- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- e2A-355-886/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00821-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- R. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl išlaikymo pakeitimo nepilnamečiams vaikams, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. P. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2025-03-26 CBP-1385) prašė pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1597-999/2020 dalį dėl nepilnamečiams vaikams R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nepilnamečiai vaikai, dukros), priteisto išlaikymo ir priteisti iš atsakovo V. P. (toliau – ir atsakovas) nepilnamečių vaikų išlaikymui po 350 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo mediacijos prašymo pateikimo dienos (2025 m. sausio 19 d.) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę R. P. nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad teismo sprendimu nustatytas 150 Eur materialinis išlaikymas nebeatitinka nepilnamečių vaikų minimalių poreikių, dukterys užaugo, gyvenimo lygis išaugo, todėl padidėjo vaikų poreikiai, ir šiuo metu reikalingas išlaikymas kiekvienai po 700 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (2025-05-16 DOK-12690). Nurodė, kad jo pajamos nedidelės. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių vaikų poreikių pasikeitimą ar ieškovės finansinės padėties pablogėjimą. Ieškovė gauna nemažas pajamas, vaikų išlaikymui skirtas išmokas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Tauragės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1597-999/2020 priteisto išlaikymo nepilnametėms dukterims dydį ir priteisė iš atsakovo kiekvienai išlaikymą po 350 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo mediacijos prašymo pateikimo dienos (2025 m. sausio 19 d.) iki dukterų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę R. P.. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 90 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas pripažino, kad nepilnamečių vaikų R. P. ir K. P. poreikiai per penkerius metus (nuo 2020 m. iki 2025 m. ) išaugo.
6. Teismas nurodė,kad šalių vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 700 Eur suma.
7. Teismas, įvertinęs šalių gaunamas pajamas, turimą turtą ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovei, vienai auginančiai dvi dukteris, neabejotinai tenka didesnė dukterų kasdienių rūpesčių ir su tuo susijusių išlaidų dalis, sprendė, kad nėra priežasčių, leidžiančių nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo, todėl abi šalys turi prisidėti prie vaikų išlaikymo tokia pačia dalimi po ~350 Eur (700 Eur /2) kas mėnesį. Atsakovas neįrodė, jog didesnio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams jis negali teikti dėl objektyvių priežasčių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
8. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (2025-11-21 DOK-29523) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukterims R. P. ir K. P. išlaikymą po 250 Eur. Netenkinus pirmojo prašymo, bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Patenkinus visiškai ar iš dalies apeliacinį skundą, perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1 173 Eur suma sumokėta privačioms gydymosi įstaigoms, nors ieškovė galėjo kreiptis į viešai prieinamą įstaigą ir joje atlikti tyrimus nemokamai. Atsakovas neturi atsakyti už ieškovės neapdairius veiksmus. Byloje nebuvo įrodyta, kad nurodytus tyrimus buvo privaloma atlikti tik privačiose gydymosi įstaigose. Šioje ginčo dalyje teismas įrodymus vertino vienareikšmiškai ir galimai šališkai tik ieškovės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
8.2 Pirmosios instancijos teismas nurodė prieštaringus argumentus: nurodė, kad nepilnametės dukterys moka po 100 Eur bendrabučio mokesčio, nors prieš tai nurodė, kad moka po 50 Eur/mėn.; nurodė, kad nereikia įrodinėti dėl išlaikymo dydžio pokyčio vaiko padidėjusių išlaidų, o toliau sprendime nurodė, kad tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, privalo tai pagrįsti.
8.3 Teismas nevertino atsakovo pateiktų duomenų ir dokumentų, kad jis geranoriškai už dukteris moka draudimą ir taip papildomai ir savanoriškai prisideda prie vaikų išlaikymo, nors jam ir buvo priteistas išlaikymas 150 Eur + indeksavimas (apie 210 Eur vienai mergaitei). Byloje nėra ir nebuvo ginčo, kad pas atsakovą jo nepilnametės dukterys atvyksta ne mažiau, nei 6 kartus per metus, per kuriuos atsakovas mergaites papildomai apiperka ir leidžia laisvalaikį.
8.4 Teismas, priimdamas sprendimą, remiasi vieninteliu faktu, kad nuo 2020 m. praėjo 5 metai ir prekių kainos išaugo, todėl prašant išlaikymo padidinimo įrodinėti jokių faktų nereikia ir teikti įrodymų nereikia. Prašant išlaikymo dydžio padidinimo CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ar pasikeitę vaiko poreikiai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių vaikų poreikių pasikeitimą, ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių esminį ieškovės finansinės padėties pablogėjimą. Ieškovė vaiko poreikių padidėjimą grindė pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodytais paskaičiavimais, kurie iš esmės nesiskiria nuo išlaikymo punktų 2020 metais (naujų poreikių neatsirado), kai abiems vaikams išlaikymas buvo priteistas po 150 Eur. Ieškovės išvardinti vaiko poreikiai egzistavo išlaikymo priteisimo metu, todėl vien ieškovės noras iš naujo perskaičiuoti vaiko poreikius, juos padidindanant, nesudaro teisinio pagrindo padidinti nustatytą išlaikymą.
8.5 Remiantis ieškovės argumentais, su kuriais sutiko teismas, bet kuri situacija dėl išlaikymo dydžio padidinimo galės būti įrodinėjama vien tik faktu apie MMA valstybiniu lygiu padidėjimą.
8.6 Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėtų teikti prašomo priteisti išlaikymo, jo turtinė padėtis tikėtinai yra geresnė, nei buvo nurodoma teismui, todėl priteisiama suma nėra mažinama valstybės mokama išmoka. Atsakovas pateikė visus oficialius ir turimus duomenis, įrodančius visas jo gaunamas pajamas tiek iš darbinių pajamų, tiek iš žemės ūkio, kurios neviršija 1 000 Eur per mėnesį. Teismas remiasi prielaidomis, kurios niekaip neįrodytos byloje pateiktais įrodymais, todėl argumentai ir išvados dėl atsakovo finansinės padėties yra niekuo nepagrįstos. Teismas nevertino aplinkybių, kad į bylą nebuvo pateikta jokių pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas gali mokėti po 350 Eur sumą vaiko išlaikymui.
8.7 Teismas visiškai neanalizavo, kiek ir kur dukerys praleidžia laiko, ir kiek šalys turėtų prisidėti už gyvenamas patalpas. Faktas, kad dukterys studijuoja ir moka už bendrabutį, kai bendrabučio suma yra tolygi gaunamai stipendijai, nesuponuoja fakto, kad atsakovui turėtų būti padidintas išlaikymo dydis mokamas dukterims.
8.8 Atsakovas patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas patvirtinantys duomenys byloje priimti keliais prašymais, tačiau teismas klaidingai nurodė, kad atsakovas patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8.9 Atsakovas sutinka iš dalies dėl išlaikymo padidinimo iki 250 Eur sumos, ne didesnės, tačiau mokėti daugiau nei 250 Eur negali. Teismas to nevertino. Atsakovas didesnės sumos išlaikymui teikti negali, nes jo prasta finansinė padėtis, jis neturi pastovių užsakymų darbe. Tam, kad atsakovas galėtų mokėti kiekvieną mėnesį prašomą priteisti dukterims išlaikymą po 350 Eur, atsakovas turėtų būti priverstas skolintis, o tai būtų visiškai neracionalu.
8.10 Teismas visiškai nevertino apelianto argumentų, pateiktų dokumentų ir duomenų bei pasisakymų. Teismas išėjo už nagrinėjimo ribų, savo iniciatyva vertino byloje pateiktus įrodymus, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.
8.11 Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1976-467/2021).
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu (2025-12-18 DOK-32011) prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
9.1 Teismo posėdyje ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, kad kiekvienai dukrai bendrabutis kainuoja 50 Eur, ir tai buvo užfiksuota tiek teismo posėdžio pažymoje, tiek garso įraše.
Šalies argumentai
9.2 Ieškovė ieškiniu prašė priteisti po 350 Eur išlaikymo kiekvienai dukteriai, šiai dienai ši suma yra mažesnė už rekomenduojamą priteisti minimalų išlaikymą, todėl visos apeliacijos prasme nėra reikšminga, kokios yra realios nepilnamečių vaikų patiriamos išlaidos.
9.3 Ieškovė paaiškino, kodėl negalėjo naudotis nemokamomis medicinos paslaugomis – pas specialistus su nemokamu siuntimu labai didelės eilės, o dėl dukters ligos pobūdžio delsimas negalimas, todėl ieškovė suprasdama ligos eigą negalėjo leisti laukti nemokamų paslaugų keletą mėnesių. Atsakovas teismo posėdyje neneigė, kad dukrai reikalingas gydymas.
9.4 Atsikertant į atsakovo apeliaciniam skunde nurodytas aplinkybes, kad jis moka papildomai draudimą už nepilnametes dukras, pabrėžtina, kad tai yra savanoriškas atsakovo veiksmas, neaptartas su ieškove, kuris neįeina į būtinųjų poreikių tenkinimą. Atsakydamas į klausimą dėl draudimo išmokos, atsakovas patvirtino, kad jis būtų draudiminės išmokos gavėjas.
9.5 Perteklinių išlaidų ar susijusių su prabangos elementais poreikių ar išlaidų nenustatyta, nes tokių ir nėra. Yra patiriamos tik būtinosios minimalios išlaidos, kurių principe šioje byloje net nereikėtų nei tirti, nei nagrinėti, nors pirmosios instancijos teismas tai ir atliko.
Žemesnės instancijos teismas
9.6 Pirmosios instancijos teismas ištyrė atsakovo turtinę padėtį ir teisingai konstatavo, kad jis turi pakankamai nekilnojamojo turto, gauna pajamas, išmokas už žemę, kitų išlaikytinių neturi. Be to, nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės buvo likę nepilni metai, todėl visiškai nesuprantamas atsakovo elgesys, pozicija ir atsakomybė bei pareiga tinkamai išlaikyti savo dukras.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl ginčo esmės
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas nepilnametėms dukroms priteistas materialinis išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
12. Ieškovė ir atsakovas yra dukrų R. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovo apeliacinio skundo nagrinėjimo metu šalių dukros yra sulaukusios pilnametystės.
13. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1597-999/2020 nutraukta R. P. ir V. P. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų 2020 m. balandžio 1 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 3 punkte nustatyta, kad nepilnamečių vaikų R. P. ir K. P. išlaikymui jų tėvas V. P. mokės materialinį išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos 2020 m. balandžio 6 d. iki jų pilnametystės. Šios lėšos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šių lėšų administratore uzufrukto teise paskiriama nepilnamečių vaikų mama R. P.. Šios lėšos pervedamos kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos į R. P. atsiskaitomąją sąskaitą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Apelianto teigimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl vaikų poreikių pasikeitimo ar esminio ieškovės finansinės padėties pablogėjimo. Ieškovė vaiko poreikių padidėjimą grindė vaikų poreikių lentelėje nurodytais paskaičiavimais, kurie iš esmės nesiskiria nuo išlaikymo punktų 2020 metais (naujų poreikių neatsirado), kuria abiem vaikam išlaikymas buvo priteistas po 150 Eur. Ieškovės išvardinti vaiko poreikiai egzistavo išlaikymo priteisimo metu, todėl vien ieškovės noras iš naujo perskaičiuoti vaiko poreikius juos padidinant, nesudaro teisinio pagrindo padidinti nustatytą išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.
15. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas padidinti priteisto išlaikymo dydį grindžiamas pasikeitusiais/padidėjusiais dukterų poreikiais.
17. Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė dukterų poreikius ir kiekvienos poreikių tenkinimui reikalingą 700 Eur sumą. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga buvo 1 038 Eur, o atskaičius mokesčius – 777 Eur. Nagrinėjamu atveju šalių dukroms reikalinga suma 700 Eur, kuri ne didesnė nei minimalioji mėnesinė alga, todėl bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
19. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. Apeliantas nepaneigė aplinkybės, kad ieškovės nurodyti dukterų poreikiai ir jų tenkinimui reikalingos išlaidos yra patiriamos realiai. Ieškovės nurodyti dukterų poreikiai nėra vienkartinio pobūdžio. Todėl aplinkybė, kad ieškovės pateikti įrodymai dėl poreikiams reikalingų išlaidų nėra pakankamai išsamūs, detalizuoti, nepaneigia tokių išlaidų realaus egzistavimo. Abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl dukterų poreikių pagrįstumo ir jiems reikalingų išlaidų vertinami kaip siekis paneigti savo dukterų teisę bent į minimalių poreikių patenkinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad nuo vaikams nustatyto ir priteisto išlaikymo dydžio 2020 m. balandžio 23 d. praėjo daugiau nei 5 metai; su vaiko amžiumi auga ir vaiko poreikiai, nes išauga ne tik vaiko poreikiai maistui, bet ir reikalavimai aprangai, sveikatos priežiūrai, išlaidos transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams ir pan.; sprendžiant dėl esminio padėties pasikeitimo, įvertinama tai, kad per 10 metų laikotarpį sparčiai augo metinė infliacija, ženkliai didėjo prekių ir paslaugų kainos.
21. Apeliantas nurodo, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant klausimą dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 pastraipa).Vis dėlto tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 pastraipa, 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 pastraipa). Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Šios išmokos skirtinos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo turtinė padėtis nelaikytina tokia bloga (sunki), kad būtų pagrindas konstatuoti esamą poreikį pasinaudoti tėvams valstybės teikiama finansine pagalba per vaiko išmokas. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaikų išlaikymui. Taigi nėra poreikio lengvinti jam tenkančią vaikų išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 44 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Kaip minėta, ieškovės prašoma priteisti padidinta išlaikymo suma neviršija 2025 m. galiojusios MMA dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti iš atsakovo priteistinos išlaikymo sumos valstybės mokama išmokų suma. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.V alstybės mokamų išmokų suma gali būti kompensuojami nenumatyti ar didesni vaiko poreikiai. Be to, šalių dukterų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ir būtent jai tenka šalių dukterų priežiūra bet kuriuo metu. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad šalių nepilnametės dukerys gyvena su ieškove, tai lemia, jog jai tenka didesnė, nei atsakovui, kasdienių rūpesčių dalis bei finansinė našta išlaikant dukras.
25. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėtų teikti prašomo priteisti išlaikymo, jo turtinė padėtis tikėtinai yra geresnė, nei buvo nurodoma teismui, todėl priteisiama suma nėra mažinama valstybės mokama išmoka. Atsakovas pateikė įrodymus, kad visos jo gaunamos pajamos neviršija 1 000 Eur/mėn. Teismo argumentai ir išvados dėl atsakovo finansinės padėties grindžiamos prielaidomis, bet ne įrodymais. Teismas nevertino aplinkybių, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo galimybę mokėti po 350 Eur vaiko išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nėra pakankami pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumui paneigti.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, ir rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
27. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jam būtų nustatyti sveikatos sutrikimai ar negalia, kad jo darbingumas būtų sumažintas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas neneigia, kad verčiasi individualia veikla, susijusia su naujų pastatų statyba. Taip pat gauna metines išmokas iš Žemės mokėjimo agentūros apie 800 Eur už deklaruojamas žemės ūkio naudmenas, kurios išmokamos metų gale. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, turinčio pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, ir bet koks darbingo asmens neveikimas šiuo klausimu nepateisinamas. Be to, tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
28. Atsakovas nurodo, kad sutinka dėl išlaikymo padidinimo iki 250 Eur/mėn., bet negali mokėti didesnę sumą dėl prastos finansinės situacijos, neturi pastovių užsakymų darbe. Tam, kad galėtų mokėti reikalaujamą išlaikymą po 350 Eur/mėn., atsakovas privalėtų skolintis, o tai būtų visiškai neracionalu. Apelianto teiginiai, kad kiekvienai dukteriai pakanka jo skiriamo išlaikymo po 250 Eur/mėn., reiškia, jog kiekvienos dukters poreikiams pakaktų tik 500 Eur/mėn., tačiau jis neįrodė, kad dukterų poreikiams patenkinti pakaks gerokai mažesnės, nei minimalios išlaikymo sumos.
29. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
30. Visos abejonės dėl apelianto turtinės padėties vertinamos vaikų interesų naudai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia vykdyti jam savo pareigos teikti išlaikymą dukroms visa apimtimi.
31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo, kiek ir kur dukterys praleidžia laiko, ir kiek šalys už gyvenamas patalpas turėtų prisidėti; kad dukterys studijuoja ir moka už bendrabutį sumą, tolygią gaunamai stipendijai, nesuponuoja fakto, kad atsakovui turėtų būti padidintas išlaikymo dydis; byloje nebuvo įrodyta, kad buvo privaloma atlikti dukteriai tyrimus privačiose gydymosi įstaigose, todėl atsakovas neturi atsakyti už ieškovės neapdairius veiksmus. Iš ieškinyje nurodomų dukterų poreikių matyti, kad jie minimalūs ir būtini. Vien aplinkybė, kad ieškovė su dukterimi keletą kartų lankėsi privačiose gydymo įstaigose, neteikia pagrindo išvadai, kad būtent dėl tokių apsilankymų atsirado poreikis kreiptis dėl išlaikymo padidinimo. Aplinkybė dėl dukterų studijų, gyvenimo bendrabutyje, taip pat nepaneigia padidėjusių jų poreikių, atsižvelgiant ir į jų amžių, pvz. maistui, rūbams, higienos priemonėms, vitaminams, laisvalaikiui ir pan., o taip pat atsižvelgiant ir į nuolat didėjančias prekių ir paslaugų kainas.
32. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodė prieštaringus argumentus: kad nepilnametės dukterys moka po 100 Eur bendrabučio mokesčio, nors prieš tai nurodė, kad moka po 50 Eur/mėn.; kad nereikia įrodinėti dėl išlaikymo dydžio pokyčio vaiko padidėjusių išlaidų, o toliau sprendime nurodė, kad tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia padidėjusių dukterų poreikių. Vien jų amžius (ieškinio pateikimo metu kiekvienai po 17 metų) sąlygoja poreikį spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo padidinimo vertinant tai, kad išlaikymas buvo priteistas Tauragės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 23 d. sprendimu, t. y. beveik prieš 5 metus.
33. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo geranoriškai mokamo draudimo už dukteris ir aplinkybių, kad pas atsakovą jo nepilnametės dukterys atvyksta ne mažiau nei 6 kartus per metus, kuomet atsakovas mergaites papildomai apiperka ir leidžia laisvalaikį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės negali paneigti padidėjusių dukterų poreikių ir apelianto kaip tėvo pareigos prisidėti prie šių poreikių užtikrinimo. Dukterų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (motina), todėl kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai lemia, jog ieškovei tenka didesnė, nei atsakovui, kasdienių rūpesčių dalis bei finansinė našta išlaikant dukteris, nes gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.
34. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, prioritetą teikė ieškovės įrodymams, neatsižvelgė į atsakovo argumentus.
35. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas). Išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą darydamas iš įrodymų viseto, teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2011).
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųsto teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ar išimtinai vadovavosi vien tik ieškovės pateiktais įrodymais. Apelianto argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, turinčių įtakos priimant sprendimą, visumos. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus. Apeliantas, kvestionuodamas teismo sprendimo motyvus, apeliaciniame skunde iš esmės pasisako dėl tų aplinkybių, kurios neatitinka jo procesinės pozicijos. Vien tai, kad teismas priėmė šaliai nepalankų teismo sprendimą ar tai, kad šalis turėjo asmeninį lūkestį dėl išsamesnių paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių, ar kitokio įrodymo vertinimo, kuris sutaptų su apelianto įrodymų vertinimu, kad teismo motyvai yra netinkami, neargumentuoti ir neišsamūs, atitinkamai nereiškia, kad būtini įrodymai byloje nėra ištirti ar netinkamai ištirti, o sprendimas netinkamai motyvuotas.
37. Apeliacinės sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl šalių dukterims reikalingo išlaikymo dydžio neatitiko apelianto lūkesčių, nedaro skundžiamo sprendimo savaime neteisėtu.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
38. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
40. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
41. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
42. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos grindžiamas 2025 m. gruodžio 18 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2026 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymu (2026-01-06 DOK-183). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei priteisiama 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.