Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-1991-1071/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-10-30
Bylos Nr.: e2-1991-1071/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05413-2024-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vytautas Pliuskevičius
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“, akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Structures“, akcinė draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sobo sistemos“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Advokatai: Giedrius Gvildys, Renaldas Baliū

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1991-1071/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05413-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,sekretoriaujant Giedrei Šilbajorienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui (nuotoliniu būdu),

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui (nuotoliniu būdu),

atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovėms R. M., E. S. (nuotoliniu būdu),

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Structures“ vadovui M. P. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ ir akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys akcinė draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sobo sistemos“, uždaroji akcinė bendrovė „Structures“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš solidariai iš atsakovių 1 763,20 Eur sumą, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ 84,92 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovių 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas (dėl 2023 m. liepos 18 d. padarytos žalos objekte, adresu (duomenys neskelbtini) ).

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UDB) „Structures“ (draudėjas), sudarė įmonių turto draudimo sutartį. Įmonių turto draudimo liudijime pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2023-04-29 iki 2024-04-28 buvo apdraustas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2023-07-18 buvo užlietas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko dėl nesandaraus nuotekų stovo. Šias aplinkybes patvirtina turto apžiūros aktas ir foto lentelė. Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino žalą. Žala atlyginta išmokant 1 763,20 Eur draudimo išmoką už užliejimo (adresu: (duomenys neskelbtini)) metu padarytą žalą. Šios žalos dydį patvirtina turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, kurioje nurodyta, kad žala draudėjo butui siekia 1 878,2 Eur (iš kurios atimama išskaita – 115,00 Eur). Nusidėvėjimo šiuo atveju nėra. Šios žalos atlyginimo faktą patvirtina pranešimas apie žalos atlyginimą ir mokėjimo nurodymas. Teigia, kad dėl butui padarytos žalos yra atsakingos atsakovės, kadangi atsakovės nepasirūpino savo administruojamų objektų priežiūra. Atsakovės pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo asmenų turtui – neteisėtas neveikimas. UAB „Paslaugos būstui“ būdama administratoriumi atsakingu už pastatų, remontą/priežiūrą nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkyti pastatų bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ar atidi, nevykdė, jai kaip administratoriui priskiriamų pareigų. Taip pat pažymėjo, kad nors apliejimas įvyko dėl nesandaraus nuotekų stovo, už kurį atsakinga atsakovė UAB „Paslaugos būstui“, tačiau tam įtakos turėjo užsikimšęs ir prisipildęs nuotekų šulinys, esantis kieme (duomenys neskelbtini), kurį administruoja atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“. Atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ privalėjo prižiūrėti nuotekų šulinį, kad nebūtų nuotekų užsikimšimų. Taigi, netinkama priežiūra sąlygojo žalos atsiradimą ieškovės draudėjo patalpoms. Atsakovei UAB „Paslaugos būstui“ buvo išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo. Visgi, atsakovė žalos neatlygino.

Atsiliepimas

3. Atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės reiškiamus reikalavimus kaip nepagrįstus. Nurodo, kad šiuo atveju nuotekų tvarkymo tinklų eksploatavimo riba – pirmas nuotekų šulinys nuo daugiabučio namo – iki kurios atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ yra atsakinga už tinkamą nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą. 2023-07-19, 08.40. val. AB „Klaipėdos vanduo“ iš UAB „Paslaugos būstui“ gavo pranešimą dėl užsikimšusių nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini). AB „Klaipėdos vanduo“ avarinė tarnyba nedelsiant sureagavo į iškvietimą. Sutiktina, jog nuotekų tinklai, nuo pirmojo nuotekų šulinio nuo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybei ir dėl to ginčo nėra. Siekiant išvengti rūsių, pusrūsių apsėmimo nuotekomis, vandentvarkos taisyklių nuostatos numato gyventojų pareigą įsirengti automatiškai užsidarančias sklendes (atbulinius vožtuvus) bei tinkamai jas prižiūrėti, tačiau gyventojai dažniausiai nepaiso šių norminių aktų reikalavimų, ko apsekoje, kyla nuostoliai. Nors šiuo apliejimo atveju ir nefiksuota, kad nuotekos veržėsi per sanitarinius prietaisus, tačiau esant užsikimšimui lauko nuotekų tinkluose, automatiškai užsidarančios sklendės būtų apsaugojusios nuo nuotekų patekimo į pastato vidų. Pažymėjo, jog nei užsikimšimo tiksli vieta, kieno atsakomybės ribose, nei užsikimšimo priežastis nėra nustatyti. Nėra jokių duomenų, jog būtų atliktas ekspertinis tyrimas, kuris leistų konstatuoti faktus. Vien ta aplinkybė, kad nuotekų šulinys buvo prisipildęs, savaime nereiškia, jog užsikimšimo vieta buvo būtent šulinyje, AB „Klaipėdos vanduo“ nuosavybės ribose. Vertinant ieškovės pateiktus duomenis, nuotekų šalinimo stovas nebuvo trūkęs – nuotekos pratekėjo per nesandarų nuotekų vamzdžio sujungimą. Byloje nepateikta jokių nuotraukų, kuriose būtų matyti, kaip vidaus nuotekų vamzdis ir nuotekų šalinimo stovas atrodė avarijos metu ir kas iš tikrųjų lėmė nuotekų prasiveržimą – trūkęs nuotekų šalinimo stovas, ar vidaus nuotekų vamzdžių jungčių nesandarumas, ar galimai visai kitos aplinkybės. Taip pat atkreipia dėmesį, kad iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų nuotraukų matyti, jog tiesiogiai į nuotekų šalinimo vamzdį patalpų savininkas / valdytojas yra pasijungęs sanitarinį prietaisą – plautuvę (kriauklę), pro kurio sujungimą, kaip nurodo ieškovė, ir įvyko pratekėjimas. Neatmeta, kad patalpų savininkas / valdytojas, pats atlikdamas plautuvės (kriauklės) prijungimo darbus prie bendro naudojimo nuotekų šalinimo vamzdžio, galėjo juos atlikti nekokybiškai, dėl ko galimai ir įvyko nuotekų pratekėjimas. Vertindama pateiktus duomenis, atsakovė daro išvadą, jog apliejimas kilo būtent dėl vidaus nuotekų vamzdyno trūkumų (stovo prastos būklės ar vidaus nuotekų vamzdžio jungties nesandarumo su sanitariniu prietaisu – plautuve (kriaukle)). Jei vidaus nuotekų vamzdynai būtų buvę geros būklės, nuotekos būtų išsiliejusios žemiausiame taške, tai yra per lauko šulinius arba žemiausioje vietoje patalpoje esantį sanitarinį prietaisą, jeigu ji yra žemesnė nei lauko šulinio dangčio lygis. Šiuo atveju tikėtina, jog nuotekos būtų išsiliejusios per pusrūsyje sumontuotą sanitarinį prietaisą. Jei visgi teismas nuspręstų, jog objekto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, kurių bendro naudojimo patalpas administruoja UAB „Paslaugos būstas“, neturėjo teisės aktuose numatytos pareigos pusrūsio patalpose įsirengti automatiškai užsidarančios sklendės (atbulinio vožtuvo), prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla tik konstatavus, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti. Be kita ko, nurodo ir tai, kad byloje pateikti 2022-04-29, 2022-09-26, 2023-05-14 UAB „Paslaugos būstui“ Gyvenamojo namo apžiūros aktai, kuriuose nustatyta, jog „kanalizacijos nuotekų tinklai nekeisti nuo namo pastatymo. Apnašos, susidariusios ant vidinių vamzdžių sienelių, mažina pralaidumą. Atskirose vamzdžių sandūrų vietose yra buvę avarinių atvejų. Stovų būklė patenkinama. Stovai butuose praeina šachtose, jų apžiūrėti nėra galimybės.“ Atsižvelgiant į tai, visose aktuose teikta rekomendacija keisti šalto, karšto bei kanalizacijos nuotekų vamzdyną, kas patvirtina prastą vidaus vamzdynų būklę. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ nėra atsakinga už 2023-07-18 užlietų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), kilusių nuostolių (žalos) atlyginimą.

4. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ pateiktame atsiliepimu nurodo, kad ieškovės patikslintas ieškinys nekeičia esminių bylos aplinkybių, o taip pat nepagrindžia atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ atsakomybės. Atsakovė laikosi pozicijos, kad nėra atsakinga už padarytą žalą, kadangi nėra atsakinga už fekalinių šulinių priežiūrą. 2023 m. liepos 18 d. Klaipėdos miesto avarinė tarnyba UAB „Skaidrola“ sulaukė patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), savininko pranešimo apie aplietas patalpas, todėl avarinės tarnybos specialistai nuvykę į įvykio vietą atjungė vandens tiekimą. 2023 m. liepos 19 d. atsakovės atstovai nuvyko į įvykio vietą, atliko apžiūrą ir nustatė, kad prie pirmos laiptinės esantys fekaliniai šuliniai buvo pilni, ko pasekoje buvo užlietos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės atstovai telefonu informavo AB „Klaipėdos vanduo“ atstovus, kad šie išvalytų jiems priklausančius fekalinius šulinius. AB „Klaipėdos vanduo“ įvykdė atsakovės reikalavimą (šią aplinkybę atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ patvirtino teismo proceso metu). Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ pabrėžia, kad AB „Klaipėdos vanduo“, būdama viešųjų nuotekų tinklų valdytoja ir atsakinga už tinkamą bei saugų nuotekų sistemos eksploatavimą, nevykdė savo pareigų – laiku neužtikrino fekalinių šulinių valymo. Šis neveikimas, tikėtina, sudarė sąlygas perteklinio slėgio susidarymui nuotekų sistemoje, dėl kurio galėjo atsirasti pažeidimai nuotekų stove ir sukelti žalą. Atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ yra viešoji geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja, kuri atsakinga už išorinių tinklų priežiūrą, įskaitant fekalinius šulinius, kurie yra ne pastato vidaus sistemos dalis, o bendrosios infrastruktūros elementai. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“, kaip daugiabučio namo administratorė yra atsakinga nuo patalpų nuotekų tinklų įsijungimo į stovo trišakį iki pirmo nuotekų šulinio už pastato sienos. Administratorius neturi prievolės prižiūrėti ar valyti išorinių fekalinių šulinių, kurie nepriklauso jo administruojamam turtui. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ neturėjo nei teisės, nei pareigos valyti fekalinius šulinius, o atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ yra vienintelė atsakinga institucija už jų techninę priežiūrą. Todėl nėra bendro veikimo, bendros pareigos ar įstatyminio pagrindo solidariai atsakomybei kilti. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ negalėjo įtakoti fekalinių šulinių techninės būklės ar imtis jų valymo – tai ne jos kompetencijoje, todėl jos veikimas ar neveikimas negalėjo būti šios žalos priežastis. Taigi, priežastinis ryšys tarp atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ veiksmų ir žalos neįrodytas. Vien tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta pareiga daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui tinkamai prižiūrėti administruojamus pastatus dar nereiškia, kad administratorius, taigi ir atsakovė, automatiškai turi atsakyti už bet kokią žalą, kurią galėjo lemti administruojamo namo būklė ar kitų asmenų veiksmai. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti žalos atsiradimą, nepadarė ir nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu šiuo atveju negali kilti. Prašo ieškinį atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ atžvilgiu atmesti, o ieškinį AB „Klaipėdos vanduo“ atžvilgiu spręsti teismo nuožiūra. Atsakovei iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Teisėjo 2025 m. rugpjūčio 18 d. rezoliucija į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta UAB „Structrures“.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo UAB „Structures“ pateikė rašytinius paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, kuriuose nurodė, kad VĮ Registrų centro (toliau – RC) išraše nurodyta kadastro duomenų nustatymo data 1997-07-10. Ši data sutampa su kadastrinių matavimų (namų) byloje pateiktu planu 1997-07-10. Darbo projektas 1997 m. po Klaipėdos miesto valdybos sprendimo data 1996-12-12 Nr. 540 Klaipėda. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo suvestinių redakcijų sąrašą matyti, kad pirmasis LR statybos įstatymas įsigaliojo nuo 1997-06-26, tai rodo, kad projektuojama ir derinama buvo ne pagal LR statybos įstatymo ir poįstatyminių aktų (Statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“) reikalavimus. Pažymėjo, kad projektuojama turi būti remiantis teisės aktais, kurie galioja prie Klaipėdos miesto valdybos sprendimo, 1996-12-12 Nr. 540. Darbo projekte 1997 m. sanitarinis mazgas suprojektuotas R-3 patalpoje. Darbo projekte 1997 m. leidimas ir suderinimai gauti. Projektas suderintas ir su administratoriumi UAB „Klaipėdos sendvario valdos“ 1997-01-24 ir patvirtintas spaudu ir parašu. Administratoriaus UAB „Paslaugos būstui“ teismui pateiktas „Gyvenamojo namo faktinių aplinkybių apžiūros aktas“ 2025-08-12, yra sudarytas be patalpų savininko žinios, t. y. (duomenys neskelbtini) patalpų savininkas nebuvo informuotas jokiais būdais nei apie apžiūra, nei apie aktą, UAB „Structures“ atstovas M. P. apie aktą sužinojo teismo posėdžio metu vykusio 2025-09-15 dieną. Administratoriaus atstovas / darbuotojas neteisėtu būdu pateko į patalpas ir be suderinimo su patalpų savininku bei be lydinčio asmens (kai vyksta teisminis procesas fotografavo (duomenų apsauga BDAR) ir vaikštinėjo po privačias patalpas. Pažymi, kad pirmasis užliejimas įvyko 2023-07-18, antrasis 2024-12-30, o administratorius apžiūros aktą nesilaikant procedūrų atliko tik 2025-08-12. Taip pat pažymi, kad sanmazgo R-3 patalpoje darbo projektas parengtas ir suderintas (su administratoriumi) nuo 1997 m.. Atsižvelgiant į parengtą ir suderintą darbo projektą 1997 m. bei STR 2.07.01:2003 185.3.3. punkto reikalavimą, UAB Structures kaip patalpų savininkui nekilo pareiga įrengti išvado uždarymo įtaiso (atbulinio vožtuvo). Gyvenamojo namo faktinių aplinkybių apžiūros akte“ 2025-08-12 nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai bei neįvardintas konkretus inventorizacijos dokumentas.

7. Iki ieškinio patikslinimo šalys buvo pateikusios procesinius dokumentus – atsakovių atsiliepimus, ieškovės dubliką ir atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ tripliką. Po ieškinio patikslinimo šalys pateikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį, todėl teismas vertina šalių pozicijas pagal paskutinius jų procesinius dokumentus, tiek kiek jie aktualūs nagrinėjamam ginčui.

Šalies argumentai

8. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti patikslintame ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad buto apliejimo aplinkybės nurodytos akte, kokios patalpos aplietos, kuris stovas trūkęs. Trūkęs fekalo šalinimo stovas buvo patalpų apgadinimo priežastis, kas sąlygojo žalos atsiradimą. Pateiktos fotonuotraukos, lokalinė sąmata pagrindžia žalos dydį, jis detalizuotas, nurodyta iš ko susideda. Priežastiniui ryšiui rašytinių įrodymų pakanka. Atsakovės pateiktuose gyvenamojo namo apžiūros aktuose 2022 m. – 2023 m. nurodyta, kad stovo būklė patenkinama, rekomenduojama keisti. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu veikimu t. y. nesiėmė jokių veiksmų vamzdynų tvarkymui.

Atsiliepimas

9. Teismo posėdžio metu atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad stovas trūko dėl AB „Klaipėdos vanduo“ neatliktų veiksmų. Pilni nuotekų šuliniai užsikimo, sudarė spaudimą dėl kurio įvyko avarija. Atsakovė negali užtikrinti, kad nuotekų tinklai neužsikimš, šios aplinkybės nepriklauso nuo administratoriaus. Atbulinis vožtuvas pagal teisės aktus tuo metu statytiems namams nėra privalomas. Buvo siūlymas 2023 m. vasario mėn. dėl atnaujinimo inžinerinių tinklų, siūlyta kaupti lėšas, dalyvauti renovacijoje. Savininkai nedalyvavo, buvo pasyvūs, sprendimas nepriimtas. Administratorius negali savavališkai pakeisti vamzdyno, sprendžia savininkai. Nežino aplinkybių apie naujai įmontuotus vamzdžius iki akto surašymo.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdžio metu atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ paaiškino, kad administratorius turi pareigą užtikrinti bendro naudojimo objekto tinkamą priežiūrą. Galimai priežiūra nebuvo tinkamai ir nuosekliai atlikta. Pateikė įvykio apžiūros aktą, nenustatinėjo priežasties. Sureagavo į pranešimą, darbai buvo atlikti. Negali atsakyti, dėl kokios priežasties įvyko šulinio užsikimšimas. Iki įvykio šuliniai pravalyti nebuvo, tik po įvykio buvo pradėti plauti. Pareigą sklendę į vamzdyną įmontuoti turi patalpų savininkas. Sklendės neįmontavimas galėjo būti priežastis avarijos įvykimui.

11. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Structures“ vadovas M. P. paaiškino, kad patikslintą ieškinį palaiko. Apie įvykį jam buvo pranešta, jis nuvyko, nuotekos tekėjo, skubiai kreipėsi į administratorių. Administratorius nukreipė į avarinę tarnybą UAB „Skaidrola“, kuri atvyko ir užsuko vandens tiekimą. Jis ėjo atidarinėjo šulinius, pamatė apie 50 cm vandens lygį nuo viršaus. Apliejimas įvyko bendro naudojimo rūsio patalpose. Nežinojo apie priimtą UAB ,,Paslaugos būstui“ aktą. Jam įsigijus patalpas, jau buvo sumontuotas tualeto unitazas, nieko nežino apie savavališką statybą. Gruodžio mėnesį pasikartojo įvykis, bet kitas šulinys buvo užneštas smėliu. Buvo užpiltos tos pačios patalpos. Patalpas įsigijo 2019 m., nepamena, kad nuo to laiko iki įvykio būtų administratorius ar AB „Klaipėdos vanduo“ atvykę apžiūrėti patalpų ir įvertinti bendrųjų inžinerinių tinklų būklę. Fekalas tekėjo šalia unitazo, vamzdis buvo plastikinis, o stovas senas. 2024 m. buvo gausesnis užliejimas. Nesutinka su aktu ir jame nurodytomis aplinkybėmis. Aktas jam įteiktas nebuvo, nebuvo apie jį informuotas. Administratorius tuo tikslu, kad surašytų aktą, atvykęs nebuvo. Palaiko poziciją, išdėstytą rašytiniuose paaiškinimuose.

12. Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. paaiškino, kad dirba UAB „Sobo sistemos“, juos samdo UAB „Paslaugos būstui“. Dalyvavo įvykyje, gavo pranešimą, kad uždarytas vanduo ir įvykęs gedimas. Šuliniai ir nuotekų vamzdžiai pilni fekalo buvo. Tarp šulinių buvo užsikimšimas. Negali pasakyti, dėl kokios priežasties tai įvyko. Būna tokie užsikimšimai, gal per metus vieną kartą. Įrašas žurnale dėl pilnų šulinių, atitinka jo pranešimą, žurnalą pildo UAB „Paslaugos būstui“. Išvalius šulinius, vanduo namui buvo pajungtas, niekas nebėgo. Jei fekalas užsikemša lauke, viskas kyla į namą, slėgis gali susprogdinti vamzdyną.

13. Teismo posėdžio metu liudytojas S. J. paaiškino, kad dirba AB „Klaipėdos vanduo“. Gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Padarė praplovimą, pašalino kliuvinį, nebuvo matyti dėl ko užsikimšo. Nieko neaptiko. Dėl trūkimo pačiame name nežino. Priežasties nustatyti nebūtina. Atlieka profilaktinį patikrinimą ir reaguoja į avarijas. Atlieka prevencinius vamzdyno plovimus, net jei nėra užsikimšę. Užsikimšus šuliniui, nuotekų tekmė sulėtėja, jei nėra atbulinio vožtuvo, kyla per viršų. Šiuo atveju šulinys pilnai užsikimšęs nebuvo. Praplovė šulinį ir problema išsisprendė. Praplovimas vyksta su aukšto spaudimo šlanga, varoma vandens slėgio, kuri jungiama prie mašinos ir namo tinklų. Jeigu namo tinklai tvarkingi, namo fekalas grįžti atgal į namą negali.

14. Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba AB „Klaipėdos vanduo“. Buvo iškvietimas nurodytu adresu, nusiųstas budintis darbuotojas. Rastas tinklo užsikišimas, nebuvo iki šulinių tinklas užsikimšęs, atliktas praplovimas. Atbulinis vožtuvas apsaugo nuo grįžtamojo srauto iš miesto tinklo. Įvykus užsikišimui ir būtų pilnas šulinys, jis apsaugotų namo rūsyje esančius tinklus ir sanitarinius mazgus. Hidraulinis plovimas negali sudaryti tokio slėgio, kad pažeisti nuotekų tinklus. Buvo įgriuva prie šulinio. Buvo susirašinėjimas su UAB „Paslaugos būstui“ dėl įgriuvos prie šulinio. UAB „Paslaugos būstui“ pakeitė išvadų nuotekų vamzdį ir liko skylė, plaudavo į šulinį žemes. Vėliau tvarkė ir užtaisė tą skylę. Viduje jo nebuvo ir nematė stovo. Fotofiksacijų jų darbuotojai atlikti neturi. Yra pageidavimas nustatyti užsikimšimo priežastį, tačiau viską praplovus, fiziškai neįmanoma pamatyti ir nustatyti. Jei rūsyje įrengti sanitariniai mazgai ar revizijos, turi būti įrengtas atbulinis vožtuvas. Kiek pamena, atbulinė sklendė įrengta nebuvo. Jį turi įrengti arba namo savininkas, arba namo administratorius.

15. Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB ,,Paslaugos būstui“. 2025-08-12 akte padarytas išvados padarytos pagal faktines aplinkybes. Jokių brėžinių, kad tai būtų suderinta su administratoriumi, nėra. Situacija nėra pasikeitusi. Vamzdynas prijungtas savavališkai. Rūsyje matosi, kad yra naujai prijungti vamzdžiai. Administratorius vykdo apžiūras du kartus per metus. Gyventojai turi pareigą informuoti administratorių. Name buvo ir įvykių, bet jos buvo dėl kitų problemų. Savininkas sakė, kad viską įformins dokumentaliai. Negali atsakyti, kada administratorius paskutinį kartą šias patalpas tikrino. Jei būtų žinojęs aplinkybes, kad 1997 metais buvo suderintas projektas su buvusiu administratoriumi ,,Klaipėdos valdos“, nežino, ar jo pateikta išvada keistųsi. Situacija, kuomet yra trūkęs stovas, administratorius turi tokią pareigą atvykti apžiūrėti įvykio vietą. Atgalinis vožtuvas neturi būti įrengtas, jei nėra įrengta papildomų vamzdynų. Jei gyventojas darė pakeitimus, turėjo įsirengti sklendę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

16. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių šalių paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Žemesnės instancijos teismas

17. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025-09-15 išrašo nustatyta, kad UAB „Structures“ nuo 2019-05-03 nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini).

18. Iš ADB „Gjensidige“ įmonių turto draudimo liudijimo Nr. 3930059 nustatyta, jog draudėja UAB „Structures“ nuo 2023-04-29 iki 2024-04-28 įmonių turto draudimu buvo apdraustas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

19. Byloje pateiktas 2023-07-25 ADB „Gjensidige“ turto apžiūros aktas, kuriame užfiksuota, kad 2023-07-18 buvo užlietas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Akte fiksuotas įvykio aprašymas: matoma, kad patalpose buvo vandens pratekėjimas. Klientas teigia, kad namo administratoriaus subrangovas UAB „Skaidrola“ nustatė galimą priežastį, kad yra galimai nesandarus nuotekų stovas. Ryte atvyko UAB ,,Paslaugos būstui“ darbuotojai ir pamatė, kad kieme yra pilnas nuotekų šulinys, todėl nuotekos grįžo atgal dėl persipildymo ir pratekėjo per nuotekų vamzdžio sujungimus.

20. Byloje pateiktos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), foto nuotraukos, susijusios su patalpų apliejimu.

21. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ pateikė išrašą iš avarinio žurnalo, kuriame fiksuotas „trūkęs fekalijų šalinimo stovas“.

22. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ pateikė UAB „Skaidrola“ atliktų darbų ataskaitą, kurioje fiksuotas trūkęs nuotekų šalinimo stovas.

23. Byloje pateikta 2023-07-19 UAB ,,Sobo sistemos suvestinė“, kurioje nurodyta, kad name (duomenys neskelbtini) užpylimo ,,Skaidrola“ uždarė vandenį namui. Atlikti darbai: iškvietimas, prie įėjimo – pilnas fekalinis šulinys, perduota vandentiekiui, po trasos išvalymo atidarytas vanduo namui.

24. Iš byloje pateiktos turto žalos įvertinimo skaičiuoklės, 2023-07-26 pranešimo apie žalos atlyginimą ir 2023-07-27 AB SEB banko mokėjimo nurodymo Nr. 902704 nustatyta, kad ieškovė apskaičiavo žalos dydį, nustatė draudimo išmokos dydį, ir pritaikius 115,00 Eur išskaitą, ieškovė išmokėjo 1 763,20 Eur draudimo išmoką buto draudėjui.

25. Byloje pateikta 2023-09-22 ADB „Gjensidige“ pretenzija, iš kurios nustatyta, kad ieškovė reikalauja iš atsakovės UAB ,,Paslaugos būstui“ sumokėti 1 763,2 Eur sumą, kadangi ADB „Gjensidige“ išmokėjo 1.763,2 Eur draudimo išmoką dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apliejimo.

26. Iš byloje pateiktų AB ,,Lietuvos draudimas“ (draudikas) ir UAB ,,Paslaugos būstui“ (draudėjas) verslo civilinės atsakomybės draudimo sutarčių nustatyta, kad draudėjo civilinė atsakomybė apdrausta laikotarpiais: 2020-12-20 – 2021-12-19; 2021-12-20 – 2022-12-19; 2022-12-20 – 2023-12-19.

27. Iš byloje pateikto bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimo / poliso Nr.LT23-BCAD-00003802-1, sudaryto AB „Klaipėdos vanduo“ su draudiku AAS „BTA Baltic Insurance Company“, 2023-07-18 įvykio metu galiojo bendrosios civilinės atsakomybės draudimas.

28. Iš byloje pateikto 2023-02-14 daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo Nr. 1, aptartas dalyvavimas atnaujinimo (modernizacijos) programoje, tačiau nesant kvorumo, susirinkimas laikomas neįvykusiu ir jokie sprendimai nepriimti.

29. Iš byloje pateiktų kasmetinių UAB ,,Paslaugos būstui“ atliktų 2022-04-29; 2022-09-26; 2023-05-14 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apžiūros aktų, nustatyta, kad kanalizacijos nuotekų tinklai nekeisti nuo namo pastatymo; apnašos, susidariusios ant vidinių vamzdžių sienelių, mažina pralaidumą; atskirose vamzdžių sandūrų vietose yra buvę avarinių atvejų; stovų būklė patenkinama; stovai butuose praeina šachtuose, jų apžiūrėti nėra galimybės. Pateikta rekomendacija - gyventojams siūlyti keisti šalto, karšto bei kanalizacijos nuotekų vamzdyną.

30. Iš byloje pateikto išrašo iš žurnalo, 2023-07-18, 20.00 val. UAB „Skaidrola“ nurodo, kad trūkęs fekalo šalinimo stovas, užsuktas vanduo visame name ir atjungtas cirkuliacinis siurbliukas. 2023-07-19 patikrino UAB „Paslaugos būstui“, prie įėjimo buvo pilni fekaliniai šuliniai, dėl to įvyko užpylimas 2 buto patalpų.

31. Iš byloje pateikto AB „Klaipėdos vanduo“ sistemos išrašo, laikotarpiu 2022-2024 metais, adresu (duomenys neskelbtini), fiksuoti du nuotekų tinklų užsikimšimai – 2023-07-19 ir 2024-12-30.

32. Iš byloje pateiktos 2025-08-08 informacijos iš UAB „Paslaugos būstui“ techninio skyriaus registracijos žurnalų apie įvykusias vamzdynų avarijas (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2021-08-05 rūsyje pakeista šalto vandens vamzdžio atšaka (29 bt.); 2021-09-30 pakeista nuotekų tinklų atkarpa (29 bt.); 2021-11-17 pakeista karšto vandens stovo atkarpa (52/56 bt.); 2023-04-17 pakeisti 4 skirstomieji stovai; 2023-05-26 pakeisti stovai per aukštus (30 bt.); 2023-07-19 užpilamos 2 buto patalpos rūsio patalpose. Nustatyta, kad buvo užsikišusi vandentiekio trasa. Pilni vandentiekio šuliniai; 2024-12-30 užpilamos (duomenys neskelbtini) patalpos rūsio patalpose. Nustatyta, kad buvo užsikišusi vandentiekio trasa. Pilni vandentiekio šuliniai.

33. Iš byloje pateikto UAB ,,Paslaugos būstui“ 2025-08-12 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių apžiūros akto, nustatyta kad atlikta faktinė techninė apžiūra dėl galimai savavališkai atliktų rūsio ir pirmo aukšto patalpų pertvarkymų bei inžinerinių sistemų pakeitimų, susijusių su buto Nr. 2 savininko atliktais darbais (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad buto Nr. 2 savininkas rūsio patalpose savavališkai įsirengė sanitarinį mazgą – unitazą ir praustuvą <...>. Vandens tiekimo ir nuotekų trasos pravestos per bendro naudojimo patalpas, galimai pajungta į kitą vertikalų nuotekų stovą. <...> Nustatyti vandentiekio ir nuotekų sistemos pakeitimai galimai savavališkai prisijungiant prie bendro naudojimo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų sistemų. Pakeisti vamzdynai nesuderinus su administratoriumi. <...> Galimai savavališkas prisijungimas prie bendrųjų vandens tiekimo ir nuotekų sistemų. Nurodyti įpareigojimai savininkui – pateikti patalpų prisijungimo prie bendrų inžinerinių sistemų dokumentus arba demontuoti įrangą <...> įpareigoti įrengti atbulinius vožtuvus ir esant poreikiui buitinių nuotekų vandens pakėlimo siurblį.

34. Į bylą pateiktas AB ,,Klaipėdos vanduo“ pranešimų apie avarijas ir įvykius registracijos žurnalas (išrašas), iš kurio nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 iki 2022 metais, adresu (duomenys neskelbtini), fiksuotas vienas įvykis – apsemtas kiemas.

35. Byloje pateikta AB ,,Klaipėdos vanduo“ informacija dėl profilaktikos ir įvykių, adresu (duomenys neskelbtini), darbuotojas Ž. M. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2022 m. adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo fiksuotas padidėjęs iškvietimų skaičius, todėl ši atkarpa nebuvo įtraukta į profilaktikos planus.

36. Byloje pateikta 2019-05-21 UAB „Structures“ prašymas AB ,,Klaipėdos vanduo“ sudaryti šalto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo pirkimo – pardavimo sutartį nuo 2019-05-02, 2019-05-01 Skaitiklių parodymų priėmimo-perdavimo aktas bei 2019-05-02 Šalto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo pirkimo- pardavimo sutartis.

37. Byloje pateikta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla Nr. 21_2712-2, iš kurios nustatyta, kad šių patalpų kadastro duomenų nustatymo data yra 1997-07-10.

38. Byloje taip pat pateikta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla, registro Nr. 50/161361, iš kurios nustatyta, kad šių patalpų kadastro duomenys buvo patikslinti 2023-01-09.

39. Byloje pateikti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) techniniai duomenys iš kadastrinės bylos Nr. 21_2712-2, iš kurių nustatyta, kad pagal 1997-07-10 kadastro duomenis, sanitarinis mazgas suprojektuotas R-3 patalpoje, kanalizacija – yra; vandentiekis – yra, projektas suderintas su tuometiniu administratoriumi UAB „Klaipėdos sendvario valdos“ 1997-01-24 ir patvirtintas antspaudu bei parašu. Pagal šiuos kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas nekilnojamasis daiktas - negyvenamoji patalpa – parduotuvė (kadastro duomenų nustatymo data: 1997-07-10).

Dėl ginčo esmės.

40. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).

41. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2013-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr 3K-3-127/2013, 2017-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

42. Kaip nustatyta byloje, ieškovė ADB „Gjensidige“ ir trečiasis asmuo UAB „Structures“ sudarė įmonių turto draudimo sutartį. Įmonių turto draudimo liudijime pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2023-04-29 iki 2024-04-28 buvo apdraustas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino žalą draudėjui. Žala atlyginta išmokant 1 763,20 Eur draudimo išmoką už užliejimo (adresu(duomenys neskelbtini)) metu padarytą žalą.

43. Ginčas tarp šalių kilo dėl patalpų užliejimo priežasties bei už gyvenamojo namo bendro naudojimo inžinerinio objekto – nuotekų šalinimo stovo bei nuotekų šalinimo vamzdyno priežiūrą atsakingo asmens nustatymo.

44. Byloje pateikti prieštaringi įrodymai bei aplinkybės apie tai, kas iš tikrųjų lėmė nuotekų prasiveržimą – trūkęs nuotekų šalinimo stovas, ar vidaus nuotekų vamzdžių jungčių nesandarumas, ar galimai visai kitos aplinkybės. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių nuotraukų, kuriose būtų matyti, kaip vidaus nuotekų vamzdis ir nuotekų šalinimo stovas atrodė avarijos metu ir kas iš tikrųjų lėmė nuotekų prasiveržimą – trūkęs nuotekų šalinimo stovas, ar vidaus nuotekų vamzdžių jungčių nesandarumas, ar galimai visai kitos aplinkybės.

45. Teismas kelis kartus siūlė šalims atlikti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti įvykusios avarijos mechanizmą, tikrąją nuotekų prasiveržimo priežastį, kadangi ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau šalys šia teise nepasinaudojo.

Žemesnės instancijos teismas

46. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

47. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2023-07-18 buvo užlietas draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Užliejimas įvyko dėl nesandaraus nuotekų stovo. Šias aplinkybes taip pat patvirtina pranešimas apie įvykį, turto apžiūros aktas ir foto lentelė.

48. Iš teismui į bylą pateikto išrašo iš UAB ,,Paslaugos būstui“ avarinio žurnalo, nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės: pirma, adresu (duomenys neskelbtini), 2023-07-18 avarijos metu fiksuotas trūkęs fekalijų šalinimo stovas. Antra, 2025-01-27 atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė UAB „Skaidrola“ atliktų darbų ataskaitą, kurioje taip pat fiksuotas trūkęs nuotekų šalinimo stovas, dėl ko buvo atlikti darbai: užsuktas vanduo visam namui ir atjungtas cirkuliacinis siurbliukas; darbų kaina (be PVM) – 70,30 Eur.

49. Galiausiai, ir pati ieškovė dublike patvirtino aplinkybę, jog atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ pateiktame žurnale nurodyta, kad trūko nuotekų stovas, dėl ko ir įvyko užpylimas ieškovės draudėjo bute. Teismo posėdžio metu atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ taip pat buvo nurodžiusi, kad stovas trūko, tik teigė, kad tai įvyk dėl AB „Klaipėdos vanduo“ neatliktų veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

50. Taigi, nagrinėjamoje byloje nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog draudėjos patalpų užliejimas įvyko dėl trūkusio nuotekų stovo, o ne vidaus nuotekų vamzdžių jungčių nesandarumo. Tačiau kartu pažymėtina ir tai, jog nepriklausomai nuo to, ar patalpų užliejimas įvyko dėl trūkusio nuotekų stovo, ar dėl vidaus nuotekų vamzdžių jungčių nesandarumo, bendrai konstatuotina, kad avarija įvyko dėl bendro naudojimo vidaus nuotekų vamzdyno trūkumų (defektų) (CPK 185 straipsnis).

Dėl patalpų užliejimo atsakingo asmens nustatymo.

51. Byloje taip pat kilo ginčas dėl to, kieno atsakomybės ribose įvyko užsikimšimas nuotekomis ir kas atsakingas už žalą dėl patalpų užliejimo.

52. Ieškovė, patikslindama ieškinį, pakeitė trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“ procesinę padėtį į atsakovės ir reiškia reikalavimą priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovių AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Paslaugos būstui“ 1 763,20 Eur žalos atlyginimą.

53. Ieškovės teigimu, dėl patalpoms padarytos žalos yra atsakingos abi atsakovės, kadangi atsakovės nepasirūpino savo administruojamų objektų priežiūra, pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų išvengta žalos padarymo asmenų turtui – neteisėtas neveikimas.

54. Atsakovės AB ,,Klaipėdos vanduo“ teigimu, kadangi užsikimšimas buvo už atsakovės AB ,,Klaipėdos vanduo“ atsakomybės už tinkamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros ribos (ji vidaus tinklų neeksploatuoja), todėl už kanalizacijos stovo priežiūrą bei vidaus nuotekų vamzdyną, t. y. už trečiųjų asmenų dėl avarijos patirtą žalą, atsakovė AB ,,Klaipėdos vanduo“ nėra atsakinga.

55. Atsakovė AB ,,Klaipėdos vanduo“ byloje taip pat laikėsi ir tos pozicijos, jog turto sugadinimą sąlygojo turto savininko veiksmai. Atsakovė aiškina, kad patalpų savininkas UAB ,,Structures“ tiesiogiai į nuotekų šalinimo vamzdį patalpų yra pasijungęs sanitarinius prietaisus – praustuvę, unitazą, pro kurių vamzdžių sujungimą ir įvyko pratekėjimas. Taigi patalpų savininkas, atlikdamas plautuvės (kriauklės) prijungimo darbus prie bendro naudojimo nuotekų šalinimo vamzdžio, galėjo juos atlikti nekokybiškai, dėl ko galimai ir įvyko nuotekų pratekėjimas ir atsirado žala. Be to, patalpų savininkas neįvykdė teisės aktuose numatytų reikalavimų įsirengti automatiškai užsidarančią sklendę.

56. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ laikėsi pozicijos, kad už žalos atsiradimą yra atsakinga atsakovė AB ,,Klaipėdos vanduo“, kadangi ji, būdama viešųjų nuotekų tinklų valdytoja yra atsakinga už tinkamą bei saugų nuotekų sistemos eksploatavimą, nevykdė savo pareigų – laiku neužtikrino fekalinių šulinių valymo, o tai sudarė sąlygas perteklinio slėgio susidarymui nuotekų sistemoje, dėl kurio galėjo atsirasti pažeidimai nuotekų stove, vidaus nuotekų vamzdyne ir tokiu būdu sukelti žalą.

57. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“, atsikirsdama į jai pareikštus reikalavimus, į bylą pateikė 2025-08-12 Gyvenamojo namo faktinių aplinkybių apžiūros aktą, kuriame nustatyta, jog patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „Structures“ rūsio (pusrūsio) patalpose savavališkai įsirengė sanitarinį mazgą – unitazą ir praustuvą (vienas iš pažeidimų). Akte pažymėta apie galimą nuotekų šalinimui reikalingų nuolydžių nepakankamumą ir kitus pažeidimus; patalpų savininkas įpareigotas įrengti atbulinius vožtuvus. Atsakovės nuomone, nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas UAB „Structures“ neįvykdė teisės aktuose numatytų reikalavimų įrengti automatiškai užsidarančią sklendę, todėl už atsiradusią žalą yra atsakingas patalpų savininkas UAB „Structures“.

58. Trečiasis asmuo UAB ,,Structures“ byloje išreškė poziciją, kad patalpų savininkui nekilo pareiga įrengti atbulinio vožtuvo, - šią pareigą turi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius UAB „Paslaugos būstui“, kadangi jam yra perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, ir jo bendrojo naudojimo objektų, taip pat ir vamzdynų priežiūrą.

59. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

60. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų nustatyta, kad patalpų užliejimas įvyko (duomenys neskelbtini), pusrūsio patalpose, kuriame sumontuoti sanitariniai prietaisai (unitazas, praustuvas). Pagal avarijos metu galiojusį 1996-11-22 LR statybos ir urbanistikos ministro įsakymu Nr. 172 „Dėl Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių“ patvirtintų taisyklių (aktuali redakcija nuo 2011-01-26 iki 2024-01-17) 4.3. punktą „Rūsiuose ir pusrūsiuose sanitariniai prietaisai turi būti sumontuoti tik už automatiškai užsidarančios sklendės. Už rūsio (pusrūsio) užtvindymą tiekėjas neatsako.“ Sanitariniai prietaisai, kurių prijungimo išvadai išdėstyti žemiau artimiausio apžiūros šulinio, turi būti apsaugoti nuo užtvindymo nuotekomis, jei šulinys persipildytų. Siekiant išvengti rūsių, pusrūsių apskandinimo nuotekomis, būtina įsirengti automatiškai užsidarančias sklendes (atbulinius vožtuvus) bei tinkamai jas prižiūrėti. Pagrindinė atbulinio vožtuvo paskirtis – apsaugoti rūsių ir pusrūsių patalpas, esančias žemiau artimiausio kanalizacijos šulinio, nuo užtvindymo, užsikimšus arba persipildžius lauko nuotekų tinklams.

Žemesnės instancijos teismas

61. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. J. (AB ,,Klaipėdos vanduo darbuotojas) parodė, kad užsikimšus šuliniui, nuotekų tekmė sulėtėja, jei nėra atbulinio vožtuvo, fekalas kyla per šulinio viršų. L. Ž. Mašeckis (AB ,,Klaipėdos vanduo darbuotojas) teismo posėdžio metu parodė, kad atbulinis vožtuvas apsaugo nuo grįžtamojo srauto iš miesto tinklo namo rūsyje esančius tinklus ir sanitarinius mazgus. Jo teigimu, jei rūsyje yra įrengti sanitariniai mazgai, turi būti įrengtas atbulinis vožtuvas, tačiau šiuo atveju, atbulinė sklendė įrengta nebuvo.

62. Įvertinus aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, susijusį su rūsiuose ir pusrūsiuose sanitarinių prietaisų montavimo reikalavimais, byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų atstovų bei liudytojų paaiškinimus, taip pat kitus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog patalpų apliejimas įvyko tiek dėl vidaus nuotekų vamzdyno trūkumų (trūkusio nuotekų šalinimo stovo ar vamzdžių jungčių nesandarumo), tiek dėl neįvykdytų teisės aktuose numatytų reikalavimų įrengti automatiškai užsidarančią sklendę. Pažymėtina, kad atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ vidaus tinklų neeksploatuoja, todėl ji nėra ir negali būti atsakinga už vidaus nuotekų vamzdynus.

63. Taigi šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad prisipildęs / užsikimšęs nuotekų šulinys, esantis kieme (duomenys neskelbtini), kurį administruoja atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“, buvo avarijos priežastis.

64. Be to, kaip jau buvo minėta, nors teismas ne kartą ir siūlė, tačiau šalys teise skirti byloje ekspertizę, tikslu nustatyti tikslų įvykusios avarijos mechanizmą, nepasinaudojo.

65. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada jog už 2023-07-18 užlietų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), kilusių nuostolių (žalos) atlyginimą, atsakovė AB „Klaipėdos vanduo“ nėra atsakinga. Patikslintas ieškinys atsakovės AB „Klaipėdos vanduo“ atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

66. Sprendžiant trečiojo asmens UAB ,,Stuctures“ atsakomybės dėl žalos atlyginimo klausimą, iš byloje pateiktų įrodymų, nustatyta, kad UAB ,,Stuctures“ nuo 2019-05-03 nuosavybės teise valdo patalpas adresu (duomenys neskelbtini), kurios Nekilnojamojo turto registre ir kadastre yra įregistruotos pagal 1997-07-10 nustatytus kadastro duomenis. 1996-12-12 Klaipėdos miesto valdybos sprendimu Nr. 540 nuspręsta praplėsti parduotuvę (duomenys neskelbtini), prijungiant pagalbines patalpas, 1997-01-14 Klaipėdos miesto savivaldybės miesto planavimo departamento vadovas patvritino parduotuvės (duomenys neskelbtini), praplėtimo projektą. Iš technologinio plano nustatyta, kad 1997-02-12 išduotas Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Klaipėdos miesto skyriaus leidimas dėl patalpų, (duomenys neskelbtini) , praplėtimo. Nurodytų patalpų projektas yra suderintas ir 1997-01-24 patvirtintas tuometinio administratoriaus UAB „Klaipėdos sendvario valdos“ antspaudu bei parašu. Iš 1997-07-10 kadastro duomenų bylos nustatyta, kad sanitarinis mazgas suprojektuotas R-3 patalpoje, kanalizacija – yra; vandentiekis – yra.

67. Pažymėtina, kad patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, leidimo išdavimo ir projekto derinimo metu galiojo 1997 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Nr. I-1240), kuris reglamentavo dalyvių teises, pareigas bei statybų procesų teisėtumo reikalavimus. Nustatyta, kad 1997 metais buvo parengtas ir suderintas darbo projektas, gautas leidimas dėl patalpų praplėtimo, o įrengimo darbai buvo suderinti su tuometiniu pastato administratoriumi UAB „Klaipėdos sendvario valdos“. Visi darbai (tarp jų ir sanitarinio mazgo, vamzdyno įrengimas) buvo vykdomi teisėtai, laikantis tuo metu nustatytų projektavimo, statybos ir techninių normų.

68. Atsižvelgiant į šio sprendimo 66 ir 67 punktuose nurodytas aplinkybes, atsakovės UAB ,,Paslaugos būstui“ argumentai, kad patalpų savininkas rūsio patalpose savavališkai įsirengė unitazą ir praustuvą (2025-08-12 Gyvenamojo namo faktinių aplinkybių apžiūros aktas) – atmestini kaip nepagrįsti. Grindžiant tokią teismo išvadą, pažymima, pirma, minėti įrenginiai buvo įrengti pagal 1997 m. parengtą ir suderintą projektą, kuris buvo patvirtintas atsakingų institucijų, ir suderintas su pastato administratoriumi; antra, darbų atlikimui buvo gautas teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas; trečia, įrengimo sprendiniai atitiko to meto techninius reikalavimus. Būtent todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad rūsio patalpose sanitariniai įrenginiai buvo rengti savavališkai.

69. Atsižvelgiant į pateiktą techninę dokumentaciją bei tuo laikotarpiu galiojusias teisės normas, darytina išvada, kad vamzdynas ir sanitarinis mazgas, patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengti pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Taigi pagrindo teigti, jog patalpų savininkas pažeidė teisės aktų nuostatas, nėra. Dėl išdėstyto spręstina, kad trečiajam asmeniui UAB ,,Structures“ nekyla ir atsakomybė dėl minėtų patalpų apliejimo, nes nėra nustatytų veiksmų ar teisės pažeidimų, kurie galėtų būti atsakomybės pagrindas.

70. Nenustačius atsakovės AB ,,Klaipėdos vanduo“ bei trečiojo asmens UAB ,,Structures“ neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp jų ir žalos padarymo, spręstinas atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ atsakomybės dėl žalos atlyginimo klausimas.

71. Nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, ar atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žala.

72. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė UAB ,,Paslaugos būstui“ yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2023-07-18 trūkus daugiabučio namo nuotekų stovui / esant nesandariam vamzdžių sujungimui, buvo aplietos patalpos, esančios(duomenys neskelbtini) (pusrūsio patalpa). Pagal teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog bendro naudojimo vidaus nuotekų vamzdynas, dėl kurių trūkumų (defektų), buvo užlietos minėtos patalpos, laikytinas butų ir kitų patalpų savininkų bendrąja daline nuosavybe.

73. Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ neginčija aplinkybės dėl to, kad yra nurodyto namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, tačiau teigia, kad žala atsirado dėl atsakovės AB ,,Klaipėdos vanduo“ veiksmų, kadangi, jos manymu, patalpos buvo užlietos dėl to, kad fekaliniai šuliniai buvo pilni, taigi ji turėjo pareigą reguliariai prižiūrėti ir valyti fekalinius šulinius.

74. Su šiais atsakovės argumentais sutikti negalima. Pirma, teismas jau atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus UAB „Paslaugos būstui“ argumentus, susijusius su AB ,,Klaipėdos vanduo“ atsakomybe dėl 2023-07-18 įvykusio patalpų užliejimo (Sprendimo 67 p., 68 p.) Antra, atsakovei, kaip pastato administratorei, tenka ne tik uždavinys atstovauti butų savininkų interesams ir įgyvendinti jų įstatymų nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo bei naudojimo, bet ir užtikrinti tinkamos pastato būklės palaikymą, atliekant prevencinius planinius darbus, o tais atvejais, kai būtina išvengti pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, nedelsiant organizuojant namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

75. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

76. Administratoriaus pareigos numatytos įvykio metu galiojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintuose nuostatuose „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai).

77. Nuostatų II skyriaus 3 punkte numatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (4.5 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (4.4 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas), vadovaudamasis CK 4.85 straipsniu šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu (4.11 punktas), atlieka kitas administratoriaus funkcijas. Administratorius privalo: Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

78. Reglamento IV skyriaus 11 punkte numatyta, kad įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 11, 12.2 punktai). Už šių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingas bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus (Reglamento 10.3 punktas).

79. Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis esminių reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus; periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas (Reglamento 87.1, 87.2, 87.3 punktai). Nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą (Reglamento 88.2. punktas). Periodines (sezonines) apžiūras atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, pagal kompetenciją pasitelkdamas inžinerinių sistemų techninius prižiūrėtojus ir kitus specialistus, susijusius su namo priežiūra ir atnaujinimu (remontu), dalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkų išrinktam atstovui (įgaliotiniui), jei toks yra (Reglamento 88.3 punktas). Specializuotas apžiūras – valdytojo sprendimu sudaryta ne mažiau kaip trijų specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti atitinkamo statinio vienos iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas, specialistai – turėti atitinkamos srities inžinerinį techninį išsilavinimą. Atliekant nuolatinius stebėjimus, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius, ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 punktas). Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar esminių statinių reikalavimų pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją ir (ar) gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje (Reglamento 93 punktas). Asmuo, kuriam pranešta apie gyvenamojo namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų pasekmių (Reglamento 94 punktas).

80. Bylos įrodymais nustatyta, kad pusrūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo užlietos dėl bendrojo naudojimo objekto - bendro naudojimo vidaus nuotekų vamzdyno trūkumų (defektų), t.y. trūkusio nuotekų stovo / vidaus nuotekų vamzdžių jungčių nesandarumo. Taigi šiuo atveju atsakovei UAB ,,Paslaugos būstui“ atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.

81. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2022-04-29, 2022-09-26, 2023-05-14 gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) apžiūros aktai, kuriuose užfiksuota, kad: 1) kanalizacijos nuotekų tinklai nekeisti nuo namo pastatymo (Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenimis, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1964); 2) apnašos, susidariusios ant vidinių vamzdžių sienelių, mažina pralaidumą; atskirose vamzdžių sandūrų vietose yra buvę avarinių atvejų; 3) stovų būklė patenkinama; 4) stovai butuose praeina šachtuose, jų apžiūrėti nėra galimybės; suteikia pagrindą manyti, kad gyvenamojo namo vamzdynas dėl netinkamai vykdomos jo priežiūros turėjo defektų.

82. Svarbu pažymėti, kad nurodytose aktuose pateiktos rekomendacijos - gyventojams siūlyti keisti šalto, karšto bei kanalizacijos nuotekų vamzdyną. Tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė UAB ,,Paslaugos būstui“ iki draudžiamojo įvykio ėmėsi kokių nors veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo kanalizacijos tinklų, stovų priežiūra, remontu, periodine apžiūra, atliktais profilaktiniais darbais, teikė informaciją gyventojams apie jų defektus, būtų organizavusi gyvenamojo namo susirinkimus būtent dėl vamzdynų / nuotekų stovų keitimo, esant prastai jų būklės, nėra (CPK 178 straipsnis).

83. Vien ta aplinkybė, jog namo administratorė 2023-02-14 suorganizavo daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, kuriame buvo aptartas klausimas dėl dalyvavimo atnaujinimo (modernizacijos) programoje, neįrodo, kad atsakovė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas, kadangi iš byloje pateikto 2023-02-14 daugiabučio namo susirinkimo protokolo Nr. 1 nustatyta, kad gyventojai šio susirinkimo metu nebuvo informuoti apie tai, kad pastato stovų būklė yra tik patenkinama ir kad gyvenamojo namo gyventojams yra pateikta rekomendacija keisti šalto, karšto bei kanalizacijos nuotekų vamzdyną.

84. Taigi pripažintina, kad namo administratorė, nepateikdama gyventojams informacijos apie vamzdyno ir stovų techninės būklės įvertinimą bei rekomenduojamą jų keitimą, neįvykdė pareigos laiku ir tinkamai informuoti savininkus apie pastato būklę bei rizikos veiksnius, turinčius įtakos namo saugumui ir gyventojų turtiniams interesams.

85. Be to, kaip jau minėta aukščiau, pagal 1996-11-22 Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro įsakymą 159, kuriuo patvirtintos ,,Vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistemų įrengimo taisyklės, buvo numatyta, kad rūsiuose įrengiami sanitariniai prietaisai (pvz. kriauklės, dušo kabinos, tualetai ir pan.) turi būti prijungti prie nuotekų tinklo tik už automatiškai užsidarančios (hidraulinės ar mechaninės) atbulinės sklendės. Šis reikalavimas buvo nustatytas tam, kad būtų apsaugota nuo nuotekų pratekėjimo ar potvynių rūsiuose, kai bendroje sistemoje kyla atbulinis srautas. Todėl namo administratorė turėjo žinoti ir užtikrinti, kad tokie prietaisai būtų sumontuoti tik už atbulinės sklendės. Nepaisymas šio reikalavimo yra vertintinas kaip techninės priežiūros pareigų nevykdymas.

86. Pažymėtina ir tai, kad STR 1.07.03:2017 nenustato, kad apžiūros, kurių metu vertinama gyvenamojo namo būklė, atliekamos tik vizualiai – administratorės pareiga yra pasirinkti tokius būdus, kurie būtų tinkamai tiriamiems objektams įvertinti. Teismo vertinimu, atsakovei UAB ,,Paslaugos būstui“ turtint duomenų apie tai, kad namo vamzdynas nekeistas nuo namo pastatymo (1964 m.), bei tai, kad stovai butuose praeina šachtuose, jų apžiūrėti nėra galimybės, atsakovė turėjo imtis papildomų veiksmų įsitikinti namo inžinerinių konstrukcijų patikimumu. To nepadariusi, atsakovė turi prisiimti ir neigiamas savo tokio neveikimo pasekmes.

87. Šiame kontekste pažymėtina, kad profesionaliems administratoriams, kaip verslininkams, taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, verslininkai privalo administruojamą pastatą prižiūrėti dėdami maksimalias pastangas. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nedėjo maksimalių pastangų tam, kad tinkamai prižiūrėtų pastatą, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdė ne visa apimtimi, o prižiūrėjo tik dalį jai priskirtų objektų, ir šiuo savo neveikimu sudarė sąlygas žalai kilti. Atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, visus dokumentus ir kitus įrodymus, kurie galėtų patvirtinti tinkamą namo administravimą, turi atsakovė, todėl ji gali įrodyti tinkamą savo pareigų atlikimą, tačiau to nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.

88. Apibendrinus, darytina išvada, kad namo administratorė UAB ,,Paslaugos būstui“ nevykdė pareigos tinkamai informuoti namo gyventojus apie pastato techninę būklę bei neatliko veiksmų, būtinų namo saugumui užtikrinti, todėl jos veiksmai (neveikimas) vertintini kaip administratorės pareigų pažeidimas.

89. Papildomai pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, jog namo administratorė UAB ,,Paslaugos būstui“ apie patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), sumontuotus sanitarinius prietaisus (unitazą, praustuvą) sužinojo tik 2025-08-12, priimdama Gyvenamojo namo faktinių aplinkybių apžiūros aktą, nors sanitarinis mazgas, kaip byloje nustatyta, įteisintas ir įrengtas dar 1997 metais, o patalpų apliejimas įvyko 2023-07-18, - tai dar kartą patvirtina, kad administratorė netinkamai ir aplaidžiai vykdė jai pavestas pareigas.

90. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, bei Nuostatus, administratorius privalo organizuoti ir užtikrinti bendrojo naudojimo objektų tinkamą priežiūrą, eksploatavimą bei namo saugumą. Ši pareiga apima ir pareigą žinoti bei kontroliuoti pastato inžinerinių sistemų būklę ir išsidėstymą, nepriklausomai nuo to, kad jos buvo įrengtos ar kieno iniciatyva.

91. Tai, kad administratorė UAB ,,Paslaugos būstui“ ilgą laiką – beveik tris dešimtmečius – nežinojo apie įteisintą sanitarinį mazgą / vamzdyną, minėtose patalpose, o gyvenamojo namo faktinių aplinkybių apžiūros aktą priėmė praėjus beveik 2 (dvejiems) metams po avarijos, liudija apie nepakankamą pastato techninės dokumentacijos patikrą ir priežiūros kontrolės stoką. Tokia aplaidumo forma rodo, kad administratorė neužtikrino namo saugumo ir neatliko savo pareigų apdairiai bei atsakingai, kaip to reikalauja teisės aktai.

92. Be to, kaip byloje nustatyta (atsakovė pati šią aplinkybę patvirtinto atsiliepime į patikslintą ieškinį) administratorės UAB ,,Paslaugos būstui“ atstovai į įvykio vietą atvyko tik kitą dieną po įvykusio nuotekų pratekėjimo, nors avarinės situacijos atveju ji turėjo pareigą nedelsiant reaguoti į patalpų savininko pranešimą.

93. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).

94. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nustatyti atsakovės UAB ,,Paslaugos būstui“ neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – nepakankama teisės aktais prisiimto turto priežiūra, nesiėmimu veiksmų bei priemonių, būtinų bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, įgyvendinimui.

95. Konstatuotina, kad namo administratorė veikdama nerūpestingai, pažeidė pareigą tinkamai užtikrinti namo saugumą bei priežiūrą, o tai sudaro pagrindą spręsti dėl jos atsakomybės pagal CK 6.246 – 6.249 straipsnius.

Dėl žalos atlyginimo.

96. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Bylos medžiaga patvirtina, kad dėl atsakovės UAB ,,Paslaugos būstui“ neteisėto neveikimo daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl bendro naudojimo vidaus nuotekų vamzdyno trūkumų (defektų) įvyko avarija, todėl buvo aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), dėl ko ieškovė išmokėjo draudimo išmoką. Taigi tarp atsakovės UAB ,,Paslaugos būstui“ neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

97. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas konstatuoja, jog įrodytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB ,,Paslaugos būstui“ 1 763,20 Eur žalai atlyginti – tenkintinas visiškai (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.1015 straipsnis).

98. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių solidariai 84,92 Eur kompensacinių palūkanų. CK 6.53 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas.

99. Atsižvelgiant į tai, kad patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 1 763,20 Eur žalos atlyginimo atsakovės AB ,,Klaipėdos vanduo“ yra netenkintinas, šiuo atveju spręstinas tik atsakovės UAB ,,Paslaugos būstui“ kompensacinių palūkanų priteisimo klausimas.

100. Bylos duomenimis nustatyta, jog pretenzija atsakovei UAB ,,Paslaugos būstui“ buvo siųsta 2023-09-22, ieškovė nurodė, kad terminą skaičiuoja nuo 2023-10-11 iki ieškinio pareiškimo teismui. Atsakovė UAB ,,Paslaugos būstui“ nepateikė įrodymų, kad gavusi pretenziją, ėmėsi tam tikrų veiksmų, siekiant išsiaiškinti žalos atsiradimo aplinkybes ir susidariusios žalos dydį, o ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu. Pažymėtina, kad atsakovė taip pat neginčijo ir patikslinto ieškinio reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, neginčijo ieškovės nurodyto termino. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, konstatavus atsakovės UAB ,,Paslaugos būstui“ skolinę turtinę prievolę ieškovei, ieškovei iš atsakovės priteistina 84,92 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

101. Ieškovei prašant, jai iš atsakovės UAB ,,Paslaugos būstui“ taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

102. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

103. Nustatyta, kad ieškovė už teisines paslaugas advokatui dėl žalos objekte, adresu (duomenys neskelbtini) (žalos Nr. 2023/157195) ir žalos objekte, adresu ((duomenys neskelbtini) žalos Nr. 2022/190624) bendrai sumokėjo 447,70 Eur (ieškinio (CBP-7265) priedai Nr. 27-28), taigi vien dėl žalos objekte, adresu (duomenys neskelbtini) (žalos Nr. 2023/157195) 223,85 Eur (447,70 / 2) bei paduodama ieškinį sumokėjo 42,00 Eur žyminį mokestį (ieškinio reikalavimo sumai – 1 848,12 Eur), taigi viso ieškovė patyrė 265,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

104. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovės UAB ,,Paslaugos būstui“ atžvilgiu yra patenkinti visiškai (atmestas reikalavimas atsakovės AB ,,Klaipėdos vanduo“ atžvilgiu), ieškovei iš atsakovės UAB ,,Paslaugos būstui“ priteistinas 265,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 425 straipsnio 3 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

105. Valstybė šioje byloje patyrė 13,90 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurios patenkinus ieškinį iš dalies (atmetus ieškinio dalį atsakovės AB ,,Klaipėdos vanduo“ atžvilgiu, bet visiškai patenkinus reikalavimus UAB ,,Paslaugos būstui“ atžvilgiu), taip pat priteisiamos valstybei iš atsakovės UAB ,,Paslaugos būstui“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paslaugos būstui“, juridinio asmens kodas 140337250, 1 763,20 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 20 ct) žalos, 84,92 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 92 ct) kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 848,12 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 12 ct) sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 265,85 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Paslaugos būstui“, juridinio asmens kodas 140337250, 13,90 Eur (trylika eurų 90 ct) valstybei už procesinių dokumentų siuntimą. Informuoti atsakovę, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius