Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė susipažino su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalyje; R. J. (R. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje; ir V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame pareikšti šie kaltinimai:

A. B. kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį dėl to, kad būdamas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, t. y. būdamas UAB „A.“ darbuotoju, atlikdamas privalomosios technikinės apžiūros kontrolieriaus pareigas, savo ir kitų naudai, tiesiogiai per tarpininką susitarė priimti kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iš anksto susitaręs su tarpininku R. J. iš V. Z. priimti kyšį, 2021 m. gruodžio 29 d., apie 12.39 val. jis (A. B.), kurio vardinio spaudo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), UAB „A.“ patalpose, įvažiavime į salę Nr. (duomenys neskelbtini), lengvųjų transporto priemonių apžiūros (duomenys neskelbtini) salėje, (duomenys neskelbtini) linijoje, matydamas V. Z. priklausančio automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninius trūkumus: 1) transporto priemonės stabdymo įranga (vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos); 2) neveikia priekiniai stiklo plovikliai; 3) šviesos pluošto riba sklinda aukščiau nei priekinių žibintų šviesos pluošto riba; 4) galinio valstybinio numerio apšvietimo defektas; 5) gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos nėra, pakeista jos konstrukcija, ji pažeista ar neveiksminga; 6) išmetamųjų dujų dūmingumo lygis viršija ribines šviesos absorbcijos koeficiento reikšmes; 7) variklio būklė ir veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti; 8) skysčio nuotėkis; 9) važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai, transmisija, netinkamai arba nepatikimai pritvirtintas kairės pusės vidinis purvasaugis; nustatė, kad automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus ir gali dalyvauti kelių transporto priemonių eisme, po ko vardiniu spaudu ir parašu pasirašė techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už kyšį.

R. J. kaltinamas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį dėl to, kad pasinaudodamas savo pažintimis, paveikė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, ir jam tiesiogiai susitarė duoti kyšį, o būtent: R. J., pasinaudodamas savo pažintimis su UAB „A.“ darbuotoju A. B., einančiu privalomosios technikinės apžiūros kontrolieriaus pareigas, paveikė jį, kad A. B. už nenustatyto dydžio kyšį neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. 2021 m. gruodžio 29 d., 9.33 val. telefonu susitaręs su V. Z., pastarojo prašymu, kad jam (R. J.) tarpininkaujant neteisėtai bus atlikta V. Z. automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra, pasinaudodamas savo įtaka telefoninio pokalbio metu pasiūlė nenustatyto dydžio kyšį, tokiu būdu paveikė A. B.. Dėl ko šis 2021 m. gruodžio 29 d., apie 12.39 val. V. Z. atvykus savo automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), UAB „A.“ patalpą, įvažiavimas į salę Nr. (duomenys neskelbtini), lengvųjų transporto priemonių apžiūros (duomenys neskelbtini) salėje, (duomenys neskelbtini) linijoje, matydamas V. Z. priklausančio automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninius trūkumus: 1) transporto priemonės stabdymo įranga (vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos); 2) neveikia priekiniai stiklo plovikliai; 3) šviesos pluošto riba sklinda aukščiau nei priekinių žibintų šviesos pluošto riba; 4) galinio valstybinio numerio apšvietimo defektas; 5) gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos nėra, pakeista jos konstrukcija, ji pažeista ar neveiksminga; 6) išmetamųjų dujų dūmingumo lygis viršija ribines šviesos absorbcijos koeficiento reikšmes; 7) variklio būklė ir veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti; 8) skysčio nuotėkis; 9) važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai, transmisija, netinkamai arba nepatikimai pritvirtintas kairės pusės vidinis purvasaugis; tyčia klaidingai nustatė, kad automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus ir gali dalyvauti kelių transporto priemonių eisme, po ko vardiniu spaudu ir parašu pasirašė techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

V. Z. kaltinamas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 1 dalį dėl to, kad prekiavo poveikiu bei netiesiogiai pasiūlė duoti kyšį, o būtent: jis, pasinaudodamas savo pažintimis su R. J., kuris pažinojo UAB „A.“ darbuotoją A. B., einantį privalomosios technikinės apžiūros kontrolieriaus pareigas, paveikė R. J., kad šis pasinaudodamas pažintimi su A. B., paveiktų pastarąjį už nenustatyto dydžio kyšį neteisėtai veikti, vykdant įgaliojimus, t. y. jis (V. Z.) 2021 m. gruodžio 23 d., 9.33 val. telefonu susitarė su R. J., kad R. J. tarpininkaujant, neteisėtai būtų atlikta jo (V. Z.) automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra bei pasiūlė jam už tai nenustatyto dydžio kyšį, po ko R. J. paveikė A. B.. Dėl ko 2021 m. gruodžio 29 d., apie 12.39 val. jam (V. Z.) atvykus savo automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), UAB „A.“ patalpą, įvažiavimas į salę Nr. (duomenys neskelbtini), lengvųjų transporto priemonių apžiūros (duomenys neskelbtini) salėje, (duomenys neskelbtini) linijoje, matydamas V. Z. priklausančio automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninius trūkumus: 1) transporto priemonės stabdymo įranga (vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos); 2) neveikia priekiniai stiklo plovikliai; 3) šviesos pluošto riba sklinda aukščiau nei priekinių žibintų šviesos pluošto riba; 4) galinio valstybinio numerio apšvietimo defektas; 5) gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos nėra, pakeista jos konstrukcija, ji pažeista ar neveiksminga; 6) išmetamųjų dujų dūmingumo lygis viršija ribines šviesos absorbcijos koeficiento reikšmes; 7) variklio būklė ir veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti; 8) skysčio nuotėkis; 9) važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai, transmisija, netinkamai arba nepatikimai pritvirtintas kairės pusės vidinis purvasaugis; A. B. tyčia klaidingai nustatė, kad automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus ir gali dalyvauti kelių transporto priemonių eisme, po ko vardiniu spaudu ir parašu pasirašė techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotina prokurorei.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) BPK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais (kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu); 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais.

BPK 420 straipsnyje tiesiogiai nėra numatyta galimybės teisėjui perduoti baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams ištaisyti. Dėl to šiame kontekste yra svarbi teismų formuojama praktika, kurioje išaiškinta, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima aiškinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai, todėl nustačius BPK 234 straipsnio 2 dalies pagrindus, baudžiamoji byla gali būti perduodama prokurorui ir tuo atveju, kai yra kreipiamasi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-307-1121/2021, 2018 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018).

BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamoji byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas (šiuo atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnio 3 punkte reglamentuota, jog kaltinamajame akte turi būti tiksliai nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; taip pat turi būti nurodytas BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką (BPK 219 straipsnio 5 punktas). Atitinkamai ir BPK 419 straipsnyje, reglamentuojančiame prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turinį, nurodyti analogiški reikalavimai (419 straipsnio 1-5 punktai).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. B. kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, t. y. būdamas UAB „A.“ darbuotoju, atlikdamas privalomosios technikinės apžiūros kontrolieriaus pareigas, savo ir kitų naudai, tiesiogiai per tarpininką susitarė priimti kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Pažymėtina, kad kyšininkavimas už teisėtą veikimą (neveikimą) vykdant įgaliojimus (BK 225 straipsnio 1 dalis) reiškia, kad kyšio gavėjas veikia (neveikia) neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-942/2020, 2K-196-697/2018, 2K-73-942/2017). Tuo tarpu BK 225 straipsnio 2 dalis taikoma tada, kai kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už neteisėtą veikimą (neveikimą) vykdant įgaliojimus. Neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pavyzdžiui, savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148-788/2017, 2K-218-222/2017, 2K-566/2014, 2K-390/2014). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. B. kaltinamas iš esmės dėl to, kad jis priėmė sprendimą, nesilaikydamas taisyklių ir nustatytos tvarkos, kuomet pripažino, jog V. Z. automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būklė atitinka techninius reikalavimus ir gali dalyvauti kelių transporto priemonių eisme, nors buvo nustatęs šio automobilio techninius trūkumus. Dėl to svarstytina, ar jo veika galimai neatitinka BK 225 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties dėl galimo neteisėto veikimo.

Be to, pastebėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju, kai kyšio dydis negali būti (nėra) nustatytas, kaltininkui inkriminuotina atitinkamo BK straipsnio dalis, nustatanti mažiausią iš normoje įtvirtintų kyšio dydžių (iki 1 MGL). Nagrinėjamu atveju iš šiuo metu byloje esačių duomenų nėra galimybės nustatyti tiek su A. B., tiek ir su R. J. susitarto atlygio dydžio. Dėl to spręstinas klausimas dėl galimo visiems kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į kaltinamajam R. J. pareikštą kaltinimą pagal BK 226 straipsnio 1 dalį bei 227 straipsnio 1 dalį. Minėtas kaltinamasis yra kaltinamas tuo, kad jis, V. Z. prašymu, pasinaudodamas savo pažintimis, paveikė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – kaltinamąjį A. B. ir susitarė jam duoti kyšį. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam R. J. pareikštas kaltinimas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už tarpininko papirkimą, kurios esmė yra asmens, turinčio įtakos, papirkimas, kad jis papirkėjo interesais paveiktų atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad jie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų. Dėl šios veikos kaltinimas, teismo vertinimu, pagrįstai pareikštas V. Z. Tuo tarpu tarpininko kyšininkavimo (BK 226 straipsnio 2, 4 dalys) esmė yra asmens įsipareigojimas už kyšį panaudoti (tikėtiną ar tariamą) įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų. Tačiau R. J. pareikštame kaltinime nėra nurodytų aplinkybių dėl jo ir V. Z. susitarimo už atlygį paveikti kitą asmenį, t. y. svarstytina tiek dėl jam pareikšto kaltinimo aplinkybių tikslinimo, tiek ir dėl jam inkriminuotos veikos kvalifikavimo, galimai vykdant tarpininko kyšininkavimo veiką.

Sprendžiant dėl R. J. ir V. Z. pareikštų kaltinimų pagal BK 226 straipsnio 1 dalies bei 227 straipsnio 1 dalies sutaptį, pastebėtina, jog BK 226 straipsnio 1-4 dalių dispozicijos galimai apima tiesioginį ar netiesioginį pasiūlymą duoti kyšį asmeniui, kurį norima paveikti.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai neatitinka BK 219 straipsnio 3 bei 5 punktų reikalavimų, o teismui paduotas pareiškimas neatitinka BPK 419 straipsnio nuostatų. Dėl to, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, byla perduotina prokurorei nustatytiems kaltinimo trūkumams pašalinti (t. y. pareikštiems kaltinimams patikslinti (papildyti)).

Pastebėtina, jog šioje byloje nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti teisme, kadangi bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios – kliūtis priimti teismo baudžiamąjį įsakymą yra ne bylos aplinkybių (ne)aiškumas, bet pareikštų kaltinimų neatitikimas byloje nustatytoms aplinkybėms ir byloje esantiems duomenims bei galimas netinkamas nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Teismui savo iniciatyva baudžiamajame įsakyme tikslinant kaltinimus bei sprendžiant dėl galimo pareikštų kaltinimų perkvalifikavimo, būtų pažeista kaltinamųjų teisė į gynybą, užkirstas kelias prokurorei skųsti teismo procesinį sprendimą. Perduodant bylą BPK 423 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėti teisiamajame posėdyje, esant tokiems kaltinimų trūkumams, taip pat būtų pažeista kaltinamųjų teisė į gynybą, teisė žinoti, kuo yra kaltinami, bei jų teisėti lūkesčiai dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, nors daugeliu atvejų kaltinamojo akto trūkumus galima pašalinti bylą nagrinėjant teisme, tačiau visais atvejais turi būti įvertinama, koks būdas taisant padarytus pažeidimus yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-624-238/2019, e1S-356-493/2021). Šioje byloje, teismo vertinimu, nustatyti pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumai perduodant bylą prokurorei gali būti pašalinti per gana trumpą laiką ir greičiau, mažesnėmis visų proceso dalyvių laiko bei lėšų sąnaudomis, nei tai būtų įmanoma padaryti teisiamojo posėdžio metu.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, baudžiamoji byla perduotina prokurorei (BPK 232 straipsnio 3 punktas, 234 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi ir 418-420 straipsniais,

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje surašytas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje; R. J. (R. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje; ir V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorei šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.

Nurodytiems trūkumams pašalinti nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.