- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- e2-507-790/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01115-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- D. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti ir pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakyta priimti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dvirida“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius padavė teismui prašymą pripažinti UAB „Dvirida“ bankrotą tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 pripažino UAB „Dvirida“ bankrotą tyčiniu.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas D. G. 2018 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl UAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodydamas, kad naujai paaiškėjo esminės aplinkybės, kurių kontekste turėtų būti iš naujo įvertintos bei pakeistos išvados dėl D. G. kaip UAB „Dvirida“ faktinio vadovo ir jo tariamo nesąžiningumo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, nutarė nutraukti bylą. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 3 dalį prašymas atnaujinti procesą negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose. Teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, suformuluotu 2018 m. kovo 29 d. nutartyje Nr. e3K-3-129-219/2018.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas D. G. 2018 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018 ir išnagrinėti jo 2018 m. kovo 12 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas prašymą grindė aplinkybe, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 išaiškino, jog CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi būti aiškinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, o Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-376-370/2019 šią nutartį paliko nepateistą.
6. Pareiškėjas 2019 m. vasario 5 d. padavė atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018, kuriuo prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties paduoti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išnagrinėti jo 2018 m. kovo 12 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartyje, kuria nutraukta byla, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-129/2018, kurioje pateiktas išaiškinimas, kad tyčinio bankroto bylos pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį negali būti atnaujinamos. Pareiškėjo tvirtinimu, dėl suformuotos kasacinio teismo praktikos jis atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties neteikė. Tačiau kasacinio teismo praktika šiuo klausimu kardinaliai pasikeitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinei teisėjų kolegijai 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 pateikus išaiškinimą, kad tyčinio bankroto bylose proceso atnaujinimas yra galimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjo D. G. prašymo dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-3437-656/2018.
8. Teismas nurodė, kad atskirajam skundui dėl ginčijamos nutarties paduoti įstatymų leidėjas numatęs septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas neginčija, kad teismo nutarties patvirtinta kopija jam buvo įteikta 2018 m. gegužės 15 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui atskirąjį skundą padavė beveik po devynių mėnesių nuo ginčijamos nutarties įteikimo. Prašymas grindžiamas išimtinai pasikeitusia kasacinio teismo praktika aktualiu klausimu – dėl proceso atnaujinimo galimybių tyčinio bankroto byloje.
9. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas pripažįsta, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis buvo priimta nepažeidžiant teisės normų bei tuo metu suformuotos kasacinio teismo praktikos. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, atsižvelgiant į itin ilgą termino praleidimą, nesudaro pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti šioje byloje, nors pareiškėjas po naujai paaiškėjusios aplinkybės ir operatyviai kreipėsi į teismą. Priešingas vertinimas neatitiktų įstatymų leidėjo siekio užtikrinti civilinių santykių stabilumą.
Šalies argumentai
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė galėtų būti reikšminga jam inicijuojant naują teisminį procesą (naujoje civilinėje byloje), t. y. pateikiant naują prašymą teismui dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016, be kita ko, remiantis ir aplinkybe dėl pasikeitusios kasacinio teismo praktikos dėl galimybės inicijuoti proceso atnaujinimą tyčinio bankroto byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą ir priimti pareiškėjo 2019 m. vasario 5 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties.
12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1 Teismas nepagrįstai iškėlė civilinių santykių stabilumo principą aukščiau teisingumo ir teisėtumo principų. Kasacinio teismo praktikoje prioritetas civilinių teisinių santykių stabilumo principui gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jeigu asmuo suvokia apie savo teisės pažeidimą ir savo valia nesiima priemonių jam ginti. Tačiau šiuo atveju susiklostė visai kitokia situacija. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad prašymas atnaujinti procesą negalimas. Susipažinęs su kasacinio teismo praktika pareiškėjas atskirojo skundo neteikė, nes buvo maža tikimybė, jog apeliacinės instancijos teismas būtų priėmęs kitokią nutartį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinei teisėjų kolegijai priėmus 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 paaiškėjo, kad tyčinio bankroto bylose proceso atnaujinimas yra galimas. Iki tol pareiškėjas sąžiningai nesuvokė, kad pirmosios instancijos teismui nutraukus bylą dėl tyčinio bankroto bylos atnaujinimo buvo pažeistos jo teisės.
12.2 Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką žymiai praleistas terminas negali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio. Tik toks termino atnaujinimas, kuris nėra pateisintas konkrečiomis priežastimis, prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams. Pareiškėjo manymu, jis aiškiai pagrindė viso devynių mėnesių termino praleidimą aiškiomis priežastimis.
12.3 Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą labai svarbus subjektyvusis kriterijus, be to, svarbu atsižvelgti į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas pažymi, kad jis savo teises gina aktyviai, sąžiningai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjas po naujai paaiškėjusios aplinkybės operatyviai kreipėsi į teismą.
12.4 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 pažymėjo, kad draudimas atnaujinti procesą dėl nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu, esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, pažeistų Konstitucijos 30 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą asmens teisės į teisingą teismą principą. Todėl atsisakymas atnaujinti praleistą terminą ir pareiškėjo 2018 m. kovo 12 d. prašymo neišnagrinėjimas gali sukelti rimtų neigiamų pasekmių teisingumo ir teisėtumo principui. Proceso atnaujinimas ir teisingas bylos dėl tyčinio bankroto išnagrinėjimas pareiškėjui itin svarbus, nes Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-920-262/2019, kurioje UAB „Dvirida“ bankroto administratorius ginčija 2014 m. lapkričio 25 d. UAB „Dvirida“ ir D. G. sudarytą įkeitimo sandorį, prašo pripažinti UAB „Dvirida“ įkeistų prekių atsargų perleidimą D. G. neteisėtu ir negaliojančiu, taikyti restituciją ir priteisti perleistų prekių ekvivalentą pinigais, t. y. 394 302,02 Eur. Bankroto administratorius ieškinį grindžia aplinkybėmis, nustatytomis tyčinio bankroto byloje. Teisingas klausimo dėl tyčinio bankroto bylos atnaujinimo išnagrinėjimas yra objektyviai svarbus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas neatnaujino praleisto termino atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą atsisakė priimti, pagrįsta ir teisėta.
14. CPK 335 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Tuo atveju, kai skundas paduodamas praleidus nustatytą terminą ir šis terminas neatnaujinamas, atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Atskirojo skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
15. Pastebėtina, kad CPK normos, reglamentuojančios apeliacinį procesą, nustato naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduodamas – jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis).
16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas apeliaciniam skundui paduoti yra taikytinas ir atskiriesiems skundams paduoti, o šis terminas yra naikinamasis ir jam pasibaigus prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas bei tenkinamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018, 58 punktą, 2019 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-403/2019, 33 punktą). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 307 straipsnio 3 dalies nuostata yra imperatyvi, nurodytas terminas – naikinamasis, todėl jam pasibaigus, išnyksta teisė paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties). Naikinamasis terminas teismo negali būti atnaujinamas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-325/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-619-381/2017, 2018 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-826-823/2018).
17. Nagrinėjamu atveju neginčijama aplinkybė, kad pareiškėjui skundžiama teismo nutartis buvo įteikta 2018 m. gegužės 15 d., todėl jis pagal CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą atskirąjį skundą turėjo teisę paduoti iki 2018 m. gegužės 22 d. Tačiau, kaip nustatyta, pareiškėjas atskirąjį skundą padavė tik 2019 m. vasario 5 d., ženkliai praleidęs tiek atskirojo skundo padavimo terminą, nustatytą CPK 335 straipsnio 1 dalyje, tiek naikinamąjį terminą, nustatytą CPK 307 straipsnio 3 dalyje, todėl prarado teisę į apeliaciją. Šiuo atveju praleistas naikinamasis terminas negali būti atnaujinamas.
18. Kartu pastebėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje kartais atnaujinamas ir naikinamasis terminas. Tačiau tokie teismų procesiniai sprendimai priimami tik itin išskirtiniais atvejais, kai yra atsiradusi ir egzistuoja netoleruotina teisinė situacija, kurios apskritai negalėtų ir neturėtų būti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007 ir kt.), o terminas praleistas dėl susiklosčiusių ypač nepalankių aplinkybių.
19. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių, kurios įgalintų svarstyti praleisto naikinamojo termino atnaujinimo galimybę, nenustatė. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, pats pareiškėjas pripažįsta, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis buvo priimta nepažeidžiant teisės normų bei tuo metu suformuotos kasacinio teismo praktikos. Pasikeitęs pareiškėjo siekis apskųsti 2018 m. gegužės 11 d. nutartį grindžiamas išimtinai naujai suformuota kasacinio teismo praktika aktualiu klausimu – dėl proceso atnaujinimo galimybių tyčinio bankroto byloje. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, pareiškėjas siekia apskųsti 2018 m. gegužės 11 d. nutartį ir proceso atnaujinimo tvarka peržiūrėti išnagrinėtą bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodydamas, kad proceso atnaujinimas ir teisingas bylos dėl tyčinio bankroto išnagrinėjimas pareiškėjui itin svarbus, nes Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-920-262/2019 UAB „Dvirida“ bankroto administratorius yra pareiškęs pareiškėjui ieškinį, grindžiamą tyčinio bankroto byloje nustatytomis aplinkybėmis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties apskundimas nėra vienintelė likusi galimybė apsiginti nuo bankroto administratoriaus jam reiškiamo ieškinio. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-376-370/2019, kurioje nagrinėjo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo 2018 m. gruodžio 18 d. prašymą atnaujinti procesą, pagrįstumą ir teisėtumą (žr. šios nutarties 4–5 punktus), pareiškėjui jau yra išaiškinęs, kad jo teisių į teisminę gynybą tinkamas realizavimas galimas arba kreipiantis į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje, kurioje buvo sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas (eB2-4425-565/2016), nurodant CPK 366 straipsnyje įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus, arba byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kurioje iš pareiškėjo siekiama prisiteisti ekvivalentą pinigais, ginantis nuo šių reikalavimų pagal aktualią kasacinio teismo praktiką per įrodinėjimą dėl prejudicinių faktų paneigimo pagal naujai atsiradusias aplinkybes ir įrodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pareiškėjui taip pat išaiškino, kad jo nurodyta aplinkybė galėtų būti reikšminga jam inicijuojant naują teisminį procesą (naujoje civilinėje byloje), t. y. pateikiant naują prašymą teismui dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016, be kita ko, remiantis ir aplinkybe dėl pasikeitusios kasacinio teismo praktikos dėl galimybės inicijuoti proceso atnaujinimą tyčinio bankroto byloje.
16. Kadangi pareiškėjas atskirąjį skundą padavė ženkliai praleidęs tiek skundo padavimo terminą, tiek naikinamąjį CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, o aplinkybių, kurios įgalintų svarstyti praleisto naikinamojo termino atnaujinimo galimybę, nenustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą bei pagrįstai atsisakė priimti paduotą atskirąjį skundą. Pagrindo naikinti ar keisti apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties nenustatyta, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.