- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-538-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07689-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo formos pakeitimo, trečiasis asmuo byloje akcinė bendrovė „Swedbank“, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. prašė teismo pakeisti 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13230-772/2018 priteisto S. K. išlaikymo formą ir išlaikymą, priteistą periodinėmis išmokomis, priteisti iš atsakovo turtu.
Šalies argumentai
2. Ieškovė taip pat prašė priteisti S. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimui 21 208,27 Eur padengti bei išlaikymo dalį iki 2024 m. kovo 1 d. padengti, 35 655 Eur, nekilnojamąjį turtą natūra iš atsakovo A. K. turtinių teisių, kurį jis turi teisę paveldėti po savo mamos E. Ž. mirties.
3. Taip pat prašė nuo 2020 m. sausio 1 dienos iki 2024 m. kovo 1 dienos, iš dalies pakeitus išlaikymo formą ir dalį išlaikymo priteisiant turtu, priteisti iš atsakovo A. K. nepilnametės dukters S. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį, o nuo 2024 m. kovo 1 d. po 600 Eur kas mėnesį iki dukters S. K. pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka.
4. Atsakovas A. K. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės A. K. procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – 10,74 Eur valstybei.
6. Teismas, įvertinęs tai, kad 2018 m. gruodžio 3 d. teismo nutartimi buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad atsakovas priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos mirties, sprendė, kad atsakovui priėmus palikimą (faktas nustatytas 2018 m. gruodžio 3 d., o šalių prašoma modifikuoti sutartis – 2018 m. lapkričio 14 d.) po nustatyto išlaikymo atsakovo turtinė padėtis pagerėjo.
7. Teismas nurodė, kad vien aplinkybės, kad išlaikymas nėra teikiamas ir dėl to yra pradėtas vykdymo procesas, teismas nelaiko pagrindu keisti išlaikymo formą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnyje numatyto reguliavimo prasme. Kitokių duomenų, leidžiančių spręsti dėl išlaikymo formos keitimo, teismas nenustatė. Teismas išaiškino, kad šiuo atveju vykdymo procese antstolis turi pareigą nustatyti skolininko turtą ir jo gaunamas pajamas bei vykdyti vykdomąjį dokumentą. Vykdymo procese realizavus atsakovo turtą, gautos lėšos ir yra skiriamos vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti.
8. Taip pat teismas nenustatė ir teisinio pagrindo dėl reikalavimo nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 1 d. priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur ir likusia dalimi turto.
9. Teismas nurodė, kad šiuo metu turtą sudaro turtinės teisės. Šalių duktė S. yra šešerių metų amžiaus vaikas. Netgi ir daiktus įregistravus tokio vaiko vardu, šie daiktai savaime neužtikrintų vaiko kasdienių ir einamųjų poreikių tenkinimo geriausiu būdu. Tai reikštų, kad tokiam turtui turėtų būti nustatytas administravimas. Ir šiuo atveju teismas negali daryti išvados, kad, esant galimybei atsakovui daiktus įregistruoti savo vardu, šių daiktų (žemės sklypų ir gyvenamųjų namų) perdavimas šešerių metų vaikui labiausiai atitiktų tokio vaiko geriausius interesus.
10. Teismas taip pat reikšminga aplinkybe laikė ir tai, kad minėti daiktai yra areštuoti. Teismas išaiškino, kad tokiomis sąlygomis, t. y. esant pritaikytiems areštams, tenkindamas ieškovės reikalavimą – pakeisdamas daiktų teisinę padėtį, perduodamas juos kitam savininkui – teismas akivaizdžiai veiktų neteisėtai.
11. Teismas nurodė, kad ieškinį atmeta ir todėl, kad ieškinio tenkinimas reikštų ir neproporcingą vieno kreditoriaus interesų tenkinimą.
12. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą, kad nuo 2024 m. kovo 1 d. atsakovo teikiamas išlaikymas būtų periodinėmis išmokomis vėl po 600 Eur. Teismas nurodė, kad toks išlaikymas jau yra patvirtintas teismo nutartimi ir tokį pat klausimą spręsti pakartotinai teismas neranda nei teisinio, nei loginio pagrindo. Teismas išaiškino, kad reikalavimas, kuris yra išspręstas, turėtų būti atsisakytas priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas) arba paliktas nenagrinėtas. Tačiau reikalavimui dėl išlaikymo priteisimo netaikant res judicata kriterijaus, toks pat reikalavimas, kuris jau yra išspręstas, yra laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. teismas išnagrinėjo civilinę bylą nepriėmęs nutarties (nei žodinės, nei rašytinės) dėl perėjimo į bylos nagrinėjimą iš esmės, t. y. išnagrinėjo bylą parengiamajame teismo posėdyje;
Žemesnės instancijos teismas
13.2. teismas sprendė dėl asmenų materialinių teisių, kurie nebuvo įtraukti į procesą, t. y. kreditorių, ir tuo pagrindu atmetė ieškinį (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas);
13.3. teismas nagrinėdamas bylą, atsisakęs tvirtinti šalių taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo formos pakeitimo, turėjo spręsti ir nagrinėti bylą atsižvelgdamas į prioritetines nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, išsamiai ir objektyviai, remdamasis byloje surinktais įrodymais priimti sprendimą, tačiau šios pareigos nevykdė ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą;
13.4. teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas ir nepagrįstai nustatė, kad ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo formos pakeitimo, vykstant išlaikymo išieškojimo priverstiniam vykdymui;
13.5. teismas turėjo šioje byloje būti aktyvus, ir, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo formos pakeitimo, vertindamas, kad nėra pakankamai surinkta duomenų, inicijuoti šių duomenų surinkimą, išnagrinėti bylą išsamiai, o ne formaliai įvertinti surinktus įrodymus, paneigiant ieškovės teisę kreiptis į teismą;
13.6. teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nenagrinėjo ir nenustatė aplinkybių, būtinų teismo sprendimui priimti, jų nemotyvavo;
13.7. teismas nustatęs, kad sprendimo priėmimo metu nepilnamečio vaiko S. K. išlaikymo periodinėmis išmokomis įsiskolinimas buvo 21 208,27 Eur, neaptarė ir nepasisakė, ar tokio išlaikymo įsiskolinimas traktuotinas kaip turtinės padėties pasikeitimas, kaip tai numato kasacinio teismo praktika;
13.8. teismas visiškai nepagrįstai nurodo, kad reikšminga aplinkybe laiko ir tai, kad skolininko A. K. daiktai, priklausantys jam pagal paveldėjimo teisę, yra areštuoti, tai neleidžia teismui priimti sprendimo dėl jų teisinio statuso; taip pat nepagrįstai teismas nurodo, kad, priteisdamas areštuotą turtą kreditoriui, veiktų neteisėtai vien todėl, kad šiam turtui yra taikytas areštas paskesnės eilės kreditorių išieškojimams užtikrinti;
Motyvuojamoji dalis
13.9. teismas nepagrįstai nesprendė ir nenagrinėjo bylos aplinkybių, susijusių su nepilnamečio vaiko išlaikymo formos pakeitimo pagrįstumu, nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų pagrįstumo, jų netyrė ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles;
Žemesnės instancijos teismas
13.10. teismas žinodamas, kad Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-230-650/2020 pagal kreditoriaus A. M. (A. M.) ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir daiktinių teisių įregistravimo, nevertino aplinkybių, kad šio sprendimo priėmimo metu jau 2020 m. kovo 19 d. priimtas teismo sprendimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir daiktinių teisių įregistravimo atsakovo vardu;
13.11. teismas nepasisakydamas dėl priimto sprendimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir daiktinių teisių įregistravimo, nepagrįstai sprendė, kad sprendimo priėmimo metu atsakovo turtą sudaro tik turtinės teisės, taip netinkamai aiškindamas ir taikydamas paveldėjimo teisės normas, netinkamai pritaikė įstatymą, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos ir priėmė neteisėtą sprendimą;
13.12. visiškai atmestini teismo motyvai, kad sprendimo priėmimo metu atsakovui A. K. priklausė tik turtinės teisės išskiriant jas nuo nuosavybės teisės turinio, ir tokiu pagrindu nesprendžiant dėl šio turto priteisimo nepilnamečiam vaikui, pakeičiant išlaikymo formą;
Žemesnės instancijos teismas
13.13. neginčytina, kad nepilnametė S. yra šešerių metų amžiaus vaikas, tačiau teismas visiškai nepagrįstai konstatuoja, kad ir įregistravus daiktus tokio vaiko vardu, šie daiktai savaime neužtikrintų vaiko kasdienių ir einamųjų poreikių tenkinimo geriausiu būdu, ir nepagrįstai nustato, kad priteisus tokį turtą turėtų būti nustatytas turto administravimas;
13.14. teismas nepagrįstai sprendė, kad priteisus turtą nepilnamečiam vaikui reikėtų nustatyti ir tokio turto administravimą, nes tai nustato materialinės teisės normos ir atskirai spręsti turto administravimo klausimą šiuo pagrindu nėra jokio teisinio pagrindo;
Žemesnės instancijos teismas
13.15. ieškinio reikalavimas suformuotas išskirtinai nepilnametės S. interesais, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko kasdienius ir kitus poreikius, į tai, kad yra susidaręs didelis periodinių išmokų įsiskolinimas, ir šiuo metu visiškai netenkinami nepilnametės S.s kasdieniai poreikiai, o teismui atmestus ieškinį įsiskolinimas tik augs, ir nepilnamečio vaiko prioritetinės teisės ir interesai nebus apginti teisėtomis priemonėmis;
13.16. turtas, kurį ieškiniu buvo prašoma priteisti nepilnametei S., gali būti nuomojamas ir iš jo gali būti gaunamos pajamos, skirtos nepilnamečio vaiko interesams tenkinti. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad dalis žemės sklypų yra nuomojami, tačiau teismas šių aplinkybių visiška netyrė ir dėl jų nepasisakė;
13.17. ieškovės ieškinio reikalavimas, įskaičius atsakovui priklausančio turto dalį į periodinių išmokų mokėjimo sumą, nuo 2024 m. kovo 1 d. išlaikymo prievolę palikti po 600 Eur kas mėnesį iki nepilnametės S. pilnametystės yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, kadangi turtas tik iš dalies padengtų periodinių mokėjimų įsiskolinimą iki sprendimo priėmimo dienos, ir jo nepadengtų iki vaiko pilnametystės, bei dalį periodinių išmokų pagal 2018 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą;
13.18. įstatymas nenumato apribojimų sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos klausimus, ir teismas šiuo atveju gali būti aktyvus ieškodamas geriausios nepilnamečio vaiko interesų pusiausvyros, tačiau šioje byloje visiškai šios aplinkybės netirtos ir ieškinys atmestas nepagrįstai ir neteisėtai, iš esmės pažeidžiant nepilnametės S. teises ir teisėtus interesus gauti išlaikymą;
13.19. dėl atsakovo A. K. sveikatos būklės, turimo neįgalumo bei turimų didelių įsiskolinimų kreditoriams yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo formos pakeitimo turtu bei spręsti būsimo išlaikymo formos į ateitį priteisimo turtu, nes, atsakovui esant nemokiam, jo nepilnametės dukters S. K. teisės ir teisėti interesai labiausiai bus užtikrinti, jei turtas bus priteistas dukrai natūra, iš šio turto bus galima prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo bei tenkinti kitus jos poreikius, ir tokiu būdu nebus pažeisti pirmos eilės kreditoriaus reikalavimai bei prioritetinės nepilnamečio vaiko teisės;
13.20. teismas nepagrįstai nustatė, kad A. K. turtinė padėtis, lyginant su 2018 metais, pagerėjo.
14. Atsakovas A. K. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. sutinka su ieškovės motyvais, kad teismas išnagrinėjo civilinę bylą nepriėmęs nutarties (nei žodinės, nei rašytinės) dėl perėjimo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir šis procesinis pažeidimas sudaro pagrindą naikinti teismo priimtą sprendimą;
14.2. teismas neatsižvelgęs į prioritetines nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, byloje vadovavosi trečios eilės kreditorių teisių gynimu, kurie nebuvo įtraukti į bylą, sprendė jų teisių ir pareigų klausimus, tokiu būdu peržengė pateikto ieškinio ribas neatsižvelgdamas į prioritetines nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus bei sprendė dėl asmenų teisių, kurie nebuvo bylos šalimi;
14.3. teismas nemotyvavo, kodėl nepriėmė atsakovo ieškinio pripažinimo, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas motyvuotas;
14.4. tai, kad yra pradėtas vykdymo procesas dėl periodinių išmokų išieškojimo, negali užkirsti kelio ieškovei teikti ieškinio dėl išlaikymo formos pakeitimo, o atsakovui tokį ieškinį pripažinti. Teismas nepagrįstai šias šalių teises paneigė ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą;
14.5. teismas privalėjo išnagrinėti visas bylai svarbias aplinkybes atsižvelgdamas į prioritetines vaiko teises, tačiau šios aplinkybės nebuvo išnagrinėtos, dėl jų teismas nepasisakė, savo sprendimo nemotyvavo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą;
Žemesnės instancijos teismas
14.6. teismas netaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos taisyklių tokio pobūdžio bylose ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos;
14.7. byloje neginčijamai įrodyta, kad A. K. įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui už išlaikymą yra žymus – 21 208,27 Eur, ir tai sudaro pagrindą keisti išlaikymo formą;
14.8. nepagrįsti teismo motyvai, kad A. K. turi tik turtines teises, kurios negali būti priteistos nepilnamečiam vaikui, kadangi pats turtinių teisių institutas negali būti atskiriamas nuo nuosavybės teisių turinio, o jų neįregistravimas viešame registre – negavus paveldėjimo teisės liudijimo nes nesurinkti visi dokumentai – neleidžia teigti, kad šių nuosavybės teisių negali teismas priteisti pirmos eilės kreditoriui, nes paveldėjimo teisės liudijimo gavimas yra asmens teisė, bet ne pareiga, ir teisė į nuosavybę taip pat gali būti šios teisės disponavimo objektu;
14.9. nepilnamečio vaiko turtu disponuoja, jį valdo ir tvarko nepilnamečio vaiko naudai jo tėvai, todėl atmestini teismo motyvai dėl turto administratoriaus skyrimo, kadangi tai jau imperatyviai nustato materialinės teisės normos;
Žemesnės instancijos teismas
14.10. sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad teismas tinkamai neištyrė faktinių aplinkybių, netinkamai vertino pateiktus įrodymus, dėl atmestų įrodymų nepasisakė sprendimo motyvuojamojoje dalyje, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, pažeidė procesines teisės normas, ir tai sudaro visišką sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas, atsakovo ieškinio pripažinimo klausimas turi būti priimtas, o ieškovės ieškinys tenkintas visiškai;
15. Ieškovės A. K. atstovė advokatė I. M. 2020 m. rugsėjo 15 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl naujų įrodymų pridėjimo.
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Ieškovės A. K. atstovė advokatė I. M. 2020 m. rugsėjo 15 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2020 m. rugsėjo 11 d. antstolio T. U. pažymą apie atsakovo A. K. išlaikymo įsiskolinimo dydį.
19. Atsižvelgdamas į tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl procesinių teisių pažeidimo
20. CPK 232 straipsnyje nustatyta, jog teismas, manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Ši procesinė taisyklė turi išimtį. CPK 231 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Taigi, teismas savo nuožiūra sprendžia, galima išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio ar ne. Byloje esantis 2020 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, jog teismas protokoline nutartimi nutarė pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Taigi, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, susiję su proceso normų pažeidimais, jog teismas išnagrinėjo bylą parengiamajame teismo posėdyje.
21. Ieškovės ir atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendimu išsprendė klausimą dėl šalių, kurios nėra įtrauktos į procesą, materialinių teisių, todėl yra pagrindas konstatuoti absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus.
22. Su tokiu šalių argumentu teisėjų kolegija negali sutikti. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).
23. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje vertindama apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė, kad šiuo sprendimu būtų pasisakyta dėl byloje nedalyvavusių kreditorių, kurie yra trečios eilės kreditoriai, teisių ir pareigų. Iš skundžiamo sprendimo turinio akivaizdu, jog teismo sprendimu jokios pareigos ir / ar teisės nenustatytos, nepakeistos, nepanaikintos nė vieno kreditoriaus, kuris yra trečios eilės kreditorius, atžvilgiu. Vien padarytas aprašomojo pobūdžio teiginys, kad ieškinio tenkinimas reikštų ir neproporcingą vieno kreditoriaus interesų tenkinimą, nesudaro pagrindo vertinti, jog nuspręsta dėl kitų kreditorių teisių ir pareigų ar nustatytas su jais susijęs faktas.
24. Ieškovė ir atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ir nagrinėdamas bylą neatsižvelgė į prioritetines nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo formos nepilnamečiui vaikui pakeitimo, byloje keliamus reikalavimus, nurodytas aplinkybes ir surinktus įrodymus vertino būtent prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste, atsižvelgdamas į tai, kuri išlaikymo forma šiuo atveju labiausiai atitinka vaiko interesus. Pažymėtina, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnis). Tai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ginčo aplinkybių taip, kaip norėjo ieškovė ir atsakovas, ir nepriėmė tokio sprendimo, kokio jie tikėjosi, nereiškia, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas.
Dėl išlaikymo formos pakeitimo
25. Byloje nustatyta, kad apeliantė A. K. siekia pakeisti šalių taikos sutartimi patvirtintą atsakovo A. K. išlaikymo nepilnametei dukrai teikimo formą, priteisiant dukrai dalį išlaikymo konkrečiu turtu, teigdama, jog atsakovas pats neturi galimybės vykdyti periodinių mokėjimų dukters išlaikymui, šiuo metu yra nedarbingas, turi neįgalumą, dažnai dėl savo ligos paūmėjimų būna nedarbingas, jo įsiskolinimas nepilnametei dukrai sudaro 21 208,27 Eur ir vis didėja (apeliacinės instancijos teismui pateiktais duomenimis – A. K. išlaikymo įsiskolinimas 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo 24 468,67 Eur), tai daro išlaikymą periodinėmis išmokomis neįgyvendinamą. Atsakovas A. K. su ieškovės reikalavimais sutinka ir prašo juos tenkinti.
26. CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą asmenų prašymą gali pakeisti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo formą. Kadangi išlaikymo formos pakeitimo pagrindų įstatyme tiesiogiai nenustatyta, teismas, spręsdamas išlaikymo formos pakeitimo klausimą, turi vadovautis bendraisiais šeimos santykių teisinio reglamentavimo principais (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat atsižvelgti į vaikų išlaikymo instituto paskirtį.
27. Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaikymas savo esme yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.. Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Nustačius, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, išlaikymas gali būti priteisiamas ir kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos vaikui (vaikams) išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018).
28. Pažymėtina, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
29. Byloje nustatyta, jog išlaikymas bei jo dydis šalių nepilnamečiui vaikui buvo nustatytas Šiaulių apylinkės teisme 2018 m. lapkričio 14 d. patvirtinta šalių taikos sutartimi dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo, kuria šalys susitarė, jog atsakovas A. K. nepilnametei dukrai S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) teiks 600 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. birželio 1 d. iki dukra sulauks pilnametystės, išlaikymą indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka, taip pat sumokės nepilnametės dukros turėtas papildomas išlaikymo išlaidas iki ieškinio padavimo dienos, kurios sudaro 12 028,76 Eur. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų savo nepilnametei dukrai, buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas ir užvesta vykdomoji byla pas antstolį T. U.. A. K. išlaikymo įsiskolinimas 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo 24 468,67 Eur. Ieškovė A. K. 2019 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl išlaikymo formos nepilnamečiam vaikui pakeitimo.
30. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu yra vykdomos 29 vykdomosios bylos. Išieškoma suma šiuose procesuose yra daugiau nei 198 tūkstančiai eurų. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2019 m. balandžio 15 d., nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas A. K. po motinos E. Ž. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Mirties dieną E. Ž. vardu Nekilnojamojo turto registre buvo registruoti 19,8 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16,0 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12,7 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15,1 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), bei 0,0744 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 94/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 94/100 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. K. 2019 m. liepos 15 d. kreipėsi į Šiaulių miesto 6-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimo faktas viešajame registre įregistruotas 2019 m. liepos 15 d. Visam atsakovo paveldėtam nekilnojamajam turtui yra taikomas areštas.
31. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-230-650/2020 atsakovui A. K. buvo pareikštas A. M. ieškinys dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir daiktinių teisių įregistravimo. Byla išnagrinėta 2020 m. kovo 19 d., ieškinys patenkintas visiškai. Teismo sprendimas neįsiteisėjęs. Byloje pateiktas apeliacinis skundas.
32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio netenkino. Teisėjų kolegija, vertindama išlaikymo priteisimo turtu tikslingumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovui priėmus palikimą jo turtinė padėtis pagerėjo, o ieškovės siūlomas išlaikymo formos pakeitimas – vietoje dalies priteisto išlaikymo po 600 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisti nepilnamečiam vaikui atsakovo paveldėtą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus su pastatais) – negali užtikrinti (neatitinka) vaiko interesų.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo išlaikymo įsiskolinimo dydžio ir jo didėjimo tendencijos nelaikė atsakovo turtinės padėties pasikeitimą rodančia aplinkybe ir jos atskirai neaptarinėjo, nes šiuo atveju atsakovo įsipareigojimai didėja tik nevykdant įsipareigojimo teikti dukrai išlaikymą. Apie tai, kad A. K. įgijo naujų kreditorių, byloje duomenų nėra. Pirmosios instancijos teismas, priešingai apeliacinio skundo argumentams, tinkamai įvertino tiek deklaruojamą atsakovo faktinį nemokumą, tiek ir išlaikymo priteisimo metu buvusią bei esamą situaciją.
34. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisiškai reikšminga aplinkybe pripažino atsakovo paveldėto turto areštą. Nepilnametei dukrai priteisus išlaikymą areštuotu turtu, jai iš esmės būtų perkeliami ir su šiuo apsunkintu turtu susiję įsipareigojimai, todėl sutiktina su teismo išvada, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis, o ne išlaikymo priteisimas nekilnojamuoju turtu, kurio realizavimas arba pajamų gavimas iš šio turto yra apsunkintas, labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
35. Iš apeliantės ir atsakovo nurodomų argumentų akivaizdu, jog jie siekia, kad nebūtų priverstinai išieškoma iš atsakovo paveldėto turto pagal A. K. asmenines prievoles kreditoriams, tačiau pažymėtina, jog tėvų skiriamas išlaikymas vaikui turi tarnauti išimtinai vaiko interesams bei kasdieniams jo poreikiams tenkinti ir negali būti naudojamas tėvų finansiniams sunkumams spręsti.
36. Tenkinus ieškovės ieškinį ir nepilnamečiui atsakovo vaikui pakeitus teismo priteisto išlaikymo formą, būtų sumažinta atsakovo A. K. paveldėto turto masė, tuo pačiu būtų pažeisti kitų atsakovo kreditorių, kurių reikalavimo teisės buvo pripažintos dar iki šios bylos iškėlimo, interesai, išskirtinai apginant tik atsakovo nepilnamečio vaiko interesus.
37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, remiantis CPK 754 straipsniu, išlaikymo įsiskolinimo reikalavimas vykdymo procese yra tenkinamas pirmąja eile, todėl ieškovė, veikdama tik savo nepilnamečio vaiko interesais, turėtų aktyviai dalyvauti vykdymo procese ir siekti išieškojimo iš atsakovo turto. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką / vaikus (BK 164 straipsnis), todėl ieškovė gali kreiptis į kompetentingas institucijas, siekdama priversti atsakovą vykdyti savo prievoles nepilnamečiams vaikams.
38. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
39. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.