Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-03-01 · Civilinė byla Nr. e2A-742-803/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-01
Bylos Nr.
e2A-742-803/2022
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00601-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas
A. J.
Ieškovas
D. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-742-803/2022Teisminio proceso Nr.2-49-3-00601-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; (S) 3.2.4.11; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. J. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė: 1) nustatyti jos ir atsakovo nepilnamečių vaikų K. J., gimusios (duomenys neskelbtini), G. J., gimusios (duomenys neskelbtini) ir S. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. J., G. J. ir S. J., mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 180,00 Eur per mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą pervedant į ieškovės bano sąskaitą iki einamojo mėnesio 28 dienos; 3) priteisti iš atsakovo 8 848,00 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d.; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turėjo sumokėti 10 200,00 Eur išlaikymą, tačiau sumokėjo tik 1 352,00 Eur. Ieškovė nepilnamečių dukterų išlaikymui kas mėnesį išleidžia 530,33 Eur, o nepilnamečio sūnaus išlaikymui – 451,72 Eur. Dukroms skiriamą išlaikymą per mėnesį sudaro: maistui apie 240 Eur, vaistams ir vitaminams apie 15 Eur, rūbams ir avalynei apie 74 Eur, komunalinėms paslaugoms ir transportui apie 57 Eur, buities apyvokos daiktams, baldams ir asmens higienos priemonėms apie 25 Eur, papildomos būtinos išlaidos odontologui kartu su kelionės išlaidomis – 35 Eur, kitoms išlaidoms – 84 Eur.

3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, tai yra sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nesutiko su prašoma priteisti išlaikymo suma, ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti vaikams išlaikymo suma yra per didelė, atsakovas sutinka teikti po 150 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas iki ieškovės ieškinio teismui padavimo nepilnamečiams vaikams pervesdavo 150 Eur, dar papildomai pirkdavo vaikams drabužius, maistą, įvairias priemones. Šiuo metu atsakovo pajamos yra sumažėjusios, todėl jam pačiam materialiai padeda jo motina A. J..

4. Atsakovas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. pagal susitarimą su ieškove teikė išlaikymą vaikams. Atsakovas neturi jokios galimybės teikti po 180 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui, nes jis gauna nedideles pajamas. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ginčo nėra. Atsakovas, grįžęs iš užsienio, pasiimdavo vaikus ir bendraudavo. Atsakovas norėtų bendrauti su vaikais dažniau, negu vieną savaitgalį per mėnesį, tai yra kas antrą ir kas ketvirtą mėnesio savaitgalį. Šiuo metu atsakovo materialinė padėtis yra daug blogesnė negu ieškovės. Atsakovas jokio turto neturi, nuosavybės teise priklausančio automobilio vertė nedidelė, apie 500 Eur. Pati ieškovė niekur nedirba, gyvena iš vaikų pinigų ir jos motinos paramos.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad siūlo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Atsakovas ir ieškovė nedirba, nėra registruoti Užimtumo tarnyboje. Ieškovei padeda jos motina R. G., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Pagal Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenis nei ieškovei, nei atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, abu vienodai atsakingi už vaikų išlaikymą, auklėjimą, deramos raidos sudarymą. Atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo nereguliariai, siųsdamas skirtingas sumas. Pastaruoju metu atsakovas teikia trims vaikams 150 Eur išlaikymą. Dėl bendravimo tvarkos reikalavimas paliekamas spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo A. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. J., G. J. ir S. J. po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. gegužės 26 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo A. J. 7 183,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams K. J., G. J. ir S. J.. Nustatė, kad nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė. Nustatė atsakovo A. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: Dėl bendravimo savaitgaliais: atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas antrą penktadienį, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų motinos gyvenamosios vietos iki 19 val. ir tos pačios savaitės pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. privalo pristatyti nepilnamečius vaikus į jų motinos gyvenamąją, vietą. Apie negalėjimą, bendrauti su nepilnamečiais vaikais šiame punkte numatytu laiku, atsakovas privalo elektroniniu paštu arba SMS žinute, mobiliuoju telefonu informuoti nepi1namečių vaikų motiną ne vėliau kaip prieš keturias kalendorines dienas iki numatyto bendravimo su nepilnamečiais vaikais pradžios. Dėl bendravimo per atostogas: nepilnamečiai vaikai vasaros laikotarpiu, ne mažiau kaip 2 savaites turi teisę atostogauti su atsakovu. Apie planuojamas atostogas bei jų trukmę tėvas praneša motinai SMS žinute, ne vėliau kaip prieš 2 savaites, pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pasibaigus atostogomis juos grąžina į jų gyvenamąją vietą. Dėl bendravimo per šventines dienas: pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su nepilnamečiais vaikais bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas nepilnamečiai vaikai švenčia su mama, o poriniais – su tėvu. Konkretų nepilnamečių vaikų paėmimo iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką, ša1ys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 30 dienų. Šv. Velykas neporiniais metais nepilnamečiai vaikai švenčia su tėvu, poriniais metais – su motina. Priteisė iš atsakovo A. J. 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. G.. Priteisė iš atsakovo 409,89 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikino teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, laikiną išlaikymą nepilnamečiams.

7. Teismas nustatė, kad ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nėra. Šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove ir yra jos tinkamai prižiūrimi. Tarnybos 2020 m. birželio 30 d. išvadoje nurodyta, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus. Todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

8. Abi šalys turi lygias teises ir galimybes tiesiogiai bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dalyvauti jų auklėjime ir savo teises šalys įsipareigoja realizuoti taip, kad nepažeistų vaikų teisėtų ir teisėtų interesų. Teismas, įvertinęs esamą situaciją, šalių vaikų poreikius, dienos režimą, ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos patenkino visiškai. Tačiau nurodė, kad šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamos į savo planus bei vaikų interesus. Be to, pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimo su vaikais tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

9. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius, vaikų amžių, nusprendė, kad ieškovės nurodyta 180 Eur nepilnamečių vaikų poreikiams per mėnesį skirtina suma yra pagrįsta. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Ieškovė šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, finansiškai padeda motina, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, teismų informacinės sistemos LITEKO išrašas apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones patvirtina, kad ieškovė neturi jokios transporto priemonės. Akivaizdu, kad ieškovė viena nepajėgi patenkinti visų trijų vaikų poreikių. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikams, pagal savo finansines galimybes užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius, tenkina kitus jų būtinuosius poreikius, tarp jų ir nenumatytus, dėl to patiria papildomas didesnes išlaidas, o viena vykdydama abiejų tėvų pareigas turi ribotas galimybes papildomai užsidirbti, nepakenkdama nepilnamečių vaikų interesams (skirdama pakankamai dėmesio jo auklėjimui, priežiūrai). Duomenų, kad ieškovės atžvilgiu būtų registruoti vaiko teisių pažeidimai, byloje nėra.

10. Kadangi vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, teikdamas vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas trims nepilnamečiams vaikams per mėnesį teikė iš viso 150 Eur išlaikymą, kuris neatitinka pačių minimaliausių vaikų poreikių. Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, byloje nėra. Atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 735,03 Eur per mėnesį, neturi nekilnojamojo turto, turi transporto priemonę. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, įrodymų, kad turėtų sveikatos problemų, dėl kurių jo galimybės dirbti ir prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo lygia dalimi būtų apribotos, byloje nėra.

11. Teismas pripažino, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Tačiau, skirstydamas priteistiną išlaikymo dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas labai maža dalimi prisideda prie savo vaikų išlaikymo, auklėjimo ir rūpinimosi jais, todėl visa našta iš esmės tenka vien ieškovei. Dėl to atsakovas turi bent kiek materialiai kompensuoti šios savo pareigos nevykdymą ir prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne, nei ieškovė dalimi. Įvertinęs ieškovės gaunamas ir turimas pajamas, teismas konstatavo, kad iš atsakovo priteistinas po 180,00 Eur išlaikymas trims nepilanmečiams vaikams, nes atsakovas privalo vykyti tėvo pareigą ir prisidėti prie vaikų išlaikymo.

12. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo ieškovės prašomos datos, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo teisme dienos, 2020 m. gegužės 26 d., po 180 Eur kiekvienam vaikui, t. y. 8535,00 Eur ((15 mėn. x180x3)+(145x3)). Atsakovas ieškovei yra sumokėjęs 1 352,00 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimas mažintinas šia suma, priteisiant 7 183,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki vaikų pilnametystės, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismas priteisė per didelį išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Ieškovė, nurodydama, kad dukterų išlaikymui per mėnesį iš viso reikia 530,33 Eur, o sūnaus išlaikymui – 451,72 Eur, negalėjo šių sumų pagrįsti ir paaiškinti. Ieškovė negalėjo pagrįsti 35 Eur sumos kas mėnesį skiriamos vizitams pas odontologą, nes, teismui paprašius pateikti tokius įrodymus, ieškovė pasakė, kad jų neturi ir negali pateikti. Visi nepilnamečiai vaikai yra drausti valstybės lėšomis Privalomuoju sveikatos draudimu ir sveikatos priežiūros paslaugas, tarp kurių ir odontologo, gauna nemokamai. Duomenų, kad vaikams reikalingos tokios odontologinės paslaugos, kurios nėra kompensuojamos Valstybinės ligonių kasos, byloje nėra. Ieškovės nurodoma 240 Eur suma, skiriama maistui per mėnesį vienam vaikui, yra visiškai nepagrįsta. Pati ieškovė teismo posėdžio metu šią sumą sumažino iki 200 Eur per mėnesį, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nesumažino priteisiamo išlaikymo sumos. Taip pat nepagrįstos buvo ir kitos ieškovės nurodytos išlaidos vaikų išlaikymui.

13.2. Pati ieškovė tokių lėšų, kurias nurodo skirianti vaikų išlaikymui, neturi. Ieškovė iki šiol nedirba, nėra registruota Užimtumo tarnyboje, gyvena tik iš gaunamų vaikų pinigų (po 333,60 Eur per mėnesį) ir savo motinos siunčiamų pinigų (500,00-700,00 Eur per mėnesį). Tokiu būdu ieškovei vaikams skiriant po 180,00 Eur kiekvienam, iš viso – 540,00 Eur, jos pačios poreikiams liktų tik 160,00 Eur. Taigi ieškovė reikalauja iš atsakovo vaikų išlaikymui tokios sumos, kokios pati vaikams neskiria ir neišleidžia.

13.3. Iš tikrųjų maistui namuose vienam vaikui užtenka 170,00 Eur, maistui mokykloje – iki 46,00 Eur, reikmenims mokyklai – 20,00 Eur, vaistams ir vitaminams – 12,00 Eur, drabužiams ir avalynei – 60,00 Eur, higienos priemonėms ir buities apyvokos daiktams – 15,00 Eur, vizitams pas odontologą – 15,00 Eur, komunalinėms paslaugoms – 22,00 Eur, pramogoms ir laisvalaikiui – 20,00 Eur, kišenpinigiams ar kitoms tą mėnesį reikalingoms išlaidoms – 15,00 Eur, iš viso – apie 395,00 Eur per mėnesį vienam vaikui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1-2 dalis kiekvieną mėnesį gauna išmokas vaikams, ir nepagrįstai šių sumų neatėmė iš išlaikymo sumos, kurią priteisė iš atsakovo. Pagrįstas, teisingas, protingas ir visapusiškai atitinkantis kiekvieno vaiko interesus bei jo poreikius išlaikymo dydis yra 150,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

13.4. Teismas išimtinai rėmėsi tik ieškovės pateiktais skaičiavimais, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovė šių skaičiavimų visiškai nepagrindė. Ieškovė nepateikė nei vienos sąskaitos ar kvito, o jos pateiktas banko sąskaitos išrašas neatskleidžia jos patiriamų išlaidų vaikų poreikiams. Ieškovė teigė, kad atsakovas turi mokėti didesnį išlaikymą vaikams, tačiau kokio dydžio išlaikymą ji pati teikia nepilnamečiams vaikams nenurodė ir negalėjo paaiškinti. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Taigi ieškovė turėjo pareigą pagrįsti vaikų poreikius, tačiau jų nepagrindė.

Žemesnės instancijos teismas

13.5. Teismas konstatavo, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, tačiau iš atsakovo vis tiek priteisė didesnio dydžio išlaikymą vaikams, motyvuodamas tuo, jog atsakovas yra nusišalinęs nuo šios savo pareigos. Tačiau atsakovas niekada nebuvo nusišalinęs nuo savo pareigos bendrauti su vaikais, juos prižiūrėti ir jais rūpintis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ne kartą akcentavo, kad pati ieškovė neleidžia matytis ir bendrauti jam su vaikais. Dėl to teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo didesnį išlaikymą vaikams. Iki ieškinio pateikimo teismui ieškovė netrukdė jam bendrauti su vaikais. Atsakovas vaikus pasiimdavo pas save, kartu praleisdavo ne tik savaitgalius, tačiau ir ilgesnius laikotarpius. Tuo metu atsakovas visapusiškai rūpinosi vaikais, juos prižiūrėjo, pirko jiems maisto, drabužių, kartu važiuodavo pramogauti.

13.6. Teismas nenustatė minimalių vaikų poreikių, o taip pat tinkamai nemotyvavo, kodėl 180,00 Eur suma kiekvienam vaikui per mėnesį sietina su būtinaisiais vaikų poreikiais. Išlaikymo dydis vaikams turi atitikti tiek vaiko poreikius, tiek ir tėvų turtinę padėtį bei galimybes teikti atitinkamo dydžio išlaikymą vaikams. Atsakovo darbo užmokestis yra apie 700,00 Eur per mėnesį, todėl visiškai neteisinga ir neproporcinga iš jo priteisti net 180,00 Eur išlaikymą vienam vaikui, t. y. iš viso 540,00 Eur visiems trims vaikams, nes jam pačiam pragyvenimui telieka tik 160,00 Eur suma. Teismui priteisus tokio dydžio išlaikymą vaikams, atsakovas nebegali patenkinti net būtiniausių savo poreikių, todėl atitinkamai buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas dirba visą darbo dieną, todėl negali susirasti kito papildomo darbo ir gauti daugiau pajamų. Gauti dar geriau apmokamo darbo atsakovas neturi galimybės, nes turi tik (duomenys neskelbtini).

13.7. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 7 183,00 Eur dydžio išlaikymo vaikams nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. įsiskolinimą. Atsakovas šiuo laikotarpiu išlaikė vaikus, pervesdamas pinigines lėšas į ieškovės sąskaitą, pirko vaikams daiktus, maisto produktus, dažnai pasiimdavo pas save (ne tik savaitgaliais) ir tuo metu juos visiškai išlaikė. Teismas visiškai neišsiaiškino ir nenustatė vaikų poreikių šiuo laikotarpiu, duomenų apie vaikų poreikius nuo 2019 m. sausio 1 d. nepateikė ir ieškovė, nors tokią pareigą turėjo. Tuo tarpu pateikti duomenys apie atsakovo atliktus pavedimus, kvitai, liudytojos A. J. parodymai patvirtina, kad atsakovas visą laiką materialiai rūpinosi savo vaikais pagal savo galimybes ir šalių susitarimą.

13.8. Atsakovas kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini) ir kiekvieną mėnesį siuntė pinigus ieškovei, kai ji su vaikais gyveno Lietuvoje ir niekur nedirbo. Vaikai buvo visapusiškai aprūpinti materialiai. Atsakovas 2018 metų pabaigoje neteko darbo. Dėl to su ieškove susitarė, kad jis vaikų išlaikymui teiks po 150,00 Eur per mėnesį nuo 2019 m. balandžio mėnesio. Atsakovas nepervedė sutartos sumos 2019 m. birželio mėnesį, o liepos mėnesį pervedė 100,00 Eur, nes už šiuos mėnesius jis ieškovei perdavė du kartus po 200,00 Eur grynaisiais pinigais, taip pat buvo davęs grynųjų pinigų ir 2020 m. Atsakovas papildomai po 100,00 Eur išleisdavo ir tada, kai vaikai svečiuodavosi pas jį. Atsakovas taip pat nupirkdavo vaikams reikalingų drabužių, avalynės, maisto, veždavosi juos pramogauti, sumokėdavo už vaikų ugdymą vaikų darželyje. Prie vaikų išlaikymo taip pat prisidėdavo atsakovo motina. Iki ieškinio pateikimo ieškovė niekada nereiškė jokių priekaištų ar pretenzijų atsakovui dėl jo teikiamo išlaikymo vaikams dydžio ir formos.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad teikė vaikams išlaikymą po150,00 Eur. Iš tikrųjų atsakovas kiekvienam vaikui pervesdavo po 50 Eur. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius ir pagrįstai priteisė po 180 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui per mėnesį. Pagal teismų praktiką tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Ieškovė šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, mokėsi (duomenys neskelbtini), finansiškai jai padeda motina, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovė viena nepajėgi patenkinti visų trijų vaikų poreikių. Ieškovė pagal savo finansines galimybes užtikrina vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius, tenkina kitus jų būtinuosius poreikius, todėl patiria papildomas didesnes išlaidas. Ieškovė, viena vykdydama abiejų tėvų pareigas, turi ribotas galimybes papildomai užsidirbti, nepakenkdama nepilnamečių vaikų interesams.

14.2. Kadangi vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, teikdamas vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas visiems trims vaikams teikė tik 150,00 Eur dydžio išlaikymą, kurio neužtenka net patiems minimaliausiems vaikų poreikiams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus. Iš atsakovo priteistas 180 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui per mėnesį atitinka įstatymo reikalavimus bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

15. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 180 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui ir 7 183,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

16. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakovu turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems šiuo metu yra 11, 10 ir 8 metai. Nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove, jos motinai priklausančiame dviejų kambarių bute. Ieškovė teigia, kad atsakovas nuo 2019 m. neteikia nepilnamečiams vaikams išlaikymo arba jį teikia nereguliariai, atsakovo pervestų pinigų neužtenka patenkinti pagrindinių vaikų poreikių. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad visada teikė išlaikymą vaikams pagal savo galimybes ir gaunamas pajamas, o ieškovės prašoma priteisti 180 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui kas mėnesį yra per didelė ir nepagrįsta realiomis vaikams skirtomis išlaidomis.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymu: savo banko sąskaitos išrašą, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymą apie ieškovei suteiktas išmokas vaikui, mokėjimų už prekes kvitus ir vaikų pamokų tvarkaraštį, teigdamas, kad šie duomenys pagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo atsakovo vaikams pervestą pinigų sumą, taip pat, kad netinkamai įvertino ieškovės gaunamas pajamas ir jos galimybes susirasti darbą. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė duomenis, kad 2020 m. įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją (el.b., failas 2, l. 137-140).

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).

19. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo ir ieškovės pateikti nauji duomenys yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamo ginčo objektu – vaikams priteistino išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžiu. Nauji įrodymai yra susiję su kitais byloje jau esančiais duomenimis, todėl atsakovo ir ieškovės pateikti dokumentai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio

21. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, galinčių pagrįsti jos nurodomas išlaidas nepilnamečiams vaikams, neįvertino, kad ieškovės nurodomos išlaidos vaikams yra per didelės, taip pat nepagrįstai neatėmė iš priteistos išlaikymo sumos ieškovei valstybės skiriamų išmokų vaikams. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais.

22. Pažymėtina, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytų ir tobulintų savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą atsakingi vaiko tėvai. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

23. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

25. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

26. Ieškovė byloje teigė, kad dukterų poreikių tenkinimui yra reikalinga 530,33 Eur, o sūnaus – 451,72 Eur per mėnesį. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad išlaidos kiekvienam vaikui sudaro tik po 395,00 Eur per mėnesį. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020 m. gegužės 26 d., pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2021 m. gruodžio 7 d. Minimali mėnesinė alga nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo 607 Eur (po mokesčių – 437 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur (po mokesčių – 468,41 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).

27. Taigi ieškovės nurodoma vienam vaikui reikalinga išlaikymo suma per mėnesį yra šiek tiek didesnė už teismo sprendimo priėmimo metu buvusią MMA, tuo tarpu atsakovo siūloma išlaikymo suma yra mažesnė. Dėl to atsakovas pagal aukščiau cituotą kasacinio teismo praktiką taip pat turėjo pateikti teismui duomenis, patvirtinančius, kad vaikų poreikiai tikrai yra mažesni, negu MMA. Tačiau atsakovas taip pat pateikia tik apibendrintus išlaidų, reikalingų vaikams, skaičiavimus, nepagrįsdamas jų realiai patirtomis išlaidomis.

28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

29. Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nustatytą vaikų poreikiams būtiną išlaidų sumą mažinti ieškovei mokamomis vaiko išmokomis. Atsakovas pateikė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2021 m. gruodžio 27 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad 2020 m. ieškovei buvo teikiama 300,69 Eur dydžio išmoka vaikams, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – 333,60 Eur dydžio išmoka per mėnesį (el.b., failas 2, l. 112-113).

30. Taigi 2020 m. vienam vaikui skiriama išmoka sudarė 100,23 Eur (300,69 Eur / 3), o nuo 2021 m. – 111,20 Eur (333,60 Eur / 3). Atėmus šią sumą iš atitinkamais metais nustatytos MMA, pripažintina, kad 2020 m. vienam vaikui turėjo būti teikiamas 336,77 Eur (437 Eur – 100,23 Eur) dydžio išlaikymas per mėnesį, o nuo 2021 m. – 357,21 Eur (468,1 Eur – 111,20 Eur). Dėl to kiekvienas iš tėvų 2020 m. turėjo skirti vienam vaikui ne mažiau, kaip po 168,39 Eur, o nuo 2021 m. – ne mažiau, kaip po 178,61 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyta pagal teismų praktiką apskaičiuota minimali vienam vaikui mokėtina suma yra artima ar beveik lygi pirmosios instancijos teismo nustatytai 180 Eur sumai. Tuo tarpu atsakovo siūloma 150 Eur teiktino išlaikymo suma yra mažesnė už sumą, gaunamą iš MMA atėmus valstybės teikiamas išmokas vaikui. Taigi pirmosios instancijos teismo priteista 180 Eur išlaikymo suma galėtų būti mažinama iki 150 Eur tik atsakovui detaliais įrodymais ją pagrindus. Tačiau tokių duomenų atsakovas nepateikė.

31. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismo nustatytas išlaikymas vaikams turėtų būti mažinamas ir 600 Eur ieškovei išmokėta vienkartine išmoka. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atsakovo argumentu. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymoje nurodyta, kad 2020 m. liepos mėnesį ieškovei buvo išmokėta 600 Eur vienkartinė išmoka vaikams, skirta COVID-19 pandemijos padariniams mažinti (el.b., failas 2, l. 112-113). Tačiau ši išmoka yra susijusi tik su laikina pandemijos padėtimi, tuo tarpu priteisiama išlaikymo suma nustatoma iki vaiko pilnametystės. Be to, išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka, taip pat, kaip ir kiekvienais metais nustatomas MMA dydis, keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, taigi šios sumos yra tik orientacinės, jomis vadovaujamasi priimant sprendimą tada, kai bylos šalys nepateikia detalių, įrodymais pagrįstų vaiko poreikiams patiriamų išlaidų apskaičiavimo.

32. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

33. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

34. Atsakovas nesutinka su teismo nustatytu 180 Eur išlaikymo dydžiu vienam vaikui, teigdamas, kad iš jo gaunamo 700 Eur dydžio darbo užmokesčio atėmus visiems trims vaikams priteistą išlaikymą, jam telieka tik 160 Eur suma, todėl atsakovas negali patenkinti net minimalių savo poreikių. Atsakovas taip pat teigia, kad dirbdamas visą darbo dieną, jis negali dirbti papildomo darbo, o gauti geriau apmokamą darbą apsunkina jo turimas tik vidurinis išsilavinimas. Pažymėtina, kad atsakovas yra gana jauno, (duomenys neskelbtini) amžiaus, nuo paskutinio iš visų trijų vaiko gimimo yra praėję jau aštuoneri metai. Taigi atsakovas turėjo pakankamai laiko, kad galėtų įgyti profesinę kvalifikaciją, leidžiančią jam gauti tokį darbo užmokestį, kurio užtektų tiek jo paties, tiek ir vaikų poreikiams patenkinti.

35. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas anksčiau gaudavo daug didesnes pajamas, todėl nesutiktina, kad vien tik (duomenys neskelbtini) yra pakankama kliūtis atsakovui susirasti geriau apmokamą darbą. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovė niekur nedirba, o vaikus išlaikyti jai padeda jos motina, nėra pagrindas mažinti iš atsakovo priteisto išlaikymo. Šiuo atveju ieškovė užtikrina vaikams gyvenamąją vietą, teikia jiems nuolatinę priežiūrą. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovo 180 Eur dydžio išlaikymo suma vienam vaikui per mėnesį yra pagrįsta ir proporcinga tiek vaikų poreikiams, tiek atsakovo turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

36. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmos instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, nenustatė vaikų poreikių nuo 2019 m. sausio 1 d., nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo pateiktus duomenis ir jo motinos parodymus, patvirtinančius, kad atsakovas visą laiką rūpinosi vaikais ir teikė jiems išlaikymą pagal susitarimą, taip pat neteisingai apskaičiavo atsakovo ieškovei pervestas pinigų sumas, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais atsakovo argumentais.

37. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

38. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas iki 2019 m. pradžios teikė vaikams išlaikymą po 600-700 Eur per mėnesį (el.b., failas 1, l. 165-166). Taigi pats atsakovas, teikdamas nurodyto dydžio išlaikymą, pripažino, kad vaikų poreikiai tuo metu buvo ne mažesni už teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimą (po 180 Eur kiekvienam vaikui, iš viso po 540 Eur per mėnesį). Tik nuo 2019 m. pradžios atsakovas ėmė teikti daug mažesnį išlaikymą vaikams, ne dėl tol kad vaikų poreikiai sumažėjo, bet dėl to, kad atsakovas neteko darbo. Tačiau ši aplinkybė pagal nutarties 24-25 ir 32-33 punktuose aptartą teismų praktiką nėra pagrindas mažinti teismo nustatytą tik minimalius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

39. Išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteistas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki ieškovės ieškinio pateikimo dienos 2020 m. gegužės 26 d. Atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui kvitą, patvirtinantį, kad 2019 m. pirko 61,95 Eur vertės vaikiškus batus, kitas 93,96 Eur vertės prekes, už vaikų darželio teikiamas paslaugas sumokėjo 82,10 Eur. Kiti atsakovo pateikti duomenys apie vaikams skirtas išlaidas, patvirtina, kad atsakovas patyrė išlaidas iki 2019 m. arba po 2020 m. gegužės 26 d. Atitinkamai ir apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateikti kvitai, patvirtina, kad atsakovas pirko maisto ir kitus produktus 2021 m. ir 2020 m. birželio mėnesį (el.b., failas 2, l. 92-106), tik du kvitai, pagal kuriuos sumokėta 31,52 Eur už maisto prekes, yra 2020 m. balandžio mėnesio (el.b., failas 2, l. 101). Taigi iš viso atsakovas per aptariamą laikotarpį išleido tiesiogiai vaikams 269,53 Eur.

40. Atsakovas taip pat pateikė teismui duomenis, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 26 d. pervedė ieškovei iš viso 1 952 Eur dydžio išlaikymą (el.b., failas 1, l. 165-166; el.b., failas 2, l. 30). Pati ieškovė taip pat pateikė duomenis, kad per šį laikotarpį atsakovas jai sumokėjo 1 952 Eur dydžio išlaikymą (el.b., failas 2, l. 30). Taigi iš viso atsakovas įrodė, kad vaikų išlaikymui skyrė 2 221,53 Eur. Todėl sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš nustatytos vaikams teiktinos 8 535,00 Eur išlaikymo sumos atėmė tik 1352,00 Eur. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo keistina, priteisiant ieškovei iš atsakovo 6 313,47 Eur (8 535 Eur – 2 221,53 Eur).

Dėl procesinės bylos baigties

41. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, nustatant, kad iš atsakovo priteistinas 6 313,47 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams, o likusią teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

43. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sumažino iš atsakovo priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį, iš atsakovo valstybei priteistinas 194,40 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo (180 Eur x 3 x 12 mėn. x 3 proc.) ir 189,40 Eur (6 313,47 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš viso 383,80 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

44. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 186 Eur žyminio mokesčio ir 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, teikiant apeliacinį skundą. Ieškovė advokatei sumokėjo 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas patenkino 6,05 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 26,09 Eur žyminio mokesčio ir 43,92 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, o ieškovei iš atsakovo – 375,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pakeisti ir išdėstyti ją taip:

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 313,47 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų trylikos eurų 47 centų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams K. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir S. J., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 383,80 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. G., a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,09 Eur (dvidešimt šešis eurus 9 ct) žyminio mokesčio ir 43,92 Eur (keturiasdešimt tris eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. G., a.k(duomenys neskelbtini) 375,80 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė