Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, netinkamą vykdymą, suinteresuoti asmenys – L. R., E. P., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė rašytinę išvadą. Išvadoje nurodė, kad:

4.1. Skyriuje kelis kartus buvo atliktas nepilnametės M. R. situacijos vertinimas. 2023 m. rugpjūčio 4 d. Skyrius paskutinį kartą atliko nepilnametės situacijos vertinimą, kurio metu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, vaiko apsaugos poreikis nenustatytas, tačiau nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

4.2. Skyriaus nuomone, tėvų tarpusavio santykiai gan konfliktiški, tėvams sudėtinga tarpusavyje susitarti, stinga sąmoningumo ieškoti kompromiso dėl bendravimo su dukterimi. Pažymi, jog šeimai nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki dabar taikomas atvejo vadybos procesas, kuris vykdomas LPF„SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija“ Socialinių paslaugų šeimai padalinyje.

4.3. Pažymi, jog baudos skyrimas asmeniui daugeliu atvejų atsiliepia visos šeimos biudžetui, taigi galimai turėtų įtakos nepilnametės interesų į saugią ir stabilią aplinką, tinkamą išlaikymą ir pan. užtikrinimui.

4.4. Skyriaus specialistai ne kartą skatino ir skatina bandyti tėvus tartis, konstruktyviai ieškoti sprendimo būdų, kurie pirmiausia užtikrintų vaiko geriausius interesus, o ne išimtinai tenkintų tėvų asmeninius interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

19. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Esminės faktinės aplinkybės

20. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Dainiaus Šidlausko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0178/21/01641 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT-21984-1102/2021 dėl išieškotojo L. R. ir nepilnamečio vaiko M. R. bendravimo tvarkos, skolininkė E. P., išieškotojas L. R.. Antstolis Dainius Šidlauskas surašė 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. 0178/21/01641, kuriuo nustatė: išieškotojas L. R. kreipėsi į antstolį su prašymu kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei E. P. už teismo sprendimo dėl bendravimo su punktą pažeidė keturis kartus: 2023 m. balandžio 28 d. dukrą atvežė 19:00 val., vėlavo valandą laiko, 2023 m. gegužės 12 d. dukrą atvežė po 19 valandos, vėlavo daugiau nei valandą laiko, 2023 m. gegužės 26 d. dukrą atvežė 19 valandą, vėlavo valandą laiko, 2023 m. birželio 2 d. (Tėvo dienos savaitgaliui) dukrą atvežė 19.30 valandą, vėlavo daugiau valandą laiko. Antstolis nustatė, kad iš viso buvo pažeista keturis kartus bendravimo tvarka pagal bendravimo tvarkos punktą Nr. 3.3. Nustatė, kad taip pat buvo pažeistas bendravimo tvarkos 3.18. punktas, t. y. 7 kartus buvo pažeista bendravimo su vaiku tvarka, kai vaiko tėvui neperdavė E. P., 2023 m. rugpjūčio 8 d. (antradienį) ir 2023 m. rugpjūčio 9 d.(trečiadienį); 2023 m. rugpjūčio 28 d. (pirmadienis) ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. (trečiadienis) taip pat tėvui ir dukrai priklausantį savaitgalį (nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 18 val. iki 2023 m. rugsėjo 3 d. 19 val.).

21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21984-1102/2021 nutraukta L. R. ir E. R. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų valią atitinkanti santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3.3–3.21 punktuose yra nustatyta nepilnamečio vaiko M. R. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu L. R. tvarka. 3.3 punkte šalys susitarė, kad L. R. su vaiku M. R. bendrauja kas antrą savaitę nuo penktadienio nuo 18 val. iki sekmadienio 19 val., L. R. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos) ir sugrąžinant į gyvenamąją vietą. 3.4 punkte šalys susitarė, kad kiekvieną savaitę L. R. turi teisę su vaiku M. R. bendrauti dvi darbo dienas nuo 17 val. iki 20.30 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos) ir sugrąžinant į gyvenamąją vietą. 3.5 punkte šalys susitarė, kad apie darbo dienas, kuriomis ketina bendrauti su vaiku (3.4 punktas) L. R. informuoja E. R. ne vėliau, kaip iki prieš tai einančios savaitės sekmadienio 21 val. Jei vaiko bendravimas su tėvu dėl rimtų priežasčių (vaiko liga ir pan.) įvykdyti negali, E. R. apie tai informuoja L. R. raštu (trumpąja žinute, el. laišku) ne vėliau, kaip prieš 24 valandas. 3.18. punkte numatyta, jog per vienerius kalendorinius metus ne daugiau, kaip 2 (dvi) savaites tėvo L. R. bendravimas su vaiku gali neįvykti dėl vaiko ir mamos E. R. atostogų.

22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-21255-842/2022 paskirta E. R. 250 Eur dydžio baudą už sprendimo nevykdymą suinteresuoto asmens L. R. naudai. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-433-981/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį pakeitė dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-12079-1153/2023 tenkino antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo ir iš skolininkės E. P. priteisė 300 Eur dydžio baudą už sprendimo nevykdymą, baudą sumokant suinteresuoto asmens L. R. naudai. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1855-803/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-21255-842/2022 paskyrė E. R. 250 Eur dydžio baudą už sprendimo nevykdymą suinteresuoto asmens L. R. naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjo antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (skolininkei) E. P. atmetė, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-459-614/2024 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir E. P. paskyrė 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą už sprendimo nevykdymą.

Dėl baudos skyrimo už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku nevykdymą

23. Nagrinėjamu atveju antstolis užfiksavo 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu, jog skolininkė E. P. pažeidė keturis kartus bendravimo tvarkos punktą Nr. 3.3 ir septynis kartus pažeidė bendravimo tvarkos punktą Nr. 3.18. punktas, todėl kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo. Pirmosios instancijos teismas antstolio pareiškimą atmetė, suinteresuotas asmuo (išieškotojas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą.

24. Pirmosios instancijos teismo nutartis ginčijama pagrindais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad dėl dukters ir E. P. atostogų L. R. su dukra nebendravo dvi, o ne keturias savaites. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad tėvo ir dukters nebendravimo laikotarpio ženklus viršijimas nelaikytinas pažeidimu, bendravimo tvarkos nevykdymas buvo formalus. Teigia, jog teismas aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir priėmė neobjektyvų bei nemotyvuotą sprendimą, kadangi bendravimo tvarka pažeista realiai ir šiurkščiai, dvigubinant tėčio ir dukters nebendravimo laiką.

25. Antstolis Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu nustatė, jog skolininkė pažeidė keturis kartus bendravimo punktą Nr. 3.3., t. y. 2023 m. balandžio 28 d. vaikas tėvui atvežtas 19.00 val., 2023 m. gegužės 12 d. vaikas tėvui atvežtas po 19.00 val., 2023 m. gegužės 26 d. vaikas atvežtas 19.00 val., 2023 m. birželio 2 d. vaikas tėvui atvežtas 19.30 val. Pagal bendravimo punktą Nr. 3.3 šalys susitarė, kad L. R. su vaiku M. R. bendrauja kas antrą savaitę nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val., L. R. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos) ir sugrąžinant į gyvenamąją vietą.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgdamas į šeimos teisinių santykių visuomeninę svarbą, poreikį užtikrinti vaiko teises bei interesus, įstatymų leidėjas CPK normose įtvirtino tam tikrus šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus (CPK 375–380 straipsniai). Tam tikrais ypatumais pasižymi ir tokiose bylose priimtų sprendimų vykdymas priverstinai.

27. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjusius teismų sprendimus priverstine tvarka vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą).

28. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 45 punktas). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 49 punktas).

30. Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 40 punktas).

31. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

32. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).

33. Suinteresuotas asmuo E. P. neneigia ir sutinka, jog teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdė ir vėlavo perduoti dukrą bendravimui su tėvu 2023 m. balandžio 28 d., gegužės 12 d., gegužės 26 d. ir birželio 2 d., t. y. vaikas tėvui buvo perduotas vėliau nei nustatyta teismo sprendime, tačiau tvirtina, kad negalėjo jos įvykdyti dėl objektyvių aplinkybių - dukrai plaukimo pamokos vyksta iki 18 val. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, teismo sprendimu patvirtinta pačių buvusių sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje ne teismas, tačiau pačios šalys nustatė dukters su tėvu bendravimo tvarką, su ja sutiko. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) su tokia bendravimo tvarka sutiko, jai buvo priimtina, todėl darytina išvada, jog suprato, kad tėvui dukra pagal šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią patvirtins teismas, bus perduota būtent penktadienį 18 val. Šiuo atveju, įvertinus bylos duomenis matyti, kad vaiko motina, net ir suprasdama ir žinodama nustatytą bendravimo tvarką organizavo dukters auklėjimą ir lavinimą tokiu būdu ir laiku, kas nulemia bendravimo tvarkos pažeidimus. Esant šiai aplinkybei daryti išvados jog nėra suinteresuoto asmens kaltės dėl tvarkos pažeidimo nėra pagrindo, kadangi būtent pradiniai jos veiksmai sudarė prielaidas nuolatiniams bendravimo tvarkos pažeidimams. Akcentuotina, kad plaukimo pamokos baigiasi 18 val., dukra tėvui perduodama po daugiau nei valandos, motyvuojant tuo, kad vaikui reikia susiruošti, pavalgyti, grįžti namo. Pastebėtina, kad nė vienu atveju suinteresuotas asmuo vaiko tėvo iš anksto neinformavo, jog vaikas nebus pristatytas teismo sprendime nurodytu laiku ir nebuvo nurodyta, kokiu metu vaikas galės pradėti bendravimą su tėvu. Pastebėtina, kad suinteresuotas asmuo (skolininkė), žinodamas konkretų vaiko perdavimo laiką, tėvo ir dukters bendravimui nesiruošia iš anksto, pasiruošimą atideda po vaiko plaukimo treniruočių, kas savaime suprantama nutęsia bendravimo pradžios laiką. Tokie suinteresuoto asmens (skolininkės) veiksmai vertini kaip tėvo ir dukters bendravimo trukdymu bei skolininkės nebendradarbiavimu su vaiko tėvu, veikimu priešingai vaiko interesais, kadangi dėl motinos veiksmų yra trumpinamas tėvo ir dukters bendravimo laikas, sudarant prielaidas ryšio silpnėjimui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko ugdymas, sveikatingumo būrelių lankymas atitinka prioritetinius vaiko interesus, tačiau nesutinka, jog tai neturi esminės neigiamos įtakos vaiko ir tėvo ryšio palaikymui, kadangi tėvas nušalinamas nuo dukters lavinimo, auklėjimo, priežiūros, bendravimo. Pažymėtina, kad CK 3.155 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 2 dalis). Pabrėžtina, kad duomenų, patvirtinančių, kad tėvas dėl vaiko lyties (mergaitė) negali iš baseino paimti vaiko jam persirengus iš baseino patalpų byloje nėra. Pastebėtina, kad duomenų, kad vaikas dėl amžiaus (bendravimo tvarkos pažeidimų fiksavimo metu 6 metai (7 m. suėjo 2023 m. liepos 2 d.) negeba pats apsirengti, susiruošti po baseino į bylą taip pat nepateikta. Apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju laikant, kad bendravimo tvarka buvo pažeista ne dėl motinos kaltės, esant plaukimo pamokų pabaigos laikui 18 val., tačiau vaiką pristatant tėvui daugiau nei po valandos, t. y. po 19-19.30 val., nebuvo teisinio pagrindo. Apeliacinio teismo vertinimu, motinai suteikiant prioritetą prieš tėvą, paimant dukrą iš baseino ir dalyvaujant jos ugdyme, tėvo ir dukters bendravimo sąskaita, negali būti laikoma, jog bendravimo tvarka pažeista dėl objektyvių aplinkybių. Įvertinęs, nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, jog 3.3 punkte, pažeidimai įvyko ne dėl skolininkės E. P. kaltės, todėl nepagrįstai sprendė, jog jos atžvilgiu baudines sankcijas teisinio pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog 3.3 punkto pažeidimai įvyko dėl skolininkės kaltės, todėl nutartis keistina, skiriant skolininkei baudą.

34. Antstolis Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu nustatė, jog skolininkė pažeidė septynis kartus bendravimo punktą Nr. 3.18., t. y. motina vaiko tėvui neperdavė 2023 m. rugpjūčio 8 d. (antradienį) ir 2023 m. rugpjūčio 9 d. (trečiadienį); 2023 m. rugpjūčio 28 d. (pirmadienį) ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. (trečiadienį) taip pat tėvui ir dukrai priklausantį savaitgalį (nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 18 val. iki 2023 m. rugsėjo 3 d. 19 val.).

35. Bendravimo tvarkos 3.18 punktu nustatyta, kad per vienerius kalendorinius metus ne daugiau, kaip 2 (dvi) savaites tėvo L. R. bendravimas su vaiku gali neįvykti dėl vaiko ir mamos E. R. atostogų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas sutarties nuostatos, vertinant jas sistemiškai, nenumato vaiko mamos atostogų trukmės ribojimo, o tik apibrėžia laiko tarpą, per kurį tėvas dėl vaiko atostogų su mama, su dukra nesimatys, o apie numatomas atostogas vaiko mama privalo pranešti iš anksto, kas, remiantis bylos duomenimis, ir buvo padaryta. Iš suinteresuoto asmens L. R. pateiktų skolininkės E. P. žinučių nustatyta, kad E. P. iš anksto pranešė apie savo atostogas su dukra šiais laikotarpiais: informavo 2023 m. gegužės 23 d. žinute, kad atostogaus nuo birželio 30 d. (penktadienio) iki liepos 6 d. (ketvirtadienio (7 dienos), 2023 m. liepos 9 d. žinute, kad nuo liepos 17 d. (pirmadienio) iki liepos 21 d. (penktadienio) (5 dienos), 2023 m. liepos 30 d. informavo, kad nuo rugpjūčio 7 d. (pirmadienio) iki rugpjūčio 13 d. (sekmadienio) atostogaus (7 dienos), 2023 m. rugpjūčio 18 d. elektroniniu laišku informavo, jog su dukra atostogaus imtinai nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. (pirmadienio) iki 2023 m. rugsėjo 3 d. (sekmadienio) (7 dienos). Akcentuotina, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką liepos 14 d., 15 d., 16 d. vaikas buvo su motina, todėl nesimatė su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dviejų savaičių laikotarpis, per kurį gali nevykti tėvo ir dukters bendravimas dėl motinos ir dukters atostogų skaičiuojamas nuo kalendorinių metų pradžios, t. y. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik skolininkės atostogų laikotarpius nuo rugpjūčio 7 d. (pirmadienio) iki rugpjūčio 13 d. (sekmadienio) atostogaus ir nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. (pirmadienio) iki 2023 m. rugsėjo 3 d. (sekmadienio) ir pasisakė, kad jie neviršija keturiolikos dienų, tačiau nepasisakė dėl skolininkės ir dukters atostogų laikotarpių nuo birželio 30 d. (penktadienio) iki liepos 6 d. (ketvirtadienio (7 dienos) ir nuo liepos 17 d. (pirmadienio) iki liepos 21 d. (penktadienio) (5 dienos), nors į bylą pateikti įrodymai, jog skolininkė buvo informavusi apie atostogas. Akcentuotina, kad akte antstolis nurodė tik tas atostogų dienas, kurios laikytinos pažeidimais, kuomet vaikas nebuvo perduotas bendravimui su tėvu, todėl kiti laikotarpiai (nuo birželio 30 d. (penktadienio) iki liepos 6 d. (ketvirtadienio (7 dienos), 2023 m. liepos 9 d. žinute, kad nuo liepos 17 d. (pirmadienio) iki liepos 21 d. (penktadienio) (5 dienos) pagrįstai neįtraukti į pažeidimų apimtį, kadangi pateko į 3.18 punkto išimtį, kada pateisinamas vaiko neperdavimas tėvui. Primintina, kad tėvas su vaiku privalo bendrauti, kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. (3.3 punktas) ir kiekvieną savaitę dvi darbo dienas nuo 17 val. iki 20.30 val. (3.4 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo pranešė iš anksto apie atostogas, kurių bendra trukmė sudarė 26 dienas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog suinteresuotas asmuo E. P. pažeidė bendravimo tvarkos 3.18 punktą, kas sudaro pagrindą skirti skolininkei baudą už teismo sprendimo nevykdymą.

36. Teismų praktikoje išaiškinta, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas - paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti. Tokia baudos paskirtis lemia tai, kad teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki šios nutarties priėmimo dienos skolininkė už teismo sprendimo nevykdymą dalyje dėl tėvo ir dukters bendravimo tvarkos pažeidimų bausta keturis kartus. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybė skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog paskirtos vienkartinės baudos nepasiekė jos skyrimo tikslo ir paskirties, kadangi skolininkė toliau nevykdo nustatytos tėvo ir dukters bendravimo tvarkos, tačiau įvertinus aplinkybę, jog šiuo metu yra nagrinėjama kita civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, kas leidžia manyti, kad bendravimo tvarka galimai bus pakeista tokiu būdu, kuris leis skolininkei tinkamai vykdyti teismo sprendimą, skirtina vienkartinė bauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias aplinkybes, baudos skyrimo tikslus, vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo principai skiria vienkartinę 520 Eur bauda.

39. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skolininkei neskyrė baudos už teismo sprendimo nevykdymą, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinti antstolio pareiškimą ir skirti skolininkei baudą.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė baudos skyrimo už teismo sprendimą nevykdymą reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai pareiškimą atmetė. Įvertinus tai, atskirasis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41. Apeliantas prašo priteisti 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginti. Teismas patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti vertina kaip būtina, pagrįstas ir priteisia iš suinteresuoto asmens E. P. (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį.

Pareiškėjo antstolio Dainiaus Šidlausko pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui E. P. tenkinti.

Skirti suinteresuotam asmeniui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 520,00 Eur (penkių šimtų dvidešimt eurų 00 ct) dydžio baudą už sprendimo nevykdymą, baudą sumokant suinteresuoto asmens L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš suinteresuoto asmens E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.