Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-178-569/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07689-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.;3.3.2.43;3.3.2.4.;3.3.2.5.

2020 m. sausio 27 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties išsprendus ieškovės A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui byloje „Swedbank“, AB, bankui, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo teikimo formos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13230-772/2018 priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis ir jo įsiskolinimo formą nepilnametei S. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės, priteisiant išlaikymą turtu, ir priteisti S. K. išlaikymui iki jos pilnametystės nekilnojamąjį turtą natūra: žemės sklypus, gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), 94/100 dalis gyvenamojo namo, kitų statinių, ūkinį pastatą, kiemo rūsį, esančius (duomenys neskelbtini). Be nurodytų ieškinio reikalavimų, ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo paveldėjimo turtines teises į E. Ž. nekilnojamąjį turtą: žemės sklypus, gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), 94/100 dalis gyvenamojo namo, kitų statinių, ūkinį pastatą, kiemo rūsį, esančius (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti notarą, pas kurį užvesta E. Ž. paveldėjimo byla, neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo į minėtą mirusiosios E. Ž. turtą, nes Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje atsakovas yra A. K., dėl jo išieškomų skolų trečios eilės kreditoriams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškovės A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.

4. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimas iš esmės teisme dar nepradėtas, atsakovo pozicija teismui nėra žinoma, teismui duomenų taip pat nėra pateikusi ir vaiko teisių apsaugos institucija. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas turi kreditorių ir kitose civilinėse bylose, neįrodo, kad atsakovas yra nesąžiningas ir ketina prašomas areštuoti turtines teises perleisti kitiems asmenims, siekdamas išvengti ieškovei palankaus sprendimo vykdymo. Teismas nurodė, kad teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-11607-650/2019 pagal A. K. kreditoriaus reikalavimą įpareigoti A. K. gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir turtą registruoti VĮ Registrų centre, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės apsunkintų minėtoje byloje galimo sprendimo vykdymą. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų ir teismas nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šioje byloje sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Nepilnametė S. K. šiuo metu gauna minimalų išlaikymą, todėl aplinkybių, įrodančių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių – areštuoti atsakovo paveldėjimo turtines teises ir neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės nepilnamečio vaiko ar kitos šalies teisės, teismas nenustatė. Nesant abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, atitinkamai nėra teisinio pagrindo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl teismas ieškovės prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovo A. K. paveldėjimo turtines teises į E. Ž. turtą, ir apie tai informuoti notarą D. J., pas kurį yra užvesta paveldėjimo byla, įpareigojant neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios E. Ž. turtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Apeliantės nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kitos neišnagrinėtos civilinės bylos aplinkybes ir tuo pagrindu nepagrįstai atsisakė taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones.

5.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad S. K. šiuo metu gauna minimalų išlaikymą, esant byloje įrodymams, kad atsakovo A. K. įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui, kuriam yra nustatyti specialieji poreikiai, viršija 20 000,00 Eur, o iš „Sodros“ mokama suma už atsakovo išlaikymą yra 108,00 Eur per mėnesį, t. y. netenkina net minimalių šalių dukters poreikių. Todėl, apeliantės teigimu, tokia teismo išvada apie minimalų dukters gaunamą išlaikymą yra visiškai nepagrįsta.

5.3. Apeliantė įsitikinusi, kad teismo motyvai, jog bylos nagrinėjimas iš esmės dar nepradėtas, atsakovo pozicija teismui nėra žinoma, teismui duomenų taip pat nėra pateikusi ir vaiko teisių apsaugos institucija, visiškai nepagrįsti, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos net nepareiškus ieškinio, o pareiškus ieškinį siekiant užtikrinti galimo palankaus sprendimo įvykdymą.

5.4. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad, išdavus paveldėjimo teisės liudijimą atsakovui ir šį turtą įregistravus viešame registre, jis gali būti realizuojamas. Ieškovės ieškinio reikalavimo patenkinimo atveju teismo sprendimo stabilumui iškiltų reali grėsmė dėl jo neįvykdymo, taip būtų pažeistos prioritetinės nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016, kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

9. Ieškinio reikalavimai teismui patvirtina, kad ieškovė nori pakeisti taikos sutartimi patvirtintą atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai teikimo formą, priteisiant dukrai konkretų turtą, nes dėl atsakovo kreditoriaus išieškomų skolų šio turto atsakovas gali netekti.

10. Pagal 201 straipsnio 3 dalį teismas, remdamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu, gali pakeisti priteisto išlaikymo formą, t. y. parinkti išlaikymui naują iš išvardytų CK 3.196 straipsnio 1 dalyje, priteisiant vaikui: kas mėnesį mokamas periodines išmokas, konkrečią pinigų sumą ar tam tikrą turtą.

11. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad išlaikymo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymas pirmiausia yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai.

12. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nepagrįstai vertino neišnagrinėtos civilinės bylos aplinkybes ir tuo pagrindu nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė apeliuoja ir į tai, kad, išdavus paveldėjimo teisės liudijimą atsakovui ir šį turtą įregistravus viešame registre, jis gali būti realizuojamas, ieškovės ieškinio reikalavimo patenkinimo atveju teismo sprendimo stabilumui iškiltų reali grėsmė dėl jo neįvykdymo, taip būtų pažeistos prioritetinės nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai.

13. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal A. K. kreditoriaus reikalavimą įpareigoti A. K. gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir turtą registruoti VĮ Registrų centre. Bylą nagrinėjęs teismas vertino, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės apsunkintų minėtoje byloje galimo sprendimo vykdymą. Sutikdamas su tokia teismo pozicija, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad ieškovės prašomas nepilnamečiam vaikui išlaikymo formos pakeitimas į išlaikymą turtu apsunkina bankui įkeistą turtą. Be to, atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų nepilnametei dukrai pradėtas priverstinis išieškojimas, o byloje pateikti duomenys patvirtina atsakovo A. K. 20 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui. Pagal CPK 754 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės, o pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą. Taigi, dukters išlaikymo išieškojimas bus vykdomas pirmesne tvarka, nei A. K. kreditoriaus, ir bus nukreiptas į skolininko (atsakovo A. K.) turtą.

14. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, jog nepilnametė šalių dukra šiuo metu gauna minimalų išlaikymą, tvirtina, kad iš „Sodros“ mokama 108,00 Eur per mėnesį suma už atsakovo išlaikymą netenkina net minimalių šalių dukters poreikių. Suprantama, kad ne tik ieškovė, bet ir atsakovas privalo prisidėti prie dukters finansinio išlaikymo. Sutiktina su apeliante, kad iš atsakovo per mėnesį gaunama 108,00 Eur suma dukters išlaikymui nėra pakankama, tačiau, atsakovui nevykdant pačių šalių taikos sutartimi numatytą teikti 600,00 Eur išlaikymą dukrai, kas mėnesį nesumokėta išlaikymo dalimi didėja išlaikymo įsiskolinimas, jį bus galima nukreipti į atsakovo A. K. turtą.

15. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Todėl apeliantė, nesutikdama su teismo argumentu, jog bylos nagrinėjimas iš esmės dar nepradėtas, atsakovo pozicija teismui nėra žinoma, teismui duomenų taip pat nėra pateikusi ir vaiko teisių apsaugos institucija, yra neteisi.

16. Teismas atkreipia dėmesį, kad įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas ketintų savo turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip pabloginti savo turtinę padėtį, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aplinkybių, įrodančių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių – areštuoti atsakovo paveldėjimo turtines teises ir neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės nepilnamečio vaiko ar kitos šalies teisės, nenustatyta. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantė tikėtinai nepagrindė savo prašymo bei neįrodė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jeigu nebus taikyta jos prašoma laikinoji apsaugos priemonė. Nesant būtinų sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę.

17. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.