- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- e1S-356-493/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49340-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Kaltinamasis
- J. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje J. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 179 straipsnio 1 dalį, grąžinta prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Marijampolės apylinkės teismui su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotoje baudžiamojoje byloje J. G. kaltinamas pagal BK 179 straipsnio 1 dalį tuo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. 2019 m. gruodžio 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tikslu neteisėtai naudoti elektros energiją, neteisėtai, t. y. ne per elektros apskaitos prietaisą, prisijungė prie AB „(duomenys neskelbtini)“ elektros energijos tiekimo oro linijos L-400 atramos 400/17 ir iki 2020 m. gruodžio 16 d. neteisėtai sunaudojo AB „(duomenys neskelbtini)“ 47929 kwh elektros energijos už 5988,51 Eur, tuo neteisėtai naudodamas elektros energiją AB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 5988,81 euro turtinę žalą.
2. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi baudžiamoji byla grąžinta prokurorui baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.
2.1. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas teismui dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kartu su byla buvo perduotas teismui nesant visų tam reikalingų sąlygų, t. y. kaltininkas nėra atlyginęs ar pašalinęs padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigojęs tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad kaltinamasis J. G. nesutinka su jam inkriminuotos žalos dydžiu, o šis dydis turi reikšmės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui.
3. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Ramutis Mickus prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui.
Šalies argumentai
3.1. Skunde prokuroras nurodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas patvirtino, jog tyrime ieškinio neteiks, o dėl bendrovei padarytos žalos kreipsis į teismą civilinio proceso tvarka, t. y. ne tik nepateikė reikalavimo atlyginti bendrovei padarytą žalą, bet ir atėmė kaltinamajam J. G. galimybę baudžiamajame procese susitarti su bendrove dėl dalinio žalos atlyginimo bei visos žalos atlyginimo sąlygų, nes, įvertinus kaltininko amžių, pajamas ir turtinę padėtį, šis iškart atlyginti visos žalos neturi galimybės. Prokuroras tokius AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo veiksmus traktavo kaip atsisakymą nuo žalos atlyginimo baudžiamojo proceso metu. Skunde taip pat nurodoma, kad, nepasirinkimas proceso užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pasunkintų kaltinamojo J. G. teisinę padėtį, todėl, esant kaltinamojo sutikimui, nuspręsta užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.
3.2. Anot skundo autoriaus, teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad įstatymo leidėjas nėra numatęs tokios kategorijos bylose grąžinimo tyrimui papildyti mechanizmo, todėl kaip analogiją taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 3 dalį. Priešingai nei nurodė teisėjas, teismas šiuo atveju turėjo vadovautis BPK 423 straipsniu ir bylą perduoti nagrinėti teisme teisėjo iniciatyva, kai nėra pakankamai aiškios bylos aplinkybės ir kilusias abejones galima pašalinti tik bylą nagrinėjimo teisme metu, kuriame procesas vyksta BPK V dalyje numatyta tvarka kaip gavus kaltinamąjį aktą. Ir tik išnagrinėjęs bylą teisme teisiamajame posėdyje, teismas gali priimti nutartį bylą grąžinti prokurorui, vadovaujantis BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Be to, skunde pažymėtina ir tai, kad, gavus baudžiamąją bylą tyrimui papildyti, iš esmės jokie tyrimo veiksmai nebus atliekami, tik paskelbiama įtariamajam apie tyrimo pabaigą bei surašius kaltinamąjį aktą bylą vėl bus perduota teismui.
Šalies argumentai
3.3. Taip pat, skunde teigiama, kad teisėjas, grąžindamas bylą tyrimui papildyti, padarė klaidingą išvadą, jog kaltinamojo J. G. dalinis nesutikimas su jam inkriminuotos žalos dydžiu gali lemti inkriminuojamos veikos kvalifikaciją bei baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus turėti prejudicinę galią galimame civiliniame procese dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo, nes kaltinamojo nesutikimas ar sutikimas su nustatytu žalos dydžiu neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Teisėjas, padarydamas tokią išvadą, pirmiausiai turėjo vertinti ne kaltinamojo poziciją dėl inkriminuojamos žalos dydžio, o Elektros energijos apskaičiavimo aktu nustatyto neteisėto elektros energijos suvartojimo faktą. Taip pat, teismui priėmus baudžiamąjį įsakymą kaltinamojo teisės nebus pažeistos, nes, vadovaujantis BPK 422 straipsniu, kaltinamasis, gavęs teismo baudžiamąjį įsakymą, turi teisę per įstatymo nustatytą terminą pateikti teismui prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme, o teismo priimta sprendimą apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Tuo labiau, kad J. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, yra susipažinęs su visa baudžiamosios bylos medžiaga, todėl jam yra žinomos tokio teismo priimto sprendimo pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
4. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais ir prokuroro skundo argumentais, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
5. BPK 420 straipsnio 1 dalis 2 punktas numato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu.
6. Iš 2021 m. kovo 29 d. Marijampolės apylinkės teisme gauto Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju teismo įsakymu matyti, kad prokuroras kaltinamąjį J. G. siūlo pripažinti kaltu pagal BK 179 straipsnio 1 dalį ir skirti sankcijoje numatytą vieną iš bausmių – laisvės apribojimą. Pažymėtina, kad minėta pareiškime nurodyta, jog civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusiojo nėra. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad J. G. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, nurodė, kad nesutinka su įtarime paminėtu laikotarpiu ir nesutinka su padaryta žalos suma šiai bendrovei, nes neteisėtai prie elektros tiekimo oro linijos prisijungė tik vieną kartą, t. y. iš 2020 m. gruodžio 15 d. į 2020 m. gruodžio 16 d. Šios aplinkybės rodo, jog prokuroras, prieš kreipdamasis į teismą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, neįvertino, jog supaprastintas procesas nėra galimas esant neaiškioms aplinkybėms, kurias privalėjo pašalinti ikiteisminio tyrimo metu, o norint pašalinti šias abejones teisminio nagrinėjimo metu būtų sugaištama ženkliai daugiau laiko ir materialinių resursų. Be to, BPK 418 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Nagrinėjamu atveju J. G. inkriminuota veika galimai buvo padaryta žala, tačiau jokių duomenų, kad buvo susitarta atlyginti šią žalą, kaip teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas, byloje nėra.
7. Prokurorams privalu vadovautis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-134 „Dėl rekomendacijų dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu patvirtinimo“ 2 dalyje (toliau - ir Įsakymas) kur numatyta, kad nors BPK 418 straipsnio 3 dalyje prokurorui leidžiama ikiteisminio tyrimo metu nuspręsti kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau tai turėtų būti daroma, jei yra BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai pabaigti ikiteisminį tyrimą. Dėl to šį sprendimą prokuroras priima ikiteisminio tyrimo stadijoje, kai tyrimas pabaigiamas. Įsakymo 5.2. punkte nurodyta, jog bylos aplinkybės turi būti pakankamai aiškios ir nekiltų abejonių dėl visų baudžiamuoju įsakymu sprendžiamų klausimų. Prokuroras gali kreiptis į teisėją su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tik tais atvejais, kai nekyla abejonių, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką, kai nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės), kai, atsižvelgus į visas nustatytas faktines veikos aplinkybes ir baudžiamosios teisės normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, veika kvalifikuota tinkamai.
8. Šiuo konkrečiu atveju matyti, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai baigti nebuvo, nebuvo renkami duomenys apie civilinį ieškovą, nebuvo imtasi priemonių nustatyti ir pašalinti įtariamojo nurodytas abejones dėl prisijungimo prie elektros energijos tiekimo linijos, padarytos žalos ir galimybės ją atlyginti ar susitarti dėl atlyginimo. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad įmonei buvo padaryta žala, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės pripažinimo civiliniu ieškovu. Pažymėtina, jog BPK 418 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam. Nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog įmonei, kuri neabejotinai patyrė žalą, apskritai buvo siunčiamas prokuroro pranešimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
9. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad teismui byla perduota nagrinėti supaprastinto proceso tvarka, pagal kurį procesas turėtų būti užbaigiamas greičiau, efektyviau ir optimaliau. Tokiam procesui reguliuoti numatytos baudžiamojo proceso normų specialiosios taisyklės, kurių laikymasis turėtų užtikrinti pagreitinto proceso kokybę, o nagrinėtinos aplinkybės tiriamos greičiau dėl to, jog yra aiškios ir jų nustatymas nereikalauja naudoti sudėtingos tyrimo metodikos. Pagreitinto proceso atveju teismas jokių papildomų įrodymų neberenka, o visi reikalingi duomenys procesiniam sprendimui priimti turi būti prokuroro pateikti pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei prokuroras nesurinko visų reikiamų duomenų, ar padarė įstatymo taikymo klaidas, teismas gali surengti teismo posėdį ir pats susirinkti trūkstamus duomenis ir ištaisyti klaidas, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus supaprastintas procesas, su kuriuo sutiko įtariamasis. Atsižvelgiant į įtariamojo poziciją, bylą užbaigti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pagal jam pareikštus kaltinimus, taip pat nebūtų galimybės. Šiuo atveju prokuroras savo pareigos vykdymą siekia perkelti teismui, nevertindamas kitų proceso dalyvių interesų, nes turės būti rengiamas teismo posėdis, siunčiami paštu šaukimai šalims, neatvykimo atveju, priimamos nutartys atvesdinti, įpareigojamas prokuroras pateikti įrodymus, kitaip tariant, ikiteisminio tyrimo spragos bus bandomos užpildyti teisme.
10. Atmetant apeliacinio skundo argumentus, taip pat atsižvelgtina į tai, kad BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“ nėra atskirai numatyta, ką tokiu atveju teismas turėtų daryti, tačiau taikant analogiją, teismas mano esant tikslinga vadovautis bendrosiomis BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme. Pavyzdžiui, BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018, Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-546-813/2016, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-268-885/2019, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-65-354/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-156-1020/2020).
11. Esant nurodytoms aplinkybėms, žemesnės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų teismo baudžiamajam įsakymui priimti. Aukštesnysis teismas taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, buvo pažeistos jo teisės, o tuo pačiu padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, trukdantis nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras siūlo J. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, tačiau kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies. Aukštesnysis teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatuoja, jog Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl prokuroro skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 6 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.