Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

7. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-1168-912/2021 ir Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-630-638/2024.

8. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

9. Apeliacinės instancijos teismas turi galimybę susipažinti su Lietuvos teismų priimtais procesiniais sprendimais, naudodamasis Lietuvos teismų informacine sistema (LITEKO), todėl nėra pagrindo papildyti bylos medžiagą apelianto pateiktais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus.

Dėl termino ieškinio pareiškimui paduoti atnaujinimo

10. Iš ieškinio priedų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisiją 2024 m. vasario 7 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

11. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-8288-1171/2024, atsisakė priimti ieškovo S. B. ieškinį dėl darbo ginčo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir išaiškino ieškovui, kad ginčas dėl darbo ginčo priklauso Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų jurisdikcijai. Be kita ko, nurodė, kad ieškovo pateiktas ieškinys neatitinka įstatyme keliamų ieškinio formos ir turinio reikalavimų. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 22 d.

12. Ieškovas, atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, 2024 m. balandžio 16 d. pateikė ieškinį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškinys Šiaulių apylinkės teismui pateiktas 2024 m. balandžio 16 d. (registruotas 2024 m. balandžio 18 d.), ženkliai praleidus terminą ieškinio pareiškimui paduoti, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kai Vilniaus apylinkės teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui, skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti terminą.

13. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su DGK sprendimu, taip pat DGK priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į DGK su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pagal DK 231 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsniai, 16 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015, 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021). Dėl to gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir prašymą atnaujinti praleistą DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, teismui visų pirma būtina išspręsti šio procesinio termino atnaujinimo klausimą. Šis praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad yra pagrindas tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą, teismas atnaujina terminą, priimdamas rezoliuciją (CPK 78 straipsnio 5 dalis).

15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).

16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas yra užsienio šalies pilietis, į teismą su ieškiniu kreipėsi kaip darbuotojas, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus prieš buvusį darbdavį Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių galėtų spręsti, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai jomis naudojosi.

17. DK 15 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą. DK 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Tai gi, ieškovo ieškiniui, kuriuo jis siekia prisiteisti darbo užmokestį, yra taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Byloje nėra duomenų, kad bendrasis ieškinio senaties terminas būtų praleistas.

18. Įvertinus, jog ieškovo darbo vieta yra mobili ir jį atstovaujančiai Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai yra sudėtinga susisiekti su ieškovu ir su juos suderinti pozicijas dėl ieškinio, dėl prie ieškinio pridedamų priedų, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas siekia, kad jo galimai pažeistą teisę išnagrinėtų teismas, į ieškovui kylančias pasekmes (teisės į teisminę gynybą netekimas), taip pat atsižvelgiant į ieškovui taikomų pasekmių ir jo siekiamo tikslo proporcingumą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, teisės į teismą ribojimas būtų neproporcingas ieškovo siekiamam tikslui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje situacijoje prioritetas turi būti teikiamas ieškovui pasinaudoti įstatymo suteikta teise į teisminę gynybą.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neatnaujinęs ieškovui termino ieškiniui paduoti, pernelyg formaliai vertino termino ieškiniui pateikti atnaujinimo aplinkybes ir neatsižvelgė į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl yra pagrindas skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti ieškovui terminą ieškiniui paduoti.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neatnaujinęs ieškovui termino ieškiniui paduoti, pernelyg formaliai vertino termino ieškiniui pateikti atnaujinimo aplinkybes ir neatsižvelgė į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Šis pažeidimas turėjo įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, todėl ieškovo atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios teismo skundžiama nutartis naikintina, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovui atnaujinamas praleistas įstatymo nustatytas terminas ieškiniui paduoti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atnaujinus ieškovui terminą ieškiniui pateikti, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atnaujinti ieškovui S. B. terminą ieškiniui dėl darbo ginčo išnagrinėjimo paduoti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškovo S. B. ieškinio priėmimo klausimą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovo atstovei.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.