Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo U. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo U. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaj Madsen Kaunas“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas U. P., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (toliau – ir LVPS), padavė teismui ieškinį, kuriuo prašo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kaj Madsen Kaunas“ 8239,02 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių sumą, netesybas – vidutinį darbo užmokestį padauginus iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

2. Ieškovo ieškinys grindžiamas tuo, kad jis dirbo atsakovės bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį. Atsakovė atleido ieškovą (duomenys neskelbtini), tačiau pilnai neatsiskaitė su juo, nesumokėjusi ieškovui 8239,02 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių. Ieškovas kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK) dėl atsakovės nesumokėtų išmokų ieškovui, tačiau DGK atmetė ieškovo pareiškimą 2024 m. spalio 8 d. sprendimu. Ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo po DGK sprendimo priėmimo. Nurodo, kad jis yra mobilus užsienio pilietis, nesuprantantis lietuvių kalbos, nežinantis Lietuvos įstatymų, todėl nežinojo apie iš jo neteisėtai ir nepagrįstai priteistą nuostolių atlyginimą. LVPS laiku parengė ieškinį, tačiau dėl ieškovo mobilumo nesusisiekė su juo laiku. LVPS, gavusi ieškovo patvirtinimą, nedelsdama pateikė ieškinį teismui. Pasak ieškovo atstovės, nėra aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai naudojosi jomis. Ieškovas nebuvo supažindintas jam suprantama kalba nei su atsakovės reikalavimu, jo pagrindimu, nei su DGK sprendimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovas U. P., atstovaujamas LVPS pirmininkės R. K., padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės atnaujinant terminą ieškiniui pateikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos objektas yra Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties atsisakyti atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą ieškiniui pateikti teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

13. Nustatyta, kad ieškovas U. P. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, sudaręs su LVPS 2024 m. gegužės 16 d. atstovavimo sutartį, surašytą lietuvių ir rusų kalbomis. Šioje atstovavimo sutartyje susitarta, kad ieškovą teisme, DGK ir kitose institucijose atstovaus LVPS. Ieškovas įgaliojo LVPS pirmininkę R. K. atstovauti jį DGK ir visų instancijų teismuose su visomis procesinėmis atstovo teisėmis darbo teisinių santykių byloje su atsakove UAB „Kaj Madsen Kaunas“. 2024 m. gegužės 16 d. ieškovas nurodė LVPS nario anketoje savo gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį bei elektroninio pašto adresą.

14. Ieškovas pateikė DGK prašymą dėl darbo užmokesčio, dienpinigių ir netesybų priteisimo iš darbdavės UAB „Kaj Madesen Kaunas“. Nagrinėjant U. P. prašymą DGK jis buvo atstovaujamas LVPS pirmininkės R. K. ir nedalyvavo DGK posėdyje. 2024 m. spalio 8 d. DGK priėmė sprendimą atmesti ieškovo prašymą.

15. Ieškovo U. P. ieškinys dėl nesumokėto darbo užmokesčio, dienpinigių ir netesybų priteisimo iš atsakovės UAB Kaj Madesen Kaunas“ gautas Kauno apylinkės teisme 2025 m. kovo 21 d. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, nustatęs, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą, per kurį turėjo būti pareikštas ieškinys teisme, pasinaudojus ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Atskirajame skunde ieškovo atstovė iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, nors terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ieškovui nepiktnaudžiaujant jo procesinėmis teisėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako apie tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti ieškovo praleistą įstatymo nustatytą terminą, iš esmės konstatavęs šio termino praleidimo priežasčių nesvarbumą.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti atnaujinti darbuotojo praleistą įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą su ieškiniu

16. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.

17. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su DGK sprendimu darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pagal DK 231 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis.

18. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-916/2025, 53 punktas).

20. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020, 14 punktas; 2024 m. spalio 16 d. nutarties Nr. e3K-3-185-1120/2024 10 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinys ieškovo vardu teisme paduotas jo atstovės, praleidus DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą keturiais mėnesiais.

22. Ieškovo atstovė, atskiruoju skundu prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, iš esmės nenurodė motyvų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis ir neteisėtomis. Ieškovės atstovė pakartojo prašymo atnaujinti ieškovo praleistą terminą motyvus, nekvestionuodama pirmosios instancijos teismo išvadų apie tai, kad ieškovo suteikti įgaliojimai bei informacija LVPS sudarė sąlygas šiai ir laiku susipažinti su DGK sprendimu, ir laiku kreiptis į ieškovą dėl pozicijų suderinimo bei, esant jų suderintai valiai, pateikti teismui ieškinį DGK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

24. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs byloje esančia medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo atnaujinti apeliantui praleistą terminą ieškiniui paduoti, nes ieškovas (ir jo atstovė) neįrodė, jog dėl ieškovo mobilumo jo atstovė negalėjo susisiekti su juo laiku. Ieškovas pateikė LVPS nario kortelėje savo kontaktinius duomenis. Ieškovas ir jo atstovė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad ieškovo atstovė, gavusi DGK sprendimą, ėmėsi tam tikrų veiksmų, bandydama susisiekti su ieškovu (pvz., skambino, rašė žinutes ieškovui jo nurodytu telefono numeriu, siuntė informaciją ieškovui jo elektroniniu paštu ar gyvenamosios vietos adresu), bet jos skambučiai, siųsta informacija nepasiekė ieškovo (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nėra pateikta duomenų ar dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad aktualiu laikotarpiu (nuo 2024 m. spalio 8 d. iki 2025 m. kovo 21 d.) ieškovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir vykdydamas darbo funkcijas buvo komandiruojamas į užsienio valstybes, kad tai galėjo sudaryti kliūtis susisiekti su juo (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovo atstovė neįrodė jos nurodomų aplinkybių dėl įstatymo nustatyto termino praleidimo priežasčių. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas ir jo atstovė, prašydami atnaujinti praleistą terminą, nenurodė konkrečios datos, kada ieškovui tapo žinoma apie DGK priimtą sprendimą. Tokia data nebuvo nurodyta ir ieškovo atskirajame skunde. Todėl ir apeliacinės instancijos teismui nėra galimybės įvertinti, ar ieškovas (ir jo atstovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu per protingą laiko tarpą nuo ieškovo sužinojimo apie jam nepalankų DGK sprendimą (žr. šios nutarties 19 punktą).

25. Nors šiuo atveju nenustatyta, kad ieškovo procesinis elgesys būtų nesąžiningas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, svarbu tai, kad ieškovas inicijavo jo prašymo nagrinėjimą DGK. Nors vėliau ieškovas dalyvavo darbo ginče per atstovę R. K., jis žinojo apie pradėtą procesą ir turėjo pareigą rūpintis savo teisių įgyvendinimu, bendradarbiaudamas su atstove, turėjo domėtis jo pateikto prašymo nagrinėjimo eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis) bei rezultatu, t. y. būdamas aktyvus, turėjo ir galėjo laiku sužinoti apie priimtą sprendimą. Tai, kad apeliantas nesiėmė visų priemonių laiku sužinoti apie priimtą sprendimą bei įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises, savaime negali būti laikoma svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti.

26. Byloje nustačius, kad ieškovas ir jo atstovė kreipėsi į teismą, praėjus 5 mėnesiams po DGK sprendimo priėmimo, t. y. praleido terminą ieškiniui pateikti net 4 mėnesius, kad prašydami atnaujinti praleistą terminą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų nurodomas termino praleidimo priežastis (žr. šios nutarties 24 punktą), yra pagrindas teigti, kad jie elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai bei įgyvendino ieškovo teises aplaidžiai. Tokios aplinkybės negali būti pagrindu atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, nes jos negali būti vertinamos kaip svarbios termino praleidimo priežastys (DK 231 straipsnio 1 dalis, CPK 78 straipsnio 1 dalis).

27. Įvertinęs ieškovo atstovės ieškinyje ir atskirajame skunde pateiktas nuorodas į kitas apeliacinės instancijos teismų nutartis, priimtas panašiose bylose, apeliacinės instancijos sutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad nurodytose bylose ir šioje byloje nurodomos aplinkybės nėra tapačios. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-630-638/2024, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-1168-912/2021 ir Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-261-368/2024 terminai ieškiniams pateikti praleisti trumpesnį laiką (1-2 mėn.). Be to, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje ieškovo nurodytos termino priežastys yra iš esmės kitokios, nei šioje byloje. Minėtoje byloje, be kita ko, svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodomi COVID-19 pandemijos ribojimai, apsunkinę ieškinio parengimą, šventinis laikotarpis, apsunkinęs ieškinio pateikimą laiku. Todėl vadovautis atsakovės nurodomais precedentais nėra pagrindo.

28. Be to, vėlesnėse apeliacinės instancijos teismų nutartyse formuojama praktika, pagal kurią vien aplinkybė dėl asmens pilietybės ar kalbos bei šalies įstatymų neišmanymas savaime negali būti laikomi svarbiomis priežastimis praleisto termino atnaujinimui ir pagrindu nesilaikyti įstatyme įtvirtintų kitų proceso normų. Juolab kad asmuo teisiniame ginče yra tinkamai atstovaujamas LVPS, Liteko duomenimis, turinčios atstovavimo patirtį tokio pobūdžio bylose (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-542-1059/2024, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1150-863/2025, Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-962-638/2025).

29. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, jog ieškovui ir jo atstovei žymiai praleidus DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio pateikimo terminą ir nepateikus šio termino praleidimo svarbias priežastis patvirtinančių įrodymų, laikytina, kad ieškovas savo procesines teises įgyvendino aplaidžiai ir nerūpestingai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovo ir jo atstovės nurodytas termino praleidimo priežastis nesvarbiomis bei neįrodytomis ir atsisakė priimti ieškinį (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti ieškovo U. P. atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį.