Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-28 · Byla Nr. N1-105-446/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N1-105-446/2017Nuosprendis · 2017-09-28Šiaulių apylinkės teismas
  2. T-63-446/2017Nutartis · 2017-10-09Šiaulių apylinkės teismas
  3. T-4-446/2018Nutartis · 2018-02-01Šiaulių apylinkės teismas
  4. T-145-305/2018Nutartis · 2018-03-02Marijampolės apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-03-07Kauno apygardos teismas
  6. T-419-446/2018Nutartis · 2018-06-07Šiaulių apylinkės teismas
  7. T-921-322/2018Nutartis · 2018-08-20Šiaulių apylinkės teismas
  8. T-70-446/2019Nutartis · 2019-01-16Šiaulių apylinkės teismas
  9. TS-39-305/2020Nutartis · 2020-05-19Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-28
Bylos Nr.
N1-105-446/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01220-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Kaltinamasis
D. Ž.
Advokatai
Modestas Švažas, Virginija Pluščiauskienė, Vidmantas Skaburskas, Algirdas Zakrasas, Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-105-446/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01220-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.4.4.2; 1.1.4.4.3; 1.1.4.4.5; 1.1.4.5.1; 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.1.11.2; 1.1.11.7; 1.1.11.11; 1.2.14.10.2.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 28 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Redai Mišeikytei, Kristinai Urbelienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Misevičiui,kaltinamiesiems D. Ž. ir jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,G. Š. ir jos gynėjui advokatui Vidmantui Skaburskui,R. S. ir jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,N. M. ir jo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,D. O. ir jo gynėjai advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 1) 2011-01-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn., 2011-04-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu; 2) 2012-02-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn.; 3) 2014-05-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. areštu 20 parų; 4) 2014-09-05 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m.; 5) 2015-02-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., subendrinus su 2014-09-05 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, laisvės atėmimu 3 m. 10 mėn.; 6) 2017-03-09 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. (5 veikos), bausmę subendrinus su 2015-02-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi, laisvės atėmimu 2 m., jos pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 9 d., teistumas neišnykęs, atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Kelmėje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, dirbanti A. P. individualioje įmonėje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teista: 1) 2008-09-18 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėn.; 2) 2009-02-02 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m., vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 3) 2009-09-08 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., subendrinus su 2009-02-02 nuosprendžiu, laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., 2011-04-29 LR Prezidentės dekretu nuo likusios bausmės dalies atleista; 4) 2012-06-26 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. areštu 30 parų; 5) 2012-07-19 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. areštu 40 parų, teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „Bakūžė“, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015-06-15 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., 2) 2015-11-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 253 str. 1 d. areštu 30 parų, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, Marijampolės PRC Kudirkos Naumiesčio skyriaus moksleivis, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2016-06-30 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2016-07-28 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėn., 2016-10-10 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmes subendrinus, laisvės atėmimas 8 mėn.; vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones; 3) 2016-11-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 258 str. 2 d. 15 MGL (564,90 Eur) bauda, subendrinus su 2016-10-10 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme, paskirtas 8 mėnesių laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirta 6 mėnesiams auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 valandos būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

D. O., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymų centro moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas kartus: 1) 2007-06-19 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos ) laisvės apribojimu 1 m.; 2) 2007-09-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos) laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 3) 2007-12-21 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 4) 2009-02-06 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. 1 mėn., 2012-01-20 Kauno apygardos teismo nutartimi lygtinai paleistas iš PN, neatlikęs 9 mėn. 11 d. bausmės dalies; 5) 2013-10-07 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. areštu 34 paroms; 6) 2017-01-25 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (5 veikos ), 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 213 str. 1 d. (2 veikos) laisvės atėmimu 3 m., vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant tęsti mokslą, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 20 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamieji D. Ž., G. Š., R. S., N. M. ir D. O., veikdami bendrininkų grupėje, sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: šio nusikaltimo organizatoriui D. Ž. 2017 m. sausio 4 d. nurodžius D. O. padegti L. V. automobilį, 2017 m. sausio 8 d. apie 23 val. 20 val. min (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, nusikaltimo padėjėjai G. Š. organizatoriaus D. Ž. nurodymu parodžius vykdytojams padegtiną L. V. automobilį, D. O., R. S. ir N. M. tyčia padegė L. V. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3 400 eurų vertės, tuo visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą, padarydami nukentėjusiajam L. V. 3 400 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis D. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nukentėjusysis L. V. – jos sutuoktinės brolis. Asmeniškai jis su nukentėjusiuoju susipykęs nebuvo, tačiau dėl sutuoktinės šeimos narių jis prarado pinigus, dėl ko labai nervinosi, be to, buvo įpykęs dėl sutuoktinės elgesio. Apimtas nevilties ir pykčio paskambino pažįstamam D. O., kuriam liepė nuvažiuoti ir padegti L. V. automobilį, G. Š. paprašė, kad ji parodytų vaikinams L. V. automobilį. Tiksliai kiek kartų ir kam skambino, neprisimena, tačiau pripažįsta, kad jo prašymu buvo padegtas L. V. automobilis, jis įtraukė į nusikaltimą kitus asmenis, sutinka nukentėjusiajam atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Kaltinamoji G. Š. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinamasis D. Ž. – buvusios draugės vyras. Su D. Ž. sutuoktine ji susipyko dar prieš automobilio padegimą, nes sužiojusi, kad draugė nesąžiningai pasielgė su vyro pinigais, apie tai papasakojo draugės sutuoktiniui D. Ž., dėl ko jos ir susipykusios. Su D. Ž. palaikė draugiškus santykius, susiskambindavo, bendravo kitomis komunikacijos priemonėmis. Nuketėjusįjį L. V. ji taip pat pažįsta, su juo susipykusi niekada nebuvo. Ji žinojo, kokiu automobiliu važinėja L. V., matė, kad automobilį jis laiko daugiabučio gyvenamojo namo aikštelėje. D. Ž. iš kelių kartų prašė jos, kad ji sutiktų parodyti L. V. automobilį. Ji žinojo, kad D. Ž. ketina automobilį padegti, todėl iš pradžių nesutiko, tačiau vėliau persigalvojo ir pažadėjo D. Ž., kad jo atsiųstiems vaikinams parodys L. V. automobilį. D. Ž. nurodytą vakarą vaikinai atvyko į Kelmę. Kai ji išėjo į lauką, automobilis jos laukė prie įvažiavimo į daugiabučio gyvenamojo namo kiemą. Ji įsėdo į automobilį. Atvykusių vaikinus ji matė pirmą kartą, jų nepažinojo, tačiau teisme patvirtina, kad tai buvo asmenys, sėdintys šalia jos kaltinamųjų suole – N. M., D. O. ir R. S., gale sėdėjęs N. M., kuris turėjo kuprinę su benzino bakeliu. Ji nurodė, kur vaikinams važiuoti, tačiau tuo metu Liutauro automobilio kieme nebuvo, todėl ji vaikinams parodžiusi kitą automobilį, paaiškinusi, kad tokios pat markės yra ir Liutauro automobilis, o automobilio valstybinį numerį pažadėjusi pasakyti vėliau. Jai sugrįžus į namus, paskambino D. Ž., kuriam ji ir pasakiusi L. V. automobilio valstybinį numerį. Su vaikinais, atvykusiais padegti automobilio, ji telefonu nebendravo. Mano, kad D. Ž. jiems pasakęs valstybinį numerį. Apie 24 valandą vėl paskambinęs D. Ž. pranešė jai, kad automobilis padegtas. Dar prieš padegimą ji buvo išėjusi į lauką, kieme, kuriame stovėdavo L. V. automobilis, matė N. M.. Tuo momentu, kai buvo padegtas L. V. automobilis, jos namuose buvo draugė G. M., kurai ji papasakojusi viską apie padegimą. Sužinojusi, kad G. M. bus apklausima pareigūnų, prašė jos, kad duotų naudingus jai parodymus.

Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad N. M. paprašytas tėvui priklausančiu automobiliu VW Golf vežė D. O. ir N. M. į Kelmę, kur N. M. turėjo padegti automobilį. Kokiu tikslu važiuoja į Kelmę, jis žinojo. Kelmėje į jo vairuojamą automobilį įsėdo ir G. Š., kuri turėjo parodyti automobilį, kurį reikėjo padegti. Automobilyje G. Š., D. O. ir N. M. kalbėjo apie automobilio padegimą, tiksliai, ką kiekvienas sakė, neprisimena. Nuvažiavus į daugiabučio gyvenamojo namo kiemą, G. Š. parodė, kokį automobilį reikia padegti. Jie iš kiemo išvažiavo, sustojo gatvėje. Po kurio laikjo N. M. ir D. O. išlipo iš automobilio, D. O. sugrįžo už penkių minučių, N. M. po pusvalandžio. Jis iš automobilio išlipęs nebuvo, visą laiką sėdėjo už automobilio vairo, ką konkrečiai veikė D. O. ir N. M. pasakyti negali, tačiau iš pokalbių žinojo, kad automobilį turi padegti N. M., kuris turėjo tam tikslui turėjo talpą su benzinu. Jis neprisimena, ar atvykus į Kelmę, prieš padegant automobilį, D. O. ar N. M. kam nors skambino, ar su kuo nors kalbėjo, tačiau patvirtina, kad ikiteisminio turimo metu davė teisingus parodymus, nuo įvykio buvo praėję mažiau laiko ir viską geriau prisiminė, todėl prašo remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. S. (10 t., b. l. 17-20) paaiškino, kad važiuojant į Kelmę D. O. paprašė paskolinti kokį seną telefoną. Kadangi jis turėjo seną telefoną namuose, nuvažiavo iki namų į (duomenys neskelbtini), paėmė telefoną "Nokia" su mygtukais ir padavė D. O.. N. M. sėdėjo gale, o Deividas priekyje, keleivio sėdynėje. Bevažiuojant į Kelmę, D. O. kalbėjo su asmeniu, kurį jis vadino "Džeriu", tas "Džeris" kokius du kartus skambino ir klausė, ar jie jau vietoje. Bevažiuojant, kažkuriuo metu, tarėsi, kad N. M. eis padegti automobilio. N. M. buvo pasiėmęs kuprinę, kurioje buvo įsidėjęs metalinį pieštuką, sakė, kad su tuo pieštuku išdauš automobilio langą, planavo į kuprinę įsidėti ir "penklitrę" su benzinu. Bevažiuojant D. O. pasakojo, kad "Džerio" giminaičiai nunešė kažkokius pinigus, kad susipyko ir dėl to reikia padegti automobilį. Jis suprato, kad reikės padegti "Džerio" giminės automobilį. Bevažiuojant N. M. ir D. O. sakė, kad su "Džeriu" sutarė, kad jiems už automobilio padegimą "Džeris" sumokės 1 000 eurų, o jam jie duos už kurą ir papildomai truputį pinigų. Važiuojant į Kelmę dėl automobilio padegimo D. O. nusikaltimo darymą derino su "Džeriu". D. O. sakė, kad "Džeris" yra įkalinimo įstaigoje. Į Kelmę važiavo pagal navigaciją, važiavo pro Šakius ir Jurbarką. Į Kelmę atvyko apie 20 – 21 val., sustojo prie parduotuvės "Maxima", D. O. paskambino "Džeriui" ir pasakė, kad jau atvažiavo į Kelmę. "Džeris" pasakė, kad mergina parodys automobilį, kurį reikės padegti, ir atsiuntė merginos numerį. D. O. sakė, kad ši mergina yra "Džerio" draugė. Kai "Džeris" atsiuntė merginos numerį, tada D. O. paskambino ar parašė šiai merginai. Mergina tada atsiuntė adresą, kur su ja reikia susitikti. Mergina atėjo viena, įlipo į automobilį, atsisėdo galinėje sėdynėje, klausė, ar jie apsiims. N. M. sakė, kad ne veltui tiek kelio važiavo ir kad apsiims. Deividas paprašė merginos parodyti, kur važiuoti. Mergina parodė, kur reikia važiuoti. Nuvažiavo prie daugiabučių namų. Mergina susiskambino su "Džeriu" ir jam pasakė, kad nėra automobilio. "Džeris" sakė, kad reikia palaukti. Tada parvežė merginą atgal, iš kur ją pasiėmė. Su mergina D. O. sutarė, kad ji paskambins arba parašys Deividui, kai automobilis bus vietoje. Paleidę merginą, pravažiavo pro miestą ir netrukus, už 15 - 20 minučių mergina paskambino, sakė, kad reikia susitikti, ten kur ją išleido. Nuvažiavo vėl prie daugiabučių namų, tik iš kitos pusės. Deividas tada išlipo iš automobilio ir nuėjo prie daugiabučio namo, iš kurio mergina išėjo. Maždaug po 20 minučių Deividas grįžo į automobilį. Deividas sakė, kad mergina jam parodė automobilį, kurį reikėjo padegti. Tada nuvažiavo į miesto kraštą, sustojo. D. O. ir N. M. abu išėjo padegti automobilį, N. M. pasiėmė kuprinę, į kurią buvo įsidėjęs "penklitrę" ir metalinį pieštuką. Jis liko automobilyje. D. O. ir N. M. jam sakė, kad reikės jų palaukti, kol jie padegs automobilį. N. M. jo dar paprašė paskolinti savo tamsų megztinį ir jį automobilyje apsivilko. N. M. ir D. O. grįžo maždaug už 20 - 30 min. Jie abu parbėgo. N. M. veidas buvo apdegęs, jis buvo nudegęs antakius, iki pusės buvo apdegęs megztinis. N. M. ir D. O. abu greitai įsėdo į automobilį, ir sakė greitai važiuoti. N. M. atsisėdo į automobilio priekį, keleivio sėdynę, o D. O. į automobilio galinę sėdynę. N. M. sakė, kad jis išdaužė automobilio langą ir įlindęs iki pusės apipylė turėtu benzinu automobilio panelę, žiebtuvėliu uždegė automobilio vidų, ir nudegė, nespėjęs išlįsti, nes benzinas stipriai užsidegė. Kaip jis suprato, D. O. tik žiūrėjo ir parodė N. M., kur stovi automobilis. Bevažiuojant atgal į Vilkaviškį, D. O. su "Džeriu susirašinėjo, sutarė, kad sekančią dieną "Džeris" perves ar per kitus asmenis paduos pinigus. Kadangi N. M. buvo stipriai apdegęs veidą, N. M. nuvežė į Vilkaviškio ligoninę. Važiuojant D. O. sulaužė jo duotą telefoną "Nokia", kad jų neatsektų pareigūnai. Skolindamas telefoną suprato, kad jis yra reikalingas D. O. tam, kad jis galėtų susisiekti su "Džeriu", su kuriuo buvo derinamas nusikaltimas. Skolindamas megztinį N. M., suprato, kad jis N. M. yra reikalingas, tam, kad kai jis degs automobilį, jo niekas nematytų, kai N. M. degalinėje pylė benziną į "penklitrę", suprato, kad benzinas reikalingas padegti automobilį.

Kaltinamasis N. M. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jo draugas D. O. paprašė paslaugos - padegti automobilį, jis sutiko. Jokio atlygio už tai nesitikėjo. Į Kelmę jį atvežė R. S.. Važiuojant pakeliui į Kelmę degalinėje jis nusipirko bakelį benzino. Kartu važiavo ir D. O.. G. Š. parodė, kokios markės automobilį reikia padegti, kas pasakė automobilio valstybinius numerius, jis neprisimena – D. O. ar D. Ž.. Neprisimena, ar jis, ar D. O. telefonu kalbėjosi su D. Ž.. Automobilį padegė jis vienas. Metaliniu pieštuku išdaužė automobilio lango stiklą, į vidų pripylė benzino ir padegė. Kur tuo metu buvo D. O., jis nematė, kartu su juo iš R. S. automobilio išlipo, bet kur nuėjo, nematė.

Kaltinamasis D. O. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su D. Ž. jis nebuvo pažįstamas. Telefonu jam paskambinęs D. Ž. pasakė, kad reikia padegti automobilį, jis sutiko surasti žmogų, kuris gali tai padaryti. Jis paklausė N. M., ar jis sutiktų padegti automobilį, N. M. sutiko, susitarė, kad R. S. nuveš juos į Kelmę. Kokį automobilį reikia padegti, parodė Gintarė. Automobilį padegė vienas N. M.. Kelmėje jis tik trumpam buvo išlipęs iš R. S. automobilio, prie padegto automobilio nebuvo priėjęs. Jis daug kartų kalbėjosi telefonu su D. Ž. – ir padegimo dieną, ir kelias dienas prieš padegant automobilį.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. V. (1 t., b. l. 16-23; 6 t., b. l. 137-139;142-144; 148-151; 155-157;161-167) parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), automobilį Opel Vectra laikė daugiabučio namo kieme. 2017 m. sausio 8 d. apie 23 val. 20 min., kaimynui pranešus, išbėgęs į kiemą pamatė degantį savo automobilį, iškart paskambino pagalbos numeriu. Atvažiavo priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir užgesino liepsnojantį automobilį. Mano, kad automobilis yra padegtas, nes buvo išdaužtas vairuotojo pusės durelių stiklas ir netoli automobilio ant žemės rado plastikinį 5 litrų talpos butelį, iš kurio sklido benzino kvapas. Kai baigė degti jo automobilis, pro šalį praėjo G. Š., su kuria susipykęs nebuvo, su ja pasikalbėdavo. Jam sukėlė įtarimą Gintarės elgesys, nes ji prie jo nepriėjo ir nepasiteiravo, kas atsitiko. Gintarė žinojo, kur jis laiko automobilį, todėl galvoja, kad Gintarė pasakė Džeraldui, o šis jai liepė padegti automobilį. Kitą dieną apie 21 val. 20 min. jam paskambino D. Ž., kuris pasakė, kad už sesers klaidas atsakys visa šeima, nes jį sesuo įskaudino. 2017-01-19 apie 19 val. pas jį į namus atėjo G. Š. močiutė ir pasakė, kad jei Gintarė kalta dėl automobilio padegimo, galima susitarti, jam siūlė atlyginti žalą. Visa tai apibendrinęs, yra įsitikinęs, kad automobilį padegė Džeraldo užsakymu G. Š.. Gaisro metu automobilis apgadintas nepataisomai, jo suremontuoti nebebuvo galimybės, todėl apdegusį automobilį pardavė už 700 eurų. 2016-06-14 automobilį įsigijo už 3400 eurų, todėl padaryta turtinė žala dėl automobilio padegimo yra 2700 eurų, kadangi parduodamas automobilį už 700 eurų, dalį patirtos žalos atgavo. Neturtinę žalą vertina 1000 eurų, ją patyrė dėl to, kad buvo sudegintas automobilis, dėl to patyrė stresą, bijo, kad įtariamieji gali pakenkti jam ir šeimai, jaudinasi dėl savo artimųjų, sesers, taip pat naktį prastai miega dėl susidariusios įtampos. D. Ž. buvo su juo susisiekęs ir kalbėjo apie žalos atlyginimą, tačiau žalos neatlygino. Iš D. Ž. šiuo metu jokios grėsmės nejaučia.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. Ž. (7 t., b. l. 129-132; 139-142; 149-153 ) parodė, kad D. Ž. nuo 2009 metų iki šiol atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Su juo susipažino internetu, o 2016 m. rugsėjo 23 d. susituokė. Jai ir D. Ž. susituokus, jis pasidarė labai pavydus, kontroliavo kiekvieną žingsnį, pradėjo kalbėti tokius dalykus, kad jei ji jį paliks, bus viskas blogai. Ištekėjusi už Džeraldo, ji pradėjo bendrauti su sena savo pažįstama G. Š., kuri ir pati buvo ištekėjusi už kalinio. Su Džeraldu bendravo telefonu, taip pat per ,,Messenger" ir ,,Viber" programas. 2016 m. gruodžio 22 ar 23 d. iš G. Š. mobiliojo ryšio telefone esančių SMS žinučių suprato, kad G. Š. nuteikinėja D. Ž. prieš ją, aprašo kiekvieną jos žingsnį, meluoja. 2016 m. gruodžio 24 d. per Kūčias ji Džeraldui pasakė, kad jį palieka, skiriasi, kad turi kitą draugą. Tada Džeraldas pradėjo grasinti jai ir net jos mamai V. V.. 2017 m. sausio 8 d. G. Š. jai parašė SMS žinutę su tekstu ,,nu ką lavone, pamatysi dabar, ko nemačiusi, veiksmas prasideda". 2017 m. sausio 9 d. nuo pat ryto jai pradėjo skambinti nežinomas numeris. Nesiliaujant skambučiams, ji atsiliepė. D. Ž., paklausė, ką ji veikia ir pasakė, ,,na tai dabar palauk, pažiūrėk, pamatysi, dar ko nemačiusi". Kitą dieną sužinojo, kad sudegė brolio L. V. automobilis. Liutauras jai papasakojo, kad tuo metu, kai degė jo automobilis, jis pastebėjo prie namo kampo stovinčią G. Š., tada ji suprato, kad automobilio padegimą užsakė D. Ž., G. Š. suteikė Džeraldui informaciją, kur yra laikomas L. V. automobilis. Vėliau Džeraldas jai skambino ir prisipažino, kad 2017 m. sausio 8 d. jis bendravo su G. Š., tarėsi kaip padegti L. V. automobilį, kad Džeraldas atsiuntė vaikinus į Kelmę, o G. Š. parodė L. V. automobilį, kad šie galėtų jį padegti. D. Ž. atsiprašė jos ir jos brolio, paskambinęs telefonu.

Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b. l. 149-151) parodė, kad 2016 m. gruodžio pabaigoje, po Kalėdų, D. Ž. prašė, kad ji parodytų S. Ž. brolio L. V. automobilį, kad jo pasiųsti vaikai padegtų automobilį. Ji nesutiko, nes bijojo. D. Ž. jos nuolat prašydavo, kad parodytų jį, bet ji nesutiko. Apie tai ji papasakojo G. Š.. Jai ir G. Š. būnant kartu, D. Ž. dažnai paskambindavo. Kai ji nesutiko parodyti L. V. automobilio, D. Ž. ėmė to prašyti G. Š., kuriai ši mintis patiko. 2017-01-08 vakare ji nuėjo pas G. Š. į butą, ten vėliau atėjo ir G. M.. Apie 20 val. – 21 val. 30 min G. Š. bendravo telefonu su D. Ž., o po to apsirengė ir išėjo, sakė, kad išeina susitikti su kažkokiu draugu, grįžo maždaug už pusvalandžio. Ji matė, kad G. Š. kalbėjo telefonu, supykusi sakė, kad nesiųs žinučių su mašinos numeriais, nes bijo mentų. Su kuo G. Š. tada kalbėjo, nežino. Tada ji ir suprato, kad G. Š. sutiko su D. Ž. pasiūlymu parodyti L. V. automobilį. G. Š. papasakojo, kad buvo susitikusi su kažkokiais Džeraldo siųstais vaikinais, kad važiavo su tais vaikinais parodyti jiems L. V. automobilį, sakė, kad jie atvyko prastu automobiliu. G. Š. jai sakė, kad vaikinai automobilį pasistatė toliau, sakė, kad bus atkeršyta Samantai, ji tuo džiaugėsi. G. M. šį pokalbį girdėjo. Kitą dieną jai Gintarė papasakojo, kad L. V. automobilis buvo padegtas, abi ėjo pažiūrėti. Gintarė pasakojo, kad kai buvo padegtas automobilis, jai paskambino D. Ž. ir pranešė, kad "eglutė įžiebta". Ji žinojo, kad D. Ž. organizuoja automobilio padegimą, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad automobilis nebūtų padegtas, nes bijojo. Vėliau jai D. Ž. prisipažino, kad tai jis suorganizavo automobilio padegimą, o G. Š. parodė jo vaikinukams automobilį.

Liudytoja G. M. ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b. l. 42-44) parodė, kad G. Š. pažįsta apie 10 metų. 2017-01-08 vakare nuėjo pas G. Š. į namus. Ten buvo ir V. S.. Apie 21 kažkas skambino Gintarei, po skambučio Gintarė išėjo. Ji ir Vytautė liko Gintarės bute. Gintarė pasiėmė savo piniginę, telefoną, raktus ir išėjo. Jokios rankinės nesiėmė. Gintarė pasakė, kad išeina susitikti su vaikinais, sugrįžo maždaug po pusvalandžio. Vytautė pavalgiusi išėjo namo, ji liko Gintarės namuose. Apie 22 val. ji ir G. Š. išėjo į lauką išnešti šiukšlių. Gintarė sakė, kad praeis pro L. V. namo kiemą, pažiūrės, ar ten yra pacaniukų. Ji ir G. Š. praėjo pro Liutauro namo kiemą, ji matė, kad šalia L. V. namo kampo stovėjo du vaikinai. Vienas vaikinas buvo kiek aukštesnis už ją, o kitas vaikinas buvo dar aukštesnis, labai lieknas. Jie stovėjo šalia L. V. automobilio. Jei gerai prisimena, tas aukštas, lieknas vaikinas lyg laikė maišelį. Ji ir Gintarė po to grįžo į butą. Apie 23 val. G. Š. paskambino D. Ž., jis pasakė, kad eglutė įžiebta, tada ji pažiūrėjo per langą, pamatė švyturėlius. Gintarė jai pasakė, kad Džeraldas suorganizavo Liutauro automobilio padegimą, norėdamas atkeršyti S. Ž., sakė, kad jis atsiuntė tris vaikinus, kad jie padegtų Liutauro automobilį, o ji tiems vaikinams parodė, kuris yra Liutauro automobilis. Po Džeraldo skambučio jos išėjo į lauką, nuėjo prie daugiabučio namo, kuris yra tarpe tarp Gintarės ir Liutauro daugiabučių namų, kampo ir pažiūrėjo į Liutauro namo kiemą. Matė, kad Liutauro automobilio bagažinė ir priekinės durelės atidarytos, šalia buvo gaisrinė, policija, prie automobilio stovėjo L. V. ir T. M. ( VI tomas, b.l. 192-199; VII tomas, b.l. 1-5; 42-46 ).

Liudytojas T. M. ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b. l. 71-72) parodė, kad L. V. yra jo draugas, kuris turėjo Opel Vectra markės juodos spalvos automobilį. Iš L. V. sužinojęs, kad dega jo automobilis, iš karto atvažiavo prie Liutauro namo. Matė išdegusį L. V. automobilio saloną, išdaužtus automobilio stiklus. Netoli įvykio vietos matė G. Š., kuri prie jų nebuvo priėjusi. Vėliau Liutauras papasakojo, kad D. Ž. jam skambinęs ir pasakęs, kad degė mašina, degs ir butas, tada jis ir Liutauras suprato, kad su automobilio padegimu yra susijęs D. Ž. ir G. Š., nes G. Š. matė įvykio vietoje, netoliese, ir žinojo, kad ji bendrauja su D. Ž.. L. V. automobilis po padegimo tapo neremontuojamas.

Liudytoja T. A. ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 28, 33) parodė, kad gyvena pas savo močiutę E. M. Kazlų Rūdoje, jos draugas yra D. O., gyvenantis Vilkaviškyje. Ji naudojasi mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy S5“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio mėnesį prieš Naujuosius metus ji D. O. atidavė pas močiutę buvusius mobiliojo ryšio telefonus „Nokia“ ir „Samsung Galaxy S5“. D. O. dažnai keičia telefono numerius, visų D. O. telefonų numerių nežino. D. O. būna ir pas savo mamą, kuri gyvena 5 kilometrų atstumu nuo Vilkaviškio miesto. Mobiliojo ryšio telefoną "Samsung Galaxy S5“, kurį buvo davusi D. O., jai grąžino maždaug po pusantro mėnesio. Vėliau ji mobiliojo ryšio telefoną "Samsung Galaxy S5" pardavė, nes jis buvo nebereikalingas.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (1 t., b. l. 16-20), foto nuotraukų (1 t., b. l. 24-27) matyti, kad 2017 m. sausio 9 d. apžiūrėtas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Užfiksuota, kad išdaužtas automobilio vairuotojo pusės keleivio durelių stiklas, įskilęs priekinis stiklas, automobilio salono priekis sudegęs, prietaisų skydas išsilydęs, sudegęs galinių sėdynių atlošas. Iš automobilio salono sklinda kvapas, panašus į benzino. Prie automobilio ant suoliuko padėtas 5 litrų talpos plastikinis butelis, iš kurio sklinda benzino kvapas. Įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio salono paimti degėsių pavyzdžiai ir 5 litrų talpos plastikinis butelis.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje, atlikus įvykio vietoje paimtų objektų tyrimą, nurodyta, kad tirti pateiktame 5 litrų talpos plastiko butelyje ir degėsių pavyzdyje yra ypač degaus skysčio – benzino – pėdsakų ( 1 t., b. l. 69-71).

Iš apžiūros protokolo (1 t., b. l. 176-179) matyti, kad prekybos centras „Norfa“, esantis Kelmėje S. Šilingo g. 5, ikiteisminio tyrimo pareigūnams reikalaujant pateikė parduotuvės vaizdo kamerų 2017 m. sausio 8 d. įrašus laikotarpiu nuo 19 val. iki 24 val., kurie pateikti DVD kompaktiniame diske. Apžiūros protokole nurodyta, jog vaizdo įraše matyti, kad 2017-01-08 21:27:18 val. į parduotuvę „Norfa“ ateina G. Š., kuri rankinės su savimi neturi. 2017-01-08 21:33:56 val. G. Š. išeina iš parduotuvės, vienoje rankoje laikydama pirkinių maišelį, o kitą ranką pridėjusi prie ausies (galimai kalba mobiliojo ryšio telefonu). 2017-01-08 21:53:57 val. į parduotuvės „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelę atvyksta žalios spalvos VW Golf markės automobilis, kurio valstybiniai numeriai vaizdo įraše nesimato, automobilis tamsintais galiniais stiklais, iš jo niekas neišlipa, 2017-01-08 21:54:46 automobilis iš aikštelės išvažiuoja.

Iš apžiūros, kuri atlikta 2017 m. balandžio 12 d., dalyvaujant įtariamajam R. S., protokolo ir foto nuotraukų ( 6 t., b. l. 102-110) matyti, kad automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kaltinamieji vyko į įvykio vietą, yra panašus užfiksuotam parduotuvės „Norfa“ vaizdo kamerų Kelmėje 2017 m. sausio 8 d. vakare.

Iš UAB „TELE 2“ informacijos (2 t., b. l. 5) matyti, kad abonentiniu numeriu 68412448 nuo 2016 m. liepos b11 d. iki 2017 m. sausio 11 d. naudojosi G. Š..

Iš tarnybinio pranešimo (5 t., b. l. 163-163) matyti, kad atlikus įtariamojo D. Ž. telefono numerio 8(duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, išfiltruoti ryšiai su telefono numeriais: (duomenys neskelbtini) - įtariamojo D. O., (duomenys neskelbtini) - įtariamosios G. Š., (duomenys neskelbtini) - įtariamojo D. O.. Pagal telefono numerio prisijungimo bokštų celes, nustatyta, kad bokštai, prie kurių jungėsi telefono numeris (duomenys neskelbtini), apima Alytaus pataisos namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo įdėtas į telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017-01-01, 00:17:49 val., iki 2017-01-13, 19:17:36 val., o 2017-01-13, 19:20:55 val. perdėtas į telefoną, kurio IMEI 35474707845842, ir laikomas iki 2017-01-29, 18:10:00 val. Telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), rastas neplaninės kratos, atliktos Alytaus pataisos namuose, D. Ž. gyvenamosiose ir buitinėse patalpose metu.

Nustačius telefono numerio (duomenys neskelbtini), kurio naudojosi D. O., veikimo metu bokštus, prie kurių 2017 m. sausio 8 d. jungėsi šis telefono numeris, matyti, kad telefonas jungėsi prie bokštų esančių kelyje, važiuojant iš Vilkaviškio rajono į Kelmę (6 t., b. l. 9).

Iš UAB „TELE 2“ pateiktų G. Š. mobiliojo ryšio, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), skambučių išklotinių (6 t., b. l. 4-8) matyti, kad G. Š. 2017 m. sausio 7-11 d. nuolatos mobiliojo ryšio priemonėmis bendravo su D. Ž., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 20017 m. sausio 8 d. apie 21 val. skambučiais ir SMS žinutėmis susisiekė su D. O., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2017-05-22 elektroninių ryšių tinkais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (2 t., b. l. 33-36) matyti, kad S. Ž. naudojamu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti šie pokalbiai: S. Ž. skambina D. Ž. į telefoną (duomenys neskelbtini) ir jie aiškinasi asmeninius santykius, S. Ž. prašo D. Ž. jai ir jos šeimai nebekeršyti, o D. Ž. grasina S. Ž. susidorojimu. D. Ž. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina S. Ž., kuri sako, kad ji žino, jog jis ir G. Š. padegė jos brolio L. V. automobilį, klausia, ar jis prisipažins, kodėl taip pasielgė. D. Ž. atsako, kad pagalvos, ar prisipažins, kad taip pasielgė, nes jam ,,viskas suplyšo viduj". 2017-01-16, 22:38:53 – 22:39:59 val. D. Ž. iš telefono Nr. 8(duomenys neskelbtini) skambina S. Ž.ir grasina dėl išdavystės, melagysčių. 2017-01-17, 17:30:58 – 17:53:13 val. D. Ž. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina S. Ž. ir grasina S. Ž. jos artimųjų sužalojimu". 2017-01-19, 18:12:47 – 18:19:10 val. D. Ž. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina S. Ž.ir aptarinėja G. Š. sulaikymą policijoje, D. Ž. dėl to labai supyksta ir pagrasina S. Ž., kad ,,sukapos į gabalus". 2017-01-19, 20:27:21 – 20:59:43 val. D. Ž. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambina S. Ž.ir prisipažįsta padegęs L. V. automobilį. D. Ž. paaiškina, dėl ko padegė L. V. automobilį, kad galvojo, jog S. Ž. jį išdavė. Jis pasako, kad jei nepaleis G. Š., tada D. Ž. paskambins į policiją ir prisipažins, kad jis padegė automobilį. 2017-01-31, 22:46:07 val., iki 2017-02-01, 14:40:15 val., D. Ž. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nusiunčia SMS žinutes S. Ž., kuriose prisipažįsta padegęs L. V. automobilį.

Iš VšĮ Vilkaviškio ligoninės informacijos (10 t., b. l. 159) matyti, kad N. M. 2017 m. sausio 9 d. 1 val. 31 min kreipėsi į Vilkaviškio ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių dėl galvos ir kaklo ne viso odos storio nudegimo (pūslės, epidermio netekimas).

Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad kaltinamieji veikdami tyčia, bendrais visų kaltinamųjų suderintais veiksmais, t. y. veikdami bendrininkų grupėje, sunaikino svetimą turtą – L. V. priklausantį automobilį „Opel Vectra“. Kaltinamųjų prisipažinimas, byloje surinkta ir iššifruota elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija – pokalbiai, SMS žinutės, neabejotinai įrodo kaltinamųjų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad padegus automobilį, stovintį daugiabučio gyvenamojo namo kieme, arti gyvenamųjų pastatų ir kitų automobilių, panaudojant degų skystį – benziną, kaltinamieji suprato, jog kilusi ugnis gali persimesti ir į kitus automobilius, ugnis gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ne tik kaltinamiesiems, padegimo vykdytojams, bet ir kitiems žmonėms gaisro gesinimo metu, todėl visos šios aplinkybės parodo, kad kaltinamieji elgėsi visuotinai pavojingu būdu, jų veika sudaro nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Kaltinamasis D. Ž. – bendros nusikalstamos veikos vadovas. Jis, būdamas laisvės atėmimo vietoje, su kitais bendrininkais bendraudamas mobiliojo ryšio priemonėmis, subūrė asmenis, kurie įgyvendintų būtent jo nusikalstamą sumanymą – L. V. automobilio padegimą. Sunaikintas jo nurodytas konkretus turtas, konkretaus žmogaus, kurio nusikaltimo vykdytojai – R. S., N. M., D. O. - net nepažinojo. Automobilis sunaikintas D. Ž. nurodytu būdu – jį padegant, pačiam D. Ž. neatliekant jokių padegimo veiksmų ir nesant nusikaltimo vietoje, su vykdytojais ir padėjėja komunikuojant mobiliojo ryšio pagalba. Taigi, kaltinamasis D. Ž. - nusikalstamos veikos organizatorius, todėl jo veika kvalifikuojama ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį.

Kaltinamoji G. Š. iš kito rajono atvykusiems, nukentėjusiojo nepažįstantiems, jo automobilio nežinantiems, organizatoriaus atsiųstiems asmenims parodė automobilį, kurį D. Ž. nurodymu reikėjo padegti. Taigi jos vaidmuo nusikaltimo padaryme pasireiškė pagalba, kuri buvo nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos darymą ir sudarė realias galimybes veikti kitiems bendrininkams, todėl jos veika kvalifikuojama ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį.

Kaltinamojo D. Ž. nusikalstamą sumanymą – automobilio padegimą – įgyvendino kaltinamieji R. S., N. M. ir D. O.. Jie yra nusikaltimo vykdytojai, buvę nusikaltimo vietoje, veikę pasiskirstę vaidmenimis.

Kaltinamasis N. M. – vykdytojas, betarpiškai padaręs nusikalstamą veiką, t. y. tiesiogiai įvykdęs bendros veikos sudėtį ir pasiekęs bendrai siektų nusikalstamų padarinių – išdaužęs automobilio durelių stiklą, pripylęs degaus skysčio į automobilio saloną ir jį padegęs, ko pasekoje automobilis buvo sunaikintas.

Kaltinamasis R. S. savo tėvo automobiliu į nusikaltimo įvykdymo vietą atvežė N. M. ir D. O., laukė netoli įvykio vietos, kol automobilis bus padegtas, automobilį padegus, D. O. ir N. M. parvežė į namus, apdegusį N. M. nuvežė į ligoninę. Kaltinamasis N. M. dar iki išvažiavimo į Kelmę žinojo, kokiu tikslu važiuos į Kelmę, kelionės metu D. O. buvo informuotas apie nusikaltimo organizatorių „Džerį“, jo tikslus, siekiamas pasekmes. Važiuojant į nusikaltimo vietą R. S. davė D. O. savo mobiliojo ryšio telefoną, kad šis galėtų bendrauti su organizatoriumi, N. M. - savo megztinį, kad šis sunkiau būtų atpažįstamas. Nors teisme jis neprisiminė visų aplinkybių, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kurių metu jis konkrečiai ir smulkiai paaiškino apie visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. S. nors ir neatliko nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tačiau, būdamas kartu su kitais vykdytojais D. O. ir N. M. nusikalstamos veikos darymo vietoje, tiesiogiai jiems suteikė būtiną pagalbą, kad nusikalstami veiksmai būtų įgyvendinti, todėl jis laikomas nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis D. O. taip pat neatliko nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tačiau jis, organizatoriaus paprašytas, ėmė realizuoti nusikalstamą veiką – surado asmenį (N. M.), kuris sutiko įvykdyti padegimą, vyko su juo kartu į nusikaltimo vietą, buvo padegimo momentu, palaikė nuolatinį ryšį su organizatoriumi. Taigi, jis veikė bendrai, nusikalstamos veikos darymo vietoje būdamas kartu su N. M. – asmeniu tiesiogiai įvykdžiusiu padegimą, ir yra šios veikos vykdytojas (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis L. V. pareiškė civilinį ieškinį (6 t., b. l. 172), kuriuo prašo priteisti 2 700 Eur turtinę ir 1 000 Eur neturtinę žalą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. Ž. su ieškiniu sutiko pilnumoje, nurodė, kad jis vienas atlygins padarytą žalą nukentėjusiajam, tačiau jos iki bylos išnagrinėjimo neatlygino. Kaltinamieji G. Š., R. S., N. M. ir D. O. pripažino, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė ir neturtinė žala, tačiau priteistiną žalos sumą prašė mažinti, nes jų nuomone, nukentėjusiojo nurodyta įsigyto automobilio kaina yra per didelė, neturtinė žala įvertinta netinkamai, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, turėtų būti mažinama.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginio pagrįstas ir tenkintinas pilnumoje. Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (1 t. b. l. 32) matyti, kad 2016 m. birželio 14 d. L. V. už 3 400 Eur įsigijo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis nukentėjusiojo buvo naudojamas gana trumpą laiką - pusę metų, todėl nėra pagrindo manyti, kad jo vertė būtų sumažėjusi. Iš 2017 m. sausio 10 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (1 t., b. l. 33) matyti, kad šį automobilį po padegimo L. V. pardavė už 700 Eur. Taigi, patirti nuostoliai sudaro 2 700 Eur, kuriuos privalo atlyginti dėl jų atsiradimo kalti asmenys.

Neturtinė žala siejama ne vien su žala nukentėjusiojo sveikatai. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Šis sąrašas nėra baigtinis. Laikoma, jog neturtinė žala padaroma jei nusikaltimas sukėlė bent vieną iš išvardintų pasekmių. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 straipsnio 1 dalis ). Nukentėjusysis matydamas, kaip naikinamas (dega) jo turtas, neabejotinai patyrė stresą bei išgąstį. Nepatogumų jis patyrė ir dėl to, kad nebegalėjo naudotis automobiliu. Tai, kad buvo padegtas automobilis, stovėjęs viešoje vietoje - namo aikštelėje, nukentėjusiajam neabejotinai sukėlė nesaugumo jausmą. Įvertinus visumą aplinkybių, darytina išvada, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, o 1 000 Eur suma yra tinkama satisfakcija sukeltiems nepatogumams ir patirtiems išgyvenimams.

Kadangi turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta visų kaltinamųjų bendrais veiksmais, todėl žalos atlyginimas priteistinas iš visų kaltinamųjų solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

Bausmių skyrimas

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.

Kaltinamieji D. Ž., G. Š., R. S., N. M. ir D. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltais prisipažino. Nors teisme ne visas nusikalstamos veikos aplinkybes kaltinamieji sugebėjo išsamiai paaiškinti, tačiau kaltę pripažino, neigiamai vertino savo elgesį, ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius parodymus, todėl visų kaltinamųjų prisipažinimas laikytinas nuoširdžiu ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamųjų D. Ž., G. Š., R. S., N. M. ir D. O. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jie nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, jų visų indėlis nusikalstamos veikos padaryme buvo reikšmingas, be kiekvieno iš jų veiksmų nusikalstamo sumanymo įgyvendinimas būtų buvęs apsunkintas arba visai neįmanomas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis D. Ž. teistas septynis kartus ( 8 t., b. l. 194-200; 9 t., b. l. 1-4). Nusikalstamą veiką – turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu - padarė turėdamas šešis neišnykusius teistumus, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, po šio nusikaltimo padarymo 2017 m. kovo 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme už sukčiavimą (5 nusikalstamas veikas), todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis D. Ž. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, davė išsamius parodymus, nusikaltimu padarytą žalą ketina atlyginti, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Kadangi D. Ž. buvo nusikalstamo organizatorius, jo sumanymu ir iniciatyva buvo suburta bendrininkų grupė, padaryta nusikalstama veika visuotinai pavojingu būdu, todėl jam skirtina griežtesnė nei kitiems bendrininkams bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Kadangi jau po šio nusikaltimo (L. V. turto sunaikinimo) padarymo D. Ž. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (2017-03-09), todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė BK 63 straipsnio pagrindu bendrinama su 2017 m. kovo 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Kaltinamoji G. Š. praeityje buvo teista, tačiau teistumai išnykę (8 t., b. l. 111-117), galiojančių nuobaudų už administracinius pažeidimus neturi (8 t., b. l. 124-126), augina mažametį vaiką (8 t., b. l. 127). Jos vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme – antraeilis, šiuo metu ji dirba (11 t., b. l. 83-84). Įvertinus visumą aplinkybių darytina išvada, kad paskyrus laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimus, kurių vykdymas užtikrintų bausmės paskirtį, sulaikytų kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų ir bausmės tikslai būtų pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad yra G. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nusikaltimu padarytos žalos nei dalies ji neatlygino, nusikaltimas, kurį ji padarė, priskirtas apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jai skirtina

laisvės apribojimo bausmė ilgesnės trukmės nei jos vidurkis, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. S. nusikalto būdamas teistas, turėdamas du neišnykusius teistumus. 2015 m. liepos 10 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (10 t., b. l. 52-56) jis buvo nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant (BK 75 straipsnis) 1 metams 6 mėnesiams. Kaip matyti iš Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus informacijos (10 t., b. l. 62), R. S. iš probacijos registro išbrauktas 2017 m. sausio 11 d. pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, kuris tęsėsi nuo 2015 m. liepos 10 d. (nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) iki 2017 m. sausio 10 d. Naują nusikalstamą veiką – L. V. turto sunaikinimą – R. S. padarė 2017 m. sausio 8 d., t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl už naują nusikaltimą paskirtoji bausmė BK 64 straipsnio pagrindu bendrinama su 2015 m. birželio 15 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi R. S. nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padaryme R. S. veiksmai nebuvo itin aktyvūs, kaltu jis prisipažino, gailisi, todėl jam skirtina švelnesnė nei vidutinio griežtumo laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, jo padaryta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, jis dirba, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant ilgesnės nei vidutinės trukmės laikotarpiui ir paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės tikslus.

Kaltinamasis N. M. teistas tris kartus (10 t., b. l. 141-145), nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu (10 t., b. l. 146-150), todėl darytina išvada, kad bausmės tikslus galima bus pasiketi tik laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarytos jam esant nepilnamečiu, naujos nuskalstamos veikos - turto sunaikinimo, už kurį jis teisiamas, padarymo metu N. M. taip pat nebuvo sulaukęs pilnametystės, nusikalto būdamas nepilnamečiu, kaltu prisipažino ir galisi, padarė apysunkį nusikaltimą, mokosi profesinio rengimo centre (10 t., b. l. 169), todėl yra pagrindo manyti, kad paskyrus nedaug mažesnę nei bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus ilgesnės nei vidutinės trukmės laikotarpiui bei paskyrus auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, kuris padėtų jį perauklėti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmės tikslai bus pasiekti. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė bendrinama su neatlikta bausme, paskirta 2016 m. lapkričio 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.

Kaltinamasis D. O. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas penkis kartus, bausmes ankstesniais nuosprendžiais atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (9 t., b. l. 135-145). Po padarytos naujos nusikalstamos veikos - L. V. turto sunaikinimo – D. O. 2017 m. sausio 25 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (9 t., b. l. 146-163) nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, bausmės vykdymą atidedant trims metams. D. O. nusikalstamos veikos sudaro nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnio 1 dalis), būdamas teistas, jis nusikalsta sistemingai, todėl jam skirtina griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas. Kadangi kaltę jis pripažino, gailis, tačiau turto sunaikinimo veikoje jis buvo itin aktyvus organizatoriaus nusikalstamo sumanymo vykdytojas, todėl jam skirtina nedaug mažesnė nei bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Kadangi jau po šio nusikaltimo padarymo teismas atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmę subendrinus su 2017-01-25 nuosprendžiu bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam terminui. D. O. šiuo metu yra sukūręs šeimą (11 t., b. l. 82), iš jo paaiškinimų matyti, kad šeima laukiasi vaiko, todėl tikėtina, kad jis pakeis gyvenimo būdą ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl visų kaltinamųjų atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įvykio vietoje paimti objektai, ekspertizių lyginamieji pavyzdžiai, kurie yra menkaverčiai ir jų tolimesnis saugojimas byloje netikslingas, sunaikinami, mobiliojo ryšio telefonai ir SIM kortelės, kurios taip pat menkavertės ir nėra tiesioginiai nusikalstamos veikos padarymo įrankiai, grąžintini asmenims, iš kurių jie paimti, CD kompaktiniuose diskuose įrašyta informacija ir rašytinis įrodymas – laiškas, saugotini baudžiamojoje byloje.

Kardomosios priemonės kaltinamiesiems G. Š., R. S., N. M. ir D. O., paskirtos ikiteisminio tyrimo metu, paliekamos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kadangi kaltinamajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam skiriama kardomoji priemonė – suėmimas.

Kadangi nusikalstamais veiksmais padarytos žalos kaltinamieji neatlygino, todėl prokuroro nutarimais paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamųjų turtui paliekamas galioti iki civilinio ieškinio padengimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. kovo 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017 m. rugsėjo 28 d., į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal 2017 m. kovo 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. Ž. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.

G. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, įpareigoti G. Š. viso laisvės apribojimo bausmės metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., dirbti arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. vasario 3 d., t. y. 16 dienų, jas prilyginant 32 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę G. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2015 m. birželio 15 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą arba mokytis, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę R. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

N. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, N. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2016 m. lapkričio 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 dalies 5 puntu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant N. M. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis arba dirbti, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę R. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

D. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. O. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. sausio 25 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. balandžio 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba mokytis, neišeiti iš namų nuo 20 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę D. O. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti dokumento paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

L. V. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš D. Ž., G. Š., R. S., N. M. ir D. O. L. V. 2 700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų) turtinės ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

degėsių pavyzdžius, 5 litrų talpą, saugomus Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, plastikinės talpos rankeną, pridėtą prie bylos, sunaikinti;

S. Ž. pateiktą CD kompaktinį diską, G. Š. pateiktą laišką, daktiloskopines korteles, 3 vienetus CD kompaktinių diskų su Kelmės miesto vaizdo stebėjimo kamerų įrašais, CD kompaktinį diską su „Norfa“ vaizdo kamerų įrašais, 7 vienetus kompaktinių diskų su pokalbių išklotinėmis, mobiliojo ryšio informacija, pateiktus su baudžiamąja byla, esančius vokuose, saugoti byloje;

Alytaus pataisos namų pateiktus mobiliojo ryšio telefonus ("Gova", IMEI (duomenys neskelbtini) su "Pildyk" SIM kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ir "Samsung", IMEI (duomenys neskelbtini)), saugomus Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, grąžinti Alytaus pataisos namams;

T. A. pateiktą mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy S5, IMEI (duomenys neskelbtini), su ,,Labas" SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Telšių AVPK Kelmės rajono PK, grąžinti T. A.

D. O. pateiktus mobiliojo ryšio telefoną "Blackberry", IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM "Labas" Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Telšių AVPK Kelmės rajono PK, SIM kortelę "Ežys" Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą byloje, grąžinti D. O.

2017 m. balandžio 21 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-1) prokuroro nutarimais paskirtus laikinus nuosavybės teisių apribojimus D. Ž., R. S., D. O., N. M., G. Š. turtui palikti iki visiško civilinio ieškinio padengimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam D. Ž. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė