Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2204-1229/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-06-20
Bylos Nr.: e2-2204-1229/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūratė Liauksminaitė
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: L. B.
Advokatai: Svetlana Pronina, Tomas Grigas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-2204-1229/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22716-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 2.3.2.10; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jūratė Liauksminaitė,sekretoriaujant Dominykai Sabaliauskaitei, Viktorijai Jurgelaitytei,dalyvaujant ieškovui A. B., atstovui advokato padėjėjui Tomui Grigui,atsakovei L. B., atsakovės atstovei advokatei Svetlanai Proninai Van Eck,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Lolitai Mankevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas A. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-22682) atsakovei L. B. (toliau – atsakovė), kuriame pateikė tokius reikalavimus: (1) panaikinti civilinės būklės aktą dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus stačiatikių Šv. Paraskevės parapijoje tarp A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (akto įrašo Nr. 478); (2) neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti; (3) nepriteisti šalims išlaikymo vienai iš kitos; (4) po santuokos nutraukimo A. B. palikti santuokinę pavardę „B.“, o L. B. (jai pageidaujant) – „B.“; (5) nustatyti D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)); (6) nustatyti tokią A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir nepilnamečio vaiko D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) bendravimo tvarką: Sūnus įprastinėmis darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) gyvena nustatytoje gyvenamojoje vietoje, lanko nustatytą ugdymo įstaigą, būrelius, papildomus užsiėmimus ir pan. Atsižvelgiant į sūnaus dienos rėžimą, užimtumą ugdymo bei gydymo įstaigose ir Ieškovo užimtumą darbe, Ieškovas ir Sūnus bendrauja kiekvienos įprastinės darbo dienos vakarą nuo 18 iki 19 valandos naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis garso ir vaizdo perdavimą. Ieškovas bendrauja su Sūnumi vaiko ugdymo proceso laikotarpiu Sūnų pasiimdamas ir prižiūrėdamas metų lyginių savaičių savaitgaliais tokia tvarka: Ieškovas pasiima Sūnų penktadienį iš vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos nuo 19 iki 20 valandos ir grąžindamas Sūnų sekmadienį nuo 18 iki 19 valandos į Vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą. Bent vieną kartą per mėnesį, Ieškovo ir Sūnaus bendravimo savaitgalį, Atsakovė įsipareigoja pristatyti Sūnų į Ieškovo gyvenamąją vietą penktadienį, nuo 19 iki 20 valandos. Konkreti šių veiksmų data nustatoma atskiru šalių susitarimu objektyvia forma (t. y. žinute, el. paštu ar per pokalbių programėles). Atskiro susitarimo nesant, laikoma, kad Atsakovė Sūnų įsipareigoja pristatyti antrąjį Ieškovo ir Sūnaus bendravimo savaitgalį einamąjį mėnesį. Su Sūnumi kiekvienas iš tėvų liepos ir rugpjūčio mėnesiais bendrauja ne mažiau kaip po 15 kalendorinių dienų iš eilės, su teise išvykti į kitus miestus ar kitas valstybes. Konkretų bendravimo laiką, Vaiko pasiėmimo laiką šalys suderina elektroniniu paštu, SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis iki einamų metų gegužės 14 d. Kilus nesutarimui, nelyginiais kalendoriniais metais Ieškovas bendrauja su Sūnumi nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki 15 dienos, o Atsakovė - nuo liepos 16 iki 31 dienos ir nuo rugpjūčio 16 iki 31 dienos. Lyginiais kalendoriniais metais Atsakovė bendrauja su Sūnumi nuo liepos 1 iki 15 dienos ir nuo rugpjūčio 1 iki 15 dienos, o Ieškovas - nuo liepos 16 iki 31 dienos ir nuo rugpjūčio 16 iki 31 dienos. Ieškovas pasiima Sūnų pirmosios bendravimo dienos išvakarėse iš Sūnaus deklaruotos gyvenamosios vietos nuo 19 iki 20 valandos ir grąžina Vaiką paskutinės bendravimo dienos vakarą, nuo 18 iki 19 valandos, į Vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą. Dėl bendravimo vasaros atostogų metu vaiko tėvai tarpusavyje derins sąlygas, vadovaujantis vaiko interesų viršenybe. Prieš planuojamas atostogas tėvas/motina įspėja motiną/tėvą prieš 10 kalendorinių dienų iki numatomų atostogų telefonu ir susitikus detaliai informuoja apie išvykimo šalį (apie išvykimo šalies klimatą, apie išvykimui reikalingus skiepus ir kt.). Vaikui pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, šalys su Sūnumi bendrauja po pusę (½ dalį) Sūnaus ugdymo įstaigos pavasario, rudens, Šv. Kalėdų ir žiemos atostogų tokia tvarka: Nelyginiais kalendoriniais metais pirmąją ½ dalį Sūnaus pavasario, rudens, Šv. Kalėdų ir žiemos atostogų su Sūnumi bendrauja vaikų Atsakovė, o antrąją ½ dalį – Ieškovas. Ieškovas pasiima Sūnų pirmosios bendravimo dienos išvakarėse iš Sūnaus deklaruotos gyvenamosios vietos nuo 19 iki 20 valandos ir grąžina Vaiką paskutinės bendravimo dienos vakarą, nuo 18 iki 19 valandos, į Vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą Lyginiais kalendoriniais metais pirmąją ½ dalį Sūnaus pavasario, rudens, Šv. Kalėdų ir žiemos atostogų su Vaiku bendrauja Ieškovas, o antrąją ½ dalį – Atsakovė. Ieškovas pasiima Sūnų pirmosios bendravimo dienos išvakarėse iš Sūnaus deklaruotos gyvenamosios vietos nuo 19 iki 20 valandos ir grąžina Vaiką paskutinės bendravimo dienos vakarą, nuo 18 iki 19 valandos, į Vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą. Vaiko ir šalių bendravimas šventinėmis dienomis: Ieškovas bendrauja su Sūnumi kiekvienų metų krikščionių Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų (gruodžio 25-26 d.) metu. Ieškovas pasiima Sūnų gruodžio 24 d. iš Sūnaus deklaruotos gyvenamosios vietos nuo 12 iki 13 valandos ir grąžina Vaiką paskutinės bendravimo dienos (gruodžio 26 d.) vakarą, nuo 18 iki 19 valandos, į Vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą. Atsakovė bendrauja su Sūnumi kiekvienų metų krikščionių ortodoksų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu. Ieškovas bendrauja su Sūnumi kiekvienų metų savaitgalį, einantį prieš pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną, ir tos pačios savaitės sekmadienį (Tėvo dieną). Šiuo atveju Ieškovas pasiima Vaiką penktadienį, einantį prieš pirmąjį birželio sekmadienį - Tėvo dieną iš vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos 18 valandą ir grąžina vaiką į Vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą sekmadienį (Tėvo dieną) 19 valandą. Atsakovė bendrauja su Sūnumi kiekvienų metų savaitgalį, einantį prieš pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną, ir tos pačios savaitės sekmadienį (Motinos dieną). Nelyginiais kalendoriniais metais Sūnaus gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) su Sūnumi bendrauja Ieškovas, o lyginiais kalendoriniais metais – Atsakovė. Ieškovas pasiima Sūnų pirmosios bendravimo dienos išvakarėse iš Sūnaus deklaruotos gyvenamosios vietos nuo 19 iki 20 valandos ir grąžina Vaiką paskutinės bendravimo dienos vakarą, nuo 18 iki 19 valandos, į Vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą. Ieškovas su Sūnumi bendrauja kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (Ieškovo gimimo dieną) bei kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (Ieškovo mamos L. V. B., Sūnaus senelės gimtadienio dieną). Ieškovas pasiima Sūnų pirmosios bendravimo dienos išvakarėse iš Sūnaus deklaruotos gyvenamosios vietos nuo 19 iki 20 valandos ir grąžina Vaiką paskutinės bendravimo dienos vakarą, nuo 18 iki 19 valandos, į Vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą. Šalys bendravimo su Sūnumi laikotarpiu turi teisę išsivežti Sūnų į kitus Lietuvos miestus nevaržomai, o ketindamas išvykti su Sūnumi į kitą valstybę, apie tai prieš 15 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos, apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Šalys lygiomis dalimis (po ½) dalinasi visas Sūnaus vykimo į/iš Sūnaus ir Ieškovo bendravimo vietos išlaidas (įskaitant, bet neapsiribojant kuru, viešojo transporto bilietais ir pan.), pagal kitos šalies pateiktus apmokėjimo dokumentus. Atsakovė privalo raštu (rašytinis pranešimas gali būti pateikiamas visomis ryšio priemonėmis) informuoti Ieškovą apie Vaiko sveikatos būklę Vaikui susirgus ar nutikus nelaimingam atsitikimui, gydymo įstaigas, lankomas formalaus ir neformalaus ugdymo įstaigas. Siekdamas išsamios su Vaiku susijusios informacijos, Ieškovas savarankiškai kreipiasi į Vaiko ugdymo, gydymo, vaikų teisių apsaugos ir kitas įstaigas bei institucijas, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsakovė privalo informuoti Ieškovą apie Vaiko gyvenamosios vietos ar kontaktų pasikeitimus, jei jie pasikeis iki vaiko pilnametystės. (7) įpareigoti A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) teikti D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą po 250 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pervedant jas į L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) vardu atidarytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d., lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skiriant ieškovę L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)). Išlaikymo dydis indeksuojamas įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose pateikti paaiškinimai ir reikalavimai

Šalies argumentai

2. Ieškovas, ieškinyje pasisakydamas dėl santuokos iširimo priežasčių, nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovės nenorą tarp šalių kilusius ginčus spręsti taikiai (atsakovė, vietoj to, kad ieškotų būtų kaip išsaugoti šeimos santykius, kurti šeimos tradicijas ir pan., su vaiku išvyko ir apsistojo pas savo motiną kitame mieste ((duomenys neskelbtini)), taip ribodama ne tik savo ir ieškovo kontaktą, bet ir ieškovo galimybes bendrauti su sūnumi, į šalių tarpusavio santykius tiesiogiai įtraukdama ir savo motiną) bei naudojamą psichologinį smurtą (sąmoningai riboja ieškovo ir sūnaus bendravimą, vienašališkai sprendžia dėl ieškovo ir sūnaus bendravimo (bendravimas galimas tik ieškovui sutikus su visomis atsakovės sąlygomis), kas neatitinka nei pagarbos vienas kitam sąlygos, nei šalių/tėvų lygybės principo priimant su vaiku susijusius sprendimus ir taip skaudina ieškovą) ieškovo atžvilgiu, akivaizdu, kad atsakovė pažeidė lojalumo pareigą ieškovo atžvilgiu. Atitinkamai, ieškovo manymu, šalių santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės, nenoro puoselėti šeimyninius santykius, dėl jos emocinės priklausomybės nuo savo motinos.

3. Prašymą nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku ieškovas grindžia tuo, kad atsakovė atsisako su sūnumi susijusius klausimus spręsti taikiai (arba siūlo bendrauti neapibrėžtai, t. y. „atvažiuok kada nori“, kas šioje situacijoje tikėtinai sudarytų prielaidas konfliktui tais atvejais kai atsakovė susiplanuotų savo ir vaiko laiką be tėvo dalyvavimo), ginčo šalių akivaizdžiai konfliktinius santykius, ieškovo ir sūnaus bendravimo bei dalyvavimo jo ugdyme tvarka yra nustatytina teismo (CK 3.175 str. 3 d.). Ieškovas, siekdamas užtikrinti geriausius vaiko interesus bei realiai vykdyti pareigą dalyvauti auklėjant sūnų, prašo nustatyti ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodytą bendravimo tvarką.

Šalies argumentai

4. Pagrįsdamas nepilnamečiam vaikui siūlomą teikti išlaikymą, ieškovas ieškinyje nurodo, kad MMA, atskaičius mokesčius, yra 708,42 EUR. Įvertinus vienam iš tėvų mokamą vaiko išmoką (96,25 Eur), orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, šiuo metu sudarytų apie 306,09 EUR ((708,42 – 96,25)/2). Nagrinėjamu atveju sūnui teiktino išlaikymo dydis turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į sūnaus poreikius (ieškovas neturi galimybės sudaryti sūnaus poreikių lentelės, nes sūnaus ir ieškovo kontaktas yra ribojamas, todėl vadovaujasi prezumpcija) bei ieškovo įsitraukimą į sūnaus auklėjimą, nuolatinį bendravimą su sūnumi (ieškovo siūlomoje bendravimo tvarkoje ieškovas ir sūnus bendrauja kiekvieną savaitę nuotoliu, bent kas antrą savaitgalį susitinka tiesiogiai, kartu vyksta atostogauti ir pan.), kas, be abejo, lemia ieškovo nuolatos patiriamas išlaidas sūnaus interesais. Minėtos ieškovo išlaidos nebus įskaičiuotos į sūnui teiktiną išlaikymą, nors, atsižvelgiant į vaiko amžių, bus nemenkos. Ieškovas įsipareigoja teikti sūnaus išlaikymą po 250,00 EUR mokamomis periodinėmis įmokomis kas mėnesį. Ieškovas pagal darbo sutartį nedirba, vykdo individualią veiklą (t.y. atlieka remonto, statybos darbus pagal individualius užsakymus, pastovaus darbdavio neturi), gaunamos pajamos nėra pastovios, 2023 m. buvo deklaruota daugiau nei 9000,00 Eur pajamų, t.y. 750,00 Eur per mėnesį. Darbuose svarbus sezoniškumas, ligos atveju pajamos taip pat negaunamos. Ieškovas mano, kad kiekvienas iš tėvų prie sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti lygiomis (po ½) dalimis.

5. Ieškinyje nurodoma, kad santuokos metu ieškovas ir atsakovė bendro turto ar prievolių neįgijo. Ieškovui asmeninės nuosavybes teise priklauso transporto priemonė – automobilis AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. gamybos, vidutinė rinkos vertė – 3 000 EUR. Šis turtas buvo įgytas iki santuokos sudarymo (2021-06-16), taigi, yra nedalijamas (CK 3.116 str. 1 d.). Atsakovė prie turto pagerinimo neprisidėjo.

6. Byloje gautas atsakovės priešieškinis (DOK-177561), kuriame pateikti tokie reikalavimai: (1) atsakovė prašo netenkinti ieškovo reikalavimo panaikinti civilinės būklės aktą dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus stačiatikių Šv. Paraskevės parapijoje tarp A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (akto įrašo Nr. 478) dėl atsakovės kaltės, ir prašo panaikinti civilinės būklės aktą dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus stačiatikių Šv. Paraskevės parapijoje tarp A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) (akto įrašo Nr. 478) dėl ieškovo A. B. kaltės; (2) atsakovė sutinka su ieškovu, kad terminas sutuoktiniams susitaikyti yra neskirtinas; (3) atsakovė sutinka su ieškovu, kad sutuoktiniams išlaikymas vienam iš kito nepriteistinas; (4) atsakovė prašo po santuokos nutraukimo palikti atsakovei santuokinę pavardę – B.; (5) atsakovė prašo nustatyti D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)); (6) atsakovė prašo netenkinti Ieškovo reikalavimo nustatyti A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir nepilnamečio vaiko D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) bendravimo tvarką ir prašo nustatyti jos siūlomą bendravimo tvarką: 6.1 Iki nepilnamečiui vaikui sueis du metai, Ieškovas su Vaiku bendrauja nelyginių savaičių savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį nuo 16 val. iki 19 val., lyginių savaičių trečiadieniais nuo 16 val. iki 19 val. Atsakovės gyvenamojoje vietoje ar kitose vietose dalyvaujant Atsakovei. Ieškovas su Vaiku bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį po 15 min. laikotarpyje nuo 19 iki 20 val. naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis garso ir vaizdo perdavimą. 6.2 Nepilnamečiui vaikui sulaukus dviejų metų, Ieškovas su Vaiku bendrauja nelyginių savaičių savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį nuo 16 val. iki 19 val., lyginių savaičių trečiadieniais nuo 16 val. iki 19 val. nedalyvaujant Atsakovei, paimdamas Vaiką iš Atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas bendravimui pasibaigus. Ieškovas su Vaiku bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį po 15 min. laikotarpyje nuo 19 iki 20 val. naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis garso ir vaizdo perdavimą. 6.3 Nepilnamečiui vaikui sulaukus trijų metų, Ieškovas su Vaiku bendrauja nelyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val., lyginių savaičių trečiadienį nuo 16 val. iki 19 val., paimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas į atsakovės gyvenamąją vietą bendravimui pasibaigus. Ieškovas su Vaiku bendrauja kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį po 15 min. laikotarpyje nuo 19 iki 20 val. naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis garso ir vaizdo perdavimą. Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, atostogų metu. 6.4 Nepilnamečiui vaikui sulaukus trijų metų, Ieškovas bendrauja su Vaiku porinių metų gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos), pasiimdamas Vaiką gruodžio 25-ąją nuo 10.30 val. iki 11 val. ir grąžindamas gruodžio 26-ąją nuo 16.00 val. iki 16.30 val. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes Vaikas praleidžia su Atsakove. Ieškovas bendrauja su Vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), pasiimdamas Vaiką nustatytą šventinę dieną nuo 10.30 val. iki 11 val. ir grąžindamas tą pačią dieną nuo 18.30 val. iki 19.00 val. Motinos dieną (kiekvienų metų pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį) Vaikas praleidžia su Atsakove. 6.5 Nepilnamečiui vaikui sulaukus trijų metų, Ieškovas bendrauja su Vaiku 28 kalendorines dienas vaikų vasaros atostogų metu, skaidomas į 4 atskiras ne paeiliui einančias savaites po 7 dienas. Ieškovas konkretų vasaros atostogų laiką su Atsakove suderina nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 30 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas Ieškovo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas Atsakovės pageidavimui dėl atostogų laiko. Ketindamas išvykti su Vaiku į kitą valstybę, Ieškovas apie tai ne vėliau kaip prieš 15 dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti mamą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. 6.6 Vaikui pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, šalys su Vaiku bendrauja po pusę (½ dalį) Vaiko ugdymo įstaigos pavasario, rudens, Šv. Kalėdų ir žiemos atostogų tvarka. Nelyginiais kalendoriniais metais pirmąją ½ dalį Vaiko pavasario, rudens, Šv. Kalėdų ir žiemos atostogų su Vaiku bendrauja vaikų Atsakovė, o antrąją ½ dalį – Ieškovas. Ieškovas pasiima Vaiką pirmosios bendravimo dienos išvakarėse iš Vaiko gyvenamosios vietos nuo 19 iki 20 valandos ir grąžina Vaiką paskutinės bendravimo dienos vakarą, nuo 18 iki 19 valandos, į Vaiko gyvenamąją vietą. Lyginiais kalendoriniais metais pirmąją ½ dalį Vaiko pavasario, rudens, Šv. Kalėdų ir žiemos atostogų su Vaiku bendrauja Ieškovas, o antrąją ½ dalį – Atsakovė. Ieškovas pasiima Vaiką pirmosios bendravimo dienos išvakarėse iš Vaiko gyvenamosios vietos nuo 19 iki 20 valandos ir grąžina Vaiką paskutinės bendravimo dienos vakarą, nuo 18 iki 19 valandos, į Vaiko gyvenamąją vietą. (7) atsakovė prašo netenkinti ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui ir priteisti iš Ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 450 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pervedant jas į L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) vardu atidarytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d., lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skiriant ieškovę L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)). Išlaikymo dydis indeksuojamas įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. (8) atsakovė prašo priteisti iš ieškovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymo įsiskolinimą 2200 EUR; (9) priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai bus teismui pateikti įstatymo nustatyta tvarka.

7. Priešieškinyje pateikti toliau nurodomi atsakovės poziciją pagrindžiantys argumentai. Pasisakydama dėl kaltės, atsakovė nurodo, kad ji niekada nesmurtavo prieš ieškovą nei psichologiškai, nei fiziškai, tačiau ieškovas dažnai psichologiškai smurtavo prieš atsakovę. Atsakovė neribojo savo ir ieškovo kontakto ar ieškovo galimybės bendrauti su sūnumi. Priešingai, ieškovė dažnai siūlė prie išvykų prisijungti ir atsakovą, siūlė jam atvykti, susitikti, leisti laiką kartu, tačiau šis visada atsisakydavo. Atsakovė neribojo Ieškovo bendravimo su vaiku, visada skatino atsakovą bendrauti su sūnumi. Ieškovė tiek kaip žmona, tiek kaip mama puikiai vykdė savo pareigas. Ji rūpestingai augina ir prižiūri vaiką, lankosi su vaiku pas gydytojus, rūpinasi vaiko raida – sūnus auga sveikas, mylimas ir prižiūrimas. Atsakovė visuomet puoselėdavo namus, palaikydavo švarą ir tvarką, gamino maistą, jaukiai pasitikdavo vyrą, grįžtantį iš darbo. Niekada negrasino skyrybomis, norėjo būti mylima, suprasta ir gerbiama. Tuo tarpu Ieškovas, pats dar būdamas santuokoje, akivaizdžiai rodė, jog atsakovė kaip moteris ir žmona jam neberūpi: tyčia nebenešiodavo vestuvinio žiedo, akivaizdžiai ieškojo kitų pažinčių. Ieškovas nuolat psichologiškai smurtavo prieš atsakovę, įžeidinėjo, grasino skyrybomis, kaltino atsakovę dėl santuokos iširimo, ribojo jos bendravimą su artimaisiais. Po ieškovo grasinimų ir manipuliacijų sekdavo atsiprašinėjimai ir pripažinimai, kad jis pasielgė blogai. Po šių atsiprašinėjimų, gąsdinantis ir neprognozuojamas ieškovo elgesys – pykčio priepuoliai, drebėjimas, pasikeitusios akys, agresyvumas, kratymasis, nesusitvardymas – kartodavosi. Atsakovė nusileisdavo ieškovui, nuolat ieškojo kompromisų, bandė aiškinti psichologines problemas, kvietė leisti laiką kartu, tačiau ieškovas niekada nenorėjo daryti kompromisų ir siekė atsakovę padaryti parankia, paklusnia, tokia, kuri visko bijo, neturi artimų žmonių, su kuriais galėtų bendrauti ir kurie jai galėtų padėti, darančia tai, kas liepiama. Ieškovas mėgino atsakovę atskirti nuo artimųjų, nuo gimtojo miesto, nuo socialinio gyvenimo, kritikuodavo jos pažįstamų ratą. Norėjo sukurti situaciją, jog atsakovė šalia savęs neturėtų visiškai nieko, negalėtų sulaukti pagalbos iš artimųjų ir taptų priklausoma tik nuo ieškovo. Ieškovas nuolat taikė finansinį smurtą. Ieškovas visada aktyviai domėjosi, kokio dydžio atsakovė gavo išmokas gimus vaikui, kokio dydžio pajamas gaudavo būdama motinystės atostogose ir nurodydavo kur atsakovė turi jas išleisti. Tuo tarpu ieškovas visas savo pajamas slėpė, operuodavo dažniausiai grynais pinigais, pinigų nelaikydavo sąskaitoje. Ieškovas dirba statybų sektoriuje, todėl turi dideles galimybes operuoti grynais pinigais. Atsakovei vienąkart pamačius, kaip ieškovas užsidaręs vonios kambaryje perskaičiuoja nemažą sumą grynais pinigais, ieškovas pareiškė, kad pinigai purvini, todėl nenori jų perskaičiuoti kambaryje. Ieškovas niekada nepadėjo prižiūrėti vaiko, tačiau visada kaltino atsakovę, kad ji vaiką blogai prižiūri. Ieškovas savo veiksmais santuokos metu pažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo principą taikydamas nuolatinę kontrolę, psichologinį ir finansinį smurtą, pažeidė abipusės pagalbos pareigą nepaisydamas atsakovės nuomonės, atsisakydamas šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, pažeidė moralinės ir materialinės paramos pareigą nesirūpindamas atsakove, reikalaudamas, kad atsakovė tarnautų jam, neremdamas materialiai, slėpdamas savo finansus. Nurodyti kalti ieškovo veiksmai (neveikimas) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutrūkimu. Ieškovas pažeidė pagrindines sutuoktinių pareigas: gerbti kitą, remti jį moraliai, pastoviai ją niekino, norėjo tik kontroliuoti ir manipuliuoti, atskirti nuo kitų ir niekada nebandė išsaugoti šeimos ir santykių. Dėl aukščiau nurodyto ieškovo elgesio liko nepateisinti atsakovės lūkesčiai gyventi harmoningoje santuokoje, jaustis saugiai, buvo sukelti ilgalaikiai išgyvenimai, stresas, baimė ir kitos neigiamos emocijos. Dėl tokio ieškovo elgesio tolimesnis sutuoktinių gyvenimas kartu tapo nebeįmanomas, nes tiek atsakovei, tiek jų sūnui tapo nebesaugu būti vienoje aplinkoje su ieškovu. Atsakovės nuomone, dėl santuokos nutraukimo jos kaltės nėra ir santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo kaltės.

8. Pasisakydama dėl bendravimo tvarkos, atsakovė nurodė, kad ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka yra patogi tik ieškovui, neatitinkanti nei vaiko poreikių, nei jo interesų, todėl atsakovė negali su ja sutikti. Pirma, atsakovė jau šalims gyvenant atskirai visuomet skatino ieškovą bendrauti su savo sūnumi, tačiau šalys nesutarė dėl bendravimo tvarkos. Vaikas šiuo metu yra per mažo amžiaus (šiuo metu 1 metai ir 5 mėnesiai), kad galėtų savaitgalius leisti ieškovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Ieškovas iki šiol niekada nėra buvęs vienas su vaiku, nuo 2024 m. birželio su vaiku bendravo tik keletą valandų. Ieškovas atsisakydavo bendrauti su sūnumi tiek atsakovės namuose, tiek už jos namų ribų dalyvaujant atsakovei, nors atsakovė ne kartą siūlė tai padaryti. Be to, ieškovas nesidomi apie vaiko priežiūra: nežino jo dienotvarkės, mitybos, kaip jį rengti. Tam, jog vaikas galėtų su ieškovu būti dviese, praleisti pas jį savaitgalius, pirmiausia reikia užmegzti tarpusavio ryšį ir išmokti vaiko priežiūros dalykus. Antra, ieškovas nurodo, kad vaiką vešis į (duomenys neskelbtini). Ieškovas niekada nevažiavo su vaiku automobilyje vienas. Be to, ieškovas konfliktinėse situacijose yra linkęs vairuoti neatsargiai. todėl ieškovas gali ne tik nesugebėti vienas su vaiku nuvažiuoti pakankamai ilgo atstumo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vaikui vykti automobiliu vien tik su ieškovu yra nesaugu. Trečia, ieškovas yra labai nervingo charakterio ir galimai turi psichologinių sutrikimų. Susierzinęs jis nebesivaldydavo, grasindavo atsakovei, mėtydavo daiktus, šaukdavo, krisdavo ant lovos, keletą kartų vos neišmetė vaiko atsakovei iš rankų, pats staigiai griebdavo miegantį vaiką iš vežimėlio ir pan. Būtent dėl šių priežasčių, t. y. ieškovo nekontroliuojamo pykčio priepuolių ir neprognozuojamo elgesio, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka yra prieštaraujanti vaiko interesams ir kelianti didžiulę grėsmę vaiko saugumu. Ketvirta, ieškovo prašoma nustatyti tvarka, kai jis su sūnumi bendrauja kiekvienos įprastinės darbo dienos vakarą nuo 18 iki 19 valandos naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis, yra pernelyg apsunkinanti vaiką. Vaikas yra per mažo amžiaus, kad sugebėtų kiekvieną dieną po 1 valandą laiko išbūti prie elektroninių ryšio priemonių. Be to, vaikui pradėjus eiti į darželį, jis tiesiog nespėti grįžti į namus iki nurodyto laiko, jau nekalbant apie tai, kad turėtų šviesiu metu laiku dar pabūti gryname ore. Penkta, ieškovo nurodoma tvarka, kai vieną kartą per mėnesį, ieškovo ir sūnaus bendravimo savaitgalį, atsakovė turėtų pristatyti sūnų į ieškovo gyvenamąją vietą penktadienį, nuo 19 iki 20 valandos, vėl gi neatitinka nei vaiko interesų, nei atsakovės galimybių. Pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, Atsakovė grįš į darbą ir niekaip nespėtų po darbo paimti Vaiką iš darželio ir iki 20 val. pristatyti į (duomenys neskelbtini), nes neturi automobilio ir neturi teisės vairuoti automobilio. Keliavimas visuomeniniu transportu būtų pernelyg ilgas ir varginantis vaikui. Šešta, šiuo metu vaikas yra pernelyg mažas, o ieškovas nepatyręs, kad galėtų užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą ir saugumą atostogų metu net 15 dienų iš eilės. tokio ilgio ieškovo bendravimas su vaiku per atostogas gali būti tik sulaukus vaikui atitinkamo amžiaus. Septinta, ieškovui yra žinoma, kad atsakovė yra kilusi iš mišrios šeimos, kurioje yra švenčiamos tiek katalikų, tiek ortodoksų religinės šventės, jos buvo švenčiamos ir šalių šeimoje. Atsakovė taip pat turi teisę švęsti su vaiku katalikiškas šventes, todėl nesuprantama, kodėl ieškovas siekia bendrauti su Vaiku visada katalikų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu. Ieškovo reikalavimas, kad šalys lygiomis dalimis (po ½) dalintųsi visas sūnaus vykimo į/iš sūnaus ir ieškovo bendravimo vietos išlaidas yra visiškai nepagrįstas, nes vaikui gyvenant su atsakove ji ir taip patiria didesnes vaiko priežiūros išlaidas nei atsakovas, o jos turtinė padėtis yra žymiai blogesnė nei Ieškovo. Atsižvelgdama į tai, atsakovė siūlo savo bendravimo tvarką.

9. Dėl nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo, atsakovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad vaikui reikalingas išlaikymas sudaro 940 Eur. Ieškovas vykdo individualią veiklą (atlieka remonto, statybos darbus pagal individualius užsakymus). Ieškinyje ieškovas teigia, kad jo pajamos nėra pastovios, 2023 m. buvo deklaruota daugiau bei 9 000,00 Eur pajamų, t.y. 750,00 Eur per mėnesį. Vaikų teisių apsaugos institucijos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad Ieškovas teigia, kad jo gaunamos mėnesio pajamos yra apie 1 200,00 Eur. Taigi ieškovas turbūt pats nežino, kiek iš tikrųjų uždirba, nes pajamas gauna grynais pinigais ir tikėtina dalies jų nedeklaruoja. Atsakovės žiniomis, ieškovas kas mėnesį gauna ne mažiau kaip 3 000,00 Eur pajamų atskaičius mokesčius. Santuokos metu ieškovas visas savo pajamas nuo atsakovės slėpė, atsiskaitydavo grynais pinigais, pinigų nelaikydavo sąskaitoje. Ieškovas iki santuokos sudarymo turėjo įsigijęs nekilnojamą turtą, žemės sklypą ir sodo namą (duomenys neskelbtini). Santuokos metu Ieškovas į minėtą turtą investavo bendras sutuoktinių lėšas: išlygino ir sutvarkė žemės sklypo reljefą, gavo statybos leidimą, įrengė namo pamatus ir pradėjo „dėžutės“ statybą. Šalims gyvenant kartu ieškovas reikalavo, kad atsakovė nupirktų statybinius blokelius namo statybai, tačiau atsakovė neturėjo tokios pinigų sumos. Siekdamas išvengti kompensacijos už asmenine nuosavybės teise turimo turto pagerinimą, ieškovas ruošdamasis santuokos nutraukimo procesui, minėtą nekilnojamą turtą 2024 m. rugpjūčio 8 d. padovanojo savo broliui E. B., t.y. galimai sudarė tariamą sandorį ir toliau pats vykdė namo statybas investuodamas bendras sutuoktinių lėšas. Ieškovas taip pat turi automobilį 2005 m. Audi A6, kurio vertė 3000,00 Eur. Nurodytų faktų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ne tik kad savo procesiniuose dokumentuose neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, bet aktyviais veiksmais siekė savo turtinę padėtį nuslėpti. Atsakovės nuomonė, ieškovo gaunamos pajamos, jo darbo pobūdis (statybos apdailos darbai) leidžia prie vaiko išlaikymo prisidėti didesne dalimi, nei nurodo ieškovas. Be to, ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. atsakovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamos sudaro apie 896,00 Eur per mėnesį, darbo užmokestis (atsakovė dirba Vilniaus lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio priešmokyklinio ugdymo mokytojos pareigose), iki vaiko priežiūros atostogų buvo 920,00 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovė nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, neturi automobilio.

10. Pasisakydama dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad šalys nuo 2024 m. birželio mėnesio gyvena atskirai, tačiau ieškovas prie vaiko išlaikymo per šiuos 6 mėnesius (birželio - lapkričio mėn.) prisidėjo minimaliai (padarė du pavedimus po 300,00 ir 200,00 Eur atitinkamai, viso 500,00 Eur). Šalims gyvenant atskirai vaiką išlaikė atsakovė, jai teko beveik visa vaiko išlaikymo našta, todėl atsakovė reiškia reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 6 mėnesius, t. y. 2024 m. birželio – lapkričio mėnesius, atsižvelgiant į realius vaiko poreikius po 450,00 Eur už kiekvieną mėnesį, tai, atėmus ieškovo teiktą dalinį išlaikymą 500,00 Eur, sudaro 2 200,00 Eur (450x6-500).

11. Ieškovo ir atsakovės sveikata bei gaunamos pajamos yra pakankamos visiškai save išlaikyti, todėl atsakovė sutinka su ieškovu, kad išlaikymas nepriteistinas nei iš ieškovo, nei iš atsakovės. Atsakovė nurodė, kad pasilieka santuokoje turėtą pavardę – B..

Atsiliepimas

12. Byloje gautas ieškovo atsiliepimas į priešieškinį (DOK-188831), kuriame prašoma atsakovės priešieškinio reikalavimus atmesti, pilna apimtimi tenkinti ieškovo ieškinį. Kartu su atsiliepimu pateikti papildomi įrodymai.

13. Byloje gautas ieškovo prašymas dėl reikalavimų patikslinimo (DOK-25213), kuriame prašoma nustatyti tokią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką: Ieškovas bendrauja su Sūnumi kiekvienų metų krikščionių Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas, pasiimdamas Sūnų 10 val. iki 11 val. iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžindamas Sūnų Šv. Velykų antrąją dieną 19 val. iki 20 val. val. į jo gyvenamąją vietą. Ieškovas bendrauja su Sūnumi nelyginių kalendorinių metų valstybinių švenčių dienomis - Vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), Liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną), Lapkričio 1 d. (Visų šventųjų dieną), pasiimdamas Sūnų šventinės dienos išvakarėse 19 val. iki 20 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas Sūnų šventinės dienos 19 val. iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą. Ieškovas bendrauja su Sūnumi lyginių kalendorinių metų valstybinių švenčių dienomis - Kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), Gegužės 1 d. (Tarptautinė darbo dieną), Rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), Lapkričio 2 d. (Mirusiųjų atminimo dieną) pasiimdamas Sūnų šventinės dienos išvakarėse 19 val. iki 20 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas Sūnų šventinės dienos 19 val. iki 20 val. į jo gyvenamąją vietą.

14. Byloje ieškovo gautas patikslintas ieškovo ieškinys (DOK-36608), kuriame pateikti tokie reikalavimai: panaikinti ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus stačiatikių Šv. Paraskevės parapijoje apskaitos įrašą, Nr. 478 dėl atsakovės L. B. kaltės. Nustatyti ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką: tėvas bendrauja su sūnumi lyginių metų savaičių savaitgaliais, sūnų motina pristato penktadienį 18 val. į tėvo gyvenamąją vietą, o tėvas grąžina sūnų tos pačios savaitės sekmadienį 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Tėvas bendrauja su sūnumi du kartus per savaitę abiejų tėvų suderintu laiku, mobiliojo ryšio priemonėmis po 15 min. Motina įsipareigoja užtikrinti vaizdo ir garso priemones bendravimo mobiliojo ryšio priemonėmis metu. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, tėvų atostogų su sūnumi metu. Šiomis dienomis tėvo bendravimas su sūnumi vyksta pagal atitinkamai švenčių dienomis, moksleivių atostogoms, tėvų atostogoms su sūnumi nustatytą tvarką. Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su sūnumi po pusę moksleivių atostogų laiko (vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą): lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia pirmą kiekvienų moksleivių atostogų pusę, nelyginiais metais – antrą atostogų pusę. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina. Moksleivių rudens, Šv. Kalėdų, žiemos ir pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis sūnaus ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino iš ugdymo įstaigos. Dėl konkretaus sūnaus paėmimo ir grąžinimo laiko atostogų metu, tėvas suderina su motina ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų metų krikščionių Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją (gruodžio 25-26 d.) dienas, sūnų motina pristato į tėvo gyvenamąją vietą Šv. Kūčių išvakarėse nuo 19 val. iki 20 val., o tėvas sūnų grąžina Šv. Kalėdų antrąją dieną nuo 19 val. iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Motina bendrauja su sūnumi kiekvienų metų stačiatikių Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis. Tėvas bendrauja su sūnumi (sūnui sukakus dvejų metų) kiekvienų metų krikščionių Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas, sūnų motina pristato į tėvo gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmosios dienos išvakarėse nuo 19 val. iki 20 val., o tėvas sūnų grąžina Šv. Velykų antrąją dieną 19 val. iki 20 val. val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Motina bendrauja su sūnumi kiekvienų metų stačiatikių Šv. Velykų dienomis. Tėvas bendrauja su sūnumi nelyginių kalendorinių metų valstybinių švenčių dienomis - Vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), Liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną), Lapkričio 1 d. (Visų šventųjų dieną), sūnų motina pristato į tėvo gyvenamąją vietą šventinės dienos išvakarėse nuo 19 val. iki 20 val., o tėvas grąžina sūnų šventinės dienos nuo 19 val. iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Lyginiais kalendoriniais metais, šiame punkte nurodytas šventes sūnus praleidžia su motina. Tėvas bendrauja su sūnumi lyginių kalendorinių metų valstybinių švenčių dienomis - Kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), Gegužės 1 d. (Tarptautinė darbo dieną), Birželio 24 d. (Joninės), Rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), Lapkričio 2 d. (Mirusiųjų atminimo dieną), sūnų motina pristato į tėvo gyvenamąją vietą šventinės dienos išvakarėse nuo 19 val. iki 20 val., o tėvas grąžina sūnų šventinės dienos nuo 19 val. iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Nelyginiais kalendoriniais metais, šiame punkte nurodytas šventes sūnus praleidžia su motina. Motina bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei nurodyta diena sutampa su tėvo bendravimo su sūnumi laikotarpiu, tuomet tėvas grąžina sūnų šios šventinės dienos 11 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), sūnų motina pristato į tėvo gyvenamąją vietą šventinės dienos išvakarėse nuo 19 iki 20 val., o tėvas grąžina sūnų šventinę dieną nuo 19 val. iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Tėvas bendrauja su sūnumi lyginių kalendorinių metų (duomenys neskelbtini) (sūnaus gimimo dieną), sūnų motina pristato į tėvo gyvenamąją vietą šventinės dienos išvakarėse nuo 19 iki 20 val., o tėvas grąžina sūnų šventinę dieną nuo 19 val. iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Nelyginiais kalendoriniais metais, šiame punkte nurodytą šventę sūnus praleidžia su motina. Tėvas su sūnumi bendrauja kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (tėvo gimimo dieną) bei kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (tėvo mamos L. V. B., sūnaus senelės gimtadienio dieną) sūnų motina pristato į tėvo gyvenamąją vietą šventinės dienos išvakarėse nuo 19 iki 20 val., o tėvas grąžina sūnų šventinę dieną nuo 19 val. iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su sūnumi po pusę vasaros atostogų: 28 kalendorines dienas dalimis – viena dalis 14 kalendorinių dienų, kitos - po 7 kalendorines dienas. kiekvienas iš tėvų konkretų vasaros atostogų laiką su kitu iš tėvų suderina likus ne mažiau kaip 14 dienų iki planuojamų atostogų pirmos dienos. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko. Tėvai savo bendravimo su sūnumi laikotarpiu turi teisę išsivežti sūnų į kitus Lietuvos miestus nevaržomai, o ketindamas išvykti su sūnumi į kitą valstybę, apie tai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų turi raštu informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos, apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Tais atvejais, kai tėvas negali bendrauti su sūnumi dėl objektyvių priežasčių (pvz., ligos ir kt.), tėvas raštu (el. paštu ar SMS žinute) informuoja motiną apie kliūtis bendrauti su sūnumi, nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės paaiškėja. Tokiais atvejais, tėvo bendravimas su sūnumi neįvyksta. Esant bendram tėvų sutarimui išreikštam raštu (el. paštu ar SMS žinute) tėvai turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 328 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos į atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nurodytą banko sąskaitą. Piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

15. Byloje gautas atsiliepimas į patikslintą ieškinį (DOK-42543), kuriame prašoma patikslintą ieškinį dalyse dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, bendravimo su vaiku tvarkos, išlaikymo dydžio atmesti.

16. Byloje gauta išvada teikiančios institucijos išvada (DOK-172514), kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į šiuo metu byloje esančią medžiagą bei į tai, kad nuo pat šalių gyvenimo skyriumi pradžios nepilnametis gyvena su atsakove, kuri, Tarnybos vertinimu, vaiku rūpinasi tinkamai, Skyrius mano, kad D. gyvenamosios vietos nustatymas su Atsakove atitiktų jo geriausius interesus. Skyriaus nuomone, ieškovo bendravimo su vaiku tvarką būtų tikslinga nustatyti tam, kad būtų įgyvendinta vaiko teisė bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Manytina, kad nustačius ieškinyje siūlomą bendravimo tvarką nepilnamečio interesai pažeisti nebus, o tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, bus užtikrintas nuolatinis ryšio palaikymas tarp berniuko ir skyriumi gyvenančio tėvo. Skyriaus vertinimu, ieškovo prašymas priteisti nepilnamečiui išlaikymą yra pareikštas remiantis nepilnamečio interesais, tačiau prašoma nustatyti išlaikymo vaikui suma periodinėmis išmokomis po 250 Eur/mėn. vertintina kaip minimali ir, galimai, nebūtų pakankama vaiko poreikiams tenkinti, juo labiau, atsižvelgiant į ieškovo prašymą dalinti pusiau tarp šalių vaiko kelionės išlaidas. Išvadą teikianti institucija taip pat teikė į bylą išvadas dėl byloje prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir papildomus dokumentus (DOK-58064, DOK-25744; DOK-80059).

Proceso dalyvių paaiškinimai teismo posėdžių metu

17. Bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė. Pasisakydamas dėl santuokos nutrūkimo priežasčių, laikėsi pozicijos, kad santuoka nutrūko išskirtinai dėl atsakovės kaltės. Nurodė, kad norėjo kurti šeimą, priėmė atsakovės tikėjimą, išnuomavo šeimai butą (duomenys neskelbtini), tenkino visus atsakovės norus ir pageidavimus. Tačiau atsakovė nenorėjo savarankiškai kurti šeimos santykių, į visus šeimos reikalus kišosi atsakovės šeima, ypač mama. Gimus vaikus, ieškovas rūpinosi vaiku, pirko šeimai reikalingus daiktus, maistą, dengė kitas išlaidas. Ieškovui buvo teigiama, kad vyro darbas yra aprūpinti šeimą, o ne rūpintis vaiku. Po vaiko gimimo atsakovė nuolat važiuodavo su vaiku pas tėvus svečiuotis, kol galiausiai 2024 m. birželį išvažiavo ir nebegrįžo. Pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos, nurodė, kad ieškovė ir jos šeima ribojo jo bendravimą su vaiku, neleido rūpintis. Atsakovei išvykus bendravimas apribotas maksimaliai, ieškovas neturi galimybės kurti santykio ir ryšio su vaiku. Visus reikalingus įgūdžius turi, yra prižiūrėjęs brolio vaikus, vaikui perka daiktus, teikia kitokią paramą.

Šalies argumentai

18. Ieškovo atstovas išsamiai pasisakė dėl visų ieškinio reikalavimų, taip pat nurodė, kad ieškovas teikia reikalavimą nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri nurodyta 2025 m. gegužės 14 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių (DOK-75049).

Atsiliepimas

19. Atsakovė išsamiai pasisakė dėl santuokos nutrūkimo priežasčių. Nurodė, kad santuoka nutrūko išskirtinai dėl ieškovo kaltės. Atsakovės tvirtinimu, ieškovas, su kuriuo susipažino internetu, skubino sudaryti santuoką. Kai ieškovas sužinojo, kad ji laukiasi, labai pasikeitė, prasidėjo agresija, melas, psichologinis smurtas. Ragino keltis į (duomenys neskelbtini), ji keltis sutiko tik laikinai, kol laukiasi. Jokių pažinčių ir ryšių nei ji, nei atsakovas (duomenys neskelbtini) neturi, jos darbo vieta (duomenys neskelbtini). Bendro gyvenimo kartu metu ją kontroliavo, reikalavo paklusti, ribojo bendravimą. Manipuliavo, privesdavo ją prie jai nebūdingo elgesio. Atsakovė ieškovo bijojo. Nurodė, kad ieškovas vaiku rūpintis nemoka, jam atsitinka kažkokie priepuoliai, kažkas yra su psichikos sveikata. Važiuoja nuolat viršydamas greitį, labai agresyviai. Atsakovė, pabendravusi su kineziterapeute, suprato, kad ieškovo elgesys netoleruotinas ir santuoką reikia nutraukti. Atsakovė taip pat išsamiai pasisakė dėl vaikui reikalingo išlaikymo, jo specialių su sveikata susijusių poreikių – ypatingos mitybos, vaistų, gydytojų konsultacijų. Su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nesutinka, teigia, kad vaikas labai mažas ir prisirišęs prie mamos, ieškovas neturi vaiko priežiūrai reikalingų įgūdžių, gyvena (duomenys neskelbtini); ji vaiko negali išleisti į tokias ilgas keliones ar juo labiau nakvoti su ieškovu, nes tai neatitinka vaiko interesų.

20. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko artimą ryšį su mama, taip pat į mažą vaiko amžių, tėvo bendravimas su vaiku iki vaikui sukaks treji metai turi vykti be nakvynių pas ieškovą, bendravimas darbo dienomis turėtų vykti nuotoliu, bendravimas švenčių dienomis ir per atostogas taip pat be nakvynių. Pažymėjo, kad vaikas jautrus, netrukus pradės lankyti darželį, tam reikalingas adaptacinis laikotarpis, numačius tuo pačiu metu ir nakvynes pas tėvą, vaikui vienu metu tektų du adaptaciniai laikotarpiai, o tai vaikui yra per sunku ir neatitinka jo interesų. Nuo vaiko trejų metų galimas bendravimas su tėvu su nakvynėmis, bendravimas švenčių ir atostogų metu turėtų vykti rotacijos principu. Atostogoms turėtų būti nustatytas ne 28 dienų, kaip prašo ieškovas, o 14 dienų nepertraukiamas laikotarpis. Atsakovės prašomas išlaikymo dydis yra pakankamas, o ieškovo siūlomas mokėti išlaikymas yra nepakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

(1) Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

21. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

22. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardintos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

23. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.

24. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

26. Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

27. Iš teismui pateikto šalių santuokos apskaitos įrašo išrašo (ieškinio (CBP-22682) 5 priedas) nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus Stačiatikių Šv. Paraskevės parapijoje, įregistravo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 478.

28. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus D. B..

29. Ieškovas ir atsakovė teikia reikalavimus nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės.

30. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovė nebuvo lojali šeimai, vadovavosi savo asmeniniais, bet ne šeimos interesais, neieškojo būdų kurti šeimos santykių, spręsti ginčų taikiai, negalėjo gyventi savarankiškai, nedalyvaujant ir nesikišant jos šeimai, ypač mamai, naudojo psichologinį smurtą, riboja bendravimą su vaiku.

31. Atsakovė savo ruožtu laikosi priešingos pozicijos ir tvirtina, kad santuoka nutrūko išskirtinai dėl ieškovo kaltės. Atsakovė teigia, kad ieškovas savo veiksmais pažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo principą, taikė nuolatinę kontrolę, psichologinį ir fizinį smurtą, pažeidė abipusės pagarbos pareigą nepaisydamas atsakovės nuomonės, atsisakydamas šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, nesirūpino atsakove ir vaiku, reikalavo, kad atsakovė jam tarnautų, nerėmė materialiai, slėpė savo finansus.

32. Ieškovas ir atsakovė su santuokos iširimu susijusias aplinkybės įrodinėjo liudytojų parodymais. Ieškovo kviesta liudytoja A. B., kuri yra ieškovo brolio žmona, teikdama parodymus nurodė, kad, jos žiniomis, ieškovas ir atsakovė susipažino internetu, netrukus atsakovė pastojo, tada ieškovas nusprendė pasipiršti. Kartu iki to negyveno, nusprendė rengti vestuves, ji norėjo didelių vestuvių, dėl vestuvių buvo daug nesutarimų, nuo pat pradžių jie dėl visko nesutarė. Atsakovei viskas netiko, niekur nepatiko, nuolat verkė, norėjo namo. Šeimos tarp jų nebuvo, pykčiai, isterijos, niekas nesusiklostė. Gimus vaikui konfliktų padaugėjo, ji prie vaiko nieko neleisdavo, atimdavo vaiką iš ieškovo, jokių patarimų nepriėmė. Nurodė, kad ieškovas norėjo šeimos, rūpintis vaiku, tačiau dėl atsakovės elgesio tai buvo neįmanoma.

33. Atsakovės kviesta liudytoja, atsakovės mama L. M. teikdama parodymus nurodė, kad dukra buvo gražus žaisliukas smurtautojo rankose. Ieškovas keistai elgiasi, yra neadekvatus, nerimastingas, tai prašo atvažiuoti, tada išvažiuoti, tada atsiprašinėja ir vėl prašo pasilikti. Užeidavo pykčio priepuoliai, tada nurimęs atsiprašinėdavo. Ieškovas negali ramiai būti vienoje vietoje, nuolat turi kažkur važiuoti, labai prisirišęs prie brolio ir jo šeimos. Visa šeima jo bijo, jis turi kažkokių psichoemocinių sutrikimų, nuolat geria energetinius gėrimus, yra nestabilios būsenos. Pats yra pripažinęs, kad turi problemų su nervais, prisiekinėja, kad pasikeis, tada elgesys kartojasi. Šeimos neremia finansiškai, nuolat padėdavo tėvai, vežė maistą, rėmė pinigais, dukra viską vaikui pirko pati. Turėtą turtą perleido broliui. Pasisakydama dėl bendravimo nurodė, kad ieškovas gali bendrauti su sūnumi, niekas jam netrukdo, tačiau vaikui reikia paaugti, dabar bendrauti be mamos vaikas negali.

34. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat atsižvelgęs į teismų praktikoje pateiktus santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės vertinimo kriterijus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės.

35. Ši išvada grindžiama tuo, kad, pirma, byloje nenustatyta, kad kuris nors iš sutuoktinių atliko veiksmus, dėl kurių remiantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi sutuoktinio kaltė preziumuojama (preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina).

36. Antra, pasisakant dėl to, ar kuris nors iš sutuoktinių pažeidė jam tenkančias pareigas iš esmės, pažymėtina, kad esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Remiantis bylos duomenimis matyti, kad šalys susipažino internetu, netrukus, (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka, vaiko susilaukta (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio mėnesį atsakovė paliko šalių bendrus namus ir grįžo gyventi pas tėvus. Taigi, šalys santuoką sudarė skubotai, sudarę santuoką kartu gyveno šiek tiek ilgiau nei metus. Remiantis šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, matyti, kad šalys susituokė iš esmės vienas kito nepažinodami, o pagyvenus kartu nesutarimai ir požiūrių skirtumai ypatingai išryškėjo: ieškovo teigimu, atsakovė nedėjo pastangų kurti šeimos gyvenimo, atsakovė tvirtina, kad ji stengėsi, tačiau dėl ieškovo neadekvataus būdo gyvenimas santuokoje buvo neįmanomas. Atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktiniai nesutarė beveik visais jų bendro gyvenimo klausimais, šalių gyvenimas nuo pat santuokos sudarymo nesiklostė, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad viena iš šalių atliko veiksmus, kurie laikyti esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu, kuris nulėmė santuokos iširimą. Teismo vertinimu, nė viena iš šalių neįdėjo pakankamai pastangų konfliktams išspręsti ir šeimai išsaugoti, todėl santuoka laikytina iširusia dėl abiejų šalių kaltės.

(2) Dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų

37. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalys santuokos metu įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovė šiam teiginiui neprieštaravo.

38. Teismas, įvertinęs šalių poziciją nurodytu klausimu, taip pat tai, kad remiantis bylos duomenimis, šalys santuokos metu neįgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto ir neprisiėmė kreditorinių įsipareigojimų, sutuoktinių turto padalijimo klausimų nesprendžia.

(3) Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

39. CK 3.169 straipsnyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

40. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

41. Remiantis bylos duomenimis ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su atsakove.

42. Ieškovas teismo prašo šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka. Išvadą teikianti institucija pritaria šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove.

43. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovo pareikštą reikalavimą šioje dalyje tenkina ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustato kartu su atsakove.

(4) Dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

44. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

45. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).

46. Kasacinis teismas yra išskyręs šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus; 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 34 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023).

47. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Už tinkamą teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos bylos šalys – vaiko tėvai, tarp kurių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsprendžiamas teismo ir kurie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso šalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 50 punktas).

48. Minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

49. Ieškovas ieškinyje pateikė reikalavimą dėl bendravimo tvarkos (ieškinio (CBP-22682) rezoliucinė dalis). Bylos nagrinėjimo metu ieškovo iniciatyva tris kartus spręstas laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikinos bendravimo tvarkos klausimas (2024 m. lapkričio 22 d., 2024 m. gruodžio 20 d. ir 2025 m. birželio 4 d. nutartimis). Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka tikslinta, galutinis reikalavimas dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos pateiktas bylos nagrinėjimo 2025 m. gegužės 30 d. posėdyje metu, kuriame ieškovo atstovas nurodė, kad prašo nustatyti bendravimo tvarką, nurodytą 2025 m. gegužės 14 d. prašyme pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (DOK-75049), nustatant tokią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką:

1.1. Tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį lyginėmis metų savaitėmis, pasiimdamas sūnų penktadienį 18 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų tos pačios savaitės sekmadienį 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.

1.2. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, tėvų atostogų su sūnumi metu. Šiomis dienomis tėvo bendravimas su sūnumi vyksta pagal atitinkamai švenčių dienomis, moksleivių atostogoms, tėvų atostogoms su sūnumi nustatytą tvarką.

1.3. Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su sūnumi po pusę moksleivių atostogų laiko (vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą): lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia pirmą kiekvienų moksleivių atostogų pusę, nelyginiais metais – antrą atostogų pusę. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina.

1.4. Moksleivių rudens, Šv. Kalėdų, žiemos ir pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis sūnaus ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino iš ugdymo įstaigos.

1.5. Dėl konkretaus sūnaus paėmimo ir grąžinimo laiko atostogų metu, tėvas suderina su motina ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas.

1.6. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų metų krikščionių Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją (gruodžio 25-26 d.) dienas, pasiimdamas sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse nuo 19 val. iki 20 val. ir grąžindamas sūnų Šv. Kalėdų antrąją dieną nuo 19 val. iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.

1.7. Motina bendrauja su sūnumi kiekvienų metų stačiatikių Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis.

1.8. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų metų krikščionių Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas, pasiimdamas sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmosios dienos išvakarėse nuo 19 val. iki 20 val. ir grąžindamas sūnų Šv. Velykų antrąją dieną nuo 19 val. iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.

1.9. Motina bendrauja su sūnumi kiekvienų metų stačiatikių Šv. Velykų dienomis.

1.10. Tėvas bendrauja su sūnumi nelyginių kalendorinių metų valstybinių švenčių dienomis - Vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), Liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną), Lapkričio 1 d. (Visų šventųjų dieną), pasiimdamas sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19 val. iki 20 val. ir grąžindamas sūnų šventinės dienos nuo 19 val. iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Lyginiais kalendoriniais metais, šiame punkte nurodytas šventes sūnus praleidžia su motina.

1.11. Tėvas bendrauja su sūnumi lyginių kalendorinių metų valstybinių švenčių dienomis - Kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), Gegužės 1 d. (Tarptautinė darbo dieną), Birželio 24 d. (Joninės), Rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), Lapkričio 2 d. (Mirusiųjų atminimo dieną), pasiimdamas sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19 val. iki 20 val. ir grąžindamas sūnų šventinės dienos nuo 19 val. iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Nelyginiais kalendoriniais metais, šiame punkte nurodytas šventes sūnus praleidžia su motina.

1.12. Motina bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei nurodyta diena sutampa su tėvo bendravimo su sūnumi laikotarpiu, tuomet tėvas grąžina sūnų šios šventinės dienos 11 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.

1.13. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), pasiimdamas sūnų šventinės dienos išvakarėse nuo 19 iki 20 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų šventinę dieną nuo 19 val. iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.

1.14. Tėvas bendrauja su sūnumi lyginių kalendorinių metų (duomenys neskelbtini) (sūnaus gimimo dieną), pasiimdamas sūnų šventinės dienos išvakarėse nuo 19 iki 20 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų šventinę dieną nuo 19 val. iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Nelyginiais kalendoriniais metais, šiame punkte nurodytą šventę sūnus praleidžia su motina.

1.15. Tėvas su sūnumi bendrauja kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (tėvo gimimo dieną) bei kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (tėvo mamos L. V. B., sūnaus senelės gimtadienio dieną) pasiimdamas sūnų šventinės dienos išvakarėse nuo 19 iki 20 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų šventinę dieną nuo 19 val. iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.

1.16. Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su sūnumi po pusę vasaros atostogų: 28 kalendorines dienas dalimis – viena dalis 14 kalendorinių dienų, kitos - po 7 kalendorines dienas.

1.17. Kiekvienas iš tėvų konkretų vasaros atostogų laiką su kitu iš tėvų suderina likus ne mažiau kaip 14 dienų iki planuojamų atostogų pirmos dienos. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko.

1.18. Tėvai savo bendravimo su sūnumi laikotarpiu turi teisę išsivežti sūnų į kitus Lietuvos miestus nevaržomai, o ketindami išvykti su sūnumi į kitą valstybę, apie tai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų turi raštu informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos, apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka.

1.19. Tais atvejais, kai tėvas negali bendrauti su sūnumi dėl objektyvių priežasčių (pvz., ligos ir kt.), tėvas nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės paaiškėja, raštu (el. paštu ar SMS žinute) informuoja motiną apie kliūtis bendrauti su sūnumi. Tokiais atvejais, tėvo bendravimas su sūnumi neįvyksta.

1.20. Esant bendram tėvų sutarimui išreikštam raštu (el. paštu ar SMS žinute) tėvai turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos.

50. Pagrįsdamas patikslintą reikalavimą dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, ieškovas nurodė, kad nuo 2024 m. gruodžio mėnesio pabaigos atsakovė nesilaiko teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, sudaro kliūtis ieškovui ir sūnui bendrauti. Atsakovė neįsileidžia ieškovo į namus arba jį iš namų išvaro bei kelia konfliktus. Taip pat, ieškovo manymu, kyla pagrįstos abejonės dėl atsakovės elgesio ir jos gebėjimo pasirūpinti šalių nepilnamečiu vaiku, nes remiantis pasikartojančiomis medicininėmis diagnozėmis, ne ieškovo, o atsakovės, veiksmai lemia šalių nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus. Nurodoma, kad ne tik atsakovė savo elgesiu trukdo ieškovui bendrauti su sūnumi pagal teismo nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, tačiau ir atsakovės šeimos nariai – tėvas, motina bei brolis. Dėl atsakovės ir jos šeimos narių veiksmų teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka nėra vykdoma, ieškovas praranda galimybę bendrauti su sūnumi, o ginčo šalių vaikas mato ir patiria šeimos narių ginčus, smurtą, nulemtą šalių konfliktinių santykių. Dėl nurodytų aplinkybių būtina nustatyti ieškovo prašomą bendravimo tvarką.

51. Atsakovė su ieškovo prašoma nustatyti tvarka nesutinka. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė laikėsi pozicijos, kad kol vaikas yra mažas, ieškovo bendravimas su vaiku nėra galimas su nakvynėmis ieškovo namuose, taip pat, atsižvelgiant į vaiko jautrumą, prisirišimą prie mamos, tėvo vaiko priežiūros įgūdžių trūkumą, tėvo ūmų būdą, nėra galimas tėvo bendravimo su vaiku nedalyvaujant atsakovei arba jos šeimos nariams. Nors priešieškinyje buvo nurodyta atsakovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka, atsakovės atstovės posėdžio metu išreikšta pozicija teismas bendravimo tvarką turi nustatyti savo iniciatyva atsižvelgdamas į vaiko interesus. Atsakovė nurodė, kad iš esmės tinka 2024 m. lapkričio 22 d., 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimis nustatyta bendravimo tvarka, išskyrus tai, kad bendravimas trečiadieniais neįvyksta, nes pats ieškovas nesilaiko bendravimo tvarkos, neatvyksta. Atsakovė prašė atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas su vaiku nėra buvęs daugiau kaip 4 val., neturi tinkamų įgūdžių, ignoruoja vaiko sveikatos būklę, vaikui nustatytas neramumas, gydytojai rekomenduoja nekeisti vaiko buvimo vietos, globėjų. Ieškovo ir vaiko ryšiui atstatyti būtinas pereinamasis laikotarpis. Atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (DOK-80067) atsakovė nurodė, kad ieškovui būtinas mažiausiai 12 mėnesių pereinamasis bendravimo su sūnumi per tarpininką (psichologą ar socialinį darbuotoją pagal vaiko gyvenamąją vietą) kartu dalyvaujant atsakovei arba jos tėvams.

52. Išvadą teikianti institucija pateiktoje pirminėje išvadoje (DOK-172514) nurodė, kad ieškovo bendravimo su vaiku tvarką būtų tikslinga nustatyti tam, kad būtų įgyvendinta vaiko teisė bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Manytina, kad nustačius ieškinyje siūlomą bendravimo tvarką nepilnamečio interesai pažeisti nebus, o tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, bus užtikrintas nuolatinis ryšio palaikymas tarp berniuko ir skyriumi gyvenančio tėvo. Galutinėje išvadoje, pateiktoje teismo posėdžio metu, išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko artimą ryšį su mama, taip pat į mažą vaiko amžių, tėvo bendravimas su vaiku iki vaikui sukaks treji metai turi vykti be nakvynių pas ieškovą, bendravimas darbo dienomis turėtų vykti nuotoliu, bendravimas švenčių dienomis ir per atostogas taip pat be nakvynių. Pažymėjo, kad vaikas jautrus, netrukus pradės lankyti darželį, tam reikalingas adaptacinis laikotarpis, numačius tuo pačiu metu ir nakvynes pas tėvą, vaikui vienu metu tektų du adaptaciniai laikotarpiai, o tai vaikui yra per sunku ir neatitinka jo interesų. Nuo vaiko trejų metų galimas bendravimas su tėvu su nakvynėmis, bendravimas švenčių ir atostogų metu turėtų vykti rotacijos principu. Atostogoms turėtų būti nustatytas ne 28 dienų, kaip prašo ieškovas, o 14 dienų nepetraukiamas laikotarpis. Institucijos atstovė pažymėjo, kad bendravimo tvarka tėvui iki trejų metų bendraujant be nakvynių atitinka vaiko interesus ir laikytina šiuo metu užtikrinančia maksimalų tėvo su vaiku bendravimą. Institucijos atstovė, atsakydama į teismo klausimą dėl konfliktiškų šalių santykių ir poreikio kreiptis į tarpininką, nurodė, kad nors santykiai konfliktiški, šalys gali susitarti ir šiuo metu tarpininko įsikišimas nėra būtinas.

53. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, nustatė, kad po to, kai atsakovė 2024 m. birželį išvyko iš šalių gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. lapkričio 22 d. teismo nutartimi buvo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, ieškovas su vaiku nebendravo, ieškovo ir vaiko ryšys buvo nutrūkęs. Nustačius laikiną bendravimo tvarką ieškovo bendravimas su sūnumi iš dalies atstatytas. Vis dėlto remiantis abiejų šalių paaiškinimais ir į bylą pateiktais įrodymais (DOK-75049; DOK-25280) matyti, kad ieškovo bendravimas su sūnumi nevyksta sklandžiai, tarp ieškovo, atsakovės ir jos šeimos narių nuolat kyla konfliktai, kviečiama policija, Tarnybos atstovai, vaikas dėl sveikatos sutrikimų du kartu vežtas į ligoninę.

54. Ieškovas laikosi pozicijos, kad jo bendravimas su vaiku galimas tik nedalyvaujant atsakovei, be to, būtinas jo bendravimas kas antrą savaitgalį, švenčių dienomis ir atostogų metu su nakvyne. Atsakovė kategoriškai nesutinka su vaiko išvežimu ir atskyrimu nuo mamos bet kokiam laikotarpiui, nes, jos įsitikinimu, vaikas labai prisirišęs prie mamos, o vaiko pabuvimas be jos daro žalą vaiko fizinei ir emocinei sveikatai, ieškovas nesupranta vaiko poreikių, ignoruoja jo sveikatos būklę, be to, vaikui su ieškovu nėra saugu.

55. Teismas, remdamasis nusistovėjusia teismų praktika pažymi, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Minimalus vieno iš tėvų bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Be to, teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Už tinkamą teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos bylos šalys – vaiko tėvai, tarp kurių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsprendžiamas teismo ir kurie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso šalimis.

56. Atsižvelgdamas į nurodytus teismų praktikoje įvardintus bendravimo tvarkai keliamus reikalavimus, taip pat į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, konkrečiai į tai, kad sprendimo priėmimo metu vaikui nėra dvejų metų, vaikas nuo 2024 m. birželio mėn. gyvena (duomenys neskelbtini) su mama, tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), vaiko ir tėvo ryšys buvo nutrūkęs ir yra atstatytas iš dalies, vaikui yra nustatytas padidintas jautrumas, pateiktos gydytojų rekomendacijos dėl stabilios aplinkos užtikrinimo (DOK-25280), vaikas 2025 m. pradės lankyti darželį ir jam bus reikalingas adaptacinis laikotarpis, taip pat atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos galutinę išvadą, sprendžia, kad iki vaikui sukaks treji metai vaiko interesus labiausiai atitinka vaiko bendravimas su ieškovu be nakvynių pas jį.

57. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad, abiejų šalių teigimu, laikinoje bendravimo tvarkoje trečiadieniais nustatytas bendravimas neveiksmingas, nustatoma, kad trečiadieniais vaikas su tėvu bendrauja nuotoliu. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad nustatoma bendravimo tvarka iki vaikui sukaks treji metai, galios vienerius metus, bendravimo tvarkoje nenustatomas bendravimas rotacijos principu švenčių dienomis, vietoje to įvardinamos konkrečios metų šventės, kurių metu ieškovas bendraus su vaiku.

58. Atsakydamas į atsakovės argumentus, kad vaiko tėvui bendraujant su vaiku visais atvejais reikalingas jos, jos šeimos narių ar socialinio darbuotojo dalyvavimas, teismas nurodo, kad į bylą pateikti duomenys nesudaro pagrindo teismui daryti išvados, kad tėvas negalės užtikrinti vaiko poreikių ar kad vaikui su tėvu būtų nesaugu. Šalių konfliktiniai santykiai savaime nereiškia, kad vaikui nėra saugu būti su vienu iš tėvų, o užtikrinti vaiko gerovę ir interesus privalo abu tėvai. Išvadą teikianti institucija taip pat nurodė, kad tarpininkavimas ieškovui bendraujant su vaiku nėra reikalingas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo bendravimas su vaiku nustatomas nedalyvaujant atsakovei, jos šeimos nariams ar kitam tarpininkui.

59. Pasisakant dėl ieškovo bendravimo tvarkos su vaiku vaikui sulaukus trejų metų amžiaus, teismo vertinimu, vaikui sulaukus trejų metų ir siekiant užtikrinti vaiko pilnavertį santykį su abiem tėvais, nustatytina ieškovo 2025 m. gegužės 14 d. prašyme nurodyta bendravimo tvarka su tam tikrais pakeitimais, konkrečiai, bendravimas švenčių dienomis nustatomas rotacijos principu, o ieškovo bendravimas su vaiku atostogų metu trumpinamas iki 14 d. nepertraukiamo vaiko bendravimo su ieškovu. Šios korekcijos daromos atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos išvadoje pateiktas rekomendacijas.

60. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovo reikalavimas dėl bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos tenkinamas iš dalies, nustatant tokia ieškovo bendravimo su vaiku tvarką:

„(1) iki nepilnamečiam vaikui sukaks treji metai ieškovas su vaiku bendrauja:

Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku nelyginių savaičių šeštadienį ir sekmadienį nuo 16 val. iki 19 val., nedalyvaujant atsakovei, paimdamas vaiką iš atsakovės gyvenamosios vietos ir grąžindamas į atsakovės gyvenamąją vietą bendravimui pasibaigus; taip pat kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 18 val. iki 19 val. nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsakovė privalo užtikrinti technines bendravimo nuotolinio ryšio priemonėmis galimybes.

Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas nepilnametį vaiką 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas nepilnametį vaiką tos pačios dienos 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku Šv. Kūčių dieną paimdamas nepilnametį vaiką 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas tos pačios dienos 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą, Šv. Kalėdų antrąją dieną, paimdamas nepilnametį vaiką 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinamas tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą.

Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku valstybinių švenčių dienomis – Kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną); birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną) pasiimdamas nepilnametį vaiką 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas nepilnametį vaiką tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą.

Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu vaiku Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį) pasiimdamas nepilnametį vaiką šventinės dienos 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas nepilnametį vaiką tą pačią dieną 19.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Vaiko motina turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį).

Esant bendram tėvų sutarimui, išreikštu rašytiniu būdu, tėvai turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos. Tais atvejais, kai tėvas dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tėvas informuoja motiną iš karto sužinojęs apie aplinkybę, dėl kurios neįvyks bendravimas su nepilnamečiu vaiku. Tą dieną (tomis dienomis) tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimas neįvyksta.

(2) Nepilnamečiam vaikui sulaukus trejų metu ieškovas su vaiku bendrauja tokia tvarka:

1. Tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį lyginėmis metų savaitėmis, pasiimdamas sūnų penktadienį 18 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų tos pačios savaitės sekmadienį 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.

2. Bendravimo savaitgaliais tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, tėvų atostogų su sūnumi metu. Šiomis dienomis tėvo bendravimas su sūnumi vyksta pagal atitinkamai švenčių dienomis, tėvų atostogoms su sūnumi nustatytą tvarką.

3. Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su sūnumi po pusę moksleivių atostogų laiko (vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą): lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia pirmą kiekvienų moksleivių atostogų pusę, nelyginiais metais – antrą atostogų pusę. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais – motina.

4. Moksleivių rudens, Šv. Kalėdų, žiemos ir pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis sūnaus ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino iš ugdymo įstaigos.

5. Dėl konkretaus sūnaus paėmimo ir grąžinimo laiko atostogų metu, tėvas suderina su motina ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas.

6. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų lyginių metų krikščionių Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) ir Šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją (gruodžio 25-26 d.) dienas, pasiimdamas sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos Šv. Kūčių išvakarėse nuo 19 val. iki 20 val. ir grąžindamas sūnų Šv. Kalėdų antrąją dieną nuo 19 val. iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.

7. Motina bendrauja su sūnumi kiekvienų metų lyginių stačiatikių Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis.

8. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų lyginių metų krikščionių Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas, pasiimdamas sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmosios dienos išvakarėse nuo 19 val. iki 20 val. ir grąžindamas sūnų Šv. Velykų antrąją dieną nuo 19 val. iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.

9. Motina bendrauja su sūnumi kiekvienų lyginių metų stačiatikių Šv. Velykų dienomis.

10. Tėvas bendrauja su sūnumi nelyginių kalendorinių metų valstybinių švenčių dienomis - Vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), Liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną), Lapkričio 1 d. (Visų šventųjų dieną), pasiimdamas sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19 val. iki 20 val. ir grąžindamas sūnų šventinės dienos nuo 19 val. iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Lyginiais kalendoriniais metais šiame punkte nurodytas šventes sūnus praleidžia su motina.

11. Tėvas bendrauja su sūnumi lyginių kalendorinių metų valstybinių švenčių dienomis - Kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), Gegužės 1 d. (Tarptautinė darbo dieną), Birželio 24 d. (Joninės), Rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), Lapkričio 2 d. (Mirusiųjų atminimo dieną), pasiimdamas sūnų iš sūnaus gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse nuo 19 val. iki 20 val. ir grąžindamas sūnų šventinės dienos nuo 19 val. iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Nelyginiais kalendoriniais metais šiame punkte nurodytas šventes sūnus praleidžia su motina.

12. Motina bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei nurodyta diena sutampa su tėvo bendravimo su sūnumi laikotarpiu, tuomet tėvas grąžina sūnų šios šventinės dienos 11 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.

13. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), pasiimdamas sūnų šventinės dienos išvakarėse nuo 19 iki 20 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų šventinę dieną nuo 19 val. iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.

14. Tėvas bendrauja su sūnumi lyginių kalendorinių metų (duomenys neskelbtini) (sūnaus gimimo dieną), pasiimdamas sūnų šventinės dienos išvakarėse nuo 19 iki 20 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų šventinę dieną nuo 19 val. iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą. Nelyginiais kalendoriniais metais šiame punkte nurodytą šventę sūnus praleidžia su motina.

15. Tėvas su sūnumi bendrauja kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (tėvo gimimo dieną) bei kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) (tėvo mamos L. V. B. gimtadienio dieną) pasiimdamas sūnų šventinės dienos išvakarėse nuo 19 iki 20 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų šventinę dieną nuo 19 val. iki 20 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.

16. Tėvas kiekvienais metais praleidžia su sūnumi po 14 nepertraukiamų dienų vasaros atostogų.

17. Kiekvienas iš tėvų konkretų vasaros atostogų laiką su kitu iš tėvų suderina likus ne mažiau kaip 14 dienų iki planuojamų atostogų pirmos dienos. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko.

18. Tėvai savo bendravimo su sūnumi laikotarpiu turi teisę išsivežti sūnų į kitus Lietuvos miestus nevaržomai, o ketindami išvykti su sūnumi į kitą valstybę apie tai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų turi raštu informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos, apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka.

19. Tais atvejais, kai tėvas negali bendrauti su sūnumi dėl objektyvių priežasčių (pvz., ligos ir kt.), tėvas nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės paaiškėja, raštu (el. paštu ar SMS žinute) informuoja motiną apie kliūtis bendrauti su sūnumi. Tokiais atvejais, tėvo bendravimas su sūnumi neįvyksta.

20. Esant bendram tėvų sutarimui išreikštam raštu (el. paštu ar SMS žinute) tėvai turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos.“

(5) Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

61. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

62. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

63. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.).

64. Kaip žinoma, teismų praktikoje pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015), todėl šios išlaidos pripažintinos būtinomis ir jų būtinumo papildomai įrodinėti nereikia. Be to, sprendžiant dėl vaikui išlaikymui reikalingos išlaikymo sumos atsižvelgiama į minimalios mėnesinės algos dydį (atskaičius mokesčius), kuris teismų praktikoje laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 1 038,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709), atskaičius mokesčius – 777,39 Eur.

65. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Šiuo metu vienam vaikui mokama 122,50 Eur universalioji vaiko išmoka. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

66. Taip pat paminėtina, kad plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

67. Ieškovas pirminiame ieškinyje laikėsi pozicijos, kad gali vaikui teikti 250,00 Eur išlaikymą; vėliau poziciją koregavo ir patikslintu ieškiniu ieškovas prašo iš jo priteisti po 328,00 Eur išlaikymą. Pagrįsdamas prašomo priteisti išlaikymo dydį ieškovas nurodė, kad jis pagal darbo sutartį nedirba, vykdo individualią veiklą (t.y. atlieka remonto, statybos darbus pagal individualius užsakymus, pastovaus darbdavio neturi), gaunamos pajamos nėra pastovios, 2023 m. buvo deklaruota daugiau nei 9 000,00 Eur pajamų, t.y. 750,00 Eur per mėnesį. Darbuose yra sezoniškumas, ligos atveju pajamos taip pat negaunamos. Teismo posėdžių metu ieškovo atstovas akcentavo, kad atsakovės prašomas priteisti išlaikymas viršija minimalų orientacinį išlaikymo dydį 127,00 Eur per mėn. Vaikas faktiškai pagrobtas į (duomenys neskelbtini), atsakovė vienašališkai pakeitė vaiko gyvenamąją vietą, todėl vien dėl to jai turi tekti didesnė išlaikymo dalis. Nurodė, kad atsakovė pateikė įrodymus tik dėl 700,00 Eur per mėn., kitos išlaidos neįrodytos. Pagal byloje esančius įrodymus perkami pigūs rūbai, išlaidos užkeltos išlaidomis atostogoms, gydytojams, kurui.

68. Atsakovė priešieškiniu teikia reikalavimą priteisti 450,00 Eur išlaikymo per mėnesį. Prašomo išlaikymo dydį grindžia vaiko poreikių lentele, specialiais vaiko su sveikata susijusiais poreikiais maistui, vaistams, gydytojų konsultacijoms. Taip pat atsakovė laikosi nuomonės, kad ieškovo turtinė padėtis byloje neatskleista, jis gauna ženkliai didesnes pajamas nei rodo jo pajamų deklaracijos.

69. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad atsakovės prašoma priteisti suma atitinka vaiko poreikius, o ieškovo siūloma priteisti išlaikymo suma nepakankama.

70. Kadangi byloje yra ginčas ir dėl vaiko išlaikymui reikalingo dydžio, ir dėl kiekvieno iš tėvų galimybės mokėti prašoma išlaikymą, teismas pasisakys (1) dėl vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dydžio, (2) dėl šalių turtinės padėties ir galimybių teikti reikalingą išlaikymą.

71. Kaip minėta, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus

72. Ginčui aktualiu laikotarpiu minimalus orientacinis išlaikymo dydis sudarė 2024 m. 709,00 Eur atskaičius mokesčius, vienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma sudaro 354,00 Eur, 306,00 atskaičius vaiko išmoką; nuo 2025 m. sausio 1 d. – 777,39 Eur, vienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis – 388,70 Eur neatskaičius vaiko išmokos, 327,00 Eur atskaičius vaiko išmoką.

73. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ji vaiko išlaikymui per mėnesį skiria 940,00 Eur. Nurodytą išlaidų sumą atsakovė grindžia priešieškinyje pateikta poreikių lentele, taip pat į bylą teikiamais įrodymais.

74. Atsakovės pateiktoje poreikių lentelėje nurodytos tokios vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos: išlaidos maistui, sultims, vaisiams ir kt. per mėnesį vidutiniškai sudaro 150,00 Eur; išlaidos už komunalines, šildymo, elektros tiekimo, interneto, kabelinės ir kt. paslaugas, vidutinė suma – 50,00 Eur; lavinamieji žaislai ir kt. lavinimo priemonėms namuose, lavinamieji užsiėmimai – 50,00 Eur; kirpėjo paslaugos – 10,00 Eur; mokamos sveikatos priežiūros paslaugos, mokami tyrimai 20,00 Eur; transporto išlaidos (kuras) 50 Eur; higienos priemonės, rankšluosčiai, muilas, šampūnas, skalbimo milteliai, dantų pasta, patalynė ir kt. – 40,00 Eur; atostogos, kelionės, išvykos ir pan. – 50,00 Eur; vaistai – 20,00 Eur; vitaminai, papildai – 50,00 Eur; avalynė (vasarinė, žieminė, rudeninė, pavasarinė) – 150,00 Eur; lauko rūbai (striukės, kombinezonai, kepurės, pirštinės) – 120,00 Eur; viršutiniai drabužiai (kelnės, džinsai, džemperiai, megztukai) – 100,00 Eur; apatiniai drabužiai (trumpikės, pižamos, marškinėliai ir pan.) – 50,00 Eur; viso išlaidos per mėnesį sudaro 910,00 Eur. Taip pat nurodoma, kad iki pilnametystės vaikas patirs 4 400,00 Eur, apie 30,00 Eur/mėn įvairiems didesniems pirkiniams. Viso vaiko poreikiams skirtina suma per mėnesį sudaro 940,00 Eur suma.

75. Į bylą pateikti tokie išlaikymo dydį pagrindžiantys įrodymai: pateiktos mokėjimo pavedimų, mokėjimo kvitų kopijos laikotarpiu nuo 2024 kovo mėn. iki 2025 m. sausio mėn., bendra suma 6513,15 (DOK-25280); nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. kovo mėn., bendra suma – 1 211,56 Eur (DOK-56798); 2025 m. gegužės mėn., bendra suma – 400,75 Eur (DOK-83035).

76. Kaip minėta, pagal nusistovėjusią praktiką išlaidos, kurios neviršija minimalaus orientacinio dydžio, neturi būti įrodytos, vadinasi ieškovė privalėjo pateikti tik įrodymus, kad vaiko išlaidos viršija minimalų orientacinį lygį, kuris 2024 m. sudarė 709,00 Eur, 2025 m. – 777,00 Eur.

77. Nors priešieškinyje pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nenurodyta, kad atsakovė skiria išlaidas kažkokiems specialiems su vaiko sveikata susijusiems poreikiams, bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu atsakovė ir atsakovės atstovė laikėsi nuomonės, kad vaikas turi specialių su sveikata susijusių poreikių – jam nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl reikalingas specialus maistas, sauskelnės, vaistai, privačios gydytojų konsultacijos. Į bylą pateikti siuntimai neurologo ir alergologo konsultacijoms (DOK-83035), vaiko diagnozės (DOK-193284; DOK-25280). Į bylą taip pat pateikti mokėjimai, patvirtinantys, kad atsakovė perka jos nurodomas sauskelnes, čekiai, pagrindžiantys specialių kosmetikos priemonių (duomenys neskelbtini) gydyti pirkimą, siuntimai specialistų konsultacijos, apmokėjimo už specialistų konsultacijos pavedimai (DOK-83035, DOK-56798). Kita vertus, teismui atsakovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje matyti, kad atsakovė vaiko avalynei, lauko rūbams, viršutiniams drabužiams ir apatiniams drabužiams išleidžia 420,00 per mėnesį. Į bylą nepateikti įrodymai, kuriais remdamasis teismas galėtų daryti išvadą, kad atsakovė per mėnesį išleidžia tokią sumą vaiko rūbams ir avalynei, todėl nurodyta vaiko išlaikymui skiriama suma vertintina kaip įrodyta tik iš dalies.

78. Apibendrindamas aukščiau nurodytus šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su vaiko sveikata ir su ja susijusiomis išlaidomis, teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių ir sveikatos būklę ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), vertina, kad laikytina įrodyta, jog vaiko poreikiai yra didesni nei viena minimali alga. Atsižvelgdamas į bylą pateiktus įrodymus, teismas vertina, kad siekiant tinkamai patenkinti ne tik minimalius, bet vaiko amžių ir vystymąsi atitinkančias būtinas išlaidas maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pagrįstomis, įrodytomis, būtinomis ir protingomis išlaidomis pripažintinos 800,00 Eur per mėnesį išlaidos.

79. Ieškovas greta to, kad ginčija šalių sūnaus išlaikymui reikalingų lėšų dydį, laikosi pozicijos, kad negali sūnui teikti atsakovės prašomo išlaikymo dėl jo turtinės padėties.

80. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad ieškovas užsiima individualia veikla, ieškovo teigimu atlieka statybos darbus – įrenginėja namus. Remiantis ieškovo į bylą pateiktomis deklaracijomis 2023 m. ieškovo pajamos sudarė 10 000,00 Eur (DOK-167148), per mėnesį vidutiniškai 833,33 Eur, 2024 m. - 15 000,00 Eur (DOK-36585), per mėnesį vidutiniškai – 1 250,00 Eur. Atsakydamas į klausimus dėl ieškovo veiklos ir gaunamų pajamų pobūdžio, ieškovas nurodė, kad pajamas gauna ir grynais, ir pavedimu, darbams būdingas sezoniškumas, žiemą darbų nėra, dirba su kolegomis, atsisakė nurodyti, kokius konkrečiai paskutinius darbus atliko, nes tai – konfidenciali informacija. Pažymėtina ir tai, kad atsakydamas į Tarnybos, vertinusios šeimos gyvenimo sąlygas, klausimus, nurodė, kad jo mėnesinės pajamos yra 1 200,00 Eur. Atsakydamas į klausimą, kodėl padovanojo jam nuosavybės teise priklausantį turtą, nurodė, kad siekdamas atsiskaityti su broliu už skyrybų procesą.

81. Remiantis viešųjų registrų duomenimis ieškovas nekilnojamojo turto neturi, jam priklausiusį žemės sklypą 2024 m. rugpjūčio 7 d. dovanojimo sutartimi (DOK-36585) padovanojo broliui; ieškovas turi vieną registruotą transporto priemonę.

82. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis atsakovė po vaiko priežiūros atostogų dirba, jos mėnesio pajamos sudaro apie 900,00 Eur. Atsakovė nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi.

83. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

84. Teismas nurodo, kad nors ieškovo į bylą pateikti įrodymai rodo, kad jo kasmėnesinės pajamos nėra didelės, ieškovas pilnai neišsklaidė abejonių dėl jo tikrosios turtinės padėties. Šią išvadą pirmiausiai patvirtina, tai, kad Lietuvoje statybos sektoriuje dirbančių asmenų kasmėnesinės pajamos yra ženkliai didesnės nei ieškovo deklaruotos pajamos. Be to, nors ieškovas tvirtina, kad jo pajamos apie 750,00 Eur per mėn., remiantis pajamų deklaracijomis nustatyta, kad 2024 m. jo pajamos apie 1 200 Eur per mėn.; teikdamas paaiškinimus Tarnybai ieškovas taip pat nurodė, kad per mėnesį uždirba apie 1 200, Eur. Svarbu ir tai, kad ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, todėl objektyvių kliūčių, dėl kurių jis negalėtų pagerinti savo turtinės padėtis, nėra. Atsižvelgtinai ir į tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu ėmėsi priemonių savo turtinei padėčiai pabloginti, neatlygintinai perleisdamas jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Be to, atsakovas byloje kreipėsi teisinės pagalbos į du atstovus, o teisinei pagalbai byloje skirta didesnė nei 14 tūkst. Eur suma. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas sprendžia, kad ieškovo sunki turtinė padėtis, kuri būtų pagrindas sumažinti atsakovo skiriamą išlaikymą arba nukrypti nuo abiejų tėvų lygiomis dalimis vaikams teikiamo išlaikymo taisyklės, neįrodyta, todėl iš ieškovo šalių nepilnamečiam vaikui priteistinas 400,00 Eur išlaikymas. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius, sprendžia, kad nurodyta išlaikymo suma nemažintina išmokų vaikui suma ir skirtina papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.

85. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

86. Teismas išaiškina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

(6) Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

87. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

88. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

89. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

90. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 2 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad ieškovas nuo 2024 m. birželio mėn., kai atsakovė gyvena atskirai, iki 2024 m. lapkričio mėn., vaiko išlaikymui skyrė 500,00 Eur, padarydamas 2 mokėjimo pavedimus.

91. Ieškovas teigia, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, nes jis sūnaus išlaikymui pervedė 500,00 Eur, be to, vaikui pirko įvairius pirkinius. Kartu su atsiliepimu į priešieškinį (DOK-188831) pateikti prekių įsigijimo čekiai (parduotuvės Deichman čekis 55,62 Eur (2024-08-03); maisto įsigijimo čekis (datos ir sumos neįmanoma nustatyti); parduotuvės Maxima čekis 15,86 Eur (datos neįmanoma nustatyti), parduotuvės Senukai čekis (2024-11-02, suma 47,94).

92. Teismas šio sprendimo 78-94 punktuose nustatė, kad šalių nepilnamečiam vaikui ieškovas privalo skirti 400,00 Eur išlaikymą. Teismo vertinimu, nurodytas išlaikymas, atsižvelgiant į vaiko amžių, buvo reikalingas ir laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą; tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas nurodytu laikotarpiu išlaikymui skyrė 500,00 Eur. Aukščiau nurodyti ieškovo į bylą pateikti čekiai patvirtina, kad ieškovas pirko tam tikras prekes, du čekiai rodo, kad ieškovas pirko žaislus, vis dėlto nurodyti prekių įsigijimo dokumentai nepatvirtina ieškovo teiginio, kad nagrinėjamu laikotarpiu jis teikė periodinį išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į tai, atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas. Teismas nurodo, kad atsakovė skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimą už 6 mėnesius – nuo 2024 m. birželio iki 2024 m. lapkričio mėn. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu išlaikymas vaikui priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2024 m. lapkričio 4 d., išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už 5 mėnesius, todėl iš ieškovo priteisiamas 1 500,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas.

(7) Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

93. CK 3.72 straipsnyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

94. Kadangi nė viena iš šalių reikalavimo dėl išlaikymo neteikia, teismas šio klausimo nesprendžia.

(8) Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

95. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

96. Atsakovė pateikė prašymą po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę.

97. Kadangi šiuo klausimu ginčo tarp šalių nėra, teismas atsakovės reikalavimą šioje dalyje tenkina ir po santuokos nutraukimo atsakovei palieka santuokinę pavardę ,,B.“, ieškovui paliekama iki santuokos turėta pavardė ,,B.“.

(9) Dėl bylinėjimosi išlaidų

98. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

99. Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (reikalavimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl atsakovo kaltės tenkintas 50 proc. + reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 82 proc. + reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo šalims sudarius taikos sutartį patenkintas 50 proc.), viso 60,5 proc.

100. Atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies (reikalavimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl atsakovo kaltės tenkintas 50 proc. + reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 89 proc. + reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 68 proc.; reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo šalims sudarius taikos sutartį patenkintas 50 proc.), viso 71,4 proc.

101. Ieškovo ieškinys buvo patenkintas 60,50 proc., atmestas 39,50 proc.; atsakovės priešieškinis patenkintas 71,40 proc., atmestas 28,60 proc.; bendrai byloje ieškovo reikalavimai patenkinti – 44,50 proc., o atsakovės – 55,50 proc.

102. Ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 110,00 Eur dydžio žyminį mokestį už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 48,95 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė teikdama priešieškinį sumokėjo 110,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsakovės priešieškinį patenkinus iš dalies iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 61,05 Eur žyminio. Atlikus ieškovo ir atsakovės tarpusavio vienarūšių reikalavimų įskaitymą atsakovei iš ieškovo priteistina 12,50 Eur žyminio mokesčio.

103. Ieškovas ir atsakovė teikdami ieškinį ir priešieškinį buvo atleisti nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismui reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo patenkinus iš dalies, už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 142,00 Eur (400,00 x 12 + 1 500,00 x 0,75) Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi atsakovės priešieškinį patenkinus iš dalies (55,50 proc.), iš ieškovo valstybei priteisiamas žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo 78,81 Eur.

104. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 14 407,59 Eur atstovavimo išlaidų (DOK-84351). Atsakovė byloje patyrė 13 338,45 Eur atstovavimo išlaidų (DOK-84420). Remiantis į bylą pateiktu patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimu, šalių patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali redakcija). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 6 555,18 Eur (45,50 proc.) patirtų atstovavimo išlaidų (CPK 88, 93, 98 straipsniai); iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 7 402,83 Eur (55,50 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus ieškovo ir atsakovės tarpusavio vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteisiama 847,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

105. Teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 8,00 Eur dydžio sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

(10) Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

106. Teismas 2024 m. lapkričio 22 d., 2024 m. gruodžio 20 d. ir 2025 m. birželio 4 d. nutartimis byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo yra panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; kitos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo A. B. patikslintą ieškinį ir atsakovės L. B. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus stačiatikių Šv. Paraskevės parapijoje tarp ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), registruotos Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 478, apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), palikti turėtą pavardę „B.“, atsakovei L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), palikti santuokinę pavardę „B.“.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo nepilnamečio vaiko D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove L. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo nustatyti tokią ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką:

„(1) iki nepilnamečiam vaikui sukaks treji metai ieškovas su vaiku bendrauja:

(2) Nepilnamečiam vaikui sulaukus trejų metu ieškovas su vaiku bendrauja tokia tvarka:

5. Dėl konkretaus sūnaus paėmimo ir grąžinimo laiko atostogų metu, tėvas suderina su motina ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas.

7. Motina bendrauja su sūnumi kiekvienų metų lyginių stačiatikių Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis.

9. Motina bendrauja su sūnumi kiekvienų lyginių metų stačiatikių Šv. Velykų dienomis.

16. Tėvas kiekvienais metais praleidžia su sūnumi po 14 nepertraukiamų dienų vasaros atostogų.

20. Esant bendram tėvų sutarimui išreikštam raštu (el. paštu ar SMS žinute) tėvai turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos.“

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 400,00 (keturių šimtų) Eur per mėnesį išlaikymą, mokamą į atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 10 d., priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę L. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 500,00 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę L. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 6 604,13 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus keturis eurus 13 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovei L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 7 463,88 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 88 ct) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 860,15 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt eurų 15 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 78,81 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 81 cnt) žyminio mokesčio. Šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, likusias laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją siųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Teisėja Jūratė Liauksminaitė