Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-2779-653/2019, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. G. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016; 2) atnaujinti prašymo dėl proceso Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 atnaujinimo padavimo terminą, jeigu teismas laikytų, kad terminas praleistas; 3) atnaujinus procesą, priimti byloje naują procesinį sprendimą – BUAB „Dvirida“ bankroto administratoriaus prašymą dėl UAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 pripažino BUAB „Dvirida“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1977-241/2016 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį paliko nepakeistą, nors iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo motyvus dėl nemokumo atsiradimo momento ir nemokumo priežasčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017 apeliacinės instancijos teismo nutartis palikta galioti. Pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 12 d. gavo reikšmingus įrodymus, kurie patvirtina, jog civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 dėl UAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo neteisingai konstatuotas faktas, kad pareiškėjas perėmė pagal 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sutartį jam įkeistas UAB „Dvirida“ prekių atsargas ir dėl to įmonė tapo nemoki. Dėl šių aplinkybių, pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018 bylą nutraukė. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje Nr. e3K-7-284/2018 pateikė aktualius išaiškinimus, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-5440-431/2018 pareiškėjo D. G. prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018 atnaujinimo priimti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad civilinė byla dėl proceso atnaujinimo negali būti atnaujinama. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teisių gynimas galimas skundžiant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018. Atsižvelgęs į pastaruosius išaiškinimus, pareiškėjas minėtą nutartį apskundė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau nurodė, kad pasikeitusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aktualiu klausimu galėtų būti reikšminga inicijuojant naują teisminį procesą (naujoje civilinėje byloje), t. y. pateikiant naują prašymą teismui dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (civilinė byla Nr. eA2-3437-656/2018), prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016; atnaujinus procesą, priimti byloje naują procesinį sprendimą – BUAB „Dvirida“ bankroto administratoriaus prašymą dėl UAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Teismas, palyginęs civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018 ir nagrinėjamoje byloje pateiktus prašymus dėl proceso atnaujinimo, sprendė, kad jie yra iš esmės identiški – abu prašymai grindžiami tuo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės – D. G. gavo reikšmingus įrodymus, kurie galimai patvirtina, jog civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 dėl UAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo neteisingai konstatuotas faktas, kad pareiškėjas perėmė pagal 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sutartį jam įkeistas UAB „Dvirida“ prekių atsargas ir dėl to įmonė tapo nemoki.

5. Teismas sprendė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra argumentuojami tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos pareiškėjo Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018 pateiktame prašyme atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016. Taigi, nagrinėjamoje byloje teikiamas pareiškimas tuo pačiu teisiniu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir faktiniu pagrindu, kurio yra priimtas procesinis sprendimas – Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3437-656/2018. Teismas nurodė, kad prašyme nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 laikytina ne nauju proceso atnaujinimo pagrindu, o tik kaip motyvas, jog tokio pobūdžio prašymai nagrinėtini.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Pareiškėjas D. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį ir perduoti 2019 m. vasario 20 d. pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

6.1. Civilinė byla Nr. eA2-3437-656/2018, kuri buvo iškelta pirmojo 2018 m. kovo 12 d. pareiškėjo prašymo pagrindu, baigėsi realiai neišnagrinėta. 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas ją nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu motyvuodamas tuo, kad proceso atnaujinimas dėl bankroto pripažinimas tyčiniu nėra galimas remiantis CPK 366 straipsnio 3 dalimi. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. kovo 12 d. pareiškėjo prašymas ir jame nurodytos aplinkybės liko neišnagrinėtos ir neįvertintos, todėl CPK 374 straipsnio nuostatos šiuo atveju negali būti taikomas.

6.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 išaiškino, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Taigi pirmasis pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą byloje Nr. eB2-4425-565/2016 buvo paliktas neišnagrinėtas dėl padarytos teisės normos taikymo klaidos.

6.3. Pareiškėjas, kreipdamasis su 2018 m. kovo 12 d. pareiškimu buvo nurodęs, kad gavo įrodymus, patvirtinančius, kad prekių pagal 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sutartį neperėmė. 2019 m. vasario 20 d. pareiškime papildomai nurodė naują aplinkybę, kad visas šias prekes vėliau įsigijo UAB „Guze“ ir šios prekės iki šiol yra šioje įmonėje. Teigiama, kad minėtos naujos aplinkybės galėjo būti pakankamas ir savarankiškas proceso Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 atnaujinimo pagrindas. Be to, pakartotinis prašymas atnaujinti procesą pateiktas laikantis CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino, nes nauja aplinkybė paaiškėjo 2018 m. gruodžio 21 d.

6.4. Nurodo, kad nagrinėjant bylą dėl UAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismai padarė neteisingas išvadas, jog D. G. perėmė 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sandoriu įkeistas prekių atsargas. Atsižvelgiant į tai, buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl UAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir to, kad D. G. buvo įmonės faktinis vadovas, savo veiksmais prisidėjęs prie UAB „Dvirida“ veiklos pabaigos. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo prašymas turėjo būti priimtas ir procesas civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

6.5. Skunde teigiama, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sandoriu jo naudai įkeistų prekių pardavimo UAB „Ludesta“ ir UAB „Selnesa“, o vėliau UAB „Guze“, atitinka esminių reikšmę bylai turinčių aplinkybių požymius. Jeigu šios aplinkybės būtų žinomos nagrinėjant bylą, tiek motyvų, tiek galutinio rezultato prasme, būtų buvęs priimtas visai kitoks sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame (XVII) skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, taip pat bankroto bylose. Aptarta CPK norma nustato išimtines kategorijas bylų, kuriose procesas negali būti atnaujinamas, neatsižvelgiant į CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų buvimą.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 išaiškino, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo, konstatavęs, kad apelianto 2018 m. kovo 12 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr. eA2-3437-656/2018) ir nagrinėjamoje byloje pateiktas prašymas yra iš esmės identiški, nes abiejuose prašymuose nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė, susijusi su 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sutartimi, kuria apeliantui įkeistos UAB „Dvirida“ prekių atsargos. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi nutraukė bylą, iškeltą pagal pareiškėjo D. G. 2018 m. kovo 12 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.eB2-4425-565/2016.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad civilinė byla Nr. eA2-3437-656/2018, kuri buvo iškelta pirmojo 2018 m. kovo 12 d. apelianto prašymo pagrindu, buvo neišnagrinėta, todėl jo prašyme nurodytos aplinkybės ir argumentai teismo nebuvo vertinamos.

12. Įvertinus byloje esančias aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, sprendžiama, kad 2019 m. vasario 20 d. pareiškėjo D. G. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 atnaujinimo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.