Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Sidabrinis tigras atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Sidabrinis tigras, trečiasis asmuo K. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teikiamų įrodymų turinį, nustatė, kad apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai yra pateikti nagrinėjamoje byloje (1 t., b. l. 72–74). Atsižvelgiant į tai, pakartotinai pateikti įrodymai neprijungtini prie nagrinėjamos bylos, kadangi jie nėra nauji CPK 314 straipsnio prasme.

Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

15. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą nepranešęs atsakovės atstovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir tokie procesinės teisės normų pažeidimai yra absoliutus nutarties panaikinimo pagrindas.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atsakovės argumentai pripažintini nepagrįstais, nes bylos duomenys nepatvirtina ne tik absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo, bet ir neleidžia daryti išvados, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, pažeidė procesinės teisės normas.

17. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

18. CPK 153 straipsnio 1 dalis numato, jog teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai CPK numato kitaip. CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis). CPK 133 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais.

19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo buvo priimtas 2023 m. birželio 21 d., ta pačia nutartimi klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo paskirtas nagrinėti rašytinio posėdžio tvarka 2023 m. rugpjūčio 10 d. Pranešimas specialiame interneto tinklapyje apie pareiškimo iškelti įmonės bankroto bylą priėmimą ir apie 2023 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį buvo paskelbta specialiame internetiniame puslapyje. Pažymėtina, kad ta pačia nutartimi atsakovės vadovas įpareigotas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos teismui pateikti: atsakovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; atsakovės finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; atsakovės sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; informaciją apie atsakovės turimą turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis, galinčius turėti reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimui. Taigi, informacija apie priimta pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir paskirtą teismo posėdį atsakovei ir jų atstovams buvo tinkamai išviešinta (CPK 133 straipsnio 2 dalis).

20. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. buvo paskirtas naujas UAB Sidabrinis tigras vadovas K. K., kuris apie procesinio sprendimo priėmimą nebuvo papildomai informuotas, nebuvo prijungtas prie EPP sistemos, nors 2023 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir atnaujinti terminą dokumentų pateikimui.

21. Visų pirma, LITEKO duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo K. K. buvo prijungtas prie EPP sistemos 2023 m. rugpjūčio 10 d. tenkinus jo prašymą.

22. Antra, CK 2.66 straipsnio 1 dalyje nurodyti Juridinių asmenų registre registruojami duomenys, tarp kurių numatyta, jog turi būti įregistruojami ir juridinio asmens valdymo organai bei jų duomenys (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 7 punktas). CK 2.66 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 1–7 ir 11 punktuose išvardytų duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. ABĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog juridinių duomenų registre nurodomi duomenys apie valdybos pirmininką, taip pat valdybos narių ir bendrovės vadovo išrinkimo bei įgaliojimų pabaigos datos. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB Sidabrinis tigras įregistruotas 2010 m. gruodžio 31 d., vadovo pareigas eina T. M.. Nors atsakovė pateikė 2023 m. rugpjūčio 8 d. akcininko sprendimą, kuriuo T. M. buvo atšauktas iš UAB Sidabrinis tigras vadovo pareigų, paskiriant K. K., tačiau duomenų, kad tokie pakeitimai buvo įregistruoti juridinių asmenų registre byloje nenustatyta. Taigi, sutiktina su pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad tokiu atveju nėra pagrindo teigti, kad T. M. įgaliojimai yra pasibaigę. Be to, Juridinių asmenų registro duomenimis bendrovės vadovu registruotas T. M. turėjo žinoti, kad buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, kad buvo paskirtas teismo posėdis 2023 m. rugpjūčio 10 d. ir turėjo vykdyti 2023 m. birželio 21 d. nutartyje nustatytus įpareigojimus.

23. Šioje nutartyje jau minėta, kad sprendimo panaikinimo ir bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėjamo pagrindo taikymo sąlygos yra: 1) nepranešimas byloje dalyvaujančiam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismo išnagrinėjimas bylos nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) asmens, kuriam nepranešta apie posėdį, skundo grindimas nepranešimo ir nedalyvavimo bylos nagrinėjime aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir juo remiantis perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (žr. šios nutarties 17 punktą). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pirmoji sąlyga, t. y. nepranešimas byloje dalyvaujančiam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl absoliutaus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Dėl (ne) tinkamo informavimo apie inicijuojamą nemokumo procesą

24. Apeliantė teigia, kad pareiškėja pažeidė JANĮ 9 straipsnį, netinkamai informavusi apie inicijuojamą nemokumo procesą atsakovę. Apeliantė nurodo, kad pareiškėjos procesiniuose dokumentuose yra nurodytas neteisingas atsakovės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), kuris buvo ankstesnis bendrovės adresas, tačiau iki bankroto bylos inicijavimo buvo pakeistas. Nauji teisingi atsakovės adresai korespondencijai buvo pateikti kontrahentams tiesiogiai, tačiau šiais adresais – įmonės ir įmonės vadovo adresais, pareiškėjos pranešimas (-ai) nebuvo siųsti.

27. Kaip matyti iš pirmiau aptarto JANĮ 9 straipsnio 1 dalies reguliavimo (žr. šios nutarties 25 punktą) patvirtinimas apie pranešimo dėl nemokumo bylos inicijavimo gavimą būtinas tik nemokumo procesą inicijuojant elektroninių ryšių priemonėmis. Kitu atveju pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi pranešėja pranešimą išsiuntė registruotu laišku atsakovės buveinės adresu (2022 m. kovo 22 d.), nors pranešimo atsakovė faktiškai ir negavo, jis laikomas įteiktu 2022 m. kovo 29 d.

28. Iš byloje pateiktų Juridinio asmenų registro duomenų (2023 m. birželio 21 d.) matyti, kad bendrovės buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Nors apeliantė nurodo, kad iki bankroto bylos inicijavimo buvo pakeistas bendrovės adresas, kad naujas atsakovės adresas buvo pateiktas kontrahentams tiesiogiai, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti jokiais byloje esančiais duomenimis. Vien deklaratyvūs apeliantės teiginiai dėl pasikeitusio bendrovės buveinės adreso ar tai, kad apie tokį pasikeitimą bendrovės kreditoriais buvo informuoti, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, negali lemti išvados dėl tokio fakto buvimo ar nebuvimo.

29. Pažymėtina, kad juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas) (CK 2.62 straipsnio 3 dalis). Juridinių asmenų registre, be kita ko, turi būti nurodytas juridinio asmens buveinės adresas (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui. Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

31. Taigi, bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja išsiuntė pranešimą registruotu laišku apeliantei Juridinių asmenų registre nurodytu jos buveinės adresu, laikydamasi įstatyme nustatytos privalomos nemokumo proceso inicijavimo tvarkos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie inicijuojamą bankroto procesą. Šiuo atveju atsakovė, nepasirūpinusi, kad jos registruotu buveinės adresu būtų priimama jai skirta korespondencija, prisiima su tuo susijusią riziką. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas turi pareigą pateikti teisingus duomenis Juridinių asmenų registro tvarkytojui ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktas).

32. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantės nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju atsakovei nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai ir tokiu būdu buvo pažeistos atsakovės procesinės teisės.

Dėl atsakovės (ne)mokumo

33. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

34. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

35. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

36. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

37. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

38. Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

39. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad atsakovė realiai nebevykdo jokios ūkinės-komercinės veiklos, turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, įdarbintų asmenų įmonėje nėra, o galimybė, kad finansiniai sunkumai bus įveikti, mažai tikėtina. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad įmonės turtas viršija atsakovės vykdytinų prievolių (įsipareigojimų) pareiškėjai sumą, kad bet kurio vieno įregistruoto turtinio vieneto pardavimas padengtų visas skolas kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovė yra nemoki.

41. Nors pirmosios instancijos teismas bendrovės nemokumą konstatavo, nustatęs vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje tvirtintų alternatyvių nemokumo sąlygų (atsakovė negali laiku įvykdyti turtinių prievolių), tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės apeliacinio skundo argumentus (dėl turto apimties ir įsipareigojimų dydžio), pasisako ir dėl kito JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto elemento – ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

42. Visų pirma, vertinant atsakovės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) aspektu, atsižvelgtina į šios nutarties 39 punkte nurodytą išaiškinimą, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.

43. Vis dėl to, apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašų), todėl teismas apie įmonės mokumą galėjo spręsti tik iš paskutiniųjų Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2020 m., kurie atspindi ne dabartinę bendrovės turtinę būklę, o 2020 m. buvusią finansinę padėtį bei byloje surinktų duomenų.

44. Iš paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2020 m. matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovės turtas siekė 55 844 Eur, ir tai apėmė visą trumpalaikio turto dalį, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 444 Eur. Nors pagal minėtus finansinės atskaitomybės duomenis, bendrovės turto ir įsipareigojimų lygis buvo teigiamas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad atsakovės balanse už 2020 m. apskaitytas trumpalaikis turtas realiai egzistuotų aktualiu laikotarpiu.

45. Nagrinėjamu atveju atsakovė į bylą nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 m., 2022 m., todėl šiuo metu bendrovės turtas, įvertinus iš jos vykdomus priverstinius išieškojimus, taip pat finansinius sunkumus, su kuriais įmonė susidūrė, galimai yra sumažėjęs. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, bendrovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonės: Mercedes Benz Sprinter, Ram (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas eisme draudžiamas) ir Respo (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas eisme draudžiamas), kurių atžvilgiu yra taikomi apribojimai (areštas).

46. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad turi turto, kurį realizavusi galėtų padengti įsipareigojimus kreditoriams, tačiau į bylą nepateikti duomenys, kurie įrodytų tokių ketinimų realumą. Be to, bendrovei priklausančiam turtui (transporto priemonėms) yra taikomi apribojimai (areštas). Taigi, vien atsakovės deklaratyvių teiginių dėl jai priklausančio turto pardavimo nurodymas, nepateikus jokių patikimų įrodymų, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad bendrovės turtas bus parduotas ir įsipareigojimai kreditoriams bus padengti.

47. Be to atsakovės pateiktame balanse už 2020 m. nurodyta mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma aiškiai neatitinka aktualių bendrovės duomenų. Pažymėtina, kad atsakovė vien VMI turi 12 148,59 Eur mokestinę nepriemoką.

48. Jau nurodyta, kad mokumo pagrindimo pareigą turi įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (žr. šios nutarties 38 punktą). Tai reiškia, kad atsakovė turėjo įrodyti turinti tiek turto, kiek jo nurodyta 2020 m. balanse. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų trumpalaikio turto realų buvimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti savo mokumą (CPK 178 straipsnis).

49. Antra, vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių) matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Nors atsakovė nepateikė kreditorių sąrašo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė yra skolinga net tik pareiškėjai, bet ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

50. Iš pareiškėjos procesinių dokumentų turinio matyti, kad bendrovė su VMI neatsiskaito nuo 2022 m. sausio 5 d., bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekia 4 302,21 Eur. Be to, atsakovės atžvilgiu yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas vykdomosiose byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau antstolių taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai bendrovei iš esmės yra nerezultatyvūs ir neveiksmingi.

51. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad bendrovė sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams ir toks įsipareigojimų nevykdymas nėra laikinas.

52. Trečia, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Be to, apeliantė nenurodė jokių duomenų, kaip ketina įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Nesant objektyvių duomenų, kad bendrovės turtinė padėtis gerėja ir ji yra pajėgi patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės. Juolab kad nuo 2023 m. balandžio 5 d. įdarbintų asmenų atsakovė neturi. Iš kitų byloje pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar bendrovė aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą, gauna pelną. Taigi, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo, pajamų negeneruoja ir nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (CPK 178 straipsnis).

53. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

54. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023, 32 punktas).

55. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad apeliantė savo gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ji aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, kad bent iš dalies vykdo mokestines prievoles. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių bendrovės ūkinės komercinės veiklos vykdymą, konstatuotina, kad bendrovė negali būti laikoma gyvybinga įmone, kurios išsaugojimas rinkoje užtikrintų finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą.

56. Taigi, apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

57. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

58. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.