Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui K. A. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-29 nutartį civilinėje byloje Nr. N2-18985- 96/2013 dalyje dėl išlaikymo S. A. priteisimo ir iš atsakovo K. A. priteisti išlaikymą po 306,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną;

4) iš K. A. nepilnametės V. A., naudai priteisti išlaikymo įsiskolinimą 40(duomenys neskelbtini) sumoje;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-18985-96/2013 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią nepilnametės dukros S. A. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o iš atsakovo priteistas (duomenys neskelbtini)išlaikymas.

Tuo tarpu V. A. gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimas teismo nutartimi išspręstas nebuvo, nes dukra gimė vėliau-(duomenys neskelbtini)d.

Nuo 2022 m. spalio mėn., kai šalys pradėjo gyventi skyrium, tėvas V. išlaikymo nebeteikė. Dėl S. išlaikymo taip pat yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas dėl netinkamo teismo sprendimo vykdymo (išieškojimas antstoliams neperduotas). Paskutinius mokėjimus S. išlaikymui atsakovas atliko 2023-05-19, į dukros sąskaitą pervesdamas 100,00 Eur ir 2023-06-20 pervesdamas taip pat 100,00 Eur, paskirtyje nurodęs „batams“. Taip pat 2023-06-20 į ieškovės sąskaitą pervedė 400,00 Eur nurodydamas „vaikų išlaikymas“.

V. tėvą paskutinį kartą matė per 2022 m. šv. Velykas. Tuo tarpu S. su tėvų nesimatė nuo pradėjimo gyventi skyriumi. Bendravimą su tėvu S. savo noru atnaujino tik 2023 m. gegužės mėn. ir iki šiol kartas nuo karto susirašo per WhatsApp programėlę. Tačiau dukrai paprašius su ja ir sese susitikti gyvai, atsakovas tą daryti atsisako arba tokį prašymą ignoruoja. Taigi, tarp tėvo ir dukrų artimo ryšio nebėra, jį yra būtina atnaujinti.

CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Augant vaikams auga ir jų būtinieji bei specialieji poreikiai, kurių patenkinimą turi užtikrinti tiek motina tiek tėvas lygiomis dalimis.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas (šiuo metu MMA yra 709,00 Eur atskaičius mokėtinus mokesčius). Taigi, jeigu išlaikymas teikiamas lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis abiem tėvams yra apie 355 Eur. Toks minimalus išlaikymas gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų - esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.

Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais:

1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui;

2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.).

Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395- 313/2018, 27 punktas).

Atsakovas reguliariai neteikė dukrai Smiltei priteisto išlaikymo ir nevykdė pareigos indeksuoti teikiamą išlaikymą.

Nagrinėjamu atveju nuo teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio priteisimo yra praėję beveik (duomenys neskelbtini) metų. Dukrai tuo metu buvo tik (duomenys neskelbtini) metukai, tuo tarpu šiuo metu mergaitei jau (duomenys neskelbtini) metų, ji yra (duomenys neskelbtini). Mergaitė mokosi V. S. S. progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje pagal pagrindinio ugdymo programą. Akivaizdu, kad per šį laikotarpį pasikeitė ir ženkliai išaugo dukros poreikiai, ji pradėjo lankyti būrelį: (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė paslaugų teikimo sutartį su (duomenys neskelbtini) programos. Mokestis už šį būrelį yra 15 Eur per mėnesį.

Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad pasikeitė pragyvenimo lygis Lietuvos Respublikoje, gerokai išaugo prekių ir paslaugų kainos.

Kadangi teismo sprendimu nustatytos išlaikymo sumos nepakanka net būtinųjų dukros poreikių patenkinimui, todėl ieškovė priversta skirti didesnę sumą vaiko išlaikymui kad būtų užtikrintas pilnavertis dukros gyvenimas.

Susumavusi visas patiriamas išlaidas dukros poreikių užtikrinimui ieškovė nustatė, kad dukros išlaikymui reikalinga suma per mėnesį 709,00 Eur, kuri turi būti teikiama tėvų lygiomis dalimis.

Eil. r. Išlaidų rūšis Per mėnesį 1. Higienos priemonės 10 2. Sanitarinės priemonės 10 3. Vitaminai, vaistai 30 4. Būrelis 15 5. Privačios gydymo paslaugos (dantų taisymas, skiepai) 15 6. Lavinimo, mokymo priemonės namuose 30 7. Ugdymo priemonės mokykloje 60 8. Laisvalaikis, pramogos savaitgaliais (filmai, atrakcionai, kt.) 60 9. Gimtadienio šventės ir dovanos (draugų) 30 10. Kirpimo paslaugos 10 11. Maistas 210 12. Drabužiai, avalynė 80 13. Komunalinės paslaugos, internetas, televizija 60 14. Kiti didesni pirkiniai 40 15. Transporto, ryšio paslaugų išlaidos 50 Viso: 710

CK 3.156 str. 1 d. nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

Atsakovui tinkamai nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką pažeidžiama tėvų pareigą lygiomis dalimis materialiai pasirūpinti vaikais. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Kasacinis teismas savo praktikoje pabrėžia, kad ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, tai reiškia, kad tėvai privalo vykdyti išlaikymo prievolę vaikams, gali kisti tik šios prievolės dydis ir forma.

Pažymėtina, kad ieškovės indėlis rūpinantis vaiku yra didesnis ir tuo atžvilgiu, kad jai tenka rūpintis kasdiene vaiko buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik turi pareigą teikti išlaikymą.

Taigi ieškovė faktiškai vykdo daugiau pareigų savo vaiko atžvilgiu nei atsakovas, dukros išlaikymui ieškovė skiria didesnę sumą, nei atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus jaunas vyras, neturintis jokių sveikatos sutrikimų, ribojančių jo galimybes dirbti, ieškovės vertinimu, atsakovas turi visas galimybes teikti dukrai tokį išlaikymą, kuris patenkintų ne tik būtinuosius, bet ir specialiuosius poreikius.

Tiek įstatymas, tiek kasacinio teismo formuoja praktika numato, kad vaikui skiriamo išlaikymo dydis nustatomas vadovaujantis dviem pagrindiniais kriterijais-vaiko poreikiais ir tėvų galimybėmis teikti reikalingą išlaikymą. Pažymėtina, kad ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodytos sumos yra adekvačios ir atitinka protingumo principus bei atspindi realią situaciją kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Ieškovė kartu su ieškiniu teikia teismui įrodymus apie savo finansinę padėtį, kurie įrodo, kad jos vidutinis gaunamas darbo užmokestis siekia apie (duomenys neskelbtini). Papildomai ieškovė gauna išmokas už vaikus po (duomenys neskelbtini). Savo vardu ieškovė turi butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už kurį moka kredito įmokas pagal (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė (duomenys neskelbtini) yra sudariusi (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) savo ir vaikų reikmėms, už ką kas mėnesį mokamos (duomenys neskelbtini) įmokos.

Atsakovo vardu registruoto turto nėra, jo pajamos ieškovei nėra žinomos. Neoficialiais duomenimis, paskutinė jo darbovietė buvo registruota (duomenys neskelbtini) ir susijusi su (duomenys neskelbtini).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 str. 2 p.) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti. Todėl teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, kurios šiuo metu yra 96 Eur ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96- 687/2020, 35 punktas).

Todėl vieno mėnesio išlaikymo vaikui dydis – 709,00 Eur yra mažinamas gaunamų išmokų suma ir sudaro 613,00 Eur (709 - 96) per mėnesį.

Atsižvelgiant į nepilnametės dukros poreikius kiekvieną mėnesį, kad jos išlaikymui reikalinga suma – 613,00 Eur, kurią lygiomis dalimis privalo skirti vaikų tėvai, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 306,50 Eur dydžio išlaikymą.

CK 3.169 str. nustato, kad tėvams gyvenant skyrium būtina nustatyti vaiko gyvenamąją vietą.

Ginčo dėl V. gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Nepaisant to, ieškovė siekia, kad oficialiai dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, kadangi tokiu būdu ji gali pretenduoti į atitinkamas valstybės skiriamas kompensacijas (pvz. šildymo ir pan.), taip pat mano, kad šis klausimas turi būti išspręstas, nes toks prašymas atitinka prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str.), teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 str. 4 d.) bei teisinio apibrėžtumo principą (CK 1.2 str. 1 d.).

Taikus susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo per mediacijos procesą nėra sudarytas, ieškovė reiškia reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismo sprendimu.

Nepilnametė dukra gyvena su ieškove, vaikui sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Taigi vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, su kuria dabar vaikas ir gyvena. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, bus geriausiai užtikrinti vaiko interesai, kadangi tarp motinos ir dukros yra glaudus ryšys. Vaiko motina tinkamai rūpinasi vaiku, užtikrina visus dukros poreikius, todėl nepilnametės šalių dukros V. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina.

Nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui.

CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Taigi pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 491/2013).

Ieškovei, gyvenančiai su vaiku, tenka visa rūpinimosi vaiku našta, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti bent jau materialiai.

Ieškovė kas mėnesį gauna (duomenys neskelbtini) išmoką vaikui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 str. 2 p.) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint - užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą - finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas). Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96- 687/2020, 35 punktas).

Vaiko būtinųjų minimalių poreikių patenkinimui ieškovė skiria apie 709,00 Eur, todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamas kasmėnesines periodines išmokas po 306,50 Eur (709 - 96:2) iki jos pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

Esamoje situacijoje, ieškovės manymu, tėvo bendravimui su jaunėle V. yra reikalingas tarpininkas, kadangi pati mergaitė nori bendrauti su tėvu, tačiau akivaizdžiai (duomenys neskelbtini) ar pan.). Jaunėlė nesupranta, kodėl tėtis jai nepaskambina, nenori susitikti ir nesusitinka, neatsako į jos prašymus, siųstus balso žinute paskambinti jai.

Šiuo metu (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini), siekiant padėti atkurti/sustiprinti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu/motina, teikia (duomenys neskelbtini), kuris ieškovės žiniomis galėtų priimti šeimą ir tarpininkauti tėvui bendraujant su dukra, siekiant padėti atkurti/sustiprinti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, kurio nematė net per vaizdo pokalbius ir negirdėjo jau nuo 2023 m rugpjūčio vidurio. Tuo tarpu vyresnėlė dukra, manytina, galėtų bendrauti su tėvu betarpiškai.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra reikalinga atkurti normalius tėvo ir dukrų santykius, ieškovė šiame procesiniame dokumente nereiškia reikalavimo dėl nuolatinės tėvo ir dukrų bendravimo tvarkos nustatymo, o ateityje galimai ieškinį tikslins, atsižvelgdama į faktinę situaciją.

Atsakovas K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) teismui atsiliepimo nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-22 nutartimi buvo paskelbta atsakovo paieška (b.l.23). Šiuo metu atsakovo faktinė buvimo vieta nėra žinoma (b.l. 9).

Atsižvelgiant į tai, pranešimas apie teismo posėdį atsakovui yra įteiktini viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje tinklalapyje www.teismai.lt.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.

Teisminio nagrinėjimo metu (2024-06-25) ieškovė teigė, kad jos žiniomis, atsakovas gyvena ir dirba Vokietijoje, tačiau jo gyvenamosios ir darbo vietos jai nežinomos,

Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 123 str. 3 d., 130 str., 132 str., 246 str.2 d.).

Skyriaus nuomone, reikalavimas dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo yra pareikštas vadovaujantis nepilnamečių geriausiais interesais.

Skyrius prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 43, dok-97394).

Ieškinys tenkintinas visiškai

Nustatytinos faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi du nepilnamečius vaikus: dukrą S. A., gim. (duomenys neskelbtini), dukrą V. A., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikų tėvystė buvo (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-18985-96/2013 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią nepilnametės dukros S. A. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o iš atsakovo priteistas (duomenys neskelbtini) išlaikymas.

V. A. gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimas teismo nutartimi išspręstas nebuvo.

Dėl S. A. išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 str., 13 str.). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vertindamas byloje surinktus įrodymus.

Dukros poreikių patenkinimui būtų reikalinga bendrai apie 710 Eur suma pagal surašytą lentelę. Atsakovas turi priimti prievolę apmokėti 50 proc. šių išlaidų, t. y. 306 Eur, o likusią dalį -306 Eur apmoka ieškovė.

Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo pagrįstumo, teismas sutinka su ieškovės išdėstyta pozicija, jog po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-18985-96/2013 priėmimo faktinė situacija bei šalių nepilnametės dukros S. poreikiai yra pasikeitę, išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui nesikeitė virš dešimties metų, keitėsi tik jo indeksavimas.

Vaikui augant ((duomenys neskelbtini) metų), lankant V. S. S. progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę, būrelį, atsirado papildomų poreikių, susijusių su vaiko ugdymu, mokymosi priemonėmis, popamokine veikla, laisvalaikiu, maitinimu. Teismo vertinimu, šiuo metu nustatytas išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis, sudarantis 116 Eur (400 Lt) per mėnesį, nebėra pakankamas net minimaliems būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl tai sudaro pagrindą spręsti klausimas dėl jo padidinimo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-254-324/2024).

Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarančios 924,00 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 708,42 Eur), t.y. ½ dalį šios sumos sudaro 354,21 Eur.

Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 p.).

Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio).

Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 708,42 Eur (708,42 Eur – 96,25 Eur = 612,18 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 306, 09 Eur iš kiekvieno iš tėvų (612,18 Eur/2 = 306,09 Eur).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu teismo prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą nuo 116 Eur (400 Lt) iki 306 Eur per mėnesį. Ši suma (306 Eur) yra minimali ir neįrodinėjama, todėl priteistina.

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (2009 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (2010 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Bendrai įvertinus vaiko poreikius, atsižvelgiant į įrodymų visumą, teismas vertina, kad 306 Eur išlaikymo suma, priteistina iš atsakovo, būtų protinga ir logiška (į šią sumą neįskaitant 96,25 Eur vaiko pinigų). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma sudaro 306 Eur, atsižvelgiant į paauglės amžių, poreikius, mokslą, lankomą būrelį.

Vadovaujantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, atsižvelgdamas į tai, kad vaikų išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukros S. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 710 Eur suma pagal ieškovės pateiktą poreikių lentelę.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį.

Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio padidinimo, o taip pat dėl proporcijų, kuriomis tėvai turėtų prisidėti prie padidėjusių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo, teismas taip pat atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, numatančią, jog motinai (tėvui), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovas iš esmės nebendrauja su dukromis, jo gyvenamoji vieta nežinoma, buvo paskelbta paieška. Bylos duomenimis, atsakovas kitų išlaikytinių neturi, savo pajamų bei gyvenamosios vietos neatskleidžia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie šalių nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimus nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-18985-96/2013 priėmimo, teismas pažymi, jog tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnametės dukros S. išlaikymo. Byloje nustačius, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga bendra 710 Eur suma + 96,25 Eur, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-18985-96/2013 nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ir nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2024-03-01 d.) iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametės dukros S. A., sudarantį po 306 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų turtinę padėtį, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 str., 185 str., CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d.).

Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl V. A. išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Byloje taip pat nustatyta, kad šalių kitai nepilnametei dukrai V. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymas iš atsakovo nepriteistas, gyvenamoji vieta nenustatyta.

Kaip nustatyta byloje, V. A. yra (duomenys neskelbtini) metai, ji lanko (duomenys neskelbtini), už kurį mokamas vidutiniškai (duomenys neskelbtini)dydžio mokestis. Be to, mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), mėnesinis mokestis sudaro (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad iš esmės V. poreikiai yra analogiški, kaip ir S., t.y. pagal pateiktą poreikių lentelę.

Mergaitė taip pat gyvena su ieškove ir jos yra išlaikoma.

Dukros V. būtinųjų poreikių patenkinimui ieškovė skiria apie 709,00 Eur, išlaidų suma neviršija Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos ir yra neįrodinėtina.

Teismas sutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo 306 Eur išlaikymo dukters V. naudai, nes mergaitė nors ir (duomenys neskelbtini), tačiau yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, t.y. (duomenys neskelbtini) d. jai sukas (duomenys neskelbtini) ir ji pradės (duomenys neskelbtini), jos poreikiai ženklai išaugs ir bus analogiški, kaip ir sesers S. Tokiu būdu, teismas nesikartodamas teismo sprendime nurodytos teismų praktikos bei tėvų turtinės padėties įvertinimo vertina, kad yra pagrindas analogiškais pagrindais, nurodytais dėl S. A., priteisti iš atsakovo tokį pat išlaikymo dydį (306 Eur) kitos dukros V. A. naudai nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. kovo 01 d.) iki jos pilnametystės.

Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovė nurodė, kad šalys nuo 2022 metų spalio mėnesio kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Nuo to laiko atsakovas neteikė dukros V. išlaikymo, todėl nuo 2022-10-01 iki 2024-01-31 d. susidarė pagal ieškovės sudarytą lentelę -4096 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Į šią sumą įskaitytą atsakovo sumokėtą 200 Eur suma (kita 200 Eur suma priskirta S. A., viso buvo sumokėta 400 Eur, kitos sumokėtos sumos po 100 Eur (viso 200 Eur) buvo priskirtos S. A.)).

Teismas taip pat tenkina šį ieškovės reikalavimą, nes išlaikymo įsiskolinimas buvo skaičiuojamas minimaliomis sumomis, t.y. nuo 2022-10-01 d. po 230 Eur, nuo 2023-01-01 d. po 275 Eur, nuo 2024-01-01- 306 Eur per mėnesį. Priteisimo laikotarpis neviršija trijų metų. Nurodyto įsiskolinimo suma yra minimali ir neįrodinėjama, pagrįsta ieškovės paskaičiavimais, todėl iš atsakovo priteistinas V. A. išlaikymo įsiskolinimas nuo 2022-010-01 d. iki 2024-03-31 d. -4096 Eur.

Dėl V. A. gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal CK 3.169 str. tėvams gyvenant skyrium, nustatytina nepilnametės V. A. gyvenamoji vieta.

Byloje nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2022-10-01 d. Mergaitė faktiškai gyvena su ieškove. Ginčo dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo nėra.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Išvadoje nurodyta, kad Skyriaus atstovė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovė kartu su dukromis gyvena (duomenys neskelbtini) kambarių ((duomenys neskelbtini)), apie (duomenys neskelbtini) kv. m ploto bute, kuris, Ieškovės teigimu, nuosavybės teise priklauso jai. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru. Vaikų kambariu mergaitės dalinasi tarpusavyje. Kambaryje yra (duomenys neskelbtini). Vaikų žaidimo zona įrengta (duomenys neskelbtini). Sudarytos tinkamos sąlygos vaikų poreikiams tenkinti. Namuose yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Tarnyba, atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, neturi duomenų apie ieškovės pareigų nepilnametės V. atžvilgiu netinkamą vykdymą, į tai, kad nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios vaikas gyvena su ieškove, Skyrius neturi abejonių, kad V. gyvenamosios vietos nustatymas su Ieškove atitiktų jos geriausius interesus (b.l. 11-13, dok-44784).

CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Bylos duomenimis, ieškovė sudaro vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrina saugią, stabilią, jų amžių ir poreikius atitinkančią aplinką, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nustato nepilnametės dukros V. A. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove (motina), jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Teisminio nagrinėjimo metu (2024-06-25 d.) ieškovė prašė palikti atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, nurodytą ieškinyje ir patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-21 nutartimi (b.l. 15-20).

CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena iš pagrindinių vaiko teisių. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Vadovaujantis Aukščiausiojo teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019), skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku tam, kad būtų patenkintas vaiko poreikis ir teisė bendrauti su abiem savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos – auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CPK 175 str. 2 d.).

Atsižvelgiant ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, argumentus ir motyvus dėl prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkos, taip pat į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikiamas rekomendacijas ir siekiant, kad būtų užtikrinta vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais, paliktina nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstyta ieškovės pasiūlyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka (b.l. 15-20).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai tenkintinas visiškai, t.y. 100 procentų.

Ieškovė patyrė tokias išlaidas: 109 Eur žyminio mokesčio bei 2000 Eur advokatės teisinių išlaidų.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistas 109 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai, nes byla elektroninė (CPK 79 str., 80 str. 93 str. 1 d.).

Be to, iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinas žyminis mokestis už ieškovės reikalavimus, nuo kurių ieškovė atleista, priteisti nepilnamečių dukrų išlaikymą (306-116 Eur=190 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. – 51 Eur; 306 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.- 83 Eur; 51+83 =134 Eur) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sprendžiant atsakovo advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 str. 2 d.).

CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovės advokato išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr. 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus leistino dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams, atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Byla yra elektroninė, dviejų tomų, nesudėtinga, ginčas neturtinis, buvo paskirti 2 posėdžiai, todėl ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei priteistina 2000 Eur advokatės išlaidų (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Sprendimui įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones pagal M. J. prašymą dėl bendravimo su V. A., S. A., tvarką bei jų laikino išlaikymo, priteistino iš K. A., naikintinos (CPK 150 str.).

Byloje patirta 12,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl ieškinio patenkinimo atveju šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, -

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-18985- 96/2013 patvirtintoje taikos sutartyje nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, ir nustatyti priteisti iš atsakovo K. A. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. A. a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 306,00 (tirs šimtus šešis) Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. kovo 01 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę M. J. a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės dukros V. A. a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove M. J. a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo K. A. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai V. A. a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 306,00 (tirs šimtus šešis) Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. kovo 01 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę M. J. a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. A. nepilnametės dukros V. A. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymo įsiskolinimą 4096 (keturis tūkstančius devyniasdešimt šešis Eur) nuo 2022-10-01 iki 2024-01-31 d., išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę M. J. a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovo K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnametėmis dukromis S. A. a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, numatančią, kad:

a) K. A. bendrauja su dukra V. A. (duomenys neskelbtini) patalpose, dalyvaujant/stebint bendravimą Mediacijos centro specialistui ne mažiau nei 2 (du) kartus per mėnesį specialisto numatytu laiku (atsižvelgiant į specialisto rekomendacijas, gali būti vykdomas ir intensyvesnis atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra);

b) M. J. įpareigojama savo lėšomis specialisto numatytu laiku pristatyti nepilnametę dukrą V. A. į (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendravimui su K. A.;

c) K. A. bendravimas su dukra S. A. yra vykdomas poriniais savaitgaliais šeštadienį, tėvui pasiimant dukrą iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.

Ieškovė M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) įpareigotini apmokėti (duomenys neskelbtini) už suteiktas tarpininkavimo paslaugas lygiomis dalimis.

Priteisti iš atsakovo K. A. a.k. (duomenys neskelbtini) 109 Eur (vieną šimtą devynis Eur) žyminio mokesčio bei 2000 Eur (du tūkstančius Eur) advokatės išlaidų ieškovės M. J. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones pagal M. J. a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bendravimo su V. A. a.k. (duomenys neskelbtini) S. A. a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką bei jų laikino išlaikymo, priteistino iš K. A. a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. A. a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,84 Eur (dvylika Eur 84 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo K. A. a.k. (duomenys neskelbtini) 134 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis Eur) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).

Mokėjimo dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.