Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) H. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo H. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transavis“ dėl darbo ginčo dėl teisės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas H. B., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 7 323,23 Eur su darbo santykiais susijusią sumą ir netesybas.

2. Ieškovas taip pat prašė atnaujinti terminą ieškiniui pateikti. Nurodė, kad iš pradžių su prašymu dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir darbo ginčų komisija), kuri 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimu jo (ieškovo) prašymą atmetė, ko pasėkoje, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovas kreipėsi su ieškiniu atsakovei į teismą (Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4438-727/2025). Iš paminėtos bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 7 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o 2025 m. sausio 17 d. nutartimi grąžino ieškinį ieškovui. Pažymėjo, kad apie paminėtas nutartis ieškovo atstovė Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga sužinojo tik 2024 m. vasario mėn., atsitiktinai EPP sistemoje iškritus įvykiui „įsiteisėjo“; tai turėtų būti matyti LITEKO sistemoje. Tai (kad apie abi paminėtas nutartis ieškovo atstovė sužinojo tik 2024 m. vasario mėn.) gali būti siejama su teisme žinoma aplinkybe – EPP trikdžiais, dėl kurių ieškovo atstovė nutarčių negavo ir nieko apie jas nežinojo. Todėl vos apie jas sužinojus, ieškinys buvo pakoreguotas atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartyje įvardintus trūkumus ir pateiktas teismui. Prašė atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, atkreipė dėmesį, kad ieškovas yra mobilus, užsienio pilietis, nesupranta lietuviškai, nežino Lietuvoje galiojančių įstatymų. Nėra jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai jomis naudojosi. Akcentavo, kad ieškovui kylančios pasekmės (teisės į teisminę gynybą netekimas) neproporcingos tarp taikomų pasekmių ir siekiamo tikslo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Be to, išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad ieškovas nepiktnaudžiauja teise, pirminį ieškinį pateikė laiku. Atkreipė dėmesį į apygardų teismų taikomą praktiką panašaus pobūdžio bylose (2024 m. balandžio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-630-638/2024, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1168-912/2021, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-261-368/2024), kai teismai atnaujino terminą ieškiniui pateikti, terminas ieškiniui pateikti buvo praleistas panašiai kaip ir nagrinėjamu atveju.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl terminio atnaujinimo atmetė, ieškinį atsisakė priimti.

4. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalies nuostatas, vertino, kad ieškovas ieškinį galėjo pareikšti teismui iki 2025 m. sausio 4 d. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2025 m. sausio 7 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kur 2025 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4438-727/2025 ieškovui buvo nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumų šalinimui. Minėta nutartis buvo išsiųsta 2025 m. sausio 8 d. ieškovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai, elektroninio ryšio priemonėmis per LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemį. Kadangi per teismo nustatytą terminą ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino, 2025 m. sausio 17 d. nutartimi teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui; minėta nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 29 d. Teismo vertinimu, ieškovo atstovės ieškinyje nurodomos priežastys, kurių pagrindu prašo atnaujinti praleistą terminą, negali būti laikomos svarbiomis. Ieškovo atstovės nurodomos priežastys, kad apie pirminio teismui paduoto ieškinio trūkumų nutartį ir nutartį, kurią ieškinys buvo laikomas nepaduotas ir gražintas jį padavusiam asmeniui, buvo sužinota tik 2025 m. vasario mėnesį, atsitiktinai EPP sistemoje iškritus įvykiui „įsiteisėjo“, nelaikytina svarbia ir objektyvia priežastimi, juo labiau ieškovo atstovė gana dažnai atstovauja darbuotojus, ir veikia jų vardu, jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, o ir teikdama teismui ieškinius Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga turi pareigą domėtis procesu ir būti aktyviu proceso dalyviu. Be to, teismas kritiškai vertino ir ieškovo atstovės akcentuotas aplinkybes, kad ieškovas yra mobilus, užsienio pilietis, nesupranta lietuviškai, nežino Lietuvoje galiojančių įstatymų. Teismas pažymėjo, kad pirminis ieškinys teismui buvo paduotas laiku, nepraleidus įstatyme numatyto kreipimosi termino, ieškovo atstovė buvo pasyvi ir laiku nepašalino ieškinio trūkumų, dėl ko ieškinys buvo laikomas nepaduotu. Teismo vertinimu, minėti ieškovo atstovės pateikti argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti įstatyme numatytų teisinių pasekmių, jog teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Teismas pažymėjo, jog profesinių sąjungų atstovai, atstovaudami darbuotojus, veikia jų vardu, jiems keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, dėl to, atstovaudami kitą asmenį, turėjo pareiga pateikus ieškinį domėtis proceso eiga. Atkreipė dėmesį, kad jokių nuo ieškovo priklausančios valios aplinkybių terminui atnaujinti, kurios gali būti pagrindu spręsti dėl termino atnaujinimo, ieškovo atstovė nenurodė. Teismas sprendė, kad ieškovo atstovės nurodytas termino atnaujinimo motyvas negali būti laikomas tinkama, pagrįsta ir svarbia priežastimi terminui atnaujinti, todėl prašymas atnaujinti terminą ieškiniui paduoti netenkinamas. Konstatavus atsisakymo priimti ieškinį vieno iš pagrindų buvimą, teismui paduoto ieškinio atitikimas procesinio įstatymo keliamiems turinio ir formos reikalavimams nesvarstytinas.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovas H. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą ieškiniui pateikti.

6. Ieškovas savo atskirąjį skundą iš esmės grindė tais pačiais prašyme dėl termino atnaujinimo išdėstytais argumentais. Akcentavo, kad ieškinys dėl darbo ginčų komisijos sprendimo teismui buvo pateiktas įstatyme nustatytu terminu, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 7 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o 2025 m. sausio mėn. 17 d. nutartimi ieškinį grąžino ieškovui. Pažymėjo, kad apie paminėtas nutartis ieškovo atstovė Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga sužinojo tik 2024 m. vasario mėn., atsitiktinai EPP sistemoje iškritus įvykiui „įsiteisėjo“; tai gali būti siejama su teisme žinoma aplinkybe – EPP trikdžiais, dėl kurių ieškovo atstovė nutarčių negavo ir nieko apie jas nežinojo. Vos apie minėtas nutartis sužinojus, ieškinys buvo pakoreguotas atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartyje įvardintus trūkumus ir pateiktas teismui. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas yra mobilus, užsienio pilietis, nesupranta lietuviškai, nežino Lietuvoje galiojančių įstatymų. Be to, nėra jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai jomis naudojosi. Akcentavo, kad ieškovui kylančios pasekmės (teisės į teisminę gynybą netekimas) neproporcingos tarp taikomų pasekmių ir siekiamo tikslo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Mano, jog išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad ieškovas nepiktnaudžiauja teise, pirminį ieškinį pateikė laiku, tik dėl EPP trikdžių negavo nutarties dėl trūkumų šalinimo. Dar kartą atkreipė dėmesį į apygardos teismų taikomą praktiką panašaus pobūdžio bylose, kai teismai atnaujino terminą ieškiniui pateikti, terminas ieškiniui pateikti buvo praleistas ženkliai didesnį laiko tarpą nei nagrinėjamu atveju.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

8. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 17 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl termino atnaujinimo ir ieškovo ieškinį atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Aptariamu atveju, ieškovui kreipusis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės, kartu pateikus prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pateikti, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovo nurodytų priežasčių nelaikė svarbiomis ir ieškovo prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė. Ieškovas atskirajame skunde su tokiu procesiniu sprendimu nesutinka, laikydamasis pozicijos, kad teismas turėjo pagrindą prašomą terminą atnaujinti. Įvertinęs bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas juos vertina kritiškai.

10. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pagal DK 231 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. CPK 78 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir prašymą atnaujinti praleistą DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, teismui visų pirma būtina išspręsti šio procesinio termino atnaujinimo klausimą.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).

12. Aptariamu atveju, iš bylos duomenų, be kita ko ir duomenų iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad po 2024 m. gruodžio 4 d. priimto darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ieškovo prašymas dėl su darbo santykiais susijusių išmokų iš atsakovės išieškojimo buvo atmestas, ieškovas 2025 m. sausio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-4438-727/2025, tačiau teismas tos pačios dienos (2025 m. sausio 7 d.) nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą trūkumams pašalinti, o per nustatytą terminą ieškovui trūkumų nepašalinus, Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtoje byloje 2025 m. sausio 17 d. priėmė nutartį, kuria ieškovo pateiktą ieškinį laikė nepaduotu; nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 29 d.

13. Šioje byloje ieškovas su ieškiniu bei prašymu dėl termino jam pateikti atnaujinimo į teismą kreipėsi 2025 m. vasario 13 d., akcentuodamas, kad abiejų aukščiau minėtoje byloje priimtų nutarčių jo atstovė negavo, neva dėl EPP trikdžių, ir apie jas sužinojo tik 2025 m. vasario mėnesį. Visgi, tokie argumentai turimų duomenų kontekste vertintini kritiškai. Pirmiausia svarbu pažymėti, kad ieškovas inicijuojame teisiniame ginče nuo pat pradžių turi atstovą, yra atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, kuri neretai darbo ginčų bylose atstovauja darbuotojus, taigi, kaip tinkamai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, jai (ieškovo atstovei) taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Iš civilinės bylos Nr. e2-4438-727/2025 duomenų matyti, kad minėta teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartis ieškovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai buvo išsiųsta per EPP 2025 m. sausio 8 d., nurodyta pristatymo data ir laikas – 2025 m. sausio 17 d. 9.21 val., 2025 m. sausio 17 d. nutartis tai pačiai ieškovo atstovei per EPP išsiųsta 2025 m. sausio 20 d. 12.34 val., nurodyta pristatymo data – 2025 m. sausio 20 14.46 val. Ieškovės atstovės EPP paskyra yra aktyvi, nėra jokių objektyvių duomenų, kad aptariama ieškovo atstovė negavo minėtų nutarčių, kaip ji teigia, dėl kažkokių EPP trikdžių ar kad jas gavo tik 2025 m. vasario mėnesį EPP sistemoje iškritus įvykiui „įsiteisėjo“, juo labiau, jog ginčui aktuali pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartis įsiteisėjo dar sausio mėnesį (2025 m . sausio 29 d.). Tačiau net ir nepaisant paminėtų aplinkybių, aptartame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kad CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Be kita ko, apelianto nurodytų argumentų (dėl neva atstovės laiku negautų nutarčių) reikšmingumą dar labiau paneigia apskritai atstovės atliekami/atlikti veiksmai byloje, kai būdama įgaliota ieškovo atstovė ir turėdama pareigą, pateikus ieškinį, domėtis proceso eiga, juolab preziumuojant, kad atstovei turėtų būti žinomi tiek ieškinio priėmimo teisme terminai, tiek gana trumpi pačio pasirengimo darbo bylos nagrinėjimui terminai (CPK 413 straipsnis), teismui ieškinį (minėtoje jau užbaigtoje byloje) pateikusi 2025 m. sausio 7 d., bylos eiga, kaip galima suprasti iš atstovės teiginių, apie mėnesį laiko visiškai nesidomėjo. Kaip atmestinais laikyti ir kiti apelianto argumentai, kad jis yra mobilus, užsienio pilietis, nesuprantantis lietuviškai, ir pan. Pažymėtina, kad vien aplinkybė dėl asmens pilietybės ar kalbos bei šalies įstatymų neišmanymas savaime negali būti laikomos svarbia priežastimi prašomo termino atnaujinimui ir pagrindu nesilaikyti įstatyme įtvirtintų kitų proceso normų. Juo labiau, kaip minėta, kad asmuo teisiniame ginče yra tinkamai atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, Liteko duomenimis, turinčios atstovavimo patirtį tokio pobūdžio bylose. Be to, atkreiptinas dėmesys, kas pastebėta ir skundžiamoje nutartyje, kad byloje nėra nurodyta jokių būtent nuo ieškovo priklausančios valios aplinkybių prašomo termino atnaujinimui. Aptartų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo atstovės nurodyti termino atnaujinimo motyvai negali būti laikomi pagrįstomis ir svarbiomis priežastimis prašomam terminui atnaujinti. Kitokiai išvadai pagrindo nesudaro ir apelianto argumentai dėl nenustatytų aplinkybių dėl ieškovo piktnaudžiavimo teise ar atskirajame skunde nurodytos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, pažymint, kad reikšmingos nagrinėjamam klausimui aplinkybės vertintinos kiekvienu konkrečiu atveju ir šiuo atveju, kaip minėta, pagal bylos aplinkybes pagrindas ieškovo prašymui dėl termino atnaujinimo pagrįstai nebuvo nustatytas.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

15. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti ieškovo H. B. atskirojo skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.