Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-1855-803/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-03
Bylos Nr.: 2S-1855-803/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-07515-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Petkuvienė
Skolininkas: E. R.
Suinteresuotas asmuo: L. R., E. P.

Kategorijos

3.1.9.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. 2S-1855-803/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07515-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.9.1.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja R. P.,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės E. R. (dabar – E. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. Š. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, netinkamą vykdymą, suinteresuoti asmenys – L. R., E. P., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis D. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su pareiškimu dėl baudos skyrimo, prašydamas spręsti suinteresuoto asmens (skolininkės) E. R. (dabar – E. P.) atsakomybės klausimą už 2021 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2YT-21984-1102/2021 nevykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pateiktame pareiškime ir Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte, antstolis nurodo, kad išieškotojas L. R. priverstiniam vykdymui jam pateikė 2021 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2YT-21984-1102/2021, kuriame nurodyta išieškotojo L. R. ir nepilnamečio vaiko M. R., (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka, pagal kurią: „3.3. Šalys susitaria, kad L. R. su vaiku M. R. bendrauja kas antrą savaitę nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val., L. R. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos) ir sugrąžinant į gyvenamąją vietą; 3.4. Kiekvieną savaitę L. R. turi teisę su vaiku M. R. bendrauti dvi darbo dienas nuo 17 val. iki 20.30 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos) ir sugrąžinant į gyvenamąją vietą; 3.5. Apie darbo dienas, kuriomis ketina bendrauti su vaiku (3.4 punktas) L. R. informuoja E. R. ne vėliau, kaip iki prieš tai einančios savaitės sekmadienio 21 val. Jei vaiko bendravimas su tėvu dėl rimtų priežasčių (vaiko liga ir pan.) įvykdyti negali, E. R. apie tai informuoja L. R. raštu (trumpąja žinute, el. laišku) ne vėliau, kaip prieš 24 valandas; 3.6. Nelyginiais kalendoriniais metais L. R. su dukra M. R. švenčia Šv. Velykas, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 19 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmąją dieną 19 val. Lyginiais kalendoriniais metais L. R. su dukra bendrauja antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos antrąją Šv. Velykų dieną 10 val. ir grąžindamas vaiką į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; 3.7. Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas L. R. su dukra M. R. bendrauja tokia tvarka: lyginiais metais gruodžio 24–25 d. – su tėvu, gruodžio 26 d. – su motina, o nelyginiais metais dukra praleidžia gruodžio 24–25 d. su motina, o gruodžio 26 d. – su tėvu; L. R. vaiką iš jo gyvenamosios vietos paima jam priskirtos šventinės dienos 10 val. ir priklausomai nuo bendravimo metų grąžina tą pačią arba kitą dieną 19.00 val.; 3.8. Lyginių kalendorinių metų sausio 1–ąją dieną L. R. bendrauja su dukra M. R., pasiimdamas dukrą Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) 16 val. iš gyvenamosios vietos (arba ugdymo įstaigos) ir gražindamas į gyvenamąją vietą pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) 17 val. Nelyginių kalendorinių metų sausio 1–ąją dieną (taip pat Naujųjų metų išvakares) M. R. praleidžia su mama E. R.; 3.11. Kiekvienais metais Motinos dienos savaitgalį su vaiku bendrauja E. R., o Tėvo dienos savaitgalį – L. R.; 3.12. 3.8–3.11 punktuose nurodytų švenčių metu taikoma šiuose punktuose nustatyta bendravimo tvarka, neatsižvelgiant į 3.3–3.5 punktuose nustatytą tvarką. Šalys susitaria, kad jei 3.8–3.11 punktuose nurodytos šventės sutampa su savaitgaliu ir tai lemia, kad tris savaitgalius iš eilės vaikas praleis su tuo pačiu iš tėvų, trečiąjį savaitgalį bendravimo eiliškumas yra pakeičiamas (t. y. dėl 3.8–3.11 punktuose nurodytų švenčių vienas iš tėvų su vaiku bendrauja ne daugiau nei du savaitgalius iš eilės, vėliau eiliškumas nustatomas iš naujo); 3.13. Kiekvienais metais L. R. bendrauja su dukra per savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), pasiimdamas M. R. iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos 12 val. (jeigu tai savaitgalis) arba 17 val. (jeigu tai darbo diena) ir grąžindamas vaiką tą pačią dieną 21 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 3.14. Kiekvienais metais E. R. bendrauja su dukra per savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)). Jeigu motinos gimimo diena sutampa su savaitgaliu arba darbo diena, kurią su vaiku priklauso bendrauti tėvui, tėvo ir dukters bendravimas neįvyksta arba L. R. dukrą grąžina į gyvenamąją vietą jos gimimo dieną iki 12 val.; 3.15. Tiek L. R., tiek E. R. turi teisę su vaiku dalyvauti M. R. senelių gimimo dienos šventėse (neatsižvelgiant į 3.3–3.5 punktuose nustatytą tvarką), apie tai informuodami kitą šalį ne vėliau kaip prieš 48 valandas; 3.16. M. R. gimimo dienos šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai, nelyginiais metais tokią šventę organizuoja E. R., lyginiais metais – L. R.; 3.17. Per vienerius kalendorinius metus tėvas L. R. su vaiku M. R. gali atostogauti 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. Atostogos dalijamos į du laikotarpius po 7 dienas; 3.18. Per vienerius kalendorinius metus ne daugiau, kaip 2 (dvi) savaites tėvo L. R. bendravimas su vaiku gali neįvykti dėl vaiko ir mamos E. R. atostogų; 3.19. Atostogų laiką Šalys derina iš anksto trumposiomis žinutėmis arba el. laišku. Pirmenybė pasirinkti atostogų laiką tenka tai iš Šalių, kuri pirma kitai Šaliai pranešė apie pasirinktą atostogų laikotarpį; 3.20. Šalių susitarimu L. R. su dukra M. R. gali bendrauti ir kitu, šioje sutartyje nenumatytu, laiku. 3.21. Už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų M. R. su bet kuriuo iš tėvų gali išvykti tik esant rašytiniam kito iš tėvų sutikimui.“.

3. Antstolio D. Š. akte nurodoma, kad išieškotojas L. R. kreipėsi į jį su prašymu kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei E. R. už teismo sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymą bei nurodė, kad skolininkė E. R. nevykdė teismo nustatytos bendravimo tvarkos, t. y. 1) neleido dukrai M. R. dalyvauti senelio gimimo dienos šventėje (duomenys neskelbtini), kai jai buvo tinkamai pranešta SMS žinute prieš 48 valandas. Tokiais veiksmais buvo pažeista bendravimo tvarka, nustatyta 3.15 punkte; 2) 2022 m. rugsėjo 12 d. E. R., neinformavusi išieškotojo (nei žodžiu, nei raštu) ir negavusi jo sutikimo, bandė neteisėtai išsivežti dukrą į užsienį. Tokiais veiksmais buvo pažeista bendravimo tvarka, nustatyta 3.21 punkte; 3) E. R. neleido vaiko tėvui (L. R.) bendrauti su dukra jam priklausančią darbo dieną, konkrečiai 2022 m. rugsėjo 27 d. (antradienį). Vaiko tėvas, E. R. iš anksto, kaip ir priklauso pagal bendravimo tvarkos 3.5 punktą, buvo pranešęs kuriomis darbo dienomis bendraus su dukra. Tokiais veiksmais buvo pažeista bendravimo tvarka, nustatyta 3.4 punkte; 4) bendravimo tvarkoje numatyta 14 dienų bendros atostogos, tuo tarpu E. R. kartu su dukra atostogavo 21 dieną, t. y. imtinai nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2022 m. liepos 17 d. (viso 7 dienos), imtinai nuo 2022 m. rugsėjo 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. (viso 9 dienos), imtinai nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (viso 5 dienos). Tokiais veiksmais buvo pažeista bendravimo tvarka, nustatyta 3.18 punkte; 5) E. R. neleido vaiko tėvui bendrauti su vaiku jam priklausantį savaitgalį, t. y. imtinai nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. sausio 8 d. (viso 3 dienas). Pažymėtina, kad iš bendravimo tvarkos 3.5 punkto akivaizdu, kad dėl vaiko ligos gali neįvykti tik bendravimas darbo dienomis, o bendravimui savaitgaliais išimtys nenumatytos. Šias aplinkybes patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas, kuris 2023 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-433-981/2023 pasisakė, kad L. R. bei M. R. bendravimas dėl svarbių priežasčių (pvz., ligos) gali nevykti tik darbo dienomis, juolab kad nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad vaikui gydytojo buvo skirtas lovos rėžimas, dėl kurio vaikas negalėtų palikti savo gyvenamosios vietos. Kita vertus, išeiginėmis dienomis, jeigu vaikui nėra skirtas lovos rėžimas, įgyvendinti gydytojo rekomendacijas, prižiūrėti vaiką ir juo rūpintis gali ir vaiko tėvas. Šiuo atveju, prieš apsilankant pas šeimos gydytoją, E. R. vaiką dar vežė pas (duomenys neskelbtini), paskui dar važiavo į vaistinę, tačiau tėvui vaiko slaugyti neleido. Tokiais veiksmais buvo pažeista bendravimo tvarka, nustatyta 3.3 punkte; 6) E. R. neleido tėvui su vaiku bendrauti nuo Šv. Velykų išvakarių (šeštadienio, (duomenys neskelbtini)) 19 val. iki sekmadienio ((duomenys neskelbtini)) 12 val. (kadangi (duomenys neskelbtini) E. R. gimtadienis, tėvo bendravimas su dukra pagal bendravimo tvarkos 3.14 punktą turėjo būti trumpesnis). Tokiais veiksmais buvo pažeista bendravimo tvarka, nustatyta 3.6 punkte. Kartu pažymėta, kad 2022 metais Šv. Velykas dukra praleido su E. R.; 7) E. R. neleido vaiko tėvui bendrauti su dukra jam priklausančią darbo dieną, konkrečiai 2023 m. balandžio 11 d. (antradienį). Vaiko tėvas, E. R. iš anksto, kaip ir priklauso pagal bendravimo tvarkos 3.5 punktą, buvo pranešęs kuriomis darbo dienomis bendraus su dukra. Tokiais veiksmais buvo pažeista bendravimo tvarka, nustatyta 3.4 punkte. Kartu pažymėta, jog iš elektroninio darželio dienyno (duomenys neskelbtini), kuriame auklėtoja fiksuoja vaikų lankomumą matyti, kad 2023 m. balandžio 11 d. dukra buvo daželyje; 8) E. R. du kartus penktadieniais vėlavo perduoti vaiką, t. y. 2023 m. kovo 17 d. dukrą atvežė 19.15 val. (vėlavo daugiau nei valandą laiko), o 2023 m. kovo 31 d. dukrą atvežė 19 val. (vėlavo valandą laiko). Tokiais veiksmais buvo pažeista bendravimo tvarka, nustatyta 3.3 punkte; 9) E. R. neleido vaiko tėvui bendrauti su vaiku jam priklausantį savaitgalį, t. y. imtinai nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. balandžio 16 d. (viso 3 dienos). Pažymėtina, kad iš bendravimo tvarkos 3.5 punkto akivaizdu, kad dėl vaiko ligos gali neįvykti tik bendravimas darbo dienomis, o bendravimui savaitgaliais išimtys nenumatytos. Vaiko tėvas (išieškotojas) nurodė turintis visas galimybes rūpintis dukros sveikata, gali ją pilnai slaugyti savo namuose, tačiau tėvui vaiko slaugyti E. R. neleido. Tokiais veiksmais buvo pažeista bendravimo tvarka, nustatyta 3.3 punkte. Antstolis D. Š., atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, t. y. kad skolininkė E. R. ne visada laikosi teismo sprendimu patvirtintos tėvo L. R. bei nepilnamečio vaiko M. R. bendravimo tvarkos, prašo teismo spręsti skolininkės E. R. atsakomybės klausimą už 2021 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2YT-21984-1102/2021 nevykdymą. Kartu antstolis pateiktame pareiškime atkreipia dėmesį, jog skolininkė E. R. 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi Nr. 2VP-21255-842/2022 jau buvo nubausta 250 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymą, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi jos atskirasis skundas buvo atmestas.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo E. P. (buvusi pavardė – R.) pateikė atsiliepimą į prašymą skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą, kuriame nurodė, kad su antstolio pareiškime ir akte nurodytais faktais apie bendravimo tvarkos pažeidimus nesutinka ir prašo pareiškimą atmesti. E. P. pažymėjo, jog pagal teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 3.4 ir 3.5 punkto sąlygas, L. R. turi teisę bendrauti su dukra darbo dienomis, suderindamas bendravimo dienas iki prieš tai einančios savaitės sekmadienio 21 val. Pasak vaiko motinos, M. ir tėvo bendravimas laikotarpiui nuo liepos 18 d. iki liepos 22 d. buvo derinamas su L. R. dar birželio 29 d. L. R., žinodamas, jog jo tėvo gimtadienis yra (duomenys neskelbtini), šios dienos nepasirinko. Moteris buvo informuota, jog senelio gimtadienis bus švenčiamas per išeigines dienas ir būtent tas savaitgalis priklausė L. R.. Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad bendravimo tvarkos 3.15 punkte nurodyta, kad tėvai turi teisę dalyvauti senelių gimimo dienos šventėse. Šiuo atveju, M. dalyvavo senelio gimimo dienos šventėje, kuri vyko (duomenys neskelbtini). Taigi, antstolio akto 1 punkte nurodomos aplinkybės dėl bendradarbiavimo tvarkos pažeidimo, E. P. teigimu, neatitinka tikrovės. Moteris mano, kad antstolis netinkamai aiškina bendravimo tvarkos 3.15 punkto sąlyga, sutapatindamas senelio gimtadienio dieną su gimtadienio šventės diena, kurioje dukra turėjo dalyvauti bei dalyvavo. Dėl nurodytų aplinkybių 2022 m. rugsėjo 12 d. suinteresuotas asmuo pažymi, kad L. R. apie tai, kad yra nupirkti kelialapiai bei M. su mama atostogaus (duomenys neskelbtini) buvo informuotas net gegužės mėnesį. Faktą, jog L. R. buvo žinoma apie atostogas (duomenys neskelbtini) dar gegužės mėnesį, patvirtina jo paties kreipimasis į sienos apsaugos tarnybą birželio mėnesį su prašymu neleisti dukrai išvykti iš Lietuvos. E. P. vertinimu, tokiu savo elgesiu L. R. pažeidė dukros interesus, nes vaikas patyrė šoką, kai naktį turėjo grįžti iš oro uosto, vietoj atostogų prie jūros, taip pat vaiko patirta stresinė situacija sukėlė sveikatos problemas, dėl ko suinteresuotas asmuo kreipėsi į polikliniką. Taigi, tą ką L. R. vadina bendravimo tvarkos pažeidimu iš vaiko mamos pusės, nurodydamas, kad mama bandė išvežti dukrą į užsienį, E. P. manymu, turi būti vertinama, kaip vaiko teisių pažeidimas iš tėvo pusės. Moteris pažymi, jog vykdant bendravimo tvarką, ne tik ji, bet ir L. R. privalo atsižvelgti pirmiausią į vaiko interesus, net tuo atveju, jeigu L. R. turėjo pagrindą nesutikti su tuo, kad dukra atostogaus (duomenys neskelbtini), jis galėjo ir net privalėjo pirmiausia informuoti vaiko motiną, o ne sienos apsaugos tarnybas. Taigi, pasak suinteresuoto asmens, antstolis visiškai nepagrįstai konstatavo, jog L. R. nebuvo informuotas apie dukros išvykimą atostogų pagal kelialapį (akto 2 punktas), konstatuodamas pažeidimą, vadovavosi išimtinai L. R. nurodytomis aplinkybėmis, tačiau objektyviai jų neįvertino (iš E. P. nebuvo paprašyta pasiaiškinti dėl L. R. pareiškime nurodytų aplinkybių). Dėl akto 3 punkte nurodytų aplinkybių, suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepime nurodo, kad antstolio konstatuojamas pažeidimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Moters teigimu, 2022 m. rugsėjo 27 d. M. turėjo užrašymą pas (duomenys neskelbtini), todėl L. R. buvo informuotas, kad gali paimti dukrą po apsilankymo pas gydytoją. Pasak vaiko motinos, L. R. laikė, kad M. sveikata yra tik mamos problema ir vengdamas papildomų išlaidų, nepageidavo nuvežti vaiką pas gydytoją. Akto 4 punkte konstatuojama, kad pažeistas bendravimo tvarkos 3.18 punktas, nes kaip teigia antstolis, motina su dukra gali atostogauti 2 savaites. Suinteresuotas asmuo mano, kad antstolis netinkamai aiškina šią bendravimo tvarkos 3.18 punkto sąlygą, pažymi, jog nei antstolio nurodytame 3.18 punkte, nei kuriame nors kitame nėra nustatytas ribojimas mamai atostogauti su vaiku, nes bendravimo tvarka nustatyta dėl tėvo ir dukros bendravimo sąlygų. Dėl 2023 m. sausio 6–8 d., t. y. akto 5 punkto, vaiko motina E. P. nurodo, kad kartu su atsiliepimu pateikia susirašinėjimą, kuris patvirtina, jog M. nurodytomis dienomis sirgo, (duomenys neskelbtini). Tėvas bendravo su dukra telefonu, todėl jam yra žinomos visos aplinkybės, susijusios su dukros gydymų bei savijauta. Kartu moteris pažymi, jog kadangi tėvas neturi pakankamai įgūdžių slaugyti sergantį vaiką, sergantis vaikas negali jam būti perduotas. Kartu atkreipia dėmesį, kad cituojama Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-433-981/2023 nesukūrė prejudicinių faktų, nes tėvo galimybės tinkamai pasirūpinti vaiku jos ligos atvejais nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, pasak vaiko motinos, kiekvienas ligos atvejis turi būti įvertintas objektyviai, remiantis ne tik L. R. prielaidomis, kad jis gali pasirūpinti sergančia dukra. Suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepime taip pat nurodo, kad pagal nustatytos bendravimo tvarkos 3.14 punkto sąlygas, dukra per mamos gimtadienį, t. y. (duomenys neskelbtini), būna su mama. Šiais metais (duomenys neskelbtini). Vaiko motina pažymi, jog antstolio akte (akto 6 punktas) teigiama, jog M. privalėjo bendrauti su tėvu nuo (duomenys neskelbtini), tačiau pasak E. P., antstolis dėl visiškai neaiškių priežasčių ignoruoja bendravimo tvarkos 3.14 punkte nurodomą sąlygą, kad motinos gimtadienio dieną bendravimas su tėvu neįvyksta arba vaikas yra grąžinamas gimimo dieną iki 12 val. Taigi, sąlygoje yra suformuluota alternatyva, kurios antstolis šiuo atveju nevertina. Kartu E. P. paaiškina aplinkybes dėl vėlavimo perduoti vaiką. Moteris nurodo, kad L. R. dar vasario 28 d. buvo informuotas, kad M. gavo laiką baseine penktadieniais nuo 17 val., užsiėmimai vyksta iki 18 val. Pasak vaiko motinos, dukra dar nemoka savarankiškai susiruošti ir persirengti, todėl dėl baseino lankymo vaikas tėvui yra perduodamas vėliau. Suinteresuoto asmens teigimu, L. R. ignoruoja dukros teises, reikalauja laikytis bendravimo tvarkos, nors žino, kodėl vaikas jam yra perduodamas vėliau. Akto 9 punkte nurodoma, jog 2023 m. balandžio 14–16 dienomis E. R. (P.) neleido tėvui bendrauti su vaiku, nors kaip teigiama, L. R. galėtų tinkamai pasirūpinti sergančia dukra. Pasak E. P., antstolis remiasi tiek L. R. žodžiais, tiek prielaida, kad, nesant paskirtam lovos režimui, vaikas turi būti perduotas tėvui, tačiau nurodydamas, kad skolininkė neleido vaikui bendrauti su tėvu, antstolis visiškai neatsižvelgė į vaiko interesus. Vaiko motinos teigimu, dukrai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Tokioje situacijoje, moters manymu, vaikas turi būti gydomas, o neperduodamas iš vieno tėvo kitam. Moteris pažymi, kad vaiko tėvas turėjo visas galimybes per dukros ligos laikotarpį bendrauti su ja telefonu, todėl mano, jog antstolis neobjektyviai įvertino situacijai reikšmingas aplinkybes. Suinteresuoto asmens E. P. vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ji neatliko nei vieno veiksmo, kuris būtų vertinamas kaip sąmoningas pažeidimas, nukreiptas į tėvo bei dukros ryšių silpninimą arba bendravimo tvarkos ribojimą, o teismui perduotas antstolio surašytas aktas yra grindžiamas tik išimtinai L. R. nurodytomis aplinkybėmis, neišklausius nei E. P. paaiškinimų, nei Vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonės. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo E. P. prašo teismo antstolio pareiškimą atmesti.

5. Suinteresuotas asmuo L. R. pateiktame atsiliepime nurodo, jog antstolio pareiškimui pritaria ir prašo teismo jį tenkinti, skiriant E. P. maksimalią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą už visus teismo nustatytus pažeidimus, taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad tai nėra pirmasis antstolio kreipimasis į teismą dėl baudos E. R. skyrimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-21255-842/2022, kuria E. R. skirta bauda už teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-21984-1102/2022 nustatytą tėčio (L. R.) ir dukters (M. R.) bendravimo tvarkos pažeidimą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-433-981/2023 teismo nutarties nepakeitė, priešingai, patvirtino, kad E. R. veiksmai buvo neteisėti ir nukreipti į tėvo ir dukters bendravimo ribojimą. Vaiko tėvas nurodo, jog nepaisant teismo skirtos baudos bei nutartyse pateiktų bendravimo tvarkos išaiškinimų, E. R. toliau tęsė bendravimo tvarkos pažeidimus, todėl antstolis antrą kartą per nepilnus metus kreipėsi į teismą. Vyras atsiliepime taip pat papildomai paaiškina antstolio pareiškime ir akte nurodytas aplinkybes. L. R. dėl bendravimo tvarkos pažeidimo (duomenys neskelbtini) nurodo, kad sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 3.15 punkte nustatyta, jog M. R. su tėvu dalyvauja jos senelių gimimo dienos šventėje. L. R. tėčio S. R. ((duomenys neskelbtini)), M. R. senelio, gimtadienis vyko (duomenys neskelbtini). 3.15 punkte aiškiai įtvirtinta, kad dalyvavimas senelių gimimo dienos šventėse turi pirmenybę prieš eilinę bendravimo tvarką. Tuo tarpu minėtą dieną ((duomenys neskelbtini)) dukra buvo su E. R., E. R. kategoriškai atsisakė vaiką perduoti tėvui. Tokiais veiksmais, pasak L. R., buvo pažeista bendravimo tvarka, nustatyta 3.15 punkte. Vyras pažymi, kad E. R. buvo tinkamai pranešta SMS žinute prieš 48 valandas, taigi L. R. bendravimo tvarkos sąlygas įvykdė tinkamai. Dėl bendravimo tvarkos pažeidimo 2022 m. rugsėjo 12 d., kai E. R., neinformavusi L. R. (nei žodžiu, nei raštu) ir negavusi jo sutikimo, bandė išvežti M. R. į užsienį, vyras nurodo, kad jis nieko nežinojo apie vaiko kelionę į (duomenys neskelbtini) (šias aplinkybes vaiko tėvas sužinojo tik vėliau), E. R. niekada apie tai neužsiminė, nors puikiai žinojo bendravimo tvarkos reikalavimus. Vaiko tėvo teigimu, jam nėra žinoma, kodėl nuspręsta jo sutikimo neprašyti. Pažymi, kad nė nesvarsto, jog neišleistų dukters atostogų, todėl laiko, kad E. R. bendravimo tvarkos nesilaiko principingai ir dar nurodo dukrai, kad atostogų neišvykta buvo dėl tėčio kaltės. Kartu suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad minėto bandymo išvykti į užsienį metu vaikas sirgo. Ši aplinkybė, pasak vyro, yra svarbi tolesnių bendravimo tvarkos pažeidimų kontekste, kadangi E. R., sergantį vaiką veždama į (duomenys neskelbtini), nurodo, kad M. R. sirguliuodama negali būti vežama į tėčio butą ir ten slaugoma. L. R. taip pat nurodo, kad E. R. pažeidė sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 3.4 punktą, neleisdama L. R. bendrauti su dukra jam priklausančią darbo dieną – 2022 m. rugsėjo 27 d. (antradienį). E. R. iš anksto, kaip ir numatyta tvarkos 3.5 punkte, buvo praneštas bendravimo laikas, tačiau jo nebuvo paisoma. Kaip priežastis, kliudanti vaikui ir tėvui pasimatyti, pasak vyro, buvo nurodytas mergaitės vizitas pas (duomenys neskelbtini), bet susitikti neleista net ir tėčiui pasisiūlius vaiką pas gydytoją nuvežti, taip pat šios darbo dienos E. R. nesutiko pakeisti kita. Vaiko tėvo vertinimu, tokie bendravimo tvarkos pažeidimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai – L. R. gyvenant atskirai nuo dukters, kiekvienas susitikimas yra svarbus vaiko ir tėvo pastoviam ryšiui užtikrinti. Net ir kelių valandų bendravimas darbo dienomis įgyja ypatingą reikšmę, kai dažną savaitgalį tėvas negali susitikti su dukra dėl mergaitės ligos (nors ir bendravimo tvarkoje, ir teismo bei Vilniaus apygardos teismo patvirtinta, kad tėtis turi ir teisę, ir pareigą dukrą slaugyti). Dėl bendravimo tvarkos pažeidimo E. R. atostogų metu, suinteresuotas asmuo L. R. nurodo, kad pagal teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 3.18 punktą, E. R. su dukra gali atostogauti 2 savaites, t. y. 14 kalendorinių dienų. Tuo tarpu E. R. su vaiku atostogavo šiais periodais: nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2022 m. liepos 17 d. (7 dienos), nuo 2022 m. rugsėjo 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. (9 dienos), nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (5 dienos). Vyras pažymi, kad vaiko motinos atostogų laikotarpiu su dukra jis bendrauti negali, be to, E. R. išsidėlioja atostogas taip, kad tarpai tarp dukros ir tėvo susitikimų būtų kuo ilgesni, t. y. kad kuo ilgiau L. R. nesimatytų su vaiku. L. R. su M. R. nebuvo leista bendrauti ir jam priklausantį savaitgalį imtinai nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. sausio 8 d. (viso 3 dienas). Pasak vaiko tėvo, E. R. nuolat nurodo, kad vežti sergančio vaiko į tėvo gyvenamąją vietą negalima, tačiau prieš apsilankant pas šeimos gydytoją 2023 m. sausio 6 d., E. R. vaiką vežė pas (duomenys neskelbtini), į vaistinę. Kartu vaiko tėvas atkreipia dėmesį, kad kaip šiame atsiliepime jau minėta, E. R. nelaiko, jog sergančiam vaikui yra žalinga vykti ir į (duomenys neskelbtini), tačiau būti su tėčiu jo namuose, apie 5 km nuo vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir visai šalia gydymo įstaigos, E. R. įsitikinimu, yra žalinga. Papildomai vyras pažymi, kad minėtu laikotarpiu pavykus su dukra pasikalbėti telefonu, M. R. nurodė besijaučianti gerai, vaikas nebuvo vangus ir besigydantis lovoje – mergaitė nurodė žiūrinti televizorių. Dėl bendravimo tvarkos pažeidimo per (duomenys neskelbtini) Šv. Velykas, L. R. nurodo, kad bendravimo tvarkos 3.6. punktas numato, kad nelyginiais kalendoriniais metais L. R. su dukra M. R. švenčia Šv. Velykas, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 19 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmąją dieną 19 val. 2023 metais dukra su tėčiu turėjo švęsti pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, (duomenys neskelbtini). Ši diena (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvo manymu, didžiosioms metų šventėms prieš bet kurias kitas šventes turėtų būti teikiamas prioritetas, juo labiau, kad 2022 m. ir 2024 m. mergaitė Šv. Velykas sutiko ir sutiks su mama. Nepaisant to, net ir taikant bendravimo tvarkos 3.14 punktą („Kiekvienais metais E. R. bendrauja su dukra per savo (duomenys neskelbtini)). Jeigu motinos gimimo diena sutampa su savaitgaliu arba darbo diena, kurią su vaiku priklauso bendrauti tėvui, tėvo ir dukters bendravimas neįvyksta arba L. R. dukrą grąžina į gyvenamąją vietą jos gimimo dieną iki 12 val.“), M. R. su tėvu turėjo bendrauti nuo Šv. Velykų išvakarių ((duomenys neskelbtini)) 19 val. iki sekmadienio ((duomenys neskelbtini)) 12 val. Nagrinėjamu atveju, bendravimas su dukra neįvyko, E. R. jokiu būdu nesutiko, kad mergaitė Šv. Velykų rytą sutiktų su tėčiu, išsivežė dukrą visam Šv. Velykų savaitgaliui į savo motinos namus (duomenys neskelbtini). Vyras pažymi, kad vaiko motinos pastangos neleisti dukrai bendrauti su tėvu per didžiąsias metų šventes yra sistemingos, siekiant, kad dukra nepraleistu su tėčiu svarbių progų, neturėtų atsiminimų ir pan. Pavyzdžiui, prieš 2022 m. Šv. Kalėdas, kurias mergaitė turėjo praleisti ir praleido su L. R., ji buvo ilgai mamos įtikinėjama, kad „vaikai Šv. Kūčias švenčia tik su mamomis“, „pas tėtį neateina Kalėdų senelis“ ir pan. – šiuos teiginius, pasak vaiko tėvo, mergaitė pakartojo tiek jam, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams. Suinteresuotas asmuo L. R. taip pat nurodo, kad E. R. pažeidė bendravimo tvarkos 3.4 punktą, t. y. neleido jam bendrauti su dukra jam priklausančią darbo dieną – 2023 m. balandžio 11 d. (antradienį). Pasak vaiko tėvo, E. R. iš anksto, kaip ir privaloma (pagal bendravimo tvarkos punktą Nr. 3.5) buvo pranešta, kuriomis darbo dienomis tėvas bendraus su dukra. Vyras pažymi, jog iš kartu su atsiliepimu pateikto elektroninio darželio dienyno (duomenys neskelbtini), kuriame auklėtoja fiksuoja vaikų lankomumą, išrašo matyti, kad 2023 m. balandžio 11 d. dukra buvo darželyje, tačiau jam atvykus jos pasiimti, vaiko jau nebuvo – kaip nurodė auklėtojos, mergaitę pasiėmė mama. L. R. taip pat atkreipia dėmesį, kad bendravimo tvarkos 3.3 punktas numato, jog L. R. su vaiku M. R. bendrauja kas antrą savaitę nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19 val. Pasak vaiko tėvo, pati E. R. iš jo reikalauja preciziškai laikytis bendravimo tvarkos su vaiku, tačiau pati pažeidė šį punktą du kartus, t. y. 2023 m. kovo 17 d. dukrą atvežė 19:15 val., 2023 m. kovo 31 d. dukrą atvežė 19 val. Vyras pažymi, kad tokie tvarkos pažeidimai nelaikytini mažareikšmiais – vaikui ir tėvui ne tik ženkliai sutrumpėja bendravimo penktadienį laikas, bet ir sužlugdomi planai, tėtis negali (dėl E. R. kaltės) laikytis dukrai duotų pažadų ir kt. Suinteresuoto asmens teigimu, vaiko motina nurodo, kad vėlavimas susidaro dėl dukters lankomo baseino, kuris baigiasi 18 val., tačiau L. R. prašant, niekada nesutinka, kad dukrą į baseiną nuvestų jis. Kartu L. R. atsiliepime pažymi, kad jam nebuvo leista bendrauti su dukra M. R. jam priklausantį savaitgalį nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. balandžio 16 d. (3 dienos). Pasak vaiko tėvo, šio atsiliepimo 5 punkte nurodyti argumentai, kad jis gali vaiką slaugyti ligos metu savo namuose, tačiau ir dar vieną savaitgalį to daryti neleista. Suinteresuoto asmens manymu, visos atsiliepime nurodomos faktinės aplinkybės patvirtina, kad E. R. vykdo sistemingus ir tikslingus bendravimo tvarkos pažeidimus. Pasak L. R., atsižvelgiant į tai, kad E. R. savo elgesio nepakeitė po teismo ir Vilniaus apygardos teismo sprendimų, kuriais jai buvo skirta bauda už bendravimo tvarkos pažeidimus, toliau pažeidžia vaiko teises bei prioritetiškai saugomą vaiko interesą bendrauti su tėvu, spręstina, kad E. R. turi būtų skirta maksimali bauda už kiekvieną teismo nustatytą pažeidimą.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė rašytinę išvadą, nurodydama, kad Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. Skyriuje kelis kartus buvo atliktas nepilnametės M. R., (duomenys neskelbtini), situacijos vertinimas. 2021 m. lapkričio 4 d., 2022 m. rugsėjo 5 d., 2022 m. lapkričio 7 d. nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (konfliktai dėl skyriumi gyvenančių tėvų). 2023 m. kovo 1 d. Skyrius paskutinį kartą atliko nepilnametės situacijos vertinimą, kurio metu vaiko teisių pažeidimų nenustatė. Tarnyba pažymi, jog tąkart su nepilnamete bendrauta nebuvo atsižvelgiant į jos prioritetinius interesus, paskutinį kartą vaiko nuomonė išklausyta 2022 m. gruodžio 15 d. Kartu pateiktoje išvadoje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Skyriuje buvo registruotas vaiko tėvo pranešimas, kuriame nurodyta, jog E. R. neleidžia bendrauti su dukterimi, tačiau dėl šio atvejo Skyrius nėra iki galo atlikęs situacijos vertinimo. Tarnybos nuomone, vaiko tėvų tarpusavio santykiai yra gan konfliktiški, tėvams sudėtinga tarpusavyje susitarti, ieškoti kompromiso dėl bendravimo su dukterimi. Pažymi, jog šeimai nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki dabar taikomas atvejo vadybos procesas, kuris vykdomas VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. 2023 m. balandžio 20 d. vyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu nustatyta, jog E. R. ir L. R. stengiasi laikytis pagalbos plane iškeltų uždavinių, priimtas sprendimas tęsti atvejo vadybos procesą, teikti socialinės priežiūros šeimoms paslaugas. Dėl pareikšto reikalavimo – skirti E. R. baudą, Tarnyba pažymi, jog tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Pasak Tarnybos, Skyriaus specialistai ne kartą skatino ir skatina bandyti tėvus tartis, konstruktyviai ieškoti sprendimo būdų, kurie pirmiausia užtikrintų vaiko geriausius interesus, o ne išimtinai tenkintų tėvų asmeninius interesus.

Atsiliepimas

7. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens L. R. atstovė advokatė A. B. palaikė antstolio D. Š. pareiškimą bei suinteresuoto asmens L. R. atsiliepime nurodytas aplinkybes.

8. Suinteresuotas asmuo E. P. ir jos atstovė advokatė I. M. teismo posėdžio metu nesutiko su antstolio pareiškimu. Palaikė atsiliepime nurodytą poziciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartimi antstolio D. Š. pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo tenkino: 1) iš skolininkės E. P. priteisė 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą už sprendimo nevykdymą, baudą sumokant suinteresuoto asmens L. R. naudai; 2) priteisė iš skolininkės suinteresuotam asmeniui L. R. 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nutartis grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys E. P. (buvusi pavardė – R.) ir L. R. yra buvę sutuoktiniai, turi bendrą vaiką – M. R., (duomenys neskelbtini). Suinteresuotų asmenų santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu bendru sutuoktinių sutikimu. Šiuo teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina (Sutarties 3.2 punktas). Sutarties 3.3–3.21 punktuose pareiškėjai susitarė dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Vilniaus miesto apylinkės 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-21255-842/2022 skyrė E. R. 250 Eur baudą už sprendimo (dėl bendravimo tvarkos su vaiku) nevykdymą. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-433-981/2023 suinteresuoto asmens E. R. atskirasis skundas buvo atmestas ir pakeista 2022 m. gruodžio 13 d. pirmosios instancijos teismo nutartis tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2023 m. balandžio 17 d. suinteresuotas asmuo L. R. pateikė antstoliui D. Š. naują pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Antstolis D. Š. surašė 2023 m. gegužės 18 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

9.2. Akte antstolis nurodė šiuos konkrečius teismo sprendimo nevykdymo epizodus: 1) neleido dukrai M. R. dalyvauti senelio gimimo dienos šventėje (duomenys neskelbtini), kai jai buvo tinkamai pranešta SMS žinute prieš 48 valandas. Tokiais veiksmais buvo pažeista bendravimo tvarka, nustatyta 3.15 punkte; 2) 2022 m. rugsėjo 12 d. E. R., neinformavusi išieškotojo (nei žodžiu, nei raštu) ir negavusi jo sutikimo, bandė neteisėtai išsivežti dukrą į užsienį. Tokiais veiksmais buvo pažeista bendravimo tvarka, nustatyta 3.21 punkte; 3) E. R. neleido vaiko tėvui (L. R.) bendrauti su dukra jam priklausančią darbo dieną, konkrečiai 2022 m. rugsėjo 27 d. (antradienį). Vaiko tėvas, E. R. iš anksto, kaip ir priklauso pagal bendravimo tvarkos 3.5 punktą, buvo pranešęs kuriomis darbo dienomis bendraus su dukra. Tokiais veiksmais buvo pažeista bendravimo tvarka, nustatyta 3.4 punkte; 4) bendravimo tvarkoje numatyta 14 dienų bendros atostogos, tuo tarpu E. R. kartu su dukra atostogavo 21 dieną, t. y. imtinai nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2022 m. liepos 17 d. (viso 7 dienos), imtinai nuo 2022 m. rugsėjo 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. (viso 9 dienos), imtinai nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (viso 5 dienos). Tokiais veiksmais buvo pažeista bendravimo tvarka, nustatyta 3.18 punkte; 5) E. R. neleido vaiko tėvui bendrauti su vaiku jam priklausantį savaitgalį, t. y. imtinai nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. sausio 8 d. (viso 3 dienas). Pažymėta, kad iš bendravimo tvarkos 3.5 punkto akivaizdu, kad dėl vaiko ligos gali neįvykti tik bendravimas darbo dienomis, o bendravimui savaitgaliais išimtys nenumatytos. Šias aplinkybes patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas, kuris 2023 m. vasario 2 d. nutartyje Nr. 2S-433-981/2023 pasisakė, kad L. R. bei M. R. bendravimas dėl svarbių priežasčių (pvz., ligos) gali nevykti tik darbo dienomis, juolab kad nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad vaikui gydytojo buvo skirtas lovos rėžimas, dėl kurio vaikas negalėtų palikti savo gyvenamosios vietos. Kita vertus, išeiginėmis dienomis, jeigu vaikui nėra skirtas lovos rėžimas, įgyvendinti gydytojo rekomendacijas, prižiūrėti vaiką ir juo rūpintis gali ir vaiko tėvas. Šiuo atveju, prieš apsilankant pas šeimos gydytoją, E. R. vaiką dar vežė pas (duomenys neskelbtini), paskui dar važiavo į vaistinę, tačiau tėvui vaiko slaugyti neleido. Tokiais veiksmais buvo pažeista bendravimo tvarka, nustatyta 3.3 punkte; 6) E. R. neleido tėvui su vaiku bendrauti nuo (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais buvo pažeista bendravimo tvarka, nustatyta 3.6 punkte. Kartu pažymėta, kad 2022 metais Šv. Velykas dukra praleido su E. R.; 7) E. R. neleido vaiko tėvui bendrauti su dukra jam priklausančią darbo dieną, konkrečiai 2023 m. balandžio 11 d. (antradienį). Vaiko tėvas, E. R. iš anksto, kaip ir priklauso pagal bendravimo tvarkos 3.5 punktą, buvo pranešęs kuriomis darbo dienomis bendraus su dukra. Tokiais veiksmais buvo pažeista bendravimo tvarka, nustatyta 3.4 punkte. Kartu pažymėta, jog iš elektroninio darželio dienyno (duomenys neskelbtini), kuriame auklėtoja fiksuoja vaikų lankomumą matyti, kad 2023 m. balandžio 11 d. dukra buvo daželyje; 8) E. R. du kartus penktadieniais vėlavo perduoti vaiką, t. y. 2023 m. kovo 17 d. dukrą atvežė 19.15 val. (vėlavo daugiau nei valandą laiko), o 2023 m. kovo 31 d. dukrą atvežė 19 val. (vėlavo valandą laiko). Tokiais veiksmais buvo pažeista bendravimo tvarka, nustatyta 3.3 punkte; 9) E. R. neleido vaiko tėvui bendrauti su vaiku jam priklausantį savaitgalį, t. y. imtinai nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. balandžio 16 d. (viso 3 dienos). Pažymėtina, kad iš bendravimo tvarkos 3.5 punkto akivaizdu, kad dėl vaiko ligos gali neįvykti tik bendravimas darbo dienomis, o bendravimui savaitgaliais išimtys nenumatytos. Vaiko tėvas (išieškotojas) nurodė turintis visas galimybes rūpintis dukros sveikata, gali ją pilnai slaugyti savo namuose, tačiau tėvui vaiko slaugyti E. R. neleido. Tokiais veiksmais buvo pažeista bendravimo tvarka, nustatyta 3.3 punkte.

9.3. Pirmosios instancijos teismas dėl pirmojo epizodo sprendė, kad motina neleido be objektyvių priežasčių vaiko tėvui su dukra dalyvauti senelio gimtadienio šventime jo gimtadienio dieną ketvirtadienį, nors suinteresuotas asmuo L. R. laikėsi sutartyje nustatytos tvarkos ir termino, jog jam būtų suteikta tokia galimybė ir teisė. Vien tai, kad senelis dar galėjo švęsti gimtadienį ir papildomai kitą dieną ((duomenys neskelbtini)), nekeičia esmės, nes gimtadienį galima švęsti (rengti gimtadienio šventę, priklausomai nuo situacijos, noro ir kitų aplinkybių) ir kelias dienas, skirtinguose vietose ir pan., o šiuo konkrečiu atveju vaiko tėvas paprašė vaiko motinos leisti dalyvauti su dukra būtent konkrečią faktinę senelio gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)), tai padarė per Sutartyje nustatytą terminą, todėl neleista bendrauti galėjo būti tik dėl objektyvių priežasčių.

9.4. Pirmosios instancijos teismas dėl antrojo epizodo nurodė, jog sutinka su suinteresuotu asmeniu E. P. ir jos atstove, kad atostogavimas užsienyje iš tikrųjų kartu atitiktų ir vaiko interesus, kuriam tikėtina tai būtų teigiami potyriai gyvenime, bet motina vis dėlto turėjo vadovautis sudarytos Sutarties sąlygomis, ypač, kai tarp vaiko tėvų yra konfliktiniai, komplikuoti tarpusavio santykiai. Sprendė, kad suinteresuotas asmuo E. P., siekdama išvykti su vaiku į užsienį, nesivadovavo teismo sprendimu patvirtintos Sutarties sąlygomis.

9.5. Dėl trečiojo epizodo pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju suinteresuotas E. P. faktiškai pažeidė Sutartyje nustatytą susitarimą, kadangi ji, suderinusi su tėvu konkrečią bendravimo su vaiku dieną darbo dienomis, neinformavo savalaikiai vaiko tėvo apie tai anksčiau suderintą vaiko vizitą pas (duomenys neskelbtini) tą pačią suderintą darbo dieną ir apie šį vizitą prisiminė tik, kai jau buvo suderinta bendravimo diena bei tėvas norėjo paimti vaiką, faktiškai dėl to ir neįvyko tėvo bendravimas su vaiku. Tačiau kartu matyti, jog tiek suinteresuotas asmuo E. P., tiek suinteresuotas asmuo L. R. šiuo atveju nebuvo pakankamai lankstūs derinant interesus dėl vaiko, kadangi vaiko motina siūlė vaiko tėvui dar kitokią bendravimo alternatyvą, pripažino savo klaidą (jog buvo pamiršusi šias aplinkybes), tačiau tėvas su tuo nesutiko. Bet kartu ir pati suinteresuotas asmuo E. P. nebuvo lanksti, kadangi vaiko tėvas siūlė jai tuomet pakeisti bendravimo darbo dienomis dienas (t. y. siūlė tuomet jam skirti trečiadienį ir ketvirtadienį), bet suinteresuotas asmuo E. P. nesutiko. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad vaiko motina iš tiesų pažeidė Sutarties 3.4 punktą, tačiau šis pažeidimas galėjo būti ištaisytas (kompensuotas), patiems vaiko tėvams buvus tokioje susidariusioje situacijoje lankstiems ir prisiminus, jog esminis bendravimo tvarkos tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius.

9.6. Dėl ketvirtojo epizodo pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis epizodas yra neįrodytas, t. y. jog buvo pažeistas Sutarties 3.18 punktas dėl nurodytų motinos su vaiku atostogų.

9.7. Pirmosios instancijos teismas dėl penktojo epizodo pasisakė, jog byloje neįrodyta, jog vaiko tėvas negalėtų slaugyti vaiko, todėl laikė, kad šiuo atveju tėvo ir vaiko bendravimas neįvyko per šį savaitgalį (nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. sausio 8 d.) dėl subjektyvaus vaiko motinos vertinimo (susidariusio nepasitikėjimo vaiko tėvu).

9.8. Dėl šeštojo epizodo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Sutarties 3.14 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad jeigu motinos gimimo diena sutampa su savaitgaliu arba darbo diena, kurią su vaiku priklauso bendrauti tėvui, 1) tėvo ir dukters bendravimas neįvyksta arba 2) L. R. dukrą grąžina į gyvenamąją vietą jos gimimo dieną iki 12 val. Taigi šiuo atveju pagal Sutarties sąlygas tokiais atvejais šalių buvo nustatyti 2 galimi variantai: 1) tėvo ir dukters bendravimas neįvyksta; 2) L. R. bendravimas vyksta ir dukrą grąžina į gyvenamąją vietą jos gimimo dieną iki 12 val. Tarp šių sąlygų įdėtas (sutartas) sąlygoje žodis „arba“, kuris reiškia, jog palikta tėvų diskrecijai nuspręsti. Bendravimo tvarkoje nėra reglamentuota, kaip spręsti, jeigu tėvai nesusitaria, kurį variantą iš šių 2 galimų pasirinkti (kai susiklosto tokia situacija – (duomenys neskelbtini)), kartu Sutartyje neįtvirtinta, jog tai būtų laikoma Sutarties pažeidimu (jeigu motinos būtų veikiama pagal vieną iš pasirinktų Sutartyje nustatytų galimybių). Šiuo atveju sutapus vaiko motinos gimtadieniui ir tėvo bendravimui su vaiku per (duomenys neskelbtini), motina nusprendė, kad vaikas su ja švęs gimtadienį. Gimtadienio šventė buvo organizuojama kitame mieste ((duomenys neskelbtini)). Todėl nors teismas pripažino, jog vaiko tėvai turi lygias teises bendrauti su vaiku per šventes, bet šiuo atveju Sutarties 3.14 punkte suinteresuoti asmenys aptarė tokias susidariusias situacijas spręsti būtent taip. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti Sutarties sąlygomis, kai jos nėra pakeistos. Sutarties pažeidimas iš motinos pusės nebuvo nustatytas.

9.9. Dėl septintojo epizodo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šiuo atveju susiklostė tokios aplinkybės, jog vaikas susirgo (pastebėti ligos požymiai), kai vaikas buvo dar darželyje, todėl E. P. dėl objektyvių priežasčių negalėjo informuoti apie tai tėvą ne vėliau, kaip prieš 24 valandas. Bendravimo tvarkoje nėra reglamentuoti tokie atvejai (pabrėžtina, kad Sutartyje neįmanoma aptarti visų galimų gyvenime situacijų, todėl tėvai taipogi turi kooperuotis atsitikus tokioms situacijoms), jeigu vaikas suserga likus iki tėvo bendravimo su vaiku per darbo dieną mažiau nei 24 valandoms. Pirmosios instancijos teismas nenustatė šiuo atveju (šiame epizode) kaltų motinos veiksmų. Priešingai, matyti, kad vaiko motina gana operatyviai informavo apie šią susidariusią vaiko tėvą.

9.10. Pirmosios instancijos teismas dėl aštunto ir devinto epizodo sprendė, kad vaikas (motinos iniciatyva) užregistruotas lankymui į baseiną, dėl šių aplinkybių užtrunka vaiko perdavimas tėvui penktadieniais. Paaiškinta, kad tarp tėvų kitoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl vaiko būrelių, ginčas dar nėra išnagrinėtas. Todėl šiuo atveju atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus (t. y. kad visos abejonės vertinamos vaiko naudai), pirmosios instancijos teismas vertino, kad nurodytas baseino lankymas atitinka vaiko interesus (kitoje šalių nagrinėjamojoje civilinėje byloje teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą iš esmės, įvertinęs ir šalių turtines padėtis ir kitas aplinkybes, gali padaryti kitokias išvadas), dėl to nėra pagrindo daryti išvadai, jog šiuo atveju vaiko motina neveikė vaiko interesais, užregistruodama vaiką į šį būrelį ir jį ten vesdama. Tačiau kartu pabrėžė, jog dėl to neturi nukentėti skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimas (kadangi baseino lankymas sutampa ir su tėvo bendravimu nuo penktadienio savaitgaliais), todėl formalus sutarties pažeidimas yra, o suinteresuotas asmuo E. P., siekdama ateityje išvengti tokių Sutarties pažeidimų (kurie atsirado iš esmės jos iniciatyva ir vienasmeniu sprendimu – t. y. į būrelį penktadienį nurodytu laiku (kuris sutampa su atsakovo bendravimu nuo penktadienio užrašė be suderinimo su tėvu) ir galimų naujų antstolio pareiškimų teisme, turėtų inicijuoti šios sąlygos pakeitimą (jeigu tam yra pagrindai). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad visus klausimus, susijusius su vaiku, suinteresuoti asmenys turi spręsti kiek įmanoma tarpusavio susitarimu, nes vaiko interesams užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas (kooperavimasis) tarpusavyje. Būtent todėl tėvai turi objektyviai įvertinti susidariusią situaciją ir siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Pažymėjo, jog vaiko, kaip visavertės asmens, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, vaikas nenori tėvų pykčių.

9.11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl dešimtojo epizodo susiklostė tokios aplinkybės, kad vaiko tėvas galėjo pats per šį jam priklausantį bendravimui savaitgalį (2023 m. balandžio 14 d. – 2023 m. balandžio 16 d.) prižiūrėti savo vaiką ir juo rūpintis, slaugyti. Byloje nėra duomenų, kad vaiko būklė buvo tokia, jog juo pasirūpinti galėjo išimtinai tik motina ir vaikas negalėjo būti niekur transportuojamas. Byloje neįrodyta, jog vaiko tėvas negalėtų slaugyti vaiko, todėl pirmosios instancijos teismas laikė, jog šiuo atveju tėvo ir vaiko bendravimas neįvyko per šį savaitgalį dėl subjektyvaus vaiko motinos vertinimo (susidariusio nepasitikėjimo vaiko tėvu).

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas faktines bylos aplinkybes, nusprendė, kad suinteresuotas asmuo E. P. savo tam tikrais veiksmais nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo (patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių) dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Dalis antstolio akte nurodytų pažeidimų įvyko dėl suinteresuoto asmens kaltės, nesant objektyvių priežasčių. Kai kurie nustatyti pažeidimai formalūs (t. y. faktiškai pažeista Sutartis, bet pvz., iš dalies atitinka vaiko interesus. Tai, pavyzdžiui, konkrečiai situacija dėl atsiradusio baseino būrelio penktadienį, kai faktiškai Sutartis nežymiai pažeidžiama, bet kartu pažeidimai atsirado ir dėl vaiko intereso (t. y. lankyti naują būrelį užtikrinimo), bet iš dalies kartu pažeidžiamas kitas vaiko interesas, pažeidžiamas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo nustatytas bendravimas, ryšio palaikymas). Taip pat formalus sutarties pažeidimas yra dėl antrojo epizodo, kadangi faktiškai vaikas ir neišvyko į užsienį. Kai kurie akte nurodyti pažeidimai nepasitvirtino, o iš esmės buvo neteisingai vertinamos Sutarties nuostatos. Iš bylos duomenų matyti, kad patiems vaiko tėvams trūksta tarpusavio kooperavimosi, supratimo, lankstumo pagal situacijas, pasitikėjimo vienas kitu dėl vaiko interesų, kadangi gyvenime situacijos nėra vienodos ir jų ateityje gali būti įvairiausių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Skolininkė E. P. (anksčiau R.) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartį bei priimti naują procesinį sprendimą: antstolio prašymą spręsti dėl E. P. (R.) atsakomybės už L. R. pareiškime nurodytus pažeidimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo nevykdymo, atmesti. Su teismo nutartimi dalyje, kurioje teismas konstatavo, jog skolininkė E. P. pažeidė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos tėvo L. R. ir dukros M. R. bendravimo tvarkos sąlygas bei su pažeidimus pagrindžiančiais teismo motyvais nesutinka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. aiškinant šalių suderintų sąlygų turinį, teismas neturi pagrindo suteikti prioritetą vienos šalies teisių įgyvendinimui. Pareiga kooperuotis, elgtis apdairiai bei nepiktnaudžiauti teisėmis taikytina ne tik skolininkės E. P. atžvilgiu, mano, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino antstolio pareiškime nurodytas aplinkybes dėl senelio gimtadienio. Mano, jog galimybė pasveikinti senelį su gimtadieniu ne per gimtadienio šventę, o būtent jo gimimo dieną priklausė ne nuo E. P. noro ar nenoro leisti dukrai pasveikinti senelį jo gimimo dieną. 3.15 punkte numatytą teisę L. R. galėjo įgyvendinti atsižvelgiant į bendravimo tvarkos 3.4 ir 3.5 punktuose nustatytas sąlygas, nes Bendravimo tvarkos 3.15 punkte šalys aptarė vaiko dalyvavimą būtent šventėje. Jeigu teismas šalių suderintą sąlygą aiškina kitaip, tai vadovaujantis CK 6.193 straipsnio normos nuostatomis, byloje patektas aiškinimas turi būti pagrįstas CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Teismas nenurodė nei vieno argumento, kuris patvirtintų derybų dėl bendravimo tvarkos metu šalių išreikštos valios turinio ir patvirtintų, kad senelių gimtadienis šalių buvo suprantamas taip, kaip nurodė teismas. Priešingai, E. R., tiek duodama paaiškinimus teismui, tiek patvirtindama susirašinėjimu su vaiko tėvu savo šios sąlygos suvokimą, teigė, jog dalyvavimas šventėje turi būti suprantamas, kaip šeimos susibūrimas švęsti. O tokioje šventėje M. dalyvavo ir to neginčijo L. R.. Būtent todėl pareiškime nurodytos aplinkybės dėl senelio nepasveikinimo nesudaro pagrindo laikyti tai pažeidimu, kuris nukreiptas prieš vaiko bei vaiko tėvo interesus.

11.2. Pažymi, jog teismas konstatuodamas, jog skolininkė nesivadovavo Bendravimo tvarkos sąlyga, kurioje nurodoma, jog už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų M. R. su bet kuriuo iš tėvų gali išvykti tik esant rašytiniam kito iš tėvų sutikimui (Bendravimo tvarkos 3.21 punktas), visiškai neatsižvelgė į E. P. paaiškinimus dėl nurodytos sąlygos turinio ir jos suvokimo. E. P. paaiškino teismui, jog neketino išvykti už Lietuvos Respublikos ribų nuolatiniam gyvenimui, vyko atostogų konkrečiam 7 dienų laikotarpiui, manydama, jog tokiai išvykai galioja valstybinių institucijų patvirtinta tvarka, kai laikinam išvykimui sutikimo nereikia. Nurodo, kad pats faktas, kad L. R. birželio mėnesį kreipėsi į sienos apsaugos tarnybą bei pateikė teismo sprendimą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog L. R. vėliausiai birželio mėnesį žinojo apie tai, kad dukra važiuos atostogų į užsienį. Tai paneigia teismo nurodytą argumentą, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad suinteresuotas asmuo E. P. iš tikrųjų būtų informavusi tėvą (L. R.) apie šį planuotą išvykimą į užsienį.

11.3. Teismas konstatuodamas skolininkės užmiršimą (2022 m. rugsėjo 27 d. (antradienį)), visiškai neatsižvelgė į E. R. paaiškinimus. E. R. nurodė ir tai patvirtina pateiktas teismui susirašinėjimas, kad siūlė L. R. paimti dukrą po apsilankymo pas (duomenys neskelbtini), tačiau pats L. R. su tuo nesutiko. Akivaizdu, jog teismo nutartimi visiškai nepagrįstai ginama tik tėvo pozicija, visiškai neatsižvelgiant nei į žmogiškąjį faktorių (kiekvienas žmogus turi užmiršimo savybę) nei į abiejų tėvų vienodas pareigas rūpintis vaiko sveikata. Tokia teismo nuostata reiškia, kad vaiko gydymo ir sveikatos priežiūros priemonės turi būti planuojamos tik vaikui būnant su mama, tačiau kaip paminėjo pats teismas, pareigos tėvų yra lygios.

11.4. Nurodo, jog teismas pasisakydamas dėl konkrečios 2023 m. sausio 6-8 d. situacijos nurodė, kad šiuo atveju susiklostė tokios aplinkybės, jog vaiko tėvas (pagal nurodytas gydytojo rekomendacijas) galėjo pats per šį jam priklausantį bendravimui savaitgalį prižiūrėti savo vaiką ir juo rūpintis. Taigi teismas tėvo galėjimą rūpintis vaiku jos ligos atveju grindė ne specialisto išvada apie ligos sunkumą, o prielaida, kuri grindžiama tėvo paaiškinimais. Mano, kad teismas, neturėdamas nei vieno įrodymo, nepagrįstai pasisakė dėl tėvo gebėjimo slaugyti (duomenys neskelbtini) dukrą. Kiekviena teismo išvada turi būti motyvuojama nurodant tiek byloje surinktus įrodymus, tiek teisinius argumentus. Teismo nutartyje apsiribota prielaida, kad esant teisiniam reglamentavimui dėl tėvų lygių teisių, tėvas gebėtų pasirūpinti sergančia dukra ir ją tinkamai slaugyti.

11.5. Analogiškais motyvais ginčijamos teismo išvados dėl vaiko neperdavimo tėvui 2023 m. balandžio 14 - 16 d. Mano, jog teismas darydamas išvadą, jog E. R. neįrodė, kad vaiko tėvas negali pasirūpinti dukra ir ją slaugyti ligos metu, be pagrindo įrodinėjimo pareigą perkėlė būtent E. R.. Mano, jog būtent L. R. turėtų byloje įrodyti, kad jis turi pakankamai įgūdžių bei patirtės slaugyti vaiką jos ligos metu, įrodyti, kad vaikui jo bute yra sudarytos visos sąlygos sergančiam vaikui, tačiau teismas įrodinėjimo pareigą šioje byloje pilnai perkėlė tik E. P..

11.6. Nors teismas apibendrindamas byloje nustatytus faktus bei pasisakydamas dėl pažeidimų vertinimo akcentavo, jog iš dalies pažeidimai sąlygoti nepakankamu tėvų bendradarbiavimu ir pareigos kooperuotis nevykdymu, darydamas galutinę išvadą, akcentavo E. P. netinkamą elgesį, nurodydamas, jog „vaiko motina ne visada veikia vaiko interesais, taip silpnindama vaiko ir tėvo ryšį.“, tačiau, kuo pasireiškė teismo nurodomas tėvo ir vaiko ryšio susilpnėjimas, teismas nenurodė.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo L. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo 2023 m. birželio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą – 120 Eur. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. L. R. įsitikinimu, bendravimo su dukra M. R. tvarka, nustatyta Teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-21984-1102/2021, buvo pažeista (tvarkos 3.15 punktas), kai E. P. neleido (duomenys neskelbtini) mergaitei dalyvauti senelio (L. R. tėvo) gimimo dienos šventėje. Suinteresuotas asmuo L. R. atkreipia dėmesį, kad E. P. bendravimo tvarkos nuostatas aiškina ir jas taiko kiekvienoje situacijoje skirtingai, stengdamasi kiek įmanoma apriboti M. R. bendravimą tiek su L. R., tiek su kitais artimaisiais. Suinteresuoto asmens nuomone, visiškai neteisingi yra ir atskirajame skunde pateikiami E. P. teiginiai, kad „kiekvienas pažeidimas gali būti pripažįstamas pažeidimu tik tuo atveju, jeigu nustatoma, jog skolininkė sąmoningai kliudė tėvui bendrauti su dukra“, o jei vaikas nebendravo su seneliais, tai nėra laikoma vaiko ir tėvo interesų pažeidimu. Tokia pozicija yra visiškai neteisinga: pirma, M. R., dalyvaudama su tėčiu senelio gimimo dienos šventėje, bendrauja ir su L. R., būdama su tėčio šeima, stiprina ryšiu su pačiu tėčiu; antra, įstatymas nedraudžia bendravimo tvarkoje numatyti vaiko bendravimo su kitais asmenimis, artimaisiais giminaičiais, ir jei ši tvarka vienos iš šalių yra pažeidžiama, gali ir turi būti taikoma atsakomybė.

Šalies argumentai

12.2. Nurodo, kad E. P. atskirajame skunde nurodo, kad „CK 3.174 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Taigi imperatyvas turėti rašytinį tėvo sutikimą įtvirtintas labai aiškiai, analogiškai šią sąlygą aiškino bei jos laikėsi E. R.“. Kitaip tariant, E. P. nurodo, jog bendravimo tvarkos bendravimo tvarkos 3.21 punktas yra analogiškas Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 3 daliai. Su tokia atskirajame skunde dėstoma pozicija L. R. nesutinka. L. R., kaip buvo nurodęs ir Teismui, dar kartą pažymi, kad nieko nežinojo apie vaiko kelionę į (duomenys neskelbtini), E. P. niekada apie tai neužsiminė, nors puikiai žinojo bendravimo tvarkos reikalavimus. Tai, kad L. R. iš anksto, 2022 m. pavasarį, kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą teiraudamasis, kaip praktiškai būtų įgyvendinamas bendravimo tvarkos 3.21 punkto laikymasis, niekaip neįrodo, kad L. R. žinojo apie kelionę.

12.3. L. R. papildomai atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad Teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-21255-842/2022 E. R. skyrė baudą už Teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-21984-1102/2022 nustatytą tėčio (L. R.) ir dukters (M. R.) bendravimo tvarkos pažeidimą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-433-981/2023 teismo nutarties nepakeitė, priešingai, patvirtino, kad E. R. veiksmai buvo neteisėti ir nukreipti į tėvo ir dukters bendravimo ribojimą. E. R. tąsyk skirta bauda – 300 Eur. Šioje byloje teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartimi skyrė tokią pačią baudą – 300 Eur, neatsižvelgdamas į tai, kad pažeidimai yra pasikartojantys, E. R. savo elgesio nekoreguoja net ir po teismų išaiškinimų. Tai rodo E. P. atmestiną požiūrį į teismų sprendimus, jai skiriamų baudų nereikšmingumą ir ketinimo laikytis bendravimo tvarkos nebuvimą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad E. P. paskirta bauda jokiu būdu negali būti mažinama

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčo objektu yra teismo nutartimi patvirtintos taikos sutartimi nustatytos tėvų su vaikais bendravimo tvarkos nevykdymo padariniai.

14. Antstolis prašė teismo išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pažeidimo klausimą, skiriant baudą.

Dėl paskirtos baudos pagrįstumo

15. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukta L. R. ir E. R. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų valią atitinkanti santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3.3-3.21 punktuose yra nustatyta nepilnamečio suinteresuotų asmenų vaiko M. R. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu L. R. tvarka.

16. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Bendravimo tvarkos vykdymo (10 epizodų).

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai.

18. Pažymėtina, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

19. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

20. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 24 punktas nustato, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

21. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, išnagrinėja aplinkybes, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrina, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019; kt.). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko ir lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

23. Nagrinėjamu atveju prašymą antstoliui dėl skolininkės E. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-21984-1102/2021 pagrindu 2021 m. lapkričio 10 d. išduoto vykdomojo rašto nevykdymo, kuriame nurodoma, kad skolininkė E. R.: neleido dukrai M. R. dalyvauti senelio gimimo dienos šventėje (duomenys neskelbtini); 2022 m. rugsėjo 12 d. E. R., neinformavusi išieškotojo ir negavusi jo sutikimo, bandė neteisėtai išsivežti dukrą į užsienį.; neleido vaiko tėvui bendrauti su dukra 2022 m. rugsėjo 27 d.; bendravimo tvarkoje numatyta 14 dienų bendros atostogos, tuo tarpu E. R. kartu su dukra atostogavo 21 dieną; neleido vaiko tėvui bendrauti su vaiku nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. sausio 8 d.; neleido tėvui su vaiku bendrauti nuo (duomenys neskelbtini); neleido vaiko tėvui bendrauti su dukra 2023 m. balandžio 11 d.; 2023 m. kovo 17 d. dukrą atvežė 19.15 val. (vėlavo daugiau nei valandą laiko), o 2023 m. kovo 31 d. dukrą atvežė 19 val. (vėlavo valandą laiko); neleido vaiko tėvui bendrauti su vaiku nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. balandžio 16 d., pateikė išieškotojas L. R.. Antstolis konstatavo, jog skolininkė E. R. ne visada laikosi teismo nustatytos tėvo L. R. bei dukros M. R. bendravimo tvarkos ir kreipėsi į teismą, kad teismas spręstų, ar yra pagrindas skolininkei skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Antstolis, teikdamas pareiškimą, aiškiai nurodė faktinį savo pareiškimo pagrindą: E. R. veiksmus, kuriais buvo pažeista teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-21984-1102/2021 nustatyta tėvo (L. R.) ir dukters (M. R.) bendravimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, įvertino antstolio pateiktus duomenis apie skolininkės E. R. padarytus Sprendimo vykdymo pažeidimus, teismo posėdžio metu išieškotojo ir skolininkės duotus paaiškinimus, jų teiktus įrodymus, Tarnybos išvadą, teisingai pritaikė CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl pagrįstai skolininkei E. R. skyrė baudą.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2023 m. birželio 16 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino ir skolininkę E. R. pripažino atsakinga dėl to, kad teismo Sprendimas nebuvo įgyvendinamas visa apimtimi ir skyrė skolininkei vienkartinę 300 Eur baudą. Teismas pažymėjo, kad skolininkės E. R. Sprendimo nevykdymas pasireiškė atsisakymu perduoti dukrą bendrauti su tėvu Sprendime nustatytu laiku.

25. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi pripažintų įrodytomis aplinkybių pagrįstumą, neneigia, jog teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nustatytomis dienomis nevykdė, tačiau tvirtina, kad negalėjo jos įvykdyti dėl objektyvių priežasčių.

26. Apeliacinės instancijos pažymi, jog teismas sprendime negali aptarti visų gyvenimiškų situacijų, tačiau nustato (patvirtina) sutuoktinių bendru sutarimu nustatytas esmines bendravimo tvarkos taisykles, kurių bendraudami su vaiku buvę sutuoktiniai privalo laikytis. CPK 18 straipsnis įtvirtina teismo sprendimo, nutarties ar kito procesinio dokumento privalomumo principą, todėl apeliantė, įrodinėdama, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuotiems antstolio Sprendimų nevykdymo akte nurodytiems pažeidimams egzistavo objektyvios priežastys, nulėmusios Sprendimo nevykdymą, turėjo juos pagrįsti byloje esančiais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais (CPK 12, 178 straipsnis), pateikdama svarius argumentus, kodėl jie turi būti įvertinti priešingai nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas.

27. Apeliantės vertinimu, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Sutarties 3.3. punkte numatyta sąlyga dėl vaiko nebendravimo su tėvu taikytina per visą ligos laikotarpį, nepriklausomai nuo to, ar tai yra darbo, ar nedarbo dienos. Suinteresuotų asmenų Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.3. punkte, reglamentuojančiame bendravimą darbo dienomis, yra įtvirtinta nuostata dėl informavimo apie rimtas priežastis, dėl kurių tėvo bendravimas su vaiku negali įvyti. Nustatyta, kad <...> „Jei vaiko bendravimas su tėvu dėl rimtų priežasčių (vaiko liga ir pan.) įvykdyti negali, E. R. apie tai informuoja L. R. raštu (trumpąja žinute, el. laišku) ne vėliau, kaip prieš 24 valandas.“<...> Suinteresuoti asmenys bendru sutikimu nuostatą dėl informavimo apie rimtas priežastis aptarė būtent prie bendravimo darbo dienomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje nėra aiškiai nustatyta, kad bendravimo tvarka visais atvejais nevyks vaiko ligos atveju, todėl pagrįstai konstatavo, kad bendravimas dėl svarbių priežasčių (pvz., ligos) gali nevykti tik darbo dienomis, juolab kad nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad vaikui gydytojo buvo skirtas lovos režimas, dėl kurio vaikas negalėtų palikti savo gyvenamosios vietos. Kita vertus, išeiginėmis dienos, jeigu vaikui nėra skirtas lovos režimas, įgyvendinti gydytojo rekomendacijas, prižiūrėti vaiką ir juo rūpintis gali ir vaiko tėvas.

28. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. P. faktiškai pažeidė Sutartyje nustatytą susitarimą, kadangi ji, suderinusi su tėvu konkrečią bendravimo su vaiku dieną darbo dienomis, neinformavo savalaikiai vaiko tėvo apie tai anksčiau suderintą vaiko vizitą pas (duomenys neskelbtini) tą pačią suderintą darbo dieną ir apie šį vizitą prisiminė tik, kai jau buvo suderinta bendravimo diena bei tėvas norėjo paimti vaiką, faktiškai dėl to ir neįvyko tėvo bendravimas su vaiku. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas visiškai neatsižvelgė nei į žmogiškąjį faktorių (kiekvienas žmogus turi užmiršimo savybę) nei į abiejų tėvų vienodas pareigas rūpintis vaiko sveikata. Be to, nurodė, jog ji siūlė L. R. pasiimti dukrą po apsilankymo pas gydytoją, tačiau jis nesutiko. Apeliacinio teismo nuomone šioje situacijoje apeliantė turėjo veikti apdairiai ir atsakingai ir informuoti vaiko tėvą apie vizitą pas (duomenys neskelbtini).

29. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo dėl išieškotojo bendravimo su dukra tvarkos nevykdė remdamasi subjektyviu vertinimu, kuris negali būti pakankamas pagrindas savavališkai riboti teismo nustatytą vaiko bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu ir tokiu būdu pažeisti prioritetiškai saugomą vaiko interesą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

30. Pažymėtina, kad teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja jame vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagos duomenis ir šioje nutartyje išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ir pagrįstai pripažino, jog skolininkė nevykdė teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos, ir skolininkei paskyrė baudą, kuri turi būti sumokėta išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 1, 6 dalys). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skiriamos baudos dydį, tinkamai įvertino baudos skyrimui reikšmingas aplinkybes (nevykdymo epizodų skaičių, pažeidimų laikotarpį, sistemiškumą) ir vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 1, 6 dalių, 776 straipsnio nuostatomis, pagrįstai paskyrė skolininkei 300 Eur.

32. Tai, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, iš esmės siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų konstatuotos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

Dėl bylos baigties

33. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27d.nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais. Dėl kitų skolininkės atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako, kadangi jie yra deklaratyvūs ir nepagrįsti arba nereikšmingi skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti.

34. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skolininkės E. P. atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, remiantis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

36. Suinteresuotas asmuo L. R. prašo priteisti iš skolininkės 120 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Grįsdamas patirtas išlaidas, išieškotojas pateikė 2023 m. liepos 10 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 399 ir (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą. Ieškotojo prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į atskirojo skundo parengimą neviršija Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.16 papunktyje nustatyto maksimalaus užmokesčio už atskirojo skundo parengimą dydžio, todėl priteistinos iš skolininkės.

37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu, 338 straipsniu,

nutaria:

skolininkės E. P. (anksčiau R.) atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas iš skolininkės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė