- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- e2S-459-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16032-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. R., E. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. Š. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, netinkamą vykdymą, suinteresuoti asmenys – L. R., E. P., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis D. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su pareiškimu dėl baudos skyrimo (toliau – ir pareiškimas), prašydamas spręsti suinteresuoto asmens (skolininkės) E. R. (dabar – E. P.) (toliau – ir skolininkė) atsakomybės klausimą už 2021 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2YT-21984-1102/2021 nevykdymą. Nurodė, kad išieškotojas L. R. (toliau – išieškotojas) kreipėsi į antstolį su prašymu kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei už teismo sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nevykdymą bei nurodė kad skolininkė nevykdė teismo nustatytos bendravimo tvarkos, t. y. neleido tėvui bendrauti su dukra 2023 m. rugsėjo 14 d., taip pat savaitgaliais nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 17 d., nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2023 m. spalio 8 d. Iš išieškotojo pateiktų įrodymų matyti, kad skolininkė ne visada laikosi teismo sprendimu patvirtintos tėvo bei nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, tėvui priklausančiais savaitgaliais neleido vaiko tėvui bendrauti su dukra motyvuodama vaiko liga, tačiau jau anksčiau teismai skirdami baudas skolininkei dėl bendravimo tvarkos nesilaikymo nurodė, kad savaitgaliais tėvas gali rūpintis sergančiu vaiku pas save namuose. Nurodė, kad skolininkė 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi Nr.2VP-21255-842/2022 buvo nubausta 250 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymą, Vilniaus apygardos teismo 2023 m vasario 2 d. nutartimi jos atskirasis skundas buvo atmestas; 2023 m. birželio 16 d. nutartimi Nr.2VP-12079-1153/2023 buvo nubausta 300 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymą, Vilniaus apygardos teismo 2023 m rugpjūčio 3 d. nutartimi jos atskirasis skundas buvo atmestas. Pateiktame pareiškime ir Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte (toliau – ir aktas), antstolis nurodė, kad išieškotojas priverstiniam vykdymui jam pateikė 2021 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2YT-21984-1102/2021, kuriame nurodyta išieškotojo ir nepilnamečio vaiko M. R., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas) bendravimo tvarka.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo L. R. teismo posėdyje nurodė, jog antstolio pareiškimą palaiko ir prašė teismo jį tenkinti, skirti didesnę baudą, nes skolininkė nevykdo teismo sprendimo. Nurodė, kad teismas gali vadovautis jo pareiškimu antstoliui. Paaiškino, kad nebuvo leista bendrauti su dukra per jam priklausantį savaitgalį pagal eiliškumą: 2023 m. rugsėjo 14 d., nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. 18 val. iki 2023 m. rugsėjo 17 d. 19 val., nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2023 m. spalio 8 d. Pripažįsta aplinkybę, kad E. P. ir nepilnametis vaikas M. R. nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugsėjo 3 d. atostogavo, o 2023 rugsėjo 8-9 dienomis išieškotojas leido laiką su dukra. Nepilnametis vaikas M. R. nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2023 m. spalio 8 d. nebuvo su juo, nes sirgo, tačiau dukra galėjo atvykti su juo į jo gyvenamąją vietą ir gydytis pas jį. Bendravimo su dukra grafikas dėl skolininkės atostogų negalėjo keistis, o sirgti galima jo gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad bendravimo su dukra grafikas 2023 m. spalio ir lapkričio mėn. nebuvo pažeistas.
3. Suinteresuotas asmuo E. P. (buvusi pavardė – R.) atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad su antstolio pareiškime ir akte nurodytais faktais apie bendravimo tvarkos pažeidimus nesutinka. 2023 m. rugsėjo 12 d. vaikas buvo apklausta teismo posėdyje, kas sąlygojo stresą ir vaikas kategoriškai atsisakė 2023 m. rugsėjo 14 d. susitikti su tėvu. 2023 m. rugsėjo 8-9 dienomis išieškotojas leido laiką su dukra, todėl laikotarpis nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. 18 val. iki 2023 m. rugsėjo 17 d. 19 val. buvo mamos savaitgalis. 2023 spalio 2 d. dukra buvo pas tėvą, susirgo, o tėvas sergantį vaiką perdavė jai. Nepilnametis vaikas nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2023 m. spalio 8 d. nebuvo su tėvu, nes sirgo, buvo aukšta temperatūra ir gydytojo skirtas lovos režimas.
4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė rašytinę išvadą, nurodydama, kad Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. Skyriuje kelis kartus buvo atliktas nepilnamečio vaiko situacijos vertinimas. 2023 m. spalio 26 d. skyrius paskutinį kartą atliko nepilnametės situacijos vertinimą, kurio metu vaiko teisių pažeidimų nenustatė. Tarnybos nuomone, vaiko tėvų tarpusavio santykiai yra gan konfliktiški, tėvams sudėtinga tarpusavyje susitarti, ieškoti kompromiso dėl bendravimo su dukterimi. Suinteresuotiems asmenims nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki dabar taikomas atvejo vadybos procesas, kuris vykdomas VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, tačiau yra neveiksmingas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjo antstolio D. Š. pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (skolininkei) E. P. atmetė.
6. Teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys E. P. ir L. R. yra buvę sutuoktiniai, turi bendrą vaiką – M. R., gim. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotų asmenų santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu bendru sutuoktinių sutikimu. Šiuo teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis) pareiškėjai susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina (Sutarties 3.2 punktas). Sutarties 3.3–3.21 punktuose pareiškėjai susitarė dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 10 d. išdavė pareiškėjui L. R. vykdomąjį raštą, kuris perduotas vykdyti antstoliui D. Š.. 2023 m. spalio 8 d. suinteresuotas asmuo L. R. pateikė antstoliui D. Š. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Antstolis D. Š. surašė 2023 m. spalio 31 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (toliau – ir aktas). Akte nurodoma: 1. E. P. neleido bendrauti su dukra tėvui priklausančią darbo dieną, konkrečiai 2023 m. rugsėjo 14 d. (ketvirtadienį). E. P. iš anksto, kaip ir priklauso (pagal bendravimo tvarkos punktą Nr. 3.5) buvo pranešęs, kuriomis darbo dienomis bendraus su dukra, o E. P. 2023 m. rugsėjo 14 d. išsivedė dukrą iš mokyklos 17 valandą po šokių būrelio, įsodino į savo mašiną ir išvažiavo. Su vaiku tėvui priklausančią darbo dieną 2023 m. rugsėjo 14 d. bendravimas neįvyko. Tokiais savo veiksmais E. P. pažeidė bendravimo tvarkos 3.4 punktą. 2. E. P. neleido bendrauti su dukra per tėvui priklausantį savaitgalį pagal eiliškumą, t. y. konkrečiai nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. 18 val. iki 2023 m. rugsėjo 17 d. 19 val. Tokiais savo veiksmais E. P. pažeidė bendravimo tvarkos 3.3 punktą. 3. E. P. neleido bendrauti su dukra per tėvui priklausantį savaitgalį pagal eiliškumą t. y., konkrečiai nuo 2023 m. spalio 6 d. 18 val. iki 2023 m. spalio 8 d. 19 val. Tokiais savo veiksmais E. P. pažeidė bendravimo tvarkos 3.3 punktą.
7. Nurodė, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo užtikrinimas taikant CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemones nevykdymo pasekmių atveju turi specifiką, išimtis: E. P. veiksmai (neveikimas) turi pažeisti ne tik teismo sprendime nustatytą bendravimo vaiko su tėvu tvarką, bet ir prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principus, neprieštarauti vaiko interesams. Antstolis prieš surašydamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduodamas jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, kad teismas priimtų nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys), turi nustatyti, kad skolininkas ne tik nevykdė teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos dėl subjektyvių priežasčių, bet ir vadovautis prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo E. P. teismui atsiliepime nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. vaikas buvo apklausta teismo posėdyje, kas sąlygojo jos stresą ir ji kategoriškai atsisakė 2023 m. rugsėjo 14 d. susitikti su tėvu. Vaikas pasakojo psichologei 2023 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje apie bendravimą su tėvais, giminaičiais. Nesisteminis vienkartinis atvejis, vaiko nenoras susitikti su tėvų negali būti vertinamas kaip suinteresuoto asmens skolininkės nustatytos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos pažeidimas, nes tėvų konfliktai, vaiko apklausa teisme įtakoja vaiko dvasinę pusiausvyrą, sukelia emocinį stresą, įtakoja vaikui nesaugumo jausmą. Vaikas, kaip matyti iš Vaiko situacijos vertinimo anketos, sugeba įvertinti situaciją, pareikšti nuomonę įvairiais klausimais – su kuo bendrauja, kas jai geras, kokia jos darbotvarkė. Teismas atmetė prašymą skirti baudą E. P. už vaiko atsisakymą 2023 m. rugsėjo 14 d. susitikti su tėvu, nes po konflikto, apklausos teisme vaiko motina negalėjo vaikui taikyti psichologinio poveikio priemonių susitikti su tėvu, nes tai būtų psichologinis smurtas vaiko atžvilgiu, nes vaiko nuomone, kaip matyti iš Vaiko situacijos vertinimo anketos, tėvas yra nusistatęs prieš vaiko mylimą mamą. Suinteresuotas asmuo L. R. anketoje teigė, kad nieko blogą apie mamą M. R. nesakė. Negalima taikyti baudos suinteresuotam asmeniui E. P., nes vaikas turi nuomone, savo pasaulio supratimą, o konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į vaiko psichologinę būseną po kilusio konflikto tyrimo teisme. 2023 m. spalio 26 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuota, kad vaikas savo gyvenimą įsivaizduoja su mama, vaikas matė, kaip tėvas 2023 m. rugsėjo 1 d. stumdė mamą, todėl, atsižvelgiant į vaiko emocinį ryšį su mama, po teisme patirto vaiko M. R. streso, vaiko interesai buvo apsaugoti – netaikyti prievartos, siekiant vaiko bendravimo su tėvu, vaikas turėjo apsiraminti, atgauti dvasinę pusiausvyrą. Teismas atkreipė dėmesį į suinteresuoto asmens L. R. reikalavimą taikyti kuo didesnę baudą E. P., todėl daro išvadą, kad L. R. vienkartinį, epizodinį bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimą naudoja kaip finansinę keršto priemonę E. P., nors logiškai turėtų suprasti, kad vaikas ir jo interesų apsauga sprendimo priverstinio vykdymo atveju skiriasi nuo priverstinio vykdymo proceso, skolininkui nevykdant teismo sprendimo siejamo daiktine teise. Tiek antstolis, tiek suinteresuotas asmuo L. R. konkrečiu atveju reikalauja taikyti baudą, neatsižvelgiant į vaiko teises ir interesus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Dėl savaitgalio nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 17 d. vaiko praleidimo su tėvu yra nustatyta, kad suinteresuotas asmuo E. P. atostogavo iki 2023 m. rugsėjo 3 d. su vaiku, o 2023 m. rugsėjo 8–9 dienomis atsakovas bendravo su dukra, todėl nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. 18 val. iki 2023 m. rugsėjo 17 d. 19 val. buvo mamos savaitgalis. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apylinkės teismo sprendime byloje Nr.e2YT-21984-1102/2021 nurodoma, kad tėvo bendravimas su dukra vyksta kas antrą savaitę (3.3. punktas), todėl suinteresuotas asmuo E. P. teismo sprendimo nepažeidė, nes laikėsi eiliškumo – pagal sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką – bendravimas vyksta kas antrą savaitę (Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas byloje Nr.e2YT-21984-1102/2021 3.3. punktas). Teismui yra pateiktas suinteresuotų asmenų tarpusavio susirašinėjimas, kur suinteresuotas asmuo L. R. nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 9–10 dienomis M. R. buvo su juo, nes buvo močiutės gimtadienis, o suinteresuotas asmuo E. P. paaiškino, kad močiutės gimtadienis sutapo su L. R. savaitgaliu pagal nustatytą vaiko bendravimo tvarką su tėvu. Teismas atmeta antstolio prašymą, nes pažeidimo nebuvo, išlaikyta abiejų tėvų bendravimo su vaiku tvarkos eiliškumas.
10. Nepilnametis vaikas nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2023 m. spalio 8 d. nebuvo su L. R., nes sirgo, buvo aukšta temperatūra ir lovos režimas. Teismui pateiktas išrašas dėl vaiko ligos, kur diagnozuotas karščiavimas, gydyme numatytas lovos režimas. Suinteresuotas asmuo L. R. teismui nurodė, kad vaikas galėjo būti transportuotas į jo gyvenamąją vietą ir gydomas. Teismas atmeta antstolio pareiškime nurodytą pažeidimo faktą, suinteresuoto asmens L. R. paaiškinimą, nes vaikas nėra daiktas, o gyvas organizmas – žmogus iki 18 metų, kurio teisių apsaugojimui taikomi norminiai aktai. Sergančio vaiko transportavimas iš vaiko gyvenamosios vietos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime byloje Nr.e2YT-21984-1102/2021 nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų ir yra smurtas prieš vaiką. Vaiko sveikata turi būti saugoma, todėl antstolis ir suinteresuotas asmuo L. R., vaiko ligos atveju, reikalaudami skirti baudą, nes pažeista tėvo bendravimo su vaiku tvarka, neturi teisės veikti prieš vaiko interesus: gydytojo paskirtas lovos režimas susijęs su vaiko teisų apsauga – vaiko teise gyventi ir sveikai vystytis. Teismas atmeta antstolio pareiškimą, kad vaiko ligos atveju suinteresuotas asmuo E. P., neperduodama vaiką tėvui pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, padarė pažeidimą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. R. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – antstolio pareiškimą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
Atsiliepimas
11.1. Teismas sprendimą dėl 2023 m. rugsėjo 14 d. epizodo priėmė remdamasis tik suinteresuoto asmens E. P. paaiškinimais, išdėstytais atsiliepime (ne teismo posėdyje davus priesaiką). Sprendimas, kad E. P. bendravimo tvarkos nepažeidė, negali būti grindžiamas tik jos pačios nuomone ir jokiais įrodymais nepagrįstu teiginiu, kad M. R. minėtą dieną nenorėjo bendrauti su tėčiu. E. P. pažeidimą padarė savo aktyviais veiksmais, t. y. 2023 m. rugsėjo 14 d. išsivedė dukrą iš mokyklos 17 val. po šokių būrelio, įsodino į savo mašiną ir išvažiavo. M. R. savo nuomonės dėl bendravimo neišreiškė, nes mama iškart po būrelio vaiką, neleidus nė minutės pasikalbėti su tėčiu, ėmė vestis į savo automobilį, pati kartodama, kad vaikas bendrauti nenori. Jokių įrodymų, pagrindžiančių E. P. atsikirtimų patikimumą, teismui pateikta nebuvo. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad apie tariamą mergaitės sudėtingą psichologinę būklę po apklausos E. P. skundėsi ne apklausos dieną, ne prieš 2023 m. rugsėjo 14 d. mergaitės ir L. R. bendravimo laiką, o tik tuomet, kai jau buvo savo iniciatyva ir nesant jokio pagrindo pažeidusi bendravimo tvarką (E. P. 2023 m. rugsėjo 14 d. 18.31 el. laiškas vaiko teisių specialistams).
11.2. E. P. vykdomi bendravimo tvarkos pažeidimai yra nuolatiniai, E. P. baudos už pažeidimus skirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-21255- 842/2022 (Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-433- 981/2023 teismo nutarties nepakeitė), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje 2VP-12079-1153/2023 (Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi teismo nutarties nepakeitė).
11.3. E. P. atostogavo su vaiku iki 2023 m. rugsėjo 3 d., nors 2023 m. rugsėjo 2–3 d. savaitgalis pagal eiliškumą turėjo būti L. R. bendravimo su vaiku savaitgalis (taigi iš eilės sekė du bendravimo su mama savaitgaliai). 2023 m. rugsėjo 8–9 d. L. R. bendravo su dukra, tačiau ne dėl to, kad tai būtų jo savaitgalis pagal eiliškumą, o dėl bendravimo tvarkoje nustatytos išimties – L. R. mamos, M. R. močiutės gimtadienio. Todėl nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. 18 val. iki 2023 m. rugsėjo 17 d. 19 val. buvo ne mamos, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, o tėčio savaitgalis. Pažymėtina, kad bendravimo tvarkoje nėra numatyta, kad po atostogų bendravimo eiliškumas yra pakeičiamas.
11.4. Dėl bendravimo nuo 2023 m. spalio 6 d. 18 val. iki 2023 m. spalio 8 d. 19 val., 2023 m. spalio 5 d. išraše lovos režimas nustatyta tik tuo atveju, jei vaikui yra aukštesnė nei 39 C temperatūra ir jei vaikas silpnas („Esant t > 39 C, silpnumui, lovos režimas“). Šiuo atveju M. R. bendravimo savaitgalį (pripažįstama E. P. žinutėmis šalių pateiktame susirašinėjime) temperatūra kilo iki 38 C, o mergaitė tėčiui nurodė, kad ji ir žaidžia, ir mokosi, ir užsiima kitomis veiklomis namuose. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagrindo riboti tėčio, gyvenančio vos už 10 minučių kelio automobiliu, bendravimą su dukra ir jo pareigą rūpintis sergančia dukra, nebuvo.
12. Suinteresuotas asmuo skolininkė E. P. atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Teismas nurodė išsamius argumentus, kodėl atmetė antstolio prašymą. Teismas, vertindamas vaiko atsisakymą bendrauti su tėvu po dukros apklausos teisme, nesivadovavo tik E. P. paaiškinimais, o ginė vaiko interesus, vertindamas tėvų konfliktą bei susiklosčiusią situaciją po vaiko apklausos teisme.
12.2. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje buvo sprendžiamas bendravimo su vaiku sutarties sąlygų pažeidimo klausimas, todėl teismas, priimdamas savo procesinį sprendimą šiuo klausimu, visiškai pagrįstai vadovavosi ne tik L. R. išsakytos pozicijos argumentais, kaip turėjo būti skaičiuojami savaitgaliai. Kylantys nesutarimai dėl sutarties sąlygų turi būti aiškinami ne byloje dėl baudos skyrimo, o konkretizuojant arba keičiant sutarties sąlygas. Tai reiškia, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis L. R. sutarties sąlygų aiškinimu, vertino situaciją pagal savo įsitikinimą ir konstatavo, jog pažeidimo nebuvo.
12.3. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog vaikas sirgo ir dukrai buvo paskirtas lovos režimas. Vaikui nukritus temperatūrai, vaikas gali jaustis gerai, žaisti ir panašiai, tačiau tai nereiškia, kad vaikas turi būti vežamas kitur, nes tėvas tariamai gali pasirūpinti vaiku. Manome, jog teismo sprendimą ir dėl vaiko ligos atveju nulėmė tai, kad teismas ginė vaiko interesą ir teisę būti tinkamai gydomu. Vaikas susirgo dar būdamas pas tėvą ir tėvas net nepastebėjo ir, perduodant vaiką mamai, neinformavo jos apie dukros negalavimus ir aukštą temperatūrą. Šis faktas labai akivaizdžiai patvirtina, kad tėvas stokoja įgūdžių rūpintis vaiku tinkamai, nes galėdamas pasirūpinti dukra, kaip teigia L. R., tėvas pastebėtų, kad dukrai pakilo temperatūra ir pradėtąją gydyti, kaip tą padarė mama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino antstolio pareiškimo dėl baudos skolininkei skyrimo už teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).
17. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19, 36 punktai).
18. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.
19. Remiantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, [...] antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, [...] surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo [...] neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas [...]. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo [...] neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą [...] dieną išieškotojo naudai.
20. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio taikymo bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas).
21. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, ypač vaiko interesus bei jo gerovę.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiui vaikui nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje.
24. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21984-1102/2021 nutraukta L. R. ir E. R. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų valią atitinkanti santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3.3–3.21 punktuose yra nustatyta nepilnamečio vaiko M. R. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu L. R. tvarka. 3.3 punkte šalys susitarė, kad L. R. su vaiku M. R. bendrauja kas antrą savaitę nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val., L. R. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos) ir sugrąžinant į gyvenamąją vietą. 3.4 punkte šalys susitarė, kad kiekvieną savaitę L. R. turi teisę su vaiku M. R. bendrauti dvi darbo dienas nuo 17 val. iki 20.30 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos) ir sugrąžinant į gyvenamąją vietą. 3.5 punkte šalys susitarė, kad apie darbo dienas, kuriomis ketina bendrauti su vaiku (3.4 punktas) L. R. informuoja E. R. ne vėliau, kaip iki prieš tai einančios savaitės sekmadienio 21 val. Jei vaiko bendravimas su tėvu dėl rimtų priežasčių (vaiko liga ir pan.) įvykdyti negali, E. R. apie tai informuoja L. R. raštu (trumpąja žinute, el. laišku) ne vėliau, kaip prieš 24 valandas. 3.12 punkte šalys susitarė, kad jei 3.8–3.11 punktuose nurodytos šventės sutampa su savaitgaliu ir tai lemia, kad tris savaitgalius iš eilės vaikas praleis su tuo pačiu iš tėvų, trečiąjį savaitgalį bendravimo eiliškumas yra pakeičiamas (t. y. dėl 3.8–3.11 punktuose nurodytų švenčių vienas iš tėvų su vaiku bendrauja ne daugiau nei du savaitgalius iš eilės, vėliau eiliškumas nustatomas iš naujo).
25. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-21255-842/2022 pareiškėjo antstolio D. Š. prašymą dėl baudos paskyrimo tenkino iš dalies: skyrė E. R. 250 Eur dydžio baudą už sprendimo nevykdymą suinteresuoto asmens L. R. naudai. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-433-981/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį pakeitė dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-12079-1153/2023 tenkino antstolio D. Š. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo ir iš skolininkės E. P. priteisė 300 Eur dydžio baudą už sprendimo nevykdymą, baudą sumokant suinteresuoto asmens L. R. naudai. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1855-803/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl bendravimo tvarkos (ne)vykdymo (3 epizodų), t. y. dėl tėvo nebendravimo su nepilnamečiu vaiku 2023 m. rugsėjo 14 d. (ketvirtadienį); nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. 18 val. iki 2023 m. rugsėjo 17 d. 19 val. (savaitgalį); nuo 2023 m. spalio 6 d. 18 val. iki 2023 m. spalio 8 d. 19 val. (savaitgalį).
Dėl tėvo nebendravimo su nepilnamečiu vaiku 2023 m. rugsėjo 14 d.
27. Antstolio D. Š. 2023 m. spalio 31 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nurodyta, kad E. P. neleido bendrauti su dukra tėvui priklausančią darbo dieną, konkrečiai 2023 m. rugsėjo 14 d. (ketvirtadienį). E. P. iš anksto, kaip ir priklauso (pagal bendravimo tvarkos punktą Nr. 3.5) išieškotojas buvo pranešęs, kuriomis darbo dienomis bendraus su dukra, o E. P. 2023 m. rugsėjo 14 d. išsivedė dukrą iš mokyklos 17 valandą po šokių būrelio, įsodino į savo mašiną ir išvažiavo. Su vaiku tėvui priklausančią darbo dieną 2023 m. rugsėjo 14 d., bendravimas neįvyko. Suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepime nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. nepilnametis vaikas buvo apklausta teismo posėdyje, kas sąlygojo jos stresą ir vaikas kategoriškai atsisakė 2023 m. rugsėjo 14 d. susitikti su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nesisteminis vienkartinis atvejis, vaiko nenoras susitikti su tėvų negali būti vertinamas kaip suinteresuoto asmens E. P. nustatytos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos pažeidimas, nes tėvų konfliktai, vaiko apklausa teisme įtakoja vaiko dvasinę pusiausvyrą, sukelia emocinį stresą, įtakoja vaikui nesaugumo jausmą. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. nepilnametis vaikas nenorėjo bendrauti su tėvu. Į bylą pateiktos nuotraukos pagrindžia, jog tikėtinai 2023 m. rugsėjo 14 d. nepilnamečio vaiko atvyko pasiimti abu tėvai. Byloje pateikti įrodymai taip pat pagrindžia, kad tik 2023 m. rugsėjo 14 d. 18.31 val., t. y. po neįvykusio nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimo, skolininkė išsiuntė vaiko teisių apsaugos specialistams el. laišką, kuriame paaiškino, jog vaikas po 2023 m. rugsėjo 12 d. apklausos teisme nenori bendrauti su tėvu. Nurodyta laiškas patvirtina, kad apie vaiko nenorą bendrauti su tėvu skolininkė žinojo jau 2023 m. rugsėjo 12 d. Tačiau nėra pateikta įrodymu, kad skolininkė po 2023 m. rugsėjo 12 d. įvykusios nepilnamečio vaiko apklausos teisme iki vaiko ir tėvo bendravimo pradžios 2023 m. rugsėjo 14 d. 17 val. (po šokių būrelio) pranešė išieškotojui apie vaiko nenorą matytis su juo, bandė pasiūlyti kitą, vėlesnę tėvo ir dukros bendravimo dieną, ar kitaip sprendė susidariusią situaciją. Taigi priešingai negu nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti įrodymai leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad skolininkė savavališkai, nesant tam objektyvaus pagrindo, ribojo teismo nustatytą vaiko bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu ir tokiu būdu pažeidė prioritetiškai saugomą vaiko interesą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Priešingu atveju, apie susiklosčiusią situaciją skolininkė išieškotojui būtų pranešusi ankščiau, bandytų spręsti vaiko nenorą matytis su tėvu iki bendravimo pradžios, o ne tą pačią valandą, kai turėjo įvykti nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimas. Taigi dėl skolininkės aktyvaus trukdymo išieškotojui bendrauti su vaiku, skolininkė pažeidė teismo nustatytą bendravimo tvarką. Tokie skolininkės objektyvaus pagrindo neturintys veiksmai, bylos įrodymų kontekste vertintini kaip netinkamas tėvo ir vaiko ryšį trikdantis skolininkės elgesys.
Dėl tėvo nebendravimo su nepilnamečiu vaiku nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. 18 val. iki 2023 m. rugsėjo 17 d. 19 val. (savaitgalį)
28. Išieškotojas teigė 2023 m. rugpjūčio 26-27 dienomis buvo nepilnamečio vaiko ir mamos savaitgalis. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad skolininkė su nepilnamečiu vaiku atostogavo iki 2023 m. rugsėjo 3 d. Taigi skolininkė su nepilnamečiu vaiku atostogavo tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo savaitgalį. Tarp šalių nėra ginčo, kad skolininkės ir vaiko atostogų metu sekė du mamos ir nepilnamečio vaiko savaitgaliai. Bylos duomenimis nustatyta, kad išieškotojas su nepilnamečiu vaiku bendravo 2023 m. rugsėjo 8-9 dienomis, t. y. savaitgalį po dviejų mamos ir nepilnamečio vaiko savaitgaliu. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties 3.12 punkte šalys susitarė, kad jei 3.8–3.11 punktuose nurodytos šventės sutampa su savaitgaliu ir tai lemia, kad tris savaitgalius iš eilės vaikas praleis su tuo pačiu iš tėvų, trečiąjį savaitgalį bendravimo eiliškumas yra pakeičiamas (t. y. dėl 3.8–3.11 punktuose nurodytų švenčių vienas iš tėvų su vaiku bendrauja ne daugiau nei du savaitgalius iš eilės, vėliau eiliškumas nustatomas iš naujo). Nors, kaip teisingai pažymėjo išieškotojas, bendravimo tvarkoje nėra numatyta, jog po atostogų bendravimo eiliškumas yra pakeičiamas, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į išieškotojo bendravimą savaitgalį po dviejų mamos ir nepilnamečio vaiko bendravimo savaitgalių, toks pasikeitimas įvyko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimo, nurodyto pasikeitimo nepaneigia aplinkybė, jog 2023 m. rugsėjo 8-9 dienomis buvo švenčiamas išieškotojo mamos gimtadienis.
29. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu laikyti, jog 2023 m. rugsėjo 15 – 17 d. savaitgalis yra tėčio ir nepilnamečio vaiko savaitgalis (Taikos sutarties 3.3 punkte numatytas antras savaitgalis), tai vėliau einantis savaitgalis, dėl kurio tarp šalių taip pat kilo ginčas, t. y. 2023 m. spalio 6–8 d. savaitgalis negali būti antras savaitgalis, t. y. tėvo ir nepilnamečio vaiko savaitgalis. Taigi nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, jog po skolininkės ir vaiko atostogų įvyko savaitgalių pasikeitimas, numatytas Taikos sutarties 3.12 punkte. Atsižvelgiant į tai, kas nurodytą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog dėl 2023 m. rugsėjo 15–17 d. savaitgalio buvo išlaikytas abiejų tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos eiliškumas.
Dėl tėvo nebendravimo su nepilnamečiu vaiku nuo 2023 m. spalio 6 d. 18 val. iki 2023 m. spalio 8 d. 19 val. (savaitgalį)
30. Skolininkė nurodė, kad nepilnametis vaikas nuo 2023 m. spalio 6 d. iki 2023 m. spalio 8 d. nebuvo su tėvu, kadangi sirgo, turėjo aukštą temperatūrą, vaikui buvo skirtas lovos rėžimas.
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiui vaikui 2023 m. spalio 5 d., apsilankius pas gydytoją buvo skirtas lovos režimas esant temperatūrai virš 39oC, silpnumui. Tarp šalių įvykęs susirašinėjimas patvirtina, kad ginčo savaitgalį nepilnamečiui vaikui temperatūra buvo nukritusi iki 38oC. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta ir į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad vaikui gydytojo buvo skirtas lovos režimas, dėl kurio vaikas negalėtų palikti savo gyvenamosios vietos. Byloje nėra paneigta, kad savaitgalį, įgyvendinti gydytojo rekomendacijas, prižiūrėti vaiką ir juo rūpintis vaiko tėvas dėl kokių nors priežasčių negalėtų. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir nėra nustatyta jokių aplinkybių dėl kurių nepilnamečio vaiko tėvas negalėtų prižiūrėti vaiko ligos metu. Tokie skolininkės objektyvaus pagrindo neturintys veiksmai, bylos įrodymų kontekste vertintini kaip netinkamas tėvo ir vaiko ryšį trikdantis skolininkės elgesys.
Dėl bylos baigties
32. Pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.
33. Sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos laikymasis jos pasirinkimu, parodo, kad skolininkė veikia ne vaiko interesais, taip silpnindama vaiko ir tėvo ryšį.
34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į tai, kad skolininkė bendravimo su vaiku tvarkos nevykdė dėl priežasčių, nepateisinančių sprendimo nevykdymo, konstatuoja, kad skolininkė pažeidė pareigą bendradarbiauti ir netrukdyti tėvui bendrauti su vaiku, taigi skolininkė iš esmės nevykdė teismo sprendimo.
35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 62 punktas).
36. Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti, todėl teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą. Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 52 punktas).
37. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl baudos, skirtinos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį, ir jos dydžio, reikšminga tai, jog bauda turi skatinti teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdymą, būti veiksminga, atgrasanti nuo laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 145 straipsnio 9 dalį skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 42 punktas).
38. Bauda turi skatinti teismo sprendimo vykdymą, būti efektyvi, atgrasanti nuo teismo sprendimo nevykdymo. Teismui skiriant baudą už teismo sprendimo nevykdymą būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį skolininko ir išieškotojo turtiniams interesams, kad baudos dydis neskatintų nevykdyti teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.
39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkė 2023 m. rugsėjo 14 d. (ketvirtadienį) ir nuo 2023 m. spalio 6 d. 18 val. iki 2023 m. spalio 8 d. 19 val. (savaitgalį) nevykdė teismo sprendimo dėl nepilnametės dukters bendravimo su tėvu. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta galimybė skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgus į aplinkybę, kad bauda už teismo sprendimo nevykdymą skolininkei skiriama ne pirmą kartą, kad ji skiriama už ne vieną nevykdymo epizodą, skiriama bauda turi skatinti vykdyti teismo sprendimą, mano tikslingą skolininkei skirti 500 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Pažymėtina, kad besikartojantys bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimai, kuriuos padarė skolininkė, rodo, kad jai ankščiau paskirtos 250 Eur ir 300 Eur dydžio baudos buvo neefektyvios.
40. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skolininkei neskyrė baudos už teismo sprendimo nevykdymą, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinti antstolio pareiškimą ir skirti skolininkei baudą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
41. Suinteresuotas asmuo L. R. prašė priteisti iš skolininkės 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, už advokatės dalyvavimą teismo posėdyje, ir 120 Eur apeliacinės instancijos teisme, už atskirojo skundo parengimą, pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
42. Ieškotojo prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, protingos, proporcingos atliktam darbui, todėl priteistinos iš skolininkės išieškotojui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti:
Pareiškėjo antstolio D. Š. pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui (skolininkei) E. P. tenkinti.
Skirti suinteresuotam asmeniui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą už sprendimo nevykdymą, baudą sumokant suinteresuoto asmens L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš suinteresuoto asmens E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 220 Eur (du šimtai dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.