yra su esminiais trūkumais, kurių ieškovė nepašalino ir nebešalins, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino priešieškinį. Nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas ieškovės nekokybiškai atliktų darbų taisymo verte sumažinti ieškovei už darbus mokėtiną sumą, kadangi ieškovės darbų faktas yra nustatytas bei įrodytas. Teismas, tenkindamas atsakovo priešieškinį, pagrįstai vadovavosi Teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad bendra ieškovės darbų defektų taisymo kaina yra 37 162,66 EUR su PVM (18 581,33 EUR + 18 581,33 EUR). Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sumažinus ieškovei už atliktus darbus mokėtiną sumą ieškovės netinkamai atliktų darbų verte, ieškovė turi pareigą grąžinti atsakovei sumas, kurios atsakovės buvo permokėtos už atliktus darbus. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde neginčija šių skundžiamo sprendimo išvadų ir neteikia jokios kritikos nei defektų trūkumų išlaidos vertės dydžiui, nei dėl permokos apskaičiavimo dydžio.
24.6. Tuos pačius klausimus (teiginius), kuriuos ieškovė kelia apeliaciniame skunde dėl Teismo ekspertizės akto vertinimo, ieškovė pateikė ekspertui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teismo posėdyje apklausiamas ekspertas V. G. atsakė į ieškovės keliamus klausimus ir net pateikė atsakymus raštu. Ieškovė eksperto V. G. pateiktų atsakymų nebeginčijo ir neprašė skirti pakartotinę ekspertizę. Svarbu, kad ieškovė byloje nepateikė jokių alternatyvių išvadų, skaičiavimų ar tyrimų rezultatų, kurie galėtų paneigti teismo ekspertizės akte padarytas išvadas, todėl bylą nagrinėjęs teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti teismo ekspertizės aktu. Matyti, kad teismo ekspertizės aktas yra parengtas profesionaliai, kokybiškai, detaliai aprašant tyrimą, jo išvadas ir reikšmes. Deklaratyviai pateikiama teismo ekspertizės akto kritika nesudaro pakankamo pagrindo vertinti šio akto išvadas kitaip nei tai atliko pirmosios instancijos teismas.
24.7. Nors apeliantė kritikuoja eksperto taikytus metodus, tačiau nepateikė konkretaus dokumento, kurio teismo ekspertas V. G. neįvertino. Atsakovės žiniomis, ieškovės įvardijamas dokumentas „gamintojo „Ceresit“ nevėdinamos sistemos įrengimo bei eksploatavimo sąlygų patvirtinimo aprašas“ neegzistuoja. Taip pat neegzistuoja ir tariamos gamintojo „Ceresit“ akreditacijos vertinti ir tikrinti „Ceresit“ medžiagas. Susipažinus su ieškovės teiginiais taip pat lieka neaišku, kokių konkrečių dokumentų ekspertas turėjo paprašyti iš gamintojo „Ceresit“. Ieškovė nenurodo ir kokio gamintojo „Ceresit“ tariamai patvirtinto metodo teismo ekspertas neįvertino. Ieškovė nepaaiškino, kaip kitų gamintojo dokumentų ar metodų įvertinimas keistų teismo ekspertizės akto išvadas ir/ar kuo šie dokumentai ar metodai skiriasi nuo to, ką įvertino teismo ekspertas. Trečia, ieškovė nepateikė kito specialisto ar teismo eksperto parengto tyrimo, kuris būtų atliktas esą „neįvertintais“ gamintojo „Ceresit“ dokumentais ir šio tyrimo išvados prieštarautų į bylą pateiktos teismo ekspertizės akto išvadoms. Ketvirta, ieškovė apeliacinio skundo 62 p. pateikia medžiagų gamintojo citatą, tačiau nėra aišku kokį dokumentą cituoja ieškovė. Byloje nėra medžiagų gamintojo rašto ar kito dokumento, kuriame ši citata būtų pateikta. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginiai turėtų būti atmesti.
Šalies argumentai
24.8. Ieškovė klaidingai nurodo, kad teismo ekspertas V. G. neva naudojo netinkamus įrankius matavimų atlikimui ir išpjovų paėmimui. Ieškovas neįrodė, kad teismo eksperto taikytos priemonės tinko ėminių paėmimui buvo neteisingos, pažeidė teisės aktų ar metodikų nuostatas. Ieškovė nepateikė nei vienos nuorodos į teisės aktą ar kitą dokumentą, kuris nurodytų, kad teismo eksperto naudoti ėminių būdai ir priemonės buvo neteisingi ar neteisėti. Dar daugiau, ieškovės atstovas V. D. tiesiogiai dalyvavo ėminių paėmimo metu, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad jis ėminių paėmimo metu (ar po jo – ekspertizės rengimo metu) būtų teikęs pastabas dėl teismo eksperto naudotų įrankių ir taikyto tinko ėminių paėmimo būdo. Šias pastabas ieškovė pareiškė tik po to, kai į bylą buvo pateiktas parengtas Teismo ekspertizės aktas.
24.9. Ieškovė apeliaciniame skunde teikia nepagrįstą kritiką dėl teismo eksperto V. G. paimtų tinko išpjovų skaičiaus ir jų vertinimo. Išpjovų skaičius buvo pakankamas. Atsakovės nuomone, teismo ekspertas, kaip savo srities profesionalas, įvertino kiek išpjovų yra reikalinga siekiant tinkamai atlikti jam pavestą užduotį. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas V. D. nepareiškė pretenzijų dėl išpjovų skaičiaus, nors dalyvavo išpjovų paėmimo metu. Teismo ekspertas V. G. teismo posėdžio metu pateikė paaiškinimą dėl išpjovų skaičiaus. Paaiškinimą pateikė ir raštu. Ekspertas detaliai bei išsamiai įvertino gautas tinko išpjovas. Jeigu ieškovės nuomone, tinko atsisluoksniavimai galėjo kilti dėl kitų priežasčių arba teismo eksperto atlikto tyrimo rezultatai yra neteisingi, ieškovė turėtų šias aplinkybes įrodyti rašytiniais įrodymais. Neaišku, kuo remiantis ieškovė teigia, kad tinko sluoksnio sukibimo stiprį gali nustatyti tik akredituota laboratorija. Teismo ekspertas nustatė, kad tinkas nėra priklijuotas, nes nėra užteptas klijuojamu mišiniu ir dėl to tinkas yra nesukibęs. Šiai įžvalgai akredituota laboratorija yra visai nereikalinga, nes tai yra matoma plika akimi vertinant išpjovas.
24.10. Nepagrįsta ieškovo kritika ir dėl teismo ekspertizės akto 2.15.1 poskyryje priimtos išvados. Kaip matyti pagal išpjovų rezultatus, absoliučioje daugumoje išpjovų buvo nustatyta, kad tinko sluoksnis netenkina jam keliamų kokybės reikalavimų. Teismo ekspertas V. G. tai aiškiai nurodė savo išvadose ir atsakymuose teismo posėdžio metu. Nėra jokių kitų ekspertinių išvadų, kurios paneigtų teismo ekspertizės akto išvadą. Tuo tarpu, ieškovė teikia tik subjektyvią nuomonę, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.
24.11. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo ekspertas V. G. neva nėra atestuotas atlikti projekto ekspertizę ir statinio ekspertizę, todėl esą neturėjo kompetencijos atlikti teisminę ekspertizę. Atsakovė su šiais teiginiais nesutinka. Teismo ekspertizės akte buvo atlikta teisminė ekspertizė siekiant nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumus. Ieškovė neginčijo teismo eksperto V. G. kvalifikacijos nei prieš skiriant teisminę ekspertizę, nei po jos skyrimo. Šiuo atveju nebuvo vykdoma nei statinio projekto ekspertizė, nei statinio ekspertizė, kaip ji yra suprantama pagal Statybos įstatymo ar Statybos techninių reglamentų normas ir kurių atlikimui yra išduodami atskiri kvalifikacijos atestatai. Dėl to, teismo ekspertas taip pat pasisakė teismo posėdžio metu žodžiu ir raštu. Teismo ekspertas V. G. neekspertavo viso projekto ir neekspertavo viso statinio, o įvertino tik labai konkrečių darbų rezultato atitiktį kokybės reikalavimams. Kaip patvirtina byloje pateikti teismo eksperto V. G. kvalifikacijos atestatai, teismo ekspertas buvo ir yra daugiau nei pakankamai kompetentingas atsakyti į teismo užduotus klausimus ir parengti teismo ekspertizės aktą. Vien tai, kad, vertindamas ieškovės atliktų darbų kokybę, teismo ekspertas įvertino ir pasisakė dėl projekto sprendinių (ir tik vykdomo tyrimo kontekste), nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismo ekspertas atliko statinio projekto ekspertizę ar tariamai peržengė kompetencijos ribas. Taip pat atmestina kritika dėl tariamo pastato estetinių savybių vertinimo. Kaip nurodė, pats teismo ekspertas, klausimai, kurie susiję su fasadų architektūrinės estetinės savybių vertinimu, nebuvo atsakinėjami. Vis dėlto, tai netrukdo patvirtinti faktą, kad fasado dekoratyvinio tinko tekstūra nėra tolygi ar, kad klinkerinės plytelės buvo klijuojamos be atrankos ir kt. Tai nėra fasado architektūrinių estetinių savybių vertinimas.
24.12. Neaišku kokiais duomenimis remiantis ieškovė grindžia savo teiginius dėl neva netinkamo koeficiento taikymo, t .y. neaišku kuo grindžiamas teiginys, kad turėjo būti taikomas koeficientas K1=1. Teismo ekspertas atsakė, kad koeficientas K1=1,25 buvo taikomas todėl, kad fasado įrengimo darbai turi būti atliekami su pastoliais. Darbams su pastolių įrengimu taikomas K1=1,25 koeficientas. Nėra ginčo, kad fasado įrengimo, tinkavimo darbams atlikti yra reikalingi pastoliai.
24.13. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo kelias pastabas Teismo ekspertizės aktui, bet visai nepasisako dėl daugelio akte nustatytų ieškovės atliktų darbų trūkumų, t.y. kad buvo netinkamai pildomi statybos darbų žurnalai, kad naudoti statybos produktai neturi privalomų techninių atitikties dokumentų ir todėl jie nėra tinkami instaliuoti į pastatus, kad atliekant laisvai pasirinkto namo Nr. 5 vidinio kampo tyrimą, nustatyta, kad vidinio kampo profilio su tinkleliu nėra, kampas nėra sustiprintas taip, kaip to reikalauja, ir produkto gamintojas, ir reglamentas, kad įrengtos lauko palangės, jų sandūros su sienų bei jų termoizoliacinių sistemų konstrukcijomis neužtikrina jų sandarumo: nėra įrengtos sandarinančios tarpinės, be to, sandarumo neužtikrina ir palangės profilis. Šie ir kiti trūkumai, dėl kurių ieškovė nepasisako, yra nepaneigti. Dar daugiau, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai bei faktas, kad nekokybiškai atliktų darbų nepriėmė ne tik atsakovė, bet ir statinio techninė priežiūra. Pažymėtina, kad Teismo ekspertizės akte nustatyti ieškovės darbų kokybės trūkumai yra esminiai – teismo ekspertas nustatė, kad ieškovės atliktų rangos darbų kokybės trūkumus galima pašalinti tik darbus perdarant iš naujo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu šios teismo išvados nepaneigė, nepateikė jokių alternatyvių ekspertinių nuomonių.
24.14. Ieškovė apeliaciniame skunde be kita ko remiasi ieškovės užsakyto D. K. parengtu vertinimo aktu. Šiame dokumente pateiktos išvados yra nepagrįstos. Susipažinus su Vertinimo aktu nėra aišku kokia metodika vadovavosi D. K. Vertinimo akte. Vertinimo akte yra pateikiamos lakoniškos išvados, jog atliktų darbų defektai yra tik estetinis vaizdas, kuris negali būti laikomas darbų trūkumu. Tokios vertinimo akto išvados niekaip nepaneigia atsakovės pateiktame ekspertinio tyrinėjimo akte ar Teismo ekspertizės akte nurodytų išvadų, kurios numato, kad būtina iš naujo atlikti fasado tinkavimo darbus. Trečia, teismai ne vieną kartą yra pasisakę, jog D. K. išvados turi būti vertinamos kritiškai.
24.15. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė neva turi prisiimti atsakomybę už ieškovės atliktus darbų defektus, nes dalį darbų priėmė sudarydama kasmėnesinius tarpinius atliktų darbų aktus ir samdė techninį prižiūrėtoją, kuris turėjo nustatyti visus trūkumus anksčiau. Tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta. Aplinkybė, kad užsakovas turi teisę kontroliuoti statybos darbų eigą ir kokybę nereiškia ir negali būti interpretuojama taip, kad leistų rangovui darbus vykdyti bet kaip ir išvengti atsakomybės. Nustačius, kad rangovo atlikti darbai yra su trūkumais, rangovas neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros. Byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad darbų defektai atsirado ne dėl atsakovės (ar statybos techninio prižiūrėtojo) veiksmų, o dėl ieškovės netinkamo darbų atlikimo. Tiek ekspertinio tyrinėjimo akte, tiek Teismo ekspertizės akte padarytos išvados suponuoja, kad darbų defektų atsiradimo priežastis yra darbų atlikimas nesilaikant jų atlikimui keliamų reikalavimų, t. y. nesilaikant projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, įprastinės statybinės praktikos reikalavimų. tarpinių kasmėnesinių atliktų darbų aktų pasirašymas nereiškia, kad atsakovė prarandą teisę teikti reikalavimus dėl nustatytų darbų defektų pašalinimo. Pagal Sutartis ieškovė įsipareigojo šalinti nustatytus defektus bet kuriuo momentu iki kol darbai bus užbaigti ir perduoti atsakovei. Todėl aplinkybės, kad tarpiniuose atliktų darbų aktuose buvo nurodyta tam tikra procentinė atliekamų darbų dalis, nereiškia, kad ieškovė, nustatęs darbų trūkumus, negali pareikšti reikalavimo ir dėl to dalies, kuri buvo nurodyta tarpiniuose atliktų darbų aktuose. Darbai yra nepabaigti, kodėl nėra baigti 100 proc. ir perduoti Sutartyje 7.3. p. nurodytu aktu. Byloje surinkti įrodymai liudija, kad atsakovė turėjo teisę prašyti šalinti nustatytus darbų defektus, jie buvo nustatyti darbų vykdymo metu, tačiau ieškovė visų šių trūkumų nepašalino. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė neįrodinėjo, kad dėl darbų defektų atsiradimo atsakomybę turėtų prisiimti atsakovė, neįrodinėjo, kad egzistuoja ryšys tarp statinio techninės priežiūros veiksmų ir defektų atsiradimo. Ieškovė pirmosios instancijos teisme rėmėsi tik aplinkybe, kad atsakovės statinio techninė priežiūra nenustatė darbų defektų, kuriuos vėliau nustatė ekspertai. Taigi, atsakovė apeliaciniame skunde pažeidė draudimą remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, šiuo atveju atsakovė bet kuriuo atveju prisiėmė dalį atsakomybės už nustatytų ieškovės defektų atsiradimą. Teismo ekspertizės akte nustatyta, kad ieškovės atliktų darbų defektų pašalinimo kaina iš viso yra 37 162,66 EUR. Tuo tarpu, atsakovė reikalavo priteisti ženkliai mažesnę sumą – 14 143,40 EUR. Pagal kasacinio teismo praktiką, esant reikalavimui dėl kainos mažinimo, rangovas negali remtis CK 6.259 str. nuostatomis. Įvertinus atsakovės reikalavimo dalyką (priteisti sumokėtą darbų kainą), ieškovės teiginiai, kad atsakovė turi prisiimti atsakomybę dėl ieškovės darbų defektų, turėtų būti atmesti.
Atsiliepimas
24.16. Atsakovė nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde pateikiamais teiginiais, kad nesant ginčo dėl klinkerio plytelių ar dėl kitų darbų, pirmosios instancijos teismas prieštaravo pats sau priimdamas skundžiamą sprendimą. Minėta, kad nustačius ieškovės atliktų darbų defektų faktą, šių darbų šalinimo kainą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad susidarė 14 143,4 EUR permoka. Sumos už kitus darbus buvo įvertintos skaičiuojant permokos sumą. Dėl šios priežasties, ieškovės teiginiai turėtų būti atmesti.
24.17. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė nepraleido ieškinio senaties termino, nes ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs ir prasidėjo tik 2021 m. rugsėjo 6 d. Atsakovė pirmą kartą atliktų darbų trūkumus nurodė 2021 m. sausio 11 d., tačiau iš ieškovės nebuvo nei vieno laiško ar rašto, kad ji nesutinka tvarkyti atsakovės nurodytų trūkumų. Priešingai – įrodymai byloje liudija, kad ieškovė sutiko su pretenzijomis ir trūkumus tvarkė (kitaip tariant, ieškovė prievolę tvarkyti trūkumus buvo pripažinusi). Ieškovė 2021 m. liepos 28 d. el. laišku buvo informavusi atsakovę, kad didelė dalis trūkumų buvo pašalinta. Atsakovei nei objektyviai, nei subjektyviai nebuvo pagrindo kreiptis tuo metu į teismą, kadangi atsakovė sąžiningai tikėjo, kad ieškovė sutvarkys visus nustatytus darbų trūkumus. Dėl šios priežasties, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs. Nelogiška sakyti, kad atsakovė turėjo kreiptis į teismą, kai ieškovė pati šalina nustatytus trūkumus geranoriškai. Ieškovė atsisakė toliau šalinti darbų trūkumus tik 2021-09-06 pranešime, todėl nuo šios datos skaičiuotinas senaties terminas. Jei teismas laikytų, kad senaties terminas praleistas, jis turėtų būti atnaujintas dėl minėtų priežasčių.
24.18. Skundžiamame sprendime nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo pasisakyta dėl ginčo Pastatų savininkų teisių ir pareigų. Vien tai, kad ginčas yra susijęs su ginčo Pastatuose nustatytų defektų šalinimu, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiamame sprendime buvo pasisakyta dėl kitų asmenų teisių ir pareigų. Ginčo rangos teisiniai santykiai sieja tik ieškovę ir atsakovę, bet ne kitus asmenis. Aplinkybė, kad atsakovė nebėra objekto savininkė nepašalina ieškovės, kaip rangovo, pareigų pagal Sutartis, t. y. šalinti atsakovės nustatytus trūkumus ir kt. Šioje byloje yra nustatyti defektai, kurių ieškovė nepašalino, todėl atsakovė turi teisę naudotis užsakovui priklausančiais teisių gynybos būdais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
26. Apeliantės vertinimu teismas skundžiamu sprendimu pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje esamų ginčo objekto savininkų, todėl sprendimas naikintinas esant absoliučiam negaliojimo pagrindui.
27. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, egzistavimo, nes nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Šiuo atveju tarp šalių, t.y. užsakovo ir rangovo kilo ginčas dėl ieškovės atliktų darbų tinkamumo ir atsakovės pareigos už juos apmokėti. Vien tai, kad skundžiamu sprendimu teismas konstatavo atitinkamus statybos defektus ir pripažino užsakovo teise pasinaudoti darbų kainos sumažinimo teisiniu gynybos būdu, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl ginčo pastatus įsigijusių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neturi įtakos minėtų asmenų teisinei padėčiai, nes jame nėra nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos kokios nors jų teisės ar pareigos.
29. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
30. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl 23019,26 Eur pagal sudarytas rangos sutartis skolos priteisimo už neapmokėtus darbus ir tenkintas atsakovės priešieškinis dėl ieškovės vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, darbų kainos sumažinimo bei permokos priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinių santykių dalyvių teises ir pareigas, gynybos būdus, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių.
31. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. UAB „Husky Management“ ir UAB „Lumvita“ sudarė statybos rangos sutartis dėl (duomenys neskelbtini) Statomų gyvenamųjų namų išorinių sienų apšiltinimo ir fasadų apdailos statybos darbų atlikimo. Statybos rangos sutartyse UAB „Husky Management“ (sutartyje vadinamos Užsakovu) ir UAB „Lumvita“ (sutartyje vadinamos Rangovu) sutarė, kad rangovas įsipareigoja savo rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų pagal pateiktą projektinę dokumentaciją atlikti statybos rangos darbus, nurodytus sutarties priede Nr. 1 „Sąmata“ ir kituose šios sutarties dokumentuose (projektinėje dokumentacijoje ir kt.), objektuose (duomenys neskelbtini) bei (2.1 punktas). Remiantis sutarčių 5.1. punktais rangovas darbus atlieka laikydamasis visų statybą, aplinkosaugą bei darbo saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pagal projektinę dokumentaciją, sutarties dokumentus, darbų aprašymus, brėžinius ir specifikacijas. Pagal sutarčių 9.1. punktą rangovas įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą projektą, patvirtintus brėžinius, darbų aprašymus bei darbų kiekio žiniaraščius, atlikti sutartyje numatytus darbus pagal abiejų šalių suderintą sąmatą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. gruodžio 1 d. sutarties šalys sudarė papildomus susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2, kuriais pakeitė bei patikslino sutartų atlikti statybos darbų kiekius, jų atlikimo terminus bei kainą, pagal kuriuos rangovas įsipareigojo atlikti namo Nr. 7 išorinių sienų nevėdinamų termoizoliacinių sistemų įrengimo statybos darbus: sienų šiltinimas putų polistireno plokštėmis, izoliacijos sluoksnio storis 250 mm; fasadų sienų su angokraščiais 3-jų sl. Tinkas, armuojant tinkleliu 200 g/m2 (angų kampuose įrengiant papildomą įstrižą armavimą; paviršių su angokraščiais apdaila struktūriniu dekoratyviniu tinku (2 mm storio); dekoratyvinio (šukuoto struktūrinio tinko įrengimas); šukuoto tinko dažymas du kartus; sienų aptaisymas klinkerio plytelėmis; palangių skardinimas.
32. Ieškovė teigia, kad pagal statybos rangos sutartis ir papildomus susitarimus atliko tinkamai pagal lokalines sąmatas numatytus statybos rangos darbus, ištaisė atsakovo defektiniuose aktuose nurodytus darbų trūkumus, tačiau atsakovė atliktų darbų nepriėmė, nesumokėjo už atliktus sutartyse numatytus darbus, todėl ieškovė vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktus ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės skolą 23 019,23 Eur bei 1037,24 Eur delspinigius pagal sutarčių 12.1 punktą. Atsakovės teigimu, ieškovė, kaip rangovė, darbus atliko nekokybiškai, defektų neištaisė, todėl priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus, sumažinti 2020 m. rugsėjo 22 d. statybos rangos sutarties darbų kainą 18 581,33 EUR suma, 2020 m. lapkričio 11 d. statybos rangos sutarties darbų kainą 18 581,33 EUR suma ir atsakovei priteisti iš ieškovės 14 143,40 EUR permoką.
33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad teismo eksperto išvados, atsakovo paaiškinimai, pateikti atsakovo darbų atlikimo metu surašyti defektų aktai, fotonuotraukos, patvirtina, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai ir defektų nepašalino, todėl priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiais ieškovės UAB „Lumvita“ 2021 m. rugsėjo 17 d. vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus tenkino. Teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai reikalauja sumažinti darbų kainą ir atsakovės reikalavimą šioje dalyje tenkino remdamasis teismo ekspertizės akte nurodytomis sumomis darbų trūkumo šalinimo išlaidoms (po 18 581,33 EUR kiekvienai sutarčiai). Atitinkamai tenkino ir reikalavimą priteisti iš ieškovės 14143,40 Eur rangos darbų trūkumo šalinimo išlaidų.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
34. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino į bylą pateiktas specialistų išvadas, teismo ekspertizės aktą, nevertino jų tarpusavio ryšio, santykio su defektiniais aktais Nr. 1 ir Nr. 2, nedetalizavo kiekvieno pastato atskirai neva nustatytų defektų, neįvertino, kad užsakovas priėmė dalį darbų, už juos apmokėjo, neteikė pretenzijų dėl jų kokybės, o ginčui persikėlus į teismą suformavo savo poziciją, jog jam nebetinkami ir tie darbai, dėl kurių ginčo nebuvo. Apeliantės vertinimu, teismui priimti sprendimui byloje užteko vien fakto, kad buvo atlikta teismo ekspertizė, o kaip ji buvo atlikta, kaip buvo įvertinti du ginčo objektai teismas neanalizavo, neatsižvelgė į apeliantės įvardytus ekspertizės akto trūkumus, taip pat visiškai nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo taikyti ieškinio senatį, atsakovės pareikštam priešieškiniui.
35. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Bendroji rangos darbų perdavimo–priėmimo tvarka yra įtvirtinta CK 6.662 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Statybos rangos darbų perdavimo–priėmimo tvarką reglamentuojančiame CK 6.694 straipsnyje įtvirtinta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.694 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
37. Teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatliko išsamaus ir visapusiško byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų tarpusavio ryšio. Sutiktina su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė iš esmės remdamasis vien faktu, jog byloje buvo atlikta statybos techninė teismo ekspertizė, kurioje konstatuoti ieškovės atliktų darbų defektai, tačiau visiškai neatliko jokios eksperto nurodytų defektų analizės, galimų jų atsiradimo priežasčių nei kaip jie koreliuoja su ieškovės vienašališkai pasirašytais darbų aktais, nevertino ar byloje nėra prieštaravimų tarp eksperto V. G. ir eksperto V. B. E. pateiktų išvadų ginčo klausimais.
38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad Statybos įstatymo normos, reglamentuojančios rangovo veiklą, aiškintinos taip, kad asmuo, kurio veikla yra nukreipta į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą, yra laikytinas asmeniu, vykdančiu ir statytojo, ir rangovo funkcijas. Nekilnojamojo turto vystytojo veiklos specifika pasireiškia tuo, kad vystytojas koordinuoja visą projekto vykdymo procesą nuo pradinės idėjos iki objekto įgyvendinimo ir tolesnės eksploatacijos, todėl jis yra atsakingas už visą projekto vykdymo procesą, jis koordinuoja ir organizuoja visų kitų projekto vykdymo dalyvių veiklą, jis prisiima visą su projektu susijusią riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020).
39. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 76 dalyje reglamentuota, kad statinio statybos techninė priežiūra – tai statytojo (užsakovo) organizuojama statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 78 dalimi, statinio statybos techninis prižiūrėtojas – tai architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas statybose veikia kaip užsakovo (statytojo) atstovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 54 punktas). Statinio statybos techninio prižiūrėtojo, kaip statytojo atstovo, teisės ir pareigos statybos procese yra atskleistos Statybos įstatymo 19 straipsnyje. Vadovaujantis šia nuostata, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, be kita ko, privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų; tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas, veikdamas statybų procese užsakovo vardu, kontroliuoja, kad statyba būtų vykdoma tinkamai, nepažeidžiant teisės aktuose, statybos normatyviniuose dokumentuose, statinio projekte ir kt. nustatytų reikalavimų, o nustatęs galimus pažeidimus – informuoja apie tai užsakovą.
40. Taigi, ne tik ieškovė kaip rangovė tačiau ir atsakovė kaip statytoja (užsakovė) šiuo atveju turėjo atitinkamas pareigas, kurios neabejotinai turi didelę reikšmę galutiniam darbų rezultatui. Tačiau kaip pagrįstai nurodė apeliantė šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, ir šalių tarpusavio teisių ir pareigų statant ginčo objektus tinkamai nekvalifikavo ir nevertino kaip šios pareigos buvo vykdomos ir ar jos galėjo prisidėti prie ekspertų nustatytų darbų defektų.
41. Šiuo atveju iš teismo ekspertizės akto matyti, kad ekspertas V. G. atsakydamas į jam suformuluotą 1 klausimą nurodė, kad lauko sienų su angokraščiais tinkavimo tekstūriniu tinku darbai ginčo objektuose yra atlikti nepaisant reikalavimų, nei projekto, nei normatyvinių statybos techninių dokumentų, nei įprastinės statybinės praktikos, kadangi lauko sienų tinkavimas tinku, pagamintu iš klijinio glaisto, skirto putplasčio plokštėms klijuoti ir armuoto tinko sluoksniui įrengti, suformuojant virš tinko paviršiaus plokštumos iškilusią tekstūrą (tekstūrinis tinkas), projekte nenumatytas. Šis tinkas abiejuose objektuose yra įrengtas vietoje projekte numatyto įrengti baltos spalvos faktūrinio dekoratyvinio tinko. Atsakymas į 3 klausimą ekspertas nurodė, kad tekstūrinio tinko dažymo darbai netenkina, nei normatyvinių statybos techninių dokumentų, nei dažų gamintojo, nei įprastinės statybinės praktikos reikalavimų, kadangi bet kokių dažymo darbų tinkamos kokybės garantas – dažomo pagrindo tinkamumas, tinkamas jo paruošimas dažymui, tačiau šiuo atveju atliktų dažymo darbų pagrindai – tekstūriniai tinkai, įrengti iš klijinio glaisto (Ceresit CT 85), netenkina dažų (Ceresit CT 49) gamintojo reikalavimų, nustatytų dažomo pagrindo paruošimui.
42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje esančiuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad darbų eigoje buvo keičiami projekto sprendimai, techniniame darbo projekte numatyta fasado struktūra – dekoratyvinis tinkas, tačiau pagal faktinę situaciją dalyje gyvenamųjų namų vietoj dekoratyvinio tinko yra atliktas struktūrinis tinkavimas. Dėl šių pakeitimų sutarta žodžiu, jokių priekaištų kad techninis darbo projektas neatitinka faktinės situacijos nebuvo gauta. Ekspertas V. G. nustatė, kad statybos projektuose, jų techninėse specifikacijose nėra nustatyti kokybės reikalavimai išorinių sienų termoizoliacinėms sistemoms, fasadų apdailai bei jų įrengimui, naudotiniems statybos produktams taip pat juose nėra reikalavimų statybos darbų kokybės kontrolei (leistini statybos darbų nuokrypiai ir jų įvertinimo metodai), nėra sprendinių ir reikalavimų fasadų apdailai bei jo išvaizdai (baigiamojo išorinio apdailos sluoksnio tekstūra ir pan.). Be to iš byloje esančio 2021 m. rugpjūčio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovės atstovas V. B. pažymėjo, kad apdailos medžiagas teikė užsakovas. Pirmosios instancijos teismas šių ginčui reikšmingų aplinkybių neanalizavo, nesiaiškino kas iš tiesų užsakovas ar rangovas rūpinosi darbų atlikimui reikalingomis medžiagomis, kieno sprendimu tekstūrinis tinkas abiejuose objektuose buvo įrengtas vietoje projekte numatyto įrengti baltos spalvos faktūrinio dekoratyvinio tinko, kas priėmė sprendimą naudoti tekstūrinį tinką pagamintą iš klijinio glaisto, kurio eksperto teigimu šiuo atveju nebuvo galima naudoti.
43. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, jog teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepašalino byloje esančių prieštaravimų tarp dviejų ekspertų išvadų. Viena vertus eksperto V. G. išvadose nurodoma, kad armuoto tinko sluoksnio storio dydis yra mažesnis, nei nurodytas projekte (5 mm); mažesnis, nei mažiausias leistinas (3 mm), nurodytas sistemos gamintojo; mažesnis, nei įprastinis, vidutiniškas dydis (4 mm). Tuo tarpu Vytauto B. E. išvadoje dėl gyvenamojo namo Svajonių skg. 5 teigiama, kad tinko storis yra žymiai - iki 7 ir 8 mm pastorintas, lyginant su atitikties deklaracijoje nurodomu 2-3 mm sluoksnio storiu. Teisėjų kolegijos vertinimu šie neatitikimai yra gana ženklūs, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai juos įvertinti ir pašalinti akivaizdžius prieštaravimus tarp byloje esančių įrodymų, motyvuotai ir argumentuotai pagrįsti, kuriomis iš jų vadovautinasi, o kurios laikytinos nepagrįstomis.
44. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė prieštaringą sprendimą pasisakydamas dėl atsakovės darbų susijusių su klinkerio plytelių įrengimu. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad klinkerio plytelių kokybė, darbų kaina, kaip faktinė aplinkybė, neturi įtakos šalių ginčui, atsakovas teismo posėdyje neginčija ieškovo paaiškinimų dėl plytelių kokybės, teismo ekspertas 4 klausime nurodė, kad klinkerio plytelės suklijuotos tinkamai. Kita vertus teismas nepateikdamas jokių motyvų atmetė pilna apimtimi atmetė ieškovės ieškinį dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, neatsižvelgdamas į tai, kad į Vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktus, kuriuos teismas pripažino negaliojančiais pilna apimtimi bei į ieškovės reikalaujamą priteisti skolą be kita ko buvo įtraukti sienų aptaisymo klinkerio plytelėmis darbai.
45. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas ieškovės vienašališkai pasirašytus darbų aktus negaliojančiais, visiškai nevertino byloje pateiktų šių darbų aktų su atsakovės ranka rašytomis pastabomis turinio, kuriose įvardijami nepriimamų darbų kiekiai. Apeliantės teigimu vienašaliame atliktų darbų akte Nr. HS7P-2 nurodoma, kad bendras „angokraščių apdailos struktūriniu dekoratyviniu tinku” darbų kiekis yra 29,80 m., tuo tarpu prašoma priimti tik 3,15 m., kas reiškia, kad likusi dalis darbų jau buvo priimta ir tinkama. Atitinkamai ir kituose vienašaliuose atliktų darbų aktuose nurodyti ranka rašyti darbų kiekiai kurie įvardijami kaip „priimamų darbų kiekiai“. Apeliantė taip pat nurodo, kad statybos darbų žurnalo formoje F-24 Paslėptų darbų patikrinimo aktuose techninė priežiūra yra priėmusi visus paslėptus sienų armavimo darbus, nėra nurodyta, kad nei Pastate 1, nei Pastate 2 yra neuždėtas tinklelis, trūksta klijų ar kitokių medžiagų panaudojimo, jog tinkamai būtų toliau vykdomi fasado apdailos darbai, 2021 m. sausio 30 d. užsakovui buvo pateikti atliktų darbų aktai Nr. HSP5P-01, Nr. HSP7P-01, pagal kuriuos šukuoto tinko įrengimo kiekis buvo priimtas 90 proc., o tinko dažymo darbų nuo viso kiekio buvo priimta 70 proc. Vėliau šie aktai, kaip kad buvo minėta ieškinyje, el. paštu buvo „anuliuoti“ nepateikiant jokių tokį atšaukimą pagrindžiančių priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamas šių aplinkybių įvertinimas turi esminę reikšmę sprendžiant ieškinio ir priešieškinio pagrįstumą bei šalims vienai iš kitos priteistinas sumas, kadangi tuo atveju jei būtų nustatyta, kad dalį darbų atsakovė priėmė, turėtų būti įvertinama kokie tai darbai, ar atsakovė tinkamai atliko pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių bei byloje pateiktų įrodymų apskirtai neanalizavo ir nevertino.
46. Apeliantė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nurodė eilę ekspertizės akto trūkumų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų ir ieškovė nenurodė pagrįstų argumentų leidžiančių abejoti ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikacija. Kita vertus dėl pakankamai konkrečių ieškovės įvardytų, jos vertinimu, ekspertizės trūkumų susijusių su ginčo esme pirmosios instancijos teismas argumentuotai nepasisakė apsiribodamas abstrakčiomis frazėmis, kad ieškovės argumentai grįsti spėjimais, prielaidomis, subjektyviais ir tikrovės neatitinkančiais paaiškinimais.
47. Pažymėtina, kad reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos vertinant byloje pateiktus įrodymus. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas visapusišku byloje esančių įrodymų vertinimu. Skundžiamame sprendime pateikiamas abstraktus byloje esančių įrodymų vertinimas, į didžiąją dalį ieškovės nurodytų argumentų ir keltų ginčo materialiniams santykiams reikšmingų klausimų nebuvo atsakyta. Iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, kokiais motyvais ir įrodymais remdamasis teismas atmetė ieškovės ieškinį pilna apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, sprendžia, kad šalių ginčo nagrinėjimas nėra įmanomas apeliacinės instancijos teisme, kadangi reikštų ginčo tarp šalių ir jų argumentų nagrinėjimą pirmą kartą naujais aspektais ir visa apimtimi. Pirmosios instancijos teismas nutarties 40-46 punktuose aptartų klausimų iš esmės nenagrinėjo, jų analizavimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties, be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl minėtų įrodymų vertinimo (kurių pirmosios instancijos teismas nereikalavo), prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas naikina teismo sprendimą ir grąžina bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
49. Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo pareiškusi prašymą taikyti priešieškiniui ieškinio senaties institutą. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Reikalavimą taikyti ieškinio senatį atsakovas gali pareikšti bet kurioje proceso pirmosios instancijos teisme stadijoje, iki baigiant bylą nagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014; 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-469/2023, 33 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu teismas tinkamai nenustato ieškinio senaties taikymui reikšmingų aplinkybių ir neišsprendžia reikalavimo dėl ieškinio senaties taikymo, tai yra procesinis teisės pažeidimas, dėl kurio sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-469/2023, 32 punktas).
50. Apeliantė visiškai pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apskirtai nepasisakė dėl jos reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą priešieškinio reikalavimams, taigi, šis procesinis pažeidimas yra savarankiškas pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
51. Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios nuostatos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. v. Netherlands, Serija A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland, Pranešimas 1997-VIII, p. 2930, par. 59, 60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93, 98 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo.