Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė A. R. Ž., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

11. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, „Teismų praktika“ Nr. 34). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

12. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 straipsnio 8 dalis).

13. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-302/2020; 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-537-467/2023). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas.

14. Šiuo atveju, vertinant pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų tikėtiną pagrįstumą, nustatyta svarbi aplinkybė, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-9918-1032/2025 pareiškėjo R. C. skundą dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų atmetė. Nustačius, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi ginčą išsprendė iš esmės, nors minėta nutartis dar nėra įsiteisėjusi (CPK 279 straipsnio 1 dalis), tačiau ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas spręsti dėl preliminaraus pareiškėjo skundo nepagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – skundo dėl antstolės veiksmų tikėtino pagrįstumo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje nėra galimas. Vien ši aplinkybė sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą.

15. Pažymėtina, kad laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą – teismas gali taikyti tik neabejotinai įsitikinęs, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas vykdomojo dokumento vykdymo privalomumo principas. Ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas pats vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas.

16. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad pareiškėjui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus skundų pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju nustačius, kad nėra preliminaraus skundo pagrįstumo sąlygos, neegzistuoja ir grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje nėra teisinio pagrindo.

17. Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. C. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0075/20/00366, bei uždrausti antstolei A. R. Ž. nuo teismo nutarties, kuria taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo dienos atlikti bet kokius veiksmus, t. y. uždrausti bet kokius Statinio esančio, (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), – 17 stulpų, I ir II gr. trijų dalių 61,1 m. ilgio tvoros griovimo, ar padėties bei teisinio statuso keitimo darbus iki tol, kol bus išspręstas tvoros esančios, (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės ir restitucijos taikymo klausimai Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 ir joje įsiteisės teismo sprendimas. Taip pat uždrausti antstolei A. R. Ž. vykdyti vykdomų išlaidų apskaičiavimo priverstinį išieškojimą iki tol, kol bus išspręstas tvoros esančios, (duomenys neskelbtini), žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės ir restitucijos taikymo klausimai Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 ir joje įsiteisės teismo sprendimas.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė, kad pareiškėjo (skolininko) prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir ankstesniuose jau išnagrinėtuose prašymuose, dėl kurių teismai jau yra pasisakę. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes pripažino, jog pareiškėjas neįrodė būtinumo ir pagrįstumo taikyti prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.

19. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi skundžiamoje nutartyje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nes ji šiuo konkrečiu atveju yra neaktuali (ratio decidendi skiriasi). Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo teikia, kadangi antstolė šalina padarinius (nurodytus savavališkos statybos akte), dėl kurių yra kilęs ginčas ir nagrinėjama civilinė byla kitame aukštesnės pakopos teisme.

20. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga neturi pagrindo sutikti su atskirajame skunde dėstomais pareiškėjo argumentais. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-132-440/2025 pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo ir administracinio akto pripažinimo negaliojančiu, kuriuo ieškovas prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio 0,0053 ha žemės plotą užimančios ažūrinės tvoros ir 0,0483 ha žemės plotą užimančių želdinių perdavimą Valstybei ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su naudmenomis – ažūrine tvora, užimančia užstatytą 0,0053 ha teritoriją ir 0,0483 ha plotą užimančiais želdiniais suformavimą bei Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 13SK-193-(14.13.111.), taikyti restituciją, t. y. grąžinti ieškovo R. C. nuosavybėn žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudmenas – 0,0053 ha užimančią ažūrinę tvorą 0,0483 ha plotą užimančius želdinius, o nesant galimybės restitucijos taikyti natūra, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – 125 413,00 Eur; ex officio pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašo atnaujinti terminą reikalavimui ex officio pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005 pareikšti.

21. Ieškovas R. C. 2024 m. rugpjūčio 9 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos organizuoti, vykdyti ar pavesti atlikti ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudmenų – 0,0053 ha užimančios ažūrinės tvoros demontavimo, griovimo ar kitokio sunaikinimo, esamos padėties keitimo veiksmus, uždrausti organizuoti ir vykdyti nurodyto statinio griovimo ar kitokio sunaikinimo paslaugų pirkimus, uždrausti priimti nurodyto statinio griovimo ar kitokio sunaikinimo tikslu administracinius ar kitus atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kompetencijai priskirtus aktus; uždrausti atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos vykdyti paskelbto pirkimo (paskelbimo data: 2024-08-02, pavadinimas – Savavališkai valstybinės žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatytos nesudėtingojo statinio – tvoros, griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbai) organizavimą bei įgyvendinimą (vykdymą). Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 (buvęs Nr. e2-305-513/2024) netenkino ieškovo R. C. prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-743-516/2024 Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

22. Ieškovas R. C. 2024 m. rugpjūčio 14 d. pakartotinai pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuo prašė: 1) Sustabdyti 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-180125-00005 galiojimą ir jo pagrindu vykdomo išvestinio dokumento - 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-30-180126-00010 vykdymą. 2) Areštuoti 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-180125-00005 bei 2024 03 12 Konsultacinėje išvadoje Nr. 24-11 nurodytą ginčo žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį-0,0053ha užimantį I grupės nesudėtingą statinį - tvorą ir uždrausti atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, organizuoti bei atlikti veiksmus, susijusius su 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-180125-00005 bei 2024 03 12 Konsultacinėje išvadoje Nr. 24-11 nurodytos ginčo žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį - 0,0053ha užimančios I grupės nesudėtingo statinio - tvoros demontavimo, griovimo ar kitokio sunaikinimo, esamos padėties keitimo veiksmus. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-132-440/2025 (buvęs Nr. e2-305-513/2024) ieškovo R. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-776-516/2024 Klaipėdos apygardos teismo rugpjūčio 26 d. nutartį paliko nepakeistą.

23. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovo R. C. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (tiek nurodytos ieškinyje, tiek ir vėlesniame 2024 m. rugpjūčio 14 d. prašyme) yra susijusios su išnagrinėta civiline byla, kurioje priimtas procesinis teismo sprendimas leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas. Taip pat konstatuota, kad atsakovė savavališkos statybos pašalinimo (demontavimo) darbus atlieka teisėtai, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), kuris jai yra privalomas ir tokie veiksmai nelaikytini nesąžiningais. Priešingai, patenkinus ieškovo prašymus ir pritaikius jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės Inspekcijai būtų uždrausta vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, taip būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas.

24. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės siekia to paties tikslo, kaip ir aukščiau šios nutarties 21-22 punktuose nurodytais prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. kad ginčo tvora nebūtų demontuota, nugriauta ar kitaip sunaikinta. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjo (skolininko) prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir ankstesniuose jau išnagrinėtuose prašymuose, dėl kurių teismai jau yra pasisakę.

25. Atmestini atskirojo skundo argumentai, jog skundžiama nutartis iš esmės yra nepagrįsta ir naikintina, priimta jau išankstinę poziciją prieš tai nagrinėtoje byloje dėl vykdymo veiksmų išreiškusio, t. y. šališko teisėjo. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumento, susijusio su pirmosios instancijos teismo teisėjos galimu šališkumu, nurodo, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose numatyta galimybė pareikšti teisėjui nušalinimą, jeigu byloje dalyvaujančiam asmeniui kyla įtarimas dėl teisėjo nešališkumo ar nepriklausomumo. To paties įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma reikalauja motyvuotai pagrįsti teisėjo nušalinimą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad jei pareiškėjas laikė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę neigiamą nuomonę pareiškėjo atžvilgiu ir buvo šališkas, jis turėjo teisę bylą nagrinėjančiai teisėjai pareikšti nušalinimą, tačiau duomenų, jog pareiškėjas būtų atlikęs tokius procesinius veiksmus, byloje nėra, o apie bylą nagrinėjusio teismo šališkumą užsimenama tik atskirajame skunde, kuris yra pateiktas būtent dėl nepalankios pareiškėjui teismo nutarties. Taigi, kaip galima spręsti iš atskirojo skundo argumentų, apeliantas teisėjos šališkumą sieja su teisėjos civilinėje byloje atliktais procesiniais veiksmais, tačiau nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys abejoti skundžiamą procesinį sprendimą priėmusios teisėjos nešališkumu, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

27. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.