- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-09
- Bylos Nr.
- eA2-3756-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01115-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- D. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teismo Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. G. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016; 2) atnaujinti prašymo dėl proceso Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 atnaujinimo padavimo terminą, jeigu teismas laikytų, kad terminas praleistas; 3) atnaujinus procesą, priimti byloje naują procesinį sprendimą – BUAB „Dvirida“ bankroto administratoriaus prašymą dėl UAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.
2. Prašyme nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 pripažino BUAB „Dvirida“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1977-241/2016 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį paliko nepakeistą, nors iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo motyvus dėl nemokumo atsiradimo momento ir nemokumo priežasčių. Lietuvos A. T. 2017 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017 apeliacinės instancijos teismo nutartis palikta galioti.
3. Pažymėjo, kad 2017 m. gruodžio 12 d. gavo reikšmingus įrodymus, kurie patvirtina, jog civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 dėl UAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo neteisingai konstatuotas faktas, kad pareiškėjas perėmė pagal 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sutartį jam įkeistas UAB „Dvirida“ prekių atsargas ir dėl to įmonė tapo nemoki. Dėl šių aplinkybių, pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018 bylą nutraukė. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje Nr. e3K-7-284/2018 pateikė aktualius išaiškinimus, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018.
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-5440-431/2018 pareiškėjo D. G. prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018 atnaujinimo priimti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad civilinė byla dėl proceso atnaujinimo negali būti atnaujinama. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teisių gynimas galimas skundžiant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-3437-656/2018. Atsižvelgęs į šiuos išaiškinimus, pareiškėjas minėtą nutartį apskundė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau nurodė, kad pasikeitusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aktualiu klausimu galėtų būti reikšminga inicijuojant naują teisminį procesą (naujoje civilinėje byloje), t. y. pateikiant naują prašymą teismui dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016.
5. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama c.b. Nr. e2-920-262/2019, iškelta pagal BUAB „Dvirida“ bankroto administratoriaus ieškinį, kuriuo actio Pauliana pagrindu prašoma pripažinti ab initio negaliojančiu 2014-11-25 UAB „Dvirida“ ir atsakovo D. G. sudarytą įkeitimo sandorį (ID20220140086545), pripažinti UAB „Dvirida“ įkeistų prekių atsargų perleidimą atsakovui D. G. neteisėtu ir negaliojančiu, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo perleistų prekių atsargų (turto) vertės ekvivalentą pinigais, t. y. 394 02,02 Eur. Ieškinys iš esmės yra grindžiamas c.b. Nr. eB2-4425-565/2016 teismų padarytomis išvadomis, kad minėtu įkeitimo sandoriu ir vėliau tariamai sekusiu įkeisto turto perėmimu buvo pažeisti BUAB „Dvirida“ kreditorių interesai. Tuo tarpu atsakovas D. G. minėtoje byloje įrodinėja, kad prekės jam buvo įkeistos, tačiau šių prekių jis niekuomet neperėmė, kad byloje dėl BUAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo klaidingai nustatytos aplinkybės.
6. Suinteresuoto asmens atstovas kreipėsi į buvusius UAB „Dvirida“ vadovus A. D. ir V. S. su paklausimais, ar 2014-2015 metais buvo sudaryta kokių nors UAB „Dvirida“ prekių pardavimo sandorių, ar jų žinioje nėra likę kokių nors prekių pardavimo dokumentų. Tokiu pačiu paklausimu buvo kreiptasi ir į buvusį UAB „Guze“ direktorių T. T., kadangi iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad IT specialistas S. L. T. T. galimai buvo perdavęs išorinį kietąjį diską su archyvuotais BUAB „Dvirida“ buhalteriniais duomenimis ir kitais dokumentais.
7. Suinteresuoto asmens atstovas iš asmens, pasirašiusio V. S., 2017-12-12 gavo el. laišką su UAB „Dvirida“ prekių pirkimo – pardavimo dokumentais, iš kurių matyti, kad D. G. ginčijamu 2014-11-25 įkeitimo sandoriu įkeistos prekės 2014-12-31 ir 2015-01-20 dienomis buvo parduotos UAB „Ludesta“ ir UAB „Selnesa“. Kad tai tos pačios prekės, galima matyti palyginus 2014-11-25 sutartinio įkeitimo priedus – atsargų likučių sąrašus.
8. Bylos metu iš BUAB „Guze“ bankroto administratoriaus 2018-12-21 dieną per EPP sistemą UAB „Guze“ bankroto byloje Nr. eB2-87-212/2019 buvo gauti nauji įrodymai - 2018-12-20 BUAB „Guze“ pakartotinio susirinkimo protokolas Nr. 2.1, kuris patvirtina, kad UAB „Dvirida“ prekes vėliau įsigijo UAB „Guze“ (tai matyti palyginus prie 2018-12-20 protokolo pridėtą prekių sąrašą su BUAB „Dvirida“ ilgalaikio turto sąrašais).
9. Šios aplinkybės (dėl 2014-11-25 įkeisto turto pardavimo UAB „Ludesta“ ir UAB „Selnesa“, o vėliau UAB „Guze“) egzistavo c. b. Nr. eB2-4425-565/2016 nagrinėjimo metu. Pareiškėjui D. G. jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos, kadangi šiuose prekių pardavimo sandoriuose jis nedalyvavo, ir tapo žinomos tik jau po teismo nutarties dėl UAB „Dvirida“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo V. P. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo su prašymu nesutiko, prašė netenkinti prašymo toje dalyje, kurioje D. G. siekia paneigti aplinkybę dėl jo pripažinimo UAB „Dvirida“ vadovu. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo D. G. argumentais, kad šis nebuvo UAB „Dvirida“ faktiniu vadovu. Visi įmonei strateginę reikšmę turintys sprendimai buvo priimti D. G., todėl būtent jis yra atsakingas už savo sprendimais įmonei sukurtas teisines pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.
11. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.
12. Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
14. Pareiškėjas procesą civilinėje byloje prašo atnaujinti, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 p.).
15. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius galėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo gali būti pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
17. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 (kurioje procesą prašo atnaujinti pareiškėjas) 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi teismas nagrinėjo bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą. Pareiškėjas būtent ir prašo atnaujinti bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą.
18. Pažymėtina, kad teismas nurodyta nutartimi bankrotą pripažino tyčiniu nustatęs, kad įmonės sandoriais ir atliktais veiksmais buvo sudaryti BUAB „Dvirida“ ekonomiškai nenaudingi sandoriai, (didelės vertės turto išpardavimas (kuris galimai buvo perleistas neatlygintinai) ir to paties turto nuomojimas BUAB „Dvirida“), taip pat esant įmonei nemokiai, pirmenybė atliekant mokėjimus buvo suteikta vienam kreditoriui. Teismas nurodytą aplinkybių vertinimą detalizavo konstatuodamas, kad 2014-03-27 Pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Turto ir verslo sprendimai“ buvo parduotas didelės vertės BUAB „Dvirida“ priklausęs nekilnojamasis turtas – negyvenamosios patalpos – sandėlis, esantis adresu Panevėžio m., Tiekimo g. 4, ir gamybinis pastatas, esantis adresu Panevėžio m., Tiekimo g. 4, o byloje duomenų, kad buvo sumokėta sutartyje nurodyta ar kita suma BUAB „Dvirida“ pagal šį sandorį, nėra; BUAB „Dvirida“ valdymo organai, nuslėpdami bendrovės turtą, nutraukdami bendrovėje veiklą ir ją perkeldami į kitą įmonę (UAB „Guze“), apsunkino atsiskaitymą su BUAB „Dvirida“ tiekėjais ir kreditoriais, kas sudaro savarankišką tyčinio bankroto požymius; negyvenamųjų patalpų (sandėlio ir gamybinių patalpų), esančių Tiekimo g. 4, Panevėžyje, nuomos kaina žymiai viršijo rinkos kainą, todėl toks sandoris visiškai neatitiko bendrovės tikslų ir buvo jai nuostolingas; BUAB „Dvirida“ jau būdama nemokia, D. G. vadovaujamai bendrovei UAB „Turto ir verslo sprendimai“ 2014 m. kovo – 2014 m. spalio mėn. laikotarpiu pervedė 148 956 Lt (43 140,63 Eur). Teismo vertinimu, įmonė BUAB „Dvirida“, pažeisdama kitų kreditorių interesus, suteikė prioritetą vienam susijusiam kreditoriui – UAB „Turto ir verslo sprendimai“.
19. Remiantis išdėstytu, BUAB „Dvirida“ tyčinis bankrotas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi buvo konstatuotas nustačius nenaudingus sandorius, (didelės vertės turto išpardavimą (kuris galimai buvo perleistas neatlygintinai) ir to paties turto nuomojimą BUAB „Dvirida“), taip pat esant įmonei nemokiai, pirmenybės atliekant mokėjimus suteikimą vienam kreditoriui - UAB „Turto ir verslo sprendimai“, taigi vien šių aplinkybių teismui pakako konstatuoti BUAB „Dvirida“ bankrotą tyčiniu.
20. Iš teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties turinio nėra pagrindo išvadai, kad teismas civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 (kurioje procesą prašo atnaujinti pareiškėjas) konstatavo, jog pagal 2014-11-25 UAB „Dvirida“ ir atsakovo D. G. sudarytą įkeitimo sandorį (ID20220140086545) įkeistos UAB „Dvirida“ prekių atsargos buvo perleistos atsakovui D. G.. Kaip matyti iš nurodytos nutarties, tokios aplinkybės nurodytoje byloje net nebuvo įrodinėjimu dalyku – jomis nesirėmė byloje dalyvaujantys asmenys ir teismas neturėjo pareigos jų nustatinėti ir nenustatinėjo. Nurodytų motyvų pagrindu, nustačius, kad civilinėje byloje Nr. eB2-4425-565/2016 (kurioje procesą prašo atnaujinti pareiškėjas) priimant 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad pagal 2014-11-25 UAB „Dvirida“ ir atsakovo D. G. sudarytą įkeitimo sandorį (ID20220140086545) įkeistos UAB „Dvirida“ prekių atsargos buvo perleistos atsakovui D. G., pareiškėjo nurodyti faktai apie prekių atsargų perleidimo aplinkybes laikytini teisiškai nereikšmingi teismui konstatuojant tyčinio bankroto faktą. Taigi, pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatitinka būtinojo naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijaus, t. y. jos neturi esminės reikšmės tyčinio bankroto klausimo išsprendimui. Kitaip tariant, jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, nebūtų buvęs priimtas kitoks sprendimas dėl tyčinio bankroto.
21. Nustačius, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės tyčinio bankroto klausimo išsprendimui, nėra pagrindo analizuoti kitų būtinųjų naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijų. Kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka įstatyme nurodytų kriterijų, jos negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Remiantis nurodytais motyvais, konstatavus, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir pareiškėjui nesiremiant kitais proceso atnaujinimo pagrindais, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo D. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.