Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį galutine bausme – 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones 2 metus, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią 2726 Eur sumą; kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2020 m. birželio 27 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 520i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), 2020 m. birželio 27 d., 19.31 val., antruoju testavimu buvo nustatytas 2,45 promilių girtumas.

Šiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

D. B. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2020 m. gegužės 26 d., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas ), kuriuo jam buvo paskirta 50 MGL bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus (nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2021 m. spalio 12 d.), tyčia nevykdė paminėtos baudžiamojo poveikio priemone nustatytos pareigos, t. y. 2020 m. birželio 27 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelėje, vairavo automobilį „BMW 520i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,45 promilių girtumas, tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę.

Šiais savo veiksmais D. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gėrė su draugais netoli namų, buvo pusė valandos iki 20.00 val., kad nusipirktų dar alkoholio, atsisėdo į jo automobilį, jis nuvežė iki taromato, pridavė butelius ir reikėjo nuvažiuoti iki pagrindinio įvažiavimo nusipirkti alkoholio. Gėrė alų, kiek išgėrė, nežino, bet nemažai. Vairuodamas jautėsi apsvaigęs. Automobilis priklauso ne jam, prieš porą metų buvo sudaryta sutartis su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, pasirašė išperkamosios nuomos sutartį. Buvo anksčiau teistas 2020 m. balandžio mėnesį. Nežino, kodėl vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką. Anksčiau teismo nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjo, nes baudos sumokėjimas atidėtas 18 mėnesių laikotarpiui, moka dalimis. Nei kiek nesumokėjo paskirtos baudos, nes dar antstolių turi 10 000 Eur sumai, tai yra baudos, paskolos. Kai nuskaito antstolis, jam lieka 500 eurų. Planuoja kuo greičiu į užsienį išvažiuoti, ir naują gyvenimą susikurti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. B. parodė, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios jį išsinuomojo išperkamosios nuomos būdu, automobiliu naudojasi pusantrų metų. 2020 m. birželio 27 d., apie 19.00 val., minėtu automobiliu važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), priduoti butelių taros, bet parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje prie jo priėjo nepažįstamas žmogus ir paklausė, kodėl jis junginėja automobilio tolimas šviesas. Pokalbio metu žmogus užuodė alkoholio kvapą, kuris sklido nuo jo, ir paskambino į policiją, kuri alkotesteriu nustatė, kad jis yra neblaivus. Prisipažįsta, kad vairavo neblaivus, nes prieš važiuodamas automobiliu vartojo alkoholinį alų. Vairuotojo pažymėjimas 2019 m. spalio mėn. iš jo buvo paimtas, nes vairavo neblaivus ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, gailisi dėl to kas įvyko (b. l. 83). Papildomai apklaustas kaip įtariamasis D. B. parodė, kad 2020 m. birželio 27 d., apie 19 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) atvyko į taromatą priduoti taros. Vairavo išperkamosios nuomos būdu paimtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „BMW 520i“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau vykdamas priduoti taros jis buvo neblaivus. Pridavė taromate butelius, atsisėdo į automobilį už vairo ir privažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės įėjimo. Jam privažiavus prie parduotuvės pagrindinio įėjimo, prie jo priėjo jam nepažįstamas vaikinas, kuris paklausė jo, kodėl junginėja tolimąsias automobilio šviesas. Vaikinas iškvietė policiją. Kol atvyko policijos pareigūnai, jis sėdėjo automobilio „BMW 520i“ kairės pusės priekinėje sėdynėje. Pareigūnai nustatė jam girtumą ir jis buvo sulaikytas. Sutinka su nustatytu girtumu, labai gailisi dėl to, kad vairavo automobilį išgėręs. Jam yra žinomas Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, žino, kad negali vairuoti automobilio dvejus metus nuo 2019 m. spalio 12 d.. Labai gailisi dėl padarytos veikos, kad nesilaikė teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios baudžiamojo poveikio priemonės (b. l. 91-92).

Vaizdo įrašo, gauto iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) naudojamų vaizdo kamerų, apžiūros protokolu užfiksuota, jog apžiūros objektas vaizdo įrašai iš vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų ant pastato adresu (duomenys neskelbtini). Pastate yra įrengta „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė. Pateikti trys vaizdo kamerų įrašai. Pirmas vaizdo įrašas. 2020 m. birželio 27 d., 18.49 val. Vaizdo įrašo trukmė 5 sekundės. Atidarius vaizdo įrašą matome, kad kamera pavadinimu Laukas, kiemas link taromato. Kamera rodo važiuojamąją kelio dalį, keliu važiuoja automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Vaizdo įrašas pasibaigia. Antras vaizdo įrašas. 2020 m. birželio 27 d., 18.49 val. Vaizdo įrašo trukmė 1 minutė 19 sekundžių. Atidarius vaizdo įrašą, matome, kad kamera pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Kamera rodo kelią, automobilių stovėjimo aikštelę, kairėje matome taromatą. Važiuojamąją kelio dalimi į automobilio stovėjimo vietą įsuka automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. 18:50:20 val. iš automobilio priekinės kairės pusės sėdinės išlipa automobilį vairavęs asmuo, kuris yra plikas, apsirengęs pilkos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos šortais ir apsiavęs sportiniais batais. Vaikinas paima nuo automobilio galinės sėdynės maišą su tara, ir eina į taromatą priduoti butelių. Pridavęs, grįžtą į automobilį „BMW“, įsėda į automobilio priekinę, kairės pusės sėdynę, už vairo ir važiuoja automobiliu atgal, įjungęs galinę pavarą. Vaizdo įrašas pasibaigia. Trečias vaizdo įrašas. 2020 m. birželio 27 d., 18.53 val. Vaizdo įrašo trukmė 13 sekundžių. Atidarius vaizdo įrašą, matome, kad kamera pavadinimu „Laukas, kiemas link taromato“. Kamera rodo važiuojamąją kelio dalį, galine eiga automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos išvažiuoja į važiuojamąją kelio dalį ir išvyksta. Vaizdo įrašas pasibaigia (b. l. 29-30).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio „BMW 520i“, 2003 m. vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 3190 Eur (b. l. 45).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 49).

Alkoholio kiekio matuokliu „Drager“ 2020 m. birželio 27 d., 19.11 val., D. B. buvo nustatytas 2,72 promilių girtumas, tą pačią dieną 19.31 val. D. B. nustatytas 2,45 promilių girtumas (b. l. 34-35).

Dėl kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismo vertinimu, kaltinamojo D. B. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. L., P. Š., K. R. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, policijos registro išrašas, alkotesterio kvitai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog D. B. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,45 prom. neblaivumo laipsnis. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinime, be kita ko, nurodyta, jog D. B. pirmuoju testavimu, alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ buvo nustatytas 2,72 promilių girtumas. Atsižvelgiant į tai, kad tikrinant asmens neblaivumą du kartus nustatyti skirtingi neblaivumo laipsniai, kaltinamajam inkriminuotinas lengvesnis neblaivumo laipsnis, t. y. šiuo atveju – 2,45 prom. girtumas, o likusi kaltinimo dalis šalintina iš kaltinimo kaip perteklinė.

Dėl kaltinimo pagal BK 243 straipsnį

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pagal BK 243 straipsnį gali paskirti bausmę.

Teisės aiškinimo taisyklės dėl BK 243 straipsnio taikymo yra suformuluotos kasacinėse nutartyse Nr. 2K-254-511/2018, 2K-7-59/2012. Siekiant nustatyti konkrečios veikos pavojingumą, pagrindą pripažinti veiksmus nusikalstamais, turi būti vertinamas kaltininko veikos piktybiškumas ir sistemingumas, rodantis aiškų veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą.

Teismų praktikoje taikant BK 243 straipsnį pabrėžiama, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Be to, pripažįstama, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

Tebesiformuojančioje ir palyginti negausioje teismų praktikoje šiuo metu dar nėra išplėtotas sistemingumo kaip BK 243 straipsnyje numatytos veikos požymio aiškinimas jį apibrėžiant konkrečiau. Paminėtina, kad kaip sisteminga veika, atitinkanti šiai nusikalstamai veikai taikomą pavojingumo kriterijų, buvo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį penkis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012), tris kartus (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-238-744/2019). Ir atvirkščiai, sistemingumo požymio nebuvimas pripažintas tais atvejais, kuomet asmuo tik 1-2 kartus nevykdė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra vairavo be teisės vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1S-147-309/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-36-468/2019, 1S-310-891/2019, 1A-322-468/2019, 1A-296-468/2019, 1A-38-497/2020, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-405-594/2019). Šiuo atveju lyginamuoju aspektu atsižvelgtina ir į sistemingumo požymio konkretesnį aiškinimą kitose nusikalstamų veikų sudėtyse. Pavyzdžiui, aiškinant BK 145 straipsnio 2 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėtį, pripažįstama, kad sistemingo bauginimo požymis objektyviai reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-121-677/2015, 2K-327-326/2016, 2K-90-689/2018, 2K-269-895/2018).

Šioje byloje D. B. kaltinamas tuo, kad vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2020 m. gegužės 26 d., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas ), kuriuo jam buvo paskirta 50 MGL bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus (nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2021 m. spalio 12 d.), tyčia nevykdė paminėtos baudžiamojo poveikio priemone nustatytos pareigos, t. y. 2020 m. birželio 27 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelėje, vairavo automobilį „BMW 520i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,45 promilių girtumas, tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią baudžiamojo poveikio priemonę.

Byloje surinktais įrodymais neabejotinai yra įrodyta, kad D. B. žinojo, jog įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir 2020 m. birželio 27 d., apie 19.00 val., vairavo automobilį. Tačiau be šio vairavimo fakto daugiau jokių draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kuri, kaip minėta, buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, nustatyta nebuvo. Nesant kitų, papildomų faktinių aplinkybių, tokia vienkartinė veika, teismo vertinimu, negali būti vertinama kaip sistemingas vengimas vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Pagrindo pripažinti, jog D. B. sistemingai pažeidinėjo ir taip vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nėra.

Sprendžiant, ar minėta nustatyta D. B. veika atitinka piktybiškumo požymį, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis vairavo esant nustatytam 2,45 promilių neblaivumui. Tai neabejotinai vertintina kaip pavojinga veika, kuria kėsinamasi į transporto eismo saugumą, tačiau atsakomybė už tai numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal kurią D. B. ir yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nesant kitų papildomų faktinių aplinkybių, tokia vienkartinė veika, teismo vertinimu, negali būti vertinama nei kaip sistemingas, nei kaip piktybiškas vengimas vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokią poziciją patvirtina ir nuosekli aukštesnės instancijos teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-285-843/2020, 1A-180-843/2020, 1A-81-843/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-211-885/2020).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, spręstina, kad D. B. pagal kaltinimą dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos išteisintinas, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas)

Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: D. B. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, administracine tvarka baustas (b. l. 103-112), nevedęs, dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Taigi D. B., jau būdamas teistas už analogišką veiką, ir toliau daro nusikalstamas veikas, t. y. anksčiau skirtos bausmės ir poveikio priemonės jam nebuvo veiksmingos, jo elgesio nepakeitė. Kaip matyti iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamajame posėdyje, jis savo nusikalstamos veikos ir ja galimų sukelti padarinių pernelyg nesureikšmina. Įvertinęs visas aplinkybes, tai, kad anksčiau skirta baudos bausmė kaltinamojo elgesio nepakeitė, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant kaltinamajam areštą, bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nors prokurorė prašė kaltinamajam už abi inkriminuotas veikas skirti baudos bausmę, su šiais argumentais nesutiktina. Visų pirma, pažymėtina, jog už kaltinamasis D. B. teisiamas už analogišką nusikalstamą veiką, už kurios padarymą buvo vos prieš kelis mėnesius nuteistas pinigine bauda, tačiau šios bausmės paskyrimas nesulaikė kaltinamojo nuo naujos veikos padarymo. Antra, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog anksčiau paskirtos baudos nesumokėjo, nes antstoliai išieško iš jo atlyginimo, turi skolų 10 000 Eur sumai, po antstolių išskaitymų gauna apie 500 Eur per mėnesį, ruošiasi išvykti į užsienį, susikurti naują gyvenimą. Taigi, akivaizdu, kad bauda šiuo atveju negalima pasiekti bausmės tikslų.

Taip pat pastebėtina, jog D. B. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kai tokios teisės neturėjo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad laikino teisės netekimo vairuoti transporto priemones faktas (taip pat tai, kad asmuo niekada tokios teisės nėra įgijęs) neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 4 metams.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Byloje nustatyta, kad automobilis „BMW“, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“.Tai nustatyta tiek iš paties kaltinamojo paaiškinimų, tiek iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos bei liudytojo K. R. parodymų bei automobilio išperkamosios nuomos sutarties. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas ne dėl minėto automobilio konfiskavimo, o jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įstatymas numato privalomą turto konfiskavimą tais atvejais, kai asmeniui skiriama bausmė. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo D. B. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, be to, aptariamą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, t. y. elgdamasis abejingai įstatymų reikalavimams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „BMW“, vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, yra būtinas. Nagrinėjamu atveju aktualaus automobilio kaina nustatyta 3190 Eur su PVM, ji neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo (b. l. 45).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 305-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam areštą 51 parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. B. areštą 34 paroms, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

D. B. pagal kaltinimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš D. B. valstybės naudai automobilio „BMW 520i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 3190 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt eurų).

D. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.