Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui M. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, atsakovo M. V. patikslintą priešieškinį ieškovei A. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

11. Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą raštu, kurioje nurodė, kad patikrinus Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą nustatyta, kad šalys nebuvo įregistravusios santuokos, turi bendrą vaiką E. V., gim. (duomenys neskelbtini), abi šalys šiuo metu sukūrusios kitus šeimos ūkius. Nei ieškovės, nei atsakovo šeimos nebuvo įtrauktos į Socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, skyrius neturi duomenų apie netinkamą motinos A. A. ir tėvo M. V. tėvų valdžios vykdymą, atvejo vadybos procesas netaikomas, duomenų apie administracinio, baudžiamojo poveikio priemonių taikymą skyrius nėra gavęs. Išvadoje taip pat nurodyta, kad rengiant išvadą skyriaus specialistė iš anksto sutartu laiku apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad ieškovė kartu su nepilnamete dukra E. V. gyvena ieškovės draugui nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, pirmame triaukščio daugiabučio aukšte, butas yra apie 86 m2, yra du atskiri miegamieji, didelė svetainė sujungta su virtuve ir vonios kambarys. Būstas įrengtas saugiai, su visais patogumais: prijungtas prie miesto vandentiekių tinklų, yra tualetas sujungtas su vonios kambariu, įrengta centralizuoto šildymo sistema, yra internetas. Apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga. Vaikui skirtas apie 20 m2 kambarys, kuriame yra ištiesiama dvigulė lova, dvivietis fotelis, spinta E. V. ir ieškovės daiktams susidėti, rašomasis stalas su kėde, lentynos, komoda su stikliniu indu sraigėms. Šalia komodos krepšyje sukrauti įvairūs žaislai. Ant rašomojo stalo padėti piešimo reikmenys ir nešiojamasis kompiuteris. Minkšti žaistai surikiuoti ant fotelio. Kambarys pakankamai šviesus, erdvus. Vaikas turi galimybę lankytis ir kitose buto erdvėse. Bute daug laisvos erdvė, neperkrautas baldais. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos ilsėtis, žaisti ir ugdytis. Skyriaus specialistė iš anksto sutartu laiku apsilankė ir atsakovo gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad jis gyvena nuomojamame bute, trijų aukštų daugiabučio antrame aukšte, bute yra du miegamieji, svetainė sujungta su virtuve ir holu, butas apie 67 m². Daugiabutis yra tvora aptvertoje teritorijoje, kieme yra vaikų žaidimų aikštelė. Laiptinės užraktas koduotas. Gyvenimo sąlygos saugios. Bute yra visi patogumai, tualetas ir vonia su dušu kartu, prijungtas centralizuotas vandentiekis ir šildymo sistema. Vaikui būtų skirtas vienas iš miegamųjų, kuriuo dalintųsi su atsakovo draugės dukra. Tai apie 10-12 m² kambarys, kuriame yra ištraukiama dviaukštė lova, spinta, rašomasis stalas ir žaislai. Kambarys jaukus, tvarkingas. E. V. būdama pas atsakovą, gali naudotis ir svetaine, vonia bei virtuve. Jai sudarytos sąlygos ilsėtis, žaisti ir ugdytis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką E. V., gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

25. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimus ieškovei nuo 2022 m. sausio 1 d. apskaičiuota 157,36 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, nuo 2023 m. sausio 1 d. apskaičiuota 183,50 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, ieškovei nuo 2022 m. sausio 1 d. paskirta 32 Eur dydžio vienišo asmens išmoka. Pagal ieškovės pateiktą pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 metus, per metus gauta 3600 Eur pajamų, nuo kurios apskaičiuotas 126 Eur mokėtinas pajamų mokestis.

26. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu registruoto nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nėra.

27. Pagal 2023 m. kovo 30 d. MB „M.“ pajininko susirinkimo protokolą Nr. 23/03-30, nuspręsta paskirstyti 2021 ir 2022 metų pelną, skiriant išmokėti dividendams 18047,28 Eur sumą. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą, MB „M.“ vienintelis savininkas yra atsakovas. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. gruodžio 19 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažymą, atsakovas 2021 metais gavo 16346,45 Eur pajamų, nuo kurių sumokėta 2309,47 Eur pajamų mokesčio. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. gruodžio 18 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažymą, atsakovas 2022 metais negavo pajamų.

28. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu registruoto nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruotos transporto priemonės: Jawa 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Yamaha YZF-R6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Niewiadow, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp atsakovo ir D. K. 2021 m. spalio 1 d. sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią atsakovui išnuomotas 60 kv. m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

39. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iki šios bylos iškėlimo šalių vaiko E. V. gyvenamoji vieta teismo sprendimu nebuvo nustatyta nei su vienu iš tėvų, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad vaikas nuo gimimo gyvena kartu su mama, t. y. ieškove. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Keičiant vaiko gyvenamąją vietą turi būti atsižvelgiama į tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų.

40. Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog vaikas nuo pat gimimo nuolat gyvena kartu su mama – ieškove. Vaiko tėvas – atsakovas gyvena atskirai. Nors atsakovas nurodo aplinkybes, jog ieškovė netinkamai rūpinasi šalių vaiku, nepakankamai jį prižiūri, priimdama sprendimus, susijusius su vaiku, neatsižvelgia į vaiko interesus, tačiau byloje įrodymų, jog ieškovė kaip nepilnamečio vaiko mama netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas vaiko atžvilgiu, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdyje ir šalys, ir liudytojai D. K. bei G. Š. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes apie šalių nepilnamečio vaiko E. V. gyvenimo sąlygas, priežiūrą, auklėjimą, kokios nurodytos šalių procesiniuose dokumentuose. Teismas atkreipia dėmesį, jog teismo posėdyje apklausti liudytojai D. K. yra ieškovės gyvenimo draugas, o G. Š. atsakovo gyvenimo draugė, todėl akivaizdu, kad liudytojai patvirtino būtent kiekvienos iš šalių nurodomas aplinkybes, jų nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip objektyvios ir vertinamos kartu su kitų byloje esančių įrodymų visuma. Tai, jog ieškovė tinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas patvirtina institucijos, teikiančios išvadą byloje, duomenys, ieškovės ir vaiko gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, jog vaikas visą laiką nepertraukiamai gyvena kartu su ieškove, kuri vaiku rūpinasi, jį prižiūri ir išlaiko (prie išlaikymo prisideda ir atsakovas), kad atsakovė deda visas pastangas tinkamam vaiko auklėjimui, lavinimui, pasaulėžiūros plėtimui. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovas netinkamai prižiūri, auklėja vaiką ar pažeidžia vaiko interesus. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad abi šalys deda pastangas rūpintis vaiku, jį auklėti, lavinti, užtikrinti saugias sąlygas augti. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė priima sprendimus, susijusius su šalių nepilnamečiu vaiku, vienasmeniškai neatsižvelgdama į atsakovo nuomonę, todėl nori, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Teismas atkreipia dėmesį, kad, nepaisant to, su kuriuo iš tėvų nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tai negali būti laikoma priežastimi pakeisti įprastą vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

41. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnio 1 dalį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).

43. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad vaiko nuomonė nėra privaloma teismui, ji turi būti vertinama tik kartu su kitais duomenimis byloje, reikšmingų faktinių aplinkybių visumos kontekste, taigi vaiko nuomonė yra svarbi bylos aplinkybė, tačiau ne lemianti. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu taip pat orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Teismų praktikoje pažymima, kad vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).

44. Pažymėtina, kad iš esmės vaikas E. V. nurodė tokias pačias aplinkybes ir institucijos, teikiančios išvadą, atstovei išklausant jos nuomonės namuose, ir apklausos teismo posėdyje metu. E. V. yra tokio amžiaus, kad sugeba suformuluoti savo mintis, aiškiai išsakyti norus, nenustatyta, kad vaiko nuomonė prieštarautų vaiko interesams. Iš vaiko E. V. paaiškinimų teismo posėdyje metu nurodytų aplinkybių, matyti, kad vaikas myli abu tėvus, su abiem tėvais yra artimas ryšys, abu tėvai vaiku rūpinasi, nuperka rūbus, žaislus, leidžia laisvalaikį kartu, padeda ruošiant namų darbus, taip pat nustato tam tikras pareigas, pavyzdžiui palaikyti tvarką namuose, praustis ir pan. E. V. vienodai gerai sutaria ir su ieškovės gyvenimo draugu, ir su atsakovo gyvenimo drauge bei jos dukra. Teismo posėdyje uždavus vaikui klausimą, į ką kreiptųsi, jei atsitiktų nelaimė, E. V. įvardino mamą, t. y. ieškovę, asmenį, su kuriuo dažniausiai dalinasi jausmais, mintimis, taip pat nurodė mamą, t. y. ieškovę. E. V. išreiškė nuomonę, kad nenorėtų, kad kas nors pasikeistų, nenorėtų praleisti daugiau laiko su kažkuriuo iš tėvų, norėtų, galėtų pas atsakovą būti kaip dabar, 4 dienas per savaitę.

45. Įvertinus šalių ir jų atstovų, liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, byloje pateiktą institucijos išvadą, taip pat teismo posėdyje per psichologę vaiko išsakytą nuomonę, atsižvelgiant į vaiko interesus, pripažintina, kad tikslinga palikti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, su kuria vaikas gyvena nuo gimimo, jam sukurtos saugios ir tinkamos sąlygos, nesant duomenų, kad ieškovė negalėtų užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui, taip pat nesant duomenų, kad vaikui gyventi su atsakovu būtų geriau.

46. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas, nepilnamečio vaiko E. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.59 straipsnis).

47. Atsižvelgiant į tai, kad tenkintinas ieškovės ieškinio reikalavimas ir šalių nepilnamečio vaiko E. V. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko E. V. gyvenamąją vietą su atsakovu atmestinas. Kadangi atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko E. V. gyvenamąją vietą su atsakovu atmestinas, atitinkamai kiti patikslinto priešieškinio reikalavimai nustatyti ieškovės bendravimo su vaiku tvarką bei priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui taip pat atmestini ir teismas toliau pasisako dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, kuriais ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaiku, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui bei išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

48. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Šalys pačios turi susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios bendravimo tvarkos. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

49. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

50. Įvertinus šalių paaiškinimus teismo posėdyje, matyti, kad šalys tarpusavyje nesutaria, tam tikrais klausimais, susijusiais su E. V. priežiūra, auklėjimu, šalių pozicijos išsiskiria kardinaliai, atsakovas teigia, kad ieškovė trukdo ir bando riboti atsakovo bendravimą su vaiku, dėl to darytina išvada, jog būtina nustatyti aiškią, tikslią, konkrečią atsakovo bendravimo su skyrium gyvenančiu vaiku tvarką.

51. Pastebėtina, kad duomenų, jog atsakovas nesugebėtų tinkamai pasirūpinti savo dukra E. V., jo elgesys pažeistų dukters teises, veiktų priešingai jos interesais, byloje nenustatyta, priešingai, tarp atsakovo ir E. V. yra artimas ryšys, vaikas pageidauja su atsakovu bendrauti, praleisti daug laiko su atsakovu, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nustatyti minimalų ieškovo bendravimą su dukra ar tokį bendravimą kažkaip riboti.

52. Teismo posėdyje išklausius šalių nepilnamečio vaiko E. V. nuomonę matyti, kad pakankamai ilgą laiką yra nusistovėjusi tam tikra bendravimo tvarka. Įvertinus vaiko nuomonę, atsižvelgiant į tai, kad tarp atsakovo ir vaiko E. V. yra artimas ryšys, vaikas pageidauja kuo daugiau bendrauti su atsakovu, į tai, kad iki šiol nusistovėjusi bendravimo tvarka atitinka vaiko norus ir neprieštarauja vaiko interesams, nustatytina, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis (Viber, Whatsapp, Messenger ir kt.) ar telefonu kasdien, bendravimo laiką derinant su vaiko dienotvarke ir atsižvelgiant į jo norą, atsakovas bendrauja su vaiku porinių savaičių penktadienį, pasiimant vaiką po užsiėmimų mokykloje ir pirmadienį vaiką atvežant į mokyklą prieš užsiėmimų pradžią, bei neporinių savaičių ketvirtadienį, pasiimant vaiką po užsiėmimų mokykloje, ir šeštadienį 10 val. vaiką atvežant į jo gyvenamąją vietą.

53. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi teisę praleisti savo gimimo dieną ir Tėvo dieną kartu su vaiku ir ieškovė turi teisę praleisti savo gimimo dieną ir Motinos dieną su vaiku, į tai, kad abiejų tėvų teisės praleisti su vaiku svarbias šventes yra lygios, nustatytina šalių bendravimo tvarka, nurodant, kad kiekvienais kalendoriniais metais atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku per savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Tėvo dieną (birželio pirmąjį savaitgalį); kiekvienais kalendoriniais metais ieškovė gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) praleidžia su vaiku. Jeigu atsakovo gimimo diena yra darbo diena ir vyksta užsiėmimai ugdymo įstaigoje, atsakovas vaiką pasiima po užsiėmimų ir grąžina į gyvenamąją vietą 20.00 val., jeigu tai yra nedarbo diena – atsakovas vaiką pasiima 09.00 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.

54. Nors ieškovė ieškinyje nenurodo ir neprašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos vaiko atostogų metu, tačiau, vadovaujantis CPK 376 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, jog vasaros atostogų metu vaikas vieną savaitę praleidžia su atsakovu, o kitą savaitę praleidžia su ieškove, tokia bendravimo tvarka nusistovėjusi, atitinka vaiko norus ir neprieštarauja vaiko interesams, todėl nustatytina, kad atsakovas bendrauja su vaiku lyginėmis vasaros atostogų savaitėmis. Be to, abu tėvai turi teisę leisti laiką kartu su vaiku pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu, todėl nustatytina, kad atsakovas bendrauja su vaiku pusę pavasario, rudens ir žiemos atostogų, bendru sutarimu tarp šalių iš anksto suderinus bendravimo laiką.

55. Teismas taip pat pastebi, kad ieškovė nereiškia reikalavimo dėl atsakovo bendravimo tvarkos švenčių, t. y. Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, metu. Be to, vaiko gimimo diena ((duomenys neskelbtini)), kuri sutampa su Kūčiomis, taip pat svarbi abiem iš tėvų bendravimo su vaiku diena. Vadovaujantis CPK 376 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į lygiateisiškumo principą, nustatytina, kad lyginiais metais atsakovas bendrauja su vaiku per Kūčias (ir tuo pačiu per vaiko gimtadienį) ir Šv. Kalėdas, o nelyginiais metais atsakovas bendrauja su vaiku per Šv. Velykas.

56. Siekiant užtikrinti aiškias atsakovo bendravimo su vaiku sąlygas, užkirsti kelią tarp šalių galintiems kilti konfliktams, sudaryti galimybę šalims iš anksto planuoti susitikimų ir bendravimo su vaiku laiką, nustatytina, kad vaikui susirgus ieškovė apie tai privalo nedelsiant informuoti atsakovą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis bei informuoti atsakovą, ar įvyks planuojamas jo ir vaiko susitikimas, kad šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie negalėjimą dėl pateisinamų priežasčių vykdyti šios sutarties sąlygų, susijusių su bendravimo su vaiku tvarka, telefonu, per Messenger pokalbių programą ar kitomis informacinių technologijų priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną dieną, kad šalys įsipareigoja pateikti viena kitai veikiančius ir naudojamus telefono numerius bei nurodyti kitas elektroninio ryšio priemones, kuriomis šalys galėtų susisiekti su vaiku kai jis būna su vienu iš tėvų, kad šalys įsipareigoja nedelsdamos informuoti viena kitą apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, elektroninių ryšių priemonių kontaktų pasikeitimą.

57. Nors CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios ir tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, kadangi tarp šalių konfliktai dėl to, kad šalys priima sprendimus vaiko atžvilgiu vienasmeniškai, ne visada išklausydami kitos iš šalių nuomonės ir ne visada susitardami tarpusavyje, bendravimo tvarkoje papildomai nustatytina, kad šalys įsipareigoja esminius sprendimus dėl vaiko lavinimo, sveikatos problemų ir kt. priimti abipusiu susitarimu, t. y. iš anksto juos suderinti. Be to, šalys gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko teises bei interesus, o atsakovas gali pasimatyti ir bendrauti su vaiku kitu laiku, nei tai numato šia sutartimi suderinta bendravimo tvarka, suderinus su ieškove ir atsižvelgiant į vaiko norą. Tokiu atveju šalys įsipareigoja bendru sutarimu iš anksto suderinti bendravimo laiką. Kitos ieškovės ieškinyje nurodytos sąlygos neįtrauktinos į atsakovo bendravimo su vaiku tvarką kaip perteklinės ir jau nurodytos kitose atsakovo bendravimo su vaiku sąlygose.

58. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat pažymi, jog teismo sprendimu nustatyta tvarka neužkerta kelio, šalims susitarus, atsakovui bendrauti ir kitu, papildomu laiku nei nurodyta teismo sprendime.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

59. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. V. po 400 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, paskiriant ieškovę. Atsakovas nurodo, kad ieškovės nurodoma vaiko poreikiams patenkinti suma yra nepagrįsta, dirbtinai užaukštinta, nėra pateikta ją pagrindžiančių įrodymų.

62. Taip pat pažymėtina, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

64. Akivaizdu, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos nurodytiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, jog šalių nepilnametis vaikas E. V. turi sveikatos problemų, dėl kurių vaiko poreikiams patenkinti būtų reikalinga didesnė suma, užsiima veikla ar lanko būrelius, kuriems būtų reikalinga kas mėnesį skirti didesnę sumą, t. y. byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas pripažinti, jog nepilnamečio vaiko E. V. poreikiams patenkinti yra reikalinga didesnė suma. Be to, atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, teigiant, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga didesnė nei minimali suma, tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog E. V. poreikiams kas mėnesį yra reikalinga daugiau nei 900 Eur suma.

65. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai). Išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 Eur (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

66. Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų ir šalių teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko E. V. išlaikymui per mėnesį skirtina 708 Eur suma. Iš šios sumos atėmus kas mėnesį mokamą valstybės išmoką vaikams, pripažintina, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 611,75 Eur (708 Eur – 96,25 Eur) suma.

67. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010)

68. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimus ieškovei nuo 2022 m. sausio 1 d. apskaičiuota 157,36 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, nuo 2023 m. sausio 1 d. apskaičiuota 183,50 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, ieškovei nuo 2022 m. sausio 1 d. paskirta 32 Eur dydžio vienišo asmens išmoka. Pagal ieškovės pateiktą pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 metus, per metus gauta 3600 Eur pajamų, nuo kurios apskaičiuotas 126 Eur mokėtinas pajamų mokestis. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu registruoto nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nėra. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad ji dėl sveikatos būklės neturi galimybės dirbti bet kokio darbo, pagal galimybes užsiima individualia veikla grožio paslaugų teikimo srityje. Ieškovė nurodė, jog gyvena kartu su draugu D. K. jam nuosavybės teise priklausančiame bute, kuris taip pat ją remia materialiai. Patvirtino, kad įsipareigojimų kreditoriams ir kitų išlaikomų asmenų neturi.

69. Pagal 2023 m. kovo 30 d. MB „M.“ pajininko susirinkimo protokolą Nr. 23/03-30, nuspręsta paskirstyti 2021 ir 2022 metų pelną, skiriant išmokėti dividendams 18047,28 Eur sumą. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą, MB „M.“ vienintelis savininkas yra atsakovas. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. gruodžio 19 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažymą, atsakovas 2021 metais gavo 16346,45 Eur pajamų, nuo kurių sumokėta 2309,47 Eur pajamų mokesčio. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. gruodžio 18 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažymą, atsakovas 2022 metais negavo pajamų. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo vardu registruoto nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruotos transporto priemonės: Jawa 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Yamaha YZF-R6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Niewiadow, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp atsakovo ir D. K. 2021 m. spalio 1 d. sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią atsakovui išnuomotas 60 kv. m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini).

70. Teismas pažymi, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei šalių netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jie privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą ar kitą geriau apmokamą darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Taip pat pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas paprastai tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina paprastai neprisideda. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, apribojamos galimybės daugiau dirbti ir gauti didesnes pajamas, nes faktiškai kasdien rūpinamasi nepilnamečiu vaiku.

71. Tiek ieškovė, tiek atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovės galimybės dirbti ir gauti didesnes pajamas dėl sveikatos būklės objektyviai yra ribota, ieškovė gauna netekto darbingumo pensiją, ieškovė pagal galimybes dirba, tačiau pajamos yra nedidelės, ieškovė neturi jokio turto, ją remia gyvenimo draugas. Tuo tarpu duomenų, jog atsakovo sveikatos būklė ar kitos aplinkybės sudarytų kliūtis dirbti ir gauti didesnes pajamas, byloje nepateikta, atsakovas turi savo verslą, iš kurio gauna pajamas, atsakovas turi transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi, nuomojasi gyvenamąjį būstą. Pastebėtina, kad atsakovas pateikė duomenis, jog jo gaunamos pajamos yra minimalios, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuomojasi būstą, prisideda išlaikant gyvenimo draugę ir jos dukrą, taip pat į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog galėtų šalių dukrą E. V. išlaikyti vienas ir ieškovei neprisidedant, pripažintina, kad labiau tikėtina, jog atsakovas gauna didesnes pajamas nei teigė bylos nagrinėjimo metu ir pateikė rašytinius įrodymus. Esant išdėstytoms aplinkybės, darytina išvada, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė ir jis turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko E. V. išlaikymo nei ieškovė, tačiau pažymėtina, kad šalių dukra E. V., nors nuolat gyvena su ieškove, didelę laiko dalį praleidžia pas atsakovą, t. y. kiekvieną savaitę po maždaug 3 dienas, vasaros atostogų metu pusę laiko, teismo sprendimu taip pat nustatytina maksimali bendravimo tvarka, pagal kurią vaikas didelę laiko dalį praleis pas atsakovą. Taigi atsakovas, kuomet vaikas būna pas jį, patiria papildomas išlaidas maistui, pramogoms, higienos priemonėms, komunalinėms paslaugoms ir pan., o ieškovė šių išlaidų nepatiria.

72. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės reiškiamą reikalavimą, nustatytus vaiko poreikius, į vaiko tėvo bei motinos turtinę padėtį, ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygio dinamiką, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko E. V. išlaikymui priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.201 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

73. Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

74. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.

75. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

77. Įstatyme nėra įtvirtinta išlaikymo dydžio minimali riba ar intervalas. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

79. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad šalių susitarimu ginčo laikotarpiu atsakovas turėjo sumokėti 4185 Eur išlaikymo (3000 Eur – 2022 metais, 1000 Eur – 2023 m. sausio - balandžio mėnesiais, 185 Eur – 2023 m. gegužės mėnesį , t. y. iki 2023 m. gegužės 23 d.), byloje pateikti duomenys, jog atsakovas sumokėjo 3938,59 Eur (3813 Eur + 125,59 Eur), teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinas 246,41 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Kita reikalavimo dalis netenkintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

80. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

81. Ieškovė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Be to, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Esant tokioms aplinkybėms, proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 301 Eur žyminio mokesčio (81 Eur (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 22 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 109 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 109 Eur už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

82. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 20 Eur žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą ir 1000 Eur atstovavimo išlaidos. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 224 Eur žyminis mokestis už priešieškinio pareiškimą ir 3550 Eur atstovavimo išlaidos. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos šalių proporcingai patenkintų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų daliai (ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos patenkintas 100 %, ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo patenkintas 100 %, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 75 %, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo patenkintas 9 %, visi trys priešieškinio reikalavimai atmesti), t. y. bendrai ieškovės ieškinio patenkintų ir priešieškinio atmestų reikalavimų 83 %, bendrai atsakovo priešieškinio patenkintų ir ieškinio atmestų reikalavimų 17 %. Atkreiptinas dėmesys, jog šalims nenurodžius, kiek kiekviena iš jų patyrė išlaidų, susijusių su ieškiniu, kiek su priešieškiniu, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, vertintina bendra šalių patirta bylinėjimosi išlaidų suma. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 830 Eur atstovavimo išlaidų ir 20 Eur žyminio mokesčio, iš viso 850 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, atsakovui iš ieškovės priteistina 603,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

83. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

84. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2023 m. gegužės 24 d., iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, naikintinos. Į išlaikymo dydį įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant 2023 m. gegužės 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės A. A. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. A., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. V., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. Atsakovas M. V. turi teisę bendrauti su vaiku E. V. elektroninio ryšio priemonėmis (Viber, Whatsapp, Messenger ir kt.) ar telefonu kasdien, bendravimo laiką derinant su vaiko dienotvarke ir atsižvelgiant į jo norą;

2. Atsakovas M. V. bendrauja su vaiku porinių savaičių penktadienį, pasiimant vaiką po užsiėmimų mokykloje ir pirmadienį vaiką atvežant į mokyklą prieš užsiėmimų pradžią, bei neporinių savaičių ketvirtadienį, pasiimant vaiką po užsiėmimų mokykloje, ir šeštadienį 10 val. vaiką atvežant į jo gyvenamąją vietą;

3. Atsakovas M. V. kiekvienais kalendoriniais metais bendrauja su vaiku E. V. per savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Tėvo dieną (birželio pirmąjį savaitgalį); ieškovė A. A. kiekvienais kalendoriniais metais savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) praleidžia su vaiku E. V.. Jeigu atsakovo M. V. gimimo diena yra darbo diena ir vyksta užsiėmimai ugdymo įstaigoje, atsakovas vaiką pasiima po užsiėmimų ir grąžina į gyvenamąją vietą 20.00 val., jeigu tai yra nedarbo diena – atsakovas vaiką pasiima 09.00 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.

4. Atsakovas M. V. bendrauja su vaiku E. V. lyginėmis vasaros atostogų savaitėmis, taip pat atsakovas M. V. bendrauja su vaiku pusę pavasario, rudens ir žiemos atostogų, bendru sutarimu tarp šalių iš anksto suderinus bendravimo laiką.

5. Atsakovas M. V. lyginiais metais bendrauja su vaiku E. V. per Kūčias (ir tuo pačiu per vaiko gimtadienį) ir Šv. Kalėdas. Atsakovas M. V. nelyginiais metais bendrauja su vaiku E. V. per Šv. Velykas.

6. Vaikui E. V. susirgus ieškovė A. A. apie tai privalo nedelsiant informuoti atsakovą M. V. telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis bei informuoti atsakovą M. V., ar įvyks planuojamas jo ir vaiko susitikimas.

7. Šalys įsipareigoja viena kitą informuoti apie negalėjimą dėl pateisinamų priežasčių vykdyti šios sutarties sąlygų, susijusių su bendravimo su vaiku tvarka, telefonu, per Messenger pokalbių programą ar kitomis informacinių technologijų priemonėmis ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

8. Šalys įsipareigoja pateikti viena kitai veikiančius ir naudojamus telefono numerius bei nurodyti kitas elektroninio ryšio priemones, kuriomis šalys galėtų susisiekti su vaiku kai jis būna su vienu iš tėvų, kad šalys įsipareigoja nedelsdamos informuoti viena kitą apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, elektroninių ryšių priemonių kontaktų pasikeitimą.

9. Šalys įsipareigoja esminius sprendimus dėl vaiko lavinimo, sveikatos problemų ir kt. priimti abipusiu susitarimu, t. y. iš anksto juos suderinti.

10. Šalys gali geranoriškai tartis dėl papildomo bendravimo su vaiku ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į vaiko teises bei interesus, o atsakovas M. V. gali pasimatyti ir bendrauti su vaiku kitu laiku, nei tai numato šia sutartimi suderinta bendravimo tvarka, suderinus su ieškove A. A. ir atsižvelgiant į vaiko norą. Tokiu atveju šalys įsipareigoja bendru sutarimu iš anksto suderinti bendravimo laiką.

Priteisti iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. gegužės 24 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko E. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 246,41 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 41 ct) išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. V., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 23 d. ieškovei A. A., a. k. (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovo M. V. patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) ieškovei A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 603,50 Eur (šešis šimtus tris eurus 50 ct) atsakovui M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 301 Eur (tris šimtus vieną eurą) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, panaikinti. Įskaityti į išlaikymo dydį, pinigines lėšas, gautas vykdant 2023 m. gegužės 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.