Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui K. S. dėl išlaikymo formos pakeitimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išlaikymo skolos priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Elektrėnų skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

26. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

27. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovo teikiami nauji įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, šalys turėjo galimybę su teikiamais įrodymais susipažinti (pateikta kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, byla vedama elektronine forma, šalys yra EPP sistemos vartotojai), teikiamus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).

30. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4195-615/2012 buvo patvirtinta ieškovės V. S. ir atsakovo K. S. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise K. S. priklausanti nekilnojamojo turto dalis – 1/3 dalis dviejų kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), skiriama A. S. išlaikymui ir atitenka A. S. asmeninėn nuosavybėn.

33. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

35. Taigi, šiuo atveju, nustatant, ar yra pagrindas keisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo vaikui dydį bei formą, būtina konstatuoti bent vieną iš aukščiau nurodytų pagrindų – kad nuo teismo sprendimo priėmimo momento iš esmės pasikeitė tėvų (vieno iš tėvų) turtinė padėtis ir/arba, kad iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju šių pagrindų nenustatė.

36. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnametei šalių dukrai iš esmės grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais ir neįrodinėjo, kad jos ir/ar atsakovo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo priėmimo momento būtų iš esmės pasikeitusi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas savo pareigą prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo turtu yra įvykdęs, nes atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusi turto dalis perrašyta nepilnametės dukters vardu, nepilnametei dukrai priklausanti turto dalis yra nuomojama, iš jos gaunamas pelnas, byloje nėra duomenų apie iš esmės pasikeitusią šalių turtinę padėtį. Taigi, teismas iš esmės vertino šalių turtinę padėtį, tačiau, kaip iš esmės teisingai nurodo apeliantė, nepakankamai vertino ir įsigilino į aplinkybę dėl galimai pasikeitusių vaiko poreikių.

37. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant ir įvertinant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, jog, siekiant visapusiško vaiko vystymosi, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

38. Bylos duomenys tvirtina, kad šalių dukrai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, ji mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, lanko (duomenys neskelbtini), dailės ir muzikos būrelius, papildomus anglų kalbos užsiėmimus, groja gitara, piešia. Be to, turi tam tikrų sveikatos sutrikimų ((duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu, Kauno apylinkės teismui tvirtinant šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, mergaitei buvo tik (duomenys neskelbtini) metai ir atitinkamai jos poreikiai buvo mažesni. Taigi, jau vien atsižvelgiant į vaiko amžių, jo sveikatos būklę, taip pat valstybės ekonominius pokyčius, praėjusį nemažą laiko tarpą (8 metai), akivaizdu, kad vaiko poreikiai yra pasikeitę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai vertino susiklosčiusią situaciją, nukrypo nuo galiojančios teismų praktikos, todėl yra pagrindas teismo sprendimą pakeisti ir peržiūrėti vaiko išlaikymo formos pakeitimo klausimą.

39. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

40. Šiuo atveju ieškovė nurodo, kad nepilnametės dukros poreikiams kas mėnesį yra būtina 781 EUR suma. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642 EUR, neatskaičius mokesčių, arba apie 460 EUR, atskaičius mokesčius, taigi, išlaikymo orientacinis dydis galėtų būti pusė būtent šios sumos – 230 EUR ir šios sumos ieškovė neprivalo įrodinėti. Visgi, poreikius viršijančius minimalią mėnesinę algą, ieškovė privalo įrodyti, tuo tarpu, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių dalį papildomų vaiko poreikių. Šiuo atveju, pavyzdžiui, išlaidos gyvybės draudimui nėra būtinosios vaiko išlaidos, be to, išlaidos nekilnojamojo turto išlaikymui (renovacijai) taip pat nelaikytinos būtinosiomis, atsižvelgiant į tai, kad šis nekilnojamasis turtas yra nuomojamas, ir, kaip teigia pati ieškovė, nuomos mokestis padengia buto išlaikymo kaštus. Ieškovė taip pat tinkamais dokumentais nepagrindė reikiamo nepilnametės dukros mokamų vizitų pas gydytojus, mankštų, masažų, vonių ir sanatorinio gydymo kiekio, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių visas patirtas tokio dydžio išlaidas. Savo ruožtu atsakovas nepateikė įrodymų, kad nepilnamečio vaiko poreikiai yra mažesni nei minimalioji mėnesinė alga, todėl teisėjų kolegija laiko įrodyta, kad šalių nepilnametės dukros išlaikymui, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir nežymias sveikatos problemas, reikalinga suma yra apie 600 EUR.

41. Kaip jau nurodyta aukščiau, šalių nepilnametės dukters išlaikymo klausimas jau buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nustatyta, kad atsakovas išlaikymą dukrai teikia turtu. Byloje nėra ginčo, kad šis išlaikymas buvo fiziškai suteiktas, t. y. atsakovui nuosavybės teise priklausanti 1/3 dalis buto yra perleista dukrai, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad tokia išlaikymo forma nebeužtikrina tinkamų vaiko poreikių ir todėl keistina, papildomai priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį.

42. Apeliantė nurodo, kad nepilnametei šalių dukrai perleistos nekilnojamojo turto dalies vertė yra ne daugiau kaip 6 000 EUR ir kad ši suma per aštuonerių metų laikotarpį jau yra sunaudota. Nors atsakovas nesutinka, kad perduoto nekilnojamojo turto dalies vertė yra tik 6 000 EUR, tačiau tokį nesutikimą pagrindžiančių įrodymų byloje nėra (nors atsakovas tvirtina, kad ieškovė neleido jam objektyviai įvertinti turto, jo dalies, tačiau teismo pagalbos gauti tokį įrodymą neprašė). Priešingai, ieškovė į bylą pateikė tiek VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašą, tiek uždarosios akcinės bendrovės „OBER-HAUS“ turto vertės nustatymo pažymą, iš kurių matyti, kad buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2021 m. kovo 1 d. yra 18 000 EUR, atitinkamai, A. S. priklausančios 1/3 buto dalies vertė – 6 000 EUR. Vertinant, kad 1/3 dalies buto vertė yra apie 6 000 EUR, akivaizdu, kad šalių sutartas ir teismo patvirtintas atsakovo teikiamas mėnesinis išlaikymas vaikui sudaro tik apie 39 EUR (per 13 metų iki vaiko pilnametystės) ir neužtikrina net minimalių (būtinųjų) vaiko poreikių. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas į bylą pateikė nekilnojamojo turto pardavimo skelbimus ir jais įrodinėjo, jog panašaus dviejų kambarių buto su rūsiu pardavimo kaina (duomenys neskelbtini) galėtų būti apie 49 000 EUR, tačiau net ir tokiu atveju išlaikymo suma, skirta vaikui per mėnesį, sudarytų tik 104,70 EUR (16 333 EUR (49 000 EUR/3)/13 metų) ir tai taip pat nebūtų pakankama suma vaiko išlaikymui.

43. Remiantis teismų suformuota taisykle, kad išlaikymo vaikams dydžio, neviršijančio šalyje nustatyto minimalios algos dydžio, įrodinėti nereikia, per aštuonerius metus vaikui skirto išlaikymo dydis viršija 6 000 EUR, taigi, yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas konstatuoti, kad atsakovo suteiktas išlaikymas nepilnametei dukrai šiuo atveju jau yra išnaudotas ir reikalingos papildomos lėšos. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra duomenys, jog atsakovas atlikdavo atitinkamus pervedimus į banko sąskaitą, kuria (banko kortele) naudojosi šalių dukra, pirkdavo jai kai kuriuos daiktus (kompiuterį, telefoną ir pan.), mokėjo už anglų kalbos pamokas, kas teisėjų kolegijai leidžia vertinti, kad ir atsakovas iš esmės pripažino, jog papildomas išlaikymas dukrai yra reikalingas.

44. Parenkant išlaikymo formą, atsižvelgtina taip pat į tai, kad nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir pan.

45. Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju vaiko išlaikymas yra pakankamai užtikrintas, gaunant iš vaikui priklausančios nekilnojamojo turto dalies pajamas, jį nuomojant. Šiuo atveju nurodyta aplinkybė yra reikšminga tiek, kiek tai susiję su paties turimo turto išlaikymu, atsižvelgiant į tai, kad visas butas yra išnuomotas už 100 EUR mėnesinį mokestį, tačiau jam yra būtina nuolatinė priežiūra (remontas), atlikta namo renovacija, todėl buto (jo dalies) nuomos mokestis iš esmės padengia buto išlaikymo kaštus, o ne generuoja pelną, iš kurio galėtų būti teikiamas išlaikymas vaikui. Vadinasi, A. S. tekusio nekilnojamojo turto dalis neužtikrina nuolatinio lėšų teikimo kasdieniams vaiko poreikiams, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas iš atsakovo priteisti papildomą išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį.

46. Pažymėtina, kad atitinkamos pozicijos - jog šalių nepilnametei dukrai turėtų būti priteistas papildomas išlaikymas - laikėsi ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri savo išvadoje nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus ir atsižvelgiant į įstatymo normas, teismų praktiką išlaikymo priteisimo srityje bei į tai, kad galiojantis išlaikymo dydis ir išlaikymo forma neatitinka vaiko poreikių ir interesų, tikslinga būtų priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai A. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ne mažiau nei po 200 EUR.

47. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis), reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie yra susituokę, ar nesusituokę, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, suponuoja tėvų lygias teises ir pareigas savo vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan.

48. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Todėl kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų. Iš į bylą pateiktų duomenų, matyti, kad tiek ieškovės tiek atsakovo finansinė padėtis yra panaši. Nors atsakovas teigia, kad papildomo išlaikymo dukrai skirti negali, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, turintis pastovias pajamas, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo laikyti, kad jis negali teikti papildomo išlaikymo. Be to, atsakovas nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra, nesprendžia vaiko sveikatos ir priežiūros problemų, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, taigi, turi didesnes galimybes daugiau laiko skirti darbui ir atitinkamai gauti didesnį darbo užmokestį.

49. Kartu pažymėtina, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Taigi, šiuo atveju nustatyta, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikalinga suma yra 600 EUR. Nuo 2021 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui sudaro 70 EUR (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Taigi, vaiko poreikių suma mažintina šia suma ir sudaro 530 EUR.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, dėl ko atsakovas negalėtų teikti dukrai pusės (265 EUR) išlaikymo dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalį išlaikymo atsakovas jau suteikė nekilnojamuoju turtu, kuris turi išliekamąją vertę, iš atsakovo priteistinas išlaikymas mažintinas ir laikytina, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po 200 EUR kas mėnesį mokamomis išmokomis.

51. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika dėl išlaikymo formos pakeitimo, galima daryti išvadą, kad pagrindas pakeisti išlaikymo formą yra ir tada, kai esamos formos išlaikymas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tinkamai neužtikrina vaiko teisės į išlaikymą arba pažeidžia teisingą vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ir susidarė situacija, kuomet nustatyta išlaikymo forma (tik nekilnojamuoju turtu) pažeidžia vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą, dėl to, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieškovės reikalavimas dėl papildomo išlaikymo vaikui priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo po 200 EUR kas mėnesį iki A. S. pilnametystės.

53. Ieškovė taip pat prašė retrospektyviai priteisti iš atsakovo po 300 EUR išlaikymą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, t. y. priteisti 10 800 EUR išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė ir teisėjų kolegija su tuo iš esmės sutinka, kadangi ieškovė byloje neįrodė įsiskolinimo pagrįstumo.

54. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad tol, kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Šiuo atveju, teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo šios bendrai suformuluotos taisyklės.

55. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kokie vaiko poreikiai buvo laikotarpiu už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kokia buvo abiejų šalių turtinė padėtis, be to, šiuo atveju, ieškiniu prašoma ne nustatyti išlaikymo faktą apskritai, o modifikuoti išlaikymo teikimą, pakeičiant tiek išlaikymo dydį, tiek formą. Kaip minėta, išlaikymas šalių nepilnametei dukrai buvo teikiamas turtu, o ne periodinėmis išmokomis, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, galimybės retrospektyviai pakeisti vaikui taikytą išlaikymo formą nėra, todėl ir nėra pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

56. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, šalys buvo sutarusios, kad išlaikymą vaikui atsakovas teiks turtu natūra, kas ir buvo padaryta (daroma) iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Duomenų, kad ieškovė anksčiau būtų kreipusis į atsakovą dėl papildomo išlaikymo, byloje nėra. Pats gi atsakovas, kaip jau buvo nurodyta, atlikdavo atitinkamus pervedimus į banko sąskaitą, kuria (banko kortele) naudojosi šalių dukra, pirkdavo jai kai kuriuos daiktus (kompiuterį, telefoną ir pan.), mokėjo už anglų kalbos pamokas ir pan. Dėl to teisėjų kolegija neturi pakankamo ir pagrįsto pagrindo laikyti, jog apskritai yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas už ieškovės nurodytą laikotarpį. Taigi, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti nėra pagrindo.

57. Kadangi apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93, 98 straipsniai).

58. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas 29 proc., atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė, teikdama ieškinį sumokėjo 338 EUR žyminio mokesčio ir patyrė 3 301,25 EUR advokato pagalbos išlaidų. Atsakovas patyrė 450 EUR advokato pagalbos išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies (29 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistinas 98,02 EUR žyminis mokestis ir 957,36 EUR advokato teisinės pagalbos išlaidų, viso 1 055,38 EUR (CPK 92 straipsnio 1 dalis, 96, 98, 99 straipsniai). Atsakovui iš ieškovės priteistina 319,50 EUR advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

59. Apeliacinį skundą tenkinus 29 procentais, atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstytinos ir šalių turėtos bei pateisintos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 336 EUR žyminio mokesčio ir patyrė 1 905,75 EUR bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 97,44 EUR žyminio mokesčio ir 552,66 EUR išlaidų advokato pagalbą, viso 650,10 EUR (CPK 93 straipsnio 1 dalis); atsakovas patyrė 350 EUR bylinėjimosi išlaidų, todėl jam iš ieškovės priteistina 248,50 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. S. nepilnametei dukrai A. S. išlaikymą po 200 EUR (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos (2020 m. lapkričio 8 d.) iki dukros pilnametystės.

Paskirti ieškovę V. S. uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukros A. S. gaunamas išlaikymo pinigines lėšas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei V. S. iš atsakovo K. S. 1 055,38 EUR (vieną tūkstantį penkiasdešimt penkis eurus 38 euro centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui K. S. iš ieškovės V. S. 319,20 EUR (tris šimtus devyniolika eurų 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei V. S. iš atsakovo K. S. 650,10 EUR (šešis šimtus penkiasdešimt eurų 10 euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui K. S. iš ieškovės V. S. 248,50 EUR (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.