Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-3756-779/2019, kuria atmestas pareiškėjo D. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. G. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016; 2) atnaujinti prašymo dėl proceso Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 atnaujinimo padavimo terminą, jeigu teismas laikytų, kad terminas praleistas; 3) atnaujinus procesą, priimti byloje naują procesinį sprendimą – BUAB „Dvirida“ bankroto administratoriaus prašymą dėl UAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 pripažino BUAB „Dvirida“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1977-241/2016 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį paliko nepakeistą, nors iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo motyvus dėl nemokumo atsiradimo momento ir nemokumo priežasčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017 apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo palikta galioti. 2017 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas gavo reikšmingus įrodymus, kurie patvirtina, jog civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 dėl UAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo neteisingai konstatuotas faktas, kad pareiškėjas perėmė pagal 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sutartį jam įkeistas UAB „Dvirida“ prekių atsargas ir dėl to įmonė tapo nemokia. Dėl šių aplinkybių, pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018 bylą nutraukė. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje Nr. e3K-7-284/2018 pateikė aktualius išaiškinimus, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-5440-431/2018 pareiškėjo D. G. prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018 atnaujinimo atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad civilinė byla dėl proceso atnaujinimo negali būti atnaujinama. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teisių gynimas galimas tik skundžiant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018. Atsižvelgęs į pastaruosius išaiškinimus, pareiškėjas minėtą nutartį apskundė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau nurodė, kad pasikeitusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aktualiu klausimu galėtų būti reikšminga inicijuojant naują teisminį procesą (naujoje civilinėje byloje), t. y. pateikiant naują prašymą teismui dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016.

3. Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-920-262/2019 pagal BUAB „Dvirida“ bankroto administratoriaus ieškinį, kuriuo actio Pauliana pagrindu buvo prašoma pripažinti ab initio negaliojančiu 2014 m. lapkričio 25 d. UAB „Dvirida“ ir atsakovo D. G. sudarytą įkeitimo sandorį (ID20220140086545), pripažinti UAB „Dvirida“ įkeistų prekių atsargų perleidimą atsakovui D. G. neteisėtu ir negaliojančiu, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo perleistų prekių atsargų (turto) vertės ekvivalentą pinigais, t. y. 394 02,02 Eur. Ieškinys iš esmės buvo grindžiamas civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 teismų padarytomis išvadomis, kad minėtu įkeitimo sandoriu ir vėliau tariamai sekusiu įkeisto turto perėmimu buvo pažeisti BUAB „Dvirida“ kreditorių interesai. Tačiau minėtoje byloje D. G. įrodinėjo, kad prekės jam buvo įkeistos, tačiau šių prekių jis neperėmė, o šios aplinkybės byloje dėl BUAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo klaidingai nustatytos.

4. Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į buvusius UAB „Dvirida“ vadovus A. D. ir V. S. su paklausimais, ar 2014-2015 metais buvo sudaryta kokių nors UAB „Dvirida“ prekių pardavimo sandorių, ar jų žinioje nėra likę kokių nors prekių pardavimo dokumentų. Tokiu pačiu paklausimu buvo kreiptasi į buvusį UAB „Guze“ direktorių T. T., nes iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad IT specialistas S. L. galimai buvo perdavęs T. T. išorinį kietąjį diską su archyvuotais BUAB „Dvirida“ buhalteriniais duomenimis ir kitais dokumentais. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 12 d. gavo el. laišką iš asmens, pasirašiusio V. S., su UAB „Dvirida“ prekių pirkimo – pardavimo dokumentais, iš kurių matyti, kad D. G. ginčijamu 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sandoriu įkeistos prekės 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. sausio 20 d. buvo parduotos UAB „Ludesta“ ir UAB „Selnesa“. BUAB „Guze“ bankroto administratorius 2018 m. gruodžio 21 d. per EPP sistemą UAB „Guze“ bankroto byloje Nr. eB2-87-212/2019 pateikė naujus įrodymus – 2018 m. gruodžio 20 d. BUAB „Guze“ pakartotinio susirinkimo protokolą Nr. 2.1, kuris patvirtina, kad UAB „Dvirida“ prekes vėliau įsigijo UAB „Guze“.

5. Pareiškėjo teigimu, šios nurodytos aplinkybės egzistavo civilinės bylos Nr. eB2-4425-565/2016 nagrinėjimo metu. Pareiškėjui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi šiuose prekių pardavimo sandoriuose jis nedalyvavo, ir tapo žinomos tik jau po teismo nutarties dėl UAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu priėmimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjo D. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo atnaujinti nagrinėjimą civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016, kurioje 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimis BUAB „Dvirida“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Minėta nutartimi įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, nustačius, kad įmonės sandoriais ir atliktais veiksmais buvo sudaryti BUAB „Dvirida“ ekonomiškai nenaudingi sandoriai, taip pat esant įmonei nemokiai, pirmenybė atliekant mokėjimus buvo suteikta vienam kreditoriui UAB „Turto ir verslo sprendimai“.

8. Teismas, įvertinęs 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties turinį, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 (kurioje procesą prašo atnaujinti pareiškėjas) konstatavo, kad pagal 2014 m. lapkričio 25 d. UAB „Dvirida“ ir atsakovo D. G. sudarytą įkeitimo sandorį (ID20220140086545) įkeistos UAB „Dvirida“ prekių atsargos buvo perleistos atsakovui D. G.. Teismas vertino, kad šios aplinkybės nurodytoje byloje nebuvo įrodinėjimu dalyku – jomis nesirėmė byloje dalyvaujantys asmenys, todėl teismas neturėjo pareigos jų nustatinėti ir nenustatinėjo.

9. Teismas, nustatęs, kad civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 (kurioje procesą prašo atnaujinti pareiškėjas), priimant 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, jog pagal 2014 m. lapkričio 25 d. UAB „Dvirida“ ir atsakovo D. G. sudarytą įkeitimo sandorį (ID20220140086545) įkeistos UAB „Dvirida“ prekių atsargos buvo perleistos atsakovui D. G., pareiškėjo nurodytus faktus apie prekių atsargų perleidimo aplinkybes laikė teisiškai nereikšmingomis konstatuojant tyčinio bankroto faktą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatitinka būtinojo naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijaus, t. y. jos neturi esminės reikšmės tyčinio bankroto klausimo išsprendimui.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Pareiškėjas D. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir grąžinti klausimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016. Nurodo šiuos argumentus:

10.1. Pareiškėjas teigia, kad gavo įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, jog prekių pagal 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sutartį neperėmė, nes visos prekės 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. sausio 20 d. buvo parduotos UAB „Ludesta“ ir UAB „Selnesa“, o vėliau perduotos UAB „Guze“. Minėtos naujos aplinkybės galėjo būti pakankamas ir savarankiškas proceso Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 atnaujinimo pagrindas. Prašymas atnaujinti procesą pateiktas laikantis CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino, nes nauja aplinkybė paaiškėjo 2018 m. gruodžio 21 d.

10.2. Nagrinėjant bylą dėl UAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismai padarė neteisingas išvadas, jog D. G. perėmė 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sandoriu įkeistas prekių atsargas. Atsižvelgiant į tai, buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl UAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir to, kad D. G. buvo įmonės faktinis vadovas, savo veiksmais prisidėjęs prie UAB „Dvirida“ veiklos pabaigos. Naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sandoriu pareiškėjo naudai įkeistų prekių pardavimo UAB „Ludesta“ ir UAB „Selnesa“, o vėliau UAB „Guze“, atitinka esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių požymius. Jeigu šios aplinkybės būtų žinomos nagrinėjant bylą, tiek motyvų, tiek galutinio rezultato prasme, būtų buvęs priimtas visiškai kitoks sprendimas.

10.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartyje BUAB „Dvirida“ bankrotą tyčiniu pripažino ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų pagrindais. Teismai pažymėjo, kad prekių perėmimas lėmė atsiskaitymą tik su vienu kreditoriumi ir vėlesnį įmonės veiklos nutraukimą, todėl laikė tai reikšmingu CK 6.930¹ straipsnio pažeidimu. Tačiau įkeistų prekių D. G. neperėmė ir 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sutartis nesutrukdė įmonei šias prekes parduoti. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, turėtų būti daromos priešingos išvados, kad 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sutartimi CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka pažeista nebuvo ir sandoris įmonės veiklos nutraukimo nesąlygojo. Įkeitimo sandoris, atsargas įkeičiant esamam kreditoriui, niekaip nesumažino bendro įmonės turto ir nepadidino jos įsipareigojimų kiekio, pagal jį prekių atsargos perimtos nebuvo ir jis nesutrukdė šių prekių įmonei parduoti, jis neturėtų būti vertinamas kaip iš esmės pabloginęs įmonės padėtį ir atitinkantis tyčinio bankroto požymius.

10.4. Nors apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą dėl BUAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodė, kad kitais dviem sandoriais (2014 m. balandžio 11 d. pervedant 20 411,72 Eur įmonei „Pending System GmbH & Co. KG, ir 2014 m. kovo-spalio mėn. pervedant 43 140,63 Eur UAB „Turto ir verslo sprendimai“), buvo pažeista atsiskaitymų su kreditoriais tvarka, taip pat patalpų nuomos sutartis pažeidė BUAB „Dvirida“ kreditorių interesus, tačiau šie sandoriai patys savaime esmingai įmonės veiklos nepablogino.

10.5. Atsižvelgiant į tai, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, jog pagal 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sandorį įkeistos prekės buvo parduotos ir D. G. jų neperėmė, jis jokios naudos negavo, apie šiuos sandorius jam nieko nėra žinoma, todėl turėtų keistis ir teismo išvados, kad D. G. davė nurodymus dėl kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių sudarymo bei jo kaip įmonės faktinio vadovo ir jo tariamo nesąžiningo elgesio. Pareiškėjas nuo 2014 m. kovo 31 d. nedirbo BUAB „Dvirida“, todėl teisiškai negalėjo daryti įtakos įmonėje priimamiems sprendimams. D. G. buvo didžiausias kreditorius, todėl jeigu tam tikri su juo susiję sandoriai ir buvo inicijuoti, tai ne dėl to, kad jis de facto veikė kaip vadovas, o dėl to, kad buvo didžiausias kreditorius, kuris kaip ir kiti kreditoriai siekė užsitikrinti savo interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Bylos, užbaigtos teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

13. Proceso atnaujinimo institutą galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės teismų instancinėje sistemoje būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodyta praktika; kt.).

14. Vienas iš įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų yra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šis pagrindas reiškia, kad, norint atnaujinti procesą užbaigtoje byloje, turi egzistuoti šios sąlygos: 1) aplinkybės dėl kurių prašoma atnaujinti procesą egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, 2) pareiškėjui šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios aplinkybės gali turėti esminę reikšmę išnagrinėtai bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitoks teismo sprendimas. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, padarė išvadą, kad apeliantas neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos egzistavimo, objektyviai lemiančios poreikį atnaujinti bylos dėl BUAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

17. Apeliantas proceso atnaujinimą inicijuoja iš esmės tvirtindamas, kad prekių pagal 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sutartį neperėmė, nes visos prekės 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. sausio 20 d. buvo parduotos UAB „Ludesta“ ir UAB „Selnesa“, o vėliau perduotos UAB „Guze“. Apeliantas šias aplinkybes įrodinėja buvusiems BUAB „Dvirida“ vadovams A. D. ir V. S. siųstais paklausimais: dėl 2014-2015 metais įmonės sudarytų sandorių ir jų žinioje likusių įmonės prekių pardavimo dokumentų; UAB „Guze“ buvusiam vadovui T. T. siųstu paklausimu dėl jam galimai perduoto išorinio kietojo disko su archyvuotais BUAB „Dvirida“ buhalteriniais duomenimis ir kitais dokumentais; 2017 m. gruodžio 12 d. gautu el. laišku iš asmens, pasirašiusio V. S., su UAB „Dvirida“ prekių pirkimo – pardavimo dokumentais, iš kurių matyti, kad D. G. ginčijamu 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sandoriu įkeistos prekės 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. sausio 20 d. buvo parduotos UAB „Ludesta“ ir UAB „Selnesa“; 2018 m. gruodžio 20 d. BUAB „Guze“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 2.1, patvirtinančiu, kad UAB „Dvirida“ prekes vėliau įsigijo UAB „Guze“. Apelianto teigimu, aplinkybės dėl 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. sausio 20 d. parduotų prekių UAB „Ludesta“ ir UAB „Selnesa“, o vėliau UAB „Guze“, nebuvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-4425-565/2016 ir priimant joje 2016 m. rugpjūčio 26 d. galutinį procesinį sprendimą, pripažįstant BUAB „Dvirida“ bankrotą tyčiniu.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto teiginiais. Apeliantas procesiniuose dokumentuose pats pripažįsta, kad nors Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pripažindamas BUAB „Dvirida“ bankrotą tyčiniu ir nevertino aplinkybių dėl 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. sausio 20 d. parduotų prekių UAB „Ludesta“ ir UAB „Selnesa“, tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos apeliacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1977-241/2016 ir kasacinės instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017. Apeliantas teikdamas, kad 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sutartimi įkeistos prekės jam nebuvo perduotos, turėjo galimybę imtis priemonių, siekdamas įrodyti šių teiginių pagrįstumą, tačiau to nepadarė. Taigi, įvertinus nurodytus argumentus, prieinama išvada, jog apelianto nurodomos aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl jos negali būti vertinamos, kaip aplinkybės, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą teisme, kas būtų pagrindas proceso atnaujinimui jau išnagrinėtoje byloje.

19. Taip pat apeliantas teigia, kad jeigu minėtos naujai paaiškėjusios aplinkybės būtų žinomos nagrinėjant bylą, tiek motyvų, tiek galutinio rezultato prasme, būtų buvęs priimtas visai kitoks sprendimas. Byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1977-241/2019 vertinant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (dėl BUAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu) bei Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017 dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo, buvo iš dalies pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų motyvai dėl BUAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Galutine kasacinio teismo nutartimi buvo konstatuota, kad BUAB „Dvirida“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų pagrindams. Kasacinis teismas konstatavo, kad įkeitimo sandoris ir paskiau sekęs prekių perėmimas pažeidė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktus; taip pat pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 2014 m. balandžio 11 d. UAB „Dvirida“ 20 411,72 Eur (70 477,59 Lt) lėšų pervedimas įmonei „Pending System GmbH & Co. KG“, o 2014 m. kovo-spalio mėn. – 43 43 140,63 Eur (148 956 Lt) UAB „Turto ir verslo sprendimai“ pažeidė kreditorių reikalavimų eiliškumą, nustatytą CK 6.930¹ straipsnyje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tuo atveju, jei ir pasitvirtintų apelianto teiginiai, kad pagal 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sutartį prekės jam nebuvo perduotos, tai nebūtų pagrindas daryti išvadą, kad BUAB „Dvirida“ bankrotas nebuvo tyčinis, t. y. būtų priimtas visai kitoks procesinis sprendimas BUAB „Dvirida“ tyčinio bankroto byloje, nes sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo vertinami ir kiti su įmonės veikla susiję sandoriai bei kitos aplinkybės, turėjusios įtakos įmonės tyčiniam bankrotui ir kurių pagrindu buvo prieita išvados, jog BUAB „Dvirida“ bankrotas buvo tyčinis. Taigi priešingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo jo nurodytų aplinkybių laikyti tokiomis, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 185 straipsnis).

20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.