- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- e2-376-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01115-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- D. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-5440-431/2018, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. G. 2018 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018 ir išnagrinėti jo 2018 m. kovo 12 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016, kurioje išspręstas BUAB „Dvirida“ tyčinio bankroto klausimas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jo prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 buvo priimtas, šio prašymo pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. eA2-3437-656/2018, tačiau ji Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi nutraukta, motyvuojant tuo, kad proceso atnaujinimas negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose ir tyčinio bankroto bylose, kurios yra sudėtinė bankroto proceso dalis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 3 dalis).
3. Pareiškėjo teigimu, po šios nutarties priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, kurioje kasacinis teismas išaiškino, jog CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, sudaro pagrindą, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018, pažymint, kad Vilniaus apygardos teismui nutraukus bylą Nr. eA2-3437-656/2018 pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 dėl UAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu, liko neišnagrinėtas ir tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. G. prašymą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016, BUAB „Dvirida“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Šis procesinis sprendimas paliktas nepakeistas tiek bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo, tiek kasacinio teismo. Teismas taip pat nustatė, kad civilinė byla Nr. eA2-3437-656/2018, pradėta pagal 2018 m. kovo 12 d. D. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo minėtoje civilinėje byloje, 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi nutraukta, teismui konstatavus, kad tiek pagal teisinį reguliavimą (CPK 366 straipsnio 3 dalis), tiek pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018) proceso atnaujinimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nėra galimas.
6. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, CPK 365 straipsnio nuostatas, taip pat įvertinęs pareiškėjo prašymo reikalavimą, teismas sprendė nesant teisinių pagrindų atnaujinti procesą byloje Nr. eA2-3437-656/2018, kuri teisme buvo iškelta ne dėl ginčo esmės, o dėl proceso atnaujinimo byloje, pradėtoje pagal pareiškėjo 2018 m. kovo 12 d. prašymą atnaujinti procesą, kuri 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi nutraukta pagrindais, nesusijusiais su prašymo išnagrinėjimu iš esmės, todėl pareiškėjo 2018 m. gruodžio 18 d. prašymą atsisakė priimti remdamasis CPK 370 straipsnio 1 dalies ir 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teisių gynimas galimas skundžiant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018, įvertinus aplinkybes dėl pagrindų atnaujinti nutarties apskundimo terminą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjas (apeliantas) D. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo 2018 m. gruodžio 12 d. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018 priėmimo nagrinėti iš naujo arba išspręsti šį klausimą iš esmės – pareiškėjo 2018 m. gruodžio 12 d. prašymą priimti.
9. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 365 straipsnį:
9.1.1. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas draudimas atnaujinti bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo. Šioje teisės normoje įtvirtinta sąvoka bylos užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės reiškia ne tai, kad proceso atnaujinimas galimas tik tose bylose, kuriose buvo tiesiogiai sprendžiamas šalių materialinis ginčas, bet visose civilinėse bylose, kurios buvo išnagrinėtos priimant galutinį procesinį sprendimą (kartu ir dėl kitų keliamų klausimų). Tokią poziciją patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-686/2016). Be to, tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek pagal teismų praktiką gali būti atnaujinama ir civilinė byla, kuri baigta priimant nutartį bylą nutraukti.
9.1.2. Nors, formaliai žiūrint, civiliniame procese dėl bylos atnaujinimo tiesiogiai nesprendžiamas šalių materialinis ginčas, o tik klausimas, ar atnaujinti civilinį procesą, ar ne, ši proceso stadija (jos baigtis) turi tiesioginės įtakos tarp šalių vykusio ginčo baigčiai, o kartu ir jų materialinėms teisėms ir pareigoms. Teismo procesinis sprendimas, kuriuo atsisakoma atnaujinti bylos nagrinėjimą arba civilinė byla nutraukiama apskritai, pagal savo sukeliamas pasekmes prilygsta bylos užbaigimui ir išnagrinėjimui iš esmės, todėl civilinė byla dėl proceso atnaujinimo, kuri buvo nutraukta, gali būti atnaujinama visais CPK 366 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.
9.1.3. Proceso atnaujinimo institutas skirtas užtikrinti teisėtumą civiliniame procese ir dažniausiai taikomas tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais būdais. Todėl CPK 365 straipsnio norma negali būti aiškinama kaip draudžianti atnaujinti neteisėtai (padarius aiškią CPK 366 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo klaidą) nutrauktą civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo vien dėl to, kad joje tiesiogiai nebuvo sprendžiamas šalių materialinis ginčas. Tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi nutraukdamas proceso atnaujinimo bylą padarė aiškią CPK 366 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo klaidą, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018.
9.1.4. Pareiškėjo prašymas atitiko visus pagrindus – teismas procesą nutraukė padaręs akivaizdžią teisės normos taikymo klaidą, 2018 m. gegužės 11 d. nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, nebuvo praėjęs 1 metų terminas, todėl teismas turėjo priimti prašymą ir procesą civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018 atnaujinti.
9.2. Vilniaus apygardos teismui nutraukus civilinę bylą Nr. eA2-3437-656/2018 buvo pažeistos Konstitucijos 30 straipsnyje ir Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą teismą. Šios teisės dar kartą pažeistos priėmus skundžiamą nutartį. Atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reiškia atsisakymą vykdyti teisingumą.
9.3. Proceso Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 atnaujinimas ir teisingas šios bylos išnagrinėjimas pareiškėjui itin svarbus, nes šiuo metu, remiantis faktais, nustatytais minėtoje civilinėje byloje, BUAB „Dvirida“ bankroto administratorius siekia iš pareiškėjo prisiteisti 394 302,02 Eur sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais BUAB „Dvirida“ bankrotas pripažintas tyčiniu (c. b. Nr. eB2-4425-565/2016). Po šių procesinių sprendimų priėmimo pareiškėjas kreipėsi į teismą su 2018 m. kovo 12 d. prašymu atnaujinti procesą minėtoje byloje ir priimti naują procesinį sprendimą – BUAB „Dvirida“ bankroto administratoriaus prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Prašymas buvo grindžiamas gautais reikšmingais įrodymais, kurie, pareiškėjo teigimu, patvirtina, kad byloje dėl BUAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo neteisingai konstatuotas faktas, jog D. G. pagal 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sutartį perėmė jam įkeistas UAB „Dvirida“ prekių atsargas ir dėl to bendrovė tapo nemoki. Vilniaus apygardos teismui 2018 m. gegužės 11 d. nutartyje (c. b. Nr. eA2-3437-656/2018) konstatavus, kad proceso atnaujinimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nėra galimas (CPK 366 straipsnio 3 dalis) ir, remiantis šia aplinkybe, bylą nutraukus, pareiškėjas, po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 pateikto CPK 366 straipsnio 3 dalies išaiškinimo bendrovės tyčinio bankroto aspektu, 2018 m. gruodžio 18 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartyje padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismui 2019 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakius priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 370 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamu atveju spręstinas šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto poziciją, nurodytą tiek prašyme, teiktame pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde, sprendžia, kad pareiškėjo reiškiamo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018 tikslas – apginti savo teises ir teisėtus interesus kitoje byloje, kurioje bankroto administratorius, remdamasis nutartyse dėl BUAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis teisinėmis išvadomis, siekia actio Pauliana pagrindu nuginčyti 2014 m. lapkričio 25 d. UAB „Dvirida” ir D. G. sudarytą įkeitimo sandorį, ir, taikius restituciją, iš jo prisiteisti 394 302,02 Eur sumą (ekvivalentą pinigais). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi formaliai taikė proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir todėl nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo prašymą dėl proceso atnaujinimo nutrauktoje civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje buvo sprendžiamas BUAB „Dvirida“ tyčinio bankroto klausimas, nors egzistuoja akivaizdi teisės taikymo klaida. Tokiu būdu pažeistos jo teisės į teisminę gynybą, teisingą teismą.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau teisminė gynyba turi būti įgyvendinama įstatymo nustatyta tvarka, t. y. pagal įstatymo nustatytas taisykles (bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, ribas). CPK 370 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti.
14. CPK 365 straipsnyje įtvirtinta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka <...>. Remdamasis šia nuostata pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai siekia atnaujinti procesą byloje, iškeltoje dėl proceso atnaujinimo, kurioje ginčas nebuvo nagrinėjamas iš esmės, todėl atsisakė priimti pareiškėjo prašymą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko įvertinęs ir atskirojo skundo argumentus, nenustatė aplinkybių, dėl kurių ši pirmosios instancijos teismo išvada turėtų būti laikoma neteisėta ir (ar) nepagrįsta.
15. Teismo vertinimu, apeliantas, siekdamas apsiginti nuo bankroto administratoriaus jam reiškiamo ieškinio, pasirinko netinkamą savo teisių gynybos būdą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad prašymo atnaujinti procesą byloje dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas ir tenkinimas sukeltų (galėtų sukelti) atitinkamas teisines pasekmes, kurių siekia apeliantas (atnaujinus procesą byloje dėl proceso atnaujinimo nebūtų sprendžiama dėl pagrindų BUAB „Dvirida“ bankrotą pripažinti tyčiniu (ne)egzistavimo). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas išaiškina apeliantui, kad jo teisių į teisminę gynybą tinkamas realizavimas galimas arba kreipiantis į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje, kurioje buvo sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas (eB2-4425-565/2016), nurodant CPK 366 straipsnyje įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus, arba byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kurioje iš pareiškėjo siekiama prisiteisti ekvivalentą pinigais, ginantis nuo šių reikalavimų pagal aktualią kasacinio teismo praktiką per įrodinėjimą dėl prejudicinių faktų paneigimo pagal naujai atsiradusias aplinkybes ir įrodymus.
16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje dėl proceso atnaujinimo, pasirinko netinkamą teisės į teisminę gynybą būdą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti tokį jo prašymą. Tai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, plačiau nepasisakant dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, kaip neturinčių įtakos procesiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.