- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-542-1059/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09984-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Ieškovas
- I. D.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-08-21 nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį uždarajai akcinei bendrovei ,,Hegelmann transporte“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, neatnaujinus termino jam paduoti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. D. prašė atnaujinti terminą kreiptis su ieškiniu į teismą dėl darbo ginčo išnagrinėjimo ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) ,,Hegelmann transporte“ neišmokėto 959,25 Eur (neto) darbo užmokesčio ir 1 317 Eur dienpinigių, netesybas bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024-08-21 nutartimi atsisakė priimti ieškovo I. D. ieškinį atsakovei UAB ,,Hegelmann transporte“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
3. Teismas nustatė, kad ieškovas nesulaukęs apmokėjimo iš darbdavio kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisiją (toliau ir DGK), kuri dar 2023-07-10 sprendimu jo prašymą atmetė.
Šalies argumentai
4. Ieškovo nurodytų termino ieškiniui pateikti praleidimo priežasčių, t.y., kad atstovai pavėluotai jį informavo apie DGK sprendimą, teismas nelaikė svarbiomis ir pateisinančiomis termino praleidimą. Teismas pažymėjo, kad šalis privalo būti aktyvi ir domėtis procesu, eiga, rezultatais bei nurodė, kad termino atnaujinimas, nagrinėjamu atveju, nepagrįstai pažeistų ir kitos šalies interesus, nes darbo bylose darbdaviui yra numatytos papildomos sankcijos, kurios proporcingos sumų mokėjimo praleidimo terminui.
5. Įvertinęs, kad terminas ieškiniui pateikti baigėsi 2023-08-10, o ieškovas jį pateikė daugiau nei po metų, t.y. ženkliai praleidęs įstatymo nustatytą terminą, teismas ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-08-21 nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
7. Nurodo, jog DGK sprendimas ieškovui nebuvo išsiųstas. Apie sprendimą jis sužinojo, tik 2024-07-15 iš elektroninio laiško, kas rodo, jog ieškovui iš karto nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą. Mano, kad dalis kaltės tenka institucijai nagrinėjusiai ginčą, t.y. Kauno DGK, kuri jo neinformavo apie priimtą sprendimą, o dalis, jo atstovams – Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai, kuri savo atstovaujamojo, taip pat neinformavo apie ginčijamą sprendimą. Ieškovas tuo metu dirbo – buvo komandiruotėse, todėl tiesiogiai negalėjo pasidomėti apie bylos eigą.
8. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad ieškovas yra užsienio pilietis, nemoka lietuvių kalbos, jam prašymo nagrinėjimo terminai, jų apskundimo tvarka nebuvo žinomi. Tik sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą neigiamą sprendimą iš karto kreipėsi į advokatą dėl ieškinio teismui parengimo.
9. Nurodo, kad teismas atsisakė priimti ieškinį, kadangi šis ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 pateiktus išaiškinimus, kuriais šiuo metu remiasi visi teismai. Kasacinis teismas šioje nutartyje pripažįsta, kad termino kreiptis su ieškiniu po DGK sprendimo pasibaigimas nelemia materialios subjektinės teisės pasibaigimo dar daugiau, tai nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą. Todėl teismas turi pasisakyti į kokią instituciją asmuo privalo kreiptis galiojant jo materialiajai subjektinei teisei, arba formuoti kitokią neprieštaringą teisiniu požiūriu praktiką.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, nenustatęs pagrindo termino ieškiniui pateikti atnaujinimui, atsisakė jį priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2023-06-15 per savo atstovą Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą DGK pateikė prašymą atsakovei UAB „Hegelmann transporte“ dėl neišmokėtų 5 072,17 Eur dienpinigių ir netesybų išieškojimo. DGK 2023-07-10 sprendimu ieškovo I. D. prašymą atsakovei UAB „Hegelmann transporte“ dėl dienpinigių ir netesybų priteisimo atmetė bei išaiškino, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 231 straipsnio 1 dalimi, nesutinkant su DGK sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. DGK nustatė, kad ieškovui atsakovė per dirbtą laiką bendrovėje priskaičiavo 5 294 Eur dienpinigių (50 procentų), kurie buvo išmokėti. Ieškovo atstovė nesutiko su darbdavio mokėtais 50 procentų dydžio dienpinigiais ir pateikė reikalavimą dėl 5 072,17 Eur dienpinigių išieškojimo. DGK pažymėjo, kad Darbo sutarties 5.3.1.1 punktu tarp šalių sulygta dėl ne mažesnių kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 523 „Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo“, kuris įsigaliojo nuo 2022-07-01, 2 punktu dienpinigiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte. Bendrovėje nuo 2022-07-01 įsigaliojo įmonės direktoriaus įsakymas Nr. 20220701/1 „Dienpinigių diferenciacijos taisyklės“ (toliau –Taisyklės), kuris surašytas lietuvių ir rusų kalbomis. Pagal 3 punktą bazinis bendrovės darbuotojams mokamų dienpinigių dydis – 50 procentų. Ieškovas 2022-07-01 elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo informuotas, kad atsižvelgiant į nuo 2022-07-01 naujai įsigaliojančius dienpinigių skaičiavimui taikomus reikalavimus, buvo patvirtintos dienpinigių diferencijavimo taisyklės. Nors ieškovo atstovė teigė, kad darbdavys neįrodė, jog darbuotojas su Taisyklėmis supažindintas, tačiau DGK vertino, kad iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas perskaitė atsiųstą laišką. DGK nenustatė, kad ieškovas, nesutikdamas su mokamų dienpinigių dydžiu nuo 2022-07-01 iki darbo sutarties nutraukimo dienos 2023-05-17, būtų kreipęsis su reikalavimu į darbdavį. Esant šiems duomenims, DGK sprendė, kad atsakovė turėjo teisę ieškovui mokėti 50 procentų Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžio normą, todėl 2023-05-17 nutraukusi darbo sutartį su ieškovu yra pilnai atsiskaičiusi.
DK 231 straipsnio 1 dalis nustato, jog darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.
Gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir prašymą atnaujinti praleistą DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, teismui visų pirma būtina išspręsti šio procesinio termino atnaujinimo klausimą. <...> Nustatęs, kad yra pagrindas tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą, teismas atnaujina terminą, priimdamas rezoliuciją (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Išsprendęs termino atnaujinimo klausimą, teismas paprastai iš karto nusprendžia ir dėl ieškinio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2020-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
Ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu ginčo šalies procesiniame dokumente nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalis). CPK 78 straipsnio 1 dalis taip pat įtvirtina nuostatą, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Ar konkrečios procesinio termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jo atnaujinimui, teismas sprendžia individualiai atsižvelgęs į konkrečios bylos esmę, pareiškėjo, prašančio atnaujinti terminą, elgesį, procesinio termino paskirtį ir į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šiuo aspektu yra reikšminga ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.
Kaip matyti iš DGK sprendimo turinio, ieškovas Komisijos posėdyje nedalyvavo, bet dalyvavo jo atstovė R. K., kuri yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkė. Į bylą nėra pateikta duomenų, jog ieškovas per atstovą nebuvo informuotas apie priimtą DGK procesinį sprendimą. Į bylą pateikti elektroniniai laiškai rašyti ieškovo savo atstovui ir profesinės sąjungos atsakymai į juos, kuriuose abstrakčiai nurodoma, kad ilgai ieškovui nebuvo galima prisiskambinti, nepagrindžia, kad ieškovas apie DGK jo prašymo išnagrinėjimo rezultatą buvo informuotas nesavalaikiai, ar, kad egzistavo kokios nors objektyvios kliūtys tokį rezultatą, jam, kaip suinteresuotam asmeniui, sužinoti.
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog visos ieškovo išdėstytos aplinkybės, atsižvelgiant į ženkliai praleistą ieškinio padavimo terminą, nebuvo objektyvios, nepriklausiusios nuo šalies valios. Atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas dirba, būna komandiruotėse, kad yra užsienio valstybės pilietis, kuris nemoka lietuvių kalbos, taip pat nesudaro pagrindo vertinti situacijos kitaip, nei ją vertino pirmosios instancijos teismas.
12. Akivaizdu, kad vien darbo pobūdis, valstybinės kalbos nemokėjimas negali būti vertinama kaip objektyvi ir pateisinama priežastis atnaujinti ženkliai praleistą terminą ieškiniui pateikti. Juolab, kad ieškovas nagrinėjant darbo ginčą buvo atstovaujamas profesinės sąjungos, tad spręsti, jog jam buvo sudarytos kokios nors kliūtys sekti ginčo nagrinėjimo eigą ir sužinoti išnagrinėjimo rezultatą, nėra pagrindo. Kita vertus, ieškovas nuo darbo santykių su atsakove nutraukimo ir toliau dirba įmonėse, registruotose Lietuvos Respublikose, bei gyvenamąją vietą yra deklaravęs Lietuvoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovas neįrodinėjo, kad visą šį laikotarpį, t.y. daugiau nei vienerius metus buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos, kad susisiekimas su juo atstovams buvo apsunkintas, kad jis ryšio priemonėmis buvo nepasiekiamas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tiek jis, tiek jo atstovai turėjo visas galimybes aptarti tolesnę darbo ginčo proceso eigą jei ne bendraujant asmeniškai, tai kitomis komunikacijos priemonėmis.
13. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog teismas ieškinį atsisakė priimti, nes nenustatė objektyvių priežasčių jo pateikimo termino atnaujinimui, o ne dėl to, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kaip, kad nurodo apeliantas. Tad argumentai, jog teismas privalėjo nurodyti į kokią instituciją asmuo privalo kreiptis, šioje procesinėje situacijoje, yra visiškai nepagrįsti.
14. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei įstatyme įtvirtintą ieškinio padavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nenustačius jokių objektyvių nuo šalies valios nepriklausiusių termino praleidimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai sprendė, kad procesinis terminas neatnaujintinas.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui, plačiau nepasisakoma.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, procesinių terminų atnaujinimą, teisėtai ir pagrįstai ieškinį atsisakė priimti. Atskirajame skunde nurodytais argumentai pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindo naikinti nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-08-21 nutartį palikti nepakeistą.